MOtinos pienas.

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1.Kodėl reikia žindyti?..............................4
2.Motinos pienas..............................4
2.1Motinos pieno susidarymas...........................4
2.2Motinos pieno sudėtis..............................5
3.Ar visos moterys gali žindyti?..........................5
4.Maitinančios krūtimi motinos mityba ......................6
5.Motinos pieno nauda kūdikio sveikatai .....................6
6.Maitinimo krūtimi nauda motinos sveikatai..................7
7.Sėkmingo maitinimo krūtimi pagrindinės taisyklės............7
8.Žindymo sunkumai............................9
9.Dirbtinio maitinimo pavojai........................9
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS..........................11
IŠVADOS..............................12
PRIEDAI..............................13 LITERATŪRA..............................16 ĮVADAS
Natūralus kūdikių maitinimas šiuolaikinėjė visuomenėje yra labai aktuali tema. Anksčiau į kūdikių maitinima buvo žiūrima nerimtai tarsi pro pirštus. Nebuvo atsižvelgta i kūdikio poreikius, jo ateitį ir kitus labai svarbius dalykus. Iš senesnių laikų yra atėja labai daug neteisingų nuomonių, požiūtių ir kitų blogų dalykų, kurie tiikrai neatitinka kūdikio keliamų poreikių. Motinos pienas nebuvo toks svarbus dalykas kaip šiandien, jį papraščiausiai buvo galima pakeisti karvės pienu. Vienoje iš skaitytų knygų radau tokias eilutes, kuris paneigia visas ansčiau buvusias nuostatas „Kiekvienos rūšies gyvūnų pienas puikiai pritaikytas tos giminės mažyliui ir visi skiriasi vienas nuo kito. Taigi ir motinas pienas geriausiai tinka jos kūdikiui“. Perskaičius šiuos sakinius verta susimąstyti, kokia klaidą daro motinos, savo mažylius nuo pat gimimo maitindamos karvės pienu. Daugiau informacijos apie motinos pieną ir jo naaudą rasite perskaitę šį referatą.

Tikslai: Išanalizuoti motinos pieno nauda kūdikiui ir motinai.
Uždaviniai:
1.Supažindinti su žindymo pagrindais.
2.Supažindinti su motinos pieno susidarymu ir sudėtimi.
3.Apibendrinti motinos pieno naudą kūdikiui ir motinai.
4.Supažindinti su maitinančios motinos mityba.
5.Apibendrinti krūtų maitinimo taisykles ir žindymo sunkumus.
6.Apžvelgti dirbtinio maitinimo pavojus.1.Kodėl reikia ži

indyti?
Motinos pienas yra idealus maistas, skirtas savam kūdikiui. Motinos pieno sudėtis kinta pagal kūdikio amžių, sveikatos būklę, su juo kūdikis gauna apsaugą nuo įvairių mikrobų. Motinų, kurios turi ansčiau laiko gimusius kūdikius, krūtyse daugiau baltymų turintis pienas, kad jų kūdikiai būtų geriau apsaugoti nuo infekcijų, greičiau priaugtų reikiamą svorį ir sėkmingai baigtu bręsti jų smegenys ir nervų sistema. Žįsdamas pieną iš krūties kūdikis jo gauna būtent tiek, kiek reikia, tinkamiausios temperatūros ir bet kuriuo paros metu. Kas galėtų išrasti ar sukurti ką nors geriau?
Motinos pienas apsaugo kūdikį nuo infekcijų, nes motinos organizme pasigaminę antikūniai patenka į pieną, o su pienu – į kūdikio organizmą. Todel žindomi kūdikiai ne taip greitai peršąla, rečiau sutrinka jų virškinimas, nei dirbtnai maitinamų kūdikių.
Kūdikiai gimsta turedami įgimtą imunitetą, suugebėjimą, kurį jie gauna iš motinos nėštumo metu, apsisaugoti nuo ligų. Palaipsniui šis sugebėjimas mažėja (tai vyksta sparčiau, jei kūdikis negavo priešpienio ir nebuvo žindytas arba buvo žindytas labai trumpą laiką) ir ima vystytis kūdikio – įgyta – imuninė apsauga. Žįsdami motinos pieną kūdikiai nuotal papildo savo imuninę sistemą antikūniais ir kitomis medžiagomis, saugančiomis jį nuo infekcijos.
Žindomi kūdikiai yra mažiau llinkę sirgti astma, egzema ir kitomis alerginės kilmės ligomis, negu dirbtinai maitinami kūdikiai. Jei motina pati kenčia nuo šių ligu, tuomet turėtų ži
inoti, kad žindydama kūdikį sumažina tikimybę jam susirgti tomis ligomis.
Motinos pienas lengvai virškinamas ir geriau pasisavinamas, todėl vaikas mažiau kentės nuo virškinimo negalavimų. Žindomiems kūdikiams neužkietėja viduriai, o vystyklų kvapas ne toks nemalonus, kaip dirbtinai maitinamų kūdikių. Žindant, po gimdymo, motinai greičiau trauksis gimda. Mažės nukraujavimo rizika, o nėštumo metu priaugtas viršsvoris gričiau pranyks, nei maitinančioms iš buteliuko mišiniais.
Žindyti – pigiau ir paprasčiau. Motinai nereikia plauti, virinti buteliukų, žindukų, pirkti maisto šildytuvų ar sielotis dėl per karšto kūdikio maisto.
Motinai nereiks nerimauti, ar pakankamai davėte kūdikiui maisto, nes žindomi kūdikiai suvalgo būtent tiek, kiek jiems reikia, o motinos organizmas pagamina tiek pieno, keik jo reikia kūdikiui.(1)2.Motinos pienas
Dar 1776 m. Žymus švedų gydytojas Nils Rosen Rozenštein pasakė:“Vaikas turi gauti pakankamą kiekį gero maisto, kad galėtų gerai augti. Tinkamiausias maistas, be abejo, yra motinos pienas. Jis geriau negu bet kas kitas skatina greitesnį mekonijaus išsiskyrimą, saugo vaiką nuo daugelio negalavimų ir padeda įgyti tukrą moralę ir charakterį“. Net daugiau nei po 200 metų šie žodžiai neprarado savo svarbos.(2) 2.1 Motinos pieno susidarymas
Po gimdymo, veikiant hormonams, krūties liaukiniame audinyje gaminamas pienas, kuris pieno latakais teka spenelio link. Prieš spenelį pieno latakai praplateja ir sudaro ančius, kuriuose kaupiasi pienas. Iš ančių pienas teka latakais, kurių mažos angelės atsiveria sp
penelio viršūnėje (1 pav.).

Motinos pieną gaminti padeda hormonai ir refleksai. Kai naujagimis pradeda žįsti, 2 reflekso lankai padeda atitekinėti reikiamam pieno kiekiui reikiamu laiku.

Hipofizė, esanti žmogaus smegenyse, gamina hormoną prolaktiną. Prolaktinas skatina krūtų liaukinį audinį gaminti pieną. Kiekvieną kartą, kūdikiui žindant krūtį, yra stimuliuojamos nervinės galūnėlės, esančios spenelyje. Nervinis impulsas iš čia eina į priekinę hipofizės dalį, kurį ir gamina prolaktiną. Prolaktinas patenka i kraują, į krūtis, jose gaminamas motinos pienas. Tai vadinamasis pieno gamybos, arba prolaktino reflekso, lankas.

Oksitocinas – pieno tekėjimą skatinantis hormonas. Krūties pieną iš liaukinio audinio išspaudžia mažos raumeninės ląstelės, esančios aplink liaukutes. Hormonas oksitocinas priverčia tas raumenines ląsteles susitraukti. Oksitocinas yra gaminamas užpakalinėje hipofizės dalyje. Oksitocinas, kaip ir prolaktinas, gaminamas tada, kai nervinės galūnėlės, esančios spenelyje, yra stimuliuojamos žindymo metu. Tai pieno tekėjimo, arba oksitocinas, refleksas.

Maitinant krūtimi, reikia vengti neigiamų emocijų. Pieno susidarymą ir išsiskyrimą reguliuoja nervų sistemą, todėl nervinė įtampa, baimė, nuovargis, ramybės stoka gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda savaime, kūdikiui pradėjus čiulpti krūtį. Jeigu šis refleksas stiprus, maitinant iš vienos krūties, pienas išsiskiria ir iš kitos. Neigiamos emocijos slopina pieno tekėjimo refleksą, todėl, nors kūdikis ir čiulpia, pienas lieka krūtyje (2 pav.).(2) 2.2 Motinos pieno sudėtis
Tik ka gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir
r antikūnių pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų – pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės.Krekenos yra kaloringos.(1) Krekenos palaipsniui per keletą dienų virsta kitos sudėties , baltesniu, skystesniu pienu. Tokios sudėties pieno reikia kūdikiui, kai jo organizme ima irti eritrocitai ir prasideda naujagimių gelta. Tuomet jam reikia pasiūlyti krūtį dažniau, kad jis gautu pakankatai skysčių.
Pieno sudėtis kinta ir vieno maitinimo metu. Iš pradžių kūdikis gauna pirminį pieną, kurio gaminasi gausiausiai. Jame yra baltymų, laktozės, fermentų ir įvairių mineralinių medžiagų. Reikalingą skysčių kiekį kūdikis gauna iš pirminio pieno. Todėl kūdikiams iki 6 mėnesių nereikia duoti papildomai gerti net karštą vasaros dieną, jei jie maitinasi tik iš krūties. Tereikia dažniau pasiūlyti krūtį.
Maitinimo pabaigoje pienas tampa tirštesnis, riebesnis ir, be abejo, sotesnis. Todėl ir negalima atimti kūdikio nuo vienos krūties viduryje maitinimo ir glausti prie kitos krūties, nes tada kūdikis du kartus gaus skystesnį pieną ir bus alkanas.
Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesa“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Svarbu, kad kūdikis gautų tiek pirminį, tiek sotųjį pieną, kad maitinimas būtų kokybiškas ir jis gautų užtektinai skysčių.(2)
Pagrindinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) santykis motinos piene yra 1:3:6 arba 1:2:4, karvės piene 1:1:1.(3)3.Ar visos moterys gali žindyti?
Beveik visos moterys gali žindyti. Lietuvoje tik 2 – 3% moterų nepradeda žindyti savo kūdikio po gimdymo dėl įvairiausių priežasčių. Visos likusios moterys sėkmingai pradeda ir tęsia, jei turi pakankamai žinių ir žino, kur kreiptis patarimo ir pagalbos.Jei moterys nežino ji drąsiai gali klausti ir tikrai sulauks pagalbos. Jei moteriai sako,kad ji negali žindyti,tai ji turėtu nenuleisti rankų ir siekti savo užsibrežto tikslo iki galo. Bet jeigu kartais dėl rimtų priežasčių negalite žindyti savo kūdikio, moteris turi nesijausti kalta ir suteikti savo kūdikiui šilumos,meilės ir artumo maitindama jį kitais būdais.
Jei moteriai nepavyko žindyti vyresniu vaiku, tai tikrai verta pabandyti šį kartą – daugeliui moterų pasiseka žindyti savo kūdikį nors ir ankstenis kartas buvo nesėkmingas. Svarbiausia – pasitiketi savimi ir turėti daug ryžto siekant kuo geresnių rezultatų.(1) 4.Maitinančios krūtimi motinos mityba
Nuo motinos mitybos nemaža dalimi priklauso pieno gamyba ir jo maistinė vertė, todėl svarbu, kad žindančios motinos maistas būtų visavertis. Per parą ji turėtų gauti 120 – 130 g baltymų, 120 g riebalų, 450 – 500 g angliavandelių; jos maisto energinė vertė padidėja 700 – 1000 kcal (palyginti su nemaitinančia moterimi) ie siekia 3000 – 3500 kcal per parą. Pieno gamybai didelės rikšmės turi ne tik tinkamas, sotus ir lengvai virškinamas maistas, bet ir išgerto skysčio kiekis. Jis priklauso nuo žindomo kūdikio amžiaus. Apskritai motina per parą turėtų išgerti 2 – 2,5 litro skysčių, tai yra 0,5 – 1 litro daugiau nei įprastai. Jei žindyvė mėgsta ir gerai toleruoja pieną, gali jo išgerti iki 4 stiklinių per dieną arba išgerti 250 ml pasukų, suvalgyti 90 ml kondensuoto pieno, 60 g pieno miltelių, valgyti kitų pieno produktų. Kai motina pieno nemėgsta ar netoleruoja, reiktų suvalgyti 30 – 40 g daugiau liesos galvijų ar sojos mėsos, gerti kalciu pagerinto sojos pieno. Žindančiai motinai būtinos šviežių vaisių ir daržovių sultys, uogos. Per parą ji turėtų suvalgyti: 1 kiaušinį, 100 g varškės ar 50 g sūrio, 100 – 120 g virtos liesos mėsos, išgerti iki 2 stiklinių virinto pieno, jogurto ar kefyro, suvartoti 30 – 35 g riebalų (iš jų apie 26 g aliejaus ir 10 – 15g sviesto ar grietinės), 450 – 500 g daug angliavandelių turinčių produktų(vaisių, daržovių), 3 – 4 rupių miltų duonos riekes, apie 120 g kruopų košės ar makaronų, bandelę, apie 30 g cukraus ar uogienės, medaus.
Maitinančiai motinai nepatartina valgyti aštraus, specifinio skonio ir kvapo maisto, riebių, rūkytų, keptų, nešviežių, sunkiai virškinamų (pvz., grybų) valgių, taip pat produktų, turinčių konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių, alergizuojančių medžiagų (šokolado, riešutų), daug citrusinių, vidurius laisvinančių (pvz., slyvų) vaisių. Reikėtų atsisakyti česnakų, svogunų, ridikėlių, pipirų, ir kitų aštrių prieskonių, nes nuo jų motinos pienas įgyja nemalonų kvapą ir skonį. Natūralią kavą ir arbatžolių arbatą reikėtų gerti labai saikingai. Naudinga balinti miežių, gilių kava, kuri skatina laktaciją. Žindyvei motinai negalima gerti svaigiųjų gėrimų ir rūkyti, nes alkoholio ir nikotino patenka į pieną.(3) 5.Motinos pieno nauda kūdikio sveikatai
Labai svarbu, kad naujagimis kuo greičiau po gimimo gautų pirmuosius motinos pieno lašus. Stebint naujagimius, pradėtus maitinti motinos pienu 1 val. ir 12 val. po gimimo, pastebėta, kad anksčiau pamaitinus naujagimius motinos pienu, jų fiziologinis svoris mažiau krito ir greičiau sunormalėjo. Šie kūdikiai pirmaisiais gyvenimo metais 3,3 karto rečiau sirgo virusinėmis respiracinėmis ligomis 2,8 karto rečiau – alerginėmis ligomis nei antros grupės kūdikiai. Ankstyvas naujagimių maitinimas motinos pienu mažina K vitamino sukeliamus depresijos veiksnius, tuo pačiu ir naujagimių hemoraginės ligos galimybę. Taip pat didina laktogeninių hormonų kiekį, aktyvina ir palaiko laktaciją, saugo motiną nuo mastito.(2)
Šeila Kipli tvirtina, kad būtent natūralioji motinystė geriausiai ugdo vaiko gabumus. Ekologiškas žindymas – tai dalis auklėjimo sistemos, kurios centre yra vaikas. Devynis mėnesius maitinęsis motinos įsčiose kūdikis privalo gauti gerą maistą po gimimo. Jei naujagimis gimsta neišnešiotas, motinos pieno sudėtis būna kitokia, tarsi jam pritaikyta. Keliais tyrimais įrodyta, kad priešlaikinis pienas geriau patenkina prieš laiką gimusio kūdikio poreikius negu tikrasis motinos pienas. Motinos pienas gyvas audinys. Savo sudėtimi skiriasi ne tik atskirų, bet ir tos pačios motinos pienas. Pavyzdžiui, susirgęs kūdikis, čiulpdamas motinos krūtį, praneša apie ligą, ir motinos pienas tuojau pat pradeda gaminti priešnuodžius – antikūnus prieš infekciją.(4)
Maitinimo krūtimi procesą galima vertinti kaip savotišką seksualinį aktą tarp motinos ir kūdikio, o maitinimo krūtimi apraišką – kaip moters seksualinio gyvenimo dalį. Maitinimas krūtimi – tai kūdikio lytinio auklėjimo pradžia. Nuo to kaip jis vyks, priklauso jo būsimieji santykiai su priešinga lytimi ir apskritai su žmonėmis. Ir didele dalimi tai, kaip jis supras pačią seksualinių santykių sąvoką: ar tai bus tik fizinio fiziologinio pasitenkinimo siekimas, ar daug gilesnių, tauresnių žmonių tarpusavio santykių formų ieškojimas, kai lytiniai santykiai yra tauraus meilės jausmo išvestinė. Prie motinos krūties kūdikis gauna lytinių santykių modelį. Ir nuo motinos priklauso šio modelio pilnatvė – vienoks ar kitoks jo turinys. Froidas pastebėjo: “Žindymas prikausto visą dėmesį ir baigiasi arba miegu, arba motorine, panašia į orgazmą reakcija“. Ir toliau: „Kas matė, kaip prisisotinęs kūdikis įraudusiais skruostais atšlyja nuo krūties ir palaimingai šypsodamasis įminga, tas turės suvokti, kad šis vaizdas iliustruoja tipišką seksualinį pasitenkinimą vėlesniame gyvenime“.(5)
Dar galima pridėti, kad: motinos pienas lengvai virškinamas ir visada gerai toleruojamas. Be to, jo temperatūra visada būna tokia pati kaip ir kūno; motinos pieno baltymai nesukelia alergijos, kuri kartais pasitaiko vartojant karvės pieno baltymus; motinos piene esanti geležis gerai absorbuojama; motinos piene esantys antikūnai saugo vaiką nuo daugelio infekcijų. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis krūtimi maitinami vaikai rečiau serga sloga ir faringitais, otitais, viduriavimais bei kitomis užkrečiamomis ligomis. Be to, motinos pienas yra aseptiškas, todėl vaikui nėra pavojaus gauti mikrobų. Žindymas – tai laimingos akimirkos ir motinai, ir kūdikiui. Pasak motinų, malonumas „pasidalyti savo kūnu“ sukelia nepakartojamas emocijas.(6)6.Maitinimo krūtimi nauda motinos sveikatai
Be minėtų motinos pieno privalumų, reikia atminti apie maitinimo naudą pačiai motinai. Laktacija ir maitinimas iš krūties yra reprodukcijos ciklo fiziologinė pabaiga, tai sąlygoja greitesnį moters organizmo pogimdyvinį atsistatymą. Žindant gimdos sienelių raumenys smarkiai susitraukinėja, dėl to ji greičiau grįžta į normalią padėtį, po gimdymo būna mažesnė tikimybė nukraujuoti. Ovuliacija yra slopinama per visą aktyvią laktaciją. Tai gali būti vienas paprasčiausių ir fiziologiškiausių šeimos planavimo metodų. Daugelis JAV, Kanados, Anglijos, Tailando, Nigerijos mokslininkų teigia, kad net 98 procentai moterų per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo taip gali apsisaugoti nuo nėštumo. Be to, maitinusioms motinoms 2-3 kartus sumažėja rizika sirgti krūties, gimdos ir kiaušidžių vėžiu bei osteoporoze menopauzės metu. Niekas negali nuneigti labai svarbaus psichologinio ryšio reikšmės tarp maitinančios mamos ir vaiko. Šis ryšys yra daug tvirtesnis, artimesnis ir pastovesnis, kai motina maitina savo kūdikį iš krūties. Maitinti krūtimi patogu, praktiška ir ekonomiška. Pieno būna visą parą, nereikia jo specialiai ruošti. Taip motina sutaupo laiko ir jėgų. Be to, pieno mišinių pirkimas – nemažos šeimos biudžeto išlaidos.(2)7.Sėkmingo maitinimo krūtimi pagrindinės taisyklės
Beveik visos moterys gali maitinti krūtimi. Pieno susidarymą ir išsiskyrimą trikdančių ligų pasitaiko labai retai. Pagrindinė ankstyvo pieno mažėjimo arba visiško išnykimo priežastis yra maitinimo krūtimi taisyklių ir technikos, jų nepaisymas.
Sėkmingo bei ilgo maitinimo krūtimi sąlygos:
 Kuo ankstesnis motinos ir vaiko kontaktas – reikia priglausti kūdikį prie krūties tuoj pat po gimdymo. Atėjas i pasaulį mažylis pirmiausia turi patekti į motinos glėbį, o ji privalo stengtis pažindyti. Ankstyvas pirmasis naujagimio maitinimas sukelia bei sustiprina gebėjimą taisyklingai čiulpti krūtį, jis gauna labai reikalingus pirmuosius motinos pieno lašus – krekenas.
 Taisyklingai maitinant krūtimi, neįtrūksta speneliai, gaminamas reikiamas pieno kiekis.
1. Jei krūtis pilna ir kūdikis negali apžioti spenelio, jei pienas bėga didele srove, o kūdikis čiupldamas springsta, truputį pieno rikia nutraukti. Pirmasis pienas yra daug mažiau kaloringas negu likęs.
2. Maitinanti motina gali gulėti arba sedėti. Kūdikiį reikia priglausti prie motinos taip, kad vaiko pilvas remtųsi į motinos pilvą. Vaiko lūpos turi būti ties speneliu.(3 ir 4 pav.).
3. Prieš maitinant krūtį reikia paimti į delną tarp keturių pirštų iš apačios ir nykščio iš viršaus arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto. Nereikia laikyti pirštų arti spenelio (5 ir 6 pav.).
4. Kūdikio lūpoms palietus spenelį, reikia palaukti kol kūdikis išsižios. Kūdikis glaudžiamas prie krūties, o ne krūtis pris kūdikio (7 ir 8 pav.).
5. Labia svarbu, kad kūdikio burnoje būtų ne tik spenelis, bet ir pigmentinis laukelis. Jeigu kūdikis suims tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkineti. Tik tada, kai kūdikio burnoje bus pigmentinis laukelis, dantenos spaus jį ir nesužalos spenelio. Mažylio burnytė turi būti plačiai pražiota, kad apatinė lūpa remtųsi i smakriuką, o smakriukas – į motinos krūtį (9 ir 10 pav.).
6. Taikyklingai laikomas prie krūties naujagimis čiulpia tyliai, ramiai, o motina maitindama nejaučia spenelio spaudimo arba skausmo. Maitinant krūties neturi skaudėti. Jei čiulpimas sukelia nemalonų jutimą ar skausmą, kūdikį reikia atitraukti ir vėl bandyti žindyti iš naujo.
7. Baigiant žindyti reikia mažąjį pirštelį švelniai įkišti į kūdikio burnytę lūpų kampe. Vaikui išsižiojus, reikia ištraukti spenelį. Taip netraumuojamas spenelis, jis netrūkinėja (11 pav.).
8. Norint, kad spenelis netrūkinėtų, nereikia jo prieš kiekvieną maitinima plauti muilu, nes muilas labai sausina odą. Po kiekvieno maitinimo likusio pieno nereikia nutrakti, bet reikia išspausti kelis pieno lašus ir leisti jiems nudžiūti. Tuomet susidaro apsauginė plėvelė, kuri saugo speneli nuo įtrūkimų, neleidžia patekti mikrobams. Norint, kad krūtis greičiau džiūtų, vasarą galima palaikyti ją prieš saulę, o kitu metų laiku naudoti plaukų džiovintuvą.
9. Maitinti iš vienos krūties reikia tol, kol ji visiškai ištuštėja. Tada pasiūloma antroji. Jei vieno maitinimo metu pirmiausia duodama kairioji krūtis, tai kitą kartą reikia duoti dešiniąją.
 Kūdikį maitinti pagal jo poreikius, t.y.visada, kai įtariama, kad jis alkanas. Kiekvienas kūdikis pirmaisiais mėnesiai turi maitinimosi ritmą. Naujagimis, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, iščiulpia pieno nedaug, todėl dažnai nori valgyti. Taip ir reikia maitinti – 8-12 kartų per parą, be pertraukos naktį. Kūdikiui augant, maitinimų dažnis palaipsniui retėja iki 6 – 7 kartų per parą. Maitinti naktį yra svarbu, nes peinas tada koloringesnis, antra vertus, nuolat ištuštinant krūtį, skatinama susidaryti daugiau pieno.
 Jokiu būdu negalima nutraukinėti pieno ir maitinti kūdikio iš buteliuko. Tiktai čiulpiant krūtį, perduodama tiksli informacija apie vaikui reikiamą pieno kiekį. Kuo dažniau ir stipriau kūdikis čiulpia krūtį, tuo daugiau pieno gaminama. Dažniausiai motinos nutraukia pieną, norėdamos sužinoti, ar pakankamai jo yra, ar jis „tinkamos“ kokybės.
 Motinos pienas nebūna nei per liesas, nei per riebus. Jis visada tinkamas kūdikiui, o reikiamą jo kiekį mažylis iščiulpia .pats, jei tik yra taisyklingai žindomas.
 Jei kūdikis gerai čiulpia, o motina turi pakankatai pieno, iki 4-6 mėn. jam nereikia kitokio maisto. Maitinamas krūtimi vaikas ne tik pavalgo, bet ir atsigeria, todėl tarp maitinimų nereikia duoti jokių skysčių (saldaus vandens, arbatos, sulčių). Bet jei kūdikiui vis dėlto reikia ką nors sugirdyti, gerti galima duoti arbatiniu šaukšteliu.
 Maitinant krūtimi, nereikia duoti jokių čiupltukų, žindukų. Žisdamas motinos pieną kūdikis ne tik pavalgo, atsigeria, bet ir patenkina savo čiulpimo poreikį. Todėl kiekvieną kartą pavalgiusiam kūdikiui reikia leisti dar pažįsti krūtį 3-5 minutes.(2) 8.Žindymo sunkumai
Žindymo sunkumų išvengti padeda motinos nusiteikimas ir noras žindyti savo kūdikį, kruopštus asmens higienos paisymas, nuolatinis bendravimas su medicinos darbuotojais (slaugytoja, gydytoju) ir jų konsultacijos, žindymo technikos įvaldymas. Kai naujagimis (kūdikis) nepajėgia žįsti standžios krūties, prieš pat maitinimą ji minutę masažuojama sukamaisiais judesiais, švelniai spaudžiant nuo pagrindo spenelio link. Visuomet naudinga šiek tiek nutraukti pieno. Jei naujagimis (kūdikis) netaisyklingo, galutinai nesusiformavusio spenelio nesugeba apžioti, motinai patariama spenelį stipriai patraukti ir įkišti į mažylio burną kartu su apyspeneliniu laukeliu. Jei tai neįmanoma, patariama maitinti per deibtinį spenelį. Galaktorėja – tai savaiminis pieno tekėjimas iš krūties tarp maitinimų arba iš vienos krūties, kai kūdikis žinda kitą. Gausiai tekantis pienas surenkamas į sterilizuotą stiklainį. Kūdikiui duodama žįsti, kai pieno tekmė sulėtėja. Ištekėjęs pienas šaukšteliu sugirdomas kūdikiui. Kai esti galaktorėja, į krūtis palaikančią liemenėle įdedami sterilios marlės gabalėliai arba specialūs įklotai, kurie dažnai keičiami, kad tekantis pienas nedirgintų krūtų odos. Speneliai įtrūsta, kai prasta žindymo technika, pvz., kūdikis žinda tik spienelį, o neapžioja apyspenelinio laukelio, arba pernelyg ilgai žinda tik veiną krūtį. Spenelis labai žalojamas jį vis apžiojant ir paleidžiant, ypač jeigu pienas teka blogai arba jo visai nėra. Norint išvengti spenelių įtrūkų, spenelius jau nėštumo metu reikia grūdinti ir tinkamai prižiūrėti, mokėti žindyti, kruopščiai laikytis asmens ir krūtų higienos, pamaitinus krūti džiovinti šiltu plaukų džiovintuvu arba tiesiog stalinės lempos sušildytu oru, retkarčiais krūtis palaikyti nuogas, žiūrėti, kad jos būtų sausos (į liemenėlę dedama filtruojamo popieriaus arba higroskopinės medžiagos skiautė). Tik tuomet, kai spenelių oda sausėja, tarp maitinimų jie šiek tiek patepami švelniais, maitinamaisiais epitelio susidarymą skatinančiais tepalais, kremais. Žindyti pažeistu sieneliu liaujamasi, kai jį skauda arba iš jo kraujuoja. Kol speneliai nesugiję, naujagimis maitinamas per dirbtinį spenelį. Geriausiais įtrūkų gydymas – tai savalaikė jų profilaktika, ramybė.

Pieno sąstovio (stažės) požymiai (skausmas, veržimas, tvinksėjimas krūtyje, dažnai ir padidėjusi temperatūra) išnyksta, nusistovėjus pusiausvyrai tarp pieno sekrecijos ie jo iščiulpimo. Sąatovio išvengiama, kai naujagimis (kūdikis) maitinamas pagal jo poreikius, jis taisyklingai apžioja spenelį su areole, o jei krūtis standi, prieš žindymą nutraukiama truputi pieno, krūtis pamasažiuojama; po maitinimos likęs pienas nutraukiamas mechaniniais arba elektriniais siurbtukais (pientraukiais). Veiksmingiausias pieno sąstovio gydymas – krūtų ištuštinimas, pvz., dažnas mažylio maitinimas. Jei kūdikis nepajėgia iščiulpti standžios krūties, 5 min. prieš žindymą motinai skiriama oksitocino lašų į nosį. Neiščiulptą pieną nutraukus, ant krūtų dedami šalti kompresai.(3) 9.Dirbtinio maitinimo pavojai
 Artimas ir meile paremtas ryšys tarp motinos ir kūdikio gali taip ir neišsivystyti.
 Kūdikis dažnai gali sirgti vidurių, kvėpavimo takų, ausų ir kitomis infekcinėmis ligomis/
 Viduriavimas gali tapti lėtiniu.
 Dirbtinai maitinamam kūdikiui yra didesnė tikimybė mirti nuo infekcijos ir blogos mitybos, negu žindomam kūdikiui.
 Didesnė tikimybė, kad išsivystys alerginės reakcijos, tokios kaip egzema ir galbūt astma.
 Kūdikis gali netoleruoti karvės pieno, kuris sukelia viduriavimą, išbėrimus ir kitus negalavimus.
 Blogiau toleruos kitą maistą vyresniame amžiuje.
 Didėja rizika susirgti diabetu, hipertencija ir nutukimu.
 Užaugus jo intelekto koeficiantas bus menkesnis, negu kūdikystėje žindyto.
 Nežindančios moteris greičiau tampa vaisingomis ir pastoja.
 Po gimdymo nemaitinanti moteris labiau linkusi į mažakraujystę, didėja tikimybė susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu.(1)

REZULTATAI

Rašydama šį referatą gavau papildomą užduotį, kurios metu apklausiau 5 atsitiktines gatvėje sutiktas moteris, kurios turi vaikelius nuo 1 mėn. iki 1 m. Joms buvo užduoti 10 klausimų apie jas ir jų mažylius. Visos mamos su dideliu malonumu sutiko atsakyti į mano pateiktus klausimus.

Visos apklausto mamos turi po vieną kūdikėlį, kurių amžius 1-5 mėn.Iš visų apklaustų mamų tik viena iš jų negali maitinti savo kūdikio. Kai jos vaikeliui (Lukui) buvo 3 mėn., dabar jam 5mėn., ji patyrė labai didelį sukrėtimą ir nuo to laiko pienas dingo savaime. Tuo metu ji išgyveno du sukrėtimus dėl nelaimės ir prarasto pieno. Nors ir kaip stengėsi, bet jai nepavyko atstatyti pieno gamybos. Pagalbos ieškojo ir pas medikus, bet jai niekas negalėjo padėti. Tai buvo psichologinė trauma su kuria jai nepavyko susidoroti. Tačiau mama vis tikisi, kad dar pavyks atstatyti pieno gamybą.

Prieš gimdymą ir po jo visoms moterims buvo suteikta išsami informacija apie pieno naudą kūdikiui ir žindymo naudą joms . Buvo pravestos pamokėlės, kaip taisyklingai žindyti kūdikį, kad jos ir kūdikiai jaustųsi gerai. Jeigu ir dabar joms kyla kokių nors klausimų jos kreipiasi i medikus ir jie mielai padeda susitvarkyti su iškilusiomis problemomis.

Kai uždaviau sekantį klausimą „ Ar Jums buvo suteikta galimybė iš karto po gimdymo pamaitinti savo kūdikį krūtine?“ Visos atsakė teigiamai. Bet labiausiai patiko vienos mamytes atsakymas: „Mano gyvenime dar niekada nebuvo nieko nuostabesnio įvykę, kai Sandra savo lūpytes priglaudė prie krūtinės aš pasijutau tokia stipri ir kupina ryžto. Nors gimdymas ir buvo labai sunkus, tas pirmasis kontaktas viską atpirko.“ Ir kitos mamos panašiai teigė, kad tokio jausmo, kurį patyrė pirmą kartą žindydamos, žodžiais negalima nusakyti – tai reikia pajusti.

Keturios mamos paklaustos kiek laiko žada maitinti savo kūdikį atsakė: kol galės ir turės pieno. Knygose apie motinos pieną rašo, kad kai kurios mamos maitindamos jaučia diskomfortą, tai joms net trukdo. Tačiau apklaustos mamos tokiomis problemomis nesiskundžia, nes šiuo metu jos yra motinystės atostogose. Todėl joms daug lengviau maitinti, negu toms kurioms tenka dar ir dirbti. Nemaitinanti mama teigė, kad jai kartais būna tikrai sunku keltis naktį ir eiti šildyti maistelį.

Visos iš apklaustųjų yra pastebėjusios, kad jų kūdikiai labai reaguoja į jų pačių nuotaikų kaitą. Kai mama yra irzli, pikta,tai ir vaikutis būna piktesnis, dažniau verkia be priežasties, nes per pieną persiduoda mamos emocijos mažyliui.

Paklaustos apie mitybą 3 mamytes teigė, kad joms teko atsisakyti, kai kurių anksčiau mėgtų patiekalų ir aišku žalingų įpročių. Dvi mamos teigė, kad savo mityboje jos nieko nekeitė. Dauguma mamų papildomai vartoja ir vitaminą C, stengiasi valgyti maistą kuriame yra daugiau ląstelienos.

Pabaigoje paprašiau mamų , kad ką nors patartų toms mamoms, kurios atsisako maitinti savo kūdikį. Jos daug privardino kodėl verta maitinti. Viaką apibendrinus norėčiau pasakyti, kad tik maitinimas krūtine suteikia. tikrą motinystės jausmą.IŠVADOS
1.Žindymas – tai vienas iš svarbiausiu dalykų, kurį turi padaryti motina pagimdžius kūdikį. Nes tik žindant užsimezga stiprus ir ilgalaikis dvasinis ryšys tarp kūdikio ir motinos.
2.Motinos pienas – tai geriausia kūdikio gyvenimo pradžia, nes tik motinos pieno sudėtyje yra medžiagų, kurios yra reikalingos visapusiškam kūdikio maitinimui ir vystymuisi.
3.Beveik visos moteris gali žindyti sekmingai, net jei kurioms ir reikia laiko. Svarbiausia reikia pasitikėti savimi ir nenuleisti rankų, jei ir nepasisekė iš pirmo karto.
4.Maitinanti krūtimi moteris turėtų prižiūrėti savo mityba, nes nuo jos priklausio ir mažylio savijauta. Ir dar maitinanti moteris neturėtu vadovautis liaudyje nusistovėjusiomis nuostatomis, kad dabar ji turi valgyti už du. Ji turi valgyti tiek, kad jaustusi soti.
5.Tik motinos pienu maitinamas, kūdikis gauna visas reikalingiausias maisto medžiagas, kurios reikalingos normaliam kūdikio vystymuisi. Juk tik motinos piene yra visos medžiagos, kurios idealiausiai tinka mažyliui.
6.Maitinanti motina gali išvegti arba bent jau iš dalie sumažinti galimybę susirgti kai kuriomis ligomis. Bet turbūt didžiausia nauda motinai yra tvirtesnis, artimesnis ir pastovesnis ryšys su kūdikiu.
7.Norint sėkmingai maitinti kūdikį, kad ir motinai, ir vaikui būtų geriau, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau tos taisyklės bus vertingiausios jeigu viską stengsimės išmokti pačios, o nepasisekus ieškoti pagalbos, juk dar niekas negimė visko mokėdamas.
8.Kartais žindančios motinos susiduria ir su sunkumais, nors atrodo, kad viską ir daro teisingai, tokiu atveju nereikia pabūgti, o bandyti dar karteli ir tikrai viskas pasiseks. Svarbiausia nenuleisti rankų.
9.Šiandien pasitaiko ir tokių atvejų, kai motina turi pieno, nenori maitinti dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nenori prarasti krūtų formos, bijo sustorėti t.y.). Ji verčiau renkasi dirbtini maitinimą nuo pirmųjų kūdikio dienų, tačiau nereikia pamiršti , kad dirbtinis maistas tikrai neatstoja motinos pieno. Nes dar niekas nesukūrė tokio idealaus produkto kaip motinos pienas.

PRIEDAI

Klausimai užduoti mamoms:

1.Kelintas tai Jūsų kūdikis?
2.Kiek laiko Jūsų kūdikiui?
3.Ar Jūs maitinate savo kūdikį krūtimi?Jei ne, tai dėl kokios priežasties?
4.Ar Jums buvo suteikta informacija apie motinos pieno naudą kūdikio sveikatai?
5.Jums buvo suteikta galimybė iš karto po gimdymo pamaitinti savo kūdikį krūtine?
6.Kiek laiko žadate maitinti savo kūdikį?
7.Ar kūdikio maitinimas Jums sukelia kokių problemų?(kasdienineme gyvenime, darbe.).
8.Ar kada nors esate pastebejus, kad Jūsų kūdikis reaguotų į Jūsų savijautos, nuotaikos pokyčius.Kokia įtaka tai turėjo Jūsų maitinamam kūdikiui?
9.Ar Jūs rūpinatės savo sveikata maitindama kūdikį?(mityba, žalingi įpročiai, vaistu naudojimas).
10.Ką Jūs galėtumėt pasakyti toms mamoms, kurios atsisako krūtine žindyti savo kūdikį?

Literatūra

1.Informacinis leidinys „Tėvams apie kūdikių ir mažų vaikų žindymą“ išleistas UNICEF. – Všį „Pradžių pradžia“, 2004. – 7p.,8p.,14-15p.,. – ISBN 9955-9350-7-3
2.J.Bajorskas, J.Kudzytė, G.Levinienė, L.Vaidelienė „Motinos pienas ir natūralus Kūdikių maitinimas“. – Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 1998. – 3p., 9p., 11-19p. – ISBN 9986-451-33-7
3.Parengta vadovaujant profesoriui, habil. dr. Algimantui Raugalei „Vaikų ligos“ I tomas. – Vilnius: Gamta, 2000. – 354p.,363-366p. – ISBM 9955-447-01-X
4.Š.Kipli „Kūdikio žindymas“. – Kaunas: Leidykla farmacija, 1993. – 7p.,41p.,89p. – ISBN 9986-419-00-X
5.M.Trunovas, L.Kitajevas „Kūdikystės ekologija“. – Vilnius: Asveja, 1997. – 108p.
6.L.Pernoud „Aš auginu savo vaiką“. – Vilnius: Avicena, 1999. – 43-44p. – ISBN 9986-437-62-8

Leave a Comment