Lietuvių blietai

1.Gimtosios kalbos ir jos kulturos reiksme.
Rupinimasis kalbom budingas visom tautom.Jau vienas zymiausiu musu rastijos pradininku Mikolojus Dauksa akcentavo,kad kalba-labai svarbus tautos pozymis.Kalba,jos kultura svarbi kiekvienai asmenybei.Is kalbos gaug ka galima spresti apie zmogu,jo issilavinima,morale.kalbos kultura svarbiausiai bendrinei kalbai.Kai tauta gali susikalbeti.Taciau ji turi buti reguliuojama nedarkoma tinkamai vartojama.Lotynu kalb.egzistavo pries 2000m.,bet ji yra tobulumo pvz.Prancuzu kalb.1635m.Isteigta prancuzu akademija,kuri rupinosi naujai pasirodziusiu zodziu,forma.Jai buvo suteikta teise aprobuot kiekviena n.zodi,jo forma.Vok.,Italu ir kitu kulturingu tautu pozymis yra rupinimasis savo kalba,tai yra vienas iss kulturingos apraiskos bruozu.
Pirmasis kuris atkreipe demesi i kalbos gryninimo klausymus buvo Mazosios Lt. Jonas.Bretkunas.(1536-1602)16a.Jis 1579-1590m.Verte I lt.kalba Biblija arba Sv.rasta ir susirupines lt.kalbos vertimo kokybe,kreipesi I prusijos kunigaiksti prasydamas sudaryti lt.kalba ismanancia kunigu komisija,jo vertimams tikrinti.
Mykolojus Dauksa(vertejas)Is lenku kalb.verte J.Vujeko”Postila katolicka”.Ypatinga demesi skyre vertimo kokybei.1599m.
Savo rasto,kalbos kokybe rupinosi: K.Sirvidas,J.ulcas,K.Donelaitis((1714-1780)Grozines lit.pradininkas)
Liudvikas Reza isleido K.Donelaicio”Metus”,bei juos redagavo.D.Poska,veliau dirbo norminimo darba broliai A,J.Juskos(1815-1886),A.Baranauskas(1835-1902)
Visu siu zmoniu darbas neturejo istorines vertes ,nes sie tyrinetojai neturejo aiskios tyrinejimo sistemos,o ir patys nebuvo tam pasiruose.Nebuvo susipazyne suu bendrais kalbos desniais,neturejo mokslinio pagrindo.Taciau vertinga tai,kad surinko kalbos norminimui daug reikalingos medz.
Nors 1 lt.knyga laikoma M.Mazvydo “Katekizmas”1545.taciau 1962m.V.U.bibliotekose buvo rastas tekstas,kuris priklause 1503m.,tai buvo poteriu tekstas”Traktatas kunigams”.Ji sudare 3poteriai,dzuku kalba.
2.Kalbos kultura ir stilistika.
Kalbos kultura yra pavyzdingas ar bent tinkamas ka

albos vartojimas.Kalbos kultura galima suprasti siauraja ir placiaja prasme:
Siauraja-tai kalbos taisyklingumas.Turime vartoti iteisintus zodzius ir normines ju reiksmes,taisiklingus sakinius.Tai kalbos kulturos pagrindu pagrindas.Jokios kalbos grozybes nedaug gelbes,jei kalba bus netaisiklinga.Taisiklingumas-pagrindinis kalbos kulturos reikalavimas.
Placiaja-Be kalbos taisiklingumo yra kalbos etika ir estetika.(Ar sugeba zmogus ne tik taisiklingai,bet ir graziai,kulturingai bendrauti,patraukti,sudominti,daryti poveiki.)Estetika-Kad kalba butu grazi:vaizdinga,zodinga ,itaigi.
Etika-kalba kulturinga,mandagi.
3.Bndrieji geros kalbos reikalavimai,kitu kalbu itaka jai.
Kitu kalbu itaka kalbai-jis labia pavijingas,nes delkitu kalbu poveikio atsiradusios klaidos yra didziausios.Kitos kalbos ypac veikia leksika:atsiranda be reikalo pasiskolintu zodziu-barbarizmu:is lenku plemas-deme,,vertalu issireiskimas-posakis,pasakymas.daznai lt.zodis pavartojamas ne sava reiksme :zino-moka,nusiimk-nusivilk palta.Labiausiai kalbos sistema griauna is kitu kalbu paimti sintakses dalykai:skambina ant pianino=pianinu,savaites laikotarpyje=per savaite.
Bendrieji geros kalbos reikalavimai –
4.Taisiklingos kalbos ugdymas,J.Jablonskis,jo taisymai.
Jonas Jablonskis(1860-1930)Rygiskiu Jonas.Tik jis 19a.IIpusej pradejo norminti kalba norminiu pagrindu.Jis buuvo bendrines kalbos tevas,didziausias lt.bendrines kalbos ugdytojas,tyrinetojas,tobulintojas,jos pagrindu kurejas,sugebejes atskirti ir iskelti tai,kas lietuviu nacionalines kalbos kurimo procese yra nauja ir pazangu,progresyvu.jis buvo lt.kalb.sintakses mokslo,terminologijos mokslo ir apskritai rasomosios kalbos kurejas.Jis Imasis mokslininkas-profesionalas.
Gime Kubileliu kaime.1860m.,netoli Kudirkos Naumiescio.Aukso medaliu baige Marijampoles gimnazija ir istojo I Maskvos univera.studijavo klasikine filologija(mokslas susijes su senosiomis kalbomis gr.lot.).Baiges studijas,dirba lt.kalb.mokytojo darba,deja dirbti lt.nebuvo leista.I-ji darbo vieta Latvijoje Mintaujos gimnazijoj.Dirbo verteju.Gyveno Siauliuose,Vilniuje,Panevezyje.Jo kelioniu marsrutai labia tolimi.Jis persekiojamas turi isvykti is lt.atsidures Voronize moko Lt.pabegeliu vaikus.Visa gyvenima si
irgo nepagydoma koju liga.galutinai i Lt grizta 1918m..1922m.jis paskiriamas dirbti profesoriumi Kaune.Dirbo iki mirties 1930m.
Svarbiausias jo darbas:”Lietuviu kalbos gramatika”1922m., “Lietuviu kalbos sintakse”1911m., “Linksniai ir prielinksniai”studija 1918m. Ypac jis daug padare leksikos mokslo srityje.kovojo su kalbos siukslemis su bendrines kalbos nenormonis.Bande isvyti pasenusius zodzius(korone-bausme,gazieta-laikrastis),pateikdavo naujadaru,n.zodziu(deguonis tautietis,teismas),terminai(rasejas=rasytojas,ateitine=ateitis)
Zymiausias jo palikimo tyrinetojas Balcikonis,apie ji parases studija A.Pirockinas.
Taisiklingos kalbos ugdymas – paisant kalbos taisiklingumo reikia atsisakyti to,kas ne sava,nesisteminga ir apskritai netaisiklinga.

6.Bendrine kalba ir jos kultura.valstybines kalbos istatimas.
Lt.kalbos teises nustate valstybineis lt.kalbos istaymas.1995m.sausio 31d.seimas prime valstybines kalbos istatyma.Siame istatyme buvo nustatytos svarbiausios lt.kalbos vartojimo viesajame gyvenime,sritys,reglamentuota jos apsauga kontrole,taip pat atsakomybe uz sio istatymo nesilaikyma.
Sio istatymo atskiri straipsniai nusako,kaip atskirose istaigose ,organizacijose turi buti vartojama lt.kalba.
9-tas sio straipsnio skirsnis Valstybines kalbos taisiklingmas ir atskiri jo straipsniai istatimiskai apibrezia gimtosios kalbos vartojima.
19-tas straipsnis.9 skirsnio.Valstybe rupinasi taisiklingos Valstybines kalbos prestizu,sudaro salygas saugoti kalbos normas,asmenvardzius,tarmes,rasytinius kalbos paminklus.Uztikrina materialine baze jos funkcionavimui.
Visapusiskai remia lt.kalbos tyrinejimus, mokslo ir praktikos knygu leidyba.
Visi viesieji uzrasai turi buti taisiklingi. Atsakomybe ir kontrole.asmenys pazeide atsako uz viska.
1995m.gruodzio 4d buvo priimta ir patvirtinta Valstybines kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005m.programa.Joje numatyta pastoviai ir nuolat rupintis lt.kalbos vartojimo reikalais.Programoje pabreziama, nors ilgalaikis rusu kalbos poveikis musu kalbai silpsta.taciau stipreja anglu kalbos itaka.
Nuolat reikia iveikti iv.kliutis,kad palankia kryptimi vystytusi mu

usu kalba.Bet salygos nera palankios.
Bendrine kalba ir jos kultura.Bendrine kalba susiformavo palyginti velai-tik 19-20amziu sanduroje.Kelias I bendrine kalba buvo vingiuotas ir ilgas.jos atsiradimas susijes su kalbos normu nustatymu,vad.kalbos norminimu.
Kalbos norma yra kalbininku aprobuotas ir visuomenei teikiamas kalbos reiskinys.Sunorminti visi kalbos lygmenys:tarimas,kirciavimas,zodziu parinkimas ir vartojimas,sakiniu sudarymas.
7.Taisyklingos kalbos ugdymas.K.Buga.
Kalbininkas gime netoli dausetu,Pazieges vienkemyje.Jau budamas mokiniu jis susidomi kalbiniais tyrinejimais..Anksti supranta kad jo pasaukimas-lt.kalb.Todel nusprendzia vykti i Peterburga pradeda su kitu kalbininku K.Jauniumi.Jaunius nemego uzrasyneti savo moksliniu tyrinejimu,samprotu,tai Buga tampa sekretoriumi uzrasynejo viska.pats istojo I Peterburgo univera studijuoti kalbotyros.1911m.Jis isleido K.Jaunaius”Lt.kalb.gramatika”.1912 pats Buga isleidzia “Lituanica”,kurioje tyrinejo slavu skolinius lt.kalboje.,1921m.jis isleidzia “Visu senieji lietuviu santykiai su germanais”,kurioje tyrinejami zodziai ateje I lt.kalba.
Tolimesnis Bugos likimas suiejamas su tuo kad,1920m.grizes I Lt.parveza “Aiskinamojo lietuviu kalbos zodyno”darba.parsiveza is Peterburgo 600tukst.zodyno korteliu ir svajojo isleisti zodyna.Deja suserga dziova ir darbas nutruksta.1922m.profesoriauja Kauno universe ir deka studentu pastangoms toliau renka zodyno kartoteka.1924m.pirmas sasiuvinys,1925m.II-sis.
Zymiausias jo palikimo tyrinetojas,rastu leidejas Zigmas Zinkevicius,profeorius.
1958-1962m.isleisti 3rastu tomai,veliau leidimai buvo atnaujinami.
1900m.”Del musu rasybos”ir”Rasybos mazmoziai”.,1913-1914m.”Kalbos dalykai”,1924m.”Kalba ir senove””Lietuviu kalba ir tauta bei artimieji giminaiciai”ir siais laikais vienas is svarbiausiu tyrinetoju apie baltu gentis.

Taisiklingos kalbos ugdymas- paisant kalbos taisiklingumo reikia atsisakyti to,kas ne sava,nesisteminga ir apskritai netaisiklinga.
10.Didziosios kalbos klaidos.
Neteisetos svetimybes ir ju dariniai.: Balkis – sija, biskis – truputis, bl
liudas – dubuo, daboti – saugoti, fara – zibintas, slanga – zarna, uliavoti – selti. Nevartotinos n. svetimybes: Kileris – zudikas, e-mailas – elekron.pastas, polismenas – policininkas, surfingas – banglente, tyneidzeris – paauglys. Neteiktini vertiniai: Gerbuvis – gerove, issireiksti – pasakyti, laisvanoris – savanoris, neuzilgo – netrukus. Junginiai Su ANT: ant tiek –kiek,kaip, ant saves – savo, ant sveikatos – I sveikata.PAS : buti pas save – buti savo (kabinete).,kaip taisykle – paprastai., kazkada tai – kazkada, kitados. Zodziu ir junginiu reiksmes klaidos Obuojas – abejingas., apsivesti – isteketi.,Atidaryti:akis –atmergti,ciaupa – atsukti., atidirbti – baigti darba,atremontavo – suremontavo.detis (vilktis)suknele, issaukti – sukelti,ivesti kamuoli I zaidima – imesti.matomai – matyt.nuimti(sumazinti) greiti., psvesti 9skirti, dedkuoti),praplaukti – nuplaukti.reiskia – vadinasi,Zodziu sandaros klaidos Svetimi zodziu elementai :-arėja, -erija: batarėja – baterija,loterėja – loterija,-avas, -ava bordavas – dordinis, kremavas – kreminis, – avoti baliavoti – puotauti.,dekavoti – dekoti.Da priesdelis dabegti,damoketi, nedakepusi. –dėjas –a geradejas – geradaris, -ikas kubikas – kubas, -inyčia druskinycia, varpinycia. –ka, -ke cigonka –cigone, kaiminka , draugelka, sardelka,vagilka,Netaisiklingos darybos vartojami zodziai su lt.elementais esniniai – is esmes, psichiniai – psichiskai, bejausmiai – be jausmo,-ėjas atskedejas – skiediklis, isjungejas – jungiklis, kasejas – kasiklis, -ovas autoatsakovas – atsakiklis, -tojas baltintojas – baltiklis, drekintojas – drekintuvas. –inis, -inė, -ėjas, -tojas mokitojinis – mokytoju, -iskas, -iska svediskieji(svedu)sportninkai, -ineti, -dineti pereidinjau gatve – ejau per gatve, pralaiminejome (pralaimime).Neteiktini sudurtiniai zodziai –ietis,-ieti naujavilnietis Naujosios Vilnios gyventojas, vaiknamietis, 1 ar keliu zodziu pradzios medsesuo – medicines sesuo, vyrgydytojas.
11.Tarties klaidos.Bendrines kalbos svarba.
Viesoje vartosenoje kalbos klaidu dazniausiai daroma netycia,nes kaikurie vartotojai bendrines kalbos pakankamai nemoka.Tarties sunkumu dazniausiai buna kaip tik del tarmiu poveikio:viesai snekant bendrine kalba,sunku isvengti to,kas iprasta nuo vaikystes.Taciau kur kas pavojingesne yra kitu kalbu itaka.,del jos atsiradusi zargonine tartis.Nei tarmiu,nei juo labiau zargono poveikis tarciai netoliaruojamas,nes griauna bendrines kalbos sistema,trukdo itvirtinti jos normas.Be to,tarties klaidos neigiamai atsiliepia rasant.
Bendrine kalba susiformavo palyginti velai-tik 19-20amziu sanduroje.Kelias i bendrine kalba buvo vingiuotas ir ilgas.jos atsiradimas susijes su kalbos normu nustatymu,vad.kalbos norminimu.
Kalbos norma yra kalbininku aprobuotas ir visuomenei teikiamas kalbos reiskinys.Sunorminti visi kalbos lygmenys:tarimas,kirciavimas,zodziu parinkimas ir vartojimas,sakiniu sudarymas.
12.Zodzio kirtis.Priegaides.
Pagrindiniai lietuviu kalbos kirciavimo sunkumai yra kai kirtis nera pastovus,o sokineja(gali buti ir galuneje ir betbet kuriame kamieno skiemenyje).Be to,lt.kalba turi priegaides.
Lt.bendrines kalbos kirciuotu skiemenu priegaides yra 2:tvirtaprade ,zymima desniniu kircio zenklu(ukis,langas)ir tvirtagale,zymima riestiniu kircio zenklu(rukas,lankas).
Kirciouti zodzio skiemenys,kirciuojami nevienodai.t.y.turi skirtinga priegaide.Kirciuoto skiemens moduliacija vad.priegaide.Ilgieji skiemenys-tvirtagale,tvirtaprade,o trumpieji skiemenys neturi ir zymime kairiniu kircio zenklu.
13.Kirciuotes.
Pagal tai,kaip sokineja kirtis linksniuojant isskiriamos 4-rios kirciuotes.
Bendrosios kirciavimo taisyklės:
I-ji taisykle:
Ilgieji balsiai –a- ir –e- kirciuotam skiemenyje tariame tvirtagaliskai ir zymimi( ~ )pvz:Ratas,degintis,velenas.
II-ji taisykle:
Ilgieji zodzio galo skiemenys dazniausiai irgi turi tvirtagale priegaide(vidurys,atelje,is pasakos,seniai,gaidys,ozys). Tvirtaprade priegaide galunese pasitaiko tik naudininkuose(kam?)(vaikam,tiems)
III-ji taisykle:
Vienskiameniai zodziai ,kuriuose susidaro ilgas balsis ar ilgas skiemuo taip pat turi tvirtagale priegaide.(ant,ar,apie,jau)
Tvirtapradiskai tariamu vienskiameniu zodziu yra nedaug(dar,jei,jog,lyg,nors,gal,kiek)
14.Kircio atitraukimas.Panevezieciu tarties ypatybes.
Jei zodzio gale trumpieji balsiai ,numetami arba virsta neaiskios kokybes menamaisiais garsais.Lenta=lent
Ilgieji virsta trumpaisiais arba taip pat neaiskios kokybes menamaisiais garsais.Gaidys=gaid’s,ozys=oz’s
Neislaikom ilguju ir trumpuju priespriesos.
15.I-ji vietobardziu kirciuote.
Kai kirtis linksnioujamo zodzio linksniouse sokineja ir islieka pastovus.Isidemetina,kad 2-skemeniouse zodziouse sios kircioutes zodziai kirciuojami desniniu kircio zenklu,turi tvirtaprade priegaide.
I-jai priklauso dazniausiai netaisiklingi kircioujami vietovardziai:Klaipeda,Santariskes,Puntukas.
Vard.teise, (ant e /)
Kilm.teises, (ant e /)
Naud.teisei, (ant e /)
Gal.teise, (ant e /)
In.teise, (ant e /)
Viet.teiseje, (ant e /)
S.teise. (ant e /)
16.II-ji vietovardziu kirciuote.
Vietovardziai yra nepastovaus kirciavimo.Kircio zenklas gali sokineti I galune.juose daznai kirtis sokineja is galunes I II-ji nuo galo skiemeni.Toliau kaip i II-ji skiemeni kirtis nesokineja.Jei ilgas-tvirtagale priegaide,o jei trumpas-neturi.
II-ai kirciuotei svarbi taisykle:Jos zodziai butinai turi tureti kirciuota vns.inagininka ir dgs.gal.galune.
Pvz.su kuo?(su)Kaunu,dgs.gal:Mazeikius.
Taip pat turi kirciuota vns.viet.ir vard.galune.
Pvz.vard.Kaunas,Mokykla,viet.Kaune.
Vard.Trakai, (ant a ~)
Kilm.Traku, (ant a ~)
Naud.Trakams, (ant a ~)
Gal.Trakus, (ant u` )
In.Trakais, (ant a ~)
Viet.Trakuose, (ant a ~)
S.Trakai. (ant a ~)
17.Priespaskutinio skiemens taisykle ir jos taikymas.
Beveik puse tarptautiniu zodziu priklauso 2kirciuotei,todel svarbu moketi 2-jo nuo gal oar priespaskutinio skiemens desni.
Jei vns.gal.ar kito linksnio(priespaskutinis kirciuotas skiemuo yra trumpas arba tvirtagalis(,~)Tai dgs.gal.kirtis nusoka I galune.Desnis galioja ir kaikuriems vns.linksniams vard.su galune –a,in.(-be,m(i)),viet(-e(bet ne oje,ije,uje)
Pagal sio desnio taisykle kirciuojamu linksniu deriniai:
Vns.Vard.galune Vns.gal. Vns.Vard(-a) Vns.In.(-be,m(i)) Vns.Viet(-e) Dgs.Gal.
-as Chora,kanala – – Choru,kanalu Chore,kanale Chorus,kanalus
-is Ceki,medali – – Cekiu,medaliu – – Cekius medalius
-a Scena,citata Scena,citata Scena,citata – – Scenas,citatas
-e Ode,detale – – Ode,detale – – Odes,detales
-us(daiktav) Stiliu,tramvaju – – – – – – Stilius,tramvajus
-us(budv) Subtilu,populiaru – – Subtiliu,populiariu – – Subtilius,populiarius
-i(budv) Subtilia,populiaria – – Subtilia,populiaria – – Subtilias,populiarias
18.III-ji vietovardziu kirciuote.
Nepastovaus kirciavimo kirciuote,skiriasi nuo II-os tuo,kad daugiau linksniu turi kirciuota galune,o kirtis gali sokineti is 2,3,4.skiemenio.
Kai kirtis sokineja is galunes I 2-ji nuo galo skiemeni(zodis gali tureti ir daugiau skiemenu)zodynuose(3).
Sio tipo zodziai turi tvirtaprade prirgaide,zenklas desninis,o kartais kairinis(jie trumpas skiemuo)
Vard.Varena, (ant 2a` )
Kilm.Varenos, (ant o ~)
Naud.Varenai, (ant ė /)
Gal.Varena, (ant ė /)
In.Varena, (ant ė /)
Viet.Varenoje, (ant j` )
S.Varena. (ant ė/)
Kai kirciuotas 3 nuo galo skiemuo trumpamame skiemenyje kairinis kircio zenklas,o ilgame-desn,ar riestinis.
Vard.Lietuva, (ant a `)
Kilm.Lietuvos, (ant o ~)
Naud.Lietuvai, (ant ie /)
Gal.Lietuva, (ant ie /)
In.Lietuva, (ant ie /)
Viet.Lietuvoje, (ant je` )
S.Lietuva. (ant ie /)
3-ji skiemeni kirciuojam tvirtapradiskai,kirciuojami zodziai iguana zenkla 3A.
Jei 3-sis nuo galo skiemuo trumpas arba turi tvirtaprade,tuomet sie zodziai zymimi3B.Priklauso zodziai besibaigiantis galune (a,e ir misraus tipo)Zymimi kairiniu ir riestiniu, nera desninio.
-a-tipo zodziai(3B.)
Vard.Utena, (ant a` )
Kilm.Utenos, (ant o ~)
Naud.Utenai, (ant u` )
Gal.Utena, (ant u` )
In.Utena, (ant u` )
Viet.Utenoje, (ant je `)
S.Utena. (ant u` )
-e-tipo zodziai(3B.)
Vard.Kernave, (ant ė ~)
Kilm.Kernaves, (ant ė ~)
Naud.Kernavei, (ant r ~)
Gal.Kernave, (ant r ~)
In.Kernave, (ant r ~)
Viet.Kernaveje, (ant je` )
S.Kernave. (ant r ~)
Siam tipui priklauso:
Vard.Zarasai, (ant i ~)
Kilm.Zarasu, (ant u ~)
Naud.Zarasams, (ant 3a /)
Gal.Zarasus, (ant 1a ~)
In.Zarasais, (ant i ~)
Viet.Zarasuose, (ant e` )
S.Zarasai. (ant i ~)
Kartai kirtis gali nusokti ir i 4-ji nuo galo skiemeni.Zymimi3B4.Tai reiskia kad jo priegaide tvirtaprade ir yar trumpas.Pvz.Tiltgaliai,Tetervinai.
19.IV-ji vietovardziu kirciuote.
Ji panasi i II-ja,tik daugiau zodziu negu II-joje.Islaiko kirti galuneje.Siai krciuotei budinga ,kad kirtis sokineja is galunes tik i II-ji nuo galo skiemeni.
Vard.Alytus, (ant u` )
Kilm.Alytaus, (ant u ~)
Naud.Alytui, (ant i ~)
Gal.Alytu, (ant y ~)
In.Alytumi, (ant i` )
Viet.Alytuje, (ant e` )
S.Alytau. (ant u ~)
20.Tarptautiniu zodziu ir asmenvardziu kirciavimas.
Beveik puse tarptautiniu zodziu priklauso 2kirciuotei,daugiausiai tai yra mokslo,technikos terminai.tarptautiniu zodziu kirciavimo pagrindai padeti visai nesenai pries 60-70metu.
Tarpt.zodziu kirciavimo principus tyrinejo mokslininkas K.Kuzavinis ir padejo pagrindus.Jis pagal tam tikrus desnius nustate pagr.tarpt.zodziu taisykles.
21.K.Kuzavinio tarptautiniu zodziu kirciavimo principai.
Tarpt.zodziu kirciavimo principus tyrinejo mokslininkas K.Kuzavinis ir padejo pagrindus.Jis pagal tam tikrus desnius nustate pagr.tarpt.zodziu taisykles.
I-ji taisykle:
Sudurtiniu zodziu kirciavimas remiasi ju pamatiniu zodziu kirciavimu.Norint sukirciuoti patogu remtis pamatinio zodzio kirciavimu.
Jei kirciuojame Kirciuojame
Tonas Kamertonas
Ciklas Motociklas
Gramas Kilogramas,Miligramas
Metras Kilometras
Isimtis hegzametras,diametras.
II-ji taisykle:
Kitas budas padedantis nustatyti tikraja skiemenu kircio vieta yra pagrindinio zodzio ir bendrasaliu daiktavardziu kurie baigiasi –ija-,-ika-//-iskas-,-a-,-inis-,-i-(be priesagu)budvardziu gretinimas.
Jei kirciuojame Kirciuojame
Biologija,biologinis,-e- Biologas,-e-
Filologija,filologinis,-e- Filologas,-e-
Geografija,geografinis ,–e- Geografas,-e-
Metodikas,metodinis,-e-metodiskas,-a- Metodas
Pedagogiska,pedagoginis,-e-
,pedagogiskas,-a- Pedagogas,-e-
Filosofija,filosofinis,-e-,filosofiskas-a- Filosofas,-e-
III-ji taisykle:
Abejodami kaip kirciuoti daiktavardzius ,kurie baigiasi –ija-,galime remtis isvertiniais budvardziais ar specialistu pavadinimais.
Jei kirciuojame Kirciuojame
Chirurgas-e-,chirurginis-e- chirurgija
Pediatras –e-, pediatrinis –e- pediatrija
Psichiatras-e-,psichiatrinis-e- psichiatrija
Sanitaras,sanitarinis-e- sanitarija
Stichinis-e-,stichiskas-a- stichija
Sinchroninis –e-,sinchroniskas-a- sinchronija
IV-ji taisykle:
Sugrupuoti zodzius pagal bendruosius baigmenis.
Baigmuo Jei kirciuojame Kirciuojame
-etas- Parketas,kvartetas Kabinetas,portretas,komitetas
-entas- Studentas Docentas,dokumentas,momentas,
-esas- Presas,delikatesas,ekspresas, Procesas,kompresas,kongresas,
-otas- Anegdotas,banknotas, Kompotas,despotas

22.Leksikos normos.Skoliniai.Hibridines darybos zodziai.
Leksika yra kalbos zodziu visuma(Zodynas).Mokslas kiles is gr.kalbos.,jis apie zodzius,ju vartojima.
Ne viskas,kas kalboje svetima,nevartotina.Vartotinos 2 ryskesnes grupes:Senieji skoliniai ir tarptautiniai zodziai. Skoliniai.Jie pasiskolinti labia seniai.Jie yra prisitaike prie lt.kalbos sistemos,paprastai nera kuo ju pakeisti,todel laikomi vartotinais zodziais ir dedami i visus norminamuosius zodynus.(turgus,muitas,muilas,silkas,pipiras,durpes,kunigas).
Hibridai-tai zodziai,kuriuose yra kitu kalbu elementut.y.reiksminiu zodziu daliu.Hibridu buna vartotinu ir ne.
Vartotini-tie,kuriuose yra lt.kalboje iteisintu tarptautiniu zodziu elementu.tarptautinio zodzio kamienas+lt.priesdelis ar priesaga(suorganizuoti,organizavimas,susisteminti,sisteminis,sistemingas),kartais buna 2 kamienai(lt ir tarpt.)(viesoforas,ultragarsas)Reciau buna savas kamienas ir tarpt.priesaga(dantistas)
Nevartotini-kuriu saknis(kartais ir visas kamienas)yra barbarizmo(tai nevartotini svetimi zodziai,kuriems pakeisti yra savu),o lietuviski tik priesdeliai,priesagos(blogas-liudas(dubuo),tai netinka ir sudaryti bliudelis,bliudukas,mislyti(galvoti)-tai sumislyti(sugalvoti)).,kuriu kamienas lietuviskas+svetimas priesdelis ar priesaga .Is nevartotinu labiausiai paplites -da.juos dazniausiai taisome parinkdami sava priesdeli.(dabaigti-pabaigti),kuriu priesaga.aktualiausias –avas,-a spalvoms pavadinti(smeliavas-smelinis,dangavas-dangiskas,ruzavas-rozinis).,-ka
(kaiminka-kaimyne,vagilka-vagile,Vytka-Vytukas),-avoti(baliavoti-svesti,komandavoti-komanduoti),-iokas (berniokas,klasiokas-bendraklasis,klases draugas).

23. Skoliniai. Skolinių taip pat yra įvairų tipų ir rūrių. Yra žodžiai skolinai, yra reikšmės skolinai. Vieni jų būtini, kiti nereikalingi. Nereikalingi yra tie svetimieji žodžiai, kuriems kalba nuo senovės turi savų žodžių. Kitaip dar vadinami barbarizmais.
Barbarizmai. Tai svetimi nereikalingi žodžiai, ateję į kalbą ivairiai keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų. Bendrinės kalbos barbarizmai tarmėje gali būti skolinys, nes kiekviena tarmė tarsi atskira kalba. Neturėdama savo žodžio toje tarmėje, kuri eina bendrinės kalbos pamatu, ieškoma jo kitose tarmėse. Taigi bendrinė kalba nelygi tarmei, net jeigu toji tarmė sudaro bedrinės kalbospamatą. Lietuvių kalboje labai daug slaviškosios kilmės barbarizmų,nes ilgai vienaip ar ilgai bendrauta su slavais. Vieni jų išginti kalbininkų, kiti, pasikeitus gyvenimo sąligoms, patys pasitraukė. Tačiau vis dėlto nemaža barbarizmųvartojama ir dabar: Atviortka- atsuktuvas; basketkės- sportbačiai; biednas-vargšas, neturtingas;biskis ir biškis (biskelis,biskutis)-truputis (truputėlis, trupučiukas); bonka-butelis; bulka-pyragas; bulkutė-bandelė; čecholas-užvalkalas; grafkė-žiogelis; kalnierius-apykaklė; knopkė-mygtukas, sąsaga; plyta, plitelė-viryklė,krosnelė; plemas-dėmė; pletkai-apkalbos, paskalos; prosas-lygintuvas; rubežius-riba,valstybės siena; špaklius-glaistas; šlangas-žarna; žilka-valas; žiurstas-prijuostė.
Nemažą barbarizmu yra veiksmažodžių: bujoti-vešėti; daboti-žiurėti, prižiurėti; bliuznyti-blevizgoti; fundyti-vaišinti (paprastai dektine),dovanoti; kūdintis-liesintis, plonintis; mereškuoti-peltakiuoti; pletkinti, pletkuoti-apkalbėti, liežuvauti; špilkuoti-smaigyti, badyti;
Tarptautiniai žodžiai. Jie tarpreikalingų svetimybių užima labiai svarbia vieta visose kulturingose kalbose. Tarptautiniai žodžiai paprastai kyla iš vienos kurios kalbosir ta pačia ar svetimą reikšme paplinta daugelije kalbų. Europos kalboms daug tarptautinių žodžių yra davusios senovės klasikinės graikų, lotinų, febrajų kalbos. Šiuoatveju išsiskiria lotinu kalba. Ji ne tik davė daug tarptautinių žodžių, bet ilgą laikąpati buvo tarptautinė mokslo kalba. Todėl kai kurie mokslai, turėdami gerus terminus, vis dėlto žodynuose skliaustuose duota ir tarptautinės lotinų kalbos atitikmenis. Pav: liga vėžys (cencer).
Be tarptautinų žodžių neišsiverčia nė viena tam tikra kultūros lygi pasiekusi tauta ir jos kalba. Tačiau ivairių tautų pužiuris į tarptautinius žodžius skirtingas. Pvyzdžiui, čekai kiek imanydami jų vengia, o lenkai, priklausantis tai pačiai slavų kalbų šeimai, vartoja jų labai daug net kasdieninėje buitinėje kalboje.
Žargonas. Tai-pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos jargon ir reiškia “specifinė iškraipyta kalba„. Jie neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos. Nors gramatinės sistemos šie žodžiai ir neturi, tačiau ir jiems būdingos kai kurios darybos ypatybės. Iš jų riškiausios – trumpinimas: univerka – universitetas; stipkė – stipendija; egzas – egzaminas.
24. Daiktavardžių darybos klaidos. Dažniausiai mokslinio stilaus vienaskaita perkeliama į paprastą buitinįpasakojimą. Tokia vienaskaitą būtina taikyti: Gamyboje panaudotas vanduo lieka švarus, jame auginama žuvys (auginamos žuvys). Taigi, pasirodo, mamutas slankiojo ir šiose žemėse (mamutų slankiota ir šiose žemėse). Vaikiškas žiurovas (vaikai žiurovai;Vaikai) mums mielai talkina.
Būdvardis: Iš daikto įpatybę rodančios neliginamosios būdvardžio formos su priesagomis (sintetinis būdas) padaromi aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžai, prieveiksmiai ir dalyvai:
Geras geresnis geriausias – būdvardis,
Gera geriau geriausia – bevardė giminės būdvardis,
Gerai geriau geriausia(i) – prieveiksmis,
Būdvardis gali būti laipsniojamas ypatybės mažėjimo kryptis: geras – ne toks geras, ne tiek geras, ne taip geras, mažiau geras.

Prieveiksmiai. Tai nekaitomi tarnybiniai žodžiai, einantis prie linksnio ir rodantis jo ryšį su kitais žodžiais. Kartais jų reikšmės sutampa arba yra yra labai artimos:
Vasarą dirbau – per vasarą dirbau,
Važiuojo dviračiu – važuolu su dviračiu
Eisime laukan – eisime į lauką
Kartais prielinksnų konstrukcija keičia prasmę:
Džiaugiuosi tavimi / džiaugiuosi su tavim
Matau tvorą / matau pro tvorą
Prielinksnių vartosena gana nusistovėjusių – tam tikros prielinksnių grupės vartojamos su tuo pačiu linksniu:
Su kilmininku – ant, be, dėl, iki, iš, nou, po, prie, tarp, virš, vidury, už,
Su galininku – apie, į, pas, per, preiš, pro, už,
Su įnagininku – po, su, sulig, ties.
25.
26. Priesaginiai daiktavardžiai: -ėjas paprastai lietuvių kalboje vartojama asmenų (veikėjų) pavadinimas daryti. Žmonės pavadinami: a) pagal nuolatinį darbą, verslą, amatą: kirpėjas, siuvėjas, pardavėjas, šokėjas ir kt.; b) pagal kalbamuoju metu vykdomą veiksmą: rinkėjas, grėbėjas, klausėjas,pirkėjas, skaitytojas ir kt.
Priesaga –ieitis vartojama asmenims pagal jų gyvenamają (ar kilmės) vietą pavadinti: a) pagal miestą ar miestelį: birštonietis, klaipėdietis, kaunietis, vilnietis, b) pagal valstybę, žemyna, kraštą: amerikietis, europietis,afrikietis, bet azijatas, australas.
27-31. prielinksniai. Ant-, apy-, (ap-, api-), at-, (ata-, ato), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa-, per-,
po-, pra-, prie-, prieš-, pro-, są-, (sam-, san-), už-, (užu-, užuo-),. Šių priešdėlių reikšmė apibrežta, kiekvienu atveju sukuriamas daikto pavadinimas: vienas dalykas petys, o kitas – antpetis, vienas – langas, o kitas – palangė. Paprastai su priešdėlio pridėjimu kinta ir žodžio galūnė, išskyrus tuos atvejus, kai priesdeliu virsta neiginys ne-: nelaime, negarbe, neteisybe, netvarka.

(ap-, api-), į-, iš-, pa-, per-, po-, pra-, prie-, prieš-, pro, su- už-, (užu-, užuo-) tai prielinksniniai prielinksniai, kurie pagrindiniai reiksmei turi atitikmenis – prielinksi ar atitinkama veiksmo kripti rodanti konteksta .
32. Daiktavartis ir jo morfologiniu formu ivairove. Daiktavardžiai, turintys vardininke galūnę –as, šauksmininke turi –e: vyras (vyre), tėvas (tėve). Tačiau tikriniai vardai ir pavardės Antanas, Jonas, Juozas, Viktorija, Vaišnoras turi turi šausmininką su –ai: Jonai, Juozai,Antanai. Suvokdami tai, kad šauksmininkas tinkamiausias kreiptis į žmones vardais ir pavardėmis, suprasime, kodėl bendriniai asmenų pavadinimai įgija gretutines formas, kodėl greta tėve atsiranda tėvai, greta žente atsiranda žentai.
33. Skaitvardis. Kiekinių samplaikinių skaitvardžių linksnuojame visus žodžius, pav: tūkstantis devini šimtai penki, tūkstančio devinių šimtų penkių, tūkstančiai deviniems šimtams penkiems ir t.t. Kelintinių skaitvardžių linksniuojamas tik paskutinis žodis: tūkstantis devyni šimtai penktas.
Šių taisiklių taikomasi rašytinėje kalboje, bet sakitinėje pastaraisiais metais kiekiniai skaitvardžiai imami linksniuoti kaip kelintiniai: nubėgo tūkstantis penki šimtai dvydešimt (tukstantį penkis šimtus dvidešimt) metų.

38.Vardininko vartojimo klaidos.
Paprastai reiskia sakinio veikeja.,tiksliau subjekta,jis neretai reiskia buvi, kaip – busena, varna – paukstis.nemunas – upe. Buk atidus ,susikaupes(vardine tarinio dalimi)2didesnes klaidos:kreipinio vard. mokytojau (ne mokytojas)pamirsau namu darbus.,Nijole(ne Nijilė)kur begi? Ir kur reikia dalies(kaip – neapibrėzto kiekio)kilm. – miske yra vilku (ne vilkai0kila gincu (ne gincai).
39.Kilmininko klaidos.
Laimingesnio manes nebuvo(uz mane).Kilm vartojimas prie aukstesnio laipsnio priev ir budv. Kaip, negu, uz, per,nei.susitiko daugiau 100(kaip,negu..) toliau, ryciau, pieciau.(I rytus,pietus) auksciau kaip jonas(uz jona)kelinto(ta)moka algas.Sieke tikslo – tiksla,paspaude draugui (ne draugo)ranka.,prieiti isvados –isvada.
40.Naudininko klaidos.
Atitiko kirvis kota.
44.Prielinksnio “ant” klaidos.
Prielinksni ANT klaidingai vartoja dazniausiai tik menkiau issilavine zmones,bet kartais suklysta ir mokytieji,pvz,Musu teatro ieskojimai eina ant lietuviskojo repertuaro(=teatras iesko lietuvisko repertuaro;stengiasi statyti,rinktis lietuviu autoriu pjeses)
Ant eina su kilmininku ir nusako vieta,tiksliau-pavirsiu,kur kas yra ar vyksta:knyga ant stalo,paukstis tupi ant sakos.
Kai nurodoma vieta,kur pavirsiaus pabrezti nereikia,kartais net neimanoma-ant netinka:Buvau sokiuose,susirinkime,turguje(ne ant sokiu,ant susirinkimo,ant turgaus)Parodysiu zemelapyje(ne ant zemelapio).Danguje(ne ant dangaus)Gatveje (ne ant gatves)nezaiskite.
Ant tinka nurodant pavirsiu,i kuri krypstama:Dek ant stalo.Lipsim ant stogo.
Kartais ant konstrukcija reiskia veiksmo alikimo buda,susijusi su pavirsiumi:Ji nese maisa ant peciu.
Kur pavirsiaus reiksti neimanoma,ant budui reiksti netinka.As mokausi astuonetais (ne ant astuonetu0,baldus pirkom issimoketinai(ne ant issimokejimo)Dirba 2 etatais(ne ant 2ju etatu)
Ant konstrukcija gali reikst veiksmo objekta-paprastai su neigiamos reiksmes veiksmazodziais pykti, nirsti, bartis, rekti-ant ko, griezti danti ,netureti akies-ant ko.Taciau su daugeliu veiksmazodziu ir kai kuriais budvaedziais ant netinka:kas mainys karve
45. Prielinksnio “apie” klaidos.
APIE(aplink):po gal. yra sinonimiski tik vietos reiksme.Begsime apie nama(aplink).Del rusu kalb. Apie per daug paplito objekto reiksme.Jis netinka su veiksm.:dometis, gincytis(del ko,o ne apie ka), rodyti,.Papasakok apie ta rasytoja.(ka zinai)Zinau apie ta ivyki(si ta).
46. Prielinksnio “del”,”i” klaidos.
Į prielinksnis: Eina su gal. ir paprastai rodo krypti į vidų. (vaziuosiu į miestą).rečiau į konstrukcijos reiškia ~laika (I vakara atsilo), tikslą (isėjo į karą), veiksmo objektą (atsakyk į klausymą). Tačiau su kaikuriais veiksmažodžiais į objektui reksti nevartotinas (vaikai isimylėjo n mokytoja (ne į naujaji mokytoja), orai veikia zmogaus nuotaika (ne į zmog. nuotaika). Tikiu Dieva (ne į Dieva).
DĖL:Eina su kilm. Ir paprastai reiskia priezasti. Jis neatvyko dėl ligos.Nevartotina paskirciai reiksti. Sakytina: Karvyte palikta veisliai (ne dėl veislės), tinkles zuvims gaudyti (ne dėl zuvu gaudymo).
47. Prielinksnio “pagal”,”pas” klaidos.
Daugiausia klaidu daroma naudojant prielinksni pas.Ypac si prielinksni klaidingai vartoja mestieciai.
PAS eina su galininku.Si konstrukcija bendrineje kalboje turi tik 2 normines reiksmes:vietos(Gyvenu pas tevus) ir krypties(Vaziuosiu pas gamines)Cia turimos galvoje asmenu,reciau kitu gyvu padaru buvimo vietas.
Kartais pas konstrukcija reiskiama vieta ,susijusi su daigtu.pvz,poeto j.janoniaus eilutes:neverkit pas kappa,taip pat tarmiu pasakymai sedi pas krosni,nuejo pas kleti.Laisvuosiuose kalbos stiliuose tai toliaruojama,bei oficialiuosiuose iprasta:Neverkit prie kapo;sedi prie,salia krosnies,nuejo prie kleties,jos link,i kleti.
Pas vartojamas ne vietos ir ne krypties reiksme visada buna klaidingas.nusiziuretas is rusu kalbos.
Pas netinka turejimui,priklausimui,nuosavybei reiksti.Sakytina:Kas turi klausymu;gyviau kas nori paklausti(ne pas ka yra klausymu)As turiu sumanyma ar esu suma(ne pas mane yra)mes turime pinigu(ne pas mus yra pinigu)
Pas nevartotinas reiksti asmeniui, kuriam kas nutinka: vaikui (ne pas vaika) pakilo temperatura.Jums (ne pas jus) gerai iseina smuikuoti.
Pas netinka nusakytam veikejui reiksti.sakytina: Tavo negerai parsyta arba tu negerai parasi (ne pas tave negerai parasyta).Ji viska jau buvo nusprendusi (ne pas ja)
Pas niekada nevartojamas veiksmo objektui reiksti Klausti, prasyti, atsiprasyti-ka arba ko, ne pas ka.Klausk mama, mamos(ne pas mama)gal ji zino.Prasysiu taves, tave(ne pas tave).atsiprasyk sesute, sesutes (ne pas sesute).
Kreiptis I ka,ne pas ka.Kreipkites I sekretore(ne pas sekretore)
Gauti, imti, skolintis, pirkti, isigyti, suzinoti – is ko, ne pas ka.paimk, pasiskolink is brolio (ne pas broil). Pirkau is vieno pazystamo (ne pas viena pazystama).
PAGAL: Eina su gal.Vietos reiksmei Pagal kele zydi geles.pagal plana, darba.Jis nelabai tinka informacijos saltiniui nurodyti.Vartotina: namus stato pagal plana,,jis nelabai tinka informacijos saltiniui nurodyti.Vartotina: Manau, man rodos, mano manymu,nuomone,(ne pagal mane)Pasak Drvino(ne pagal Darvina).
48. Prielinksniai “po”,”prie”,ju vartojimu klaidos.
PO: Vartotinas su kilm. (gryzom po pamoku), gal. (gavom po obuoli), įnag. (slepkimės po krūmu).Tam tikri posakiai toleruojami su naud. (po senovei, po desinei).Daznai klistama vartojant PO su įnag. Buviui ar veiksmo pagrindui reiksti. Turi buti: Jis laikomas suimtas ar arestuotas (ne po arestu),Irenginiai su įtampa (ne po įtampa)
PRIE: Eina su kilm. Ir rodo vietą netoli ko: Prie namo augo liepa, kartais vieta su budo atspalviu :dek gruda prie grudo, Lako, salygos, nuotaikos prie konstrukcijos netinka. Turi buti Tokiomis salygomis ar Kai tokios salygos (ne prie tokiu salygu), Kai temperatūra auksta (ne prie aukstos) Laisvuosiuose stiliuose laiko reiksme toleruojama ti prie caro, prie Smetonos, ,bet oficeliuosiuose vartotina carui, Smetonai valdant, Caro laikais.Netinka sakyti prie progos(progai pasitaikius), prie geriausiu noru,niekaip(Ka dir kaip noriu), prie ko cia( kuo as cia detas).
49. Prielinksnis “pries”.
PRIEŠ:Eina su gal.dezn. reiskia vieta priesais ka.pries(priesais) mokykla. Su kaikuriais veikm.pries vertotinas ir objektui reiksti: Nesizemink pries ji, pries tave tik vabalas esu.tacaiu su daug veiksmaz. Jis netinka: jis nusikalto tautai(ne pries tauta), Italai pralaimejo anglams (ne pries anglus). Kova, kariauti, kautis – geriau su kuo ne pries ka.Skiepai nuo gripo(ne pries)
50. Prielinksnio “su”vartojimo klaidos.
SU:Vartotinas su įnag. Ir paprastai reiskia buvima drauge, bendravima.: As su broliu einu.Netinka priezasciai susijusiai su liga nusakytiVaikinas pateko I ligonine del traumu (ne su traumomis),netinka ir pozymiui bei budui reiksti ypac kais u eina abstrakciuju daigtavardziu inagininkais mums reikalingi issimoksline zmones (ne su issimokslinimu)
51. Prielinksniai “uz”,”virs”,ju vartojimo klaidos.
UŽ. Vartotinas su kilm.(uz misko leidosi saule) ir su gal. (uz darba mokes).Uz su kilm. Netinka darbo priemonei nusakyti Sesiu prie kompo(ne uz kompo)..Laiko reiksme iprasciau gris po metu,bet laisvuosiuose stiliuose toleruojama (uz metu).Uz tinka su gal.,kai yra pavadavimo reiksme padirbek uz mane, netinka jis zaidzia Zalgiryje (ne uz zalgiri),mums geda del jo(ne uz ji)
VIRŠ:???????????????

Leave a Comment