Sveikatos ugdymas

SVEIKATOS UGDYMO KURSO TIKSLAI, REIKŠMĖ, TURINYS
tikslai: diegti holistinį(visuminį)sveikatos supratimą, t.y. fizinę, dvasinę, protinę, emocinę ir socialinę gerovę. Teikti žinių ir įgūdžių, padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kitų sveikatą.
2. INTEGRUOTAS SVEIKATOS KURSAS MOKYKLOJE. SVEIKATOS UGDYMO MODELIS
Ugdymo modelis: informacija-žinojimas-nuostata-elgesys-sveikata
3. MOKYKLOS UŽDAVINIAI SAUGANT IR UGDANT MOKSLEIVIŲ SVEIKATĄ
1)organizuoti visą darbą prisilaikant higienos normų
2)teisingai priskirti fizinį ir protinį darbą
3)sudaryti normalias sąlygas darbui ir poilsiui
4)sudaryti sąlygas tenkinti biologinį poreikį judėti
5)laikytis sanitarinių normų ir higienos reikalavimų mokomiesiems įrengimams
6)pareikti medicinos žinių, kaip saugoti sveikatą, suteikti pirmąją pagalbą nelaimės atveju
7)tinkamai orrganizuoti maitinimą
8)ugdyti racionalų ir humanišką santykį su supančia aplinka
7. SVEIKATOS LAPAS MOKYKLOJE, JO SVARBA
Jame nurodoma moksleivių sveikatos, medicininės fizinio pajėgumo grupės, suolo dydžio numeris, regėjimo aštrumas, kiti sveikatos sutrikimai ir rizikos veiksniai, taip pat gydytojo patarimai. 8. MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS VERTINIMO KRITERIJAI

1)lėtinių ligų buvimas ar nebuvimas

2)psichinio ir fizinio išsivystymo lygis bei harmoningumas

3)pagrindinių organizmo sistemų funkcionavimo lygis

4)organizmo atsparumo nepalankiems veiksniams lygis
9. MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS GRUPĖS

pirma grupė: sveiki vaikai, nesergantys lėtinėmis ligomis, neturintys funkcinių sutrikimų, atsparūs ir pagal

amžių fiziškai bei psichiškai išsivystę.

antra grupė: priskiriami svveiki vaikai, turintys kai kurių morfofunkcinių sutrikimų(fizinio išsivystymo

nukrypimai, laikysenos sutrikimai, pakitęs arterinis kraujo spaudimas, suplokštėjusi pėda), taip pat vaikai su

sumažėjusiu atsparumu ligoms.

trečia grupė: vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, esančiomis kompensacijos stadijoje ir netrukdančiomis

jiems prisitaikyti prie gyvenimo ir darbo są

ąlygų.

ketvirta grupė: vaikai serga subkompensuotomis lėtinėmis ligomis, kurios trukdo prisitaikyti prie aplinkos

penkta grupė: vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis dekompensacijos stadijoje. Tai yra sunkūs ligoniai,
dažniausiai I, II grupės invalidai, dėl savo blogos sveikatos negalintys lankyti mokyklos.
10. MEDICININĖS FIZINIO PAJĖGUMO GRUPĖS
Pagrindinė: sveiki, taip pat turintys nedidelių funkcinių sutrikimų, pakankamai fiziškai išsivystę vaikai. Jie gali sportuoti pagal bendrąją programą, lankyti sporto būrelius, dalyvauti varžybose.
Parengiamoji: silpnesnės sveikatos, nepakankamai fiziškai subrendę bei pasirengę vaikai. Taip pat vaikai, persirgę kai kuriomis ligomis ir laikinai negalintys dalyvauti pagrindinės grupės veikloje. Jiems kenkia pratimai reikalaujantys daug jėgų ir ištvermės, todėl ribojamas ir individualizuojamas fizinis krūvis. Pagerėjus sveikatai, fiziniam pajėgumui, vaikai pervedami į pagrindinę grupę.
Specialioji: silpnos, sutrikusios sveikatos moksleiviai, užsiėmimai jiems vyksta pagal spec. jiems sudarytą programą. Dalis šių moksleivių lanko gyydomosios kūno kultūros pratybas sveikatos priežiūros įstaigose.
19. LIGOS SAMPRATA. LIGŲ PRIEŽASTYS. LIGŲ RŪŠYS
Tai žalingų veiksnių sukeltas organizmo veiklos sutrikimas, kuris reiškiasi pablogėjusiu prisitaikymu prie aplinkos ir suintensyvėjusiomis apsauginėmis reakcijomis. Yra išoriniai ir vidiniai žalingi veiksniai. Išoriniai žalingi veiksniai yra traumos, nepalankus klimatas, mikroklimatas, cheminės medžiagos, alkoholis, nikotinas, virusai, bakterijos, netikusi mityba, nervinis sukrėtimas, įtemptas fizinis ar protinis darbas. Pagal trukmę ligos skirstomos į ūmines(prasideda staiga, greitai atsiranda simptomų, trunka 2-3 sav.pvz.:tymai, gripas. Lėtinės prasideda pamažu, gali aprimti ir paūmėti, trunka ilgiau kaip 6 sav.pvz.:infekcinės, ch
hirurginės ligos.
20. VIDINĖS LIGŲ PRIEŽASTYS. ORGANIZMO REAKTYVUMAS. ALERGIJA
Vidinių ligų priežastys: paveldėti organizmo funkcinės ir struktūrinės sandaros defektai, trikdantys gyvybinę veiklą ir organizmo reakciją į įprastinius aplinkos poveikius. Didelę įtaką vidinėms ligoms turi socialinės sąlygos. Alergija-organizmo gebėjimas ypatingai jautriai reaguoti į patekusį alergeną, į kurį kiti visai nereaguoja. Pirmą sykį alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 d. susidaro antikūnių. Esant pakankamam jų kiekiui, ir vėl patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija.
22. FIZINIS AKTYVUMAS. HIPOKINEZIJA IR HIPERKINEZIJA, PRIEŽASTYS, ĮTAKA SVEIKATAI
Fizinis aktyvumas tai visuma aktyvių judesių, kuriuos per tam tikrą laiką ir tam tikru intensyvumu padaro raumenys ir sąnariai. Fizinis aktyvumas priklauso nuo paveldimų organizmų savybių, soc.aplinkos poveikio. Judėjimas stiprina ir treniruoja visas organizmo sistemas. Pakankamas fizinis aktyvumas didina organizmo fiz.pajėgumą. Hiperkinezija tai betiksliai nevalingi įvairių kūno dalių judesiai. Atsiranda, kai dėl centrinės nervų sistemos ligos pažeidžiama ekstrapiramidinėsistema. Sergant reumatiniu encefalitu prasideda staigūs veido, rankų, kojų raumenų judesiai. Hipokinezija- per mažas judėjimas. Sumažėja raumenų jėga ir darbingumas, kraujagyslių tonų sumažėjimas, judesių koordinacijos sutrikimas, sumažėja kūno masė, sutrinka kalcio-fosforo apykaita kauluose, nukenčia nervų sistema.
24. KAULAS, JO SANDARA IR AMŽIAUS YPATUMAI. GRIAUČIAI, JŲ RAIDA.
Kaulai tai kieti ir standūs organai, kurie sudaro griaučius ir palaiko pastovią kūno formą ir proporcijas, gaubia trapius organus. Kaulai yra ilgieji(galūnių), trumpieji(riešo, čiurnos), plokštieji(kaukolės skliauto kaulai, mentė, du
ubenkaulis), oriniai(turi oro pripildytų ertmių). Kaulai susideda iš kaulinės medžiagos: paviršiuje tankios, kompaktiškos, viduje akytos, susidedančios iš kaulinių sijelių. Kaulų skaičius keičiasi su amžium. Naujagimis jų turi apie 270, per lytinį brendimą kai kurie jų susilieja, suaugęs žmogus turi 206 kaulus. Organizmui senstant keičiasi kaulų chem.sudėtis-mažėja vandens, sausėja, retėja kaulinė medžiaga, dėl to tampa trapesni, greičiau lūžta. Kai kurie raiščiai ir raumenų sausgyslės sukaulėja, sudarydami ataugas. Griaučiai tai skeletas, standžių organizmo darinių, atliekančių mech.funkcijas sistema. Vystosi iki brendimo pabaigos 18-19m. vėliau sudėtis beveik stabilizuojasi, tik po truputį kinta visą gyvenimą.
25. LAIKYSENA, JOS FORMAVIMAS. TAISYKLINGA LAIKYSENA
Laikysena tai individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant. Ji daugiausiai priklauso nuo stuburo fiziologinių kreivių, kurias sąlygoja įvairių kūno dalių svoris ir raumenų jėga ir kurios formuojasi kūdikiui pradedant kelti galvą, sėdėti, stovėti. Taisyklingą laikyseną reikia pradėti formuoti kuo anksčiau. Taisyklingos laikysenos žmogus stovi visai laisvai, neįsitempęs, galvą laiko tiesiai, jo pečiai vienodame aukštyje.
26. LAIKYSENOS SUTRIKIMAI, JŲ PRIEŽASTYS. MOKSLEIVIŲ STUBURO DEFORMACIJOS, JŲ PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA
Netaisyklinga laikysena būna įvairi. Gali būti per daug arba per mažai išlinkusi stuburo krūtininė dalis: jei per mažai, laikysena vangi-krūtinės ląsta plokščia, kojos palinkusios per kelius;jei per daug, žmogus pakumpęs, galva panarinta, pečiai sutraukti, pilvas atsikišęs. Laikysena netaisyklinga, jei stovima palinkus į šoną.
27. PĖDA, JOS FORMAVIMASIS. PLOKŠČIAPADYSTĖ, JO
OS PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA.
Pėda gali būti normalios formos, suplokštėjusi ir plokščia. Normalios formos pėda turi skliautą ir remiasi į grindis šonine išilgine pėdos dalimi. Plokščiapadystės priežastys: įgimtos, įgytos:traumos, statinės priežastys(bloga avalynė, per didelis svoris), paralyžiai.
28. HIGIENOS REIKALAVIMAI MOKYKLINIAMS BALDAMS
Mokyklos baldai skirstomi į pagrindinius ir pagalbinius. Pagrindiniams baldams priskiriami moksleivių suolai, kasės lenta ir mokytojo stalas su kėde. Pagalbiniai baldai: spintos mokymo priemonėms lakyti, stendai, plakatinės ir baldai, būtini naudojant technines bei vaizdines mokymo priemones. Netinkamai parinkti, sukomplektuoti ir išdėstyti baldai gali būti moksleivio regos, laikysenos, kraujotakos sutrikimų ir nepakankamo darbingumo priežastis. Baldai komplektuojami atsižvelgiant į ugdymo proceso poreikius.
29. MOKYKLINIS SUOLAS. SUOLŲ DYDŽIAI IR JŲ PARINKIMAS
Suolo dydis ir jo konstrukcija turi atitikti vaiko ūgį ir kūno proporcijas. Suolo ir kėdžių paviršius turi būti glotnus, šviesus, matinis, lengvai valomas, atsparus plaunamosioms ir dezinfekuojančioms medžiagoms. Suolas turi būti lengvas, be aštrių kampų ir briaunų. Iš savo darbo vietos moksleivis turi gerai matyti vaizdines priemones, matyti kas rašoma lentoje, gerai girdėti mokytojo kalbą. Įprasta suolus klasėje išdėstyti dviem, trim eilėm, priekyje statant mažesniu, gale didesnius suolus taip, kad natūrali šviesa dešiniarankiui moksleiviui kristų iš kairės. Silpnesnės regos bei klausos moksleiviai sodinami į priekį, į jų ūgiui pritaikytą suolą. Moksleiviai, nuolat nešiojantys akinius, ir kurių rega yra pakankamai koreguota, gali sėdėti bet kurioje klasės vietoje jų ūgį atitinkančiame suole.
30. HIGIENOS REIKALAVIMAI BALDŲ SUSTATYMUI KLASĖJE
Statant baldus eilėmis, atstumas nuo išorinės sienos iki pirmos suolų eilės turi būti 0,6m , tarp eilių 0,6-1,0m ,nuo vidinės sienos 0,5m, nuo galinės sienos iki paskutinio suolo 0,4m ,nuo lentos iki pirmų suolų 2,6-3,0m ,nes per arti sėdintys moksleiviai greičiau pavargsta. Paskutinis suolas turi stovėti ne toliau kaip 8m nuo lentos. Statant baldus keturiomis eilėmis, atstumas nuo klasės lentos iki pirmųjų suolų turi būti ne mažesnis kaip 3m, nuo išorinės sienos iki pirmos suolų eilės 0,8m ,o tarp eilių 0,6m.dirbant grupėmis ar kitais būdais, kai pamokos metu nereikia naudotis klasės lenta, suolai gali būti sustatomi pusračiu, ratu, grupėmis ir pan.
31. DIRBTUVIŲ, LABORATORIJŲ BALDAI, JŲ PARINKIMAS
Buities darbų kabinete turi būti spec.kirpimo, braižymo stalai, siuvimo mašinos, didelis veidrodis ir manekenai. Moksleivių darbo vietos turi būti saugios. Jie turi dirbti su spec.jų dydį atitinkančia apranga ir turėti pilną įrankių komplektą. Mokyklose metalo ir medžio apdirbimo staklės būna trijų dydžių. Staklių aukštis turi atitikti moksleivio ūgį.
33. MOKYKLOS PATALPŲ MIKROKLIMATAS. MIKROKLIMATO RODIKLIŲ NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS
Mikroklimatas-tai patalpos klimatinės sąlygos: oro temperatūra, drėgnumas, slėgis, cheminė oro sudėtis. Mokyklos patalpų mikroklimatas kinta priklausomai nuo metų laiko, meteorologinių sąlygų lauke, mokymo proceso pobūdžio. Santykiniais vienetais išreikštas drėgmės kiekis mokymo patalpose turi būti 40-60 procentų. Oro drėgmė matuojama higrometru arba psichrometru. Vertikalus ir horizontalus oro temperatūrų skirtumas patalpose turi būti ne didesnis kaip 2-3 laipsniai temperatūros. Oro judėjimo greitis patalpose, skirtose mokymui, turi būti ne didesnis kaip 0,2 m/s.
34. MOKYKLOS PATALPŲ MIKROKLIMATO REGULIAVIMAS. VĖDINIMAS, JO ĮVERTINIMAS IR TAISYKLĖS
Natūraliai patalpos vėdinamos atidarant orlaides ir viršlangius. Mokymo patalpos vėdinamos per pertraukas, o rekreacinės-pamokų metu. Pasibaigus pamokoms, patalpos vėdinamos sudarant skersvėjį. Klasėms, laboratorijoms,valgykloms, sporto ir aktų salėms reikalingos atskiros vėdinimo sistemos. Chemijos kabinetuose, tualetuose ir virtuvėse įrengiama ištraukiamoji ventiliacija. Tokia ventiliacija turi būti įrengiama darbinio mokymo patalpose prie staklių ir mechanizmų, kuriais dirbant išsiskiria daug šilumos ir dulkių.
35. MOKYKLOS PATALPŲ APŠVIETIMAS, JO ĮTAKA SVEIKATAI IR DARBINGUMUI. NATŪRALAUS IR DIRBTINIO APŠVIETIMO ĮVERTINIMAS
Apšvietimas gali būti kelių rūšių-natūralus, mišrus, dirbtinis. Dirbtinis apšvietimas reguliuojamas mechaninėmis priemonėmis. Mišrusis-yra ekonomiškesnis už bendrąjį ir higieniškesnis už vietinį. Visose mokymui skirtose patalpose apšvietimas turi būti natūralus. Natūralus apšvietimas-tai saulės šviesa. Natūralaus apšvietimo intensyvumui turi įtakos pastato architektūrinės savybės. Darbingumą mažina bei regėjimui kenkia ir per ryškus apšvietimas. Šviestuvai naudojami tik tie, kuriuos leidžiama įsteigti mokymo įstaigose. Dirbtuvėse prie staklių, gydytojo, direktoriaus, mokytojų kabinetuose, be bendrojo apšvietimo, turi būti numatytas vietinis apšvietimas. Dienos šviesos lempos turi būti vienos palvos ir neūžti, nes ūžesys vargina nervų sistemą, trukdo dirbti.
36. KRAUJAS, JO FUNKCIJOS IR SANDARA. KRAUJO GRUPĖS. DONORYSTĖ
Kraujas tai skystas organizmo audinys, kuris cirkuliuoja uždaroje kraujagyslių sistemoje ir plauna, drėkina visus organizmo organus bei audinius. Jis susideda iš skystosios dalies-kraujo plazmos ir forminių elementų(eritrocitų, trombocitų, leukocitų). Kraujas su forminiais elementais susideda iš 77-82g vandens ir 18-24g kietų medž.:baltymų, angliavandenių ir jų apykaitos tarpinių produktų, lipoproteidų, mineralinių medž.,geležies junginių. Kraujyje taip pat yra hormonų, fermentų, antikūnių, mažos mol.masės azoto junginių. Kraujas turi 4 grupes, jos turi teigiamą arba neigiamą rezus faktorių. Grupės: O(I), A(II), B(III), AB(IV). Donoru gali būti bet kuris sveikas, fiziškai gerai išsivystęs žmogus nuo 18 metų. Iš donoro pirmą kartą gali būti paimta ne daugiau kaip 200-250ml kraujo, vėliau(ne anksčiau kaip po 2 mėn)-iki 450ml.
38. IMUNITETAS, JO REIKŠMĖ. IMUNITETO RŪŠYS
Imunitetas tai organizmo apsaugos būdas, kurio pagr.paskirtis-išsaugoti savo genetinį pastovumą per visą gyvenimą. Tai daro spec.imuninė sistema, kuri organizmą saugo nuo viso to, kas jam genetiškai svetima: nuo mikrobų, virusų, parazitų, persodintų svetimų audinių ir ląstelių, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, turinčių svetimo genomo požymių. Pagal tai, kurios rūšies antigenui veikiant, kyla imuninė reakcija, imunitetas skirstomas į antimikrobinį, infekcinį, priešnavikinį, transplantacinį. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu. Viena iš jo formų-rūšinis imunitetas. Jis perduodamas iš kartos į kartą, kaip ir kiti paveldimi požymiai. Įgytas imunitetas nepaveldimas, pasižymi specifiškumu. Jis būna aktyvus ir pasyvus. Aktyvus įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga. Pasyvus susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusi antikūnių arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo.
40. GRŪDINIMASIS, JO REIKŠMĖ SVEIKATAI
Grūdinimasis tai kompleksas procedūrų, kurios didina organizmo atsparumą nepalankioms meteorologinėms oro sąlygoms. Šios procedūros lavina organizmo termoriaguliaciją, gerina visų fiziol.sistemų veiklą, padeda išvengti peršalimo. Daugiausia grūdinamasi natūraliais gamtos veiksniais:oru, saule, vandeniu. Taisyklės ore: grūdintis gryname ore, gerai išvėdintoje patalpoje. Kambaryje, kurio temperatūra 18-20 laipsnių, nusirengiant iki pusės ir pabūnant 10-15min. Šia procedūrą kartoti kasdien, dauginant 5 min. Taisyklės vandenyje: grūdinamas visas kūnas arba atskiros jo dalys, vandens temperatūra 28-30 laipsnių, kas savaitę mažinant 1-2 laipsniais.
41. INFEKCIJA. INFEKCINIŲ LIGŲ SUKĖLĖJAI, JŲ RŪŠYS, YPATUMAI.
Infekcija tai ligą sukeliančių mikrobų patekimas į organizmą ir jų sąveika konkrečiomis sąlygomis. Infekcinių ligų sukėlėjas dažniausiai būna ligonis(pvz.: sergantis maru, niežais, tymais). Užkratą gali platinti ir sveikas žmogus, vadinamasis ligos sukėlėjų nešiotojas. Jo organizme mikrobai gali gyventi palyginti trumpai(epideminio meningito, skarlatinos sukėlėjai) arba ilgai(vidurių šiltinės sukėlėjai). Infekcines ligas sukelia į organizmą įsiskverbę patogeniniai mikrobai. Infekcinės ligos plinta pavieniais susirgimais arba masiniais protrūkiais, sukeldamos epidemijas.
42. INFEKCINIŲ LIGŲ PLITIMO KELIAI. INFEKCINIŲ LIGŲ GRUPĖS
Virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai į sveiką organizmą iš sergančio patenka lašeliniu(per kvėpavimo takus), alimentiniu(per virškinimo traktą), transmisiniu(iš kraujo į kraują, įkandus vabzdžiui) ir kontaktiniu(per odą ar gleivinę) būdu.
51. PULSO IR KRAUJO SPAUDIMO NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS
Dažniausiai matuojamas arterinis pulsas. Tai daroma spyruokliniu manometru arba elektroniniu prietaisu.
52. KVĖPAVIMO ORGANAI. KVĖPAVIMAS. TAISYKLINGO KVĖPAVIMO REIKŠMĖ
Kvėpavimo organai tai sistema organų, pro kuriuos vyksta išorinis kvėpavimas-dujų apykaita tarp organizmo ir aplinkos. Susideda iš kvėpavimo takų(nosies, gerklų, gerklės arba trachėjos, bronchų), plaučių ir kvėpavimo judamojo aparato. Kvėpavimas tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu organizmas iš išorės ima deguonį, o į ją išskiria dioksidą ir vandens garus. Kvėpavimas vyksta per kvėpavimo organus. Žmogaus kvėpavimas skirstomas į šias fazes: 1)išorinį arba plaučių 2)dujų apykaita tarp alveolių oro ir pratekančio plaučių kapiliarais kraujo 3)deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dioksido-iš audinių į plaučius 4)dujų apykaita tarp kraujo ir audinių 5)vidinis arba audinių kvėpavimas.
53. KVĖPAVIMO SUTRIKIMAI, JŲ PRIEŽASTYS
Kvėpavimas gali sutrikti dėl kiekvienos kvėpavimo fazės sutrikimo, kvėpavimo centro arba audinių kvėpavimo funkcijos sutrikimo. Sumažėjusio slėgio sąlygomis pvz.: kopiant į kalnus, kvėpavimas pasunkėja, gali atsirasti aukštumų liga, kuri reiškiasi deguonies ir anglies dvideginio trūkumu.
55. DANTYS. DANTŲ PROBLEMA MOKYKLINIAME AMŽIUJE, PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA. BURNOS HIGIENA
Dantys tai burnos ertmės organai, kuriais griebiamas, laikomas ir kramtomas maistas. Dantys susideda iš 3 dalių: danties vainiko, 1-3 šaknų, kaklelio. Danties viduje yra danties ertmė. Svarbiausias danties audinys-dentinas, jis sudaro beveik visą danties masę. Danties vainiką dengia kiečiausias organizmo audinys-emalis, o šaknį-cementas, kuris struktūra ir chem.sudėtimi panašus į kaulą. Dantys yra įsitvirtinę žandikaulių duobelėse jungiamojo audinio skaidulomis. Yra 4 dantų grupės: kandžiai, kapliai, krūminiai, iltys. Suaugęs žmogus turi 8 kandžius, 4 iltinius, 8 kaplius, 12 krūminių dantų. Pagal šaknų skaičių skirstomi į vienašaknius(kandžiai, iltys, kapliai), dvišaknius(apatiniai krūminiai, viršutiniai pirmieji kapliai, rečiau viršutiniai antrieji kapliai), trišaknius(viršutiniai krūminiai). Burnos priežiūra padeda išvengti dantų ir burnos ertmės ligų ir neleidžia plisti prasidėjusioms, slopina burnos ertmėje esančių mikrobų žalojantį poveikį, šalina iš burnos sklindantį nemalonų kvapą. Burnos ertmei prižiūrėti naudojami dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ir kt. Dantys valomi 2 kartus per dieną. Juos išvalius ir kiekvieną kart pavalgius burnos ertmė gerai išskalaujama.
57. SUPRATIMAS APIE MEDŽIAGŲ APYKAITĄ IR MITYBĄ. PAGRINDINĖS MAISTO MEDŽIAGOS, JŲ SVARBA.
Iš maisto organizmas ima jam būtinas medžiagas-baltymus riebalus, angliavandenius, mineralines druskas, vitaminus. Jų organizmas turi gauti pakankamai ir tinkamos kokybės. Geriausiai organizmui tinka mišrus maistas. Su augaliniu maistu organizmas gauna daugiau angliavandenių, vandenyje tirpstančių vitaminų, mineralinių druskų. Gyvulinis maistas teikia daugiau baltymų, riebalų ir juose tirpstančių vitaminų, mineralinių druskų, lengvai įsisavinamų mikroelementų.
65. KLAUSOS SENSORINĖS SISTEMOS REIKŠMĖ UGDYME.. DAŽNIAUSIOS MOKSLEIVIŲ KLAUSOS SUTRIKIMŲ PRIEŽASTYS, PREVENCIJA
Klausa tai garso virpesių recepcijos ir suvokimo funkcija. Ją vykdo klausos analizatorius, kurio periferinė dalis yra klausos organai-ausys. Žmogaus klausa yra foneminė(kalbos garsų) ir muzikinė(gebėjimas suvokti ir atkurti muz.garsų aukštį, trukmę, tembrą, stiprumą).klausa dažniausiai vertinama pagal garso pojūčius ir jų kitimą. Apie klausos jautrumą sprendžiama pagal absoliutųjį girdimumo slenkstį(minimalaus intensyvumo garsą, kurį galima išgirsti) ir pagal skyrimo slenkstį(minimalų kurio nors garso parametro pasikeitimą, kurį įmanoma suvokti).
68. LYTIS. LYTIES FORMAVIMASIS
Lyties formavimosi lygiai(biologiniai):1) genetinis 2) gonadinis(sėklidės, kiaušidės) 3) gametinis(spermatozoidai, kiaušinėliai) 4) hormoninis(androgenai, estrogenai) 5) somatinis(vyriška kūno sandara, moteriška kūno sandara). Lytį nulemia genai.
69. LYTIES BRANDOS ETAPAI. LYTINIS BRENDIMAS, ORGANIZMO POKYČIAI LYTINIO BRENDIMO METU
Lytinio brendimo metu formuojasi lytinis potraukis, keičiasi išvaizda. 1-7 gyvenimo metai-pirmas psichoseksualinės raidos etapas, kai suvokiama savo ir aplinkinių lytis, įsitikinama jos nekintamumu. 7-13m.-antras etapas, kai vaikas pasirenka lytinį vaidmenį, labiausiai atitinkantį jo psichofiziologines ypatybes ir aplinkinių suformuotus vyriškumo ar moteriškumo idealus. 12-26m.-trečias etapas, kai formuojasi psichoseksualinės, orientacijos, daugiausia sąlygojančios lytinį potraukį. 26-55m.-brandaus seksualumo periodas, kai reguliariai santykiaujama su nuolatiniu partneriu. 51-70m.-lytinio potraukio ir aktyvumo mažėjimo periodas.
71. SUPRATIMAS APIE NERVŲ SISTEMOS SANDARĄ IR FUNKCINĘ REIKŠMĘ. SOMATINĖ IR VEGETACINĖ NERVŲ SISTEMA
Nervų sistemos veiklos principai: 1)veikimas visame organizme 2)veiklos daugiaaukštiškumas 3) atskirų funkcijų vykdymo veikla. Pagal sandarą nervų veikla skirstoma į centrinę(galvos ir stuburo smegenys) ir periperinę. Pagal atliekamą funkciją nervų sistema skirstoma į somatinę ir vegetacinę. Vegetacinė dar skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę. Somatinės nervų sistemos funkcijos: 1)išorinių dirgiklių priėmimas 2)skeleto raumenų judesių reakcijos. Vegetacinės nervų sistemos funkcijos: 1)medžiagų apykaitos reguliavimas 2)augimas 3)dauginimasis
72. STUBURO SMEGENYS, JŲ FUNKCINĖ REIKŠMĖ. GALIMOS STUBURO TRAUMŲ PASEKMĖS IR PIRMOJI PAGALBA
Stuburo-kaulinis audinys. Jį sužeidus galima manyti, kad pažeistos stuburo smegenys. Jei pažeistos stuburo smegenys, žemiau sužeidimo bus sutrikę kitos funkcijos, pavyzdžiui žmogus nevaldys kojų.
73. GALVOS SMEGENYS, JŲ FUNKCIJOS. GALIMOS GALVOS TRAUMŲ PASEKMĖS IR PIRMOJI PAGALBA
Galvos smegenys yra rombinės(pailgosios ir užpakalinės(tiltas ir smegenėlės), vidurinės, priekinės(tarpinėsi ir galinės). Apsauginę funkciją atlieka smegenų dangalai. Smegenų žievė susijusi su psichinėm funkcijom.
76. PSICHINĖS VEIKLOS TIPAI(TEMPERAMETRAI), JŲ RYŠYS SU MOKSLEIVIO DARBINGUMU
Psichinės funkcijos: 1)sąmonė 2)atmintis(gebėjimas įsiminti kokią nors informaciją, ją išsaugoti, esant reikalui atgaminti). Atmintis skirstoma į fenotipinę(tai ką įsimename) ir genotipinę(tai kas įgimta, refleksai, įvairūs instinktai).
77. PSICHINĖS SVEIKATOS KRITERIJAI. DAŽNIAUSI PSICHINĖS SVEIKATOS SUTRIKIMAI MOKYKLINIAME AMŽIUJE, JŲ PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA
Psichiniai kriterijai: jėga, pusiausvyra, paslankumas. Tarptautinė psichinių sutrikimų klasifikacija: 1)organiniai smegenų sutrikimai 2)pripratimas prie įvairių medžiagų 3)psichosomatiniai sutrikimai 4)situaciniai sutrikimai 5)asmenybės ir charakterio sutrikimai 6)neurozės ir psichozės.
78. NEUROZĖ. MOKSLEIVIŲ NEUROZĖS PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA
Neurozės: 1)funkciniai sutrikimai(mokykliniame amžiuje-neišsimiegojimas, persidirbimas, nieko neveikimas, blogas mokymasis, poilsio stygius) 2)rizikos veiksniai(silpnas nervų sistemos tipas, stresinės situacijos, konfliktai) 3)kritiniai periodai. Pirmieji neurozės požymiai: 1)greitesnis nuovargis 2)blogesnė dėmesio koncentracija 3)mieguistumas dieną 4)negalėjimas užmigti atsigulus 5)galvos skausmai po protinio darbo 6)akių skausmai po ilgesnio skaitymo.
80. MOKSLEIVIŲ PROTINIS DARBINGUMAS, JĮ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI
Gebėjimas dirbti protinį darbą priklauso nuo: 1)individo savybių(amžiaus, psichinės veiklos, intelekto savybių) 2)aplinkos
83. MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO HIGIENA, JO REIKŠMĖ IR FUNKCIJOS
Pagrindiniai mokymo higienos procesai yra du. Vienas jų teigia, kad mokymasis neturi kenkti moksleivio sveikatai ir visapusiškai jo raidai, kitas-kad moksleivis per trumpą laiką įsisavintų kuo daugiau informacijos ir nepervargtų.
85. PAMOKOS ORGANIZAVIMO HIGIENA
Organizuojant pamoką reikia atsižvelgti į jos trukmę ir struktūrą. Pamokos trukmė priklauso nuo moksleivio gebėjimo sukoncentruoti dėmesį. Pamokas galima organizuoti netradiciniais būdais, atsižvelgiant į tai, trumpesnė ar ilgesnė pamoka. Pamokos struktūra taip pat turi atitikti moksleivio darbingumą per pamoką. Pamokos pradžioje moksleivis tik įsitraukia į darbą, po to dirba intensyviai, o antroje pamokos pusėje darbingumas pamažu sumažėja. Taigi, pamoka organizuojama taip, kad sunkiausia pamokos dalis-naujos medžiagos aiškinimas ir jos įsisavinimas-vyktų darbingiausiu moksleivio metu.
86. DIENOTVARKĖS REIKŠMĖ. MOKSLEIVIO DIENOTVARKĖS SUDARYMO PRINCIPAI
Dienotvarkė-tai paros laiko suskirstymas atsižvelgiant į žmogaus užimtumą darbe, laisvalaikį, jo sveikatos būklę, pomėgius, buities ir kitas gyvenimo sąlygas. Sudarant dienotvarkę svarbu atsižvelgti į moksleivių amžių, lytį, darbo ir poilsio laiko balansą, sveikatos būklę, fizinį išsivystymą, aukštosios nervinės veiklos tipą, gabumus, polinkius bei pomėgius ir kitas individualias savybes. Dienotvarkė priklauso ir nuo socialinių bei ekonominių veiksnių: šeimos tradicijų, higieninės kultūros, pajamų, buities sąlygų.
87. MOKSLEIVIO PAGRINDINIAI DIENOTVARKĖS ELEMENTAI, JŲ HIGIENINĖ CHARAKTERISTIKA
Moksleivio darbo dieną sudaro pamokos, papildomas ugdymas, įvairus popamokinis ir užmokyklinis darbas, kuris taip pat didina moksleivio darbo krūvį. Moksleivio darbas tęsiasi namuose: tai pamokų ruošimas, įvairių mokyklos užduočių bei įsipareigojimų vykdymas. Visų šių darbo formų reglamentavimas pagrįstas moksleivio amžiaus ypatybėmis bei higienos reikalavimais. Kad moksleivis būtų darbingas ir galėtų mokytis, pirmiausia turi būti patenkinti fiziologiniai poreikiai. Vaikai turi išsimiegoti, pasimankštinti, pabūti gryname ore, turi būti sotūs, jaustis saugiai, turėti pastogę.
88. MOKSLEIVIO POILSIO FORMOS, JŲ HIGIENINĖ CHARAKTERISTIKA
Po įtempto darbo mokykloje moksleivis turi pailsėti ir tik po to ruošti pamokas. Prieš ruošdamas pamokas vaikas 1-2 val.turi aktyviai žaisti, judėti lauke, nes tai gerai atstato organizmo jėgas ir pailsi nervų sistema. Paruošus pamokas taip pat reikia pabūti lauke. Per trumpai būnant lauke, sumažėja darbingumas, pablogėja regėjimas, apetitas, atsiranda ir kitų organizmo funkcijų sutrikimų.
MIEGAS, JO REIKŠMĖ. MIEGO HIGIENA
Viena iš poilsio formų, atstatančių organizmo jėgas kitos dienos darbui, yra miegas. Jis būtinas nuvargusiam organizmui ir ypač nervų sistemai pailsėti, geriau pasirengti kitai darbo dienai. Miego trukmė turi atitikti moksleivio amžių: 6-7 metų moksleiviai turi miegoti ne mažiau kaip 11-12 val.per parą, 8-10 metų – 10,5 val.,11-14 metų – 9-9,5 val.,15-17 metų – 8-9 val. Sutrumpinus miego laiką, pablogėja galvos smegenų žievės ląstelių funkcijos, sutrinka judrumas, pusiausvyra, sąlyginių refleksų stiprumas, galvos smegenų pusrutulių kraujotakos simetrija. Moksleivių darbingumas po nepakankamo miego būna kur kas mažesnis.

Leave a Comment