Pirmoji pagalba elektros ir žaibo traumos metu

Medicinos fakultetas Kosmetologijos katedra

 

 

 

 

 

 

 

Kosmetologijos studijų programos II kurso studentė

PIRMOJI PAGALBA ELEKTROS TRAUMOS ATVEJU IR ŽAIBO NUTRENKIMO ATVEJU

Savarankiškas dabas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2015, Kaunas

Turinys

 

 

Įvadas 4

Elektros trauma 5

Kas yra elektros srovė, kaip jį veikia mūsų organizmą. 5

Pažeidimų rūšys 5

Ektros traumų komplikacijos 6

Pirmoji pagalba gavus elektros traumą. 6

Žaibo trauma 7

Žaibų rūšys 7

Kaip žaibas sužeidžia? 8

Pirmoji pagalba žaibo traumos atveju 8

Ką daryti kai žaibuoja? 8

Išvados 10

Literatūra 11

 

 

 

 

 

Darbo tikslai: aptarti pirmąją pagalbą esant elektros traumai ir žaibo nutrenkimo traumai.

 

Darbo uždaviniai:

Kas yra elektros trauma?

Elektros traumos komplikacijos.

Pirmoji pagalba elektros traumos atveju.

Kas yra žaibo trauma, kokie gali būti žaibai?

Pirmoji pagalba žaibo traumos atveju.

Kaip apsisaugoti nuo žaibo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvadas

 

Suteikti pirmąją pagalbą labai dažnai reiškia ne tik padėti žmogui sunkioje situacijoje, bet ir išgelbėti jį nuo tolimesnių sunkių sveikatos sutrikimų ar netgi mirties. Nutikus nelaimei neretai galime dvejoti ar mes pajėgus suteikti žmogui pirmąją pagalbą, kadangi tai reikalauja tam tikrų žinių, tam, kad žmogui padėti ir nepakenkti. Svarbu nelikti abejingam ir atpažinti kritinę situaciją, o kai ji atpažįstama, būtina imtis veiksmų, kurie padėtų išgelbėti nukentėjusįjį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  Elektros trauma

 

Kas yra elektros srovė, kaip jį veikia mūsų organizmą.

 

Elektros srovė – tai kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas. Šios elektringosios dalelės dažniausiai būna patys paprasčiausi elektronai.

 

Plazmoje, kuri yra nei tai skystas, nei tai kietas daiktas, elektros srovę gali formuoti ir kryptingai judantys jonai, mat jie, kaip ir elektronai turi krūvį. Kiekvieną gyvą ląstelę gaubia citoplazminė membrana, kuri yra ne kas kitas, kaip jau minėtosios plazminės būsenos pavyzdys, todėl jonai gali judėti tiek tiesiogiai per ją, tiek ir per specialius jonų kanalus, kurie dar labiau pagreitina jų pernešimą. Kai raumenys susitraukinėja, daug jonų juda kryptingai, o nervinėse ląstelėse toks kryptingas jonų judėjimas į/iš ląstelės netgi yra būtinas nervinio impulso generavimui, kuris iš esmės yra ta pati trumpalaikė silpna elektros srovė. Dėl molekulinio “krūtėjimo” kiekviena gyva ląstelė generuoja stipresnę ar silpnesnę, ilgesnę ar trumpesnę elektros srovę, o tuo pačiu ir (bio)elektromagnetinį lauką.

 

Elektros trauma įvyksta elektros srovei pratekėjus per žmogaus organizmą. Elektros srovės poveikis priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio iki organizmo vietos. Jei žmogų paveikia mažos įtampos srovė, žmogus gali mirti nuo širdies skilvelių virpėjimo, jei stovės įtampa didelė, tai mirtis ištinka sustojus širdžiai ir kvėpavimui. Esant didelei srovės įtampai, žmogaus organizmas sužalojimas ir termiškai, nes, srovei tekant per audinius, labai stipriai pakyla jų temperatūra. Gali suanglėti oda, termiškai pažeidžiami raumenys ir kraujagyslės. Ne visada šie pažeidimai pastebimi iš karto, pradžioje gali būti matomas tik nedidelis odos pažeidimas.

Pažeidimų rūšys Žemos ir aukštos įtampos srovės sukelti pažeidimai yra tos pačios kilmės, tik skiriasi jų laipsnis.

Skiriami šie nudegimai:

Kontaktiniai;

Elektros lanko;

Kombinuoti kontaktiniai ir elektros lanko.

 

Kontaktiniai nudegimai. Paprastai pažeidžiamos rankos ir kojos, kurios kontaktavo su elektros laidu.

Elektros laido nudegimai. Tai kibirkštis tarp dviejų elektros laidų. Žmogus neprisiliečia prie elektros laido, bet yra toje vietoje, kur kyla kibirštis tarp dviejų laidų. Jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta lauke, nudegimas dažniausiai būna paviršinis. Uždaroje patalpoje jis įvyks kaip sprogimas ir sužalojimas bus daug sunkesnis.

Kombinuoti kontaktiniai ir eletros lanko nudegimai. Ši pažeidimo rūšis gali pasitaikyti, kai žmogus yra elektros lanko ribose ir tuo pačiu metu kojomis liečiasi prie žemės.

 

Ektros traumų komplikacijos

 

Vidiniai nudegimai. Dėl kombinuotų kontaktinių ir elektros lanko nudegimų galūnėse gali susidaryti šilumos perteklius, kuris sukelia sunkius nudegimus net tiesiogiai elektros nepaveiktose vietose. Oda gali atrodyti normali, ir į tokius pažeidimus neatkreipiamas dėmėsys Žaibas gali sukelti sunkius ir lengvus sužalojimus, o kartais ir sąmonės netekimą.

Širdies ir kvėpavimo sustojimas. Širdies veikla gali nutrūkti dėl stipraus elektros iškrūvio. Širdis sustoja arba ima virpėti. Bet kuriuo atveju ji nebegali varinėti kraujo, ir žmogų ištinka mirtis. Jeigu elektros srovė pažeidžia galvą, gali įvykti kvėpavimo centro paralyžius.

 

Pirmoji pagalba gavus elektros traumą.

 

Atitraukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės.

Užgesinti ugnį.

Gaivinti nukentėjusįjį.

Atvėsinti nukentėjusįjį šaltu vandeniu.

Aptvarstyti žaizdas.

Kuo skubiau gabenti pas gydytoją ar į ligoninę.

 

Atitraukimas. Sužeistąjį reikia kaip galima greičiau nutempti nuo eletros grandinės. Būtina prisiminti, kad aukštos įtampos elektros srovė veikia apie 30 metrų spindiliu, todėl negalima artintis prie laidų, esant drėgnai aplinkai ir neturint izoliuojamųjų (guminių) priemonių. Jei įtampa žema, tai padaryti nesunku. Jeigu neįmanoma išjungti srovės, galima mažiau rizikuojant savo gyvybę, atplėšti nukentėjųsį suėmus jį už rūbų.

Esant aukštai įtampai, traukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės gelbėtojui yra labai pavojinga, ir nereikia mėginti to daryti. Išimtis – tie atvejai, kai galima pasiekti pagrindinį jungiklį ir išjungti elektros srovę. Reikia saugotis susidariusio elektros lanko arba neizoliuotos elektros.

Ugnies gesinimas. Daugeliui sužeistųjų užsidega rūbai. Šią ugnį galima užgesinti vandeniu arba ant degančio žmogaus užmetant antklodes. Paskui reikia vartalioti jį ant žemės ar grindų. Iš visų gesuntuvų mažiausiai pavojingi milteliniai gesintuvai. Vandenį galima naudoti tik išjungus elektrą.

Gaivinimas. Jeigu sužeistasis be sąmonės, nekvėpuoja ir nėra pulso, pradėkite dirbtinį kvėpavimą („burna į burną“) ir išorinį širdies masažą.

Greitas vėsinimas. Apdegusį žmogų reikėtų greitai atvėsinti šaltu 15-200 temperatūros vandeniu.

Tvarstymas. Nudegimai yra švarūs, ir juos reikia saugoti nuo užteršimo. Geriausia juos apdengti švariais kompresais, rankšluosčiais, paklodėmis ir pan.

Gabenimas pas gydytoją ar į ligoninę. Bet kurį žmogų, kurį paveikė elektros srovė, reikėtų gabenti pas gydytoją ar į ligoninę, nors ir atrodo, kad tai nebūtina. Širdis gali sustoti ir staiga, net praėjus keletui valandų po nelaimingo atsitikimo.

 

Svarbu pasirūpinti savo saugumu ir atkreipti dėmėsį ar:

Namuose esančių butinių prietaisų laidai nėra įtrūkę.

Nereikėtų bandyti paties taisyti eletros prietaisus, jei nežinome kaip tai daryti.

Jei kyla įtarimas, kad elektros instaliacijoje gali būti gedimų, reikėtų iškviesti elektriką.

Nelaikyti elektros prietaisų šalia vandens šaltinio.

Saugoti vaikus nuo elektros laizdų, įjungtų prietaisų.

Svarbu! Niekada nelieskite nukentėjusiojo, kol kontaktas su elektros srove nebus panaikintas.

Žaibo trauma

 

Perkūnijos metu atmosferoje susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibas) ir garsas (griaustinis). Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio.

Jei pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio – elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 km.

Jei laiko tarpas žaibo ir griaustinio yra mažesnis nei 10 sekundžių – tai mus nuo elektros išlydžio skiria vos keli kilometrai. Kartais tą didžiulį išlydį pavyksta pastebėti visai šalia.

Žaibų rūšys

Linijiniai. Virš žemės rutulio kas sekundę įvyksta apie 100 žaibo išlydžių. Dauguma žaibų išlydžių susidaro tarp debesies ir žemės, tačiau yra žaibų, susidarančių tarp skirtingai įelektrintų debesų arba to paties debesies atskirų plotų

Kamuoliniai. Šių žaibų pobūdis yra nežinomas, mažiausiai ištirtas. Tai švytintis arba kibirkščiuojantys 10-20 cm. skersmens ugnies kamuoliai, susidarantys po linijinio žaibo. Jie išsilaiko 1 ar 2 minutes. Juda be garso ir gali pro plyšius patekti į patalpas, kai kada sprogsta. Jų spalva būna mėlyna, balta ar oranžinė. Į žaibus būtina labai rimtai žiūrėti, o ypač – kamuolinius, nes jų veika nenuspėjama.

Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai – dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus.

Kaip žaibas sužeidžia?

Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti.

Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko).

Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius.

Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas.

Žaibas gali sukelti elektros traumas. Elektros srovės sukeliami pažeidimai ir klinika gali būti labai įvairi – nuo nežymių sveikatos sutrikimų, kai nereikia didesnės medicinos pagalbos, iki gyvybei grėsmingų būklių.

Pagrindinė mirties nuo žaibo sukelto pažeidimo ir kitų elektros traumų priežastis – širdies sustojimas ir kvėpavimo išnykimas.

Pirmoji pagalba žaibo traumos atveju

Pakelti žmogų nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė);

Maždaug 20-30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti.

Žmogų nutrenkus žaibui, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol medikai atvyks, reikia patikrinti nukentėjėlio pulsą ir įvertinti kvėpavimą. Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Ką daryti kai žaibuoja?

Perkūnijos metu visu pirma negalima stovėti aukštose vietose, po medžiais, arti vandens, nebėgti.

Žaibui pataikius į medį, žaibo srovė sukelia didelį įtampos kritimą jo įžeminimo varžoje ir galimas atvirkštinis išlydis nuo medžio į po juo esančius žmones. Be to, po medžiu žemės paviršiuje atsiranda dideli potencialų skirtumai. Visi šie veiksniai gali sukelti žmogaus mirtį arba gyvūno kritimą. Todėl visais atvejais slepiantis po medžiu, atstumas tarp medžio kamieno ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m., dar geriau 8-10 m. Negalima slėptis po aukštais atskirai stovinčiais medžiais lygioje vietoje arba pamiškėje.

Pamačius kamuolinį žaibą reikia nejudėti, nes jis juda pagal oro sroves, jį galite pritraukti. Tam, kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2-2,5 mm skersmens gardele su 3-4 cm² akutėmis.

Labai pavojinga slėptis po aukštu statiniu arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.

Palūkėti, kol praeis perkūnija, geriausia būtų nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.

Lygioje vietoje patartina pritūpti apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.

Kartais nelaimingi atsitikimai įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl iš toli girdint griaustinį reikia kuo greičiau grįžti į krantą.

Žmonės perkūnijos metu esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius žaibui paprastai nenukenčia. Todėl perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.

Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandentiekio kranų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų, t. y. venkite visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Ypač tai pasakytina apie pastatus, neapsaugotus žaibolaidžiais.

Todėl kiekvienas namo savininkas, nesvarbu, koks yra pats namas (kotedžas, kaimo vietovės ar sodo namelis), turi gerai žinoti, kad tik nuo jo pačio, šio būsto savininko, priklauso jo palaima ir jo artimųjų gyvybė. Žaibų išvengti negalima, bet apsisaugoti nuo jų galima.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvados

 

Elektros trauma įvyksta elektros srovei pratekėjus per žmogaus organizmą. Elektros srovės poveikis priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio iki organizmo vietos.

Komplikacijos:

Vidiniai nudegimai. Sukelia sunkius nudegimus net tiesiogiai elektros nepaveiktose vietose. Širdies ir kvėpavimo sustojimas. Širdis sustoja arba ima virpėti. Bet kuriuo atveju ji nebegali varinėti kraujo, ir žmogų ištinka mirtis.

Pirmoji pagalba elektros traumos atveju reikia atitraukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės, gaivinti nukentėjusįjį, atvėsinti nukentėjusįjį šaltu vandeniu, aptvarstyti žaizdas, kuo skubiau gabenti pas gydytoją ar į ligoninę.

Žaibo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Jie gali būti linijiniai arba kamuoliniai.

Pirmoji pagalba žaibo traumos atveju:

Pakelti žmogų nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė);

Maždaug 20-30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti.

Žmogų nutrenkus žaibui, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, patikrinti nukentėjėlio pulsą ir įvertinti kvėpavimą. Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Kaip apsisaugoti žaibo atveju?

Perkūnijos metu visu pirma negalima stovėti aukštose vietose, po medžiais, arti vandens, nebėgti. Pamačius kamuolinį žaibą reikia nejudėti, nes jis juda pagal oro sroves, jį galite pritraukti. Palūkėti, kol praeis perkūnija, nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje. Nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandentiekio kranų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių arba stambių metalinių daiktų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra

 

http://enorca.blogspot.lt/2012/03/elektros-sroves-poveikis-zmogaus.html

Dalė Smaidžiūnienė „Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga“ 2008

Raimundas Aleknavičius, Dinas Vaitkaitis „Pirmoji medicinos pagalba“ 1996

Frank Abyholm, Andreas Skulberg, Arne Kalstadstuen, Leif Kvalum „Pirmoji pagalba“ 1997