pirmoji pagaba

Pirmoji pagalba šias atvejais:

Apsinuodijus per burną
Praskiesti nuodą dideliu kiekiu vandens, sulčių arba arbatos! Neatidėlioti tais atvejais, kai apsinuodijama ėdriomis/deginančiomis medžiagomis
Pienas nėra priešnuodis, o kartais gali būti net ir žalingas. Nenaudokite sodos, valgomosios druskos. Be konsultacijos su medikais neplaukite skrandžio.
Nebandykite sukelti vėmimo, jei apsinuodyta plovimo priemonėmis, rūgštimis, šarmais arba šampūnais. Taip pat vengti vimdymo tais atvejais, kai trinka sąmonė, nes pacientas gali paspringti, o skrandžio turinys labai pakenkti plaučiams.
Geriau surišti toksines medžiagas išgėrus aktyvintos anglies. Todėl namuose visada turėtų būti mažiausiai 500 g aktyvintos anglies (toks kiekis yra 100 anglies tablečių).

Apsinuodijus per odą
Apsinuodijusį visiškai nurengti ir nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu
Jei įmanoma apsimaukite pirštines, kad nuodingos medžiagos nepatektų ant jūsų odos

Apsinuodijus per plaučius
Aplinkoje esantys nuodai gali būti pavojingi pačiam gelbstinčiajam (ypač kanalizacijos dujos). Jie gali sudaryti sprogų mišinį su oru (venkite jungti elektros prietaisus, degti ugnį).
Išneškite nukentėjusį iš toksinės aplinkos, o jie tai neįmanoma – pabandykite patalpą pravėdinti – atidarykite langus, duris ir neatidėliodami kvieskite pagalbą.
Jei būtina – dirbtinis kvėpavimas burna į burną kol atvyks greitoji pagalba (ddėl pavojaus apsinuodyti stenkitės įkvėpti orą toliau nuo paciento).

Akių pakenkimas
Plauti tekančiu vandeniu 10 – 15 minučių, po to kreipkitės pagalbos pas okulistą

Jei pacientas neteko sąmonės
Paverskite ant šono, veidą pasukite žemyn
Nebandykite girdyti skysčių
Nebandykite vimdyti
Greičiau kvieskite gydytoją

Pirmoji pagalba, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe
Dirbantis žmogus niekada nėra sa

augus. Objektyvūs ir subjektyvūs pavojingi veiksniai veikia dirbantįjį, ir dirbantysis yra traumuojamas, staiga pablogėja jo sveikata, netenka darbingumo ir ištinka staigi mirtis. Toks reiškinys darbų saugos požiūriu suprantamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius ir cheminius, biologinius ir psichofizinius. veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. Traumos sužaloja žmogų ir sutrikdo organizmo fiziologinius procesus. Tokio pobūdžio traumos dažnai būna ypač pavojingos. Pavyzdžiui elektros srovė (fizinis pavojingas veiksnys) sutrikdo širdies ir kvėpavimo sistemas ir žmogus staiga miršta. taip gali atsitikti ir esant neuro – psichiniam persitempimui (psichofizinis pavojingas veiksnys). Dėl to sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, išsivysto krraujagyslių spazmai, gali ištikti širdies raumens infarktas ir įvykti staigi mirtis.
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas, susidaro ypatinga gamybinė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių – psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.
Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įpareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos instrukcijose turi būti įrašytas nurodymas nedelsiant teikti pi
irmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.
Už nesuteikimą būtinos ir neatidėliotinos pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, jeigu tokią pagalbą galima suteikti be pavojaus sau ir kitiems, Lietuvos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Pirmoji pagalba staigios mirties atveju
Staigi mirtis ištinka, sutrikus kraujotakai dėl širdies skilvelio virpėjimo, paveikus elektros srovei, įvykus širdies infarktui arba staiga sustojus kvėpavimui (skendus, užspringus ir t.t.)
Tam tikrų organų gyvybingumas mirties atveju išlieka skirtingą laiką. Širdies raumuo miršta lėčiau, negu galvos smegenų ląstelės, todėl kartais pavyksta atgaivinti širdies ir kvėpavimo funkciją, tačiau dėl įvykusių pakitimų galvos smegenyse, žmogui grąžinti gyvybės nepavyksta. Organizmo būklė, kai sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai, galvos smegenų ląstelės išlieka gyvybingos, vadinama klinikine mirtimi, o laikotarpis, per kurį šių ląstelių veiklą galima atgaivinti – klinikinės mirties trukme.
Klinikinė mirtis nustatoma remiantis trimis požymiais:
1. Nėra sąmonės (nėra kontakto);
2. nėra kvėpavimo (nematyti krūtinės ląstos kvėpavimo judesių);
3. nėra kraujotakos (neužčiuopiamas pulsas);

Pirmoji pagalba staiga mirusiam yra gaivinimas, atliekant krūtinkaulio paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (reanimacija).
Dirbtinė kraujotaka sudaroma ritmiškai spaudžiant krūtinkaulį. Nukentėjusį skubiai paguldyti ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio pusę plaštakų pagrindu uždėjus ranką ant kitos lygiagrečiai taip, kad pirštai neliestų krūtinės ląstos. Sp

pausti ištiestomis per alkūnę rankomis, krūtinkaulį įspausti 3,5-5 cm, 60 kartų per minutę. Kiekvieno krūtinkaulio paspaudimo metu turi būti jaučiama pulsinė banga ties miego arterija.
Dirbtinis kvėpavimas atliekamas gaivinamajam gulint ant nugaros. Išvaloma burnos ertmė ir atveriami kvėpavimo takai. Tai daroma atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį. Įpūsti orą galima pro burną arba nosį. Per vieną minutę reikia atlikti 10-12 įpūtimų. Dirbtinio kvėpavimo efektyvumą rodo krūtinės ląstos išsipūtimas pučiant orą.

Pirmoji pagalba įvykus elektros traumai
Elektros trauma įvyksta elektros srovei pratekėjus pro žmogaus organizmą. Elektros srovės poveikis priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio ir organizmo varžos. Jei žmogų paveikia mažos įtampos srovė, žmogus gali mirti nuo širdies skilvelių virpėjimo, o jei srovės įtampa didelė (daugiau kaip 1000 V), tai mirtis ištinka sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui. Esant didelei srovės įtampai, žmogaus organizmas sužalojamas ir termiškai, nes srovei praeinant pro audinius labai stipriai pakyla jų temperatūra. Gali suanglėti oda, termiškai būti pažeidžiami raumenys ir kraujagyslės. Nukentėjęs nuo elektros srovės poveikio žmogus netenka sąmonės, sustoja širdis ir kvėpavimas.
Pirmoji pagalba turi būti itin skubi. Pirmiausia būtina nutraukti susidariusią elektros grandinę. Tai būtina atlikti naudojant medžiagas, nelaidžias elektros srovei. Būtina prisiminti, kad aukštos įtampos elektros srovė veikia apie 30 metrų spinduliu – todėl negalima artintis prie laidų, esant drėgnai aplinkai ir ne

eturint izoliuojančių (guminių) priemonių. Elektros laidai nukeliami sausu plastiko ar medžio gabalu. Po to būtina pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, jei nėra širdies veiklos. Kuo skubiau būtina iškviesti greitąją pagalbą. Jei srovės įėjimo (kontakto su elektra) vietoje matoma žaizda, būtina ją sutvarstyti steriliu tvarsčiu prieš tai žaizdos kraštus dezinfekavus 5% jodo tirpalu.

Pirmoji pagalba skendus
Paskendimas – tai uždusimas vandenyje. Vanduo patekęs į kvėpavimo takus sukelia deguonies nepakankamumą ir mirtį.
Skendimo padariniai priklauso nuo to, ar ilgai trūko deguonies. Taigi, labai svarbu kuo greičiau skenduolį pradėti gaivinti. Ištrauktą iš vandens nukentėjusįjį reikia paguldyti aukštielninką ant kieto pagrindo. Galva, kaklas ir visas kūnas laikomi tiesiai. Jei nematėte, kaip žmogus skendo visada įtarkite kaklo traumą ir gaivindami stenkitės neatlošti galvos. Nesistenkite iš kvėpavimo takų šalinti vandens. Į kvėpavimo takus jo patenka labai nedaug, jis greitai rezorbuojasi arba jo iš viso nepatenka dėl gerklų mėšlungio. Gaivinant reikia nuolat tikrinti, ar neatsirado pulsas, kvėpavimas. Gaivinimą galima baigti, jei atsinaujina kvėpavimas ir širdies veikla, arba jei nukentėjusįjį ištinka biologinė mirtis (išsiplėtę vyzdžiai nereaguoja į šviesą, matomos lavondėmės, sustingęs kūnas). Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį, užkloti, kad sušiltų, ir iškviesti greitosios medicinos pagalbą.

Pirmoji pagalba apalpus
Apalpimas – tai trumpalaikis sąmonės netekimas, kurį sukelia staigus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Paprastai dažniau alpsta nėščios moterys, nusilpę, taip pat labilios, tai yra silpnos nervų sistemos, žmonės. Alpstama pervargus, ilgai būnant tvankioje patalpoje ir stovint vienoje vietoje, iš baimės pamačius žaizdą, kraują. Apalpimą gali sukelti skausmas arba emocijos, todėl kartais jis dar vadinamas nerviniu šoku. Būdinga tai, kad prieš tai žmogus nusiskundžia galvos svaigimu, pykinimu, temimu akyse ir tik paskui krenta. Dažnai alpdamas žmogus ant žemės nusileidžia lengvai, smarkiai neužsigaudamas.
Apalpęs asmuo būna išblyškęs, oda išpilta šaltu prakaitu, kojos, rankos šaltos. Tikrinant pulsą arterijos srityje, dažnai jis jaučiamas silpnas ar neapčiuopiamas, tik kartais retas ar padažnėjęs. Apalpimas trunka 20 – 40 sekundžių, paskui žmogus atgauna sąmonę.
Teikiant pirmąją pagalbą apalpusiajam svarbiausia, kad kraujas pasiektų galvos smegenis. Pirmiausia jį reikia paguldyti taip, kad galva būtų žemiau, o kojos pakeltos aukščiau širdies lygio, nes taip pagerėja smegenų kraujo apytaka. Patariama atsegti veržiančius drabužius ties kaklu, krūtine ir liemeniu, vyrams atrišti kaklaraištį. Reikėtų atidaryti langą arba duris, kad būtų daugiau gryno oro bei deguonies, duoti pauostyti amoniako, juo patrinti smilkinius. Galima šaltu vandeniu apšlakstyti veidą. Labai susilpnėjus kvėpavimui, retais atvejais prireikia daryti dirbtinį kvėpavimą.
Nukentėjusiajam pradėjus atsigauti, reikėtų jį nuraminti ir padėti pamažu atsisėsti. Tinkamai pasirūpinus apalpusiu žmogumi, jis greitai visiškai atsigauna. Jei po 3 minučių nukentėjusysis neatgauna sąmonės, aplinkiniai turėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pirmoji pagalba apsinuodijus anglies monoksidu
CO – tai bespalvės, bekvapės, nedirginančios gleivinių, lengvesnės už orą dujos, susidarančios nevisiškai sudegus anglies turinčioms medžiagoms.
Ūmiai apsinuodijus anglies monoksidu, ligonį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą. Sunkiais atvejais reikia duoti deguonies ir karbogeno inhaliacijas arba 0,5-1,5 valandos patalpinti nukentėjusįjį į barokamerą ir tiekti deguonį 2-3 atmosferos slėgimu. Trinkant kvėpavimui ar jam sustojus, skirti kvėpavimo centrą dirginančius preparatus (pervitiną, lobeliną), atlikti dirbtinį kvėpavimą. Jei per 2-3 val. šios priemonės neduoda laukiamų rezultatų, taikytinas dalinis ar pilnas kraujo perpylimas.
Apsinuodijimui anglies monoksidu išvengti svarbu tinkamas įrengimų ir aparatūros, dujų vamzdynų hermetizavimas, dujų mišinių su anglies monoksidu odoravimas, efektyvi vietinė ventiliacijos sistema. Garažuose, mechaninėse dirbtuvėse dirbančių variklių išmetamų dujų pašalinimui būtina naudoti specialias žarnas, kurių vienas galas užmaunamas ant išmetimo vamzdžio, o antrasis – išvedamas į atvirą orą. Svarbu kontroliuoti anglies monoksido koncentraciją darbo patalpų ore.

Apsinuodijimas maistu
Apsinuodijus dešra, mėsa, lašiniais, pykinima, vemiama, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, jaučiamas deginimas pilve, skausmas po mente. Vyzdžiai būna išsiplėtę, reaguoja į šviesą.
Pirmoji pagalba – sukelti vėmimą. Jeigu arti nėra gydytojo ar medicinos punkto, būtina sukelti vėmimą pirštu, arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje. Po to ligoniui duoti bet kurių vidurius laisvinančių vaistų. Galima padaryti klizmą. Širdies darbui sustiprinti ligonis gali išgerti kavos, valerijono, gudobelės lašų, korvalolo arba valokardino. Ligonio kūną apdėti šildyklėmis, duoti jam kuo daugiau karšto gėrimo. Vieną parą geriau nevalgyti, bet gerti daug skysčių ir mineralinio vandens. Paskui po truputį duoti klijingų viralų, sriubų, pagamintų iš ryžių ir linų sėmenų.
Apsinuodijus konservuotais grybais, pirmieji požymiai išryškėja įvairiais laiko tarpais (priklausomai nuo grybų rūšies) – po 5-7 valandų ar jau po 20-30 minučių. Jaučiamas skausmas pilve, vargina šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, skauda galvą, būna retas pulsas, traukulių.
Kuo skubiau išplauti skrandį – sukelti vėmimą anksčiau išvardytais būdais. Padaryti klizmą – valgomąjį šaukštą ramunėlių nuoviro ir 300 g vandens. Po klizmos duoti bet kurių laisvinančių vaistų, stiprios arbatos. Uždėti ant galvos šaltą kompresą, šildyklę – ant kūno.
Apsinuodijimo žuvimi požymiai priklauso nuo žuvies rūšies ir sąlygų, kai ligonis apsinuodijo. Jaučiamas šleikštulys, vemiama, kankina skrandžio ir pilvo skausmai, viduriuojama, džiūsta burna, norisi gerti, susilaiko kūne šlapimas, būna traukulių.
Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams (dažniausiai per 3-4 valandas), reikia kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą. Kol ateis gydytojas, būtina išplauti skrandį, duoti vidurius laisvinančių vaistų, karštos arbatos, padaryti klizmą naudojant stiprų ramunėlių nuovirą. Naudingos šiltos vonios ir kūno šildymas.
Apsinuodijus bet kuriuo maistu ar gėrimais, ligoniui kas valandą reikia duoti gerti po valgomąjį šaukštą skysčio (1 litre vandens ištirpinta 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir 2,5 g sodos). Taip atstatomi elektrolitai, iš organizmo pasišalinę plaunant skrandį.

Pirmoji pagalba įgėlus bitei
Bitės įgėlimas gali sukelti ne tik vietinę ar toksinę reakciją. Kur kas pavojingesnės yra sisteminės alerginės reakcijos. Lengvais atvejais tai pasireiškia drebuliu, susijaudinimu, dilgėline. Sunkios alerginės reakcijos metu patinsta liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai, sumažėja kraujo spaudimas, sutrinka širdies ritmas, prasideda traukuliai, paralyžius, žmogus netenka sąmonės. Sunkios anafilaksinės reakcijos, sukeliančios anafilaksinį šoką (labai pavojinga gyvybei būsena, kai sutrinka visos organizmo funkcijos), dažniausiai prasideda netikėtai, po keleto minučių įgėlus bitei. Kuo anksčiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. dažniausiai atsiranda ir progresuoja bronchspazmas, gerklų patinimas – tai pasireiškia dusuliu, cianoze (odos pamėlynavimu), sustoja kvėpavimas. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui, prasideda anafilaksinis šokas, koma (visiškas sąmonės praradimas). Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį ištinka mirtis.
Vietinės ar lengvos alerginės reakcijos metu svarbu skubiai pašalinti bitės geluonį, jo nespaudžiant, bet nubraukiant pincetu, bitininko kaltu ar peiliu, netraumuojant pažeistos vietos, kad greit neplistų patekę nuodai. Pažeistą vietą patartina atšaldyti šaltu kompresu. Medikamentai – antihistamininiai vaistai, gliukokortikoidų turintys tepalai (betametazonas, fliutikazonas, mometazonas ir kt.). Antihistamininiai preparatai yra I ir II kartos. Pirmos kartos antihistamininiai preparatai (tavegilis, suprastinas, dimedrolis) patogūs, nes yra ir leidžiamos formos (ampulės ir su švirkštais). Antros kartos antihistamininių preparatų (Zyrtec, Lomilan, Claritine, Kestine) yra tik tabletės. Dozuojami po 1 tab. per dieną (10mg x 1). Jie nemigdo, yra saugūs, pradeda veikti po valandos, veikia 24 val., patogūs vietinės alergijos atveju, kai sugeltam žmogui reikia vairuoti automobilį

Anafilaksinio šoko metu patartina:

Ligonį paguldyti ant nugaros, galvą pasukti į šoną, pakelti kojas;

Aukščiau įgėlimo vietos galūnę užveržti timpa (kas 10 min. timpą 1-2 min. atlaisvinti);

Sustojus kvėpavimui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą “burna į burną” ir širdies masažą;
Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis (po oda) sušvirkšti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino. Jei nepakilo arterinis kraujo spaudimas, kartoti adrenalino injekciją kas 10-15 min.

Pirmoji pagalba susižeidus

Žaizda – tai žmogaus minkštųjų audinių sužalojimas, kuris sukelia audinių vientisumo pažeidimą. Žaizdos pagal kilmę gali būti mažos (taškinės – įsidūrus adata) ir didelės, galinčios apimti visą galūnę ar kitą didelę kūno dalį. Pagal žalojančius faktorius, kurių visi gali būti sutinkami buityje, žaizdos skirstomos į pjautines (žaizdos yra lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio), durtines (gali būti nedidelės, bet gilios ir labai pavojingos, nes gali pažeisti įvairaus dydžio kraujagysles, nervus ar net vidaus organus), plėštines (labai gausiai kraujuojančios žaizdos su ypač nelygiais kraštais), kastines (įkandus gyvūnui atsiradusios žaizdos, gali būti daugybinės), muštines (didelės žaizdos su nelygiais kraštais ir audinių nekrozės židiniais kraštuose), šautines (turinčias įėjimo ir išėjimo angas, arba tik įėjimo angą, labai pavojingos, nes gresia vidaus organams, stambioms kraujagyslėms, labai didelis pavojus staiga nukraujuoti ir t.t.).
Kraujavimas – tai pagrindinis visų žaizdų simptomas, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo laipsnio. Kraujavimas gali būti:
Suteikiant pirmąją pagalbą pirmiausia būtina nustatyti, kokia yra žaizda, todėl turime apnuoginti sužalotą sritį, netgi perplėšdami ar perkirpdami rūbus, jei greičiau to padaryti nepavyksta kitais būdais. Ir bandyti stabdyti kraujavimą:
Jei tai kapiliarinis kraujavimas – būtina uždėti sterilų tvarstį, o žaizdos kraštus patepti dezinfekuojančiais tirpalais, kad apsisaugotume nuo mikroorganizmų patekimo į pačią žaizdą.
Jei tai arterinis kraujavimas – pirmą pagalbą būtina suteikti labai greitai. Būtina naudoti timpą ar iš audeklo pasidarytą varžtą užspaudžiant (suveržiant) ranką ar koją virš žaizdos. Varžtas turi užspausti kraujagyslę taip, kad žemiau žaizdos neapčiuoptume pulso, t.y., kad žemiau žaizdos nustotų tekėjęs kraujas. Pageidautina, kad varžtas būtų uždėtas toje vietoje, kur yra tik vienas kaulas, nes tada kraujagyslė geriau užspaudžiama, bet greitai veikiant tai nėra labai svarbu- svarbiausia sustabdyti kraujavimą. Tarp odos ir varžto patartina padėti audinio skiautę, kad kiek įmanoma mažiau būtų traumuojami audiniai. Uždėję varžtą, nepamirškime užfiksuoti laiko, kadangi audiniai be kraujotakos gali būti ne ilgiau kaip 2 valandas (o ypač karštą dieną), taip išvengsime papildomų komplikacijų. Nukentėjusį būtina kuo skubiau transportuoti į gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta kvalifikuota pagalba. Jei transportavimas trunka ilgiau kaip 2 valandas, būtina atleisti varžtą ir po 2-3 min. vėl sustabdyti kraujavimą bei atžymėti naują laiką. Visiškai arterinis kraujavimas gali būti sustabdytas tik operuojant ligonį.
Kai yra veninis kraujavimas- būtina steriliu tvarsčiu užspausti žaizdą, prieš tai jos kraštus sutepus dezinfekuojančiu tirpalu (5% jodo ar briliantinės žalumos tirpalu), kad apsaugotume nuo infekcijos patekimo į žaizdą. Tvarstis turėtų būti spaudžiamasis- ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis, virš jo marlės ar vatos kelių sluoksnių paketas, po to sutvarstoma. Tik tokiu būdu mes sustabdysime veninį kraujavimą.
Jei įtariame, kad yra vidinis kraujavimas, žmogus kuo skubiau vežamas į artimiausią gydymo įstaigą, nes uždelsus gali mirtinai nukraujuoti. Realią medicinos pagalbą galima suteikti tik kuo skubiau operuojant ligonį.
Kai kraujavimas yra mišrus – derinti visus anksčiau minėtus pagalbos būdus ir kuo skubiau nukentėjusį žmogų transportuoti į gydymo įstaigą.
Sustabdžius kraujavimą turime malšinti skausmą, duodami išgerti ar suleisdami į raumenis skausmą malšinančių vaistų.

Rizika ir prevencija
Profesinės veiklos metu darbo aplinkoje pasireiškia įvairūs rizikos veiksniai, dėl kurių darbuotojui gali pablogėti sveikata ar gali susirgti profesine liga, jis gali būti traumuotas ar net žūti. Profesinė rizika dar įvertinama kaip letalinė, somatinė (kūniška), ekonominė. Naudojamos asmeninės apsaugos priemonės taip pat gali sukelti tam tikrų rizikos veiksnių atsiradimą. Pavyzdžiui: naudojant klausos asmenines apsaugos priemones, pablogėja darbuotojų kalbos, informacinių ar pavojaus girdimųjų signalų suvokimas, gali atsirasti nepakankamas naudotojo komfortas dėl apsaugos priemonių per didelio svorio, ausų spaudimo, nepakankamo prigludimo ir panašiai. Rizikos veiksnių identifikavimas (suvokimas), jų ištyrimas, įvertinimas ir poveikio sumažinimas yra svarbios priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas
Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas glaudžiai susijęs su profesinės rizikos vertinimu ir vadyba, o tiksliau – su rizikos veiksnių poveikį mažinančių priemonių įdiegimu. Jos parenkamos tada, kai kitomis priemonėmis ir būdais darbo aplinkoje negalima išvengti kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio rizikos arba tokių priemonių pritaikymas yra pagrįstai (pvz., ekonomiškai) neįmanomas. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodoma, kad tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Darbdavys privalo identifikuoti darbo vietoje rizikos veiksnius, kurių neįmanoma pašalinti kolektyvinėmis saugos priemonėmis. Svarbiausias šio etapo momentas yra rizikos veiksnių įvertinimas. Žinant rizikos veiksnius, antrajame etape apibrėžiama kokios savybės privalomos asmeninei apsauginei priemonei tam, kad ji apsaugotų nuo identifikuotų rizikos veiksnių. Jei darbuotojus vienu metu veikia keli darbo aplinkos rizikos veiksniai, tai juos reikia aprūpinti visomis reikiamomis tarpusavyje suderintomis apsaugos priemonėmis, kurios garantuotų apsaugą nuo kenksmingų, pavojingų veiksnių ir sumažintų jų poveikį iki priimtino lygio.

Pervežimas
Prisiminkite: saugus pervežimas geriau nei skubota
Jei pacientas vemia ar yra be sąmonės, paguldykite ant šono arba ant pilvo, pasukti galvą į šoną, patraukti liežuvį į išorę ar į šoną taip, kad kvėpavimo takai būtų laisvai praeinami
Niekada nebandykite vežti be pagalbos (jei staiga prireiktų atlikti dirbtinį kvėpavimą arba širdies masažą)
Būtinai paimkite visą turimą informaciją apie nuodą. Įdėkite į plastikinį maišelį dėžutes nuo vaistų ar nuodų, tarą ar nežinomas medžiagas ir atvežkite į ligoninę.
Būkite atsargūs: kai kurie nuodai gali būti pavojingi ir teikiantiems pagalbą. Niekada nesilieskite plikomis rankomis prie nežinomų cheminių medžiagų.

Leave a Comment