Prostatos specifinio antigeno (PSA)

Konkrečiai apie PSA

Prostatos specifinio antigeno (PSA) norma:
• < 40metų < 1.3 mg/l (arba ng/ml)
• 41 – 50 metų < 2.0 mg/l (arba ng/ml)
• 51 – 60 metų < 3.0 mg/l (arba ng/ml)
• 61 – 70 metų < 4.0 mg/l (arba ng/ml)
• > 70 metų < 4.5 mg/l (arba ng/ml)

Prostatos specifinis antigenas naudojamas prostatos vėžiui diagnozuoti ir sekti jo gydymo eigą. PSA – vienas iš geriausių šiuo metu žinomų vėžio žymenų. Prostatai specifinis antigenas – kol kas vienintelis laboratorinis vėžio žymuo, kuriuo verta tirti sveikus vyrus, tikintis, kad bus aptiktas prostatos piktybinis susirgimas (kai kuriose valstybėse tokia attranka atliekama, nes ji ekonomiškai pateisina). PSA rodiklis leidžia aptikti prostatos vėžį ir ankstyvoje stadijoje.

Radus vėžį kauluose ir nežinant pirminio šaltinio visada galima ištirti PSA. Įtarus prostatos vėžį, dar neatlikus histologinio tyrimo, rekomenduojama nustatyti PSA. Taip daroma tam, kad žinoti, kokia yra PSA vertė, kuomet vyras buvo pradėtas tirti ir galbūt gydyti. Histologinis tyrimas – tai tyrimas, kurio metu su adata paimamas tiriamosios medžiagos gabaliukas (prostata) ir pažiūrimas per mikroskopą – taip tiksliai diagnozuojama liga.

Prostatos vėžys net ir IV stadijoje paasižymi geru atsaku į gydymą. PSA koncentracija sėkmingo chirurginio ir medikamentinio gydymo metu gali sumažėti iki nulio. Kuo didesnė nustatoma PSA reikšmė pirminės diagnozės momentu, tuo blogesnė prognozė ir sunkesnė prostatos vėžio gydymo eiga.

Kas yra tyrimo jautrumas? Pavyzdžiui, jei tyrimo ja

autrumas yra 80 proc., tai 20 proc. vėžio atvejų, tyrimas “nerodys vėžio”, nes tų 20 proc. ligonių vėžys negamina to ieškomo vėžio žymens. O kas yra tyrimo specifiškumas? Jei, pavyzdžiui, tyrimo specifiškumas yra 90 proc., tai 10 proc. tyrimo rezultatų “rodys vėžį”, nors to vėžio nėra, nes tiems 10 proc. tiriamųjų tą vėžio žymenį gamina ne vėžys, o normalios ląstelės. Taigi, tyrimas gali klaidinti. Todėl vėžio žymenys nenaudojami diagnozuoti vėžį pirmą kartą. Jie naudojami sekti vėžio ląstelių kiekiui, kuomet vėžys jau diagnozuotas ir tiksliai žinoma, kad to ligonio vėžys gamina tą vėžio žymenį – tuomet tyrimo jautrumas ir specifiškumas yra beveik 100 proc.

Prostatos specifinis antigenas yra šie kiek jautresnis prostatos vėžio rodiklis palyginus jį su prostatine rūgštine fosfataze (PAP, PRF). Tačiau PSA, palyginus jį su PAP rodikliu, tuuri ir trūkumų. PSA kiek jautriau, negu PAP reaguoja į nepageidaujamą, pašalinį uždegiminio proceso poveikį. Bent dvi paras iki laboratorinio PSA tyrimo pradžios turėtų būti vengiama įvairių manipuliacijų, susijusių su prostatos mechaniniu dirginimu (biopsija, rektalinis tyrimas, važiavimas dviračiu). Jeigu nustatoma ribinė, neaiški PSA koncentracija, tuomet rekomenduojama papildomai nustatyti laisvą PSA (free PSA). Šių dviejų rodiklių derinimas dar specifiškiau padeda diagnozuoti prostatos vėžį ir atrinkti ligonius tolimesniam tyrimui.

Įvairios plokštelinės priemonės (ne prietaisai), skirtos PSA nustatymui kol kas yra netikslios, ir tokio ty
yrimo rezultatai turėtų būti patvirtinami papildomo laboratorinio tyrimo pagalba. Prostatos specifinio antigeno koncentracija kartais gali būti nepadidėjusi ir net užleisto prostatos vėžio atveju. Todėl tyrimas neturėtų būti suabsoliutinamas. Prostatos tyrimas per tiesiają žaarną pirštu, klinika, PSA nustatymas ir biopsija (mikroskopas) yra ligonio ištyrimo etapai. Lietuvoje masinė PSA atranka neatliekamas, todėl PSA nustatymas gali būti taikomas ir visais neaiškiais atvejais. Radus šlapinimosi sutrikimus sutrikimus vyresnio amžiaus vyrams PSA rodiklį galima nustayti ir tuomet, kai ligonis gydomas bendro profilio skyriuose.

Rodiklis labai patogus pooperaciniu periodu nustatant ligos atsinaujinimą ar metastazę. Pašalinus prostatos vėžį rekomenduojama PSA nustatyti ne anksčiau, negu 6 savaitės po operacijos. Kuo didesnis randamas PSA koncentracijos sumažėjimas pašalinus naviką – tuo radikalesnis buvo chirurginis gydymas. Pilnai pašalinus naviką PSA koncentracija sumažėja iki nulio. Sumažėjimo mastas taip pat atspindi ir ligos prognozę. Pirmais – trečiais metais po operacijos PSA rodiklį rekomenduojama nustatyti ne rečiau, negu kas ketvirtį. Ketvirtais ir penktais metais po operacijos – kas pusę metų, jeigu nėra atsinaujinimo. Kiekvieną kartą, įtarus vėžio atsinaujinimą, reikia nedelsiant matuoti PSA. PSA padidėjimas labai susijęs su prostatos vėžio dydžiu. Gerybinis prostatos padidėjimas taip pat šiek tiek būna susijęs su PSA koncentracijos padidėjimu kraujyje. Tačiau jo koreliacija su PSA didėjimu nėra tokia ryški. Apytikriam įvertinimui kartais siūloma tokia fo
ormulė:
1 g gerybinės adenomos = 1 mg/l PSA serume.
1 g vėžio = 3 mg/l PSA serume.

Taikant spindulinį gydymą, arba gydymą hormonais visuomet geresnė prognozė būna tada, kai PSA koncentracija labiau sumažėja. Jeigu PSA koncentracija nemažėja, tuomet reikia keisti gydymo taktiką. Moterims PSA koncentracija paprastai niekuomet neviršija 0.5 mg/l.

Jei PSA padaugėja, tai yra:
• prostatos vėžys,
• mechaninis poveikis prostatai – tyrimas pro tiesiają žarną pirštu, biopsija, važiavimas dviračiu, ergometrija, cistoskopija, ūmus šlapimo užsilaikymas ir t.t. Kiti “dirginimų” atvejai (reti) – prostatitai, gerybinė hiperplazija. Neaiškiais atvejais padeda išsiaiškinti fPSA/PSA santykio nustatymas. Jis atliekamas, kuomet nustatyta PSA reikšmė arti normos;
• metastazės iš prostatos,
• retai – gerybinė prostatos hiperplazija (ypač hiperplazija su uždegimo požymiais).

PSA reikšmės sumažėjimas (ankstesnio PSA padidėjimo fone) reiškia, kad:
• vėžys pašalintas visiškai operuojant ar vaistais,
• mažėjimas normos ribose – gero chirurginio ir terapinio atsako požymis.

Dar gali būti matuojamas laisvas PSA (fPSA arba lPSA)

Norma – santykis fPSA/PSA – virš 0.23

Šis tyrimas atliekamas tik tuomet, kai jau buvo nustatyta bendro PSA (arba tiesiog PSA) koncentracija. fPSA nustatymas gali turėti papildomos diagnostinės informacijos esant nežymiai padidintai bendro PSA koncentracijai (paprastai rekomenduojama nustatyti fPSA, jeigu bendro PSA koncentracija buvo 2.5 – 10 mg/l). Tokiu būdu, reikia vėl tirti du parametrus vienu metu: PSA ir fPSA (jeigu PSA jau buvo tirtas vis tiek reikia jį pakartoti). Sa
antykis fPSA/PSA kartais suteikia papildomos informacijos neaiškiais atvejais. Kuo šis santykis mažesnis tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė. Su tam tikrom išlygom apytikrė skiriamoji riba (kuri siūloma atskirti piktybinį procesą nuo nepiktybinio) yra 0.23. Kiti autoriai rekomenduoja pasirinkti santykį 0.19. Vienok, nors šis santykis padidina bendro PSA tyrimo tikslumą, jis vis tiek neturėtų būti suabsoliutinamas.

Santykio fPSA/PSA padidėjimas reiškia:
• mažesnė prostatos vėžio tikimybė (esant PSA koncentracijai artimai normos reikšmei).

Santykio fPSA/PSA sumažėjimas reiškia:
• didesnė prostatos vėžio tikimybė (esant PSA koncentracijai artimai normos reikšmei)..

Leave a Comment