Bendruomenės žinios apie krūties vėžio prevenciją

1.ĮVADAS

Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Ši liga sudaro 32 proc. moterų onkologinių susirgimų.

Maždaug penktadalis visų naujai nustatytų susirgimų diagnozuojami pavėluotai – kai jau išsivysčiusi ketvirtosios stadijos liga.
Tokią situaciją lemia vėlyva diagnostika ir nepakankama prevencija. Tose šalyse, kuriose šiai problemai skiriama daugiau dėmesio, mirtingumas nuo šios ligos mažesnis.

Piktybinių navikų daugėja visose pasaulio šalyse, o ankstyva diagnostika dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – apylinkės terapeutų bei šeimos gydytojų, į kuriuos ligonis pi irmiausia ir kreipiasi. Daug priklauso nuo paties ligonio žinių, požiūrio į savo sveikatą.

Vadovaujantis PSO nuorodomis, tikėtina, kad vėžio galima išvengti, ji laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti.

Ankstyva krūties navikų diagnostika ir prevencija lieka aktuali problema, kuri nulemia ir piktybinių krūties navikų gydymo rezultatus.

1.1. Krūties vėžio istorija

Krūties vėžys, kaip ir kiti piktybiniai navikai, istorijos šaltiniuose minimas nuo seniausių laiku. 2000 m. prieš Kr. vienas iš Senovės Egipto gydytojų Imhotepas papiruse aprašo šaltą, kietą, gruoblėtą darinį krūtyje ir teigia, kad tokie augliai nepagydomi. Apie ši ia ligą užsiminė ir Hipokratas. Jis teigė, kad išplitusio krūties auglio geriau visai negydyti, nes jis neišgydomas. To meto supratimu, neišgydomomis
buvo laikomos tos ligos, kurios nepasiduodavo gydomos peiliu ir ugnimi.
Po kelių šimtų metų graikų gydytojas Klaudijus Galenas, aprašydamas krūties au

uglį, pirmą kartą pavartojo žodį “vėžys” ir aiškino, kad “išsiplėtusios nuo nenatūralaus augima venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Jis teigė, kad krūties vėžio priežastis – melancholija. Tai ji, anot Galeno, skatinanti kauptis juodąją tulžį, sukeliančią vėžį. Šiuo teiginiu pagrįsta “žmogaus skysčių teorija” gyvavo ilgus amžius

19 a. dėl pagerėjusios ankstyvos diagnostikos (navikai nustatomi anksčiau ir mažesni) pradėtos taikyti krūtį tausojančios operacijos, per kurias buvo šalinamas tik navikas ir nedidelis plotelis aplinkinių sveikų audinių. Tačiau vien operacinis gydymas mažai padėdavo. Po operacijos auglys vėl ataugdavo arba išplisdavo į aplinkinius audinius.

Gydymo rezultatai pagerėjo pradėjus taikyti spindulių terapiją. Radioterapijos pradininkais laikomi V. Rentgenas, H. Bekerelis ir M. Kiuri, kurie atrado rentgeno, gama spindulius ir radioaktyvųjį radį. 1905 šie spinduliai buvo pirmą kartą pritaikyti ligonei, kuri atsisakė krūties operacijos. Ta ačiau prireikė dar 20 metų, kol spindulinė terapija pradėta taikyti vėžiu sergantiems ligoniams gydyti.
1940 m. S.Warrenas išrado stereotaksinę sistemą krūtų pokyčiams nustatyti. Tai buvo pirmieji mamografijos žingsniai ir bandymai nustatyti ligos stadiją, paskatinti moteris pačioms rūpintis krūtų sveikata. Vėlesni tyrimai parodė, kad mamografija ir krūtų savikontrolė net 30 proc. sumažina mirtingumą nuo krūties vėžio.
1975 m. mokslininkai atrado, kad gali būti pažeisti iš pažiūros normalių ląstelių kai kurie genai. Remiantis šiuo atradimu, šiandien jau nustatyta per 70 genų, skatinančių vėžio augimą.

Dabar žinome, kad vėžys pr

radeda vystytis iš vienos ląstelės,kuri dėl kažkokių aplinkos ar paties organizmo viduje esančių priežasčių taip pažeidžiama, kad sutrinka net jos branduolyje užkoduota atmintis. Tokie ląstelės pokyčiai neįvyksta per dieną ar savaitę. Tai gali trukti metus ar net dešimtmečius.
Deja, nors krūties vėžio istorija siekia 4-5 tūkstančius metų, iki šiol nežinome tikrųjų šios ligos priežasčių. Tik aišku viena – kuo anksčiau auglys nustatomas, tuo didesnė tikimybė, kad jis auga tik toje vietoje ir dar nėra išplitęs. Paprasčiausi krūtų savikontrolės metodai gali padėti anksti diagnozuoti ikivėžinius pakitimus ar onkologinę ligą.

1.2. Krūties vėžio epidemiologija

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga : jis sudaro net 32 proc.visų moterų piktybinių navikų. Sergamumo krūties vėžiu įvairiose pasaulio šalyse vidurkis – 65 atv. /100 000 moterų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis žymiai didesnis negu besivystančiose valstybėse. Dažnas sergamumas krūties vėžiu nustatytas Europoje ir JAV. Azijos ir Afrikos šalyse moterys krūties vėžiu serga retai. Tai, kad krūties vėžio atsiradimo galimybę lemia ne tik rasė ar tautybė, parodė 1992 m. Lione paskelbti migraciniai tyrimai. Kinės, persikėlusios gyventi į Kalifornija, ar japonės, persikėlusios į Havajus, šiose šalyse krūties vėžiu serga 2 kartus nei Kinijoje ar Japonijoje.
Europos Šalyse ir JAV sergamumas krūties vėžiu didėja jau 50 metų.

Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius susirgimų skaičius išaugo nuo 508 atvejų 1978 m. iki 1250 atvejų 1999 m. (padidėjo apie 2,5 karto). Literatūroje nėra pateikiama svarių ar

rgumentų, paaiškinančių sergamumo krūties vėžiu padidėjimą per pastaruosius 20 metų

Sergamumas krūties vėžiu didėja visose amžiaus grupėse. Ypač padidėjo 65-74 metų, 75 metų ir vyresnių moterų sergamumas (79,1 proc. ir 82,4 proc., atitinkamai). Jauniausių moterų (15-34 metų) sergamumas iki 1997 metų padidėjo 5,6 proc., o vyresnių (35-49 metų) moterų – 18,8 proc. Vidutiniškai kiekvieną dieną nuo šios ligos miršta viena moteris.

Piktybiniai navikai tarp kurių ir krūties vėžys yra viena svarbiausių sveikatos apsaugos problemų visame pasaulyje. Lietuvoje mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklis 2001 m. buvo 29 atvėjai iš 100 000 moterų (mirė 534 moterys)
Mažiausias mirtingumas (<15/100 000 moterų) užregistruotas Meksikoje, Čileje, Honkonge ir Singapure, didžiausias (>25/100 000 moterų) – Olandijoje, Danijoje, Škotijoje, Airijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Mirtingumas nuo krūties ėžio ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse nežymiai didėjo nuo 1930 iki 1990 m. Nuo 1990 m. jis stabilizavosi, oJAV kasmet sumažėja 3 proc.Ši mažejio tendenija aiškinaa ankstesniu krūties ėžio diagnozavimu ir veiksmingesniu gydymu.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, moterys pradeda sirgti krūties vėžiu nuo 20 metų. Krūties vėžio atvėju skaičius 45 – 49 metų amžiaus grupėje išauga, iki 64 metų lieka daugmaž stabilus, o pasiekus 75 metų amžių pradeda mažėti.
Kitaip nei Lietuvoje, JAV ir Europoje dažniausiai diagnozuojama I krūties vėžio stadija. Pacienčių guvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė : 5 metus išgyvena 80 – 90 proc. I krūties vėžio stadija sergančių moterų, 60 – 70 proc. – II st., 40 – 50 proc. – III st. ir 10 – 15 proc. IV stadija. Pradėjus plačiau taikyti atrankinę mamografinę pa
atikros programą, Lietuvoje tikimasi ankstyvo I stadijos krūties vėžio atvėjų padidėjimo, kuris lemtų mirtingumo nuo krūties vėžio mažėjimą.

1.3. Krūties vėžio priežastys

Šiandien jau žinoma daug faktorių, kurie neigiamai veikia moters endokrininę sistemą ir skatina formuotis krūties vėžį.

Mokslininkai stebi įvairių vėžio susirgimų plitimą ir vertina galimus rizikos faktorius. Laboratorijose tiriami įvairiausi navikai ir bandoma suprasti, kodėl normalios ląstelės tampa vėžinėmis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad krūties vėžys susiformuoja iš pakitusių krūties audinio liaukų ir latakų ląstelių per ilgus metus (mokslininkai tvirtina, kad pusės centimetro mazgelyje yra 2 000 000 genetiškai pakitusių ląstelių ir tiek jų susidaro per 12-15 metų laikotarpį). Ligai įsigalint vėžinės ląstelės per kraują išnešiojamos po organizmą ir su limfa patenka į limfmazgius. Įsitvirtinusios, jos formuoja naujus židinius.

Dažniausiai būna neįmanoma nustatyti, kodėl moteris susirgo krūties vėžiu.
Krūties vėžys yra sudėtinga liga, kuri palaipsniui gali pasirodyti turinti daugybę priežasčių.

Amerikos vėžio bendrijos vertinimais 70 procentai krūties vėžio atvejų atsiranda moterims neturinčioms ryškių rizikos veiksnių. Taip pat daugybė moterų, turinčių keletą rizikos faktorių, nesuserga šia liga. Taigi tyrimai rodo, kad dauguma sergančių nepriklauso nė vienai rizikos grupei.
Tačiau moterys turi žinoti rizikos veiksnius, kurie gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Kadangi, kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau galimybių jo išvengti.

Per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje sparčiai vystosi onkogenetika. Šios mokslo šakos mokslininkų pastangomis nustatant vėžio atsiradimo priežastis, pasiekta nemažai.

Jei ankščiau vėžio atsiradimo priežastys praktiškai buvo nežinomos, dabar nustatyta, kad beveik visos onkologinės ligos susijusios su paveldimumu. Nustatytas ryšys tarp giminėje būtent krūtyje arba kiaušidėje iš kartos į kartą pasikartojančių vėžinių ligų. Tokios prielaidos leido nustatyti BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas, kurios šiose šeimose yra krūties bei krūties / kiaušidžių vėžio priežastis. Dar reikia pabrėžti, kad moterims paveldimas vėžys atsiranda gan jauname (iki 50 metų) amžiuje.

Taigi krūtiesvėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu.

1.4. Krūties vėžio formos

1.4.1. Mazginis vėžys

Tai dažniausiai pasitaikanti krūties vėžio forma. Krūtyje užčiuopiamas mazgas, kuris gali būti įvairių matenų: nuo 1 iki 10-15 didummo. Šis mazgelis kartais gali priinti net fibroadenoą, t. y. būti paslankus, net nesuaugęs su poodžiu. Radus vėžį medialiniuose kvadrantuose, metastazės gali pažeisti parasternalinius bei pažasties limfmazgius. Ligos požymiai gali atsirasti pradinėse vėžio stadijose. Paprastai mazginis vėžys infiltruoja aplinkinius audinius, perauga poodį, virš jo oda susiraukšlėja, ji primėna apelsino žievėlę. Tuomet, kaip vėžys auga centrinėje krūties dalyje, gali būti įtrauktas spenelis. Labai svarbu ligos prognozei, gydymo taktikai naviko lokalizacijos vieta. Dažniausiai navikai lokalizuojasi išoriniose krūties kvadrantuose. Pirmiausia vėžio matastazės pažeidžia pažastės limfmazgius. Sergant krūties vėžiu, gali būti išskyrų iš spenelių. Taip esti tuomet, kai vėžys auga mastopatijos fone. Negydomas krūties vėžys gali suirti, atsirasti opa.

1.4.2. Difuzinis vėžys.

Šiuo krūties vėžio formai būdinga klinikinė eiga: neužčiuopiama aiškaus naviko ribų, yra audinių infiltracija. Klinikoje pastėbima kelios difuzinio vėžio formos:

1.4.3. Pedžeto krūties vėžys.

Yra paliginti reta krūties vėžio forma, serga 1-3 proc. ligonių. Jei būdinga tokia ligos eiga: krūties spenelis sustorėja, susidaro šešėliai, kurios nulupus matyti šlapiojantis ploteliai., panašūs į odos ekzemą. Pradinėse ligos stadijose mazgo galima neapčiuopti. Jeigu ligonė nesigydys, navikas gali peraugti aplinkinius audinius ir susidaryti mazgas.

Ligos pradinėse stadijose daroma operacija, dažniausiai atliekama mastektomija Peiti (Patey) metodu.

Šios krūties vėžio formos eiga gerybinė, tačiau negydant plinta vietiškai, metastazuoja į sritinius limfmazgius.

1.4.4. Vyrų krūties vėžys

Vyrų krūties vėžys sutinkamas gana retai. Vurų kruties liauka yra rudimentiška (kaip mergaičių iki lytinio brendimo). Jų pieno latakai maži, dažnai neturi spindžio. Vyrų pieno liauka kiek mažiau veikia endogeniniai hormonai, todėl navikai joje auga gana retai. Navikas lokalizuojasi spenelio zonoje. Ligos eiga yra piktybinė, greitai metastazuoja į sritinius limfmazgius. Pastebėta, kad vyrai vėliau negu moterys kreipiasi į gydytoją. Vyrų krūties vėžio gydymo rezultatai yra blogesni negu moterų, sergančių krūties vėžiu.

1.5. Krūties vėžio simptomai.

Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Tačiau augdamas vėžys gali iššaukti jau pastebimus simptomus: sukietėjimus ar sustorėjimus krūtyse ar šalia jų pažasties zonoje, krūtų dydžio ar formos pokyčius,
išskyras iš spenelių, jų suminkštėjimą ar įsitraukimą į vidų, pokyčius odoje.

1.6. Krūties vėžio atsiradimo rizikos veiksniai

Vėžio rizikos veiksniais pradėta domėtis apie 1960m. Rizikos veiksniai yrs visa tai, kas gali padidinti žmogaus galimybę susirgti kokia nors liga. Žinoti apie juos reikia todėl, kad šios žinios leidžis nustatyti didelės rizikos grupes, planuoti veiksmus užtikrinant nuodugnesnį šių žmonių grupių ištyrimą, ankstyvą ligos diagnostiką ir gydymą.

Pasaulio mokslininkai onkologai-epidemiologai apklausę moteris, sergančias krūties vėžiu, išnagrinėję daugybę ligos istorijų, pastebėjo, kad tos moterys turi bendrų bruožų (rizikos veiksnių). Šiuo metu žinoma daugiau kaip 50 faktorių, kurie neigiamai veikia moters endokrininė sistema ir skatina formuotis krūties vėžį.
Jeigu moteris turi rizikos veiksnių, tai dar nereiškia, kad ji būtinai susirgs krūties vėžiu. Kiekviena moteris gali susirgti krūties vėžiu.
Šiandien žinomus krūties vėžio išsivystymo veiksnius galima suskirstyti į 3 grupės.
1. Rizikos faktoriai, kurių negalima pakeisti


Lytis

Moterys serga krūties vėžiu 100 kartų dažniau, negu vyrai.

– Amžius


Vyresnėms, negu 50m. tenka apie 77 procentai visų krūties vėžio atvejų. Pastebėtas tiesioginis ryšys tarp moters amžiaus ir susirgimų krūties vėžiu dažnio. Tai reiškia, kad nuo 40 iki 69 metų moterų rizika susirgti krūties vėžiu yra padidėjusi. .
Literatūros duomenimis, krūties vėžys iki 35 metų moterims nėra dažnas ir sudaro 1-3,6 proc. visų krūties navikų, bet tai yra viena dažniausių 15-35 metų moterų

mirties priežastis nuo onkologinės ligos. Mirštamumo po krūties vėžio analizė rodo, kad yra dviejų etiologijų krūties vėžys, t.y. kai moterys krūties vėžiu suserga ikimenopauziniu ir pomenopauziniu laikotarpiu. Be to, duomenys rodo, kad jaunų moterų navikai yra greitesnės eigos ir atsparūs gydymui.
Šią ligonių grupę, t.y. jaunų – nuo 15-34 metų moterų sudaro reprodukcinio ir paties darbingiausio amžiaus moterys.
Dažniausiai teigiama, kad tikimybė susirgti krūties vėžiu yra 1 iš 8 per gyvenimą.

– Menstruacijų laikas

Jei mėnesinės prasidėjo iki 12m., ir baigėsi po 50m., rizika susirgti krūties vėžiu truputį padidėja. Kuo daugiau menstruacinių ciklų, t.y. kuo ankstyvesnė mėnesinių pradžia, vėlyvesnė menopauzė, tuo didesnė rizika susirgti krūties vėžiu, kadangi pailgėja estrogenų poveikis organizmui. Buvo pastebėta, kad moterims, kurių kiaušidžių aktyvumo pradžia (mėnesinės) prasidėjo anksti (iki 11 metų amžiaus), rizika buvo 20 proc. didesnė nei toms kurių menstruacijos prasidėjo po 14 metų.
Buvęs krūties vėžys
– Susirgti kitos krūties vėžiu tikimybė yra 3-4 kartus didesnė.
Organizmo gaminami (endogeniniai) hormonai

Kad endogeniniai moteriški hormonai gali turėti įtakos krūties vėžio išsivystymui, įtarta nustačius, jog po dirbtinai sukelto klimakso (kiaušidžių pašalinimo operacija) krūties vėžio išsivystymo rizika sumažėja net 75 proc.Toks pat, tik šiek tiek mažesnis poveikis pasireiškia net ir pašalinus vieną kiaušidę.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad tiek motions preeklampsija, tiek mažas mergaitės gimimo svoris rodo, kad prenataliniu laikotarpiu vaisius buvo veikiamas mažesnio estrogenų kiekio, o dėl to, greičiausiai, mažėja rizika susirgti krūties vėžiu suaugusiai moteriai.Vienas iš labiausiai krūties liauką veikiančių hormonų – estrogenas estradiolis. Estradiolis, taip pat testosterones – didina krūties vėžio riziką (ir moterims, ir vyrams).

Nepiktybinės krūties ligos.

Dažnai teigiama, kad buvusi nepiktybinė krūties liga yra rizikos veiksnys išsivystyti krūties vėžiui. Kai kurie autoriai teigia, kad premenopauzes laikotarpiu pagrindinis rizikos veiksnys yra šeiminė krūties vėžio anamnezė ir praeityje buvusi nepiktybinė krūties liga, o auksčiau minėti veiksniai pasitvirtina tik menopauzės metu.

Pastebėta, kad moterims, kurios sirgo nepiktybine krūties liga, o po to piktybiniu naviku, tokie navikai diagnozuojami mažezni, šių ligonių bendras išgyvenamumas yra geresnis. Autorių duomenimis, toms moterims, kurios susirgo krūties vėžiu turėdamos nepiktybinių krūties ligų gydymosi patirtį, berecidyvis krūties vėžio periodas ilgesnis nei tuo atvėju, kai navikas nustatomas be šios anamnezės. ( 10 metų berecidyvis periodas atitinkamai 68 proc. ir 59 proc.).Matyt, šį skirtumą galima paaiškinti dažnesniu apsilankymu pas gydytoją, taigi ir ankstesne vėžio diagnostika.

Genetiniai rizikos faktoriai

Tyrimai įrodė, kad 10% krūties vėžio atvejų yra paveldimi, dauguma dėl mutacijų BRCA-1 ir BRCA-2 genose. Normoje šie genai gamina proteinus, kurie neleidžia ląstelėms neribotai augti. Moterims, kurios turi mutacijų šiuose genuose, rizika susirgti krūties vėžiu 56-87 procentais didesnė nei jų neturinčioms. Tiek vyrai, tiek moterys gali paveldėti šios genus iš bet kurio iš tėvų. Nuo 5 iki 10 procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi.

Daugiausia duomenų sukaupta apie BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijas ( angl. BRCA – breast cancer, krūties vėžys). Iš visų krūties vėžio atvėju BRCA geno mutacijų būna iki 5 proc. atvėjų, tuo tarpu moterims iki 40 metų amžiaus jos žymiai dažnesnės ir sudaro virš 10 proc. Sisirgimo atvėju. Šeimose, kuriose artimos giminaitės serga krūties vėžiu, šios mutacijos nustatomos 16 proc. atvėju.

Moterims, kurioms nustatomos šios mutacijos, rizika susirgti krūties, kiaušid-ių, net storosios žarnos navikais yra didesnė nei 65 – 85 proc. Tokios moterys suserga krūties vėžiu jaunesnio amžiaus. Šios mutacijos ypač dažnos tarp žydų ašchenazių tautybės žmonių. Vyrams dažnesnė BRCA-2 geno mutacija – ji turi įtakos krūties, o galbūt ir prostatos vėžio išsivystymui.

Tyrimais identifikavus šių genų mutacijas, galima nustatyti šios rizikos kategorijos žmones ir taikyti jiems profilaktikos priemones, pavyzdžiui, profilaktines mastektomijas, kiaušidžių pašalinimą ir pan.

Šeimos, kuriose yra didelė rizika susirgti paveldimu krūties ir krūties / kiaušidžių vėžiu:
1. Šeimos, kurių nariams, sergantiems krūties ir krūties / kiaušidžių vėžiu, nustatyta BRCA1 arba BRCA2 genų mutacija;

2. Šeimos, kuriose:
• bent trys giminės sirgo krūties vėžiu, o vienas iš sirgusiųjų kitiems dviem yra pirmos eilės (artimas) giminaitis (arba antros eilės per vyrišką giminystės ryšį);
• bent dviejose iš eilės generacijose buvo sirgusiųjų krūties vėžiu;
• bent vienas iš sirgusiųjų giminaičių sirgo bilateraliniu arba multicentriniu krūties vėžiu, arba vėžys nustatytas iki 50 metų.

3.Šeimos, atitinkančios nors vieną iš išvardytų kriterijų:

a) Šeimoje yra du arba daugiau sirgusiųjų krūties vėžiu:
• motina ir dukra arba tėvas ir sūnūs sirgo krūties vėžiu ir bent vienas iš jų susirgo iki 50 metų;
• bent du šeimos nariai sirgo krūties vėžiu iki 50 metų;
• du giminaičiai sirgo krūties vėžiu, o trečias – kitų organų vėžiu (prostatos, gimdos arba storosios žarnos). Vienas iš sirgusiųjų yra pirmos eilės (artimas) giminaitis (arba antros eilės per vyrišką giminystės ryšį) kitiems dviem, ir vėžys bent vienam iš sirgusiųjų giminaičių nustatytas iki 50 metų.
b) Šeimoje yra vienas krūties vėžiu sergantis asmuo, kuriam:
• krūties vėžys, išaiškintas iki 35 metų;
• meduliarinis arba atipinis meduliarinis krūties vėžys, išaiškintas iki 50 metų;
• bilateralinis arba multicentrinis krūties vėžys, arba krūties vėžys ir kartu pirminis antras vėžys kituose organuose;
• vienas giminaitis sirgo krūties vėžiu, du – kitų organų vėžiu (prostatos, gimdos arba storosios žarnos). Vienas iš sirgusiųjų yra pirmos eilės (artimas) giminaitis (arba antros eilės per vyrišką giminystės ryšį) kitiems dviem ir bent vienam iš sirgusiųjų giminaičių vėžys nustatytas iki 50 metų.
Šios moterys turėtų būti ypač atidžios: reguliariai atlikti krūtų savityrą, tikrintis pas specialistą bei atlikti profilaktines mamogramas.

– Aplinkos tarša

Galvojama, turi neigiamą įtaką sveikatai, tačiau jos poveikis krūtų ligoms yra tyrinėjamas. Nėra duomenų, kad dezodorantų naudojimas ir liemenėlės nešiojimas sukeltų krūties navikus.

– Jonizuojančioji spinduliuotė

Seniai žinoma, kad ilgalaikis jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis sukelia vėžį.

Moterys, kurios iki 30 metų amžiaus buvo švitintos į krūtų sritį, labiausiai rizikuoja po 10 –15 metų susirgti krūties vėžiu. Pavyzdžiui, jei moteris dėl Hodgkino ligos buvo švitinta iki 16 metų, tai iki 40 metų krūties vėžio tikimybė padidęja iki 35 proc.Rizika avirksčiai proporcinga paciento amžiui spindulinės terapijos metu ir tiesiogiai proporcinga laikotarpiui po švitinimo ir spindulių dozei.
Atrodytų, piktybinio naviko išsivustymo rizika turėtų būti didesnė ir toms moterims., kurioms buvo atliktos tausojančios krūtį operacijos, o po jų – spindulinė terapija. Bet Jeilio universitete atlikti tyrimai parodė, kad 1029 švitintų ir 1387 po mastektomijos nešvitintų moterų rizika susirgti antriniais navikais po 15 metų nesiskyrė.

Taigi taikytas spindulinis gydymas į krūties sritį padidina riziką susirgti krūties vėžiu.

Radiacijos kiekis, veikiantis moterį mamografinio tyrimo metu, yra mažas ir neskatina navikinio proceso.Tobulėjant rentgeno aparatams mamografams , dabartiniu metu vienos krūties apšvitinimas siekia apie 2,5 mGy.Tokia rentgeno spindulių dozė gal sukelti tik teorinę riziką susirgtikrūties vėžiu. Teoriškai tai tik viena moteris iš vieno milijono, ir tai yra žymiai mažesnė rizika, negu vairuoti automobilį ir žūti autoavarijoje.
Nėra duomenų, kad krūties suspaudimas mamografinio tyrimo metu sužalotų krūties audinius.

2. Rizikos faktoriai, susiję su gyvenimo būdu

Gimdimai.

Šalyse,kur moterys gimdo daug vaikų ir maitina krūtimi (pvz. Azijos šalyse), krūties vėžiu sergama rečiau. Kuo vyresnė moteris gimdo pirmą kartą, tuo vėžio rizika didesnė. Jei moteris pirmą kartą gimdo perkopusi 35 m. rizika padidėja 3 kartus, palyginti su moterimis, gimdančiomis iki 25 metų.

Nustatyta, kad moters, pagimdžiusios savo pirmąjį vaiką iki 18 m., tikimybė susirgti krūties vėžiu, palyginti su tomis, kurios atideda savo pirmąjį gimdymą iki 35 m. ar vėliau, yra apie 30 proc.”

Nėštumas, pasibaigęs kūdikio gimimu, mažina riziką susirgti krūties vėžiu. Palankiausia moteriai, kai pirmas nėštumas yra iki 28-ių metų ir pasibaigia kūdikio gimimu. Visi vėlesni nėštumai ir ypač, jei paskutinis yra moteriai sulaukus 40 metų, labai sumažina riziką susirgti krūties vėžiu.
Traumos

Traumos padidina rizika. Neretai sergančios krūties vėžiu moterys prisimena, kad prieš keletą ar kelioliką metų buvo sumušusios krūtį.

Maitinimas krūtimi

Kūdikio maitinimas krūtimi ilgiau nei 3 mėnesius sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. Todėl maitinkite kūdikį krūtimi kuo ilgiau, nes tai labai sveika ir kūdikiui, ir jums.
Abortai

Duomenys apie abortų įtaką krūties vėžio išsivystymui yra prieštaringi ir nepatikimi. Nėra įrodyta, kad tai padidintų riziką sirgti krūties vėžiu.

Pakaitinė hormonų terapija.

Paskutiniu metu vis dažniau taikoma pakaitinė hormonų terapija (PHT) moterims postmenopauziniame periode, kuri padeda nuo nemalonių reiškinių menopauzės metu ir mažina širdies ligų bei osteoporozės riziką. Literatūroje dažnai pasirodo kontraverstiniai straipsniai apie padidėjusią riziką susirgti krūties vėžiu naudojant PHT.

Literatūros duomenimis PHT gali padidinti riziką sirgti krūties vėžiu.Be to vartojant šiuos preparatus padidėja tikimybė, kad krūties navikas bus aptiktas vėlesnėje stadijoje, nes sumažėja mamogramų diagnostikos efektyvumas. Tyrimai rodo, kad estrogenas didina gimdos vėžio riziką. Eksperimentais buvo įrodyta, kad švirkščiant estrogenus bandomiesiams gyvuliukams galima sukelti krūties vėžį.

Taip pat buvo pastebėta, kad moterims, kurios naudoja dideles dozes estrogeno arba naudoja jį ilgą laiką, padidėja tikimybė susirgti krūties vėžiu. Rizika susirgti gimdos vėžiu, atrodo, yra mažesnė kartu su estrogenu vartojant progesteroną. Tačiau kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad progesteronas taip pat didina krūties vėžio riziką.

Tyrimai rodo, kad nustojus taikyti pakaitinę hormonų terapiją po 5 m. rizika susilygina su nevartojusių. Pakaitinė hormonų terapija gali turėtii ir kitokį poveikį, tiek reikalingą, tiek nepageidaujamą, todėl būtina pasitarti su gydančiu ginekologu prieš vartojant šiuos medikamentus.

Daugumos autorių nuomonė, krūties vėžio genezei turi reikšmės estrogenų sudėties frakciniai pakitimai. Gydant estrogenais ankstyvoje menopauzeje, didėja pavijus susirgti krūties vėžiu. Taip pat, vartojant PHT krūtyse atsiranda pakitimai, kurie matomi mamografiškai : padidėja audinių tankumas, padidėja cistos ir fibroadenomos. Visos šios priežastys sąlygoja mamografijos taikymą prieš pradedant naudoti ir naudojant ją.

Oraliniai kontraceptikai

Peroraliniai kontraceptikai apsisaugoti nuo nepageidaujamo neštumo vartojami jau 40 metų. Pastaraisiais metais juose esančių estrogenų ir progestinų dozės žymiai sumažėjo, jų vartojimas grindžiamas ne vien kontracepcinėmis indikacijomis. Tačiau peroraliniai kontraceptikai gali skatinti krūties audinio proliferaciją, todėl manoma, kad jie turi poveikį krūties vėio atsiradimui.

Nustatyta, kad krūties vėžio rizika padidėja, kai kontraceptikai pradedami vartoti dar iki 18 metų ir vartojami ilgiau nei 10 metų.Kitų autorių duomenimis, vartojant kontraceptikus ilgiau nei 4 metus iki pirmojo pilno neštumo, krūties vėžio atvėjų padažnėja (6,5 papildomi atvėjai 20 – 29 metų amžiaus grupėje, be to ši rizika išlieka dar 10 metų po hormonų vartojimo nutraukimo.

Neseniai patvirtinti tyrimai parodė, kad šių preparatų vartojimas gali truputį padidinti riziką susirgti krūties vėžiu. Nustojus vartoti, po 10 metų rizika susilygina su nevartojusiomis.

Įtakos rizikai susirgti krūties vėžiu turi mažai, jei jie pradedami vartoti po pirmo gimdymo. Jei iki jo – rizika padidėja 2,5 karto.

Alkoholis

Turi tiesioginį ryšį su krūties vėžio rizika. Kasdien gausiau išgeriančioms moterims rizika padidėja 1,5k. Alkogolis nėra kancerogenas, bet jis labia sustiprina koncerogenų poveikį, rizika padidėja 1,5 karto. Geriant didelius alkoholio kiekius didėja rizika susirgti burnos, gerklės, stemplės ir gerklų vėžių. (Gėrimas ir rūkymas drauge yra ypač rizikingas). Alkoholis žaloja kepenis ir didina kepenų vėžio riziką. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad alkoholis didina ir krūties vėžio riziką. Todėl, jei neįmanoma visiškai išvengti alkoholio, gerkite saikingai.
Rūkymas

Tyrimai tiesiogiai nesieja rūkymo su krūties vėžiu, tačiau rūkyti nepatartina, nes rūkymas sukelia kvėpavimo takų vėžį, širdies ir kvėpavimo sistemos ligas.

Iki šiol atliktos studijos patikimai neįrodė, kad rūkymas turi įtakos krūties vėžio išsivystimui, bet manoma, kad ši rizika padidėtų, jei moteris rūkytų ilgą laiką, rūkytų iki nėštumo arba jei jos rūkymas būtų pasyvūs.

Stresas

Nors nėra nustatyta akivaizdaus ir patikimo ryšio tarp streso ir krūties vėžio išsivystimo, bet yra nuomonių, kad toks ryšys netiesiogiai egzistuoja.

Kadangi krūties vėžys dėl nenustatytų priežasčių dažnesnis tarp vidutinio ir aukštesnio visuomenės sluoksnio moterų, neatmwtama socialinio streso įtaka.

Tačiau jo poveikis įrodinėjamas tik retrospektyvinėse ir nedidelėse studijose.
Nutukimas

Nutukimas, ypač menopauzėje, manoma, padidina riziką. Duomenys nėra pilnai aiškūs. Tikimybė susirgti krūties vėžiu padidėja, jei nutunkama brandaus amžiaus, tačiau neturi esminės įtakos, jei viršsvoris yra nuo vaikystės.

Tyrimai neįrodo tiesioginio ryšio tarp krūties navikų ir dietos. Manoma, kad gausesnis riebalų vartojimas padidina rizika, tačiau taip esti išvystytose šalyse, kur riziką lemia daugiau faktorių, kaip mažas judrumas, kitų maisto medžiagų vartojimas, genetiniai faktoriai.

Pastebėta, kad viršsvoris didina riziką susirgti krūties vėžiu po menopauzės labiau nei prieš menopauzę. Nutukimas po menopauzės padidina riziką ir dėl to, kad riebalinės ląstelės sintezuodamos estrogenus padidina jų kiekį nutukusios moters kraujyje.
Mityba

Tarp įvairių priežasčių, galinčių skatinti krūties vėžio atsiradimą, mokslinėje literatūroje nemažai dėmesio skiriama žmogaus mitybai. Juolab kad eksperimentiniai darbai parodė, jog maistas gali būti svarbus moduliatorius vėžio ląstelių išvešėjimui, kaip ir ligos gydymui bei profilaktikai.

Pastebėta, kad valgant riebų maistą yra didesnė tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, gimdos ir priešinės liaukos vėžiu. Iš kitos pusės, rupus, turintis daug skaidulų, turtingas specifinėmis maistinėmis medžiagomis maistas apsaugo nuo kai kurių vėžio rūšių. Valgant riebų maistą (riebalai neturi viršyti 30 proc. paros maisto davinio energetinės vertės) yra didesnė tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, gimdos ir priešinės liaukos vėžiu.

Japonijoje mažiausiai sergama onkologinėmis ligomis,o riebalų ten suvartojama 2-3 kartus mažiau nei Europos šalyse ar JAV. Kuo daugiau riebalų suvalgome, tuo daugiau jų nesuvirškintų pasiekia žarnyną ir sutrikdo virškinimą. Kepenys daugiau gamina tulžies rūgščių, kurios keičia storosios žarnos struktūrą ir ji tampa jautri kancerogenų poveikiui. Be to, daugelis kancerogenų (vėžį sukeliančių medžiagų) tirpsta riebaluose. Todėl vartojant daug riebalų padidėja kancerogenų kiekis organizme.

Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą – pasirenkant produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų, vengti kiaušinių, riebios mėsos, riebių pieno produktų, padažų. Kuo daugiau organizmas gauna kalorijų, tuo didesnė rizika susigti. Azijos šalių moterys krūties vėžiu serga rečiau negu Vakarų šalių ir JAV gyventojos. Tyrimų rezultatai parodė, kad riziką susirgti šia liga sumažina savita azijiečių mityba – jos valgo mažai mėsos ir riebajų, bet daug sojos produktų.Neatsitiktinai Azijos migrantės, pradėjusios maitintis amerikiečių maistu, kuriame gausu gyvulinių riebalų, krūties vėžiu serga dažniau nei jų tevynainės.

Fizinis aktyvumas

Literatūros analizė rodo, kad didesniu teigiamu apsauginiu poveikiu pasižymi tik fizinis aktyvumas. Biologinių procesu aiškinimas verčia tikėti, kad fizinis aktyvumas mažina krūties vėžio riziką, tačiau atlikti epidemiologiniai tyrimai nevienodai patikimi
Šiandien rekomenduojama vėžio riziką mažinti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinių fiziniu aktyvumu daugiau nei 5 dienas per savaitė .

Fizinio aktyvumo įtaka rizikai yra tyrinėjama, manoma, kad sveikas fizinis krūvis sumažina riziką. Aktyvios treniruotės jaunystėje gali ilgam sumažinti riziką sirgti navikais.

Padidintos rizikos grupei priklauso:

• moterys, jau sirgusios krūties vėžiu,
• moterys, kurių kai kurie genai (BRCA-1, BRCA-2 ir kt.) yra pakitę; jei šeimoje dažnai kartojasi krūties vėžys
• moterys, kurių artimos giminaitės susirgo krūties vėžiu (ypač jauname amžiuje),
• moterys, kurioms nustatyta atipinė hiperplazija ar kitokie nepiktybiniai pakitimai krūtyje,
• moterys, pirmą kartą gimdžiusios būdamos 30 ir daugiau metų.

1.7. Krūties vėžio diagnostika

Pagrindinis diagnostikos tikslas – kuo tiksliau patvirtinti arba atmesti krūties vėžio galimybę arba jo egzistavimą.
Ankstyvo krūties vėžio nustatymo esmė – surasti šią ligą, kol neišryškėjo simptomai. Kuo vėliau nustatoma liga, tuo ryškesni požymiai ir liga toliau pažengusi.Anksčiau nustačius ligą, navikas nespėja išplisti į limfmazgius ir tolimus organus. Anksti nustačius krūties vėžį žymiai padidėja tikimybė pilnai išgydyti ligą. Neabejojama, kad ankstyva diagnostika gelbsti šimtus gyvybių kiekvienais metais, ir dar daugiau galėtų būti išgelbstima, jei moterys ir jų gydytojai labiau atkreiptų dėmesį į ankstyvos diagnostikos naudą.

1. Objektyvus ištyrimas
• Krūtų apžiūra – įvertinama forma, dydis., simetrija;
• Krūtų palpacija – įvertinama liaukinio audinio konsistencija, apčiopus mazgelį – jo lokalizacija, paslankumas, dydis, spenelio sukietėjimai, krūties odos ir poodžio pokyčiai.
• Limfmazgių palpacija – įvertinamas jų skaičius, dydis, kietumas, okalizacija.

2. Mamografija
• Pirmą kartą profilaktiškai atliekama 45 – 50 metų moterims ;
• Konterolinė mamografija moterims nuo 50 metų atliekama kas 2 metus, įvertinus rizikos veiksnius;
• Rizikos grupems : jei yra pirmos eilės giminaičių, sergančių krūties vėžiu, mamograma atliekama moterims nuo 35 metų.

3. Krūtų echoskopija :
• Kai diagnozė neaiški, echoskopijos duomenys dėrinami su mamografijos duomenimis;
• Kai vyrauja liaukinis audinys, echoskopija informatyvesnė už mamografija.

1.8. Krūties vėžio gydymas

Krūties vėžio gydymas gali būti lokalinis arba sisteminis. Lokalinis gydymo būdas pašalina arba sunaikina vėžio ląsteles tam tikroje kūno vietoje, kaip taisyklė- tame organe, kuriame vėžys atsiranda. Chirurgija ir radioterapija yra lokaliniai gydymo būdai. Chemoterapija ir hormonų terapija yra sisteminiai gydymo būdai. Jų metu vėžio ląstelės naikinamos visame kūne. Pacientai gali būti gydomi vienu būdu arba kombinuojant kelis būdus. Dažniausiai krūties vėžio gydymui taikomi chirurginiai metodai. Sprendimą, kokį gydymą taikyti lemia keli faktoriai: pacientės amžius, bendra sveikatos būklė, naviko dydis, lokalizacija ir augimo stadija. Pastarasis faktorius yra svarbiausias. Stadiją apsprendžia naviko dydis ir pasklidimas į kitas kūno vietas.

1.8.1 Chirurginis gydymas

Chirurgija – lokalus gydymas, kurio metu pašalinamas navikas. Operacijos metu taip pat pašalinami aplinkiniai audiniai ir arti naviko esantys limfmazgiai.
1.8.2. Spindulinė terapija (taip pat vadinama radioterapija).

Spindulinės terapijos metu didelę energiją turinčiais spinduliais švitinant naviką naikinamos vėžio ląstelės ir stabdomas jų augimas bei dauginimasis. Kaip ir chirurgija, radioterapija yra vietinis (lokalus) gydymas ir veikia vėžio ląsteles tik švitinamame plote. Švitinimas gali būti išorinis arba vidinis, kai nedidelis implantas (kapiliariniai vamzdeliai su radžiu) įsodinamas tiesiog į audinius greta naviko.

Išorinio švitinimo terapija paprastai skiriama ambulatoriniam ligoniui arba, esant reikalui – ligoninėje gulinčiam ligoniui, 5 dienas per savaitę ir trunka keletą savaičių. Gydomasis pats neskleidžia jonizuojančių spindulių nei gydymo metu, nei po jo.

Kai gydoma į vidų įvedamais radioaktyviais preparatais (vidinio švitinimo radioterapija), ligonis turi keletą dienų gulėti ligoninėje. Implantas gali būti nuolatinis arba laikinas. Kol ligonis guli ligoninėje jo radioaktyvumas yra padidėjęs, tad jo geriau tuo metu nelankyti arba lankyti labai trumpai. Kai implantas išimamas, radioaktyvumo pavojaus nebelieka. Nuolatinių implantų skleidžiamas švitinimas yra mažesnis už leistinas normas ir pacientas su tokiu implantu nėra pavojingas.
1.8.3 Chemoterapija

Tai gydymas vaistais, kurie žudo vėžio ląsteles. Dauguma priešvėžinių vaistų yra leidžiami į veną arba raumenis; kai kuriuos reikia gerti. Chemoterapija yra sisteminis gydymas. Tai reiškia, kad vaistai per kraujotaką patenka į visas kūno dalis. (Išskyrus tuos atvejus, kai vykdoma regioninė chemoterapija – vaistas leidžiamas į sritinę arteriją, kuri aprūpina krauju tik vieną ar kelis šalia esančius organus).

Jei reikalingos didelės chemoterapijos dozės, vaistai kartais leidžiami per kateterį (ploną lankstų vamzdelį), kurio vienas galas įvedamas į veną.

Chemoterapinis gydymas paprastai vyksta ciklais. Gydymo periodą seka atsistatymo periodas, po jo vėl gydymo periodas ir t.t., kadangi nevisuomet visos navikinės ląstelės žūva nuo vieno chemoterapijos kurso. Paprastai chemoterapija atliekama ambulatoriškai – ligoninėje arba paciento namuose. Žinoma, priklausomai nuo paciento bendros sveikatos būklės, kartais reikia kurį laiką pagulėti ligoninėje.
1.8.4. Hormonų terapija.

Kai kurių rūšių navikų, tokių kaip krūties ir priešinės liaukos, augimas priklauso nuo hormonų. Todėl gali būti skiriamas gydymas, kuris trukdo vėžio ląstelėms gauti joms reikalingų hormonų. Kartais pacientams tenka pašalinti hormonus gaminančius organus (tokius kaip kiaušidės ar sėklidės). Kai kuriais atvejais skiriami vaistai, stabdantys hormonų gamybą arba keičiantys jų veiklą. Kaip ir chemoterapija, hormonų terapija yra sisteminis gydymas, jis veikia ląsteles visame kūne.
1.8.5. Imunoterapija (taip pat vadinama biologine terapija)

Tai gydymas stiprinant įgimtą organizmo sugebėjimą (imuninę sistemą) kovoti su infekcija ar liga arba apsisaugoti nuo pašalinių gydymo poveikių. Šis metodas kol kas plačiai netaikomas.
1.8.6. Fotosensibilizuota navikų terapija (dar vadinama fotodinamine terapija, arba fotochemoterapija)

Šis gydymas taikomas gydant kai kurių rūšių navikus. Terapija pagrįsta tuo, kad tam tikros medžiagos, vadinamos sensibilizatoriais, linkusios kauptis vėžio ląstelėse ir, sužadintos reikiamo bangos ilgio šviesa, inicijuoja ląstelių žūtį. Fotosensibilizuotos navikų terapijos (FNT) metu pacientui suleistas sernsibilizatorius kraujo išnešiojamas po visą kūną, tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui navikinėse ląstelėse jo susikaupia daugiau negu normaliose. Apšvitinus naviką šviesa (dažniausiai lazerio), ją sugėręs sensibilizatorius sužadina aktyvias deguonies formas, kurios ardo navikines ląsteles. Lazerio šviesa per šviesolaidį (labai ploną stiklo vamzdelį) gali būti nuvesta į gydomus vidaus organus. FNT privalumas tas, kad nežalojami sveiki audiniai. Tačiau dėl mažo šviesos skarbumo į audinius, FNT geriausiai tinka paviršiniams navikams gydyti.
1.9. Krūties vėžio prevencija

Vėžio prevencija skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę.
Pirminė vėžio prevencija – tai vėžį sukeliančių priežasčių (aplinkos užterštumas, netinkama mityba, rūkymas, kt.) šalinimas, vengimas.
Antrinė vėžio prevencija – tai ikivėžinių būklių gydymas ir ankstyva vėžio diagnostika.
Tretinė vėžio prevencija suprantama kaip ankstyva vėžio recidyvų diagnostika ir gydymas.

Šiuo metu prieinamiausia yra antrinė krūties vėžio prevencija. Laiku atliekamas krūtų ligų gydymas, profilaktinis lankymasis pas gydytojus padeda moteriai išvengti krūties vėžio. Ilgalaikiai stebėjimai parodė, kad pavyksta anksčiau diagnozuoti krūties vėžį, jei vyresnę nei 35 metai moterį nors kartą per metus ištiria gydytojas (ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai, mokantys ištirti krūtis)

Šiuo metu pasaulyje plačiai vykdoma ankstyva krūties vėžio diagnostika, t.y. vadinamosios skryningo atrankinės veikatos būklės patikros programos.

Atrankinėsveikatos būklės patikra (ASBP) dėl vėžio – tai sveikų, jokių ligos simptomų neturinčių tam tikros amžiaus grupės žmonių sveikatos būklės tikrinimas dėl vėžio, atliekant paprastą, jautrų, specifišką, nesukeliantį skausmo ir nebrangų tyrimą. Atrankinė mamografinė moterų sveikatos būklės patikra dėl krūties vėžio – tai 40 – 75 metų amžiaus moterų organizuotas tikrinimas dėl krūties vėžio mamografijos būdu. Atrankinės patikros programų tikslas – ankstyvas krūties vėžio diagnozavimas sumažinant mirtingumą nuo šios ligos. Įgyvendinant atrankunę patikros dėl krūties vėžio programą, galima tikėtis, kad mirtingumas nuo krūties vėžio sumažės iki 30 proc. JAV apskaičiuota, kad susirgusiųjų krūties vėžiu, kuris nustatytas gyventojų sveikatos būklės patikros metu, t.y. ankstyvoje stadijoje, gydymas kainuoja mažiau, negu kliniškai pasireiškus vėžiui.

Išsivysčiusiose šalyse, kur vykdomos atrankinės mamograginės patikros programos, mirtingumas nuo krūties vėžio suma-ėjo net iki 30proc. Lietuvoje atrankinės mamografinės programos nevykdomos arba vykdomi tik labai ribotų imčių tyrimai. Kauno medicinos universiteto klinikose toks riboto kontingento tyrimas vykdomas jau penkti metai.

Lietuvoje mamografiškai tikrintis skatina tik gydytojai. Žiniasklaidoje žinių apie atrankinę mamografginę patikrą yra labai nedaug, todėl apie galimą tikrinimąsi dėl krūties vėžio moteris nežino arba žino labai nedaug. Taigi galima teigti, kad pastangos skatinti moteris dalyvauti atrankinėse mamografinės patikros programose yra nepakankamos.

Norint pakeisti padėtį, pagerinti Lietuvos moterų sveikatingumo rodiklius, susijusius su krūties vėžiu, atrankinės mamografinės patikros programos turi būti vykdomos ir Lietuvoje. Šių programų sėkmė priklauso nuo moterų dalyvavimo jose masiškumo. Bet norint kriptingai skatinti moteris tikrintis dėl krūties vėžio, reikia žinoti motyvus, kurie jas skatintų tą daryti. Pasaulyje tokiu tikslu atlikta daug tyrimų ir pastebėta, kad rezultatai skirtingose šalyse ar kultūrinėse bendruomenėse nevisiškai vienodi. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokie motyvai skatina Lieyuvos moteris dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje, kaip jas patikimiau apie tai informuoti. Lietuvoje nėra darbų, atsakančių į šiuos klausimus. Todėl atliktas mokslinis tiriamasis darbas siekiant išsiaiškinti, kokie motyvai skatina Lietuvos moteris dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje. Šio tiriamojo darbo išvados yra tokios:
1. Apklausus atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje dalyvaujančias moteris nustatyta, kad jos supranta krūties vėžio pavojų ir tiki, jog išankstinis pasitikrinimas gali apsaugoti nuo šios ligos pasekmių. Nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, šeimininės padėties, asmeninių pajamų, apklaustos moterys mano, kad dalyvavimas atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje yra būtinas kiekvienai moteriai.
2. Daugėlis apklaustų moterų apie atrankinės mamografinės patikros programą buvo informuotos gydytojų. Ši informacija tapo esminiu motyvu pasitikrinti dėl krūties vėžio 63 proc. moterų. Žiniasklaidos vaidmuo skatinant moteris dalyvauti profilaktinėse programose dėl krūties vėžio yra nepakankamos.
3. Pagrindinis motyvas dalyvauti programoje buvo nėrimas dėl galimybės susirgti krūties vėžiu.

Krūties vėžio prevencijos programa susideda iš atskirų etapų:
1) krūtų savityros
2) klinikinio krūtų tyrimo
3) mamografijos / ultragarsinio tyrimo

1.9.1. Krūtų savityra

Krūtų savityra – tai savo krūtų tyrimasis apžiūros ir apčiuopos būdu.Krūtų savityra labai svarbi ankstyvai krūties vėžio diagnostikai. Šio metodo dėka daugelį darinių krūtyse aptinka pačios moterys ir kreipiasi į gydymo įstaigą.
Pastebėta, kad moterų, reguliariai teisingai atliekančių krūtų savityrą, mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja iki 20 proc. Todėl labai svarbu kiekvienai moteriai išmokti ir atlikti krūtų savityrą.
Pastoviai atliekančios krūtų savityrą apčiuopia 1 cm naviką, atliekančios retai – 1,5 – 2,0 cm. Gydytojas tirdamas – 0,8 cm.
Krūtis tirtis reikėtų pradėti nuo 20 metų ir daryti tai kas mėnesį. Nors tokioms jaunoms moterims pakitimų krūtyse būna retai, tačiau reguliarumas atliekant šią apžiūrą yra labai svarbus, kad tinkamai pažinti normalią krūties audinio tekstūrą. . Reguliarus savęs apžiūrėjimas yra vienintelis būdas pajausti, kaip krūtis čiuopiasi normaliai ir anksti pajausti pasikeitimus. Savityros esmė – kuo anksčiau kreiptis į gydytojus atsiradus pirmiems pasikeitimams.
Savityros apmokymo esmė – teisingai apčiuopti visą krūtį, nepalikti neapžiūrėto krūties audinio, suvokti, kaip krūtis čiuopiant jaučiama normaliai. Jei apčiuopiamas krūtyje darinys, krūtis padidėja, pasikeičia jos forma, oda parausta ar įsitraukia, pasikeičia spenelis, atsiranda išskyros iš spenelio kitokios, negu pienas (tepa liemenėlę), reikia tuoj kreiptis į gydytoją. Prisiminkite, kad dauguma pakitimų dar nereiškia krūties vėžio.

Savityrą rekomenduojama atlikti kiekvieną mėnesį. Nėštumas, artėjančios menstruacijos ir priešmenopauziniai hormonų pakitimai paverčia krūtų audinį jautresniu ar labiau gumbuotu nei įprasta. Ne kiekvienas gumbelis yra vėžinis ( 4 iš 5 gumbelių yra gėrybiniai), tačiau kiekvieną kartą, aptikus ką nors įtartino, būtina apsilankyti pas gydytoją.
Geriausias laikas atlikti krūtų apžiūrą 2-3 dienos po menstruacijų (menopauzes laikotarpiu – bet kurią mėnesio dieną).
Reguliarios krūtų apžiūros yra pirmas žingsnis, kovojant su krūties vėžiu.
Krūtų savityros atlikimo technika pavaizuota 2 priede.

1.9.2. Klinikinis krūtų tyrimas
Klinikinis krūtų tyrimas tai krūtų apžiūra ir apčiopa, kuria atlieka gydytojas. Klinikinio krūtų tyrimo jautrumas ir specifiškumas priklauso nuo palpuojančio gydytojo įgūdžių ir patirties, krūties dydžio ir kt. Klinikinio tyrimo jautrumas svyruoja nuo 45 iki 87 proc.
1.9.3. Mamografija

Mamografija – tai rentgenologinis krūtų tyrimas, kurio pagalba aptinkami smulkūs krūtų pakitimai. Krūtų rentgenologinio tyrimo metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1.5-2 metams. Mamografija turi galimybė rasti arba įtarti kliniškai nepasireiškiančias, nepalpuojamas vėžio formas žymiai anksčiau, negu jos tampa aiškios ir palpuojamos. Nepaisant to, reikia pabrėžti, kad mamografija neparodo visų krūties vėžių. Įvairių autorių duomenimis, vidutiniškai ji yra negatyvi 10 proc.Kai kurios vėžio formos, pvz.,Pedžeto vėžys diagnozuojamas kliniškai, tiriant mamografiškai jo pažymiai dažnai būna nežymus.

Mamografijos metu, naudojant mažas rentgeno spindulių dozes, gaunama krūties rentgenograma-mamograma. Pasitelkę mamografiją galima diferencijuoti, ar mazgas piktybinis, ar nepiktybinis. Šis metodas leidžia taip pat pastebėti mažiausius pakitimus, atsiradusius krūtyje, kai jie dar neapčiuopiami. Kuo mažesni pakitimai bus pastebėti, tuo geresnė gydymo prognozė[ ]

Mamografijos jautrumas svyruoja priklausomai nuo pacientės amžiaus , naviko dydžio ir krūties liaukinio audinio tankio, kuris priklauso nuo amžiaus. Mamografijos jautrumo vidurkis – 75 proc. Nustatytas jaunesnių nei 50 metų moterų mamografijos jautrumas yra 60 proc., o vyresnių nei 50 metų – 80 proc. Tyrimo specifiškumas svyruoja nuo 94 iki 99 proc.

Ankstyva mamografinė diagnostika padeda sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio iki 30 procentų. Daugelyje išsivysčiusių šalių (ES šalys, JAV, Kanada, Australija, Japonija) atrankinės mamografinės patikros programos veikia jau kelis dešimtmečius, kas leido žymiai sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio. Laiku pradėtas krūties vėžio gydymas sumažina mirštamumą ir invalidumą dėl šios ligos.

Mamografijos ir kitų modernių tyrimų pagalba krūties vėžys vis dažniau nustatomas ankstyvose stadijose. Virš 70 procentų moterų dėl ankstyvos stadijos vėžio kaip kompleksinio gydymo dalį galima atlikti krūtį tausojančią operaciją. Iš esmės krūties chirurgija tampa vis labiau tausojanti. (Cody Hs Curr Opin Obstet Gynecol 2002). Nors apie 70 – 75 procentams pacienčių, sergančių ankstyvos stadijos krūties vėžiu, galima atlikti tausojančią operaciją, šis būdas dar naudojamas per mažai. Lietuvoje krūtį tausojančių operacijų skaičius nesiekia 50 procentų. Net JAV, kur veikia plačios diagnostinės programos, atskiruose regionuose yra panaši situacija operacijos pasirinkimo požiūriu, kaip ir Lietuvoje.

Tyrimai parodė, kad atliekant mamografinius tyrimus net 35 procentais sumažėja moterų mirtingumas nuo krūties vėžio. Amerikos vėžio sąjungos (ACR) duomenimis, mamografija, naudojama 40-49m. moterų grupėje, 25 proc. sumažina mirtingumą nuo krūties vėžio.

Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografinis tyrimas atliekamas rečiau, nes krūties vėžys šio amžiaus moterims nėra dažna liga, be to, jų krūtų audinys yra tankus ir pakitimai su rentgenografijos pagalba sunkiau pastebimi. Tačiau esant krūties vėžio atvejų giminėje ( sirgo mama, sesuo.), moteris turėtų pradėti mamografinius tyrimus būdama jaunesnė, nei buvo jos giminaitė, kai jai nustatė krūties vėžio diagnozę.Taip pat reikėtų atlikti krūtų rentgenogramas prieš pradedant pakaitinę hormonų terapiją.
Kadangi daugelio moterų krūtys prieš menstruacijas sustandėja, tinkamiausias laikas tirti krūtis tuoj pasibaigus menstruacijoms (pirmą savaitę).

Reziumojant klinikinių mamografinių patikros tyrimo rezultatus galima teigti , kad reguliari (kas 1 – 3 m.)mamografinė vyresnių nei 50 m. amžiaus moterų patikra mirtingumą nuo krūties vėžio sumažina 20 – 30 proc. Mamografinės patikros įtaką jaunesnių nei 50 m. moterų mirtingumo pokyčiams nėra aiški, todėl nėra aišku, nuo kokio amžiaus pradėti mamografinę patikrą.
PSO rekomenduoja kiekvienai valstybei pradėti mamografinę krūties patikrą atsižvelgiant į šalies sergamumo rodiklius pagal amžių. Patikrą reikia pradėti toms amžiaus grupėms, kurių sergamumas krūties vėžiu būna didelis, arba 5 m. iki sergamumo krūties vėžio piko. Lietuvoje žymus moterų sergamumo krūties vėžiu pakilimas yra 45 – 50 m. amžiaus tarpsnis, besitęsiantis iki 70 m. , todėl mamografinę krūties patikrą turėtų būti atliekama nuo 45 iki 70 metų. Moterys, kurioms gresia didesnė rizika sirgti krūties vėžiu jaunesniame amžiuje, turi būti pradėtos mamografiškai tikrinti anksčiau. Genetiškai paveldėtu krūties vėžiu moterys serga jauname amžiuje, todėl tos moterys, kurios turi paveldėtus krūties vėžio genus BRCA-1 ir BRCA-2 arba (jeigu genetinių tyrimų neatlikta) kurių pirmos eilės giminės (mama arba sesuo) sirgo krūties vėžiu, turi būti mamografiškai tiriamos kas 2 metus nuo 35 metų amžiaus. Moterys, kurioms yra histologiškai diagnozuotos ikivėžinės krūties ligos (atipinė hiperplazija), nuo 35 metų amžiaus taip pat turi būti tikrinamos mamografiškai kas 2 metus, kadangi tie patys rizikos veiksniai, kurie lėmė ikivėžinės ligos atsiradimą, gali lemti lemti naujos ikivėžinės ligos ir vėžio atsiradimą kitoje krūties vietoje ar kitoje krūtyje. Pirmiausia turi būti tikrinamos tos moterys, kurios jau kartą sirgo krūties vėžiu ir nuo jo buvo išgydytos. Šioms moterims gresia ypač didelė rizika, kad atsiras naujas vėžys kitoje ar toje pačioje krūtyje, todėl joms mamografija turi būti atliekama kasmet.

Mamografijos atlikimo terminai,dažnumas priklauso nuo moters amžiaus, rizikos faktorių, nuo susirgimo.Jeigu ligonė turėjo operaciją dėl krūties vėžio ar kito susirgimo, jeigu mamografiškai anksčiau buvo rasti pakitimai ir jie yra nuolat stebimi, tai momografijos atlikimo terminas sprendžiamas individualiai. Tokiais atvėjais dažnai atliekama vienos (pažeistos) krūties momografija.

Prafilaktiškai moteris, kurios neturi nusiskundimų krūtimis, Amerikos onkologai skirsto į dvi grupes, kuriose atlikimo terminai kiek skiriasi.
Mamografija moterims be skundų krūtimis ir be reikšmingų rizikos faktorių:
• Bazinė mamografija 35-40 metų.
• Mamografija kas 2 metai 40-50 metų.
• Mamografija kasmet daugiau kaip 50 metų
Mamografija moterims be skundų krūtimis su reikmingais rizikos faktoriais (onkologinių požiūriu nepalanki šeimos istorija, ankstyvos menstruacijos bei vėlyva menopauzė ir kt.)
• Bazinė mamografija 35-40 metų
• Mamografija kasmet daugiau kaip 40 metų.

1.9.4. Tyrimas ultragarsu (echoskopija).
Ultragarsinis tyrimas papildo rentgenologinį tyrimą ir gali būti kaip priemonė diferencinėje diagnostikoje. Paprastai tai turėtų būti antras žingnis po mamografijos. Dažnai tiriant rentgenologiškai sunku pasakyti kas tai yra cista ar solydus darinys(pvz., fibroadenoma). Tai gali nustatyti ultragarsinis tyrimas. Tai papildoma informacija, kuri palengvina diagnostikos procesą.

Tyrimas atliekamas naudojant didelio dažnio garso bangas. Ši procedūra dažniausiai atliekama jaunoms moterims (maždaug iki 30 metu.), nes jų krūtų audinių struktūra yra tanki ir dėl to mamografinio ištyrimo galimybės yra ribotos.

Ultragarsinis tyrimas gali būti atliktas kartu su mamografiniu tyrimu to paties apsilankymo metu.
Nustačius krūtyje darinį, būtina jį ištirti citologiškai. Citologiniam tyrimui plona adata įduriama į darinį, paimama medžiagos ir patikslinama, ar tai cista (skysčiu užpildyta ertmė), ar kietas mazgas. Jei mazgas cista, tai iš jos ištrauktas skystis siunčiamas į laboratoriją, kur tiriama, ar jame nėra atipinių ląstelių. Jei darinys kietas, gydytojas paima medžiagos tepinėlį nuo adatos ir siunčia jį į laboratoriją ištirti.
Jei darinys krūtyje nečiuopiamas, galima atlikti jo punkciją tiriant krūtį rentgenu ar ultragarsu. Nesibaiminkite, kad įdūrus adatą ar įpjovus darinį, jo ląstelės pasklis. Taip neatsitiks, todėl nebijokite šios procedūros. Visas šias procedūras galima atlikti poliklinikoje.
Paveldimo krūties ir krūties / kiaušidžių vėžio profilaktika
• nevartoti oralinių kontraceptikų ir pakaitinės hormonų terapijos pomenopauzės laikotarpiu;
• nevartoti alkoholio;
• vengti apšvitos jonizuojamąja spinduliuote;
• profilaktiškai vartoti Tamoksifeną (tik pagal mokslinį protokolą);
• galimas (radus genų mutaciją, rekomenduojamas) profilaktinis krūties ir / arba kiaušidžių pašalinimas.

2. TIRIAMOJI DALIS

2.1. Tyrimo metodai:
• Mokslinės literatūros analizė atlikta siekiant apžvelgti krūties vėžio epidemiologiją, rizikos veiksnius,pagrindinius gydymo būdus ir prevencijos svarbą.
• Anketinė apklausa atlikta, siekiant ištirti respondentų žinių lygį apie krūties vėžį ir jo prevencija, nustatyti profilaktinių priemonių naudojimą moterų tarpe
2.2. Tyrimo charakteristika
Tyrimui atlikti buvo naudojamas apklausos raštu metodas – anketa. (1 priedas). Anketos buvo išdalintos moterims, atėjusioms į polikliniką pas bendrosios praktikos gydytoją. Prieš išdalinant anketas buvo paaiškintas tyrimo tikslas. Anamiškumas buvo garantuotas ir išlaikytas. Tyrime dalyvavo 32 respondentai nuo 30 iki 62 metų.
Buvo išdalintos 32 anketos. Jose buvo pateikti klausimai apie krūties vėžį ir jo profilaktiką.. Tiriamosioms reikėjo pažymėti jų manymų teisingus atsakimus. Dauguma respondentų į anketos klausimus atsakinėjo vietoje,kai kurie anketas pasiėmė į namus. Respondentės buvo pasirinktos atsitiktinai. Visų tiriamųjų gyvenamoji vieta Vilniaus miestas, visi raspondentai moterys, kurių amžiaus vidurkis 46 metai. Tyrimas trūko 3 savaitės.
Anketos pavyzdys pateiktas 1 priede.

2.TYRIMAS

1 klausimu norėta sužinoti respondentų amžių.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Remiantis gautais duomenimis sužinota, kad, dauguma respondentų (45 proc.)yra 50 m. ir daugiau, 35 proc. respondentų yra 40-50 m. amžiaus 15 proc.-30-40m. mažiausias skaičius respondentų (5 proc.) yra nuo 20 iki 30 metų.

IŠVADA
Daugumai tyrime dalyvavusių moterų, yra 50 ir daugiau metų.

2 klausimu norėta sužinoti respondentų išsilavinimą.

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma respondentų (55 proc.) turi aukštesnįjį išsilavinimą, 25 proc. vidurinį išsilavinimą ir mažiausias skaičius respondentų (20 proc.) turi. aukštąjį išsilavinimą.

IŠVADA
Dauguma respondentų turi aukštesnįjį išsilavinimą.

3 klausimas.
Kaip jūs manote, kokio amžiaus moteris dažniausiai serga krūties vėžiu?

3 pav. Amžius kai dažniausiai sergama krūties vėžiu pagal respondentų vertinimus.

Išnagrinėjus gautus duomenis, paaiškėjo, kad dauguma moterų (75 proc.)mano, kad krūties vėžiu dažniau suserga 45 ir vyresnės moterys. Mažesnė dalis respondentų (20 proc.) mano, kad krūties vėžiu dažniau suserga 40-45 metų moterys. Mažiausia dalis apklaustųjų (5 proc.) atsakė , kad dažniau suserga 30-35 metų moterys.

4 klausimas.
Nuo kelių metų jūsų manymų, moteris turėtų savarankiškai tikrintis krūtis?

4 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal tai, nuo kada reikia atlikti

krūtų savityrą.

Išanalizavus gautus duomenis, išaiškinta,kad daugiau negu puse respondentų mano, kad moteris turėtų pradėti tikrintis krūtis savarankiškai nuo 45 metų. Mažesnė dalis moterų, mano, kad nuo 30 metų. Nei viena respondente nemano, kad krūtų savityrą reikėtų atlikti nuo 20 metų.

IŠVADA
Gauti duomenis rodo, kad moterys turi nepakankamai žinių apie krūtų savityros atlikimo terminus. Literatūros duomenimis krūtų savityrą reikėtų atlikti nuo 20 metų ir daryti tai kas mėnesį. Nors tokioms jaunoms moterims pakitimų krūtyse būna retai, tačiau reguliarumas atliekant šią apžiūrą yra labai svarbus, kad tinkamai pažinti normalią krūties audinio tekstūrą.

5 klausimas. Kaip dažnai reikėtų savarankiškai tikrintis krūtis?

5 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal tai, nuo kada reikia atlikti krūtų savityrą.

Išanalizavus gautus duomenis, išaiškinta,kad dauguma respondentų (40 proc.) mano, kad moteris turėtų tikrintis krūtis savarankiškai 1 kartą per 3 mėnesius. Mažesnė dalis moterų, mano, kad 1 kartą per 6 mėnesius. Tik 4 moterys iš 20 žino, kad krūtis reikėtų tikrintis kas mėnesį.

IŠVADA
Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad dauguma moterų turi nepakankamai žinių apie krūtų savityros atlikimo terminus.

6 klausimas. Kada geriausia atlikti krūtų savityrą.

6 pav. Respondentų nuomonė kada geriausia atlikti krūtų savityrą.

Išnagrinėjus gautus duomenis, paaiškėjo, kad puse apklaustų moterų mano, kad krūtų savityrą geriausiai atlikti prieš menstruacijas. Beveik ketvirtadalis moterų mano, kad savityrą geriausia atlikti po menstruacijų. Panašus skaičius respondentų nežino kada reikia atlikti krūtų savityrą.

IŠVADA
Gauti duomenis rodo, kad moterys turi nepakankamai žinių apie tai, kad krūtų savityrą geriausia atlikti 2- 3 dienos po menstruacijų.Tik maža dalis moterų į anketos klaisimą atsakė teisingai.

7 klausimu norėta sužinoti ar moterys tikrinasi krūtis?

Išanalizavus gautus duomenis, išaiškinta, kad dauguma respondentų (50 proc.) nesitikrina krūtų savarankiškai, nes nemano, kad to reikia. Beveik toks pat respondentų skaičius (45 proc.) neatlieka krūtų savityros dėl to, kad nemoka. Tik 5 proc. apklaustų moterų ( t.y. 1 moteris iš 20 ) atlieka krūtų savityrą.

IŠVADA
Gauti duomenis rodo, kad dauguma moterų nemano, kad reikia atlikti krūtų savityrą. Tai galima paaiškinti tuo, kad moterų tarpe yra labai populiari nuostata, kad krūties vėžys nepalies būtent jos. Taip pasąmoningai yra mėginama apsisaugoti nuo didesnio nerimo ir streso. Taip pat reaguojama į kalbas apie karus, vagystės, nužudymus. Baisūs įvykiai atrodo gal ir realūs, bet labai tolimi.
Be to ši liga niokoja moters kūną ir jos moteriškumo įvaizdį. Perspektyva gyventi su deformuota krūtimi arba išvis jos netekti moteris gąsdina, kelia stresą, nevilti.
Pasitikrinti joms – tai pirmas žingsnis į mirti.

8 klausimas. Nuo kelių metų reikėtų kasmet atlikti krūtų mamografiją (krūtų rentgenologinį tyrimą)?

8 pav. Amžius kuriame reikėtų kasmet atlikti krūtų mamografiją pagal respondentų vertinimus.

Išnagrinėjus gautus duomenis, paaiškėjo, kad dauguma respondentų (70 proc.) mano, kad krūtų mamografiją reikėtų kasmet atlikti nuo 50 metų. Maža dalis moterų mano, kad krūtų mamografiją reikėtų kasmet atlikti nuo 35 – 40 ir 45 – 50 metų
IŠVADA
Dauguma moterų nežino mamografijos atlikimo terminų.

9 klausimas.
Kas paskatintų Jus atlikti profilaktinę krūtų patikrinimą (pvz. mamografiją) ?

9 pav. Respondentų pasidalijimas pagal tai, koks asmuo paskatintų dalyvauti mamografinėje patikroje.

Gauti duomenis rodo, kad daugumą moterų pasitikrinti paskatintų gydytojas ir pačios sprendimas pasitikrinti. Mažą dalį moterų motyvuotų žiniasklaida ar draugė.
IŠVADA
Galima teigti kad moteris mamografiškai tikrintis skatintų gydytojas ir pačios moters sprendimas pasitikrinti dėl krūties vėžio.Žiniasklaidoje žinių apie atrankinę mamografginę patikrą yra nedaug, todėl apie galimą tikrinimąsi dėl krūties vėžio moteris nežino arba žino labai nedaug, o pastangos skatinti moteris dalyvauti atrankinėse mamografinės patikros programose yra nepakankamos.
Taigi galima teigti, kad skatinti moteris dalyvauti atrankinėse mamografinės patikros programose turėtų gydytojas iržiniasklaida.

10 klausimas Iš kur gavote informaciją apie profilaktinį krūtų tikrinimąsi (mamografija,, krūtų savityra)?

10 pav. Moterų pasiskirstymas pagal žinių apie profilaktinį krūtų tikrinimą šaltinį.
Gauti duomenis rodo, kad dauguma apklaustų moterų apie mamografinės patikros programą buvo informuotos gydytojų. Ketvirtadalis respondentų buvo informuotos giminių ar draugių. Maža dalis apie profilaktinį patikrinimą sužinojo iš sutuoktinio.

IŠVADA
Galima teigti, kad mamografiškai tikrintis skatina tik gydytojai, o kitų asmenų pastangos skatinti moteris dalyvauti atrankinėse mamografinės patikros programose yra nepakankamos.

11 klausimas. Kurios iš šių pakitimų pastebėjusios kreiptumėtės pas gydytoją?

11 pav. Pakitimai dėl kurių moterys kreiptųsi į gydytoją.

Gauti duomenis rodo, kad dauguma moterų (75 proc.) kreiptųsi pas gydytoją visais įšvardintais atvėjais. Ketvirtadalis moterų kreiptųsi į gydytoją pastebėjus krūties gydžio ir formos pakitimus.

IŠVADA
Krūties vėžio navikai, tarp jų ir piktybiniai, dažniausiai atsiranda nepastebimai. Dauguma moterų, kurioms diagnozuojamas krūties vėžys, kreipiasi į gydymo įstaigos pačios, aptikusios pakitimus krūtyse. Neretai moterų savityros metu arba gydytojų konstatuojami pakitimai krūtyse aptinkami vėlesnėse krūties vėžio stadijose. Kraujingos išskyros iš spenelių, įtrauktas spenelis, užčiuopiamas darinys rodo toliau pažengusi vėžį.

12klausimas. Kaip Jūs manote, krūties vėžys pagydoma liga?

12 pav Respondentų nuomonė ar vėžys pagydoma liga

Daugiau negu puse apklaustų moterų mano, kad krūties vėžys pagydoma liga tuo atvėju, jei diagnozuojama laiku. Ketvirtadalis moterų mano, kad krūties vėžys yra nepagydoma liga ir 3 moterų nuomonė krūties vėžys pagydoma liga.

IŠVADA
Remiantis gautais duomenimis galima teigti, kad dauguma moterų žino, kad diagnozavus krūties vėžį ankstyvoje stadijoje galima jį išgydyti.

13klausimas. Kaip jūs vertinate savo žinias apie krūties vėžio prevenciją 10 balų sistemoje?

13 pav. Žinių lygis apie krūties vėžio prevenciją 10 balų sistemoje pagal respondentų vertinimus.

Gauti duomenis rodo, kad didesnė dalis respondentų savo žinias apie krūties vėžio prevenciją vertina 7 balais. Beveik vienodas apklaustųjų skaičius savo žinias vertina 8, 6 ir 5 balais. Nei viena moteris nevertina savo žinių 10, 9 ir 4 balais.

IŠVADA
Galima teigti, kad savo žinias dauguma moterų vertina vidutiniškai.

14 klausimas.
Kaip Jūs manote, kokie veiksniai turi įtakos krūties vėžio atsiradimui

Daugumos moterų apklausos duomenimis krūties vėžio atsiradimui turi įtakos stresas, paveldimumas ir abortai (45 proc.), mažesne dalis moterų krūties vėžio rizikos veiksniais laiko peroralinių kontraceptikų vartojimą, krūtų traumas ir pakaitinę hormoninę terapiją.

IŠVADA
Dauguma moterų mano, kad krūties vėžį sukelia traumos, kad šios ligos atsiradimui turi įtakos paveldimumas, abortai, oralinių kontraceptikų vartojimas ir pakaitinė hormoninė terapija.
Vieni įsitikinimai yra intuityvus, kiti turi mokslinių pagrindų, bet jie atlieka ias funkcijas: padeda moteriai tvirčiau jaustis ir kontrolioti situaciją.

15 klausimas.Su kuriais iš šių teiginių Jūs sutinkate?

Išanalizavus gautus atsakymus galima teigti, kad dauguma moterų (45 proc.) sutiko su teiginiais, kad jei neskauda, tai ir kreiptis į medikus nereikia ir kad krūties vėžys yra Dievo bausmė. Mažesnė dalis moterų (30 proc.) mano, kad krūties vėžys yra gėdinga liga. Ketvirtadalis respondentų mano, kad joms yra neprieinamos ankstyvosios diagnostikos priemonės.

3.Savityros atlikimo technika

Tyrimąsi pradėkite nuo krūtų apžiūros. Apžiūrėkite savo krūtis veidrodyje, nusirengusios iki pusės. Stovėkite tiesiai, nuleistomis rankomis, po to uždėkite rankas ant klubų ir pasitempkite, o vėliau pakelkite rankas, kaip parodyta paveikslėliuose (pav.1, 2, 3). Atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė krūtų forma, spalva, ar neatsirado naujų įdubimų, iškilimų, ar nepadidėjo odos raukšlėtumas, ar spenelis neįtrauktas, ar nėra iš jo išskyrų, ar, keliant rankas aukštyn, abi krūtys pakyla vienodai. Po to apžiūrėkite krūtis veidrodyje, stovėdamos šonu pakeltomis rankomis (pav. 4).

pav. 1
pav. 2
pav. 3
pav. 4
Apžiūrėjusios krūtis, čiuopkite jas, kaip parodyta paveikslėliuose. Čiuopdamos rūpestingai patikrinkite abiejų krūtų audinius (krūties audinys tęsiasi nuo raktikaulio, krūtinkaulio krašto iki pažasties).
Čiuopkite trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis. Pasirinkite teisingą spaudimo stiprumą: iš pradžių čiuopkite krūties paviršių, paskui gilesnius audinius.
Vieną ranką uždėkite už galvos, o kitos rankos pirštais čiuopkite krūties paviršių, po to stenkitės apčiuopti giliau (pav. 5). Tirtis krūtis patogu prausiantis duše (pav. 6). Kai oda muiluota, pirštai lengvai slysta odos paviršiumi ir tarsi užkliūna už sukietėjimų. Baigdamos tyrimąsi paspauskite spenelius ir atkreipkite dėmesį, ar nėra išskyrų (pav. 7, 8). Atminkite, kad išskyrų iš spenelių kartais gali pasirodyti tik po tokio krūtų “masažo”.

pav. 5
pav. 6
pav. 7
pav. 8
Krūtis reikia tirtis ir atsigulus ant nugaros. Po dešine mente pasikiškite pagalvėlę ar sulenktą rankšluostį. Dešinę ranka pasidėkite po galva. Kairiąja ranka tirkite dešiniąją krūtį (pav. 9). Jei Jūsų krūtys didelės, prilaikykite dešiniąją krūtį dešiniąja ranka. Čiuopkite trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis ir pasistenkite apčiuopti ne tik paviršinius, bet ir giliuosius audinius. Atidžiai ištirkite visą krūties plotą. Kai ištirsite visą dešiniąją krūtį, tirkite kairiąją krūtį ta pačia tvarka. Palyginkite, ką apčiuopėte vienoje krūtyje ir ką kitoje.

pav. 9
pav. 10
Raskite laiko pasižymėti, ką apčiuopėte, tada Jums nereikės atsiminti, kokia buvo Jūsų krūtų būklė praėjusį mėnesį ar dar ankščiau.
Save stebėdama veidrodyje ir čiuopdama krūtis, nustatykite:
– ar krūtys vienodo dydžio, formos, spalvos;
– ar paviršiuje nesimato įdubimų bei neįprastų pakilimų;
– ar neįtraukti, neparaudę vienas arba abu speneliai, ar jie simetriški, ar nėra išskyrų ir spenelių;
– ar čiuopiant iš spenelių neteka rausvų, rudų arba kraujingų išskyrų;
– ar nėra padidėjusių mazgų pažastyse, duobutėse virš raktikaulių.
Jei pastebėjote kokių nors pokyčių, pradėkite juos įdėmiai stebėti ir nustatykite, ar jie susiję
Daugelis moterų tirdamos savo krūtis sutrinka, nes visos krūtys yra gruoblėtos. Kai gerai pažinsite savo krūtis, iš karto pastebėsite skirtumą tarp normalaus gruoblėtumo ir naujai atsiradusių sukietėjimų, kurie čiuopiant jaučiami kitaip nei aplinkinis audinys. Atminkite, gamta sukūrė žmogų veidrodiniu principu – viena jo pusė yra identiška kitai, todėl viena krūtis yra kitos krūties veidrodinis atspindys. Taigi, jei aptikote mazgą vienoje krūtyje, apčiuopkite tą pačią vietą kitoje. Jei abi krūtys jaučiamos vienodai, tai rodo, kad Jūs čiuopiate normalų krūties audinį. Jei kitoje krūtyje tokio gruoblėtumo nėra, nedelsdamos pasitarkite su gydytoju.

NAUDOJAMOS SĄVOKOS IR TERMINAI
Estrogenas – moteriškas hormonas, gaminamas kiaušidžių ir antinksčių. Mokslininkai įrodė, kad yra ryšys tarp estrogenų pertekliaus ir krūties vėžio.
Fibroadenoma – nepiktybinis navikas iš krūties liaukinio ir jungiamojo audinio. Kai kurios negydomos fibroadenomos per ilgesnį laiką gali tapti piktybinės.
Genas – ląstelės branduolio sudedamoji dalis, kurioje užkoduota paveldima informacija apie organizmą ( polinkį į tam tikras ligas, plaukų, akių spalvą ir t.t. ).
Hormonai – specialios cheminės medžiagos, kurias gamina organizmo liaukos. Jos cirkuliuoja kraujyje ir kontroliuoja ląstelių bei organų veiklą.
Involiucija – su amžiumi susijęs audinių struktūros pakitimas, pvz., krūtyje involiucijos metu riebalinis audinys pakeičia liaukinį audinį.
Krūties vėžys – piktybinis auglys, kuris prasideda ir auga krūtyje dažniausiai iš liaukinio audinio elementų.
Limfmazgiai – pupelės formos mažos limfinės liaukutės, išsidėstę visame kūne (kakle, pažastyse, kirkšnyse ir kitur). Šie mazgeliai yra tarsi filtras bakterijoms ir vėžinėms ląstelėms.
Mamografija – krūtų rentgeninis ištyrimas specialiu aparatu.
Menopauzė – moters gyvenimo periodas, kai sumažėja kiaušidžių gaminamų hormonų ir pasibaigia menstruacijų mėnesiniai ciklai.
Metastazės – vėžio ląstelių išplitimas iš pirminio židinio į kitas kūno dalis, organus.
Osteoporozė – kaulo išretėjimas, kaulo susilpnėjimas. Tam turi įtakos estrogenų gamybos sumažėjimas menopauzės metu.
Pakaitinė hormonų terapija – sintetinių hormonų naudojimas nebegaminamiems (dėl mėnopauzės) hormonams pakeisti.
Palpacija – čiuopimas pirštais.
Prevencija – tai priemonės išvengti ligų ir stabdyti jų plitimą arba sumažinti jų padarinius.
Progesteronas – moteriškas hormonas, gaminamas kiaušidėse, paruošiantis gimdą nėštumui, o krūtis pieno gamybai. Veikiant progesteronui, krūtyse antroje mėnesinių ciklo pusėje kaupiasi daugiau vandens, vanduo spaudžia nervines galūnėles, todėl moterys dažnai prieš mėnesines jaučia tempimą ir skausmą krūtyse.
Rizikos veiksniai – veiksniai, kurie gali sukelti nepageidaujamą poveikį žmogaus sveikatai, socialiniai aplinkai, veiklai.
Skryningas – tai tyrimai, atliekami iš pažiūros sveikiems žmonėms. Jo tikslas yra išsiaiškinti ankstyvos stadijos ligas, kol dar nėra jokių matomų simptomų.
Sveikata – tai visiška fizinė, psichinė ir socialinė sveikata, o ne tik ligų ir negalios nebuvimas.
Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – specialus tyrimas, atliekamas naudojant aukšto dažnio garso bangas. Tiriama priglaudus daviklį prie odos, vaizdas stebimas ekrane.

IŠVADOS

1. Krūties vėžiu dažniausiai serga 40-75 metų moterys. Liga išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu. Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Tačiau augdamas gali iššaukti jau pastebimus simptomus: sukietėjimus ar sustorėjimus krūtyse, krūtų dydžio ar formos pokyčius, išskyras iš spenelių, jų suminkštėjimą ar įsitraukimą į vidų, pokyčius odoje. Svarbiausi rizikos veiksniai yra vyresnis amžius paveldimumas, ilgalaikis estrogenų poveikis organizmui (ankstyva menarchė/vėlyva menopauzė) buvęs krūties vėžys, buvusios ikivėžinės būklės, spindulinis krūtinės ląstos ir krūties gydymas praeityje iki 40 metų, negimdymas ar po 30 metų, pakaitinė hormonų terapija, jei vartojimo trukmė viršija 10 metų.
Pagrindiniai krūties vėžio prevencijos būdai yra: ankstyva krūties vėžio diagnostika taikant atrankinės mamografinės patikros programas, reguliari krūtų savityra, profilaktinės klinikinės apžiūros pas specialistus ir rizikos veiksnių vengimas.

2. Dalyvavusių apklausoje moterų žinios apie krūties vėžį ir jo prevenciją yra nepakankamos. Moterys dažnai nežino, kaip aptikti pirmuosius vėžio požymius, kaip tai galima padaryti, kada atliekama ankstyvą diagnostika ir t.t.

3. Atlikus tyrimo duomenų analizę galima teigti, kad moterys nenaudoja jokių profilaktinių priemonių siekiant išvengti krūties vėžio dėl žinių stokos. Žinios apie krūties vėžį yra svarbios ligos prevencijai.

3 priedas

16 pav. Skirtingo dydžio skrituliais pavaizduoti augliai (nebūtinai piktybiniai), apčiuopiami krūtyje esant ligai:
1. Tokio dydžio naviką gali rasti moteris, nemokanti taisyklingai atlikti apčiuopos.
2. Tokį naviką gali apčiuopti moteris, savikontrolę atliekanti retkarčiais.
3. Navikas, kurį gali aptikti moteris, krūtis apsižiūrinti kas mėnesį.
4. Toks navikas gali būti nustatomas, atlikus pirmąją mamogramą.
5. Tokio dydžio augliukas gali būti nustatytas, reguliariai kartojant mamogramas ir lyginant pokyčius.
IŠVADOS

1. Krūties vėžiu dažniausiai serga 40-75 metų moterys. Liga išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu. Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Tačiau augdamas gali iššaukti jau pastebimus simptomus: sukietėjimus ar sustorėjimus krūtyse, krūtų dydžio ar formos pokyčius, išskyras iš spenelių, jų suminkštėjimą ar įsitraukimą į vidų, pokyčius odoje. Svarbiausi rizikos veiksniai yra vyresnis amžius paveldimumas, ilgalaikis estrogenų poveikis organizmui (ankstyva menarchė/vėlyva menopauzė) buvęs krūties vėžys, buvusios ikivėžinės būklės, spindulinis krūtinės ląstos ir krūties gydymas praeityje iki 40 metų, negimdymas ar po 30 metų, pakaitinė hormonų terapija, jei vartojimo trukmė viršija 10 metų.
Pagrindiniai krūties vėžio prevencijos būdai yra: ankstyva krūties vėžio diagnostika taikant atrankinės mamografinės patikros programas, reguliari krūtų savityra, profilaktinės klinikinės apžiūros pas specialistus ir rizikos veiksnių vengimas.

2. Dalyvavusių apklausoje moterų žinios apie krūties vėžį ir jo prevenciją yra nepakankamos. Moterys dažnai nežino, kaip aptikti pirmuosius vėžio požymius, kaip tai galima padaryti, kada atliekama ankstyvą diagnostika ir t.t.

3. Atlikus tyrimo duomenų analizę galima teigti, kad moterys nenaudoja jokių profilaktinių priemonių siekiant išvengti krūties vėžio dėl žinių stokos. Žinios apie krūties vėžį yra svarbios ligos prevencijai.

Leave a Comment