Pirmoji medicininė pagalba

Tikslai ir principai

Taigi, kas yra pirmoji medicinos pagalba?

Tai yra paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas, išsaugoma nukentėjusio gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi poveikiai.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
• nutraukti žalojantį poveikį;
• atstatyti ar kompensuoti gyvybines funkcijas;
• stabilizuoti būklę, kol bus suteikta profesionali med. pagalba
PMP bendrosios taisyklės
A. Pirmiausia reikia išsiaiškinti bei įvertinti situaciją ir įvertinti nukentėjusiojo būklę. Artėdamas prie sužeistojo būk budrus, ramus ir pasitikintis, kad galėtum gauti kuo daugiau informacijos apie įvykį. Jei siituacija pavojinga teikiančiojo PMP sveikatai ar gyvybei (griūvantys objektai, gaisras, nuodingos medžiagos, ar galite užsikrėsti pavojinga liga), teikti PMP draudžiama. Taigi, niekada netapk pats auka, norėdamas padėti kitam.
B. Nutraukti žalojančio faktoriaus poveikį ir be reikalo nejudinti. Imkitės priemonių pavojingai situacijai pakeisti (gesinkite gaisrą, naudokite apsaugos priemones ir t.t.). Nenaudokite priemonių, kurios gali pabloginti situaciją (nedekite degtukų, jei aplinkoje yra sprogstamų dujų mišinio – gamtinių dujų, benzino garų). Nebloginkite nukentėjusio būklės (jei įtariate stuburo lūžį, netraukite jo iš sudaužyto transporto).
C. PMP pradėti nuuo to sužalojimo, kuris pavojingiausias gyvybei. Jei žmogus sužalotas keliose vietose ar keliais būdais, pirmąją pagalbą pradėkite nuo to sužeidimo kuris pavojingiausias gyvybei. Siekiant teisingai suteikti PMP, būtina nustatyti, kokie yra pažeidimai, kurie iš jų pavojingiausi gyvybei, nuo ko pradėti te

eikti med. pagalbą. Pvz.: galima taisyklingai sutvarstyti lūžusią koją, tačiau nukentėjusysis žus, jei prieš tai nebus užtikrintas kvėpavimo takų praeinamumas. Arba keliant nukentėjusįjį, neįtvėrus lūžusios kojos, lūžgalys gali sužaloti nervus, kraujagysles, pradurti odą, tai gali sukelti šoką ar net mirtį. Taigi teikiant pagalbą neįvertinus būklės, galima ne padėti, o net pakenkti.
D. Jei yra keli sužeistieji, teikti PMP pradėti tam, kurį galima greičiau išgelbėti. Nebėkite prie to kuris šaukia garsiausiai, eikite prie to kuris tyli. Vertinkite situaciją, pagal turimas galimybes.
Pirmumo seka:
I. neatidėliotini – kvėpavimo sutrikimai, širdies darbo sutrikimai, arterinis kraujavimas. Nesuteikus pagalbos per keletą minučių, jie gali mirti. Tinkamai suteikus PMP jie galės laukti profesionalios med. pagalbos.
II. skubūs – kraujavimas iš stambių kraujagyslių, atviri kaulų lūžiai.
III. galintys laukti – kaulų lūžiai, sumušimai, nestiprus kraujavimas. IV. galintys laukti amžinai – tie kuriems jau negalima padėti.
PMP eiliškumas
• aplinkos ir nukentėjusiojo būklės įvertinimas;
• stipraus kraujavimo stabdymas, gaivinimas;
• žaizdų sutvarstymas;
• įtvėrimas;
• reikalingos padėties suteikimas;
• normalios kūno temperatūros palaikymas.
Nukentėjusio būklės įvertinimas

Nukentėjusio būklę pradėti vertinti tik tada, kai įsitikinama savo saugumu ir yra nors nedidelė viltis išgelbėti nukentėjusį. Vertinant reikia kuo mažiau judinti nukentėjusį.

Būklės vertinimo metu radus gyvybei svarbių funkcijų sutrikimą, tolesnis vertinimas nutraukiamas ir teikiama pagalba. Esant galimybei, įvertinimas pratęsiamas vėliau. Jei matomas stiprus kraujavimas, pirmiausia greitai užveržiama skarele vi

irš kraujavimo vietos, po to eilės tvarka vertinama būklė. Jei yra kiaurinė krūtinės žaizda, pirmiausia reikia hermetizuoti žaizdą, po to vertinti ir teikti pagalbą.

Teisingai ir nuosekliai patikrinkite ir įvertinkite:
A. odos spalvą, išoriškai matomus sužeidimus, nukentėjusiojo padėtį (vertinti artėjant prie nukentėjusio);
B. sąmonę (paklausk, kas atsitiko, pajudink už peties ir stebėk, ar reaguoja);
C. kvėpavimą (atsiklaupk, prikišk ausį apie 2 cm nuo nukentėjusiojo burnos, klausyk kvėpavimo garso, jausk iškvepiamo oro šilumą, o akimis stebėk, ar kilnojasi krūtinė). Jei nekvėpuoja, užtikrink kvėpavimo takų praeinamumą ir gaivink;
D. kraujotaką (užčiuopk miego arterijos pulsavimą);
E. kraujavimą (ar matosi kraujo čiurkšlė, krauju permirkę rūbai, įėjimo ir išėjimo žaizdos, po nematoma kūno dalimi pakišamos ir ištraukiamos rankos kūno nejudinant);
F. šoko požymius (odos spalvą, temperatūrą, drėgnumą, sąmonę, kvėpavimo dažnį, pulsą, troškulį, pykinimą, vėmimą);
G. lūžius (skausmą, patinimą, tirpimą, sumažėjusį jautrumą, galimybę pajudinti galūnes, deformaciją, lūžgalių krebždėjimą, judrumą neįprastoje vietoje – tikrinama nuo galvos žemyn);
H. nudegimus (paraudimą, pūsles, apdegusią odą, rūbus);
I. galvos sužeidimus (kaukolės deformacijas, vyzdžių vienodumą, skysčio tekėjimą iš ausų, nosies, burnos ar sužeistos vietos, mieguistumą, neaiškią kalbą, galvos svaigimą, pykinimą, traukulius).

Įtarus pavojų gyvybei ar sveikatai, kuo greičiau stenkitės informuoti medikus.

Pirmosios medicinos pagalbos ABC
Teikdami PMP nukentėjusiam kuris yra be sąmonės, vadovaukitės šiuo principu:
A. – kvėpavimo takai. Jei radote žmogų be sąmonės, pirmiausia įvertinate kvėpavimo ta

akų praeinamumą ir atverkite kvėpavimo takus.
B. – kvėpavimas. Nukentėjusiojo kvėpavimo funkcijos įvertinimas. Nesant kvėpavimo atlikite dirbtinį kvėpavimą.
C. – kraujotaka. Nukentėjusiojo kraujotakos įvertinimas, tikrinant miego arterijos pulsą. Nesant pulso, netiesioginis širdies masažas. Intensyvaus kraujavimo stabdymas. Kova su šoku.

Kvėpavimo takų atvėrimas, sužeistojo paguldymas
Kvėpavimas yra viena iš organizmo gyvybinių funkcijų. Nekvėpuodamas žmogus gali išgyventi tik kelias minutes, todėl teikiant PMP pirmiausiai reikia atverti kvėpavimo takus, o stabilizavus nukentėjusiojo būklę, suteikti jam reikiamą padėtį, užtikrinančią gyvybinių funkcijų palaikymą. Kartais žmonės miršta vien todėl, kad teikiantys pagalbą nemoka atverti kvėpavimo takų ar nepagalvoja, kad iš viso tai reikia padaryti, palieka esančius be sąmonės gulėti ant nugaros, atsipalaidavusi liežuvio šaknis ar atpiltas skrandžio turinys užkemša kvėpavimo takus, žmogus uždūsta. Dažnam tenka pastebėti, kad valgant galima užspringti. Ir tik apmokintas žmogus gali išgelbėti gyvybę. Jeigu teisingai mokėsite atverti kvėpavimo takus, pašalinti svetimkūnį, žinosite, ką daryti paspringus, galėsite padėti ne vienam žmogui.

Kvėpavimo takų atvėrimas.

Pirmiausia priėjus prie sužeistojo patikrinate ar laisvi kvėpavimo takai. Jeigu žmogus gali kalbėti, kosėti, kilnojasi krūtinės ląsta – praeinamumas geras. Jeigu girdisi silpnas kosulys, cypiantis garsas tarp kosėjimų, sunku įpūsti orą (darant dirbtinį kvėpavimą) – praeinamumas sumažėjęs. Jeigu nukentėjęs negali kalbėti, kosėti, kvėpuoti, negalima įpūsti oro – kvėpavimo takai nepraeinami. Šiuo atveju reikia atverti kv

vėpavimo takus: sužeistasis paguldomas ant nugaros ir pakeliamas apatinis žandikaulis (atsiklaupus prie galvos, nykščių pagalvėles uždėti ant smakro, pirštais suimti už apatinio žandikaulio kampų, nykščiais smakras pastumiamas link krūtinės, kitais pirštais žandikaulis pakeliamas taip, kad apatiniai dantys būtų aukščiau viršutinių). Taip galima ilgą laiką palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą be sąmonės esančiam nukentėjusiam.

Svetimkūnio pašalinimas.

Jei be sąmonės esančio burnoje matomi svetimkūniai ar vėmalai, juos reikia skubiai pašalinti pirštais. Draudžiama valyti burną sąmoningam, nes galima sukelti vėmimą. Pirmiausiai reikia atverti burną. Jei atverti sunku, tai galima padaryti kryžiuojant pirštus, t. y. nykštį įremti į viršutinius dantis, o rodomuoju spausti apatinius. Kitos rankos nykštį įkišti iki liežuvio šaknies, sugriebti liežuvį kartu su žandikauliu ir pakelti, kad matytųsi įstrigęs svetimkūnis. Laisvos rankos rodomąjį pirštą kišti pagal vidinį skruosto paviršių iki liežuvio šaknies ir kabliniu judesiu pašalinti svetimkūnį, o jei jis įstrigęs, stengtis nustumti į šoną, saugant, kad svetimkūnis nebūtų nustumtas giliau į kvėpavimo takus (tai reikėtų atlikti pakreipus galvą ant šono, kadangi kitaip bandant pašalinti svetimkūnį jis gali nuslysti dar giliau). Pašalinus svetimkūnį, patikrinkite kvėpavimo takų praeinamumą (darote du įputimus). Jei krūtinės ląsta pasikelia, oras lengvai praeina, vadinasi kvėpavimo takai laisvi. Atminkite, kad pirmiausia turite patikrinti ar nėra įstrigusio svetimkūnio ir tik vėliau atlikti patikrinimą įpučiant orą, nes darant atvirkščiai svetimkūnis gali įstrigti dar giliau. Jeigu oras nepraeina, krūtinės ląsta nepasikelia, svetimkūnis yra įstrigęs giliau ir jo nesimato. Tada atliekamas pilvo paspaudimas (Hemliko manevras).

PMP užspringus

Jei kvėpavimo takų praeinamumas sumažėjęs, žmogus sąmoningas, dar stovi, reikia prieiti, prilaikyti, paprašyti kad pasilenktų ir kosėtų. Jei kvėpavimo takai nepraeinami ar dingsta sąmonė, atlikti pilvo paspaudimą (Hemliko manevrą):
a) stovinčiam (atsistoti už užspringusiojo nugaros, apkabinti rankomis liemenį, vienos rankos kumštį nykščiu įremti per vidurį tarp krūtinkaulio apačios ir bambos, antrąją ranką sukabinti su pirmąja ir 5 kartus paspausti 45° kampu link savęs ir į viršų, po to patikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, jei reikia pašalinti pirštais svetimkūnį iš burnos). Jei nepavyko, veiksmą kartoti iki tol, kol pats pradės kvėpuoti.
b) gulinčiam (atlošti galvą, atsisėsti ant nukentėjusiojo kelių, vienos rankos delną dėti per vidurį tarp krūtinkaulio apačios ir bambos, antrąją ranką uždėti ant pirmosios, sunerti pirštus, rankos pilnai ištiestos, nugara tiesi ir 5 kartus paspausti 45° kampu link galvos ir žemyn, po to patikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, jei reikia, pašalinti pirštais svetimkūnį iš burnos). Taip darome tol, kol pavyks įpūsti orą.
Kūdikis guldomas kniūpsčias ant rankos, galva žemiau už kūną ir su plaštaka 4 kartus, vidutinio stiprumo judesiu suduoti per nugarą arba dviem pirštais, kaip darytumėte suaugusiam. Atminkite, kad su kūdikiais reikia elgtis itin atsargiai, jei suduosite per smarkiai rizikuojate, kad galite pažeisti vidaus organus.
Vaikams atliekama taip pat, kaip suaugusiems tik paspaudimas turi būti silpnesnis.

Stabili šoninė pozicija

Norint paguldyti nukentėjusįjį į stabilią šoninę padėtį atliekame šiuos veiksmus:
• Guldome ant dešinio arba sužeisto šono sužeistąjį,
• priklaupiame iš tos pusės, į kurią versime nukentėjusį,
• pilnai sulenkiame tolimesnę koją per klubo ir kelio sąnarius,
• tolimą ranką delnu į veidą uždedame virš artimesnės ausies, artimesnę sulenkiame per alkūnės sąnarį.
• Viena ranka paimame už žasto, kita už sulenktos kojos ir atsargiai paverčiame link savęs,
• pakreipiame galvą truputėlį atgal, kad užtikrintumėm kvėpavimo takų praeinamumą
• pataisome po ja esančią ranką.
Gaivinimas
Trenkus elektros srovei, apsinuodijus smalkėmis, skendus, pasikorus, gavus traumą, infarktą ar įvykus kitokiai nelaimei, gali išnykti kvėpavimas ir širdies veikla. Išnykus kvėpavimui ar širdies veiklai, po 1-2 min. išnyksta sąmonė, dar po 5 min. žmogus miršta. Jei per šį laiką bus suteikta tinkama pagalba (dirbtinis kvėpavimas, dirbtinė kraujotaka, spaudinėjant krūtinės ląstą), gyvybę galima išgelbėti. Tai gali atlikti kiekvienas apmokintas žmogus, tuo metu esantis šalia, nes kol atvyks medikai, praeis per daug laiko, kad jie galėtų padėti. Todėl kiekvienas sąmoningas pilietis privalo mokėti gaivinti, kad galėtų išgelbėti savo draugų, artimųjų ar kitų į nelaimę patekusių žmonių gyvybę.

Kodėl reikia gaivinti?

Norint išgyventi, smegenys nuolat turi gauti deguonį ir maisto medžiagas. Deguonį ir maisto medžiagas į smegenis ir organizmo audinius atneša kraujas. Kraują varinėja širdis. Sutrikus širdies veiklai, sutrinka ir smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Dar apie 5 min. smegenys gali pragyventi iš vidinių resursų. Per šį laiką būtina atstatyti širdies veiklą ar kompensuoti ją, atliekant dirbtinį širdies masažą, nes maždaug po 5 minučių įvyks negrįžtami pokyčiai smegenyse. Įkvepiant į plaučius patenka oras. Per plaučius tekėdamas kraujas iš oro pasisavina deguonį, kuris nunešamas į smegenis. Sutrikus kvėpavimui, oras nepatenka į plaučius, kraujas nepasisavina deguonies, nes jo nėra plaučiuose, todėl į smegenis deguonis nepatenka. Gyvybę gali išgelbėti tik dirbtinis kvėpavimas. Taigi, išgyventi galima tik palaikant gyvybines organizmo funkcijas: kvėpavimas, širdies veikla, CNS (centrinė nervų sistema). Sutrikus vienai iš jų, sutrinka ir kitos. Būklė, kai nėra kvėpavimo, širdies veiklos, CNS veiklos (sąmonės), vadinama klinikine mirtimi, žmogų dar galima atgaivinti.
Atsiradus negrįžtamiems pokyčiams smegenyse, ištinka klinikinė mirtis. Tikslią ribą tarp klinikinės ir biologinės mirties pastebėti be specialių prietaisų praktiškai neįmanoma, todėl gaivinti reikia visada, jei yra nors truputis abejonių, kad mirtis yra negrįžtama.

Dirbtinis kvėpavimas

a) prieš gaivinimą būtina nuimti mantą, nukentėjusį atversti ant nugaros. Jei nukentėjęs guli ant pilvo, reikia ištiesti tos pusės, į kurią planuojama versti, ranką virš galvos išilgai kūno, sukryžiuoti kojas, ant viršaus dedant priešingą vertimo pusei koją, ir, prilaikant už peties, galvos ir dubens atversti ant nugaros. Ranką grąžinti prie kūno.;
b) atveriame kvėpavimo takus, pakeldami apatinį žandikaulį (atsiklaupiame ties pečiu, uždedame vieną ranką ant nukentėjusiojo kaktos ir delnu truputėli atlošiame galvą, o kitos rankos pirštų pagalvėlėmis pakeliame smakrą (pakeliame apatinį žandikaulį, jei burnoje matomi svetimkūniai, juos kuo skubiau pašalinti); jei sužalotas apatinis žandikaulis, pūsti į nosį).
c) patikriname kvėpavimą 3-5 sek. (ausį priartiname prie nukentėjusiojo burnos, klausome iškvepiamo oro garso ir pajaučiame šilumą, o akimis stebime krūtinės judesius);
d) taisyklingai įpučiame (ant kaktos esančios plaštakos nykščiu ir rodomuoju pirštais užspaudžiame nosį, žr. pav. viršuje) truputį daugiau nei įprastai įkvepiame, sandariai apžiojame burną ir tolygiai per 1.5-2 sekundes įpučiame orą, kad pakiltų krūtinės ląsta (800-1200 ml oro), palaukiame, kol oras išeis ir įpūtimą pakartojame. Jei įpūsti nepavyko bandykite dar kartą. Jei vėl nepavyko, patikrinkite gerklę ir spaudinėkite pilvą, kaip užspringusiam. Taip darykite tol, kol galėsite įpūsti. Įpučia 8—12 kartų/min
e) po 2 įpūtimų (žr. pav. apačioje) tikriname kaklo arterijos pulsą, jei pulso nėra darome dirbtinį širdies masažą.

Dirbtinė kraujotaka spaudinėjant krūtinę

Atsiklaupiame ant abiejų kelių, per 2 pirštus nuo krūtinkaulio apačios link galvos surandame spaudimo tašką, įremiame į jį delno pagrindą, kitą delną dedame virš pirmojo, suneriame ir atlošiame pirštus, rankos pilnai ištiestos ir statmenos krūtinei, nugara tiesi, staigiu fiksuotu judesiu spaudžiame ir atleidžiame vertikaliai žemyn, kad krūtinkaulis pasislinktų 4—5 cm, paspaudžiame 50—60 kartų/min.
Kūdikiams darome dviems pirštais, o vaikams viena ranka.

Gaivinimas

Gaivinant išlaikyti įpūtimų/paspaudimų santykį:
a) 2/15 (1 ciklas) – gaivinant vienam;
b) 1/5 (1 ciklas) – gaivinant dviese.
Kas 12 įpūtimų 2 kartus įpūskite ir patikrinkite kvėpavimą ir širdies veiklą (3-5 sek.). Jei nei kvėpavimas, nei širdies veikla neatsistatė, tęskite gaivinimą, pradėdami nuo įpūtimų. Jei atsistatė širdies veikla, o kvėpavimo nėra, darykite dirbtinį kvėpavimą, o kas 12 įpūtimų 2 kartus įpūskite ir patikrinkite kvėpavimą ir širdies veiklą (3-5 sek.).
Kraujavimas
Kiekvieną dieną įvyksta įvairios nelaimės. Net ir per smulkią žaizdelę patekę mikrobai gali sukelti viso organizmo infekciją, kuri gali baigtis mirtimi (stabligė), ar negrįžtamu sveikatos sužalojimu (reumatinis širdies vožtuvų ir sąnarių pažeidimas). Ypač pavojingos plačios ar gilios žaizdos. Pažeidus kraujagyslę galima mirtinai nukraujuoti. Pvz.: nesenas įvykis policijos šaudykloje, kai peršovus koją ir nesuteikus skubios pagalbos sužeistasis skubiai buvo vežamas į ligoninę, tačiau pakeliui nukraujavo ir mirė, nes kulka pažeidė stambią arteriją. Šis įvykis akivaizdžiai įrodo, kad neatidėliotiną pagalbą reikia suteikti iš karto įvykio vietoje, o suteikti turi mokėti ne tik medikai, bet kiekvienas šalia esantis sąmoningas pilietis.
Žaizda

Tai audinių vientisumo pažeidimas, kuriam būdingas skausmas, kraujavimas ir žiojėjimas. Žaizdų tipai:
• Pjautinės žaizdos – šioms žaizdoms būdingi aštrūs kraštai. Kadangi kraujagyslės būna pažeistos išilgai, pjautinėms žaizdoms būdingas gausus kraujavimas.
• Plėštinės žaizdos – joms būdingi nelygūs kraštai. Kraujavimas mažesnis, nei pjautinių žaizdų. Šios žaizdos labiau užterštos, todėl yra didesnis infekcijos pavojus.
• Nubrozdinimai – tai paviršutiniška žaizda, kuriai nebūdingas kraujavimas.
• Muštinės žaizdos – odos vientisumas nepažeistas. Joms būdingos mėlynės.
• Durtinės žaizdos – tai nedidelės, bet gilios ir labai pavojingos žaizdos. Labai didelis infekcijos pavojus.
• Šautinės žaizdos – tai žaizdos kurios turi įėjimo ir išėjimo angas. Įėjimo anga nedidelė, išėjimo didelė, atidaromas kelias infekcijai, sužalojami vidaus organai, kaulai, kraujagyslės.
Žaizdos pavojingos, nes:
a) per žaizdą į audinius gali patekti infekcija;
b) per žaizdą galima nukraujuoti;
c) dėl žaizdos gali sutrikti kūno dalies ar organo funkcija;
d) gali ištikti šokas;
e) sužeistasis gali mirti ar likti invalidas.
Žaizda tuo pavojingesnė, kuo ji yra arčiau gyvybiškai svarbių organų ar kuo stambesnė kraujagyslė ar nervas yra pažeisti. Žaizdų dydis, ypač durtinių, yra apgaulingas, nes ir per nedidelę skylutę galima sužaloti gyvybiškai svarbius organus ar paskleisti infekciją. Šautinės žaizdos ypač pavojingos. Jos dažnai turi įėjimo ir išėjimo angas, kulka dažnai sulaužo kaulus, pažeidžia vidaus organus ir kraujagysles, sukelia šoką.
Esant bet kokio dydžio žaizdai ar nubrozdinimui, būtina skubiai suteikti PMP:
a) nuraminkite sužeistąjį;
b) apnuoginkite sužeistą sritį ir nustatykite, kokia žaizda;
c) stabdykite kraujavimą;
d) nuimkite nuo sužeistos galūnės žiedus, apyrankes, atlaisvinkite rūbus ar batus;
e) sutvarstykite žaizdą (esant galimybei, aptepkite žaizdos kraštus 5 proc.jodo spiritiniu tirpalu, jei žaizda ne kiaurinė, užpilkite 3 proc. vandenilio peroksido tirpalu, uždėkite sterilų tvarstį, jį pritvirtinkite);
f) malšinkite skausmą (analginas);
g) įtverkite ir pakelkite sužeistą galūnę, suteikite patogią padėtį.
h) nukentėjusį gabenkite pas medikus, o esant šoko požymiams, kvieskite medikus į įvykio vietą.
Dėmesio! Draudžiama pašalinti žaizdoje įstrigusį svetimkūnį.

Kraujavimo rūšys:
• Arterinis kraujavimas – tai pulsuojanti trykštanti šviesaus kraujo srovė. Kraujas trykšta pro pažeistą arterijos sienelę, nes į arterijas širdis pumpuoja kraują, susidaro kraujospūdis, o pulsuoja todėl, kad kiekvieną kartą širdžiai susitraukus, kraujospūdis padidėja, po to vėl sumažėja. Kraujas šviesus, nes perneša prisijungusį deguonį.
• Veninis kraujavimas – tai plūstantis ar silpna srove tekantis tamsiai raudonas kraujas. Dėl kraujo pasiskirstymo dideliame plote, veninėje sistemoje slėgis labai nedidelis, o tamsiai raudona spalva dėl to, kad kraujas atidavęs deguonį audiniams, o iš jų prisijungė anglies dvideginį.
• Kapiliarinis kraujavimas – kraujas teka, rasoja iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų), kurie apraizgę visą kūną ir vidaus organus.
Kraujavimas gali būti:
• išorinis – kai kraujuoja į išorę ir mes matome kraują;
• vidinis – kai kraujuoja į vidų (pilvo ar krūtinės ertmę, kaukolės dėžę ar tarp raumenų), šio kraujavimo nematome, todėl sunku nustatyti.

Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai: a) išblyškimas;
b) drebulys, pila šaltas prakaitas;
c) dažnas paviršutinis kvėpavimas;
d) dažnas silpno prisipildymo pulsas;
e) troškulys;
f) silpnumas, nerimas, gali nualpti.
Bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau sustabdyti, nes praradus daugiau kraujo, krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ištinka šokas ir, laiku nesuteikus pagalbos, mirtis. Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai, todėl svarbu kuo greičiau suteikti nukentėjusiam reikalingą ir patogią padėtį, nugabenti nukentėjusį į ligoninę.
Kraujavimo stabdymo būdai:
1. 1. Galūnės pakėlimas – naudojama, kai yra nestiprus kraujavimas iš galūnių ar kompleksiškai derinant su kitais kraujavimo stabdymo būdais. Ranka ar koja pakeliama virš širdies lygio. Dėl sumažėjusio spaudimo kraujavimas sumažėja ar sustoja.
Pastaba: esant gausesniam kraujavimui, visada prieš pakeliant galūnę būtina užspausti žaizdą, kad į venas neprisiurbtų oro.
2. Maksimalus galūnės sulenkimas (rankos sulenkimas per alkūnės sąnarį ar kojos sulenkimas per kelio sąnarį, jei neįtaria lūžio). Naudojama kraujavimo stabdymo pradžioje, kai kraujuoja žemiau kelio ar alkūnės sąnario. Efektas geresnis į lenkiamą vietą įdėjus minkštą volelį.
3. Užspaudžiant žaizdą – (pirštais, kakle delno pagrindu, kirkšnyje krumpliais). Naudojama laikinai, kol bus panaudoti kiti būdai, tačiau, kraujuojant iš kaklo ar kirkšninių arterijų, tai yra vienintelė galimybė padėti. Reikia nedelsiant užspausti ranka, tik akimirkai atleidus, ant žaizdos dėti didelį, standų, sterilų tvarstį ir vėl skubiai prispausti ranka, neatleidžiant, gulimoje padėtyje vežti medikams.
Pastaba: siekiant išvengti žaizdos užkrėtimo, pačią žaizdą pirštais galima užspausti tik tada, kai kraujavimas stiprus ir gyvybei gresia pavojus.
4. Užspaudžiant kraujagyslę aukščiau pažeidimo vietos – (žasto viduryje iš vidinės pusės kišant 4 pirštus tarp bicepso ir žasto). Naudojama pradžioje, kai kraujuoja žemiau žasto vidurio. Užspausti galima ten, kur jaučiama virš kaulo einančios kraujagyslės pulsacija. Tai atlikti reikalingi įgūdžiai.
5. Paprastu tvarsčiu – naudojama kapiliariniam ir silpnam veniniam kraujavimui stabdyti. Jei kraujavimas silpnas, pakelti galūnę, apnuoginti žaizdą, esant galimybei nuvalyti žaizdos kraštus, praplauti žaizdą, ant žaizdos uždėti sterilų tvarstį ir jį pritvirtinti, iš viršaus prispausti ranka, jei nenustoja kraujuoti, dėti spaudžiamą tvarstį.
6. Spaudžiamuoju tvarsčiu – naudojama stipriam arteriniam ir veniniam kraujavimui stabdyti. Tai svarbiausias ir dažniausiai naudojamas būdas stipriam kraujavimui stabdyti.
Pasodiname ar paguldome sužeistąjį, užspaudžiame žaizdą, galūnę pakeliame, (galite med. skarele užveržti 1 mazgu apie 5 cm nuo žaizdos, kad laikinai sustabdytumėte kraujavimą), apnuoginame žaizdą prapjaunant ar atsmaukiant rūbus, išsiimame ir paruošiame tvarstį, uždedame ant žaizdos ir stipriai apvyniojame. Jeigu dar kraujuoja, dedame antrą. Jei ir šis nepadeda dedame suktuką (varžtą)
Pastaba: virš lūžio vietos dėti spaudžiamą tvarstį negalima, nes spaudžiant lūžgalius jie gali pažeisti aplinkinius audinius. Tokiu atveju reikia aukščiau lūžio dėti suktuką, o žaizdą sutvarstyti paprastu tvarsčiu.
7. Panaudojant suktuką (varžtą). Veržimui negalima naudoti siaurų priemonių, pvz.: vielos, virvutės. Ant spaudžiamųjų tvarsčių, dedame skarelę ir surišame vieną mazgą, po mazgu dedame pagaliuką ar kitą tvirtą pailgą daiktą, ir sukame tol, kol nustos kraujuoti, galus užfiksuojame, jei yra, nuimame žiedus ir apyrankes, ant kaktos parašome uždėjimo laiką, įtveriame galūnę, ją apšiltiname (galūnė turi būti pabalusi, neturi skaudėti, suktukas turi matytis, jo galai gerai užfiksuoti).
8. Panaudojant timpą – visada esant galūnės amputacijai ir ilgalaikio suspaudimo atveju (kai galūnė yra prispausta ir jos negalima greitai išlaisvinti, užspaustoje galūnėje gaminasi toksinai, kurie greitai išsisklaido po organizmą ir jį apnuodija).
Naudojant timpą pasodiname ar paguldome sužeistąjį, kuo arčiau žaizdos krašto, link širdies ant plono rūbo prispaudžiame timpos galą, kita ranka patempiame ir vyniojame ją, kad viena vija per pusę dengtų ankstesnę viją, galą užfiksuojame, ant kaktos parašome uždėjimo laiką.
Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai:
a) išblyškimas;
b) drebulys, pila šaltas prakaitas;
c) dažnas paviršutinis kvėpavimas;
d) dažnas silpno prisipildymo pulsas;
e) troškulys;
f) silpnumas, nerimas, gali nualpti.

PMP, įtariant vidinį kraujavimą:
a) nuraminkite nukentėjusįjį (pasakykite, kad jūs žinote, kaip jam padėti ir viskas bus gerai, paprašykite, kad sužeistasis pagal savo galimybes padėtų teikti pagalbą);
b) suteikite reikalingą patogią padėtį:
pasodinkite, jei įtariate kraujavimą į krūtinės ląstą (dusina, pamėlsta oda, atsikosti krauju, sužeista krūtinė-žaizdą hermetizuokite);
paguldykite, sulenkite kojas, jei įtariate kraujavimą į pilvo ertmę (skauda pilvą, sužeistas pilvas, buvo smūgis į pilvą)
c) įtariamo kraujavimo vietoje dėkite šaltį (kompresą ar šaltą daiktą);
d) apklokite, kad nesušaltų;
e) vystantis šokui, pakelkite galūnes (išskyrus atvejį, kai sužeidžiama į pilvą), nuleiskite galvą (jei galva nesužeista).
f) skubiai vežkite pas medikus.

Kraujavimo iš nosies stabdymas
a) pasodinkite, nuraminkite;
b) galva tiesiai, smakras į priekį, kvėpuoti per burną;
c) pirštais užspauskite nosį;
d) ant kaktos ir pakaušio uždėti šaltį;
e) laikyki užspaudus 5 min., jei atleidus kraujuoja, laikykite dar 5 min. Jei dar nesustoja, įkiškite į išorinę nosies landą švarios vatos ar binto gabaliuką ir prispauskite iš išorės;
f) sausu skudurėliu ar bintu nuvalykite kraują nuo veido;
g) transportuoti sėdimoje padėtyje, jei negali sėdėti, stabilioje šoninėje padėtyje.
Pastaba: Draudžiama kraujuojant iš nosies guldyti ant nugaros ar labai atlošti galvą, nes gali užspringti krauju, kraujo skonis gerklėje gali sukelti vėmimą.

Tvarstymas
Sprogstant įvairioms medžiagoms dažniausiai sužalojama galva ir krūtinė. Siekiant apriboti infekcijos išplitimą, kraujo netekimą, sumažinti skausmą, apraminti nukentėjusį šias žaizdas būtina kuo skubiau sutvarstyti.

Galvos ir kaklo tvarstymas

a) naudojant tvarstį – dedame tvarstį sterilia puse į žaizdą, ją pilnai uždengiame ir apibintuojame, be reikalo neužbintuokite nesužeistos galvos ar kaklo dalys, jei kraujuoja, užspauskite žaizdą per tvarstį ranka ir laikykite;
b) naudojant bintą – ant žaizdos padėkite visą žaizdą uždengiantį tvarstį, kurį tvirtai pribintuosite universaliu tvarsčiu, t.y. palikus laisvą binto galą, nuo smilkinio pradedamame horizontali dviguba žiedinė vija apie galvą, po to bintas apsukamas apie paliktą binto galą ties smilkiniu ir pereinama į vertikalią viją (jei sužeistas viršugalvis, žandas ar apatinis žandikaulis) arba įstrižai nusileidžia ant akies, ausies, smakro ar kaklo,apsukama ir vėl pakylama į horizontalią viją, jei reikia subintuoti abi akis, vieną uždengia nusileidžiančia vija, vynioja po pakaušiu, o kitą uždengia kylančia vija, pakylama į horizontalią viją ir binto galas surišamas su tuo galu, kuris paliktas laisvas pradedant bintavimą;
c) naudojant skarelę – ant žaizdos padėtas visą žaizdą uždengiantis tvarstis, kuris tvirtai pririštas į juostą sulankstyta skarele.
Kraujuojant iš kaklo arterijos, dedamas tvarstis per priešingą sulenktą virš galvos ranką.

Kiaurinė krūtinės žaizda

Sužeistasis pasodinamas, teikiantis pagalbą atsiklaupia už nugaros ir atremia į save, jei nešalta, atsagsto rūbus ir apnuogina žaizdą, jei šalta, užkiša sterilią orui nepralaidžią medžiagą po rūbais, sterilia puse uždeda ant žaizdos ar kelių žaizdų sužeistajam iškvėpus ir pritvirtina skarele ar tvarsčiu, 5 min. laiko žaizdą prispaudęs per tvarstį, paguldo nukentėjusį į stabilią šoninę padėtį ant sužeistos pusės (jei yra galimybė likti prie sužeistojo ir stebėti, galima palikti sėdintį, kad būtų lengviau kvėpuoti), apkloja.

Kiaurinės pilvo žaizdos

Sužeistasis paguldomas ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, po keliais volelis ar kuprinė, nuraminame, apnuoginame žaizdą, nukritusias ant žemės žarnas užkeliame ant pilvo, uždengiame išlindusias žarnas vandeniu sumirkytu steriliu tvarsčiu ar skarele, ant viršaus uždedame polietileno skiautę ir nespaudžiant prifiksuojame 2 skarelėmis, mazgus surišant šone.
Draudžiama kišti iškritusius organus atgal, duoti valgyti ir gerti, valyti žaizdą, ištraukti įstrigusius svetimkūnius, liesti žarnas nuogomis rankomis. Jei žarnų kilpa dar tik veržiasi, ją reikia prilaikyti ranka, naudojant sudrėkintą, kuo švaresnį audinį.
Sužalota tarpvietė (sužeistasis paguldomas ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, nuraminame, apsaugojus nuo pašalinių stebėjimo, apnuoginame žaizdą, ant jos uždedame sterilų tvarstį, kuris švelniai prispaudžiamas ranka, o nustojus kraujavimui, fiksuojame bintu ar skarele, sėklidės pakeltos hamako tipo tvarsčiu).

Įstrigusio svetimkūnio įtvėrimas

Sužeistąjį paguldykite jam patogioje padėtyje, nuraminkite, ant žaizdos uždėkite apsauginį tvarstį, svetimkūnį apdėkite steriliais tvarsčiais ar voleliais, juos fiksuokite bintu ar skarele. Svetimkūnis turi nejudėti.
Pastaba: draudžiama bandyti ištraukti įstrigusį svetimkūnį, nes gali pradėti kraujuoti iš užspaustų kraujagyslių, išplisti infekcija, pavojus papildomai pažeisti aplinkinius organus. Esant svetimkūniui akyje, užbintuojamos abi akys, nes judinant vieną akį, juda kita kurioje yra svetimkūnis ir jis žaloja akį.

Šokas
Sunkių traumų atveju dėl nukraujavimo, skausmo ar išsigandus gali įvykti šokas – būklė pavojinga gyvybei. Geriausiai traumos atveju imtis priemonių, kad šoko būtų išvengta.

Šoko požymiai. PMP įtarus šoką

Šokas – yra organizmo būklė, kai dėl sutrikusios kraujotakos sutrinka audinių ir organų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis.

Kraujotaka dažniausiai sutrinka dėl:
a) kraujo tūrio sumažėjimo (nukraujavus, netekus skysčio dėl viduriavimo, vėmimo, plačių nudegimų, gausaus prakaitavimo);
b) labai išsiplėtus kraujagyslėms ir dėl to sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui (didelis skausmas ar emocinis stresas, alerginės reakcijos, įgėlus vabzdžiams ar nuodingiems gyvūnams;
c) sutrikus širdies darbui (nevarinėja kraujo) dėl infarkto, ritmo sutrikimo ar tiesioginio širdies sužalojimo.

Sutrinkus audinių ir organų kraujotakai, sutrinka jų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to sutrinka gyvybiškai svarbių organų (širdies, smegenų, plaučių) funkcija ir, laiku nesuteikus pagalbos, žmogus miršta.
Pradžioje organizmas dar stengiasi kompensuoti gyvybiškai svarbių organų kraujotaką:
a) išsiskiria medžiagos, sutraukiančios odos kraujagysles (oda pabąla, tampa šalta, padengta šaltu lipniu prakaitu, apie lūpas atsiranda melsvos dėmės), išsiplečia smegenų kraujagyslės;
b) širdis pradeda dažniau plakti, bet dėl sumažėjusio arterinio kraujospūdžio mažiau kraujo priteka į širdį, mažiau ir išstumiama, todėl jaučiamas dažnas menko prisipildymo pulsas;
c) sumažėjus deguonies patekimui į smegenis, kvėpavimas padažnėja, tačiau tampa paviršutinišku.
d) dėl smegenų bado atsiranda silpnumas, svaigsta galva, pykina, apima baimė, nerimas, krečia šaltis.
e) dėl sumažėjusio kraujo kiekio atsiranda troškulys.
Šoko požymiai:
1. Oda pabalusi, šalta, padengta šaltu lipniu prakaitu, apie lūpas melsvos dėmės.
2. Dažnas, menko prisipildymo pulsas (norma 60—80 k/min.).
3. Padažnėjęs paviršutiniškas kvėpavimas (norma 11—20 k/min.),.
4. Sužeistasis jaučia silpnumą, jam svaigsta galva, pykina, apima baimė, nerimas, krečia šaltis, gali tapti agresyvus.
5. Troškulys.
6. Vėliau praranda sąmonę, išnyksta kvėpavimas, širdies veikla, žmogus miršta.
Šokas dažniausiai išsivysto dėl nukraujavimo. Jei nukentėjęs kvėpuoja, sustabdytas gausus kraujavimas, sutvarstytos didžiosios žaizdos, įtverti lūžiai, reikia teikti pagalbą, kad neišsivystytų šokas ar būtų kuo labiau kompensuota gyvybiškai svarbių organų kraujotaka. Paguldykite ant nugaros, po ja padėję antklodę, kad apsaugotumėt nuo žemės sklindančio šalčio ir drėgmės.
Pakelkite kojas, kad pėdos būtų truputį aukščiau širdies lygio (veniniam kraujui bus lengviau grįžti į širdį). Pakelti galima ant kuprinės, susuktos antklodės ar striukės ar šalia esančio tinkamo aukščio daikto. Pageidautina, kad kojos remtųsi į platų minkštą pagrindą.
Nuraminkite – pasakykite sužeistajam, kad jam padėsite, leiskite pajausti, kad juo rūpinatės.
Atlaisvinkite rūbus, apavą (veržiantys rūbai trikdo kraujotaką).
Palaikykite reikiamą temperatūrą (kai šalta, paklokite po apačia ir užklokite iš viršaus antklodę, o kai karšta, nugabenkite į šešėlį, galite sudrėkinti odą).
Organizuokite med. pagalbą ir evakuaciją. Palikdami pasukite galvą į šoną, kad neužspringtų seilėmis, krauju ar vėmalais. Pasakykite, kad einate pakviesti pagalbos ir sugrįšite. Draudžiama:
a) duoti valgyti ar gerti,
b) pakelti kojas, jei yra žaizda pilve, galvoje, įtariant stuburo pažeidimą, esančiam be sąmonės, neįtvėrus lūžio.
Padėtys esant šokui įvairių sužeidimų metu
1. Įtarus stuburo lūžį – nejudinkite nukentėjusio, nebent jam ar gelbėtojams grėstų pavojus. Nekelkite kojų. Įtverkite galvą, kaklą ir nugarą. Evakuoti gali tik medikai.
2. Esant atvirai krūtinės žaizdai – jei sužeistasis nori atsisėsti, padėkite jam, kad galėtų į ką nors atsiremti. Jei sužeistasis nori atsigulti, paguldykite ant sužeisto šono. Prieš tai būtina patikrinti, ar nėra lūžių, radus reikia įtverti, po to versti.
3. Esant atvirai pilvo žaizdai – paguldyti ant nugaros, kojas sulenkti per klubo ir kelių sąnarius.
4. Sužeidus galvą – sutvarstyti žaizdas, patikrinti dėl stuburo pažeidimo, pasodinti. Jei kraujuoja į burną ar negali sėdėti, paversti ant šono žaizda aukštyn, galvą pasukti taip, kad skystis laisvai ištekėtų iš burnos.
5. Esant be sąmonės – suteikti stabilią šoninę padėtį, galvą pasukti taip, skystis laisvai ištekėtų iš burnos. Pradėjus vemti, pirštais pašalinti iš burnos visus svetimkūnius, atlaisvinti kvėpavimo takus.
PMP nualpus

Apalpimas – tai sąmonės praradimas. Sąmonė prarandama dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo, pvz.: ilgai stovint tvankiame ore, ypač pervargus, išsiplečia kraujagyslės, mažiau kraujo patenka į smegenis ir žmogus nualpsta. Sąmonės atgavimas yra individualus nekontroliuojamas procesas. PMP nualpus (ne dėl traumos):
Įvertinkite kvėpavimą ir širdies veiklą.
Atlaisvinkite rūbus.
Paguldykite ant nugaros, pakelkite kojas.
Nuneškite į pavėsį, jei aplink karšta, sudrėkinkite vandeniu veidą ir krūtinę, paplekšenkite per skruostą, pašaukti vardu.
Duokite pauostyti amoniako tirpalu suvilgytos vatos ar binto.

Galvos traumos požymiai
1. Galvos skausmas.
2. Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas.
3. Regos sutrikimas.
4. Karščiavimas.
5. Pykinimas, vėmimas.
6. Rankos ar kojos silpimas ar tirpimas.
7. Sąmonės praradimas.
8. Skysčio tekėjimas iš ausų ar nosies.
Jei yra bent du išvardinti požymiai, galima įtarti galvos smegenų ligą. Jei nukentėjęs su sąmone, nepalikite jo vieno ir atidžiai jį stebėkite. Jei be sąmonės, atverkite kvėpavimo takus, patikrinkite kvėpavimą, paguldykite į stabilią šoninę padėtį.

PMP sužeidus sprogimo banga

Įvertinkite nukentėjusiojo būklę. Jei galima, pasodinkite, jei ne – paguldykite į stabilią šoninę padėtį, pageidautina įkalnėje ir galvą aukščiau, kad skystis laisvai ištekėtų iš burnos.
Ant galvos uždėkite šaltą kompresą.
Fiksuokite kaklą, jei iš galvos kraujuoja, sutvarstykite žaizdą, sekite nukentėjusio būklę.
Uždaros ir atviros traumos
Turbūt nėra žmogaus, kuris gyvenime nėra turėjęs didesnių ar mažesnių traumų, kuriam reikėjo aplinkinių pagalbos. Žmogus gali judėti, nes prie kaulų prisitvirtinę raumenys judina kaulus per sąnarius. Tačiau traumų metu dažnai sužeidžiami kaulai, raumenys ar sąnarius laikantys raiščiai, todėl sutrinka judesys, gali iškilti pavojus sveikatai (nervų ar kraujagyslių pažeidimas lūžgaliais, šokas dėl nukraujavimo ar skausmo). Teikti pagalbą reikia labai atsargiai, nes neatsargiai ar netinkamai teikiant pagalbą galima labiau pakenkti, negu padėti. Kaip reikia teikti pagalbą tokių traumų atveju, mokysimės šių pratybų metu.

PMP sužalojus minkštuosius audinius (raiščius, sausgysles, raumenis)

1. Šaldykite sužeistą vietą (gerai atšaldžius, būna mažesnis tinimas ir mėlynė).
2. Įtverkite, kad galūnė nejudėtų.
3. Pakelkite sužeistą galūnę (mažiau tins ir skaudės).
4. Nuskausminkite (jei yra galimybė).
5. Atlaisvinkite rūbus ir apavą (nes tinstančią galūnę pradės spausti).
6. Nuimti žiedus ir apyrankes.

Plaštakos, alkūnės, peties ir čiurnos sąnarių tvarstymas

Pirmoji med. pagalba:
a) sužalojus plaštaką – nuimkite žiedus ir apyrankes. Paliekant laisvo binto, pradėkite nuo riešo 2 žiedinėm vijom ir per nugarinę plaštakos pusę vynioja ant piršto, po to, kryžiuojant bintą, grįžkite ant riešo, taip apvyniokite visus pirštus ir baikite bintavimą ant riešo surišant binto galus;
b) sužalojus čiurnos ar alkūnės sąnarį – bintuokite aštuoniukės tvarstį ant sulenktos rankos ar čiurnos bintu ar skarele;
c) sužalojus petį – surišti 2 skareles, sulankstyti jas į juostą, juostos trečdalį dėti iš vidinės žasto pusės ir sukryžiuoti virš ant peties žaizdos uždėto tvarsčio, skarelių galus suriša priklausomai nuo žaizdos aukščio per kaklą ar pažastį priešingoje žaizdai pusėje.

PMP įtarus piršto, plaštakos, dilbio, žasto, raktikaulio, blauzdos kaulų lūžį

Lūžio požymiai:
Skausmas, ypač judinant ar liečiant (sutrikusi funkcija).
Patinimas pažeistos srities.
Deformuota pažeista sritis, galūnė.
Nenatūrali galūnės padėtis, pakitęs ilgis.
Poodinė kraujosruva.
Traškesys, girdėtas traumos momentu.
Lūžgalių krebždėjimas, judinant išilgai kaulo ašiai.
Galūnės judrumas neįprastoje vietoje.
Per atvirą žaizdą matomi lūžgaliai.
Jei įtariame lūžį, tai pagalbą reikia teikti taip, kaip teikiama lūžus iš tikrųjų.

PMP lūžus:
a) pirštui – privyniokite sužeistą pirštą prie sveiko, šaldykite, nuimkite žiedus, arba paimkite pagaliuką, ilgesnį už pirštą, dėkite jį per visą pirštą ir delną ir tvirtai apibintuokite.
b) plaštakai – nuimkite žiedus ir apyrankes, šaldykite, į delną įdekite minkštą volelį, padėkite ranką ant lentelės nuo alkūnės iki pirštų galų, pritvirtinkite bintu ar skarelėmis, pariškite skarele ar įkiškite į užantį.
c) dilbiui, žastui, raktikauliui – nuimkite žiedus ir apyrankes, atsagstykite rankogalius, šaldykite, įtverkite sužeistą ranką 1—2 skarelėm, t.y. pariškite 1 skarele , po to kitą skarelę sulankstykite į plačią juostą, jos viduriu apgaubkite alkūnę ir suriškite po sveikos rankos pažastimi virš sužalotos rankos pirštų, sužeista ranka neturi judėti nei vertikaliai, nei horizontaliai;
d) blauzdai – nuraminkite, suteikite pusiau sėdimą padėtį, atlaisvinkite batų raištelius, šaldykite, fiksuokite koją (per kelio sąnarį praverkite mažiausiai 4 skareles ir patraukite jas į įtvaro fiksavimo vietas, pridėkite 2 įtvarus (kietus pailgus) nuo kulno iki 23 šlaunies ilgio, padėkite paminkštinimą, suriškite skarelių mazgus ant įtvaro, o čiurną prie įtvaro fiksuokite aštuoniukės tvarsčiu. Jei nėra įtvarų, fiksuokite sužeistą koją prie sveikosios, patikrinkite kraujotaką žemiau lūžio vietos, įtvertą koją pakelkite, duokite išgerti vaistų nuo skausmo.

PMP atviro šlaunikaulio lūžio atveju

Nuraminkite, paguldykite ant nugaros. Atlaisvinkite batų raiščius, fiksuokite koją rankomis. Apnuoginkite žaizdą, stabdykite kraujavimą (lūžio vietoje spaudžiantį tvarstį dėti negalima, todėl stiprų kraujavimą stabdyti dedant varžtą aukščiau lūžio), sutvarstykite, lūžio vietoje dėkite šaltį.
Įtverkite tokioje padėtyje, kokioje radote (per kelio sąnarį ir liemenį praverkite mažiausiai 4 skareles ir patraukite jas į įtvaro fiksavimo vietas, pridėkite 2 kietus pailgus įtvarus: vieną nuo kulno iki kirkšnies, kitą nuo kulno iki pažasties ilgio, padėkite paminkštinimą ant lentelių, kirkšnyje ir pažastyje, suriškite skarelių mazgus su kilpa ant įtvaro, o čiurną prie įtvaro fiksuokite aštuoniukės tvarsčiu. Jei nėra įtvarų, fiksuoti sužeistą koją prie sveikosios.
Ant neštuvų užkelti reikia nemažiau trijų kėlikų.

Išnirimas. Išnirimo požymiai

Išnirimas – tai trauma, kurios metu sąnarinė galvutė išslysta iš sąnarinės duobės. Sąnarį sudaro kaulo sąnarinė galvutė ir sąnarinė duobutė. Jos padengtos kremzle, kurią tepa sąnarinis skystis. Sąnarį gaubia sąnarinė kapsulė, jį sutvirtina raiščiai, raumenų sausgyslės, oda. Veikiant stipriai jėgai, raiščiai ir sąnarinė kapsulė išsitempia, gali plyšti, o kaulų galai nuslysta vienas nuo kito pilnai (išnirimas) ar dalinai (panirimas). Iš plyšusių raiščių ir kapsulės gali kraujuoti į sąnarį ir aplinkinius audinius.

Išnirimo požymiai:
1. Skausmas.
2. Deformacija sąnario srityje.
3. Sutrikusi galūnės funkcija per pažeistą sąnarį (nesilanksto, o bandant lenkti ar judinti labai skauda).
4. Priverstinė neįprasta galūnės padėtis (ligonis pats susiranda padėtį, kurioje mažiausiai skauda, tokioje padėtyje reikia ir įtverti).
5. Kraujosrūva apie sąnarį.
6. Galima užčiuopti stambių sąnarių sąnarinę duobę.

PMP įtarus žasto išnirimą

1. Nuraminkite.
2. Įtverkite tokioje padėtyje, kokioje patogiausia sužeistajam.
3. Šaldykite išnirimo vietą.
4. Nuskausminkite.

Draudžiama transportuoti neįtvėrus galūnės ir bandyti atstatyti išnirimą.

Abiem atvejais gali ištikti šokas dėl skausmo, o bandant atstatyti galima pažeisti nervus ir kraujagysles.

PMP įtarus stuburo sužalojimą ir paruošimas transportavimui

Stuburo pažeidimas ir slankstelių sužalojimas yra labai pavojinga trauma, nes gali būti pažeistos nugaros smegenys. Dėl to nukentėjęs gali mirti ar likti invalidu.

Įtarti, kad sužalotas stuburas galima, jei:
Nukentėjęs krito nuo aukščio ar laiptų, nerdamas atsitrenkė į dugną, autoavarijos metu ir pan.
Nenatūrali nukentėjusiojo padėtis: guli persisukęs, persikreipęs.
Negali pajudinti rankų ar kojų.
Tirpsta rankos ar kojos.
Skauda nugarą.
Nejaučia liečiant rankos ar kojos.

Įtarus stuburo sužalojimą, pagalba teikiama taip, lyg iš tikrųjų būtų sužalota.

1. Jei nukentėjas guli ant nugaros, paprašykit jo nejudėti, galvą pasukite į neutralią padėtį (per jėgą sukti draudžiama) ir fiksuokite rankomis, tarp kelių ar smėlio ar akmenukų pripildytais batais.
2. Paklauskite, kur skauda, ar jaučia galūnes, ar gali jas pajudinti, ar tirpsta galūnės ar nugara, asistentas kviečia pagalbą.
3. Šalia nukentėjusiojo ant paaukštinimo (kaladėlės, kad patogiau būtų pakelti) padėkite kietą pagrindą (duris, neštuvus su lenta), po juo prakiškite diržus, skareles ar juostas (jas galima padėti iš anksto pagrindo dėjimo vietoje) kūno fiksavimo vietose, patieskite ant kieto pagrindo antklodę, kaklo ir juosmens srityje padėkite po nedidelį, minkštą volelį.
4. Vienas kontroliuokite galvą, kad nejudėtų kūno atžvilgiu ir vadovaukite, kiti trys, priklaupia ant vieno kelio priešingoje pagrindui pusėje, suima ties pečiais, dubeniu ir kojomis, nelenkdami savo nugarų pagal pirmojo komandą pakelia ir padeda ant kieto pagrindo, antklodę voleliu glaudžiai privynioja prie kūno, diržais ar juostomis (skarelėmis) fiksuoja galvą, kūną ir galūnes prie kieto pagrindo, stebi būklę, apkloja.
5. Jei vemia, pasuka ant šono kartu su kietu pagrindu.

Šalmo nuėmimas

Būtinai dviese, pirmasis atsiklaupia prie galvos, delnais fiksuoja šalmą, o pirštais prilaiko apatinį žandikaulį švelniai traukdamas į save, antrasis, priklaupęs prie krūtinės, atsega šalmą, viena ranka ant nukentėjusiojo sprando, kita ant smakro fiksuoja galvą, pirmasis suima šalmą už kraštų, patempia į šonus ir į viršų suktu judesiu nuima šalmą, delnais ties ausimis fiksuoja galvą, antrasis po kaklu padeda iš anksto paruoštą volelį ar įtveria kaklą).

PMP ir paruošimas transportavimui įtarus dubens lūžį

Dubens kaulų lūžiai pavojingi, nes gali būti pažeistos per dubenį einančios stambios kraujagyslės, nervai, dubens organai. Įtarti, kad lūžęs dubuo galime, jei:
• Sumuštas ir suspaustas dubuo.
• Skauda dubens srityje.
• Sužeistasis negali atsistoti, krenta.
PMP:
1. Nuraminti.
2. Mažiausiai trise užkelti nukentėjusį ant pastandintų neštuvų.
3. Paguldyti ant nugaros, ties juosmeniu padėti nedidelį minkštą volelį, po sulenktais keliais padėti kuprinę, kojas praskėsti, tarp kelių padėti volelį iš ar antklodės ir fiksuoti diržais ar juostomis prie neštuvų per pėdas, kelius, dubenį ir krūtinę taip, kad nešant nejudėtų per klubo sąnarius.
4. Malšinti skausmą.

PMP nosies traumos atveju

1. Nuraminti.
2. Pasodinti.
3. Užspausti nosies šnerves.
4. Dėti šaltį ant tarpuakio ir pakaušio.

PMP apatinio žandikaulio lūžio atveju

Apatinio žandikaulio lūžio požymiai:
• Deformacija.
• Skausmas.
• Sutrikęs judrumas.
• Negali sukąsti, išsižioti, kalbėt bei kiti bendri lūžio požymiai.
PMP lūžus apatiniam žandikauliui

1. Nuraminti.
2. Pasodinti.
3. Parišti skarele ar H formos tvarsčiu.
4. Šaldyti lūžio vietą.
5. Skubiai transportuoti pas medikus (neguldykite ant nugaros).

PMP išmušus dantį

1. Nuraminti.
2. Kraujuojančią vietą užspausti liežuviu ar steriliu bintu.
3. Išmuštą dantį įdėti į stiklinę su pienu ar truputį sūdytu vandeniu, pilnai sąmoningas gali užsikišti už žando (negalima laikyti sausai).
4. Skubiai vykti pas stomatologą.
Terminiai pažeidimai
Tie, kurie ilgesnį laiką saulėtą žiemos dieną buvo atviroje vietovėje, žino, kad vakare skauda akis, jos bijo šviesos, ašaroja. Tai sniego aklumas. Kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo žalojančių fizinių aplinkos sąlygų mokysimės šiame skyriuje.

PMP nudegus aukšta temperatūra ar elektros srove

Nudegimas atsiranda dėl aukštos temperatūros ar spindulinio poveikio. Nudegti galima nuo liepsnos, elektros, karšto skysčio, garais ir pan. Nudegus labai skauda, parausta, atsiranda pūslės, atsiveria žaizdos, gali net suanglėti. Per atsiradusias žaizdas gali patekti infekcija, netekti skysčio, o toksiniai skilimo produktai gali patekti į kraują. Platesnių nudegimų metu dėl skausmo ir skysčių netekimo dažnai vystosi šokas.Todėl būtina teikti PMP, kad kuo greičiau pašalinti žalojantį faktorių ir sumažinti pakenkimo gylį ir plotą. Pirmai pagalbai nudegimo laipsnis nėra labai svarbus. Priklausomai nuo nudegimo gylio yra 4 nudegimo laipsniai:

I° – būdingas odos paraudimas
II° – atsiranda pūslės
III° – pažeidžiami raumenys
IV° – būdingas suanglėjimas.
Prognozei svarbu nudegimo gylis ir plotas.

PMP:
1. Atjunkite elektros srovę, užgesinkite liepsną.
2. Šaldykite 3—10 min. šaltu vandeniu, nenuėmus drabužių nuo nudegusios vietos.
3. Nuraminkite.
4. Šaldant atsargiai numaukite žiedus, apyrankes, įdėkite juos į nukentėjusiojo kišenę, numaunant paaiškinkite, kodėl tai darote (nudegę ar traumuoti audiniai tinsta, o žiedai užspaus kraujotaką, vėliau numauti gali būti neįmanoma, tik nukirpti).
5. Atlaisvinkiterūbus, nuimkite nuo sužalotos vietos neprilipusius rūbus.
6. Sutvarstykite sausu steriliu ar kuo švaresniu tvarsčiu.
7. Įtverkite.
8. Malšinkite skausmą, duokite atsigerti, stenkitės išvengti šoko, stebėkite būklę.
9. Kuo skubiau transportuokitepas medikus, nes, nudegus kvėpavimo takus, jie tinsta ir žmogus gali uždusti. Tai ypač svarbu, kai žmogus buvo degančioje patalpoje. Draudžiama: PMP metu valyti nudegusią vietą, tvarstyti nudegusį veidą ir lytinius organus, pradurti pūsles, tepti riebalais, taukais, aliejais, tepalais, medikamentais.

PMP veiksmai nušalus, sušalus

Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, aprangos, poveikio trukmės ir organizmo būklės. Veikiant šalčiui kūno dalį, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, jie neapšildomi šiltu krauju. Oda pabąla, vėliau pamėlsta, pradeda skaudėti, sutrinka judrumas, vėliau skausmas išnyksta, audiniai apmiršta. PMP veiksmai nušalus:
1. Galūnes atšildyti palaipsniui kambario temperatūros vandenyje, o nosį, ausis skruostus kambario temperatūros ore. Nedaug nušalus, kai arti nėra patalpų, veidą, nosį, ausis šildyti delnais, plaštakas prie savo pilvo ar pažastyje, o pėdas, numovus batus galima sušilti prie draugo pilvo. Labai nušalus (marmurinė, nepaslanki oda), sutvarstykite steriliu tvarsčiu, suvyniokite į storą minkštą audeklą ir transportuokite pas medikus.
2. Duokite gerti karštos arbatos.
3. Malšinkite skausmą. Draudžiama: vartoti alkoholį, trinti nušalusias vietas (ypač sniegu), kišti į karštą vandenį, toliau šildyti, jei šildant atsiranda pūslių, trinti riebalais.
Sušalimas – tai viso kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau +35C), ilgai veikiant šaldantiems aplinkos faktoriams (šalčiui, vėjui, būnant vandenyje). Kai organizmas nesugeba pagaminti tiek šilumos, kiek atiduoda aplinkai, žemėja kūno temperatūra. Žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Sulėtėja kvėpavimas ir širdies veikla. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30 C, žmogus miršta.

PMP veiksmai sušalus:
1. Neškite į kambario temperatūros patalpą.
2. Nurenkite.
3. Nukentėjusį šildykite vonioje (vandens temperatūrą nuo +20 C iki+37 C pakelkite per 10-30 min. Jeigu vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno, pvz. dėkite ant kūno šiltame vandenyje suvilgytas paklodes ir keiskite jas kas 2-3 min.
4. Jei nukentėjęs sąmoningas, duokite gerti šiltos saldžios arbatos, užklokite sausa šilta antklode.
5. Transportuokite pas medikus. Dėmesio! Nušalusias vietas sušalusiam geriau nešildyti.

Nuožvarba – pasireiškia atvirose kūno vietose (veide, plaštakose) esant drėgnam ir vėjuotam orui. Oda parausta, patinsta, peršti, pasidaro jautri. Užsitęsus šalčio poveikiui, atsiranda pūslės ir opos.
PMP nuožvarbos atveju:
1. Pažeistą vietą šiltai apriškite švariu minkštu audiniu ar tvarsčiu.
2. Netrinkite, nemasažuokite.

Apkasų pėda – pasireiškia ilgą laiką būnant su drėgna avalyne vėsioje aplinkoje. Pėdos tampa šaltos, aptirpusios, nejautrios. Šiltoje aplinkoje jos gali būti karštos su deginančiais skausmais. Vėlesnėse stadijose suretėja pulsas, blyški su melsvu atspalviu pasidaro pėdų oda, atsiranda pūslės, kraujosruvos, patinsta, gangrenuoja.

PMP apkasų pėdos atveju:
1. Pažeistą pėdą atsargiai nusausinkite.
2. Palaipsniui atšildykite šiltu oru patalpoje.
3. Kreiptis į medikus.
Draudžiama masažuoti ir drėkinti.

PMP perkaitus, nudegus odą, pažeidus akis saulės spinduliais

Perkaitimas (šiluminis smūgis) – tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir pakyla kūno temperatūra.

Perkaisti padidėja rizika, kai:
a) aukšta aplinkos temperatūra;
b) didelė santykinė oro drėgmė;
c) didelis fizinis krūvis;
d) per mažai vartojama skysčio.

Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai, dažniausiai virš 38 °C, atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Parausta veidas, padažnėja pulsas iki 110-160 k/min., tampa paviršutinišku ir padažnėja kvėpavimas virš 20 k/min.
Jei kūno temperatūra pakyla virš 41°C ir tokia būklė užsitęsia, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti.

PMP perkaitus:
1. Skubiai išneškite iš karštos aplinkos.
2. Paguldykite pavėsyje ar vėsioje aplinkoje.
3. Atsagstykite rūbus.
4. Vėdinkite ventiliatoriumi, vėduokle.
5. Atvėsinkite dėdami ant kūno sudrėkintą audinį, ant stambių kaklo, pažastų, kirkšnių kraujagyslių šaltus kompresus.
6. Jei nukentėjęs sąmoningas, duokite gerti vėsaus vandens.
7. Kuo skubiau transportuokite pas medikus ar juos iškvieskite.
Draudžiama į šaltą vandenį nardinti visą kūną.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas saulės spinduliams tiesiogiai veikiant nepridengtą galvą. Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ar sprando, dirginami smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl pradeda trikti smegenų funkcijos.
Nukentėjusiam skauda galvą, spengia ausyse, pykina, gali vemti, suglebti, netekti sąmonės ir gali mirti.
PMP gavus saulės smūgį:
1. Pasodinkite pavėsyje jei gali sėdėti, arba paguldykite į stabilią šoninę padėtį.
2. Ant galvos dėkite šaltą kompresą (vandenyje sudrėkintą rankšluostį).
3. Vėdinkite vėduokle ar ventiliatoriumi.
4. Skubiai transportuokite į gydymo įstaigą.
Dėmesio! Dažnai perkaitimas ir saulės smūgis ištinka kartu. Tokiais atvejais šaldykite nukentėjusiojo galvą ir teikite pagalbą kaip perkaitus.

PMP saulės spinduliais nudegus odą, pažeidus akis:
1. Pasitraukite iš saulės apšviestos vietovės.
2. Uždėkite vėsų kompresą.
3. Kreipkitės į medikus.

Akys

Akys dažniausiai pažeidžiamos saulėtą dieną būnant apsnigtoje vietovėje be patamsintų akinių ar žiūrint į suvirinimo darbus. Akis pažeidžia UV spinduliai. Akis ima graužti (jaučiama, lyg būtų pripiltos smėlio), ašaroja, parausta, negali žiūrėti į šviesą, pradeda skaudėti galvą. Tai vadinama snieginiu aklumu.
Užriškite akis tamsiu audiniu ir palydėkite pas medikus.

Cheminiai pažeidimai
Jei pažeidžiami pramoniniai objektai, o iš jų pasklidę cheminės medžiagos gali masiškai apnuodyti žmones. Taip pat pavojingi pavieniai apsinuodijimai maistu ar geriant netinkamus maistui skysčius.

Pagrindiniai požymiai ir PMP apsinuodijus
1. Dusinančios medžiagos (fosgenas, difosgenas, chloras). Apsinuodijama įkvėpus.
o Iš karto pajuntamas dirginimas gerklėje, akyse, krūtinėje.
o Juntamas specifinis kvapas ir skonis.
o Svaigsta galva.
o Esant didesnėms koncentracijoms atsiranda dusulys, pamėlsta oda.
Išėjus iš užterštos zonos laikinai pagerėja, bet po keleto valandų sustiprėja dusulys, kosulys, vystosi plaučių edema. Žmogus uždūsta. PMP: Specifinių priešnuodžių nėra. Naudoti apsisaugojimo priemones, suteikti ramybę, šildyti, skirti deguonį, skubiai evakuoti.
2. Medžiagų apykaitą trikdančios medžiagos (ciano vandenilio rūgštis, chlorcianas). Apsinuodijama įkvėpus garų ar per burną.
o Metalo skonis burnoje, migdolų kvapas.
o Spaudimas už krūtinkaulio, silpnumas.
o Sunkiau apsinuodijus – pykinimas, skausmas už krūtinkaulio, dusulys, galvos skausmas, traukuliai, mirtis.
PMP: uždėjus dujokaukę, skubiai evakuoti.
Pagrindiniai požymiai ir PMP apsinuodijus nuodingomis pramoninėmis medžiagomis (NPM) (amoniaku, azoto oksidais, sieros vandeniliu, rūgštimis, šarmais)

Šiuolaikinė pramonė, ypač chemijos, naudoja daug medžiagų, kurių tiesioginis poveikis žaloja sveikatą. Dažniausiai jos pasklinda įvykus avarijoms. Teikti pagalbą užterštoje aplinkoje galima tik naudojant apsaugos priemones, apsaugančias gelbėtojus. Jei bent kiek abejojate, kad pasklidusios medžiagos mišinys su oru yra sprogus, nejunkite apšvietimo, nenaudokite elektrinių prietaisų, nedekite liepsnos.
1. Apsinuodijimas amoniako garais. Požymiai:
o Akių peršėjimas, ašarojimas.
o Kosulio priepuoliai.
o Galvos svaigimas.
o Pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas.
o Nerimas, blaškymasis.
o Prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.
Patekęs ant odos amoniakas sukelia nudegimą.
PMP:
7. Išneškite ar išveskite iš užterštos patalpos ar teritorijos, nuraminkite.
8. Atsagstykite apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro.
9. Jei nesąmoningas, paguldykite į stabilią šoninę padėtį, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
10. Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai, gaivinkite.
11. Skubiai susisiekite su medikais.
2. Azoto oksidais apsinuodijama atliekant sprogdinimo darbus, virinant, chemijos pramonėje. Požymiai:
o Dirginimas gerklėje, krūtinėje.
o Dusulys, gali sustoti kvėpavimas.
o Po menamo pagerėjimo pradeda tinti plaučiai.
PMP:
3. Išneškite ar išveskite iš užterštos patalpos ar teritorijos, nuraminkite.
4. Atsagstykite apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro, nesušaltų.
5. Jei nesąmoningas, paguldykite į stabilią šoninę padėtį, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
6. Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai, gaivinkite.
7. Skubiai susisiekite su medikais.
3. Sieros vandenilio dujos turi specifinį pūvančio kiaušinio kvapą. Požymiai:
o Bendras silpnumas.
o Galvos skausmas, pykinimas, vėmimas.
o Pakinta odos ir gleivinių spalva.
o Pakinta kvėpavimo ir širdies veiklos dažnis.
o Prasideda traukuliai, praranda sąmonę.
PMP:
5. Išneškite ar išveskite iš užterštos patalpos ar teritorijos, nuraminkite.
6. Atsagstykite apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro, nesušaltų.
7. Jei nesąmoningas, paguldykite į stabilią šoninę padėtį, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
8. Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai, gaivinkite.
9. Skubiai susisiekite su medikais.
4. Rūgštimi apsinuodijama išgėrus (pažeidžiama kraujotaka, sutrinka inkstų veikla, pabrinksta gerklė, trinka kvėpavimas, gali vemti su krauju, labai skauda krūtinę, pilvą, ypač jei pragriaužia organus ir patenka į pilvo ertmę). Patekusi į organizmą, ant odos ar akių rūgštis nudegina. Rūgštis naudojama dirbant su akumuliatoriais, lituojant, vykdant ėsdinimo darbus. Rūgšties išgeria netyčia (ypač vaikai), kai ji laikoma nemarkiruotuose induose, kartu su maisto produktais, lengvai prieinamose vietose ar siekiant nusižudyti (dažniausiai nusižudyti nepavyksta, tačiau nukentėjęs pasmerkia save ilgoms kančioms dėl stemplės ir burnos nudegimo). Ant odos rūgštis papuola dirbant su ja be apsaugos priemonių (guminių pirštinių) ar apsiliejus, o į akis rūgštis dažniausiai patenka, kai į rūgštį pila vandenį (reikia atvirkščiai) ar apipila piktavalis.
Visais atvejais labai skauda ir būtina suteikti neatidėliotiną pagalbą:
0. Patekus ant odos, skubiai sausu audiniu pašalinkite rūgšties didumą (valyti akis draudžiama) ir gausiai plaukite tekančiu vandeniu ar darbo su rūgštimi vietoje paruoštu rūgštį neutralizuojančiu sodos tirpalu (teikiantis pagalbą turi saugoti savo rankas).
1. Išgėrus rūgšties, duokite išgerti 1-2 stiklines pieno, kisieliaus, grietinėlės, kelis išplaktus kiaušinius ar vandens (draudžiama gerti sodos tirpalą, nes išsiskiriančios dujos gali suplėšyti pažeistą skrandį ar stemplę).
2. Apnuoginkite nudegusią vietą, sutvarstykite, įtverkite.
3. Malšinkite skausmą.
4. Skubiai vežkite nukentėjusį į gydymo įstaigą ar perduokite medikams.
Draudžiama išgėrus rūgšties sukelti vėmimą, nes rūgštis iš skrandžio pakartotinai nudegins stemplę, burną, nukentėjęs gali užspringti.
5. Šarmu apsinuodijama atsitiktinai ar savižudybės tikslais, panašiai kaip rūgštimis. Dažniausiai apsinuodijama amonio šarmu, kuris žemės ūkyje naudojamas trąšoms (amoniakinis vanduo). Taip pat pasitaiko apsinuodijimų kaustikine soda, šarminių akumuliatorių skysčiu, laboratorijose naudojamais šarmais.
Požymiai:
o Patekus ant odos skauda, atsiranda pūslės.
o Nurijus labai pažeidžiami virškinimo organai, kraujuoja, vystosi šokas.
Neatidėliotina pagalba:
2. Patekus ant odos, skubiai sausu audiniu pašalinkite šarmo didumą (valyti akis draudžiama) ir gausiai plaukite tekančiu vandeniu ar darbo su šarmu vietoje paruoštu šarmą neutralizuojančiu citrinos rūgšties ar 2 proc. acto tirpalu (teikiantis pagalbą turi saugoti savo rankas).
3. Išgėrus šarmo, skubiai duokite išgerti 1-2 stiklines pieno, citrinos rūgšties ar 2 proc. acto tirpalo.
4. Apnuoginkite nudegusią vietą, sutvarstykite, įtverkite.
5. Malšinkite skausmą.
6. Skubiai vežkite nukentėjusį į gydymo įstaigą ar perduokite medikams.
Draudžiama išgėrus šarmo sukelti vėmimą, nes šarmas iš skrandžio pakartotinai nudegins stemplę, burną, nukentėjęs gali užspringti.

PMP veiksmai, apsinuodijus maistu, alkoholiu ir jo surogatais (metilo alkoholiu, glikoliais – stabdžių skysčiu, antifrizu), CO, benzinu,

PMP apsinuodijus maistu. Dažniausiai apsinuodijama grybais, konservais, vaistais, alkoholiu, pasenusiu maistu, laikytu netinkamomis sąlygomis ar pasibaigus galiojimo laikui. Geriau likti alkanam, negu valgyti abejotinos kokybės maistą. Apsinuodijimo maistu požymiai:
1. Bendras silpnumas, šaltkrėtis, galvos skausmas, pakyla temperatūra.
2. Viduriavimas, pykinimas, vėmimas, skauda ir raižo pilvą.
3. Pakinta odos ir gleivinių spalva.
4. Pakinta kvėpavimo ir širdies veiklos dažnis. Prasideda traukuliai, praranda sąmonę.
PMP:
1. Nutraukti nuodo patekimą į organizmą, nuraminti.
2. Jei nesąmoningas, paguldyti į stabilią šoninę padėtį, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia). Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, nėra šoko, traukulių, sukelkite vėmimą (duokite išgerti 1-2 litrus šilto sūraus (1 valg. šaukštas stiklinei) vandens, išskyrus vaikus iki ir jis savo pirštais ar jūs atsargiai šaukštu dirginkite ryklę).
3. Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai, gaivinkite.
4. Skubiai kvieskite GMP ar vežkite į ligoninę.
Etilo alkoholiu apsinuodijama nesaikingai vartojant, ypač nevalgius, pervargus. Iš pradžių apima euforija, vėliau išnyksta savikontrolė, savikritika, pakinta kalba, eisena, rašysena. Daugiau išgėrus atsiranda silpnumas, svaigsta galva, pykina, sutrinka kalba, apima mieguistumas. Išgėrus labai daug, kliedi, haliucinacijos, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi, gali sutrikti kvėpavimas, koma, mirtis. PMP:
1. Kuo greičiau sukelkite vėmimą (jei sąmoningas).
2. Duokite gerti saldaus gėrimo, su vitaminu C.
3. Paguldykite į stabilią šoninę padėtį, apklokite.
4. Nepalikite be priežiūros, sekite gyvybines funkcijas ir kad neužspringtų.
5. Gabenkite į gydymo įstaigą.
Alkoholio surogatais (metilo alkoholiu, stabdžių skysčiu, antifrizu) apsinuodijama išgėrus neaiškios kilmės ar padirbto alkoholio. Požymiai:
• Stiprūs galvos skausmai.
• Sutrinka regėjimas (daiktai matomi lyg pro rūką, neryškūs, pradeda skaudėti akis, atsiranda šviesos baimė, mirgėjimas, kibirkščiavimas akyse, siaurėja regėjimo laukas). Dažniausiai apakimas negrįžtamas dėl regos nervo pakenkimo.
• Seilėtekis pykinimas, vėmimas.
• Sąmonės praradimas, traukuliai, mirtis.
PMP įtarus apsinuodijimą alkoholio surogatais:
1. Kuo greičiau sukelkite vėmimą (jei sąmoningas).
2. Duokite gerti 150-200 ml tikros degtinės, vėliau po 50 ml kas 2-4 val.
3. Paguldykite į stabilią šoninę padėtį, apkloti.
4. Nepalikite be priežiūros, sekite gyvybines funkcijas ir kad neužspringtų.
5. Gabenkite į gydymo įstaigą ar kviesti GMP.
Apsinuodyti benzinu galima jo nurijus, įkvėpus ar plaunant, nes benzinas pereina kiaurai per odą.
1. Duokite išgerti pieno.
2. Odą nuplaukite vandeniu su muilu.
3. Gabenkite į gydymo įstaigą ar kviesti GMP.
4. Draudžiama apsinuodijus benzinu sukelti vėmimą.
CO (smalkėmis, anglies monoksidu) apsinuodijama garažuose ar pavėjui pastatytuose veikiančiuose automobiliuose variklių išmetamomis dujomis, patalpose, kuriose kūrenamos krosnys ar įvyko gaisras. Požymiai:
• Galvos skausmas, svaigimas, pulsavimas smilkiniuose.
• Bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, ūžimas ausyse.
• Ryškiai avietinės spalvos oda (odos spalva gali išlikti ir normali).
• Greitai prarandama sąmonė.
PMP:
1. Pirmiausiai išneškite nukentėjusį iš užterštos patalpos.
2. Atsagstykite apykaklę, atlaisvinkite rūbus.
3. Pasirūpinkite, kad patektų oro, esant galimybei, duokite kvėpuoti grynu deguonimi (garažuose kartais būna mėlyni deguonies balionai suvirinimui).
4. Jei nukentėjęs nesąmoningas, paguldykite į stabilią šoninę padėtį, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
5. Sustojus kvėpavimui ar širdies veiklai, gaivinkite.
6. Gabenkite į gydymo įstaigą ar kvieskite GMP.

Sužeistojo transportavimas
Ne visuomet su savimi visą laiką turite neštuvus tuomet reikės vien tik savo jėgomis išnešti sužeistąjį į saugią vietą arba iš kažko pasidaryti neštuvus.
Prieš transportuodami sužeistuosius pasižiūrėkite, kokius sužeidimus jie turi, kad galėtumėte patogiau juos pernešti į kitą vietą sukeldami jiems kaip galima mažiau skausmo.
Prieš pernešant sužeistąjį, jei leidžia sąlygos, pirmiausia turite suteikti pirmąją med. pagalbą.

Improvizacija.

Dažniausiai įvykus kokiai nors traumai ar sužeidimui jūs neturėsite jokių pagalbai suteikti skirtų priemonių. Tuo atveju jūs privalėsite suteikti pagalbą naudodamasis improvizuotomis, pagalbinėmis priemonėmis.
Improvizuotos, parankinės priemonės – tai medžiagos, kurios yra šalia jūsų ir įdėję nedaug pastangų jas galėsite panaudoti pagalbos suteikimui. Jūs galite naudoti:
• Drabužius kamšalams, diržams, tvarsčiams, raiščiams ir neštuvams suraišioti.
• Šakas bei lentas galima panaudoti kaip įtvarus ar neštuvus.
• Lapus kamšalams.
Nukentėjusiojo transportavimas

Prireikus nukentėjusįjį transportuoti, gali būti naudojami įvairūs būdai priklausomai nuo jo sveikatos būklės.

Gaisrininko būdas. Padėkite nukentėjusiajam atsistoti. Nesąmoningą ar nepajėgiantį atsistoti, paguldykite veidu žemyn ir atsistokite prie jo galvos. Paimkite už pažastų, kilstelėkite jį ant kelių, o vėliau pastatykite visu ūgiu.
Suimkite už dešiniojo nukentėjusiojo riešo kaire ranka. Palenkite savo galvą po dešiniąja ištiesta nukentėjusiojo ranka , esant jūsų pečiams nukentėjusiojo pilvo lygyje, leidžiant nukentėjusiajamšvelniai užkristi skersai jūsų pečių. Dešiniąja savo ranka suimkite tarp ar aplink nukentėjusiojo kojų.
Visą nukentėjusiojo svorį perkelkite ant dešiniojo savo peties, atsistokite ir švelniai perkelkite visą nukentėjusiojo svorį ant abiejų pečių. Perimkite jo dešinįjį riešą savo dešiniąja ranka, kadkairioji jūsų ranka liktų laisva.

Atrama į žmogų. Atsistokite iš pažeistos nukentėjusiojo pusės. Artimąją jo ranką užmeskite sau ant kaklo ir laikykite jo ranką laisvąja ranka.
Kitaranka apimkite jį per liemenį ir suimkite už jo drabužių klubo srityje.
Nukentėjusiajam gali būti suteikta papildoma parama, davus jam pasiremti lazdele.

Dviejų rankų kėdutė. Du pagalbos teikėjai pritūpkite vienas priešais kitą iš priešingų nukentėjusiojo pusių. Abu artimesnėmis prie nukentėjusiojo rankomis apimkite jį po ir aplink jo nugarą, žemiau jo pečių ir jei įmanoma suimkite vienas kitą už riešo, jei ne, už nukentėjusiojo drabužių. Lengvai kilstelėkite nukentėjusiojo kojas, pakiškite rankas iš abiejų šlaunų pusių ir suimkite vienas kitam už riešų.
Kilkite kartu, ženkite išorine koja ir toliau eikite įprastu žingsniu.

Tempimas. Sukryžiuokite nukentėjusiojo rankas ant krūtinės. Čiupkite už nukentėjusiojo švarko ir tempkite jį.

Tempimas užtvirtinus rankas ant kaklo. Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros ir švelniai suriškite rankas. Apžerkite nukentėjusįjį veidu į jį ir uždėkite jo surištas rankas sau ant kaklo. Sutelkite visą nukentėjusiojo svorį ant kaklo ir šliauždami tempkite jį kartu su savimi.

Tempimas virvės pagalba. Pritvirtinkite virvę permetę per nukentėjusiojo krūtinę ir pažastis. Suimkite už abiejų galų ir tempkite.

Nukentėjusiojo užkėlimas ant neštuvų ir nukėlimas. Įtariant stuburo sužalojimą, kelia mažiausiai trise, prilaiko galvą, kelia tolygiai, pagal komandą. Keliamojo kūnas ar sužalota galūnė pagal ašį nejuda, vadovauja esantis prie galvos. Gali vieni pakelti nukentėjusį, o kitas pakišti neštuvus. Nukeliama atgaline tvarka.

Neštuvų pakėlimas ir nuleidimas. Keliant dviese, nešėjai pritupia, viena koja truputį prieš kitą, vadovauja gale stovintis, kelti pradeda pagal sutartą komandą (pvz. 1, 2, 3, keliam). Labai svarbu, kad kėlimo metu būtų tiesi keliančiojo nugara. Nuleidžiama atgaline tvarka.
Keliant keturiese, taisyklės tos pačios, tik keliantieji turi priklaupti ant arčiau neštuvų esančios kojos, o laisva ranka pasiremti į sulenktą kelį. Užsikeliant neštuvus ant pečių, pirmiausiai keliamas galvūgalis, o nuleidžiant pirmiausiai nuleidžiamas kojūgalis.
Nešant turi eiti ne koja į koją, lygia vieta nešti kojomis į priekį, į kalvelę galva į priekį, nuo kalvelės kojomis į priekį, abiem atvejais išlaikant horizontalią neštuvų padėtį, jei šlaitas status, nešti šonu, nukentėjusį pritvirtinti prie neštuvų, Jei nukentėjusysis sąmoningas, palikti laisvas rankas.. Perkeliant per kliūtį, pirmiausiai perkeliama galvinė neštuvų dalis. Vėsesniu metu nešant būtina užkloti.

Ką daryti, jeigu.
Jeigu atidžiai skaitėte visus mūsų pateiktus straipsniukus turėtumėte mokėti suteikti pirmąją med. pagalba nukentėjusiam. Todėl pamėginkite perskaityti ir sau atsakyti į čia mūsų pateikiamas situacijas. Sakykime, kad tai bus mažas žinių patikrinimas.

1. Situacija. Radote nukentėjusįjį gulintį be sąmonės (nėra kvėpavimo ir pulso), paviršinių sužalojimu nesimato. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas. Įsitikinkite ar saugu, ar negresia pavojus jums patiems. Priėję prie sužeistojo patekšenkite jam per skruostą, paklauskite ar jus girdi. Patikrinkite ar atviri kvėpavimo takai, ar nėra svetimkūnių. Jei yra juos pašalinkite.
Darykite 2 įpūtimus, jei oras nepraeina, dar kartą patikrinkite kvėpavimo takus, jei nieko nematyti ir oras vis tiek nepraeina atlikite pilvo paspaudimo manevrą.
Tikrinkite pulsą miego arterijos srityje. Pradėkite daryti dirbtiną kvėpavimą ir širdies masažą.
Jei darote vienas: 2 įpūtimai, 15 paspaudimų.
Jei darote dviese: 1 įpūtimas, 5 paspaudimai.
Kas 12 ciklų tikrinkite kvėpavimą ir pulsą. Atsiradus kvėpavimui ir pulsui paguldykite į stabilią šoninę poziciją.

2. Situacija. Nukentėjusysis sužalotu pilvu. Sąmoningas. Matosi žarnos. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas. Įsitikinkite ar saugu, ar negresia pavojus jums patiems. Sužeistąjį paguldykite ant nugaros, kojos sulenktos per kelius, po keliais volelis ar kuprinė, nuraminkite, apnuoginkite žaizdą, uždengiame išlindusias žarnas vandeniu sumirkytu steriliu tvarsčiu ar skarele, ant viršaus uždedame polietileno skiautę ir nespaudžiant prifiksuojame 2 skarelėmis, mazgus surišant šone.
Draudžiama: kišti iškritusius organus atgal, duoti valgyti ir gerti, valyti žaizdą, ištraukti įstrigusius svetimkūnius, liesti žarnas nuogomis rankomis.

3. Situacija. Nukentėjusiajam perdurta krūtinė, sąmonės nėra. Kvėpavimas ir pulsas yra. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas. Įsitikinkite ar saugu, ar negresia pavojus jums patiems.
Kiaurinę krūtinės ląstos žaizdą skubiai hermetiškai uždenkite oro nepraleidžiančia sterilia medžiaga (polietileno plėvele). Jos plotis turi būti didesnis už žaizdos plotą ir dengti kraštus. Šią medžiagą dėkite tiesiai ant žaizdos.
Hermetiška medžiaga uždengtą žaizdą standžiai sutvarstykite.
Paguldykite į stabilią šoninę padėtį ant sužeisto šono.

4. Situacija. Nukentėjusiam nutraukta ranka. Matosi šoko požymiai. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas. Įsitikinkite ar saugu, ar negresia pavojus jums patiems.
Nuraminkite, paguldykite ant nugaros, kojos aukščiau širdies lygio (kova su šoku).
Uždedate timpą arba varžtį, žaizdą apibintuojate.
Ant kaktos užrašote timpos uždėjimo laiką.

5. Situacija. Nukentėjusysis iškrito iš medžio ir nejaučia kojų. Įtariamas stuburo lūžis. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas. Įsitikinkite ar saugu, ar negresia pavojus jums patiems.
Jei nukentėjas guli ant nugaros, paprašykit jo nejudėti, galvą pasukite į neutralią padėtį (per jėgą sukti draudžiama) ir fiksuokite rankomis, tarp kelių ar smėlio ar akmenukų pripildytais batais.
Paklauskite, kur skauda, ar jaučia galūnes, ar gali jas pajudinti, ar tirpsta galūnės ar nugara, asistentas kviečia pagalbą.
Šalia nukentėjusiojo ant paaukštinimo (kaladėlės, kad patogiau būtų pakelti) padėkite kietą pagrindą (duris, neštuvus su lenta), po juo prakiškite diržus, skareles ar juostas (jas galima padėti iš anksto pagrindo dėjimo vietoje) kūno fiksavimo vietose, patieskite ant kieto pagrindo antklodę, kaklo ir juosmens srityje padėkite po nedidelį, minkštą volelį.
Vienas kontroliuokite galvą, kad nejudėtų kūno atžvilgiu ir vadovaukite, kiti trys, priklaupia ant vieno kelio priešingoje pagrindui pusėje, suima ties pečiais, dubeniu ir kojomis, nelenkdami savo nugarų pagal pirmojo komandą pakelia ir padeda ant kieto pagrindo, antklodę voleliu glaudžiai privynioja prie kūno, diržais ar juostomis (skarelėmis) fiksuoja galvą, kūną ir galūnes prie kieto pagrindo, stebi būklę, apkloja.
Jei vemia, pasuka ant šono kartu su kietu pagrindu.

6. Situacija. Nukentėjusysis skundžiasi skausmu blauzdoje, negali atsistoti. Matosi žaizda rankoje, iš kurios bėga tamsiai raudonas kraujas. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas. Pirmiausia stabdykite kraujavimą, nes tai veninis kraujavimas. Dėkite spaudžiamąjį tvarstį, jei nepadeda antrą. Jei kraujavimas nesustojo dėkite varžtį.
Sustabdžius kraujavimą, įmobilizuokite koją.
Atlaisvinkite batų raištelius, šaldykite, fiksuokite koją (per kelio sąnarį praverkite mažiausiai 4 skareles ir patraukite jas į įtvaro fiksavimo vietas, pridėkite 2 įtvarus (kietus pailgus) nuo kulno iki 2/3 šlaunies ilgio, padėkite paminkštinimą, suriškite skarelių mazgus ant įtvaro, o čiurną prie įtvaro fiksuokite aštuoniukės tvarsčiu.
Patikrinkite kraujotaką žemiau lūžio vietos, įtvertą koją pakelkite, duokite išgerti vaistų nuo skausmo.
Jei nėra įtvarų, fiksuokite sužeistą koją prie sveikosios.

7. Situacija. Radote nukentėjusįjį su atviru šlaunikaulio lūžiu. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas.Nuraminkite, paguldykite ant nugaros. Atlaisvinkite batų raiščius, fiksuokite koją rankomis. Apnuoginkite žaizdą, stabdykite kraujavimą (lūžio vietoje spaudžiantį tvarstį dėti negalima, todėl stiprų kraujavimą stabdyti dedant varžtą aukščiau lūžio), sutvarstykite, lūžio vietoje dėkite šaltį.
Įtverkite tokioje padėtyje, kokioje radote (per kelio sąnarį ir liemenį praverkite mažiausiai 4 skareles ir patraukite jas į įtvaro fiksavimo vietas, pridėkite 2 kietus pailgus įtvarus: vieną nuo kulno iki kirkšnies, kitą nuo kulno iki pažasties ilgio, padėkite paminkštinimą ant lentelių, kirkšnyje ir pažastyje, suriškite skarelių mazgus su kilpa ant įtvaro, o čiurną prie įtvaro fiksuokite aštuoniukės tvarsčiu.
Jei nėra įtvarų, fiksuoti sužeistą koją prie sveikosios.
Ant neštuvų užkelti reikia nemažiau trijų kėlikų.

8. Situacija. Nukentėjusiajam kraujuoja iš miego arterijos. Matosi svetimkūnis dilbyje. Jūsų veiksmai suteikiant PMP?

Atsakymas. Pirmiausia užspauskite žaizdą pirštais, kol paruošite IPP. Priešingą žaizdai ranką pakelkite ir sulenkę per alkūnės sąnarį.
Dėkite tvarstį per pakeltą ranką.
Svetimkūnį apdėkite steriliais tvarsčiais ar voleliais, juos fiksuokite bintu ar skarele.
Svetimkūnis turi nejudėti.
Draudžiama bandyti ištraukti įstrigusį svetimkūnį, nes gali pradėti kraujuoti iš užspaustų kraujagyslių, išplisti infekcija, pavojus papildomai pažeisti aplinkinius organus.

Leave a Comment