Knyga, kaip rašytinis šaltinis, atsirado labai seniai.Senovės civilizacijos turėjo savitus svarbios informacijos ar šiaip naudingos istorijos išlaikymo būdus.Bėgant amžiams, tie būdai nuolat keitėsi – vis tobulėdavo.Ilgą laiką plačiausiai naudojamas informacijos saugotojas buvo knyga.Ir štai atėjo laikas, kuomet šiam, kadaise labai populiariam ir tikriausiai vieninteliam kiekvienam žmogui prieinamam rašytiniam šaltiniui – knygai – iškilo šioks toks pavojus likti užmirštam.Šiuolaikinės technologijos, taip sparčiai užkariaujančios pasaulio gyventojus, yra rimčiausias knygos “priešas”.Jos per pusę amžiaus sugebėjo taip išpopuliarėti, kad šiuolaikinis ( t.y. civilizuotas ) žmogus negali savęs įsivaizduoti be technikos išradimų.Tikriausiai televizija ir kompiuteris yra būtent tie įrengimai, kurie jaunus ir senus nuvilioja nuo knygų pasaulio.Knygų mėgėjas pasakytų, kad tai – XXI a.žmogaus vidinių jausmų ir išgyvenimų slopintojai, padarantys žmogų panašų į mechaninį gyvulį.Bet jie būtų teisūs tik iš dalies.Taip, televizija nelavina vaizduotės, neskatina samprotauti apie sužinotą informaciją, be to, pastaroji nelengvai įsimenama ir greitai pamirštama.Nes tai – tik garsais ir vaizdais sukurta informacija, paruošta vartotojui.Žmogui belieka priimti jau nugludintas ir “sukramtytas” žinias.Jas įsiminsi tokias, kokias tau pateiks laidos ar filmo autorius, ir nebegalėsi susikurti savojo varianto.Kompiuteris – visai kitoks įrengimas, nei televizija.Tačiau jis toks pat negailestingas knygoms.Daug pasaulio gyventojų turi personalinius kompiuterius, suteikiančius galimybę pažvelgti į pasaulį pro, atrodo, viską žinantį prietaisą.Šis išradimas įgalina žmogų bendrauti, pirkti, parduoti ir daryti dar daugybę dalykų net neiškėlus kojos iš namų.Tai didžiulis pasiekimas, įrodantis, kad žmonija ne veltui ėmėsi tobulinti informacijos nešėjus ir saugotojus.Kompiuteris – pranašesnis už televiziją daugeliu atveju, nors nemažai žmonių mano, kad šie du dalykai – tai vienas ir tas pats technikų išradimas.Aš manyčiau, kad kompiuteris labiau artimesnis knygai nei televizijai.Juk jų abiejų paskirtis yra šviesti žmones ir suteikti jiems poilsio tuo pat metu.Kompiuteris suteikia informaciją, kuri yra konkreti ir tikrai naudinga.Todėl jis taip gerai vertinamas tarpe tų, kurie nori greitų ir išsamių žinių.Jis taip pat gali paįvairinti laisvalaikį – visai kaip ir knyga.Tačiau ji lenkia visus mechanizmus savo grožinės literatūros sąskaita, suteikdama iš niekur kitur negaunamų išgyvenimų.
Televizijos šalininkai gali prieštarauti, kad ir jis suteikia šiokių tokių žinių bei padeda atsipalaiduoti.Tai tiesa.Betgi iš jo daugiau nieko naudingo negausi.Tuo ir baigiasi televizijos naudos…ir prasideda žalos.Knygų ir kompiuterių pliusų daugiau negu minusų – jie neperša autorių nuomonės ir leidžia, pajungus savo fantaziją, nusikelti tik į tau vienam sukurtą pasaulį.Be to, skaitant tekstą gilėja gramatikos žinios, lavėja atmintis ir įsimenama žymiai daugiau informacijos.Taigi, akivaizdu, kieno teikiama nauda yra didesnė ne tik vienam kartui, bet ir ateičiai.Pilnai sutinku su šiuo teiginiu : “ Knyga ir kompiuteris – tai tarsi sena, išmintinga sesuo ir jaunas, perspektyvus brolis.Tačiau reikia pripažinti, kad viskas, kas sena, su laiku užsimiršta, o viskas, kas nauja, anksčiau ar vėliau pasensta.”