adsl

TURINYS

1. ĮVADAS:
1.1 DSL faktai.
1.2 ADSL technologija:
1.2.1 kas tai – ADSL;

1.2.2 kaip dirba ADSL.
2. ADSL TECHNOLOGIJOS ANALIZĖ:
2.1 Plačiajuostė duomenų perdavimo terpė:
2.1.1 plačiajuostis ryšys;
2.1.2 plačiajuostės skaitmeninės abonentinės linijos;
2.1.3 DSL perdavimo terpės.
2.2 ADSL technologija.
2.3 ADSL palyginimas su kitomis technologijomis:
2.3.1 ADSL pranašumas prieš kabelinės televizijos teikiamą plačiajuostį ryšį;
2.3.2 ADSL ir analoginiai modemai;
2.3.3 ADSL ir ISDN;
2.3.4 ADSL ir kitos XDSL technologijos;
2.3.5 ADSL ir T-1;
2.4 Moduliacija- demoduliacija. Galiniai įrenginiai- priėmimas-siuntimas (transeiveriai).
2.4.1 ADSL naudojamų signalų moduliavimo būdai (DMT, QAM, CAP);
2.4.2 Testavimas:
2.4.3 Abonentinės linijos pagrindiniai testuojamieji parametrai;
2.4.4 Testavimui naudojama aparatūra.
2.4.5 ADSL naudojama “geležis”:
2.4.5.1 kombinuoti įrenginiai;
2.4.5.2 ADSL filtrai;
2.4.5.3 PCI modemai.
2.5 ADSL panauda (realizacijos pavyzdys):
2.5.1 ADSL- verslui ar gyventojams?;
2.5.2 paslaugų plėtra panaudojant ADSL variantą- G.lite;
2.5.3 balso paslaugos (ttelefono linijų skaičiaus išplėtimas);
2.5.4 Alcatel 1000 ADSL technologijų panaudojimas.
2.5.5 AB „Lietuvos telekomas“ ADSL paslaugos teikimas.
2.5.5.1 Paslaugos apibrėžimas;
2.5.5.2 Paslaugos teikimas;
2.5.5.3 Paslaugos įjungimas;
2.5.5.4 Paslaugos pateikimo sąlygos;
2.5.5.5 Paslaugos techninė specifikacija / techniniai parametrai.
2.6 ADSL ateities prognozės.
2.7 DSL apsauga.
3. Išvados.

NORMINAMOSIOS NUORODOS

ĮVADAS

DSL faktai

DSL technologijos idėja iškilo dar 1989 metais, kada buvo sugalvota naudoti vytos poros (šiuo atveju telefono laidus), duomenų perdavimui naudojamas dažnių ruožas nuo 20KHz iki 1MHz, todėl balso ir duomenų signalai gali būti perduodami paraleliai, netrukdydami vieni kitiems .
DSL yra ribojama atstumo. Kuo didesnis atstumas tarp komutacijos mazgo ir telekomunikacijų tiekėjo, tuo mažesis greitis. Kitaip sakant, jeei jūsų namai arba ofisas yra netoli telekomunikacijų tiekėjo, jūsų žemynkryptis srautas gali siekti iki 1,5Mbps. Tai reiškia, kad jūs galite duomenis siūsti labai greitai, ko nepadarytumėte su 56k modemu. Taigi turint tokią didelę spartą galima pasiūlyti didžiulį paslaugų sektrą: vi

ideo, audio, balso, ir kita 3-D multimediją. Bet jei norime duomenis siųsti, tada sparta bus truputį mažesnė (duomenų perdavimo greitis gali kisti nuo 640Kbps iki 1Mbps), bet visvien bus žymiai didesnė sparta nei naudojant 56K modemą.

DSL perneša duomenis ir balsą ta pačia linija, vienu metu. Ir duomenų srautas yra visada nenutrūstamas. Taigi jūs galite kalbėti telefonu ir kartu naudotis internetu tuo pačiu metu.

Palyginus DSL galimybes, prognozuojama, kad ji daugelyje sričių pakeis ISDN (Integrated Services Digital Network) technologiją. Ji pakeis arba bus ekonomiškai geresnė naudoti multimedijai ir 3D technologijai namų vartotojams arba smulkiam verslui.

ADSL technologija

ADSL yra asimetrinė technologija – jos priemimo sparta yra didėsnė už siuntimo spartą.
Tam kad perduoti didelį kiekį duomenų per vytos poros telefoninius kabelius, ADSL technologijose naudojami specialūs algoritmai irr skaitmeninis duomenų apdorojimas. Telefono linijos gali silpninti perduodamą signalą (pavyzdžiui, esant 1 Khz dažniui, tai yra įprastas duomenų perdavimas ADSL tecnologija). Iš pirmo žvilgsnio ADSL sistema paprasta – susidaro kanalai dideliam greičio perdavimui per įprasta telefono kabelį. Tačiau žvelgiant giliau, galima suprasti, jog ši duomenų perdavimo technologija yra šiuolaikinė.

Šiuolaikinis pasaulis jau subrendo skaitmeninio ryšio – ADSL naudojimui. Informacijos srautų didėjimas, perduodamų Interneto kompanijų tinklais ir privačių asmenų, o taip pat reikalavimai nutolusių organizacinių tinklų, sukūrė nebrangią skaitmeninę technologiją, kuri apima pačią “siauriausią” sk

kaitmeninio tinklo vietą- abonentines telefono linijas. ADSL technologija leidžia žymiai padidinti duomenų perdavimo greitį telefono linijų variniais laidais, be modernizacijos abonentinių linijų. Taigi šita galimybė panaudoti jau esamas telefonines linijas didelio duomenų perdavimo greičio terpėse yra pagrindinė ADSL technologijos savybė.

Kas tai- ADSL

DSL sutrumpinimas išsišifruoja kaip Asymetric Digital Subscriber Line (Asimetrinė Skaitmeninė Abonentinė Linija).
Taigi kas yra ADSL? Visu pirma ADSL tai tokia technologija, kuri įgalina vytos poros telefono laidais greitai perduoti informaciją. ADSL linija sujungia du ADSL modemus, kurie sujungti kiekvieno vytos poros kabelio gale. Taip susidaro tys informaciniai kanalai – išeinamasis, įeinamasis (naudojami duomenų perdavimui) ir telefoninio ryšio kanalas (POTS). Telefoninio ryšio kanalas susidaro dažnių skirstytuvo pagalba, tai garantuoja jūsų telefono ryšį net sutrikus ADSL duomenų perdavimui.
DSL yra pakankamai nauja technologija, kuri leidžia pakankamai išplėsti pralaidmo juostą senų varinių telefono linijų, sujungiančių telefono stotis su individualiais abonentais. Betkuris abonentas, betkuriuo metu naudojantis telefono ryšiu, turi galimybę pasinaudojant ADSL pagalba žymiai padidinti savo sujungimo greitį su internetu. Verta dar kartą pabrėžti, kad ADSL panaudojimui reikia tik jau esamos abonentinės telefono linijos, ADSL technologija tuom ir gera, kad nereikalauja pakloti papildomų telefoninių linijų. Rezultate to, gaunate visą parą prisijungimą prie interneto, ir išlaikant normalų įprastą telefoninį ryšį. Niekas daugiau iš draugų nesiskųs, ka

ad valandų valandas negali jum prisiskambinti. Technologijos parametrai leidžia naudoti įprastą telefono liniją tokiai plačiajuosčiai terpei kaip video konferenciją arba distancinį mokymą. Šiuolaikinės technologijos ADSL duoda galimybę kiekvienam telefono abonentui turėti internetą namuose, arba tiekti internetą vidutiniam arba smulkiajam verslui, paverčiant paprastą telefono liniją į didelio duomenų perdavimo greičio skaitmeninį kanalą. Duomenų greitis priklauso nuo linijos kokybės ir ilgio, sujungiant vartotoją ir paslaugos tiekėją. Paslaugos tiekėjas suteikia vartotojui galimybę pačiam pasirinkti duomenų perdavimo greitį, pagal savo poreikius.

Kaip dirba ADSL.
Telefono aparatas, kuris yra namie arba ofise, yra sujungtas su telefonine sotimi varine vytos poros pagalba. Tradicins telefoninis ryšys skirtas įprastiems telefoninems pokalbiams su kitais abonentais. Tinkle perduodami analoginiai signalai. Telefono aparatas priima akustinius virpesius (grynai analoginius signalus) ir perverčia į elektrinius signalus, kur amplitudė ir dažnis pastoviai keičiasi. Taip kaip visas darbas telefoninio tinklo yra paremtas perdavimui analoginiams signalams, paprasčiausiai panaudoti perdavimui informacijos tarp telekomunikacijų paslaugų tiekėjo ir vartotojo tokį metodą. Taigi todėl reikia dar prie kompiuterio pirkti ir modemą, kuris leistų demoduliuoti analoginį signalą ir paversti jį vienetukų ir nuliukų seka- skaitmenizuoti, kurį gali priimti kompiuteris.
Perduodant analoginius signalus išnaudojama tik labai nedidelė pralaidumo juosta, kurią suteikia telefoninė varinė vyta pora; maksimalus perduodamos informacijos greitis, kuris gali būti panaudojus įprastinį modemą, siekia 56 Kbit/s. DS

SL tai tokia technologija, kuri nenaudoja to pavertimo signalo iš analoginio signalo į skaitinę formą ir atvirkščiai. Skaitmeniniai duomenys perduodami į kompiuterį būtent skaitmeniniu pavidalu, kas leidžia panaudoti daug platesnę dažnio pralaidumo juostą įprastos telefoninės linijos. Taigi yra galimybė vienu metu panaudoti ir analoginį ryšį, ir skaitmeninį didelio dreičio duomenų perdavimą viena ir tapačia linija, atskiriant signalų spektrus.

ADSL TECHNOLOGIJOS ANALIZĖ

PLAČIAJUOSTĖ DUOMENŲ PERDAVIMO TERPĖ

Plačiajuostis ryšys.

Ne vėliau kaip po dešimtmečio daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų galės susisiekti su internetu jungtimis, kurios bus šimtus kartų spartesnės už naudojamas šiandien.
Filmai, muzika, vaizdo konferencijos, telefono skambučiai, televizijos ir radijo programos atkeliaus į kompiuterį ar į tą prietaisą, kuris jį pakeis, vienu ir tuo pačiu ryšio kanalu. Interneto populiarumo augimas (ir su tuo susiję pinigai) verčia galvoti, kaip sukurti infrastruktūrą, leidžiančią didelės dažnių juostos (broadband), arba plačiajuosčiu, ryšiu sujungti kuo daugiau norinčiųjų.
Šiandien daugelis žmonių prie interneto jungiasi naudodami modemus, kurie skaitmeninius kompiuterio duomenų signalus verčia analoginiais garso signalais ir atvirkščiai. Patys sparčiausi šiandieniniai modemai gali telefono linijomis perduoti po 56 000 bitų per sekundę (56 Kb/s) srautus ir vargu ar kada nors galės daugiau. Tai nėra kažin kas, nes netgi nelabai sudėtingo dizaino Voratinklio tinklapio tenka laukti (ir už tą laukimą mokėti “Telekomui”) apie minutę. Modemui patrauklumo neprideda ir tai, jog kiekvieną kartą sumanius apsilankyti internete sujungimo laukti tenka papildomai, o jam veikiant kiti šeimos nariai nebegali naudotis telefonu.
Palyginti su šiandieninių ryšių linijų pralaida, šie 56 Kb/s atrodo taip pat, tarsi visą Nemuno srovę bandytume praleisti pro alaus butelio kakliuką (angliškai tatai taip ir vadinama “bottleneck”, o lietuviškos terminijos kūrėjai siūlo vartoti žodį “siauruma”), todėl inžinieriai seniai suka galvas, kaip įveikti tuos kelis paskutinius kilometrus, skiriančius telefono stotis nuo vartotojo. Idėjų būta pačių įvairiausių: siūlyta plačiajuosčiam duomenų perdavimui naudoti net ir elektros laidus (viena amerikiečių firma praeitų metų pabaigoje užpatentavo įrenginį, leidžiantį aukštojo dažnio signalams “peršokti” jų svarbiausią kliūtį elektros tinkluose – transformatorius) ar dujotiekio vamzdžiais “įpūsti” į kiekvieną butą po optinį šviesolaidį.
Šviesolaidinė optinė linija, be abejo, būtų pats puikiausias sprendimas – viena stiklo skaidula galima perduoti milijonus kartų didesnius duomenų srautus negu prie telefono linijos prijungtu modemu, taigi ją prisijungus į kiekvieną butą plūstelėtų informacijos nemunai. Bėda tik, kad ir kompiuteriai, ir beveik visa ryšių aparatūra “supranta” ne šviesolaidžiu sklindančius optinius, bet elektrinius signalus, todėl kiekviename optinės skaidulos gale tenka jungti atitinkamą optinių ir elektrinių signalų vertimo vienų kitais aparatūrą, kuri šiandien dar yra labai brangi.
Vartotojų butus bandoma pasiekti ir kitais būdais. JAV ir Kanadoje intensyviai bandomos korinį mobilųjį ryšį primenančios sistemos, vadinamos LMDS (Local Multipoint Distribution Services – vietinio daugiapunkčio paskirstymo paslaugos). Kaip ir koriniame ryšyje, čia radijo bangomis (dažnių juosta apie 29 GHz) signalai iš bokštų siunčiami į abonentų namuose įrengtas lėkštes. Kitose bevielio plačiajuosčio interneto sistemose yra planuojama sukurti kažką panašaus į jau veikiančią (jei dar ji nebankrutavo!) palydovinio mobiliojo ryšio sistemą “Iridium” – paleisti žemose orbitose skriejančių dirbtinių Žemės palydovų spiečių, kuris tiesiai siųstų duomenis į abonentų antenas.

Plačiajuostės skaitmeninės abonentinės linijos

Skaitmeninių abonentinių linijų technologija skirta perduoti plačios dažnių juostos informaciją abonentams per įprastas varines telefono linijas. Kadangi vartotojas yra arti telefono tinklo ATS, kuri teikia DSL (Digital Subscriber Line) – skaitmeninės abonentinės linijos – paslaugas, tinklo operatorius gali perduoti abonentui iki 8,448 Mbit/s spartos duomenis, pateikdamas vaizdo, garso ir kitas plačiajuostes paslaugas. Dažniausiai vartojamos DSL technologijos užtikrina informacijos perdavimo spartą žemyn nuo 2,048 Mbit/s iki 512 kbit/s ir aukštyn nuo 128 kbit/s iki 64 kbit/s. DSL technologijos pradėtos taikyti 1998 m. ir labai sparčiai vystėsi vėlesniais metais. Tradicinės telefono paslaugos teikiamos iš ATS per vytos kabelio poros varinę abonentinę liniją, sudarant vartotojui balso arba duomenų perdavimo kanalus. Balsas perduodamas dažniausiai 0,3-3,4 kHz dažnių juosta, o duomenims perduoti naudojami modemai, koduojantys analoginį signalą skaitmeniniu signalu ir užtikrinantys skaitmeninės informacijos perdavimo spartą iki 56 kbit/s.
Bazinės spartos ISDN abonentinė linija įgalina perdavimo spartą iki 128 kbit/s.
DSL technologijos nereikalauja skaitmeninius duomenis keisti į analoginę formą, ir atvirkščiai. Skaitmeniniai duomenys į vartotojo kompiuterį perduodami tiesiogiai kaip skaitmeniniai, ir tai leidžia telefono kompanijai naudoti gerokai platesnę dažnių juostą. Be to, jei vartotojui būtina, tai signalas gali būti atskiriamas taip, kad dalis dažnių juostos naudojama analoginiam signalui perduoti, o kita dalis – duomenims. Tada abonentas gali viena DSL linija vienu metu naudotis telefono ir duomenų perdavimo paslaugomis.

DSL perdavimo terpės

Faktoriu, lemiančiu duomenų greičio perdavimą , yra telefono linijos stovis (t.y. laido diametras, atšakų buvimas ir t.t.) ir jos ilgis. Signalų slopimas linijoje didėja jai ilgėjant ir mažėja esant didesniam laido diametrui. Faktiškai ADSL turi funkcionuoti esant linijos ilgiui 3,5-5,5 km. Esant 0,5mm laido storiui. Šiuo metu ADSL sugeba palaikyti “krintančio” srauto duomenų perdavimą nuo 1,5 Mbit/s iki 8 Mbit/s. ir “kylančio” srauto nuo 640 Kbit/s. iki 1 Mbit/s. Bendra vystimosi šios technologijos tendencija žada ateityje padidinti duomenų perdavimo greičius, ypač “krintančioj” kryptį.
Paprastai maksimalus DSL linijos ilgis be regeneratorių siekia iki 5,5 km. Didėjant perdavimo spartai, linija trumpėja. DSL ilgis labai priklauso ir nuo kabelio tipo bei kabelio gyslos diametro. Naudojant optinio ryšio linijas abonetiniame tinkle, DSL linija gali siekti iki 100 km.

ADSL TECHNOLOGIJA

ADSL (Asymmetric Digital Subscriber Line) – asimetrinė skaitmeninė abonentinė linija, kuri labai poluliari tarp individualių ir verslo vartotojų. Ji vadinama asimetrine, kadangi didesnioji dviejų krypčių arba dupleksinės dažnių juostos pločio dalis skirta krypčiai iš tinklo vartotojo link (žemyn), o tik nedidelė juostos pločio dalis naudojama perduoti vartotojo informacijai arba sąveikos signalams į tinklą(aukštyn). Interneto ir daugiatipių paslaugų duomenų tinklai reikalauja plačios perdavimo juostos link abonento, kai tuo tarpu vartotojo užklausimo ir reakcijos duomenims perduoti pakanka siauros dažnių juostos. Panaudojant ADSL per paprastą kabelio varinę porą perduodamas balso kanalas 0,3-3,4 kHz ir didelės spartos informaciją aukštyn juostoje nuo 64-640 kbit/s, o žemyn – nuo 500 kbit/s iki 8 Mbit/s .

Kiekvieno ryšių kanalo pralaida priklauso nuo jo naudojamos dažnių juostos bei nuo signalo ir triukšmo santykio (kurį lemia sujungimo kokybė). Kai šiedu dydžiai yra fiksuoti, fiziškai neįmanoma peržengti ribą, kurią dar 1948 m. apibrėžė garsusis Claude’as Shannonas iš “Bell Laboratories”. Analoginiam 33,6 Kb/s spartos modemui, naudojančiam 3200 Hz pločio dažnių juostą, reikia labai kokybiškos linijos su dideliu signalo ir triukšmo santykiu, nes jis yra labai arti iš Shannono formulės gaunamos teorinės kanalo pralaidos ribos, artimos 35 Kb/s. Modemuose, kurių sparta yra 56 Kb/s, pasinaudojama kai kuriomis skaitmeninių linijų ypatybėmis, leidžiančiomis išvengti kelių triukšmo šaltinių, bet ir jie iš vartotojo stočiai negali perduoti didesnių nei 33,6 Kb/s srautų.
Bet vytąja vario laidų pora galima perduoti ir kur kas didesnius duomenų srautus. Dažnių juosta ir signalo stipris dažnai yra ribojamas paprasto linija sklindančių signalų slopinimo. Didesni dažniai yra slopinami stipriau, bet jeigu linija bus trumpa, jos pralaidą galima gerokai padidinti.
Devintajame dešimtmetyje amerikiečių kompanijos “Bellcore” inžinierius Josephas Leichleideris pasiūlė plačiajuosčiam ryšio kanalui, jungiančiam telefono stotį su netoliese esančiais abonentais, naudoti paprastas telefono linijas. Ryšio tokia linija kokybės pagerinimui jis dar pritaikė specialų signalo kodavimą, naudojantį daugelį lygmenų. Po kelerių metų tokią skaitmeninės abonentinės linijos DSL įrangą, pavadintą HDSL (High-bit-rate DSL – didelio bitų dažnio DSL) ir leidžiančią 4 km nuotoliu perduoti beveik 800 Kb/s srautus, jau buvo galima nusipirkti.
“Bellcore” kūrė savąją simetrišką HDSL sistemą, o tuo pat metu Stanfordo universiteto grupė, panaudojusi kitonišką signalo kodavimą, vadinamą diskretiniu daugiatoniu DMT (Discrete MultiTone), sugebėjo 1,6 km ilgio dvilaide linija perduoti daugiau kaip 8 milijonų bitų per sekundę. Stanfordo universitete sukurtoje technologijoje visa apie 1 MHz pločio dažnių juosta buvo padalijama į 256 atskirus apie 4 kHz pločio kanalus (žr. pav).
Iš pradžių DMT manyta taikyti siunčiant telefono linijomis įrašus vaizdajuostėse. Šiuo atveju signalai daugiausiai keliauja viena kryptimi, todėl dauguma naujųjų kanalų buvo paskirti žemynkrypčiam srautui, perduodančiam signalą vartotojui. Šiam srautui teko apie 6 Mb/s, o priešingos krypties – aukštynkrypčiam – tik apie 0,6 Mb/s. Toks asimetriškas DSL variantas buvo pavadintas ADSL; dabar šis signalo kodavimo ir kanalų paskirstymo būdas yra įtvirtintas pasaulinių standartų.
Tam kad perduoti didelį kiekį duomenų per vytos poros telefoninius kabelius, ADSL technologijose naudojami specialūs algoritmai ir skaitmeninis duomenų apdorojimas. Telefono linijos gali silpninti perduodamą signalą (pavyzdžiui, esant 1 Khz dažniui, tai yra įprastas duomenų perdavimas ADSL tecnologija). Iš pirmo žvilgsnio ADSL sistema paprasta – susidaro kanalai dideliam greičio perdavimui per įprasta telefono kabelį. Tačiau žvelgiant giliau, galima suprasti, jog ši duomenų perdavimo technologija yra šiuolaikinė.
Technologija ADSL naudoja varinės telefono linijos praleidžiamos juostos padalinimo metodą į keleta dažnio juostų.Tai leidžia vienu metu perduoti keletą signalų per vieną liniją. Toks pat principas veikia kabelinėse televizijose, kada kiekvienas vartotojas turi specialų keitiklį, dekoduojantį signalą ir leidžiantį žiūrėti papildomus programų paketus. Naudojant ADSL įvairūs nešėjai vienu metu perneša įvairias dalis perduodamų duomenų. Šis procesas žinomas kaip dažnių sutankinimas ryšių linijose (Frequency Division Multiplexing – FDM) Esant FDM vienas depazonas išskiriamas perdavimui “krintančio” kitas “kylančio” duomenų srautams. Diapazonas “krintančio” srauto taip pat skirstomas į vieną ar keleta didelio greičio kanalų. Diapazonas “kylančio” srauto taip pat skirstomas į vieną ar keleta žemo greičio kanalų. Be to gali būti naudojama aido kompensacijos technologija (Echo Cancellation), kurią naudojant diapazonai “kylančio” ir “krintančio” srautų perdengiami ir išskiriami vietinės aido kompensacijos būdais.
Būtent tokiu principu ADSL gali, pavyzdžiui, vienu metu greitai perduoti duomenis, videosignalą ir faksą. Ir visa tai galima daryti netrikdant įprasto telefoninio ryšio. Technologija numato rezervavimą nustatytos dažnio juostos paprastai telefono linijai (arba POTS – Plain Old Telephone Service). Taip kad naujų tecnologijų kūrėjai vis delto paliko telefonų abonentam siaurą dažnių juostą gyvam bendravimui. Tuo pačiu galima šnekėtis ir perdavinėti duomenų srautus nesirenkat tik vieną iš jų. Netgi jei pas jus dings elektra telefono linija dirbs kaip ir anksčiau ir turėsite galimybę paskambinti. Tokios galimybės turėjimas įėjo į ADSL kūrėjų planus. Vien tik ši galimybė suteikia pirmenybę ADSL sistemai prieš ISDN.
Viena iš svarbiausių ADSL esamų pirmenybių prieš kitas didelio greičio perdavimo technologijas yra paprasčiausių telefoninių linijų sudarytų iš varinių vytų porų panaudojimas. Suprantama ,kad vytų porų yra daug daugiau negu pvz. kabelių paklotų specialiai kabeliniams modemams. ADSL sukuria, taip sakant “dengiantį tinklą”. Ir tai nereikalauja brangios ir trunkančios ilgą laiką rekonstrukcijos (kaip reikalauja ISDN) .
ADSL yra didelio greičio duomenų perdavimo technologija, na bet koks tai greitis? Raidė “A” pavadinime ADSL reiškia “asymmetric” (asimetrinė), galima daryti išvadą ,kad duomenys į vieną pusę perduodami greičiau, kaip į kitą. Todel tenka atkreipti dėmesį į du duomenų perdavimo greičius:”žeminantis” srautas (duomenų perdavimas iš tinklo į Jūsų kompiuterį) ir “kylantis” srautas (duomenų perdavimas nuo kompiuterio į tinklą).

ADSL PALYGINIMAS SU KITOMIS TECHNOLOGIJOMIS

ADSL pranašumas prieš kabelinės televizijos teikiamą plačiajuostį ryšį
ADSL turi nemažai pranašumų prieš kabelinės televizijos tinkluose įrengtas plačiajuosčio interneto sistemas. Jeigu naudosite ADSL, signalas jūsų linijoje nebus dalijamas su kitais vartotojais. Savo ruožtu kabeliniai modemai veikia terpėje, panašioje į didelę triukšmingą kompaniją. Kai kas nors kitas priima duomenis, jūs to daryti negalite, nors ir jūs, ir visi kiti, žinodami, kaip signalai yra užkoduoti, galėtumėte “pasiklausyti” svetimų duomenų signalų. Telefono linijos tuo požiūriu yra kur kas saugesnės.
Be to, ADSL magistralėmis šimtams abonentų skirti signalai sklinda 155 Mb/s ir didesniais greičiais. Televizijos kanalų duomenis galima perduoti maždaug 30 Mb/s sparta, todėl prie to kanalo prisijungus daugiau modemų ryšio efektyvumas akivaizdžiai pablogės.

ADSL ir analoginiai modemai
Tam, kad galėtume įvertinti duomenų perdavimo greitį ADSL reikia palyginti su kitomis technologijomis prieinamoms vartotojams.Analoginiai modemai leidžia pasiekti duomenų perdavimo greitį nuo 14,4 iki 56 Kbit/s.
Analoginiam 33,6 Kb/s spartos modemui, naudojančiam 3200 Hz pločio dažnių juostą, reikia labai kokybiškos linijos su dideliu signalo ir triukšmo santykiu, nes jis yra labai arti iš Shannono formulės gaunamos teorinės kanalo pralaidos ribos, artimos 35 Kb/s. Modemuose, kurių sparta yra 56 Kb/s, pasinaudojama kai kuriomis skaitmeninių linijų ypatybėmis, leidžiančiomis išvengti kelių triukšmo šaltinių, bet ir jie iš vartotojo stočiai negali perduoti didesnių nei 33,6 Kb/s srautų.

ADSL ir ISDN
ISDN leidžia pasiekti 64 Kbit/s. kanalui (vartotojas dažniausiai turi du kanalus, kas sumoje yra 128 Kbit/s.
Pateikta ADSL sistemos struktūra ISDN atveju. Plačiajuosčiame kanale išskiriamos atskiros juostos informacijos perdavimui nuo vartotojo į tinklą bei nuo tinklo vartotojo link. Siaurajuostis ISDN kanalas suteikia 64 kbit/s skaitmeninį traktą.

ADSL linijoje perduodamas dažnių spektras

ADSL ir kitos XDSL technologijos
Įvairios technologijos ADSL leidžia vartotojui perdavinėti duomenis 128 Kbit/s. (IDSL), 768 Kbit/s. (HDSL), “krintančiam” srautui 1,5 – 8 Mbit/s. “kylančiam” srautui 640 – 1000 Kbit/s. (ADSL), “krintančiam” srautui 13 – 52 Mbit/s. ir “kylančiam” srautui 1,5 – 2,3 Mbit/s. (VDSL) greičiu.

ADSL ir E1, E3 technologijos
Skaitmeninės linijos E1 ir E3 turi duomenų perdavimo greitį, atitinkamai, 2,048 Mbit/s. ir 34 Mbit/s.

ADSL MODULIACIJA- DEMODULIACIJA. Galiniai įrenginiai- priėmimas-siuntimas (transeiveriai)

ADSL kadro strktūra

DSL moduliacijos technologijos
Moduliacija remiasi metodais kurie nusako skaitmeninio (analoginio) signalo pavertimą į banginę formą (nešantyjį signalą). Kartą užkoduotas, originalus signalas gali būti atgamintas atvirkščiu procesu vadinamu- demoduliavimu. Moduliacija atlieka signalo pritaikymą (adaptavimą) kitam dažniui negu originalaus (pradinio) signalo. Štai kaip tai atrodo schematiškai:

Taigi modemą kitaip kalbant galime pavadinti moduliatorius/demoduliatorius. Modemas reikalingas telefoniniame tinkle perduoti audio (analoginį signalą), ne duomenų bitus. Modemas reikalngas suderinti esamą aparatūrą.
Keletas standartizuotų ITU sąjungos signalų moduliacijos technologijų naudojama įvairių tipų DSL linijose. DSL linijų modemų gamintojai pasirenka DMT (Discrete Multitone Technology) – diskrečią daugiatoninę technologiją arba SCAM (Supressed Carrier Amplitude Modulation) – nuslopinto nešlio amplitudinę moduliacją.
DSL modemų perdavimo spartos standartizuojamos Šiaurės Amerikos ir Europos standartais.

Pradžioje inžinieriams teko rinktis tarp įvairių ADSL naudojamų signalo moduliavimo būdų. Su DMT rimtai varžėsi QAM (kvadratūrinis amplitudinis moduliavimas) ir CAP (amplitudės ir fazės moduliavimas be nešlio). Atlikus bandymus paaiškėjo, kad DMT yra mažiau jautri trikdžiams ir leidžia pasiekti didesnę dažnių juostą nei kitos alternatyvos. Pradžioje DMT atrodė sudėtingesnė ir brangesnė už konkuruojančias technologijas, bet šiuos trūkumus pavyko pašalinti perkėlus visą moduliatoriaus schemą ant vienos silicio plokštelės. Pradėjus masinę ADSL skirtų integrinių schemų gamybą jų kaina sumažėjo.

Diskretiniu daugiatoniu DMT (Discrete MultiTone) technologija visa apie 1 MHz pločio dažnių juosta buvo padalijama į 256 atskirus apie 4 kHz pločio kanalus.
ADSL DMT moduliacijos schema:

QAM yra pagrįstas pastovaus dažnio signalais, kurių keturi variantai yra sudaromi fazę pastumiant per 90o. Be to, kiekvieno šio signalo amplitudė gali turėti po keletą diskretinių verčių. Pavyzdžiui, 64 QAM (64 amplitudės ir fazės deriniai) atveju kiekvienas derinys perneša 6 informacijos bitus (26=64), todėl radijo dažnio nešliu, turinčiu 6 MHz pločio juostą, galima perduoti iki 30 Mb/s srautus. (Naujesnėje įrangoje gali būti naudojamas ir 256 QAM moduliavimas, o vieno kanalo pralaida išauga iki 40 Mb/s.)

ADSL modemų DMT signalų spektras

TESTAVIMAS
Abonentinės linijos pagrindiniai testuojamieji parametrai:

Linijos ilgis (pirmiausia reikia žinoti kiek abonentas yra nutolęs nuo centrinės stoties), turi būti ne daugiau kaip 3,5 km 1Mb/s ir 2 Mb/s spartoms, ir nedaugiau 5.5km 512kbps spartai.
Linijos nuostoliai (šis testas reikalingas patikrinti linijos tinkamumą ADSL perdavimo terpei), nuostoliai neturi viršyti 41 db 1Mb/s ir 2Mb/s perdavimo spatoms, bei 55dB 512kb/s spartai.
Talpumas (tai taip pat nusako linijos kokybiškumą), linijos talpumas turi neviršyti 160nF – naudojant RADSL talpis gali būti iki 200nF .
Triukšmų matavimas (Whoosh Test). The tests looks at the quality of the line across the DSL frequency range and measures how much of the signal reaches your house, the lose should be less than 45db for 1Mbps and 2Mbps products and 59dB for 512kbps products. For users with a wires-only installation this test isnt done, but can be carried out remotely at a later date if the line is unstable.
Testavimui naudojama aparatūra
Broadband Internet Access Testing Suite (BIATS) – CoLT-450.
ATM F5 OAM Loopback and IP PING Testing
How effective is your DSL provisioning for end-to-end network connectivity between DSL subscribers and the Internet? The BIATS option for the CoLT-450 allows installers and troubleshooters to quickly identify the source of SYNC or SURF problems. With the CoLT-450, it’s simple to determine if the problem is in the local loop, the DSLAM, the ATM switches, the B-RAS, the gateway, or various ISP servers. All this in a simple to use, economical, hand held test set.

The modular Consultronics CoLT-450 DSL Test Set features ATM F5 OAM Loopback and IP PING functionality that does not require a special IP module to get the job done. Users can test both ADSL and SHDSL circuits, verifying the physical DSL layer and then performing an ATM F5 OAM Loopback. Once the technician is satisfied that the proper ATM VCI and VPI are available and configured, login procedures and IP PING tests can be performed at the push of a button. The CoLT-450 makes verification of DSL services a snap. Specifically, it offers the ability to perform ATM OAM Cell Generation, ATM OAM Cell Reception and Statistics, ISP login with password, and IP (Internet Protocol) PING testing. ILECs, CLECs, and other wireline DSL providers will have a complete summary of the DSL service being supplied to the customer. This benefits the provider by improving install times, reducing secondary truck rolls, clearing trouble tickets quickly, and ensuring that SLA agreements are met.

ADSL PANAUDA

Naudojant ADSL technologiją duomenų perdavimo juosta kuria galinis vartotojas magistraline linija surištas su tinklu priklauso pilnai ir visada tik jam. Ar reikalinga ADSL linija? Spresti jums, bet, kad Jūs priimtumėte teisinga sprendimą, išanalizuosime kai kurias teigiamas ADSL savybes.

Asimetriškas ryšys labai tinka naršymui WWW, todėl pastaraisiais metais ADSL įranga yra vis dažniau instaliuojama telefono tinkluose. Ji leidžia turėti nuolatinį (always-on) interneto ryšį ir iki 5,5 km ilgio telefono linijomis persisiųsti po keletą šimtų kilobitų per sekundę. ADSL dar yra labai patogi ir tuo, kad duomenims perduoti naudojami virš balso dažnių juostos esantys kanalai, todėl ta pačia telefono linija vienu metu galima perduoti ir balsą, ir duomenis.
Greitu laiku galime sulaukti ir didesnių perdavimo greičių priėmimo spartos iki 52 Mb/s, o siuntimo iki 2 Mb/s.

Kabeliniai modemai naudoja bendrus ryšio kanalus tarp visų vartotojų, tačiau technologija ADSL pritaikyta naudoti vieno vartotojo telefono linija duomenų perdavimui. Ji įgalina pilnai išnaudoti telefono linijos resursus. Telefoninio pokalbio metu linijos resursai išnaudojami tik apie 1%, tačiau ADSL tecnologija “ištaiso” šį trūkumą ir išnaudoja likusią 99% dalį resursų greitaeigiam duomenų perdavimui. Telefono pokalbiams naudojami patys žemiausi linjos dažniai (apie 4Khz), o visa kita naudojama duomenų perdavimui.

ADSL atveria visiškai naujas galimybės tose srityse, kuriose realiame laike neįmanoma padaryti. Tai videokonferencijos ir kt. ADSL technologijos pagalba interneto paslaugų tiekėjai, gali pasiulyti 100 kartų didesnį interneto greiti nei šiuo metų pačio greičiausio analoginio modemo (56 kb/s) ir 70 kartų greitesnį interneto greitį nei ISDN (128 kb/s).

ADSL technologija efektyvi ir iš ekonominės pusės todėl, kad nereikia tiesti naujų kabelių, nes naudojami telefono linijos kabeliai. Tai reiškia, kad jei pas jus yra telefono ryšys, jums nereikės tiesti naujų laidų tam, kad pasinaudoti ADSL paslauga.

ADSL- verslui ar gyventojams?

Senųjų operatorių ir konkuruojančių vietinių stočių operatorių (CLEC – Competitive Local Exchage Carriers) požiūris į DSL labai skiriasi. CLEC sutelkė dėmesį į verslo abonentus, nes iš jiems siūlomų kompleksiškų paslaugų paketų galima daugiau uždirbti, o tradiciniai operatoriai daugiau yra nusiteikę į taikymą buityje, nes šioje srityje jiems labai graso kabelinės televizijos kompanijos, siūlančios plačiajuosčius modemus. Be to, telekomai turi daug klientų, naudojančių skirtines T-1 linijas. Jeigu jie pradės siūlyti verslininkams DSL technologiją, labai nukentės kompanijų T-1 biznis. DSL tarifai yra daug mažesni nei T-1.

Anot vienos ataskaitos, xDSL paslauga grasina ne tik T1/E1 linijoms, bet ir ISDN bei antrosioms telefono linijoms, kurias gyventojai įsirengia specialiai Internetui arba faksimiliniam ryšiui. Ypač reali ši grėsmė yra ne JAV, o kitose šalyse, kuriose Interneto poreikis dar nėra taip išsivystęs, veikiantiems telekomams.

Telekomai vis dėlto privalės aktyviau siūlyti DSL gyventojams, nes kitaip pastarieji įsigys kabelinius modemus. Amerikoje dabar kabeliniai modemai ryškiai pirmauja plačiajuosčio Interneto ryšio sektoriuje.

Paslaugų plėtra panaudojant ADSL variantą- G.lite

Kiekvienu atveju kol kas į kliento namus turi atkeliauti įrengsiantis daliklį technikas, o tai yra bene didžiausias DSL įdiegimo stabdys. Operatoriams tokie darbai kainuoja labai daug, todėl bedaliklinė ADSL (geriau žinoma G.lite vardu) tampa vis populiaresnė, nes šiuo atveju vartotojas gali ADSL įsirengti pats. Nors G.lite yra pigesnė instaliuojant, bet tai yra daroma dažnių juostos, ribojamos 1,5 Mb/s, sąskaita.

Spartesnę ADSL įmanoma gauti vartotojo namuose instaliuojant ne daliklį, bet mikrofiltrą. Vartotojas gali šį mikrofiltrą įsijungti pats tarp telefono ir sienoje esančio šakutės lizdo. Firma Orckit, sukūrusi ir pardavinėjanti tokius mikrofiltrus, savo gaminį vadina “draugiška ADSL”. Dabar modemus ir filtrus, kuriuos galima instaliuoti pačiam, jau siūlo keletas operatorių, todėl šis būdas turėtų būti pats populiariausias.
Masiniam vartotojui yra skirtas ADSL variantas, vadinamas “G.lite”. Vartotojo kryptimi “G.lite” standarte pralaida yra ribojama 1,5 Mb/s, o stoties kryptimi – 0,5 Mb/s. Šitaip apribojus pralaidą pavyko pasiekti, kad “G.lite” patikimai veiktų net 70% senų telefono linijų, sistema būtų pigesnė ir sunaudotų mažiau energijos.

Balso paslaugos DSL tinkluose

Netgi jei didžiausia DSL perspektyva yra plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas verslui ir gyventojams, kitas didelis šių linijų taikymas bus balso ryšys. Apie 8 ar 10 JAV įsikūrusių CLEC dabar atlieka balso perdavimo DSL linija (VoDSL – Voice over DSL) bandymus. Dar šiemet minėtąją paslaugą pradės siūlyti komerciškai.

Tradicinėje ADSL konfigūracijoje analoginiam balso kanalui yra skiriama žemų dažnių spektro dalis, o visi aukštieji dažniai skiriami DSL ryšiui. VoDSL sistemoje viršutinė spektro dalis panaudojama ne duomenų ryšiui, o papildomiems balso ryšio kanalams sukurti. Todėl operatorius gali viena vario laidų pora suteikti vartotojui daugiau telefono linijų. Balso signalai DSL jungtyje yra skaitmeniniai, tačiau centrinėje stotyje stovinti įranga paverčia signalus analoginiais prieš pasiųsdama juos į viešuosius telefono tinklus. Šitaip galima telefono linijų skaičių padidinti iki 24, nors dažniausiai siūloma nuo 4 iki 16 papildomų linijų.

VoDSL yra patrauklesnė CLEC nei seniesiems telekomo operatoriams. Naujos kompanijos, pasitelkusios VoDSL, gali pradėti pačios teikti balso ryšio paslaugas.
Pagrindinis faktorius, lemiantis sėkmingą ADSL tinklų plėtimą – tai galimybė perdavinėti skaitmeninius duomenis įprastinėmis telefono linijomis (vario laidų poromis), neliečiant šiuo metu egzistuojančių analoginės telefonijos garso paslaugų. Vartotojams tai suteikia keletą privalumų. Vartotojas visą laiką gali naudotis Internetu. Kita vertus, net ir tada, kai vartotojas prijungtas prie Interneto per modemą, garso linija lieka laisva įeinantiems ir išeinantiems skambučiams. ADSL įrangą galima įdiegti egzistuojančiuose analoginiuose telefono tinkluose nepriklausomai nuo to, kokie tuose tinkluose naudojami siaurajuosčiai komutatoriai. Maža to, ADSL įranga gali veikti net tuose tinkluose, kuriuose įrengti elektromechaniniai garso komutatoriai.

Po pradinės sėkmės pasidarė aišku, kad naudojant ADSL technologiją galima siūlyti ne tik skaitmeninių duomenų perdavimo paslaugas, bet ir daugelio kanalų telefono linijas, integruotas su įvairiomis paslaugomis (pvz., virtualusis privatusis tinklas ir t.t.), orientuotomis į tam tikras specifines rinkas. Taigi ADSL gali užtikrinti pakankamai plačią duomenų perdavimo juostą, kurios tam tikrą dalį galima panaudoti papildomoms garso paslaugoms.

Technologija, leidžianti perduoti ir garsą, ir duomenis ADSL tinkluose, buvo pavadinta VoDSL (Voice over DSL). Tiksliau sakant, tai ne tik technologija, bet ir visa eilė paslaugų (jų sudėtis priklauso nuo konkrečių tam tikro verslo reikalavimų bei poreikių), kurias gali teikti ryšių paslaugų tiekėjai (operatoriai).

VoDSL technologija gali sudominti du panašios rinkos vartotojus. Visų pirma – tai mažąsias ir vidutinio dydžio įmones, kurių daugumai užtenka 500 kb/s duomenų perdavimo greičio. O kas dėl garso signalų perdavimo linijų, tai tokio tipo vartotojai paprastai naudojasi 4-12 telefono linijomis. Pvz., naudojant ADSL garso kodavimo technologiją piko metu šios telefono linijos išnaudoja tik 128-256 kb/s juostą. Tuo tarpu bendra ADSL pralaidumo juosta paprastai viršija 2 Mb/s (gali siekti net 7 Mb/s), perduodant duomenis vartotojui (žemynkryptis srautas) bei 500 kb/s, perduodant duomenis į tinklą (aukštynkryptis srautas).

Kiti rinkos vartotojai – tai vadinamieji rezidentiniai vartotojai (atskiri piliečiai arba tam tikros firmos darbuotojai), kurie paprastai naudojasi 2-4 linijomis. Vidutiniškai tokio tipo vartotojui visiškai užtenka 2 linijų jo darbo vietoje, kur įrengtas asmeninis kompiuteris. Pvz., antra linija gali būti panaudota prijungimui prie žinybinės (privačios) telefono stoties (PBX – Private Branch Exchange) tuo atveju, kai asmeninis kompiuteris, naudojant ADSL įranga, įjungtas į LAN tinklą.

Savo ruožtu ryšių paslaugų tiekėjus (operatorius) galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmoji grupė – tai ilgą laiką egzistuojanti tradicinė vietinė įgaliotoji telefonijos kompanija (ILEC – Incumbent Local Exchange Carrier). Antrąją grupę sudaro nepriklausomos vietinės telekomunikacijų kompanijos (CLEC – Competitive Local Exchange Carrier), kurios teikia atskiras telefono linijas visada juridiniams asmenims.

Be abejo, skirtingoms grupėms priklausantys operatoriai naudosis skirtinga VoDSL tinklo architektūra ir savo veikloje vadovausis skirtingais prioritetais. Nepaisant to, kiekvienas operatorius iš esmės gali pelningai įdiegti VoDSL technologiją, nes pastaroji gali sudominti vartotojus siūlomomis paslaugomis: telefono pokalbių bei duomenų perdavimo paslaugų bendra sąskaita, ISDN tinklams prilygstančia garso kokybe, automatiškai užsakytų paslaugų aktyvinimu ar nutraukimu. Visa tai įmanoma tik tuo atveju, kai vartotojas savo patalpose įsirengęs vadinamąjį integruotą priėjimo įrenginį (IAD – Integrated Access Device). Pastarasis sprendimas leidžia sumažinti išlaidas, susijusias su papildomos įrangos diegimu vartotojo patalpose.

Kaip CLEC atveju atrodo tinklo architektūra, žiūrėkite 1 pav. Vartotojo patalpose IAD užtikrina duomenų perdavimo sąsają (pvz., Ethernet) bei tam tikrą skaičių garso perdavimo sąsajų. Tai, pvz., gali būti RJ 11 lizdai, kurie užtikrina standartinę POTS įrenginių (Plain Old Telephone Service – įprastinės telefono paslaugos) analoginę sąsają. IAD veikia kaip tinklo demarkacijos taškas – iš vienos pusės jis prijungtas prie ADSL tinklo, o iš kitos pusės jis užtikrina užsakomąsias paslaugas. IAD atlieka pakeitimą tarp analoginių signalų iš vartotojo pusės ir garso signalų, perduodamų skaitmeniniu būdu per AAL-2/ATM lygmenį, iš tinklo pusės.

Taip pat IAD apdoroja signalų mainų protokolą, kad būtų galima fiksuoti telefono skambučius, perduodamus AAL-2/ATM duomenų srautuose. Nešantys garsą srautai kartu su valdymo signalais sutankinami, kad būtų galima valdyti garso srautų bei kitų ATM duomenų perdavimą. Garso bei duomenų perdavimo paslaugoms atskirti CLEC operatorius savo centriniame ofise turi įrengti DSL priėjimo multiplekserius (DSLAM – DSL Access Multiplexer), prie kurių jungiasi varinės kilpos iš užsakovų pusės. Visas duomenų srautas toliau perduodamas į ILEC centrinį ofisą. Garso bei duomenų virtualieji kanalai atskiriami duomenų komutatorių pagalba, pvz., ATM komutatoriais. Paprastai gautus duomenis apdoroja BRAS serveris (plačiajuostis nuotolinio priėjimo serveris). Po to garso signalai perduodami į centrinę garso sąsają, kuri keičia perduodamus AAL-2 lygmens pagalba signalus atgal į signalus, perduodamus įprastinėmis siaurajuostėmis telefono linijomis.

Garso sąsaja atlieka keletą pagrindinių funkcijų. Visų pirma, ji apdoroja AAL2/ATM duomenų srautus, atlieka signalų kodavimą/dekodavimą ir palaiko signalų mainus tarp vartotojo patalpų ir telefono linijų centrinio biuro. Pagrindinė garso sąsajos paskirtis – jau egzistuojančių siaurajuosčių telefono linijų ir VoDSL tinklų tarpusavio suderinamumas. Sąsaja ištraukia garso signalus iš AAL2/ATM duomenų srautų ir juos skaitmeniškai apdoroja (pvz., atlieka dekompresijos arba aido panaikinimo operacijas). Panašiu būdu sąsaja užtikrina signalų ir IAD įrenginio tarpusavio mainus, pranešdama apie ateinančius telefono skambučius. Pagaliau sąsaja turi užtikrinti atitinkamą vietinio duomenų apsikeitimo siaurajuostę sąsają. Europos šalyse tam reikalui paprastai naudojamas V5.2 protokolas, Amerikos atveju – GR-303 protokolas. Taigi užtikrinamas garso signalų srautų sutankinimas pagal užklausą, kas leidžia sumažinti bendrą sąsajų skaičių, reikalingų vietiniam duomenų pasikeitimui. Tipinis sutankinimo santykis verslo vartotojų atveju yra 4:1. Tai reiškia, kad keturiems užsakytiems kanalams tenka vienas kanalas, skirtas vietiniam duomenų pasikeitimui.

2 pav. VoDSL tinklo architektūra ILEC atveju.

Tinklas ILEC atveju parodytas 2 pav. Atsižvelgdami į šią architektūrą ILEC operatoriai labiau orientuojasi į paslaugų tiekimą mažosioms įmonėms, vadinamiesiems SOHO (Small Office/Home Office) bei rezidentiniams vartotojams.

Šiuo metu auga antrosios (taip pat ir kitų) linijos paklausa, nes atsirado poreikis vienu metu palaikyti ryšį su Internetu ir naudotis telefono linija. Be to, šiuolaikiniuose pastatuose didėja poreikis turėti daug vienu metu veikiančių komunikacijų. ADSL technologija leidžia teikti šias paslaugas mažiausiomis sąnaudomis, nes šiuo atveju VoDSL galima nagrinėti kaip jau parengtą naudojimui sprendimą. Pvz., kai vartotojas pareiškia norą turėti didesnio duomenų perdavimo kanalą, operatoriai greit aktyvuoja šią paslaugą, įdiegdami atitinkamą programinę įrangą. Taigi, toks sprendimas leidžia sumažinti operatorių sąnaudas, susijusias su papildomos įrangos įdiegimu, personalo apmokymu ir t.t.

Kaip jau buvo minėta įvade, ADSL technologijos sėkmę lėmė galimybė teikti naujas duomenų pristatymo paslaugas naudojant įprastas telefono linijas ir tuo pačiu metu neliečiant jau egzistuojančių analoginės telefonijos paslaugų (žr. 3 pav.). Norint ir toliau sėkmingai vystyti šią technologiją, reikia tam tikrus jos sprendimus patobulinti. Pagrindinis VoDSL technologijos trūkumas – specialūs filtrai (splitter) kiekviename linijos gale. Pastarieji atskiria analoginius bei skaitmeninius signalus. Filtrai, ypač tie, kurie įrengti centriniame biure, yra gana brangūs. Maža to, dėl šių filtrų kiekvienam vartotojui reikalingos dvi varinių laidų poros, prijungtos prie DSLAM (viena galiniam vartotojui, kita prijungta prie garso komutatoriaus). Dėl to ribojamas linijų, prijungtų prie DSLAM, skaičius.

Vartotojams, norintiems gauti siauresnės pralaidumo juostos garso bei duomenų perdavimo paslaugas, galima pasiūlyti žymiai geresnę bei pigesnę technologiją (žr. 4 pav.). Tokia architektūra leidžia smarkiai supaprastinti paslaugų tiekimą ir sumažina reikalingos įrangos apimtį.

Pilnai skaitmeninės kilpos (FDL – Full Digital Loop) atveju visi garso signalai perduodami skaitmeninių duomenų DSL kanalu. Toks garso perdavimas suteikia privalumų, bet reikalauja ir tam tikrų pakeitimų. Pagrindinis pakeitimas – tai įrengtos užsakovo patalpose įrangos (CPE – Customer Premises Equipment) pakeitimas. Paprastai FDI CPE gali užtikrinti ir duomenų perdavimo paslaugas DSL tinkluose. Pvz., rezidentinio vartotojo atveju CPE gali užtikrinti Ethernet bei dvi analogines artimojo ryšio telefono sąsajas. Kai garso bei duomenų pristatymui naudojama tik DSL grandinė, garso sąsaja gali turėti aukštą integravimo laipsnį. Rezidentinius vartotojus priklausomai nuo jų poreikio galima aprūpinti ne tik Ethernet, bet ir kitų tinklų sąsajomis, pvz., bevielio ryšio (802.11 b standartas). Kita vertus, verslo vartotojai išloš daugiau naudodamiesi garso perdavimo prievadų bei garso paslaugų pristatymu per skaitmenines sąsajas, integruotas su duomenų perdavimu per Ethernet.

Antras pakeitimas pasireiškia tuo, kad DSL tinklas dabar galės aprūpinti CPE įrangą energija avarijos metu. Ankstesnieji tyrimai parodė, kad avarijos metu sąsaja gali ir toliau veikti vartodama energiją, paduodamą tik iš DSLAM. Toks darbo režimas įmanomas apribojant ryšio kanalo pralaidumo juostą ir / arba nutraukiant kitų paslaugų (pvz., Ethernet) maitinimą.

Šiuo metu VoDSL atrodo kaip labai patraukli technologija, turinti nemažai privalumų ir ryšių paslaugų tiekėjų, ir vartotojų požiūriu.

Alcatel 1000 ADSL technologijų panaudojimas

Alcatel 1000 ADSL technologijų naudojimas tinkle leidžia įjungti į PSTN ir duomenų tinklą abonento galinius įrenginius per didelės spartos varinę kabelio porą. Naudojant didelio efektyvumo linijinio kodavimo techniką, ADSL įgalina perduoti naujas plačiajuostes paslaugas per vieną varinę kabelio porą.
Perduodamos juostos plotis abiem kryptimis gali būti laisvai parenkamas. Sistema automatiškai iki nustatytų ribų pasirenka tinkamų duomenų perdavimo spartą linijoje. Pagrindiniai Alcatel 1000 ADSL blokai yra prieigos adapteris AA (Access Adapter), esantis telefono stotyje, ir ADSL tinklo baigtis ANT (ADSL Network Termination), įrengiama pas vartotoją. AA adapteris sąveikauja su duomenų arba ATM tinklu, taip pat sudaro ištisinį sujungimą abonentine linija su bendruoju komutuojamu telefono tinklu. ANT baigtis sąveikauja su vartotojo terminalu (asmeniniu kompiuteriu, televizoriumi, Ethernet tinklu), taip pat garantuoja ištisinį sujungimą su telefono aparatu, naudojant POTS (Plain Old Telephone services) atšakotuvu. AA ir ANT blokų pagrindas yra ADSL modemas, kuris moduliuoja ir demoduliuoja vartotojo skaitmeninius duomenis ir perduoda juos vyta kabelio pora.

Taigi tradicinės telefoninio sujungimo paslaugos perduodamos ta pačia vyta kabelio pora kartu su naujomis didelės spartos paslaugomis.
ATM prieigos adapterį sudaro tinklo sąsaja, 155 Mbit/s ATM magistralė ir keletas ADSL linijų baigties plokščių (ADSL – LT). ATM magistralė leidžia multipleksuoti (demultipleksuoti) skirtingų perdavimo spartų virtualiuosius kanalus (virtualiuosius kelius) iš skirtingų ADSL – LT, veikiančių skirtingomis bitų perdavimo spartomis; ATM magistralė gali multipleksuoti pliūpsninio duomenų pobūdžio paslaugas, tokias kaip internetas ir kt. nuo 1,5 Mbit/s iki 155 Mbit/s spartos.
ADSL – NT tinklo baigtis leidžia įjungti iki 25 Mbit/s ATMF (Frame Relay) sąsają arba 10 Mbit/s Ethernet sąsają.
Alcatel 1000 ADSL modemas naudoja diskrečių daugelio dažnių moduliacijos technologijų DMT. DMT spektras užima iki 1,1 MHz dažnių juostą. Spektro juosta nuo 0,3 iki 4 kHz pasirenkama paprastajam telefoniniam ryšiui POTS sudaryti. Juostoje nuo 20 kHz iki 1,1 MHz yra nešantieji dažniai, kiekvienas užimantis 4,3 kHz juostos plotą. Skaitmeninei informacijai perduoti aukštyn panaudota 15 toninių dažnių, moduliuot QAM (Quarter Amplitude Modulation), technologija.
Pasirinkus DMT modemą, galima perduoti įvairiarūšę apkrovą su skirtinga perdavimo juosta. Maksimali fizinė bitų perdavimo sparta nustatoma automatiškai. Be to, perdavimo spartą linijoje galima parinkti iki maksimaliai galimos linijiškai.
Alcatel 1000 ADSL įranga suteikia už nedidelę kainą abonentams šiuolaikines didelės spartos duomenų perdavimo, telefono ryšio ir videoinformacijos perdavimo paslaugas per esamas kabelio simetrines varines poras.
Varinių fizinių abonentų linijų praleidžiamosios galios padidinimas pastaruoju metu realizuojamas šiomis skaitmeninių linijų technologijomis:
-HDSL (High bit rate Digital Subscribe Line) – didelės spartos skaitmeninė abonento linijos technologija užtikrina dviem arba trimis suktomis laidų poromis perduoti 2 Mbit/s informacijos srautus abiem kryptimis atstumais iki 10 km;
-ADSL (Asymmetric Digital Subscriber Line) – asimetrinė skaitmeninė abonento linijos technologija leidžia perduoti sukta kabelio laidų pora kryptimi tinklas – abonentas nuo 1,5 iki 8 Mbit/s spartos informaciją, o atgaline kryptimi – nuo 16 iki 640 kbit/s sparta;
-SDSL (Single line DSL) – vienos linijos skaitmeninė abonento linija perduodanti duomenis 1,544 arba 2,048 Mbit/s spartos viena kabelio sukta pora. Plačiai naudojama ISDN tinkle pirminės spartos prieigai;
-VDSL (Very high rate DSL) – labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija perduoda duomenis nuo 13 Mbit/s iki 52 Mbit/s sparta. Ji skirta perduoti duomenims optiniu kabeliu ;
-RADSL (Rate Adaptive Digital Subscriber Line) – adaptyviosios spartos skaitmeninė abonento linija automatiškai pasirenka duomenų perdavimo spartų priklausomai nuo perdavimo sąlygų abonentinėje linijoje (fiziniai, elektriniai linijos parametrai, triukšmai ir t.t.).

Leave a Comment