Lietuvių blietai

3089 0

1.Gimtosios kalbos ir jos kulturos reiksme.

Rupinimasis kalbom budingas visom tautom.Jau vienas zymiausiu musu rastijos pradininku Mikolojus Dauksa akcentavo,kad kalba-labai svarbus tautos pozymis.Kalba,jos kultura svarbi kiekvienai asmenybei.Is kalbos gaug ka galima spresti apie zmogu,jo issilavinima,morale.kalbos kultura svarbiausiai bendrinei kalbai.Kai tauta gali susikalbeti.Taciau ji turi buti reguliuojama nedarkoma tinkamai vartojama.Lotynu kalb.egzistavo pries 2000m.,bet ji yra tobulumo pvz.Prancuzu kalb.1635m.Isteigta prancuzu akademija,kuri rupinosi naujai pasirodziusiu zodziu,forma.Jai buvo suteikta teise aprobuot kiekviena n.zodi,jo forma.Vok.,Italu ir kitu kulturingu tautu pozymis yra rupinimasis savo kalba,tai yra vienas iss kulturingos apraiskos bruozu.

Pirmasis kuris atkreipe demesi i kalbos gryninimo klausymus buvo Mazosios Lt. Jonas.Bretkunas.(1536-1602)16a.Jis 1579-1590m.Verte I lt.kalba Biblija arba Sv.rasta ir susirupines lt.kalbos vertimo kokybe,kreipesi I prusijos kunigaiksti prasydamas sudaryti lt.kalba ismanancia kunigu komisija,jo vertimams tikrinti.

Mykolojus Dauksa(vertejas)Is lenku kalb.verte J.Vujeko”Postila katolicka”.Ypatinga demesi skyre vertimo kokybei.1599m.

Savo rasto,kalbos kokybe rupinosi: K.Sirvidas,J.ulcas,K.Donelaitis((1714-1780)Grozines lit.pradininkas)

Liudvikas Reza isleido K.Donelaicio”Metus”,bei juos redagavo.D.Poska,veliau dirbo norminimo darba broliai A,J.Juskos(1815-1886),A.Baranauskas(1835-1902)

Visu siu zmoniu darbas neturejo istorines vertes ,nes sie tyrinetojai neturejo aiskios tyrinejimo sistemos,o ir patys nebuvo tam pasiruose.Nebuvo susipazyne suu bendrais kalbos desniais,neturejo mokslinio pagrindo.Taciau vertinga tai,kad surinko kalbos norminimui daug reikalingos medz.

Nors 1 lt.knyga laikoma M.Mazvydo “Katekizmas”1545.taciau 1962m.V.U.bibliotekose buvo rastas tekstas,kuris priklause 1503m.,tai buvo poteriu tekstas”Traktatas kunigams”.Ji sudare 3poteriai,dzuku kalba.

2.Kalbos kultura ir stilistika.

Kalbos kultura yra pavyzdingas ar bent tinkamas ka

albos vartojimas.Kalbos kultura galima suprasti siauraja ir placiaja prasme:

Siauraja-tai kalbos taisyklingumas.Turime vartoti iteisintus zodzius ir normines ju reiksmes,taisiklingus sakinius.Tai kalbos kulturos pagrindu pagrindas.Jokios kalbos grozybes nedaug gelbes,jei kalba bus netaisiklinga.Taisiklingumas-pagrindinis kalbos kulturos reikalavimas.

Placiaja-Be kalbos taisiklingumo yra kalbos etika ir estetika.(Ar sugeba zmogus ne tik taisiklingai,bet ir graziai,kulturingai bendrauti,patraukti,sudominti,daryti poveiki.)Estetika-Kad kalba butu grazi:vaizdinga,zodinga ,itaigi.

Etika-kalba kulturinga,mandagi.

3.Bndrieji geros kalbos reikalavimai,kitu kalbu itaka jai.

Kitu kalbu itaka kalbai-jis labia pavijingas,nes delkitu kalbu poveikio atsiradusios klaidos yra didziausios.Kitos kalbos ypac veikia leksika:atsiranda be reikalo pasiskolintu zodziu-barbarizmu:is lenku plemas-deme,,vertalu issireiskimas-posakis,pasakymas.daznai lt.zodis pavartojamas ne sava reiksme :zino-moka,nusiimk-nusivilk palta.Labiausiai kalbos sistema griauna is kitu kalbu paimti sintakses dalykai:skambina ant pianino=pianinu,savaites laikotarpyje=per savaite.

Bendrieji geros kalbos reikalavimai –

4.Taisiklingos kalbos ugdymas,J.Jablonskis,jo taisymai.

Jonas Jablonskis(1860-1930)Rygiskiu Jonas.Tik jis 19a.IIpusej pradejo norminti kalba norminiu pagrindu.Jis buuvo bendrines kalbos tevas,didziausias lt.bendrines kalbos ugdytojas,tyrinetojas,tobulintojas,jos pagrindu kurejas,sugebejes atskirti ir iskelti tai,kas lietuviu nacionalines kalbos kurimo procese yra nauja ir pazangu,progresyvu.jis buvo lt.kalb.sintakses mokslo,terminologijos mokslo ir apskritai rasomosios kalbos kurejas.Jis Imasis mokslininkas-profesionalas.

Gime Kubileliu kaime.1860m.,netoli Kudirkos Naumiescio.Aukso medaliu baige Marijampoles gimnazija ir istojo I Maskvos univera.studijavo klasikine filologija(mokslas susijes su senosiomis kalbomis gr.lot.).Baiges studijas,dirba lt.kalb.mokytojo darba,deja dirbti lt.nebuvo leista.I-ji darbo vieta Latvijoje Mintaujos gimnazijoj.Dirbo verteju.Gyveno Siauliuose,Vilniuje,Panevezyje.Jo kelioniu marsrutai labia tolimi.Jis persekiojamas turi isvykti is lt.atsidures Voronize moko Lt.pabegeliu vaikus.Visa gyvenima si
irgo nepagydoma koju liga.galutinai i Lt grizta 1918m..1922m.jis paskiriamas dirbti profesoriumi Kaune.Dirbo iki mirties 1930m.

Svarbiausias jo darbas:”Lietuviu kalbos gramatika”1922m., “Lietuviu kalbos sintakse”1911m., “Linksniai ir prielinksniai”studija 1918m. Ypac jis daug padare leksikos mokslo srityje.kovojo su kalbos siukslemis su bendrines kalbos nenormonis.Bande isvyti pasenusius zodzius(korone-bausme,gazieta-laikrastis),pateikdavo naujadaru,n.zodziu(deguonis tautietis,teismas),terminai(rasejas=rasytojas,ateitine=ateitis)

Zymiausias jo palikimo tyrinetojas Balcikonis,apie ji parases studija A.Pirockinas.

Taisiklingos kalbos ugdymas – paisant kalbos taisiklingumo reikia atsisakyti to,kas ne sava,nesisteminga ir apskritai netaisiklinga.

6.Bendrine kalba ir jos kultura.valstybines kalbos istatimas.

Lt.kalbos teises nustate valstybineis lt.kalbos istaymas.1995m.sausio 31d.seimas prime valstybines kalbos istatyma.Siame istatyme buvo nustatytos svarbiausios lt.kalbos vartojimo viesajame gyvenime,sritys,reglamentuota jos apsauga kontrole,taip pat atsakomybe uz sio istatymo nesilaikyma.

Sio istatymo atskiri straipsniai nusako,kaip atskirose istaigose ,organizacijose turi buti vartojama lt.kalba.

9-tas sio straipsnio skirsnis Valstybines kalbos taisiklingmas ir atskiri jo straipsniai istatimiskai apibrezia gimtosios kalbos vartojima.

19-tas straipsnis.9 skirsnio.Valstybe rupinasi taisiklingos Valstybines kalbos prestizu,sudaro salygas saugoti kalbos normas,asmenvardzius,tarmes,rasytinius kalbos paminklus.Uztikrina materialine baze jos funkcionavimui.

Visapusiskai remia lt.kalbos tyrinejimus, mokslo ir praktikos knygu leidyba.

Visi viesieji uzrasai turi buti taisiklingi. Atsakomybe ir kontrole.asmenys pazeide atsako uz viska.

1995m.gruodzio 4d buvo priimta ir patvirtinta Valstybines kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005m.programa.Joje numatyta pastoviai ir nuolat rupintis lt.kalbos vartojimo reikalais.Programoje pabreziama, nors ilgalaikis rusu kalbos poveikis musu kalbai silpsta.taciau stipreja anglu kalbos itaka.

Nuolat reikia iveikti iv.kliutis,kad palankia kryptimi vystytusi mu

usu kalba.Bet salygos nera palankios.

Bendrine kalba ir jos kultura.Bendrine kalba susiformavo palyginti velai-tik 19-20amziu sanduroje.Kelias I bendrine kalba buvo vingiuotas ir ilgas.jos atsiradimas susijes su kalbos normu nustatymu,vad.kalbos norminimu.

Kalbos norma yra kalbininku aprobuotas ir visuomenei teikiamas kalbos reiskinys.Sunorminti visi kalbos lygmenys:tarimas,kirciavimas,zodziu parinkimas ir vartojimas,sakiniu sudarymas.

7.Taisyklingos kalbos ugdymas.K.Buga.

Kalbininkas gime netoli dausetu,Pazieges vienkemyje.Jau budamas mokiniu jis susidomi kalbiniais tyrinejimais..Anksti supranta kad jo pasaukimas-lt.kalb.Todel nusprendzia vykti i Peterburga pradeda su kitu kalbininku K.Jauniumi.Jaunius nemego uzrasyneti savo moksliniu tyrinejimu,samprotu,tai Buga tampa sekretoriumi uzrasynejo viska.pats istojo I Peterburgo univera studijuoti kalbotyros.1911m.Jis isleido K.Jaunaius”Lt.kalb.gramatika”.1912 pats Buga isleidzia “Lituanica”,kurioje tyrinejo slavu skolinius lt.kalboje.,1921m.jis isleidzia “Visu senieji lietuviu santykiai su germanais”,kurioje tyrinejami zodziai ateje I lt.kalba.

Tolimesnis Bugos likimas suiejamas su tuo kad,1920m.grizes I Lt.parveza “Aiskinamojo lietuviu kalbos zodyno”darba.parsiveza is Peterburgo 600tukst.zodyno korteliu ir svajojo isleisti zodyna.Deja suserga dziova ir darbas nutruksta.1922m.profesoriauja Kauno universe ir deka studentu pastangoms toliau renka zodyno kartoteka.1924m.pirmas sasiuvinys,1925m.II-sis.

Zymiausias jo palikimo tyrinetojas,rastu leidejas Zigmas Zinkevicius,profeorius.

1958-1962m.isleisti 3rastu tomai,veliau leidimai buvo atnaujinami.

1900m.”Del musu rasybos”ir”Rasybos mazmoziai”.,1913-1914m.”Kalbos dalykai”,1924m.”Kalba ir senove””Lietuviu kalba ir tauta bei artimieji giminaiciai”ir siais laikais vienas is svarbiausiu tyrinetoju apie baltu gentis.

Taisiklingos kalbos ugdymas- paisant kalbos taisiklingumo reikia atsisakyti to,kas ne sava,nesisteminga ir apskritai netaisiklinga.

10.Didziosios kalbos klaidos.

Neteisetos svetimybes ir ju dariniai.: Balkis – sija, biskis – truputis, bl
liudas – dubuo, daboti – saugoti, fara – zibintas, slanga – zarna, uliavoti – selti. Nevartotinos n. svetimybes: Kileris – zudikas, e-mailas – elekron.pastas, polismenas – policininkas, surfingas – banglente, tyneidzeris – paauglys. Neteiktini vertiniai: Gerbuvis – gerove, issireiksti – pasakyti, laisvanoris – savanoris, neuzilgo – netrukus. Junginiai Su ANT: ant tiek –kiek,kaip, ant saves – savo, ant sveikatos – I sveikata.PAS : buti pas save – buti savo (kabinete).,kaip taisykle – paprastai., kazkada tai – kazkada, kitados. Zodziu ir junginiu reiksmes klaidos Obuojas – abejingas., apsivesti – isteketi.,Atidaryti:akis –atmergti,ciaupa – atsukti., atidirbti – baigti darba,atremontavo – suremontavo.detis (vilktis)suknele, issaukti – sukelti,ivesti kamuoli I zaidima – imesti.matomai – matyt.nuimti(sumazinti) greiti., psvesti 9skirti, dedkuoti),praplaukti – nuplaukti.reiskia – vadinasi,Zodziu sandaros klaidos Svetimi zodziu elementai :-arėja, -erija: batarėja – baterija,loterėja – loterija,-avas, -ava bordavas – dordinis, kremavas – kreminis, – avoti baliavoti – puotauti.,dekavoti – dekoti.Da priesdelis dabegti,damoketi, nedakepusi. –dėjas –a geradejas – geradaris, -ikas kubikas – kubas, -inyčia druskinycia, varpinycia. –ka, -ke cigonka –cigone, kaiminka , draugelka, sardelka,vagilka,Netaisiklingos darybos vartojami zodziai su lt.elementais esniniai – is esmes, psichiniai – psichiskai, bejausmiai – be jausmo,-ėjas atskedejas – skiediklis, isjungejas – jungiklis, kasejas – kasiklis, -ovas autoatsakovas – atsakiklis, -tojas baltintojas – baltiklis, drekintojas – drekintuvas. –inis, -inė, -ėjas, -tojas mokitojinis – mokytoju, -iskas, -iska svediskieji(svedu)sportninkai, -ineti, -dineti pereidinjau gatve – ejau per gatve, pralaiminejome (pralaimime).Neteiktini sudurtiniai zodziai –ietis,-ieti naujavilnietis Naujosios Vilnios gyventojas, vaiknamietis, 1 ar keliu zodziu pradzios medsesuo – medicines sesuo, vyrgydytojas.

11.Tarties klaidos.Bendrines kalbos svarba.

Viesoje vartosenoje kalbos klaidu dazniausiai daroma netycia,nes kaikurie vartotojai bendrines kalbos pakankamai nemoka.Tarties sunkumu dazniausiai buna kaip tik del tarmiu poveikio:viesai snekant bendrine kalba,sunku isvengti to,kas iprasta nuo vaikystes.Taciau kur kas pavojingesne yra kitu kalbu itaka.,del jos atsiradusi zargonine tartis.Nei tarmiu,nei juo labiau zargono poveikis tarciai netoliaruojamas,nes griauna bendrines kalbos sistema,trukdo itvirtinti jos normas.Be to,tarties klaidos neigiamai atsiliepia rasant.

Bendrine kalba susiformavo palyginti velai-tik 19-20amziu sanduroje.Kelias i bendrine kalba buvo vingiuotas ir ilgas.jos atsiradimas susijes su kalbos normu nustatymu,vad.kalbos norminimu.

Kalbos norma yra kalbininku aprobuotas ir visuomenei teikiamas kalbos reiskinys.Sunorminti visi kalbos lygmenys:tarimas,kirciavimas,zodziu parinkimas ir vartojimas,sakiniu sudarymas.

12.Zodzio kirtis.Priegaides.

Pagrindiniai lietuviu kalbos kirciavimo sunkumai yra kai kirtis nera pastovus,o sokineja(gali buti ir galuneje ir betbet kuriame kamieno skiemenyje).Be to,lt.kalba turi priegaides.

Lt.bendrines kalbos kirciuotu skiemenu priegaides yra 2:tvirtaprade ,zymima desniniu kircio zenklu(ukis,langas)ir tvirtagale,zymima riestiniu kircio zenklu(rukas,lankas).

Kirciouti zodzio skiemenys,kirciuojami nevienodai.t.y.turi skirtinga priegaide.Kirciuoto skiemens moduliacija vad.priegaide.Ilgieji skiemenys-tvirtagale,tvirtaprade,o trumpieji skiemenys neturi ir zymime kairiniu kircio zenklu.

13.Kirciuotes.

Pagal tai,kaip sokineja kirtis linksniuojant isskiriamos 4-rios kirciuotes.

Bendrosios kirciavimo taisyklės:

I-ji taisykle:

Ilgieji balsiai –a- ir –e- kirciuotam skiemenyje tariame tvirtagaliskai ir zymimi( ~ )pvz:Ratas,degintis,velenas.

II-ji taisykle:

Ilgieji zodzio galo skiemenys dazniausiai irgi turi tvirtagale priegaide(vidurys,atelje,is pasakos,seniai,gaidys,ozys). Tvirtaprade priegaide galunese pasitaiko tik naudininkuose(kam?)(vaikam,tiems)

III-ji taisykle:

Vienskiameniai zodziai ,kuriuose susidaro ilgas balsis ar ilgas skiemuo taip pat turi tvirtagale priegaide.(ant,ar,apie,jau)

Tvirtapradiskai tariamu vienskiameniu zodziu yra nedaug(dar,jei,jog,lyg,nors,gal,kiek)

14.Kircio atitraukimas.Panevezieciu tarties ypatybes.

Jei zodzio gale trumpieji balsiai ,numetami arba virsta neaiskios kokybes menamaisiais garsais.Lenta=lent

Ilgieji virsta trumpaisiais arba taip pat neaiskios kokybes menamaisiais garsais.Gaidys=gaid’s,ozys=oz’s

Neislaikom ilguju ir trumpuju priespriesos.

15.I-ji vietobardziu kirciuote.

Kai kirtis linksnioujamo zodzio linksniouse sokineja ir islieka pastovus.Isidemetina,kad 2-skemeniouse zodziouse sios kircioutes zodziai kirciuojami desniniu kircio zenklu,turi tvirtaprade priegaide.

I-jai priklauso dazniausiai netaisiklingi kircioujami vietovardziai:Klaipeda,Santariskes,Puntukas.

Vard.teise, (ant e /)

Kilm.teises, (ant e /)

Naud.teisei, (ant e /)

Gal.teise, (ant e /)

In.teise, (ant e /)

Viet.teiseje, (ant e /)

S.teise. (ant e /)

16.II-ji vietovardziu kirciuote.

Vietovardziai yra nepastovaus kirciavimo.Kircio zenklas gali sokineti I galune.juose daznai kirtis sokineja is galunes I II-ji nuo galo skiemeni.Toliau kaip i II-ji skiemeni kirtis nesokineja.Jei ilgas-tvirtagale priegaide,o jei trumpas-neturi.

II-ai kirciuotei svarbi taisykle:Jos zodziai butinai turi tureti kirciuota vns.inagininka ir dgs.gal.galune.

Pvz.su kuo?(su)Kaunu,dgs.gal:Mazeikius.

Taip pat turi kirciuota vns.viet.ir vard.galune.

Pvz.vard.Kaunas,Mokykla,viet.Kaune.

Vard.Trakai, (ant a ~)

Kilm.Traku, (ant a ~)

Naud.Trakams, (ant a ~)

Gal.Trakus, (ant u` )

In.Trakais, (ant a ~)

Viet.Trakuose, (ant a ~)

S.Trakai. (ant a ~)

17.Priespaskutinio skiemens taisykle ir jos taikymas.

Beveik puse tarptautiniu zodziu priklauso 2kirciuotei,todel svarbu moketi 2-jo nuo gal oar priespaskutinio skiemens desni.

Jei vns.gal.ar kito linksnio(priespaskutinis kirciuotas skiemuo yra trumpas arba tvirtagalis(,~)Tai dgs.gal.kirtis nusoka I galune.Desnis galioja ir kaikuriems vns.linksniams vard.su galune –a,in.(-be,m(i)),viet(-e(bet ne oje,ije,uje)

Pagal sio desnio taisykle kirciuojamu linksniu deriniai:

Vns.Vard.galune Vns.gal. Vns.Vard(-a) Vns.In.(-be,m(i)) Vns.Viet(-e) Dgs.Gal.

-as Chora,kanala – – Choru,kanalu Chore,kanale Chorus,kanalus

-is Ceki,medali – – Cekiu,medaliu – – Cekius medalius

-a Scena,citata Scena,citata Scena,citata – – Scenas,citatas

-e Ode,detale – – Ode,detale – – Odes,detales

-us(daiktav) Stiliu,tramvaju – – – – – – Stilius,tramvajus

-us(budv) Subtilu,populiaru – – Subtiliu,populiariu – – Subtilius,populiarius

-i(budv) Subtilia,populiaria – – Subtilia,populiaria – – Subtilias,populiarias

18.III-ji vietovardziu kirciuote.

Nepastovaus kirciavimo kirciuote,skiriasi nuo II-os tuo,kad daugiau linksniu turi kirciuota galune,o kirtis gali sokineti is 2,3,4.skiemenio.

Kai kirtis sokineja is galunes I 2-ji nuo galo skiemeni(zodis gali tureti ir daugiau skiemenu)zodynuose(3).

Sio tipo zodziai turi tvirtaprade prirgaide,zenklas desninis,o kartais kairinis(jie trumpas skiemuo)

Vard.Varena, (ant 2a` )

Kilm.Varenos, (ant o ~)

Naud.Varenai, (ant ė /)

Gal.Varena, (ant ė /)

In.Varena, (ant ė /)

Viet.Varenoje, (ant j` )

S.Varena. (ant ė/)

Kai kirciuotas 3 nuo galo skiemuo trumpamame skiemenyje kairinis kircio zenklas,o ilgame-desn,ar riestinis.

Vard.Lietuva, (ant a `)

Kilm.Lietuvos, (ant o ~)

Naud.Lietuvai, (ant ie /)

Gal.Lietuva, (ant ie /)

In.Lietuva, (ant ie /)

Viet.Lietuvoje, (ant je` )

S.Lietuva. (ant ie /)

3-ji skiemeni kirciuojam tvirtapradiskai,kirciuojami zodziai iguana zenkla 3A.

Jei 3-sis nuo galo skiemuo trumpas arba turi tvirtaprade,tuomet sie zodziai zymimi3B.Priklauso zodziai besibaigiantis galune (a,e ir misraus tipo)Zymimi kairiniu ir riestiniu, nera desninio.

-a-tipo zodziai(3B.)

Vard.Utena, (ant a` )

Kilm.Utenos, (ant o ~)

Naud.Utenai, (ant u` )

Gal.Utena, (ant u` )

In.Utena, (ant u` )

Viet.Utenoje, (ant je `)

S.Utena. (ant u` )

-e-tipo zodziai(3B.)

Vard.Kernave, (ant ė ~)

Kilm.Kernaves, (ant ė ~)

Naud.Kernavei, (ant r ~)

Gal.Kernave, (ant r ~)

In.Kernave, (ant r ~)

Viet.Kernaveje, (ant je` )

S.Kernave. (ant r ~)

Siam tipui priklauso:

Vard.Zarasai, (ant i ~)

Kilm.Zarasu, (ant u ~)

Naud.Zarasams, (ant 3a /)

Gal.Zarasus, (ant 1a ~)

In.Zarasais, (ant i ~)

Viet.Zarasuose, (ant e` )

S.Zarasai. (ant i ~)

Kartai kirtis gali nusokti ir i 4-ji nuo galo skiemeni.Zymimi3B4.Tai reiskia kad jo priegaide tvirtaprade ir yar trumpas.Pvz.Tiltgaliai,Tetervinai.

19.IV-ji vietovardziu kirciuote.

Ji panasi i II-ja,tik daugiau zodziu negu II-joje.Islaiko kirti galuneje.Siai krciuotei budinga ,kad kirtis sokineja is galunes tik i II-ji nuo galo skiemeni.

Vard.Alytus, (ant u` )

Kilm.Alytaus, (ant u ~)

Naud.Alytui, (ant i ~)

Gal.Alytu, (ant y ~)

In.Alytumi, (ant i` )

Viet.Alytuje, (ant e` )

S.Alytau. (ant u ~)

20.Tarptautiniu zodziu ir asmenvardziu kirciavimas.

Beveik puse tarptautiniu zodziu priklauso 2kirciuotei,daugiausiai tai yra mokslo,technikos terminai.tarptautiniu zodziu kirciavimo pagrindai padeti visai nesenai pries 60-70metu.

Tarpt.zodziu kirciavimo principus tyrinejo mokslininkas K.Kuzavinis ir padejo pagrindus.Jis pagal tam tikrus desnius nustate pagr.tarpt.zodziu taisykles.

21.K.Kuzavinio tarptautiniu zodziu kirciavimo principai.

Tarpt.zodziu kirciavimo principus tyrinejo mokslininkas K.Kuzavinis ir padejo pagrindus.Jis pagal tam tikrus desnius nustate pagr.tarpt.zodziu taisykles.

I-ji taisykle:

Sudurtiniu zodziu kirciavimas remiasi ju pamatiniu zodziu kirciavimu.Norint sukirciuoti patogu remtis pamatinio zodzio kirciavimu.

Jei kirciuojame Kirciuojame

Tonas Kamertonas

Ciklas Motociklas

Gramas Kilogramas,Miligramas

Metras Kilometras

Isimtis hegzametras,diametras.

II-ji taisykle:

Kitas budas padedantis nustatyti tikraja skiemenu kircio vieta yra pagrindinio zodzio ir bendrasaliu daiktavardziu kurie baigiasi –ija-,-ika-//-iskas-,-a-,-inis-,-i-(be priesagu)budvardziu gretinimas.

Jei kirciuojame Kirciuojame

Biologija,biologinis,-e- Biologas,-e-

Filologija,filologinis,-e- Filologas,-e-

Geografija,geografinis ,–e- Geografas,-e-

Metodikas,metodinis,-e-metodiskas,-a- Metodas

Pedagogiska,pedagoginis,-e-

,pedagogiskas,-a- Pedagogas,-e-

Filosofija,filosofinis,-e-,filosofiskas-a- Filosofas,-e-

III-ji taisykle:

Abejodami kaip kirciuoti daiktavardzius ,kurie baigiasi –ija-,galime remtis isvertiniais budvardziais ar specialistu pavadinimais.

Jei kirciuojame Kirciuojame

Chirurgas-e-,chirurginis-e- chirurgija

Pediatras –e-, pediatrinis –e- pediatrija

Psichiatras-e-,psichiatrinis-e- psichiatrija

Sanitaras,sanitarinis-e- sanitarija

Stichinis-e-,stichiskas-a- stichija

Sinchroninis –e-,sinchroniskas-a- sinchronija

IV-ji taisykle:

Sugrupuoti zodzius pagal bendruosius baigmenis.

Baigmuo Jei kirciuojame Kirciuojame

-etas- Parketas,kvartetas Kabinetas,portretas,komitetas

-entas- Studentas Docentas,dokumentas,momentas,

-esas- Presas,delikatesas,ekspresas, Procesas,kompresas,kongresas,

-otas- Anegdotas,banknotas, Kompotas,despotas

22.Leksikos normos.Skoliniai.Hibridines darybos zodziai.

Leksika yra kalbos zodziu visuma(Zodynas).Mokslas kiles is gr.kalbos.,jis apie zodzius,ju vartojima.

Ne viskas,kas kalboje svetima,nevartotina.Vartotinos 2 ryskesnes grupes:Senieji skoliniai ir tarptautiniai zodziai. Skoliniai.Jie pasiskolinti labia seniai.Jie yra prisitaike prie lt.kalbos sistemos,paprastai nera kuo ju pakeisti,todel laikomi vartotinais zodziais ir dedami i visus norminamuosius zodynus.(turgus,muitas,muilas,silkas,pipiras,durpes,kunigas).

Hibridai-tai zodziai,kuriuose yra kitu kalbu elementut.y.reiksminiu zodziu daliu.Hibridu buna vartotinu ir ne.

Vartotini-tie,kuriuose yra lt.kalboje iteisintu tarptautiniu zodziu elementu.tarptautinio zodzio kamienas+lt.priesdelis ar priesaga(suorganizuoti,organizavimas,susisteminti,sisteminis,sistemingas),kartais buna 2 kamienai(lt ir tarpt.)(viesoforas,ultragarsas)Reciau buna savas kamienas ir tarpt.priesaga(dantistas)

Nevartotini-kuriu saknis(kartais ir visas kamienas)yra barbarizmo(tai nevartotini svetimi zodziai,kuriems pakeisti yra savu),o lietuviski tik priesdeliai,priesagos(blogas-liudas(dubuo),tai netinka ir sudaryti bliudelis,bliudukas,mislyti(galvoti)-tai sumislyti(sugalvoti)).,kuriu kamienas lietuviskas+svetimas priesdelis ar priesaga .Is nevartotinu labiausiai paplites -da.juos dazniausiai taisome parinkdami sava priesdeli.(dabaigti-pabaigti),kuriu priesaga.aktualiausias –avas,-a spalvoms pavadinti(smeliavas-smelinis,dangavas-dangiskas,ruzavas-rozinis).,-ka

(kaiminka-kaimyne,vagilka-vagile,Vytka-Vytukas),-avoti(baliavoti-svesti,komandavoti-komanduoti),-iokas (berniokas,klasiokas-bendraklasis,klases draugas).

23. Skoliniai. Skolinių taip pat yra įvairų tipų ir rūrių. Yra žodžiai skolinai, yra reikšmės skolinai. Vieni jų būtini, kiti nereikalingi. Nereikalingi yra tie svetimieji žodžiai, kuriems kalba nuo senovės turi savų žodžių. Kitaip dar vadinami barbarizmais.

Barbarizmai. Tai svetimi nereikalingi žodžiai, ateję į kalbą ivairiai keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų. Bendrinės kalbos barbarizmai tarmėje gali būti skolinys, nes kiekviena tarmė tarsi atskira kalba. Neturėdama savo žodžio toje tarmėje, kuri eina bendrinės kalbos pamatu, ieškoma jo kitose tarmėse. Taigi bendrinė kalba nelygi tarmei, net jeigu toji tarmė sudaro bedrinės kalbospamatą. Lietuvių kalboje labai daug slaviškosios kilmės barbarizmų,nes ilgai vienaip ar ilgai bendrauta su slavais. Vieni jų išginti kalbininkų, kiti, pasikeitus gyvenimo sąligoms, patys pasitraukė. Tačiau vis dėlto nemaža barbarizmųvartojama ir dabar: Atviortka- atsuktuvas; basketkės- sportbačiai; biednas-vargšas, neturtingas;biskis ir biškis (biskelis,biskutis)-truputis (truputėlis, trupučiukas); bonka-butelis; bulka-pyragas; bulkutė-bandelė; čecholas-užvalkalas; grafkė-žiogelis; kalnierius-apykaklė; knopkė-mygtukas, sąsaga; plyta, plitelė-viryklė,krosnelė; plemas-dėmė; pletkai-apkalbos, paskalos; prosas-lygintuvas; rubežius-riba,valstybės siena; špaklius-glaistas; šlangas-žarna; žilka-valas; žiurstas-prijuostė.

Nemažą barbarizmu yra veiksmažodžių: bujoti-vešėti; daboti-žiurėti, prižiurėti; bliuznyti-blevizgoti; fundyti-vaišinti (paprastai dektine),dovanoti; kūdintis-liesintis, plonintis; mereškuoti-peltakiuoti; pletkinti, pletkuoti-apkalbėti, liežuvauti; špilkuoti-smaigyti, badyti;

Tarptautiniai žodžiai. Jie tarpreikalingų svetimybių užima labiai svarbia vieta visose kulturingose kalbose. Tarptautiniai žodžiai paprastai kyla iš vienos kurios kalbosir ta pačia ar svetimą reikšme paplinta daugelije kalbų. Europos kalboms daug tarptautinių žodžių yra davusios senovės klasikinės graikų, lotinų, febrajų kalbos. Šiuoatveju išsiskiria lotinu kalba. Ji ne tik davė daug tarptautinių žodžių, bet ilgą laikąpati buvo tarptautinė mokslo kalba. Todėl kai kurie mokslai, turėdami gerus terminus, vis dėlto žodynuose skliaustuose duota ir tarptautinės lotinų kalbos atitikmenis. Pav: liga vėžys (cencer).

Be tarptautinų žodžių neišsiverčia nė viena tam tikra kultūros lygi pasiekusi tauta ir jos kalba. Tačiau ivairių tautų pužiuris į tarptautinius žodžius skirtingas. Pvyzdžiui, čekai kiek imanydami jų vengia, o lenkai, priklausantis tai pačiai slavų kalbų šeimai, vartoja jų labai daug net kasdieninėje buitinėje kalboje.

Žargonas. Tai-pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos jargon ir reiškia “specifinė iškraipyta kalba„. Jie neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos. Nors gramatinės sistemos šie žodžiai ir neturi, tačiau ir jiems būdingos kai kurios darybos ypatybės. Iš jų r

. . .

Join the Conversation

×
×