Didžiosios lietuvių kalbos klaidos

Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai
Nevartotinos naujosios svetimybės

Neteiktini vertiniai

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos

Žodyno klaidos

Klaidos Galimi klaidų taisymai

1.1.1. adejalas, adijalas = apklõtas
1.1.2. aiva = svaraĩnis
1.1.3. akuratnas, -a, akurat(n)us, -i = tvarkìngas, -a, kruopštùs, -ì, padorùs, -ì; gẽras, -à; teisìngas, -a

akuračiai, akuratn(i)ai = tvarkìngai, kruõpščiai; padõriai*; geraĩ; teisìngai
1.1.4. apart = bè, išskýrus; be tõ
1.1.5. arenda = núoma

arenduoti = núomoti(s), iš(si)núomoti
1.1.6. babina = rìtė
1.1.7. bakanas = kẽpalas
1.1.8. balėja, balija = 1. skalbtùvė; 2. praustùvė
1.1.9. balkis = sijà
1.1.10. bantas = 1. kãspinas; 2. petelìškė (kaklaraištis)

bantuotas, -a = kaspinúotas, -a
1.1.11. baranka, baronka = riestaĩnis

baronkėlė, baronkytė = 1. riestainiùkas; 2. traškùtis
1.1.12. barchatas = aksómas

barchatinis, -ė = aksomìnis, -ė
1.1.13. basket(k)ės = sportùkai, spòrtbačiai; spec. krepšìnio bãtai
1.1.14. baumkuchenas, bankuchenas = šakõtis
1.1.15. benzokolonėlė, benzokolonkė, benzokolonka = 1. degalìnė; 2. (benzìno) koolonė̃lė
1.1.16. bevelyti = bū́ti liñkusiam, -iai, liñkti; plg. 1.1.84.
1.1.17. biednas, -a = neturtìngas, -a; skurdùs, -ì

biednai = neturtìngai, skur̃džiai

biedniokas = var̃gšas, var̃geta, skur̃džius

biednystė = var̃gas, skur̃das

biednuomenė = vargúomenė
1.1.18. biskis, biskelis, biskutis .; biškis, biškelis, biškutis .
= trupùtis, truputė̃lis, trupučiùkas, mažumė̃lis

biskį, biskelį, biskutį .; biškį, biškelį, biškutį .
= trupùtį, truputė̃lį, trupučiùką, mažumė̃lį (-ę), bent kíek
1.1.19. blicas = blýkstė

blicinterviu = akìmirkos (trum̃pas) interviù

blicpartija = žaĩbo pártija

blicturnyras = žaĩbo turnỹras
1.1.20. bliūdas = dubuõ

bliūdelis, bliūdukas = dubenė̃lis

pusbliūdis = pùsdubenis
1.1.21. bliuznyti = blevỹzgoti, pliaũkšti, nešvánkiai kalbė́ti
1.1.22. bonka, bonkė = bùtelis

bonkelė, bonkutė = buteliùkas

pusbonkis = pùsbutelis
1.1.23. bravoras = 1. (alaũs) daryklà; 2. (spìrito) varyklà
1.1.24. britva = 1. skustùvas; 2. (skutìmosi) peiliùkas

britvutė = (skutìmosi) peiliùkas
1.1.25. britvonas = keptùvas
1.1.26. broma = 1. tarpùvartė; 2. var̃tai; 3. árka
1.1.27. broniruoti = už(si)sakýti (iš añksto), rezervúoti

broniruotė = (iišankstìnis) užsãkymas, rezervãvimas
1.1.28. brudas = 1. pur̃vas, nešvarùmai; núosėdos; 2. bjaurùmas, bjaurastìs; bjaurýbė

brudnas, -a = pur̃vinas, -à; mur̃zinas, -à; nešvarùs, -ì
1.1.29. brusas = tãšas

bruselis, brusokas = tašẽlis
1.1.30. bukietas = púokštė

bukietavimas = spec. rẽtinimas lizdaĩs
1.1.31. bulka = bandà; pyrãgas

bulkelė, bulkutė = bandẽlė, bandùtė
1.1.32. chrustai, krustai = žagarė̃liai, ausẽlės
1.1.33. čecholas = ùžvalkalas

čecholiukas = užvalkaliùkas
1.1.34. čerešnė = trẽšnė
1.1.35. daboti = 1. sáugoti, prižiūrė́ti; 2. žiūrė́ti

pasidaboti = 1. nusižiūrė́ti; 2. patìkti
1.1.36. dekis = užklõtas, ù

̀žtiesalas, plèdas
1.1.37. dratas = vielà

dratinis, -ė = vielìnis, -ė
1.1.38. ermideris, ermyderis, ermidelis = 1. triùkšmas; 2. sámbrūzdis, maišatìs
1.1.39. fara = žibiñtas
1.1.40. farforas = porceliãnas

farforinis, -ė = porceliãninis, -ė
1.1.41. frizuoti(s) = garbiniú́oti(s); garbanóti(s)

frizūra = šukúosena
1.1.42. fundyti = 1. váišinti; 2. dovanóti
1.1.43. galka, galkė = (mėsõs) kukùlis
1.1.44. geska, geskutė = papetė̃
1.1.45. grafkė, grapkė, grafkutė = žiogẽlis; segtùkas
1.1.46. grimeris, -ė, grimierius, -ė = grimúotojas, -a
1.1.47. guzikas = sagà
1.1.48. gvintas = sriẽgis

gvintuoti = sríegti
1.1.49. išmiera žr. 1.1.78.
1.1.50. (iš)mislyti, (iš)mislinti = (pra)manýti, tar̃ti; (iš-), (su)galvóti, mąstýti

išmislas = prãmanas, prasimãnymas

mislis = mintìs
1.1.51. kaldra = añtklodė
1.1.52. kalnierius = apýkaklė
1.1.53. kavoti(s) = 1. slė̃pti(s); 2. láidoti (nesangr.)

kavon(k)ės = slėpỹnės, skiniùkas
1.1.54. kazarma(s) = kareivìnės

kazarminis, -ė = kareivìnių
1.1.55. kelnė = spec. mentė̃
1.1.56. kitka = spec. spùdulas
1.1.57. klapanas = 1. vožtùvas; 2. añtkišenis
1.1.58. kleckai = kukùliai

kleckienė = kukuliẽnė

kleckučiai = kukuliùkai
1.1.59. knatai = spec. pùsverpaliai
1.1.60. knatas = dãgtis
1.1.61. knopkė, knopka = 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. smeigtùkas
1.1.62. kolioti(s) = plū́sti(s), kõneveikti
1.1.63. kombikormas = spec. kombinúotieji pašaraĩ
1.1.64. konusas = kū́gis

konusinis, -ė = kū́ginis, -ė
1.1.65. košeliena = šaltíena
1.1.66. kūdas, -a = líesas, -à

(su)kūsti = (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti
1.1.67. kurtkė, kurtka = striùkė
1.1.68. kvasas = girà
1.1.69. kvoldas = klõstė

kvolduoti = klóstyti
1.1.70. lastai = plaũkmenys
1.1.71. lystelė = 1. juostẽlė; spec. leñtjuostė; 2. spec. ilgìnė; 3. spec. príesiuvas
1.1.72. lištva, lištvelė = juostẽlė; spec. leñtjuostė
1.1.73. liukras = spec. glãjus
1.1.74. liuosas, -a = laĩsvas, -à

liuosinti, liuosuoti = láisvinti

liuosuojantis, -i = láisvinamas, -a

liuoslaikis = laisvãlaikis

paliuosuoti = 1. atléisti (iš darbo); 2. paléisti

pasiliuosuoti = išeĩti (iš darbo)
1.1.75. maštabas = maãstas
1.1.76. mazolis, mozolis = núospauda
1.1.77. mereška = peltakỹs

mereškuoti = peltakiúoti
1.1.78. miera = 1. dỹdis, nùmeris, matmuõ; 2. mãtas; 3. mãstas, matãvimo į́rankis

išmiera = 1. matmuõ; 2. dỹdis, nùmeris

mieruoti(s) = matúoti(s)

mierkavoti = matúoti, (nu)táikyti

primierka = pri(si)matãvimas
1.1.79. mostis, mostelė = tẽpalas, tepaliùkas
1.1.80. mozoti = tèpti; teplióti, terlióti
1.1.81. (ne)boti = (ne)páisyti, (ne)žiūrė́ti
1.1.82. norka = audìnė
1.1.83. papkė = 1. ãplank(al)as; 2. segtùvas
1.1.84. (pa)velyti = 1. léisti; 2. linkė́ti
1.1.85. petruška = petrãžolė
1.1.86. planeris = sklandytùvas
1.1.87. planka, plankutė = 1. juostẽlė; 2. spec. príekraštis
1.1.88. plėmas, plėmė = dėmė̃

plėmuoti = dėmė́ti, palìkti dėmès
1.1.89. pletkas, pliotkas = ãpkalbos, pãskalos

pletkininkas, -ė = liežuváutojas, -a

pletkinti, pletkavoti = liežuváuti, apkalb(in)ė́ti
1.1.90. plintusas = spec. griñdjuostė
1.1.91. ploščius = líetpaltis

ploščinis, -ė, ploštinis, -ė = lietpaltìnis, -ė
1.1.92. pončka(s), pončkutė = spùrga
1.1.93. priča(s) = alegòrija, alegòrinis pãsakojimas; parãbolė
1.1.94. priklus, -i = įkyrùs, -ì; šleikštùs, -ì, bjaurùs, -ì; atgrasùs, -ì
1.1.95. proba = mėginỹs, bandinỹs
1.1.96. prosai = sóros
1.1.97. prosas = lygintùvas

prosyti, prosinti = lýginti
1.1.98. prūdas = kū́dra, tvenkinỹs
1.1.99. pundas, pu
undelis, pundulys = 1. ryšulỹs, -ė̃lis; 2. šū́snis; glėbỹs
1.1.100. rasoda = pasõdai, daigaĩ
1.1.101. rėdyti(s) = vil̃kti(s), reñgti(s) (drabùžiais); puõšti(s), dabìnti(s); reñgti, ruõšti

aprėdas, aprėdalas = ãpdaras, ãpdangalas, drabùžis; dangà

parėdas = papuošìmas, pãpuošalas; ãpdaras, apsirengìmas; išeigìniai drabùžiai

parėdymas = 1. pótvarkis; 2. nuródymas
1.1.102. rubežius = 1. síena; 2. ribà

rubežiuotis = ribótis
1.1.103. rūgoti(s) = bárti(s), kéikti(s), plū́sti(s), iškalbė́ti
1.1.104. ružavas, -a = rõžinis, -ė; raũsvas, -à
1.1.105. salka = mansárda
1.1.106. sasiska, sosiska, sosiskė = dešrẽlė
1.1.107. sklepas = 1. rūsỹs; 2. pùsrūsis
1.1.108. slaidas = skaidrė̃
1.1.109. smakas = slìbinas
1.1.110. sortuoti, sortiruoti = rūšiúoti
1.1.111. (su)bujoti = 1. (su)vešė́ti, (su)keróti, tar̃pti; 2. (su)klestė́ti

buinas, -a, buinus, -i = 1. vešlùs, -ì; iš(si)kerójęs, -usi; 2. riebùs, -ì
1.1.112. strausas, štrausas = strùtis
1.1.113. šlanga(s) = žarnà
1.1.114. šlipsas = kaklãraištis
1.1.115. šmotas = gãbalas
1.1.116. šniūras = 1. vir̃vė; 2. virvùtė; 3. spec. virvė́laidis

šniūrelis, šniūriukas = var̃stis, raĩštis, varsčiùkas, raištẽlis
1.1.117. špaklis, špaklius = glaĩstas

špakliuoti = glaistýti
1.1.118. špalas = pãbėgis
1.1.119. špilka, špilkutė = 1. smeigė̃, smeigẽlė; 2. (plaukų̃) segtùkas

špilkuoti = 1. smaigýti, badýti; 2. pašiẽpti, ironizúoti
1.1.120. špricas = švir̃kštas

špricuoti = švir̃kšti
1.1.121. štatas = valstijà
1.1.122. štatyvas = stõvas
1.1.123. štuka = 1. víenetas; 2. gãbalas; 3. pókštas, juokaĩ

štukinis, -ė = 1. vienetìnis, -ė; 2. gabalìnis, -ė

štukorius, -ė = pókštininkas, -ė, išdáigininkas, -ė; juokdarỹs, -ė̃
1.1.124. šuleris = 1. sùkčius, apgavìkas; 2. išdáigininkas
1.1.125. taimautas, taim-autas = 1. pértrauka; 2. spec. pertraukė̃lė
1.1.126. tapkės = šlepẽtės, šliùrės
1.1.127. tormozas = stabdỹs

tormozuoti, tarmozuoti = stabdýti
1.1.128. tomatai = pomidòrai
1.1.129. tušinti(s) = troškìnti(s)

tušintuvas = troškintùvas
1.1.130. ukolas = 1. dū̃ris; 2. injèkcija
1.1.131. ulioti, uliavoti = ū̃žti, ū́žauti; puotáuti
1.1.132. univermagas = universãlinė (parduotùvė)
1.1.133. universamas = savìtarnos universãlinė (parduotùvė)
1.1.134. vailokai, veilokai = veltìniai
1.1.135. zelcas = slėgtaĩnis
1.1.136. zrazai = suktìniai, vyniótiniai
1.1.137. zubras = stum̃bras

zubražolė = stumbrãžolė

zubrovka = stumbrìnė
1.1.138. ženyti(s) = tuõkti(s); vèsti; tekė́ti

ap(si)ženyti = tuõkti(s); vèsti; (iš)tekė́ti
1.1.139. žgutas = var̃žtis; spec. pynė̃
1.1.140. žiletas = liemẽnė
1.1.141. žiletė = (skutìmosi) peiliùkas
1.1.142. žilka = vãlas
1.1.143. žiurstas = prijuõstė
1.1.144. žulikas = 1. sùkčius, vagìšius; 2. spec. dvìšakis, trìšakis

Zodzio sandaros
Klaidos Galimi klaidų taisymai

1.2.1. armrestlingas = sport. rañkos lenkìmas
1.2.2. autodetailingas = automobìlių puošýba, automobìlių apdailà
1.2.3. barteris = ekon. natū̃riniai (prẽkių) mainaĩ

barterinis: barteriniai mainai = ekon. natū̃riniai (prẽkių) mainaĩ
1.2.4. bereitorius = prajodinė́tojas
1.2.5. biznesmenas = ver̃slininkas
1.2.6. bodis = glaustinùkė, glaustìnis
1.2.7. bukeris = (manekènių ir pan.) ãgentas, angažúotojas
1.2.8. burgeris = suvožtìnis

čyzburgeris = sūraĩnis, sū̃rio suvožtìnis

fišburgeris = žuvaĩnis, žuviẽs suvožtìnis

hamburgeris = mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis
1.2.9. čipsai = (bùlvių) traškùčiai
1.2.10. dartas, dartsas = 1.

. smigìnis, smìgis (žaidimas); 2. smigė̃, strėlýtė (smiginiui žaisti)
1.2.11. daidžestas = (periòdikos) apžvalgà; sántraukos
1.2.12. e-mailas, imeilas = elektròninis pãštas
1.2.13. hepiendas = laimìnga pabaigà
1.2.14. holbolas = trijùlių krepšìnis
1.2.15. hororas = 1. siaũbo fìlmas; 2. siaũbas
1.2.16. hospisas = slaugõs namaĩ (nedidelė ligoninė nepagydomai sergantiems žmonėms)
1.2.17. hostelis = nakvýnės namaĩ
1.2.18. hotdogas = dešraĩnis
1.2.19. hotelis = viẽšbutis
1.2.20. imidžas = į́vaizdis; perk. r. var̃das, véidas (kartais ìšvaizda)
1.2.21. imobilaizeris = imobilizãtorius, fiksãtorius; (vaĩro) į́tvaras
1.2.22. impičmentas = (valstýbės) apkaltà
1.2.23. kileris = (sam̃domas) žudìkas
1.2.24. kornfleiksai = (kukurū̃zų) drìbsniai
1.2.25. krosvordas = kryžiãžodis
1.2.26. leginsai = tam̃prės, tìmpės
1.2.27. leiblas, leiblis = 1. etikètė; 2. emblemà; 3. (fìrmos) žénklas
1.2.28. miusliai = drìbsniai (su priẽdais); javaĩniai
1.2.29. ofisas = į́staiga (kartais bū́stinė, biùras, kontorà, rãštinė)
1.2.30. organaizeris = 1. užrašìnė (paprastà, elektròninė); 2. (kanceliãrinių reikmenų̃) dėklė̃
1.2.31. pabas = alìnė, alùdė; smùklė
1.2.32. pampersai = saũskelnės
1.2.33. parkingas = (automobìlių) aikštẽlė
1.2.34. peintbolas = dažãsvydis
1.2.35. pleiofai = atkriñtamosios rungtỹnės (varžýbos)
1.2.36. ploteris = braižýtuvas
1.2.37. polismenas = polìcininkas
1.2.38. popkornai = (kukurū̃zų) spragė̃siai
1.2.39. posteris = afišà; plakãtas
1.2.40. presa = spaudà

presatašė = dipl. spaudõs atašė̃; spaudõs atstõvas

prescentras = spaudõs ceñtras

preskonferencija = spaudõs konfereñcija
1.2.41. puzlis, pūzlė = 1. dė́stas, dėliõnė, dėstìnis (žaidimas); galvósūkis; 2. kibùčiai (žaidimo dalys)
1.2.42. rolikai, rolskeitai = riedùčiai
1.2.43. referis = sport. (vyresnỹsis) teisė́jas
1.2.44. rentingas = (trumpalaĩkė) núoma
1.2.45. serfingas = bañglentė
1.2.46. skeitbordas, skeitas = riẽdlentė
1.2.47. skeiteris = 1. riedùtininkas; 2. riẽdlentininkas
1.2.48. skinhedas, skinas = skustagal̃vis
1.2.49. skryningas = 1. atrankà, rūšiãvimas; 2. med. patìkrinimas
1.2.50. snekas = ùžkandis, užkandùkas
1.2.51. sponsorius, -ė = 1. rėmė́jas, -a; 2. mecenãtas, -ė

sponsorystė = 1. paramà, rėmìmas; 2. mecenãvimas
1.2.52. steikas = (amerikiẽtiškas) kepsnỹs, dìdkepsnis
1.2.53. steipleris = segìklis
1.2.54. stimeris = 1. šutintùvas; 2. gãro mašinà; 3. chem. gãrinimo aparãtas (garintùvas)
1.2.55. šeikeris = (kokteĩlių) plaktùvė
1.2.56. šopas = parduotùvė, kráutuvė
1.2.57. šorttrekas = sport. trumpàsis tãkas
1.2.58. šrederis = (dokumeñtų) naikìklis
1.2.59. taimeris = laĩkmatis
1.2.60. tyneidžeris, -ė = paauglỹs, -ė̃
1.2.61. vykendas = saváitgalis
1.2.62. vindserfingas = sport. 1. bùrlentė; 2. bùrlenčių spòrtas

Linksniu vartojimo
Klaidos Galimi klaidų taisymai

Žodžiai
1.3.1. apystova = aplinkýbė: Nusikaltimo apystovas (= aplinkybes) tiria ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojai.
1.3.2. gerbūvis = 1. geróvė: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove); 2. aplinkà: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (= aplinką); 3. aplinkótvarka: Ieškoma lėšų sostinės ge

erbūviui (= aplinkotvarkai).
1.3.3. įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė = įstãtymų leidė́jas, -a: Įstatymdaviai (= Įstatymų leidėjai) turi susirūpinti, kad ne visi gerbia valstybės įstatymus.

įstatymdavystė, įstatymleidystė = įstãtymų leidìmas, leidýba: Įstatymdavystė (= Įstatymų leidimas) – nelengvas, tačiau kilnus darbas. Įstatymleidystė (= Įstatymų leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas.
1.3.4. išsireikšti = pasakýti, paréikšti: Ji ne visai tiksliai išsireiškė (= pasakė). Ar galima taip išsireikšti (= (pa)sakyti)? Kaip čia buvo išsireikšta (= pareikšta, pasakyta), statybos nejuda iš vietos.

išsireiškimas = pósakis, pasãkymas: Mokytoja parinko gražių išsireiškimų (= posakių). Tokie pikti išsireiškimai (= žodžiai, pasakymai) spaudoje nevienija tautos.
1.3.5. laisvanoris, -ė = savanõris, -ė: Gelbėjimo darbų ėmėsi kariai, policininkai ir laisvanoriai (= savanoriai) miesto gyventojai.

laisvanoriškas, -a = savanõriškas, -a: Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų.

laisvanoriškai = sàvo nóru: Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru).
1.3.6. nekuris, -i = šióks tóks, šiokià tokià; tam tìkras, tam tikrà: Mokinys įgijo nekurį (= šiokį tokį) pasitikėjimą (šiek tiek pasitikėjimo) savimi. Po nekurio (= tam tikro; kiek) laiko ir mums reikės daryti remontą.

nekurie, -ios = kai kuriẽ, kai kuriõs; šiokiẽ tokiẽ, šiókios tókios; kuriẽ ne kuriẽ, kuriõs ne kuriõs; víenas kìtas, vienà kità: Nekurias (= Kai kurias) mintis čia pacituosiu. Gali atsirasti nekurių (= šiokių tokių) įstatymo papildymų. Nekurie ligoniai (= Kai kurie; Kurie ne kurie ligoniai; Vienas kitas ligonis) nuo sunkių komplikacijų miršta.
1.3.7. neužilgo = netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; Veikiai) prasidės sėja.
1.3.8. obalsis = šū̃kis, devìzas: Tautinio išsivadavimo obalsiai (= šūkiai) padeda atgimti ir kalbai.
1.3.9. pasėka = padarinỹs, rezultãtas: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius).
1.3.10. savistovus, -i = savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a: Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką.

savistoviai = savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas įpratęs savistoviai (= savarankiškai) tvarkytis. Sūnus jau savistoviai (= savarankiškai, nepriklausomai) gyvena.

savistovumas = savarankiškùmas: Savistovumas (= Savarankiškumas) – geras žmogaus bruožas.
1.3.11. stovyla(s) = 1. statulà: Prie vartų pamatėme gipsines stovylas (= statulas); 2. figūrà: Toli priekyje dar galėjai įžiūrėti vyriškio stovylą (= figūrą).
1.3.12. vienok = bèt, tačiaũ, vìs dėlto: Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo.

Junginiai
1.3.13. Su ant:

ant kiek = kaĩp, kíek: Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.

ant kiek ., ant tiek = kíek ., tíek: Ant kiek (= Kiek) išaugo kainos, ant tiek (= tiek) atlyginimai tikrai nepadidės.

ant savęs = sáu, savarañkiškai: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi?

ant sveikatos = į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis ant sveikatos (= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! [linkėjimas]

ant tiek = taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.
1.3.14. [būti (yra, buvo.)] (ne) kurse = (ne)žinóti; bū́ti (ne)supažìndintam, -ai, (ne)susipažìnusiam, -iai, (ne)įsigìlinusiam, -iai: Dėl nutarimo manęs neklauskit – aš ne kurse (= nežinau; nesu susipažinęs; nesupažindintas). Jis kurse mūsų idėjos (= žino apie mūsų idėją; išmano, supranta mūsų idėją).
1.3.15. [būti, eiti] pas save = (bū́ti) sàvo kabinetè, kambaryjè ir kt.; (eĩti) į sàvo kabinètą, kam̃barį ir kt.: Viršininkas pas save (= savo kabinete). Einu pas save (= į savo kabinetą, kambarį).
1.3.16. ir taip = ir štaĩ; taĩgi; o dabar̃: Ir taip, (= Taigi; O dabar) laidą baigiame. Ir taip, (= Ir štai; Taigi) rungtynės baigėsi lygiosiomis.
1.3.17. iš kalno = iš añksto: Viskas iš kalno (= iš anksto) susitarta.
1.3.18. Su kaip:

kaip kartas, kaip sykis = kaip tìk: Kaip sykis (= Kaip tik) norėjau skambinti.

kaip tai žr. 1.3.21.

kaip taisyklė = paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai.
1.3.19. Su kas:

kas liečia = (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime.

kas link = veiksmažodžių valdomieji linksniai ar linksniai su prielinksniais: Kas link tautybės, (= Tautybės; O tautybės tai) jie visi lietuviai. Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką, tai jai) mano vaikas visai negabus. Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik kas link pinigų (= pinigais). O kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju).
1.3.20. prie ko = kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= niekuo dėta).
1.3.21. Su tai:

būk tai = esą̃, nevà, girdì, kàd, lýg, tar̃tum: Žmonės kalbėjo, būk tai (= esą, kad, neva.) pinigai keisis.

(kaž)kada tai = kažkadà, kitadõs, kadáise: Apie šunelių priežiūrą (kaž)kada tai (= kažkada, kitados, kadaise) mano jau rašyta.

(kaž)kaip tai = 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis (kaž)kaip tai (= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš šios padėties.

(kaž)kas [(kaž)ko, (kaž)kam.] tai = kažkàs (kažkõ, kažkám.), kažin kàs; kai kàs: Girdžiu, už durų (kaž)kas tai (= kažkas, kažin kas) šlama. (Kaž)ko tai (= Kažko; Ko nors) nauja nesugalvosi.

(kaž)kieno tai = (kaž)kienõ, kažin kienõ: Palikti (kaž)kieno tai (= kažkieno) raktai ir piniginė.

(kaž)kodėl tai = kažkodė̃l, kažin kodė̃l: Pavasarį man dažnai (kaž)kodėl tai (= kažkodėl, kažin kodėl) skauda galvą.

(kaž)koks [(kaž)kokio, (kaž)kokiam.], (kaž)kokia [(kaž)kokios, (kaž)kokiai.] tai = 1. kažkóks (kažkókio, kažkokiám.), kažkokià (kažkokiõs, kažkókiai.): (Kaž) koks tai (= Kažkoks) žmogus tavęs ieškojo; 2. tam tìkras, tam tikrà: Statant užtvanką gali atsirasti ir (kaž)kokių tai (= tam tikrų) gamtos apsaugos pažeidimų.

(kaž)kuris tai, (kaž)kuri tai = kurìs, kurì; kažkurìs, kažkurì; kažin kurìs, kažin kurì: (Kaž)kuris tai (= Kažkuris; Kažin kuris) kaimynas išbėgo pirmas ir vagį sučiupo.

(kaž)kur tai = 1. kažkur̃, kažin kur̃: (Kaž)kur tai (= Kažkur; Kažin kur) paklydo mūsų šuniukas; 2. iš daliẽs: Gal aš kalbėdama (kaž)kur tai (= iš dalies) pasakysiu ir kitų nuomonę; 3. apiẽ, maždaũg, apýtikriai: Susitiksime (kaž)kur tai (= maždaug, apie) penktą

Prielinksniu vartojimo
Klaidos Galimi klaidų taisymai

1.4.1. abuojas, -a nevart. r. „abejingas, -a“: Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas).

abuojumas nevart. r. „abejingumas“.
1.4.2. apmokyti nevart., jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys.

apmokymas nevart. r. „mokymas, išmokymas“.
1.4.3. apsidėti žr. 1.4.28.
1.4.4. apsieiti nevart. r. „atsieiti, kainuoti“: Jų išlaikymas valstybei brangiai apsiėjo (= atsiėjo, kainavo).
1.4.5. ap(si)jungti nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“: apjungti (= sujungti) firmas, bankus, įmones ir pan.; apjungti (= suvienyti) pastangas, jėgas ir pan.; apjungti (= suburti) žmones, visuomenę, bendraminčius ir pan.; apsijungti (= susiburti) į draugiją, sąjungą ir pan.

ap(si)jungimas nevart. r. „su(si)jungimas; su(si)vienijimas; su(si)būrimas“.
1.4.6. apsivesti = vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti (kalbant apie merginą); susituokti.
1.4.7. aptarnauti sąskaitą = tvarkyti sąskaitą.
1.4.8. apturėti nevart. r. „turėti, patirti“: Kiek vargo apturėjau (= turėjau, patyriau) dėl to savo vaiko!
1.4.9. atidaryti:

atidaryti akis = atmerkti akis, atsimerkti;

atidaryti atminimo lentą, paminklą = atidengti atminimo lentą, paminklą;

atidaryti čiaupą = atsukti čiaupą;

atidaryti dujas, vandenį = paleisti dujas, vandenį;

atidaryti knygą, sąsiuvinį = atversti, atskleisti knygą, sąsiuvinį;

atidaryti skėtį = išskleisti skėtį.
1.4.10. atidengti:

atidengti kaltininką, nusikaltėlį = nustatyti kaltininką, nusikaltėlį;

atidengti sąskaitą = atidaryti sąskaitą.
1.4.11. atidirbti nevart. r. „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“: atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) metodiką, planą, projektą, technologiją ir pan.
1.4.12. atkoreguoti nevart. r. „(pa)koreguoti“: Mūsų komitetas šį projektą neseniai atkoregavo (= pakoregavo).
1.4.13. atkrauti nevart. r. „išsiųsti; išvežti“: Atkrovėme (= Išsiuntėme; Išvežėme) prekes į Vokietiją.
1.4.14. atleisti nevart. r. „(iš)duoti; parduoti“: atleisti (= (iš)duoti) knygą (skaitytojui); atleisti (= parduoti) prekę (pirkėjui).

atleidimas nevart. r. „išdavimas; pardavimas“.
1.4.15. atlieti nevart. r. „nulieti, išlieti, padaryti ką liejant“: atlieti (= nulieti, išlieti) detalę, paminklą, skulptūrą ir pan.
1.4.16. atmainyti nevart. r. „panaikinti“: atmainyti (= panaikinti) įstatymą, nutarimą, potvarkį, susitarimą, nuosprendį ir pan.
1.4.17. atmirti nevart. r. „(iš)nykti, mirti, liautis egzistavus“: Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta).
1.4.18. atreaguoti nevart. r. „(su)reaguoti“: Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo).
1.4.19. atredaguoti nevart. r. „suredaguoti“: Tekstas prastai atredaguotas (= suredaguotas).
1.4.20. atreguliuoti nevart. r. „sureguliuoti“: Vairą reikėtų atreguliuoti (= sureguliuoti).
1.4.21. atremontuoti nevart. r. „suremontuoti“: Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.
1.4.22. atrestauruoti nevart. r. „restauruoti“: Atrestauravome (= Restauravome) paveikslą ir freską.
1.4.23. atsiekti nevart. r. „pasiekti“: Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų.

atsiekimas nevart. r. „laimėjimas, pergalė; atradimas“.
1.4.24. atsinešti nevart. r. „elgtis; žiūrėti (į ką)“: Po to įvykio jis atsineša (= žiūri) į mane labai draugiškai (elgiasi su manimi labai draugiškai).

atsinešimas nevart. r. „elgesys; požiūris“.
1.4.25. at(si)žymėti nevart. r.: 1. „pa(si)žymėti“: Prašom at(si)žymėti (= pa(si)žymėti) bilietą; 2. „apdovanoti“: Geriausi darbuotojai buvo atžymėti (= apdovanoti) vertingomis dovanomis.

atžyma nevart. r.: 1. „žyma; įrašas“; 2. „žymė; žymuo“.
1.4.26. bendrai nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (= Apskritai) jis neblogas žmogus.
1.4.27. davinys nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų daviniai (= duomenys) teikia vilčių.
1.4.28. dėti(s):

dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan. nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.“;

dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

dėtis diržą, juostą ir pan. nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta) ir pan.“;

dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan. nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę ir pan.“
1.4.29. gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas.
1.4.30. gyvybingas, -a nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a vartoti“: gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai ir pan.
1.4.31. glaustas, -a:

glaustais terminais = greitai, per trumpą laiką: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką).
1.4.32. įjungti nevart. r. „įrašyti, įtraukti“: įjungti (= įrašyti, įtraukti) į planą, sąrašą, komisiją ir pan.
1.4.33. imti(s) žr. 1.4.57.
1.4.34. įnešti

nevart. r.: 1. „pateikti“: įnešti (= pateikti) pasiūlymą ir pan.; 2. „įtraukti, įrašyti (į ką)“: įnešti (= įtraukti, įrašyti) į sąrašą, sutartį, protokolą ir pan.; 3. „įtraukti, įrašyti, padaryti (ką)“: įnešti (= padaryti) pataisą, pakeitimą, papildymą ir pan.
1.4.35. įpakavimas nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti popieriniame įpakavime (= popierinėje pakuotėje).
1.4.36. išdirbti nevart. r. „parengti, sukurti“: išdirbti (= parengti, sukurti) projektą, terminiją ir pan.
1.4.37. išeiti:

išeinant iš ko nevart. r. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo; atsižvelgiant į ką“: Nutarimas buvo priimtas išeinant iš susidariusios padėties (= atsižvelgiant į susidariusią padėtį).
1.4.38. išieškoti:

išieškotas, -a nevart. r. „išdailintas, -a, dailus, -i, prašmatnus, -i, elegantiškas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiškas, -a“: išieškotas, -a (= išdailintas, -a, prašmatnus, -i) dirbinys, forma ir pan. (apie meno kūrinį); išieškotas (= subtilus, rafinuotas) skonis; išieškotos (dailios, rafinuotos) manieros; išieškotas (= dailus, galantiškas) elgesys ir pan.
1.4.39. išimti:

išimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan. (iš asmens) = paimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan.;

dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. išėmimas (iš asmens) = dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. paėmimas.
1.4.40. išjungti nevart. r.: 1. „išbraukti, atleisti“: išjungti (= išbraukti) iš plano, sąrašo, suvestinės ir pan.; išjungti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos, organizacijos ir pan.; 2. „išskaičiuoti, atimti“: išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos, vertės ir pan.
1.4.41. išlaikyti nevart. r. „išskaičiuoti“: išlaikyti (= išskaičiuoti) alimentus, mokesčius ir pan.

išlaikymas nevart. r. „išskaičiavimas, išskaita“.

išlaikytas, -a nevart. r. „santūrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“: Mano naujasis kaimynas – pavydėtinai išlaikytas (= santūrus, susitvardantis, susivaldantis) žmogus.
1.4.42. išmetinėti (užmetinėti) nevart. r. „prikaišioti, priekaištauti“: Tu jam dėl to neišmetinėk (neužmetinėk) (= neprikaišiok, nepriekaištauk).

išmetinėjimas (užmetinėjimas) nevart. r. „prikaišiojimas, priekaištas“.
1.4.43. išnešti

nevart. r.: 1. „priimti“: išnešti (= priimti) nutarimą, sprendimą, nuosprendį ir pan.; 2. „duoti, pareikšti“: išnešti (= duoti, pareikšti) įspėjimą, papeikimą ir pan.; 3. „pateikti“: išnešti (= pateikti) pasiūlymą, protestą ir pan.
1.4.44. (iš)pildyti:

išpildyti kūrinį = atlikti kūrinį;

(iš)pildyti planą = (į)vykdyti planą;

pildyti pareigas = eiti pareigas.
1.4.45. išpulti

nevart. r.: 1. „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“: Užmokėk jam, kiek išpuola (= pridera, priklauso); 2. „pasitaikyti“: Kalėdos pernai išpuolė (= pasitaikė) gražios.
1.4.46. išrišti nevart. r. „išspręsti“: Kažin, kaip šį klausimą išriš (= išspręs) apskritis?

išrišimas nevart. r. „išsprendimas“.
1.4.47. išskirti nevart. r. „(pa)skirti“: Išskyrė (= Paskyrė) sklypą namui statyti. Firmos vadovai išskyrė(= (pa)skyrė, davė) premijas.
1.4.48. išstatyti sąskaitą = pateikti, išrašyti sąskaitą.
1.4.49. išstoti nevart. r. „kalbėti; viešai pasirodyti“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti)? Dabar išstos (= pasirodys) ansamblis.

išstojimas nevart. r. „kalba; viešas pasirodymas“.
1.4.50. iššaukti nevart. r. „sukelti“: iššaukti (= sukelti) ligą, reakciją, žemės drebėjimą ir pan.

iššaukiantis, -i, iššaukiamas, -a nevart. r. „įžūlus, -i, provokuojamas, -a“: iššaukiantis (= įžūlus, provokuojamas) elgesys, žvilgsnis, tonas ir pan.

iššaukiančiai, iššaukiamai nevart. r. „įžūliai, provokuojamai“.
1.4.51. išvesti nevart. r. „išbraukti, atleisti“: išvesti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan.

išvesti iš eksploatacijos = nutraukti eksploataciją; sustabdyti; išjungti.
1.4.52. išžiūrėti nevart. r. „apsvarstyti, išnagrinėti“: išžiūrėti (= apsvarstyti, išnagrinėti) prašymą, siūlymą, skundą ir pan.
1.4.53. įvesti:

įvesti į eksploataciją (eksploatacijon) = atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; įjungti;

įvesti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan. nevart. r. „įtraukti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.“;

įvesti kamuolį į žaidimą = paduoti (įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą;

įvesti pataisą, papildymą = įtraukti, įrašyti, įdėti pataisą, papildymą.
1.4.54. kurčias, -ia nevart. r. „duslus, -i“: Nuaidėjo kurčias (= duslus) sprogimas.
1.4.55. matomai (regimai) nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: Matomai (Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą pasitarti. Matomai (Regimai), (= Turbūt) jau laikas eiti miegoti.
1.4.56. nešti atsakomybę = būti atsakingam, -ai, atsakyti.
1.4.57. nuimti:

nuimti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan. = panaikinti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.;

nuimti greitį, tempą = sumažinti greitį, tempą;

nuimti nuo kontrolės = nutraukti kontrolę, liautis kontroliuoti, kontroliavus;

nuimti nuo pareigų = atleisti iš pareigų;

nuimti premiją, priemoką = neduoti, neskirti premijos, priemokos; nubraukti premiją, priemoką;

nuimti priežastis, (psichologinę) įtampą = pašalinti, panaikinti priežastis, (psichologinę) įtampą;

nuimti skausmą = numalšinti skausmą;

nu(si)imti apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. nevart. r. „nu(si)auti, nu(si)mauti apavą, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

nu(si)imti diržą, juostą ir pan. nevart. r. „nu(si)juosti diržą, juostą ir pan.“;

nu(si)imti sagę, auskarus, laikrodį, žiedą ir pan. nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“ ;

nu(si)imti nuo įskaitos = iš(si)braukti, iš(si)rašyti, iš(si)registruoti iš įskaitos;

nu(si)imti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan. nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.“
1.4.58. pajungti

nevart. r.: 1. „privesti“ (kalbant apie komunikacijas): pajungti (= privesti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 2. „įjungti“ (kalbant apie tiekimo pradžią): pajungti (= įjungti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 3. „prijungti“: pajungti (= prijungti) variklį, skalbimo mašiną ir pan.

pajungimas nevart. r. „privedimas; įjungimas; prijungimas“.
1.4.59. pakelti:

pakelti klausimą, problemą = iškelti klausimą, problemą;

pakelti duomenis, bylą ir pan. = peržiūrėti, pa(si)tikrinti duomenis, bylą ir pan.
1.4.60. paskaičiuoti nevart. r. „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių vaistų dozę.

paskaičiavimas nevart. r. „(tikslus) apskaičiavimas“.
1.4.61. pastatyti žr. 1.4.98.
1.4.62. pašalinis (vaistų) veikimas = šalutinis (vaistų) poveikis.
1.4.63. pašvęsti nevart. r. „skirti, dedikuoti“: Vakaras pašvęstas (= kirtas) poeto 100-ųjų metinių sukakčiai. Knyga pašvęsta (= skirta) lietuvių kovoms su kryžiuočiais.
1.4.64. pavesti nevart. r. „apvilti, apgauti; netesėti“: Jis ne kartą yra mus pavedęs (= apvylęs, apgavęs).
1.4.65. pernešti nevart. r. „pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti“: pernešti (= pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti) skausmą, sielvartą, netektį, nelaimę ir pan.
1.4.66. perspėti nevart. r. „užkirsti kelią, neleisti atsirasti“: perspėti ligą, nusikaltimą, nelaimę ir pan. (= užkirsti kelią, neleisti atsirasti) ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan.
1.4.67. pervesti nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas ir pan.
1.4.68. peržiūrėti nevart. r. „persvarstyti; iš naujo, dar kartą apsvarstyti“: peržiūrėti (= iš naujo, dar kartą apsvarstyti) bylą, klausimą, tvarką ir pan.
1.4.69. praanalizuoti nevart. r. „išanalizuoti“: Būtina praanalizuoti (= išanalizuoti) padėtį.
1.4.70. prabalsuoti nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).

prabėgti nevart. r. „(nu)bėgti“: Kasdien prabėgu (= nubėgu) keletą kilometrų.
1.4.72. pračiuopti nevart. r. „apčiuopti, užčiuopti“: Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti (= užčiuopti).
1.4.73. pradiktuoti nevart. r. „padiktuoti“: Pradiktavau (= Padiktavau) visas pavardes telefonu.
1.4.74. praeiti nevart. r.: 1. „nueiti“: praeiti (= nueiti) atstumą, kelią, nuotolį; 2. „išeiti“: praeiti (= išeiti) kursą, mokyklą, mokslus (t. y. baigti kursą, mokyklą, mokslus); 3. „paeiti“: praeiti (= paeiti) į priekį, į kairę, į dešinę ir pan.; 4. „eiti“: Praeiti (= (Į)eiti) draudžiama.

praėjimas nevart. r. „(į)ėjimas“: Praėjimas (= Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje.
1.4.75. prafinansuoti nevart. r. „finansuoti“: Šį projektą derėtų prafinansuoti (= finansuoti) iš rezervų fondo.
1.4.76. pragalvoti nevart. r. „apgalvoti“: Šis sprendimas gerai pragalvotas (= apgalvotas).
1.4.77. prakeliauti nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: Tą vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 km.
1.4.78. praklausyti nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: praklausyti (= perklausyti) įrašą, praklausyti (= išklausyti) paskaitą ir pan.
1.4.79. prakomentuoti nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) per televiziją.
1.4.80. prakonsultuoti nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę dėstytojas jau prakonsultavo (= (pa)konsultavo).
1.4.81. prakontroliuoti nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: Prakontroliuokite (= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų pateiktos laiku.
1.4.82. pramatyti nevart. r. „numatyti“: Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (= numatyti).

pramatymas nevart. r. „numatymas“.
1.4.83. praplaukti

nevart. r.: 1. „nuplaukti“: praplaukti (= nuplaukti, t. y. įveikti) atstumą, distanciją, nuotolį ir pan.; 2. „perplaukti“: praplaukti (= perplaukti) baseiną, ežerą, tvenkinį ir pan.
1.4.84. praskambėti nevart. r. „nuskambėti, suskambėti“: Jos balse praskambėjo (= nuskambėjo) nepasitenkinimo gaidelė.
1.4.85. pravažiuoti nevart. r. „važiuoti, įvažiuoti, nuvažiuoti“: Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama. Pravažiuoti (= Įvažiuoti) į kiemą reikia iš kitos pusės. Mums liko pravažiuoti (= važiuoti, nuvažiuoti) 5 km.

pravažiavimas nevart. r. „(į)važiavimas“: Už pravažiavimą (= važiavimą, kelionę) be bilieto jums teks mokėti baudą. Pravažiavimas į teritoriją draudžiamas (= Įvažiuoti į teritoriją draudžiama).

pravažiuojantis, pravažiuojamas bilietas = nuolatinis, mėnesinis bilietas.
1.4.86. pravesti

nevart. r.: 1. „nutiesti, įvesti“: Laidai neturi būti pravedami (= tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“: Pravesti (= Išvesti, nubrėžti) liniją.
1.4.87. pribūti nevart. r. „ateiti, atvykti“: Skirtu laiku jis taip ir nepribuvo (= neatėjo, neatvyko).
1.4.88. priešakinis, -ė nevart. r. „pažangus, -i“: priešakinė (= pažangi) idėja, mintis, pasaulėžiūra, priešakinis (= pažangus) mąstymas ir pan.
1.4.89. prigulėti nevart. r. „priklausyti, priderėti, pareiti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera). Tai priguli (= priklauso, pareina) ne nuo žmogaus valios.
1.4.90. priimti vaistus nevart. r. „gerti, vartoti vaistus“.
1.4.91. prileisti trūkumų = padaryti, pridaryti trūkumų; leisti atsirasti trūkumams.
1.4.92. rastis nevart. r. „būti“: Mūsų būstinė randasi (= yra) Kaštonų gatvėje. Kur tu dabar randiesi (= esi)?
1.4.93. regimai žr. 1.4.55.
1.4.94. reiškia nevart. r. „vadinasi, taigi“: Reiškia (= Vadinasi), tu rytoj neateisi? Reiškia, (= Taigi) dirbsime iki vėlumos.
1.4.95. sąstatas nevart. r. „sudėtis“: komandos, komiteto, tarybos ir pan. sąstatas (= sudėtis).
1.4.96. sekantis, -i

nevart. r.: 1. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: [.]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): [.].

sekančiai nevart. r. „taip, šitaip“.
1.4.97. skaityti

nevart. r.: 1. „laikyti“ (ką kuo): Jis manęs žmogum neskaito (= nelaiko); 2. „manyti, būti tam tikros nuomonės, būti įsitikinusiam, -iai“: Skaitau (= Manau), kad jūsų nuomonė nėra teisinga.
1.4.98. statyti:

statyti grafiką, planą, tvarkaraštį = (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį;

statyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus = (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus;

statyti kandidatūrą = (iš)kelti kandidatūrą;

statyti klausimą, reikalavimą, sąlygą = (iš)kelti klausimą, reikalavimą, sąlygą;

statyti pažymį = (pa)rašyti pažymį;

statyti protokolą = (su)rašyti protokolą;

statyti tikslą = (iš)kelti tikslą;

statyti kelią, dujotiekį = (nu)tiesti kelią, dujotiekį;

statyti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan. nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.“;

statyti telefoną nevart. r. „(į)vesti telefoną“.
1.4.99. aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga) nevart. r. „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga)“.
1.4.100. stovis:

ligonio, pastato stovis = ligonio, pastato būklė;

dvasinis, moralinis stovis = dvasinė, moralinė būsena.
1.4.101. talpinti nevart. r. „dėti, spausdinti“ (pvz., laikraštyje).
1.4.102. tūlas, -a nevart. r. „toks, -ia, kažkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne kuris, kuri ne kuri“: Tūlas (= Vienas; Kažkoks) amerikiečių bankininkas užsisakė portretą.
1.4.103. užbėgimas nevart. r. „bėgimas“ (bėgimo varžybų etapas).
1.4.104. uždaryti:

uždaryti akis = užmerkti akis, užsimerkti;

uždaryti čiaupą = užsukti čiaupą;

uždaryti knygą, sąsiuvinį = užversti, užskleisti knygą, sąsiuvinį;

uždaryti sąrašą, kartoteką = baigti (pildyti, rašyti) sąrašą, kartoteką;

uždaryti skėtį = suglausti skėtį.
1.4.105. užėjimas nevart. r. „ėjimas“ (ėjimo varžybų etapas).
1.4.106. užinteresuoti nevart r. „suinteresuoti, sudominti“: Svarbiausia – užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) pirkėją.
1.4.107. užkrauti akumuliatorių nevart. r. „įkrauti akumuliatorių“.
1.4.108. užmanyti nevart. r. „sumanyti, sugalvoti“: Jam pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šio uždavinio sprendimą.

užmanymas nevart. r. „sumanymas“.
1.4.109. užmetinėti žr. 1.4.42.
1.4.110. užnešti nevart. r.: 1. „užtepti; užkrėsti“: užnešti (= užtepti) dažų, glaisto; užnešti (= užkrėsti) tinko ir pan.; 2. „pažymėti“: užnešti (= pažymėti) kontūrus, taškus ir pan.
1.4.111. už(si)pilti automobilį, traktorių ir pan. nevart. r. „į(si)pilti, pri(si)pilti (degalų) į automobilį, traktorių ir pan.“;

už(si)pilti benzino, kitų degalų (į automobilį) = į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų degalų.
1.4.112. užplaukimas nevart. r. „plaukimas“ (plaukimo arba irklavimo varžybų etapas).
1.4.113. už(si)dėti žr. 1.4.28.
1.4.114. užskaityti nevart. r. „įskaityti“: Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= įskaitomas) taškas.

užskaita nevart. r. „įskaita“: Atlikus užskaitą (= įskaitą) įmonių skolos sumažėjo.
1.4.115. užvažiavimas nevart. r.: 1. „važiavimas“ (automobilių, dviračių, motociklųir pan. varžybų etapas); 2. „jojimas“ (žirgų lenktynių etapas); 3. „pamaina (sanatorijoje, poilsio namuose)“.
1.4.116. užvežimas (pvz., prekių) nevart. r. „ko nors atvežimas (pvz., prekių), pristatymas“.
1.4.117. vesti:

save vesti (vesti save) = elgtis: Diskotekoje jis save vedė (= elgėsi) tiesiog nepakenčiamai;

vedantis, -i, vedantysis, -čioji specialistas, -ė = vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji specialistas, -ė;

vedantis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan. = svarbiausias, pagrindinis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.;

vedantysis ratas, velenas = varantysis ratas, velenas.
1.4.118. vieningas, -a nevart. r. „vienodas, -a“: vieningi (= vienodi) mokesčiai, tarifai ir pan.
1.4.119. žinoti

nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino (= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius

Klaidos Galimi klaidų taisymai

2.1. Svetimi žodžių elementai
2.1.1. -arėja, -erėja – skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.:

batarėja = batèrija;

galanterėja = galantèrija

galerėja = galèrija

loterėja = lotèrija

oranžerėja = oranžèrija
2.1.2. -avas, -ava – būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

bordavas, -a = bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a

dangavas, -a = dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à

fioletavas, -a, violetavas, -a = violètinis, -ė

kerzavas, -a: kerzavi = kerzìniai (bãtai)

kremavas, -a = krèminis, -ė, krèmo spalvõs

lelijavas, -a = lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs

morkavas, -a = mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs

pliušavas, -a = pliušìnis, -ė

ružavas, -a = rõžinis, -ė, raũsvas, -à

smėliavas, -a = smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs

šaliavas, -a = šãlinis, -ė (apýkaklė)

vyšniavas, -a = vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs
2.1.3. -avoti – veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

baliavoti = puotáuti, pokyliáuti

bėdavoti = bėdóti, skų́stis

dėkavoti = dėkóti

komandavoti = komandúoti, įsakinė́ti

meistravoti = meistráuti

ponavoti = ponáuti

žiemavoti = žiemóti
2.1.4. da- (neda-) – priešdėlis, pvz.:

dabėgti = pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo

dadėti = pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas

dadirbti = baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu

daeiti = 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo)

daėsti = 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo)

daleisti = 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus

damokėti = primokė́ti

dapilti = pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti

darašyti = prirašýti

dasiekti = pasíekti

dasigauti = nusigáuti (iki ko nors)

dasiprotėti = susiprotė́ti, susipràsti

davesti = 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo

nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a = 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi

nedakepėlis, -ė = nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià

nedamuštas, -a = 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi

nedateklius = neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das
2.1.5. -dėjas, -a – daiktavardžių elementas, pvz.:

geradėjas, -a = geradarỹs, -ė̃

niekadėjas, -a = niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė

piktadėjas, -a = piktadarỹs, -ė̃
2.1.6. -ikas – skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.:

kubikas = kùbas, kubẽlis, kubiùkas

pufikas = pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas.
2.1.7. -(in)yčia – daiktavardžių priesaga, pvz.:

cukrinyčia = cùkrinė

druskinyčia = drùskinė

kiaulinyčia = kiaulìdė

langinyčia = langìnė

pipirnyčia = pipìrinė

rūkinyčia = (mėsos, žuvų) rūkyklà

varpinyčia = var̃pinė
2.1.8. -ka, -kė – priesagos (ar baigmenys):

a) bendrinių daiktavardžių, pvz.:

čigonka = čigõnė, čigoniùkė

damkė = (šãškių) damà

draugelka = draugùžė

etažerka = etažèrė, knỹginė

giedorka = giedótoja, giesminiñkė

kaimynka = kaimýnė, kaimynė̃lė

kumelka = kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė

mašinka = mašinė̃lė

mergelka = mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė

miesčionka = miesčiónė

razinka = razinà, džiovìnta vỹnuogė

sardelka, sardelkė = sardèlė

vagilka = vagìlė, vagìšė

b) asmenvardžių, pvz.: Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska(= Stasys, Staselis, Stasiukas)

2.2. Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais
2.2.1. Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti:

a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.:

asmeniniai = ãsmeniškai

besąlyginiai = besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ

dvasiniai = dvãsiškai

ekonominiai = ekonòmiškai

eksperimentiniai = eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais

esminiai = iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų

fiziniai = fìziškai

išoriniai = išóriškai

materialiniai = materialiaĩ

meniniai = mẽniškai

orientaciniai = apýtikriai; maždaũg

plytiniai (raudonas) = plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs

principiniai = iš prìncipo

psichiniai = psìchiškai

šimtaprocentiniai = šimtù pròcentų

teoriniai = teòriškai

tiesioginiai = tiesióg(iai)

tradiciniai = tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją

vidiniai = iš vidaũs, vidumì

vidutiniai = vidutìniškai

Išimtis: begalìniai

b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.), pvz.:

bejausmiai = bejaũsmiškai, be jaũsmo

bejėgiai = bejė̃giškai

beprasmiai = beprãsmiškai, be prasmė̃s

betiksliai = betìksliškai, be tìkslo

civiliai = civìliškai

dviprasmiai = dviprãsmiškai

vieninteliai (galimas, -a) = vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à)

Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai.
2.2.2. Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis:

a) -ėjas, pvz.:

atskiedėjas = skiedìklis

atskyrėjas = (tẽpalo) skyrìklis

autopakrovėjas = automobìlinis krautùvas

įkrovėjas = (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis

išėmėjas = (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis

išjungėjas = išjungìklis, jungìklis; jungtùvas

išleidėjas = (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas

išskyrėjas = (benzìno, riebalų̃) skirtùvas

išspaudėjas (sulčių) = sulčiãspaudė

jungėjas = jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga

kasėjas = (tranšė́jų) kasìklis

klojėjas = (vam̃zdžių) klotùvas

nuėmėjas = (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas

nuleidėjas = (šiùkšlių) nuleistùvas

pakėlėjas = kėlìklis; kéltuvas

pakrovėjas = krautùvas

paleidėjas = (automãtinis) paleidìklis

pastūmėjas = stūmìklis

perjungėjas = pérjungiklis, jungìklis

praskiedėjas = skiedìklis

purškėjas = (trąšų̃) purkštùvas

sanpraleidėjas = sanitãrinė švaryklà

skiedėjas = skiedìklis

sugėrėjas = (kvapų̃) gėrìklis

sukėlėjas (putų) = putõkšlis

surinkėjas = rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas

sutepėjas = teptùvas; tepìklis

tręšėjas = (želdinių̃) tręšìklis

b) -ovas, pvz.:

autoatsakovas = atsakìklis

c) -tojas, pvz.:

apšildytojas, apšiltintojas = šildytùvas; šil̃talas

aušintojas = aũšalas; aušintùvas

balintojas = balìklis, bãlalas

baltintojas = baltìklis, bal̃talas

braižytojas = braižỹklė

dalytojas = (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas

drėkintojas = (óro) drėkintùvas

formuotojas = (blòkų) formuotùvas

gaivintojas = (óro) gaivìklis

gaudytojas = (tranų̃) gaudỹklė

grąžintojas = (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis

greitintojas = greitintùvas

ieškotojas = (ceñtro) ieškìklis

išryškintojas = (fotogrãfijos) rỹškalas

kietintojas = kietìklis, kiẽtalas

maišytojas = (smė̃lio) maišýtuvas

masažuotojas = masažuõklis

minkštintojas = minkštìklis

pagreitintojas = greitìklis; greitintùvas

paskirstytojas = skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

pašalintojas = (rūdžių̃) valìklis

pašildytojas = šildytùvas

prailgintojas = ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas)

ryškintojas = rỹškalas

sėsdintojas = nusodintùvas

skirstytojas = (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

standintojas = standìklis

stiprintojas = (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas

sukietintojas = kietìklis

tirpintojas = tirpìklis

treniruotojas = treniruõklis

užpildytojas = ùžpildas

valytojas = (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas

žadintojas = (į́tampos) žadintùvas
2.2.3. Priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.:

ganytojinis, -ė = ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas)

gydytojinis, -ė = gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai)

mokytojinis, -ė = mókytojų (pvz., pasitarimas)

rašytojinis, -ė = rašýtojų (pvz., spauda)

skaitytojinis, -ė = skaitýtojų (pvz., klubas)

vertėjinis, -ė = vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija)
2.2.4. Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iška veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai)
2.2.5. Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam,o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti pvz.: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes

2.3. Neteiktini sudurtiniai žodžiai
2.3.1. Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis)
2.3.2. Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.:

agrochemtarnyba = agrochèmijos tarnýba

dietgydytojas, -a = (gýdytojas, -a) dietològas, -ė

genplanas = generãlinis plãnas

genrangovas = generãlinis rangõvas

medsesuo = medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ

politekonomija = polìtinė ekonòmija

vetpunktas = veterinãrijos pùnktas

vyrgydytojas, -a = vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja

vyrinžinierius = 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė

Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan.

Formu vartojimo

Klaidos Galimi klaidų taisymai

3.1. Vardininkas nevartotinas:
3.1.1. neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais:

(atsi)rasti(s) pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą).

būti (yra, esti, būna, buvo.) pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių).

daugėti (gausėti) pvz.: Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo).

įvykti pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse.

kilti pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių.

mažėti pvz.: Nelaimingi atsitikimai (= Nelaimingų atsitikimų) buityje nemažėja. Šiemet ūkyje sumažėjo karvės (= karvių) ir kiaulės (= kiaulių).

pasitaikyti pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų).
3.1.2. kreipiniui reikšti pvz.: Vairuotojas (= Vairuotojau), atidarykit duris. Birutė (= Birute), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (= pranešėjau), jums liko 10 minučių.

Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo.

3.2. Kilmininkas nevartotinas:
3.2.1. veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:

prieiti ko = prieĩti ką̃, prie kõ: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės).

siekti ko (kiekio reikšme) = síekti ką̃: Žuvies svoris siekė kilogramo (= kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (= du metrus).
3.2.2. skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius).

3.3. Naudininkas nevartotinas:
3.3.1. veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

atitikti kam = atitìkti ką̃: Nuorašas atitinkaoriginalui (= originalą).

neatitikti kam = neatitìkti kõ: Pasiūla dar neatitinka paklausai (= paklausos).

kreipti dėmesį kam = kreĩpti dė̃mesį į ką̃: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (= į pažangumą; skiriame pažangumui). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (= į tą šurmulį).

linkti kam = liñkti į ką̃: Jis labai linkęs mokslui (= į mokslą)

panašus, -i kam = panašùs, -ì į ką̃: Sūnus labai panašus tėvui (= į tėvą).

prisitaikyti kam = prisitáikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų).

sutelkti dėmesį kam = sutel̃kti dė̃mesį į ką̃: Dabar sutelkime dėmesį šiai schemai (= į šią schemą).

užjausti kam = užjaũsti ką̃: Visi užjautėme bendradarbei (= bendradarbę).
3.3.2. daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis pvz.: Jis yra čempionas 50 km distancijai (= 50 km distancijos čempionas). Padarytas nuostolis 200 litų sumai (= 200 litų (sumos) nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (= už 5000 litų).

3.3.3. konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis pvz.: Šiai dienai (= Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (= Iki spalio 25-os dienos) % bulvių.nukasta 90 Šiai valandai (= Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (= pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai.

Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.
3.3.4. su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti pvz.: Išėjo pietums (= pietų, pietauti). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Teatras išvažiavo gastrolėms (= į gastroles, gastroliuoti, gastrolių). Vykstame oficialiam vizitui (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito).

3.4. Galininkas nevartotinas:
3.4.1. neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų). Visi mes darome klaidas (= klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (= du [puodelius] juodos kavos) ir vieną arbatą (= vieną [puodelį, stiklinę] arbatos). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę.

3.4.2. tiesioginiam objektui reikšti greta neigiamojo veiksmažodžio (vietoj kilmininko) pvz.: Nedarinėk duris (= durų)! Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)? Šiuos užrašus(= Šių užrašų) nevadinčiau reportažu.
3.4.3. su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas pvz.: Išėjo linus (= linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (= paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (= dokumentų). Išjojo tėvynę (= tėvynės) ginti.

3.5. Įnagininkas nevartotinas:
3.5.1. objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais (gausėti, daugėti, prikimšti, prigrūsti, prikrauti ir pan.) pvz.: Fonoteka gausėja įrašais (= Fonotekoje gausėja, daugėja įrašų). Kišenės prikimštos pinigais (= pinigų). Lentynos prikrautos knygomis (= knygų).
3.5.2. kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais (dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ir pan.) pvz.: Jis dosnus pažadais (= pažadų). Kraštas gausus miškais ir upėmis (= Krašte gausu miškų ir upių). Praėjęs teatro sezonas buvo turtingas naujais spektakliais (= Praėjusį teatro sezoną buvo daug, gausu naujų spektaklių). Ar esi turtingas pinigais (= pinigų)?
3.5.3. veikėjui ar būsenos sukėlėjui (bet ne priemonei) reikšti su neveikiamosios rūšies dalyviais pvz.: Bičiulis buvo priblokštas tuo įvykiu (= to įvykio). Buvome nuliūdinti tokiu jo elgesiu (= tokio jo elgesio; Mus nuliūdino toks jo elgesys).
3.5.4. daiktavardžių įnagininkas su veiksmažodžio būti formomis – nuolatiniam (nekintamam) būviui reikšti pvz.: Šio leidinio steigėju (= steigėjas) yra mūsų institutas. Sprendžiant iš akcento, jis galėjo būti prancūzu (= prancūzas). Kas buvo šios infekcijos priežastimi (= priežastis)?
3.5.5. būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas – būviui reikšti vietoj vardininko: Sąraše jis buvo pirmuoju (= pirmasis), todėl atrodė tokiu patenkintu (= toks patenkintas). Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)?
vietoj kilmininko: Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo);
vietoj naudininko: Lengva žmogui būti geru (= geram), sunkiau – teisingu (= teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (= profesionalesniam);
vietoj galininko: Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę). Kas jį tokiu (= tokį) padarė?

Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.

3.6. Vietininkas nevartotinas:
3.6.1. būsenos patyrėjui reikšti pvz.: Jame (= Jam) netikėtai kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį).
3.6.2. veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti pvz.: Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (= sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs). Menkai nusimanau mašinose (= apie mašinas). Jis neblogai nusimano ekonomikoje (= apie ekonomiką; išmano ekonomiką). Ką jis nutuokia toje tapyboje (= Ką jis nutuokia, išmano apie tą tapybą)? Prisipažino meilėje (= Prisipažino mylįs, kad myli; Pasisakė mylįs, kad myli).
3.6.3. daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.:

apimtyje pvz.: Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelius tyrimus).

atstume pvz.: Kelių metrų atstume (= atstumu; už kelių metrų; per kelis metrus) pamačiau gyvatę.

aukštumoj(e) pvz.: Vakar tu pasirodei aukštumoj (= gerai, puikiai, pagirtinai).

būklėje pvz.: Pastatai palikti apgailėtinoje būklėje (= apgailėtini, apgailėtinos būklės). Namas yra avarinėje būklėje (= avarinis; avarinės būklės; Namo būklė avarinė).

dvitomyje (tritomyje .) pvz.: Raštai išleisti dvitomyje (= dvitomiu, dviem tomais).

egzemplioriuje pvz.: Tekstas perrašytas trijuose egzemplioriuose (= trimis egzemplioriais). Išspausdink penkiuose egzemplioriuose (= penkis egzempliorius).

etate pvz.: Dirba dviejuose etatuose (= dviem etatais; Turi du etatus).

formoje pvz.: Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos). Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma). Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime? Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio).

galioje (būti, pasilikti) pvz.: Šis įstatymas tebėra galioje (= tebegalioja).

kalboje pvz.: Skaitė paskaitą lietuvių kalboje (= lietuvių kalba; lietuviškai). Knyga išėjo anglų ir švedų kalbose (= anglų ir švedų kalbomis).

kame pvz.: Kame čia reikalas (= Koks čia reikalas; Kas (čia) yra; Kas (čia) nutiko)?

kryptyje pvz.: Apgynė disertaciją edukologijos kryptyje (= edukologijos, edukologijos krypties disertaciją).

lygyje pvz.: Konkursas vyko aukštame lygyje (= buvo aukšto lygio; vyko puikiai; buvo gerai organizuotas).

medžiagoje (atlikti) pvz.: iškalti, nukalti paminklą granite (= iš granito); išlieti, nulieti skulptūrą bronzoje (= iš bronzos).

normoje pvz.: Prietaisas jau normoje (= veikia normaliai). Kraujospūdis normoj (= normalus, geras). Viskas normoj (= normalu, gerai).

nuosavybėje pvz.: Inventorius yra mokyklos nuosavybėje (= yra mokyklos nuosavybė; priklauso mokyklai).

nuotaikoje pvz.: Vakar buvau ne nuotaikoj (= be nuotaikos; prastos nuotaikos; prastai nusiteikęs).

nuotolyje pvz.: Jų namai stovi kelių kilometrų nuotolyje (= už kelių kilometrų; keli kilometrai) nuo ežero.

originale pvz.: Pagaliau pamatėme tą paveikslą originale (= to paveikslo originalą). Romaną buvau skaitęs originale (= originalo kalba).

pardavime pvz.: Šiandien pardavime yra trijų rūšių mėsos (= parduodama trijų rūšių mėsa; turime (parduoti) trijų rūšių mėsos).

pavidale pvz.: Prekės gautos fasuotame pavidale (= fasuotos). Po reakcijos gavome medžiagą kristalų pavidale (= kristalų pavidalo; kristalinę medžiagą).

rankraštyje pvz.: Kiek metų tas romanas buvo rankraštyje (= rankraštis, rankraštinis, nespausdintas)? Skaičiau šį veikalą rankraštyje (= nespausdintą; šio veikalo rankraštį).

ryšyje (su) pvz.: Augalai yra glaudžiame ryšyje (= glaudžiai susiję) su dirvožemiu.

ritme pvz.: Šokite valso ritme(= ritmu).

sąlytyje (su) pvz.: Jis visą laiką buvo glaudžiame sąlytyje (= glaudžiai, labai susijęs) su gamtos mokslais.

stadijoje pvz.: Turime sunkumų ir esame laukimo stadijoje (= Turime sunkumų ir tebelaukiame). Viskas tebėra projektųstadijoje (= projektai; projektuojama).

statuse pvz.: Ministerijoje dirbs tie patys žmonės, tik naujame statuse (= tik įgaus (turės) naują statusą; tik statusas bus naujas).

stiliuje pvz.: Jis mėgsta rengtis sportiniame stiliuje (= sportiniu stiliumi, sportiškai). Eilėraštis parašytas iškilmingame stiliuje (= iškilmingu stiliumi; Eilėraščio stilius iškilmingas).

stovyje pvz.: Pirksiu pianiną gerame stovyje (= Pirksiu gerą, geros būklės pianiną). Jau keli mėnesiai šalis yra karo stovyje (= šalyje yra karo būvis, padėtis). Jį rado girtame stovyje (= girtą).

sudėtyje pvz.: Komanda susirinko pilnoje sudėtyje (= visos sudėties; visa); žaidžia tokioje sudėtyje (= tokios sudėties).

sumoje pvz.: Patvirtino sąmatą 1000 litų sumoje (= 1000 litų (sumos) sąmatą). Bendroje sumoje turime 3000 litų pelno (= Bendra pelno suma – 3000 litų; Iš viso turime 3000 litų pelno).

tame pvz.: Gamykla nedirba, o dalykas tame (= tas; toks), kad negauname žaliavų (Gamykla nedirba, mat, nes negauname žaliavų). Reikalas tame (= tas; toks; Atsitiko taip), kad baigėsi benzinas.

tame skaičiuje pvz.: Statybai skirta 9000 tūkst. litų, tame skaičiuje (= iš jų; iš to skaičiaus) 500 tūkst. litų montavimo ir apdailos darbams.

tame tarpe pvz.: Ekspedicijoje dalyvavo 15 žmonių, tame tarpe (= tarp jų) ir vienas gydytojas. Tokių konkursų, tame tarpe (= tarp jų; iš jų ir) senamiesčiui restauruoti, reikėtų skelbti daugiau.

tempe pvz.: Pamėginkime pagriežti šį kūrinį greitesniame tempe (= greitesniu tempu; greičiau).

variante pvz.: Apsvarstykime tolesnius veiksmus įvairiuose variantuose (= įvairiais variantais; įvairius veiksmų variantus).
3.6.4. Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, pvz.:

išdavoje pvz.: Pervargimo išdavoje (= Nuo pervargimo; Dėl pervargimo; Pervargęs) organizmas nusilpsta.

įtakoje pvz.: Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių.

pasekmėje pvz.: Karo pasekmėje (= Dėl karo) krašto ūkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo krašto ūkį).

pasėkoje žr.1.3.9

poveikyje pvz.: Vaistų poveikyje (= Nuo vaistų) ligoniui palengvėjo. Įtempto darbo poveikyje (= Dėl įtempto darbo; Nuo įtempto darbo) pablogėjo sveikata.

rezultate pvz.: Tokio apsileidimo rezultate (= Dėl tokio apsileidimo) kilo gaisras (Tokio apsileidimo rezultatas – gaisras).

sąryšyje (su) pvz.: Ligonį skubiai operavo sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= dėl pasunkėjusios būklės; pasunkėjus būklei). Jis atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu (= ryšium su perėjimu; nes perėjo) į kitą darbą.
3.6.5. veiksmo būdui ar laikui reikšti, pvz.:

daugelyje atvejų pvz.: Operacijos daugelyje atvejų (= daugeliu atvejų; daugiausia; dažniausiai) pavykdavo.

daugumoj(e) pvz.: Daugumoje (= Daugiausia; Dažniausiai; Paprastai) gripu sergama pavasarį ir rudenį. Bendrovėje dirba daugumoje (= daugiausia) moterys.

didžiumoje pvz.: Šiandien tas autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai) užmirštas.

eilėje atvejų pvz.: Dėl avarijų eilėje atvejų (= dažnai, neretai) būna kalti pėstieji.

esmėje pvz.: Niekas esmėje (= iš esmės) nepasikeitė.

pagrinde pvz.: Statybos darbai pagrinde (= apskritai, iš esmės) baigti. Susirinko pagrinde (= daugiausia) pagyvenę žmonės.

paskutinėje eilėje pvz.: Šį klausimą aptarsime paskutinėje eilėje (= paskutinį; paskiausiai; pabaigoje).

pilnumoje pvz.: Remontą baigėme pilnumoje (= visai, visiškai; iki galo).

pirmoje eilėje pvz.: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia; Pradžioje) sudarykime darbo planą.

principe pvz.: Principe (= Iš principo) su tavim sutinku.

visumoje pvz.: Paroda visumoje (= apskritai) pavyko.
3.6.6. kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti:

bėgyje pvz.: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį).

laike pvz.: Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų).

laikotarpyje pvz.: Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas).

Sakinio daliu ir sakiniu jungimo klaidos
Klaidos Galimi klaidų taisymai

4.1. ant nevartotinas:
4.1.1. veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti pvz.: Ji puikiai griežia ant smuiko (= smuiku). Gaudo žuvis ant sliekų (= sliekais, su sliekais). Dirba ant dvejų staklių (= dvejomis staklėmis).
4.1.2. objektui reikšti su būdvardžiais:

apstus, -i pvz.: Ruduo apstus ant obuolių (= apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių).

gabus, -i pvz.: Kaimynų vaikas gabus ant muzikos (= muzikai).

godus, -i pvz.: Nebūk godus ant svetimo gero (= svetimo gero).

šykštus, -i pvz.: Ji visada šykšti ant pinigų (= pinigų).

turtingas, -a pvz.: Šiemet esam turtingi ant šieno (= šieno; Šiemet turim daug šieno).
4.1.3. veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:

keisti (ant ko) pvz.: Paprašė pakeisti batus ant mažesnių (= į mažesnius; mažesniais). Vaikas apsikeitė naujesnį pašto ženkliuką ant senesnio(= į senesnį).

mainyti (ant ko) pvz.: Išmainė vištą ant katino (= į katiną).
4.1.4. daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti pvz.: Kambario matmenys 2 ant 3 metrų (= du iš trijų metrų; du ir trys metrai). Kraujospūdis 80 ant 120 (= 80 ir 120; 80 su 120). Žemėlapio mastelis 1 ant 1000 (= 1 su 1000). Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (= pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens.
4.1.5. daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti pvz.: Batai ant aukštų kulnų (= aukštais kulnais; Aukštakulniai batai). Radijo imtuvas ant mikroschemų (= su mikroschemomis).
4.1.6. vietai reikšti, kai žymimas ne paviršius, o nurodoma kryptis į vidų arba buvimas viduje pvz.: Nuvažiavo ant stoties (= į stotį), bet pavėlavo ant autobuso (= į autobusą). Ant turgaus (= Turguje) pilna atvykėlių. Ką kalbėjo ant susirinkimo (= susirinkime)?
4.1.7. laikui reikšti pvz.: Susitiksime ant rytojaus (= rytoj; rytojaus dieną). Ant dienų (= Šiomis dienomis; Greitai; Netrukus) pasirodys naujas žurnalo numeris. Atidėkim šį reikalą ant pirmadienio (= pirmadieniui; iki pirmadienio). Vaistus liepė gerti du kartus ant dienos (= per dieną; dienoje). Kiek tau palikti pinigų ant savaitės (= savaitei)? Išvažiuoju ant visados (= visai; visam laikui). Iš pradžių pykosi, bet ant galo (= galų gale; pagaliau) susitaikė. Tą klausimą svarstykime ant galo (= gale; pabaigoje).
4.1.8. veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti pvz.: Dirba ant dviejų etatų (= dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas). Jis jau ant pensijos (= pensininkas; išėjęs į pensiją). Mokėsi ant penketų (= penketais). Pirkau televizorių ant išsimokėjimo (= išsimokėtinai). Esu ant biuletenio (= Turiu biuletenį, nedarbingumo lapelį) ir sėdžiu ant dietos (= laikausi dietos). Jau porą metų ji gyvena ant buto (ant kambario) (= nuomoja butą, kambarį).
4.1.9. paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti pvz.: Pasilik pinigų ant maisto (= maistui). Įsidėk pinigų ant kelionės (= kelionei; į kelionę; kelionėn). Ar užteks duonos ant šešių žmonių (= šešiems žmonėms)? Pakvietėme svečią ant pietų (= pietų; pietauti). Iškvietė ant dvikovos (= į dvikovą). Mokosi ant inžinieriaus (= inžinieriumi; inžinieriaus specialybės).
4.2. apie nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

domėtis (apie ką) pvz.: Direktorius per mažai domėjosi apie darbo sąlygas (= darbo sąlygomis).

ginčytis (ginčas) (apie ką) pvz.: Apie ką (= Dėl ko) čia ginčijatės? Kilo ginčas apie pelno paskirstymą (= dėl pelno paskirstymo; kaip paskirstyti pelną).

rodyti (apie ką) pvz.: Ši lentelė rodo apie gamybos tempų kitimą (= gamybos tempų kitimą; kaip kinta gamybos tempai).

skųstis (skundas) (apie ką) pvz.: Nėra ko tau skųstis apie gyvenimą (= gyvenimu). Gauname nemaža skundų apie duonos kokybę (= dėl duonos kokybės).
4.3. į nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

atsiliepti (į ką) (r. „daryti poveikį“) pvz.: Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą (= darbingumui).

daryti įtaką (įtaka) (į ką) pvz.: Tėvų elgesys visada daro įtaką į vaikus (= vaikams).

daryti poveikį (poveikis) (į ką) pvz.: Aptarė naujų vaistų poveikį į organizmą (= organizmui).

daryti spaudimą (spaudimas) (į ką) pvz.: Jie darė spaudimą į mūsų darbuotojus (= mūsų darbuotojams).

įsimylėti (į ką) pvz.: Visi mokiniai įsimylėję į naująjį mokytoją (= naująjį mokytoją).

nurodyti (į ką) pvz.: Vadovas nurodė į keletą darbo trūkumų (= keletą darbo trūkumų).

skirti dėmesį, dėmesio (į ką) pvz.: Skirkite daugiau dėmesio į ligų profilaktiką (= ligų profilaktikai).

veikti (į ką) pvz.: Orai labai veikia į žmonių nuotaikas (= žmonių nuotaikas).

žaisti (į ką) pvz.: Žaiskime į karą (= karą) arba į futbolą (= futbolą). Užteks žaisti į slėpynes (= slėpynes, slėpynių, slėpynėmis).
4.4. iki nevartotinas būviui beasmeniame sakinyje reikšti pvz.: Dabar jam ne iki egzaminų (= ne egzaminai rūpi; ne egzaminai galvoje). Šiandien žvejams ne iki raudžių (= ne raudės galvoje; toli gražu ne raudės rūpi) – laukia privatizavimo. Visiems buvo ne iki juoko (= ne juokas galvoj).
4.5. iš nevartotinas su žodžiais nutarimas, pranešimas, protokolas,raštas ir pan. parašymo datai žymėti pvz.: Remsimės nutarimu iš spalio 17 dienos (= spalio 17 dienos nutarimu). Reikia patikrinti protokolą iš kovo 5 dienos (= kovo 5 dienos protokolą).
4.6. pas nevartotinas:
4.6.1. nuosavybei, priklausymui, turėjimui žymėti pvz.: Kiek pas tave (= [tu] turi) pinigų? Pas ką yra klausimų (= Kas turi klausimų; Kas norėtų paklausti)? Pas mane nėra (= [Aš] neturiu) laiko. Pas ją (= Jos) gražūs plaukai. Pas ją (= Jai) gimė sūnus. Pas mane (= Man) pakilo temperatūra. Pas tave (= Tavo) negerai parašyta (Tu negerai parašei). Pas čigonus (= Čigonų) įdomūs laidojimo papročiai. Pas varžovą neišlaikė nervai (= Varžovui neišlaikė nervai; Neišlaikė varžovo nervai). Neseniai pas jį (= jam) išoperavo apendiksą. Pirma vieta pas Jonaitį (= Pirmą vietą užėmė Jonaitis; Pirma vieta atiteko Jonaičiui).
4.6.2. veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais, pvz.:

atsiprašyti pvz.: Atsiprašyk pas mokytoją (= mokytoją, mokytojo) už įžeidimą.

gauti pvz.: Pas ką (= Iš ko) gavai tą žurnalą?

imti pvz.: Jis paėmė pas mane (= iš manęs) pieštuką.

įsigyti pvz.: Jis sakė įsigijęs tą knygą pas gatvės prekeivį (= iš gatvės prekeivio).

klausti pvz.: Paklausėme pas praeivį (= praeivį; praeivio), kur galėtume užkąsti.

kreiptis pvz.: Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją (= į pavaduotoją).

pirkti pvz.: Pirkau pas jį (= iš jo) dviratį.

prašyti pvz.: Prašysiu pas direktorių (= direktorių; direktoriaus), kad išleistų atostogų.

reikalauti pvz.: Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį (= iš buhalterio).

skambinti pvz.: Skambink pas pirmininką (= pirmininkui) iš ano kabineto.

skolintis pvz.: Teko skolintis pinigų pas draugę (= iš draugės).

skųstis pvz.: Skųsiuosi pas patį ministrą (= pačiam ministrui).

sužinoti pvz.: Tvarkaraštį sužinosiu pas draugę (= iš draugės).

šauktis pvz.: Susirgęs šaukis pas daktarą (= daktaro.)

teirautis pvz.: Dėl kelialapio teiraukitės pas vedėją (= vedėjos).

vogti pvz.: Pas kaimynus (= Iš kaimynų; Kaimynams) pavogė arklį.
4.7. po (su įnagininku) nevartotinas veiksmo būdui ar pagrindui reikšti pvz.: Dokumentai išduodami po parašu (= su parašu; pasirašytinai). Kiek jis jau laikomas po areštu (= areštuotas, suimtas)? Čia stovi įrenginiai po įtampa (= su įtampa). Po kokia rubrika (= Su kokia rubrika, antrašte) dėsime šį straipsnį? Laivas plaukioja po (= su) Lietuvos vėliava.

4.8. prie nevartotinas:
4.8.1. veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose:

prie (kokių) aplinkybių pvz.: Nusikaltimas padarytas prie sunkinančių aplinkybių (= sunkinančiomis aplinkybėmis).

prie uždarų durų pvz.: Posėdis vyko prie uždarų durų (= už uždarų durų; uždaromis durimis; neviešai; buvo uždaras).

prie ligos (gripo, plaučių uždegimo.) pvz.: Prie gripo (= Sergant, susirgus gripu) reikia gulėti.

prie (kokių) norų pvz.: Ir prie geriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; Kad ir labai norėdamas) negalėsiu tavęs pasitikti.

prie progos pvz.: Prie progos (= Pirma proga; Progai pasitaikius; Radę, turėdami progą) aplankykite šią parodą.

prie (kokių) sąlygų pvz.: Sunku dirbti prie esamų sąlygų (= tokiomis sąlygomis; kai tokios sąlygos; esant tokioms sąlygoms).

prie (kokios) temperatūros pvz.: Prie aukštos temperatūros (= Aukštoje temperatūroje; Kai aukšta temperatūra; Esant aukštai temperatūrai) ši medžiaga lydosi.
4.8.2. keitimo santykiui reikšti pvz.: Pinigai bus keičiami santykiu vienas prie šimto (= vienas už šimtą; vienas su šimtu; šimtas į vieną).

4.9. prieš nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

atsiprašyti (prieš ką) pvz.: Teko atsiprašyti prieš draugą (= draugą; draugo).

atsparus (prieš ką) pvz.: Kaktusai atsparūs prieš sausras (= sausroms).

gintis (prieš ką: badą, stichiją ir pan.) pvz.: Ginsimės prieš visus (= nuo visų), kurie mus puls.

neapykanta (prieš ką) pvz.: Jis ilgai jautė neapykantą prieš tikrą brolį (= tikram broliui).

pareiga (prieš ką) pvz.: Jaučia pareigąprieš tėvus (= tėvams).

4.10. už nevartotinas junginiuose:

imti (laikyti) už pagrindą pvz.: Rezoliucijos projektą siūloma priimti (laikyti) už pagrindą (= pagrindu; kaip pagrindą).

žaisti už. komandą (nesant pavadavimo) pvz.: Jis žaidžia už „Neptūno“ komandą (= „Neptūno“ komandoje).

Neteiktina zodziu tvarka
Klaidos Galimi klaidų taisymai

5.1. Giminės formos
5.1.1. Nevartotinos vyriškosios giminės daiktavardžių formos moterims pagal profesijas, pareigas, mokslo laipsnius ir pan. apibūdinti pvz.: architektas (= architektė) Žilienė, advokatas (= advokatė) Butkutė, direktorius (= direktorė) Vaitkuvienė, profesorius (= profesorė) Nakienė, ministras (= ministrė) Rudienė, viršaitis (= viršaitė) Skuodytė.

Pastaba. Mokslo vardams, laipsniams ir pan. apibūdinti vartojami vyriškosios giminės daiktavardžiai, pvz.: Absolventei Rutkutei įteiktas chemijos dėstytojo diplomas. Profesorė Dainienė turi habilituoto mokslų daktaro laipsnį.
5.1.2. Nevartotinos kelintinių skaitvardžių ir įvardžio kelintas, -a vyriškosios giminės kilmininko formos mėnesio dienai nusakyti pvz.: Kelinto (= Kelinta) šiandien? – Spalio antro (= antra, antroji). Pensijas mokės lapkričio devinto (= devintą). Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= penkioliktos).
5.1.3. Nevartotinas vyriškosios giminės būdvardžių bei būdvardinės reikšmės dalyvių galininkas ir įnagininkas vad. bevardės giminės reikšme pvz.: Bandoma pasiekti nepasiekiamą (= nepasiekiama; tai, kas nepasiekiama). Laikau reikalingu (būtinu) tai pranešti (= Laikau reikalinga (būtina) tai pranešti; Manau, kad reikia (būtina) tai pranešti). Remiantis išdėstytu (= tuo, kas išdėstyta), daroma išvada.
5.2. Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos ir įvardžio abu, abi formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais pvz.: Dabar teatre pertrauka tarp dviejų (= dvejų) gastrolių. Dalyvavo trijose (= trejose) varžybose. Spinta su keturiomis (= ketveriomis) durimis. Dvidešimt septynios (= Dvidešimt septynerios) staklės pakeistos naujomis. Laimėjome abi (= abejas) rungtynes.
5.3. Dešimtis reiškiančių kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nevartotinos dešimtmečiams žymėti pvz.: Trisdešimtieji (= Ketvirtasis dešimtmetis, t. y. 1930–1939 m.) buvo kūrybiškiausias rašytojo gyvenimo dešimtmetis. 70-ųjų metų (= Aštuntojo dešimtmečio) jaunimas.
5.4. Bendratis
5.4.1. Su jungtuku jei(gu) nevartotina sąlygai reikšti pvz.: Jeigu kalbėti (= Jeigu kalbėsime, kalbėtume; Kalbant) tiksliau, sugaištas ištisas mėnuo. Ši sesija labai ilga, jeigu lyginti (= jeigu lyginsime; palyginti) su ankstesnėmis. Jei tikėti (= Jei tikėsime) psichologais, tik laiminga motina užaugina laimingus vaikus.
5.4.2. Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina tikslui reikšti pvz.: Visą savaitę dirbsime, kad suskaičiuoti (= kad suskaičiuotume; norėdami suskaičiuoti) padarytus nuostolius. Kad priimti galutinį sprendimą (= Norint priimti galutinį sprendimą; Kad būtų priimtas galutinis sprendimas), reikia dar pasitarti su specialistais. Susirinkome, kad pasidalyti (= pasidalyti; kad pasidalytume) patirtimi. Tam, kad surasti nusikaltėlius (= Tam, kad būtų surasti nusikaltėliai; Norint surasti nusikaltėlius), reikia papildomų duomenų. Ant pakylos užlipo vakaro svečias, idant pranešti (= pranešti; idant praneštų; kad praneštų) gerą naujieną.
5.5. Neigiamosios tariniu einančios formos nevartotinos šalutiniuose sakiniuose nuolaidai žymėti, kai nereiškiamas neigimas pvz.: Kaip nesistengė (= Kad ir kaip stengėsi; Nors ir labai stengėsi), niekam negalėjo įtikti. Kaip ten nebūtų (= Kad ir kaip ten būtų; Šiaip ar taip), reikia važiuoti. Kaip nekeista (= Kad ir keista; Nors ir keista; Keista), projektas dar neparengtas. Bet, kaip nebūtų keista (= kad ir kaip būtų keista; kad ir labai būtų keista), pastatas išliko nesugriautas.
5.6. Vientisinės tariamosios nuosakos formos nevartotinos vietoj sudurtinių formų praeities veiksmui (dažnai tariamam, neįvykusiam) reikšti pvz.: Nepasakyčiau, kad vakarykštis aukcionas sudrebintų (= būtų sudrebinęs) Kauną. Varikliai sandėlyje dar gulėtų (= būtų gulėję) ne vienus metus, jei jų nerastų (= nebūtų radę) kontrolieriai. Jeigu jie važiuotų (= būtų važiavę) mažesniu greičiu, avarija nebūtų įvykusi.
5.7. Veiksmažodžių išnuomoti, numatyti, parduoti, rašyti (kirčiuoti, linksniuoti, tarti), skaityti, statyti, žiūrėti ir pan. sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime):

išsinuomoti (r. „būti išnuomojamam, -ai“) pvz.: Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas.

nusimatyti pvz.: Kas dar nusimato (= numatoma; numatyta) programoje? Nusimato (= Numatomas) oro atšilimas (Numatoma, kad oras atšils).

parsiduoti (r. „būti parduodamam, -ai“) pvz.: Parsiduoda (= Parduodamas) namas su sodu. Ar čia žaislai neparsiduoda (= žaislų neparduodate)?

rašytis (kirčiuotis, linksniuotis, tartis) pvz.: Nosinė čia nesirašo (= nerašoma; Nosinės čia nerašome). Kaip kirčiuojasi šis žodis? (= Kaip kirčiuojamas, kirčiuotinas šis žodis? Kaip kirčiuoti šį žodį?)

skaitytis (r. „būti skaitomam, -ai“) pvz.: Norėjau taip parašyti, kad knyga įdomiai skaitytųsi(= būtų įdomi skaityti; kad knygą būtų įdomu skaityti).

statytis (r. „būti statomam, -ai“) pvz.: Kaip tik toje vietoje ir statėsi (= buvo statomas) naujas namas.

žiūrėtis pvz.: Aktoriai tame spektaklyje gražiai žiūrisi (= Į aktorius tame spektaklyje gražu, malonu, miela žiūrėti; Aktoriai. gražiai atrodo).
5.8. Dalyvis nevartotinas:
5.8.1. veikiamasis esamojo laiko dalyvis – su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais pvz.: komplektuojančios (= komplektuojamosios, komplektinės, komplektavimo) detalės
5.8.2. veikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti lygia greta su tarinio veiksmu vykstančiam arba vėlesniam veiksmui pvz.: Į orą pakilo raketos, numušusios (= ir numušė) tris priešo lėktuvus. Pirmą kartą jis paragavo alkoholio, išgėręs (= gerdamas; kai gėrė) su draugu šampano. Vakar kalbėjo pirmininkas, paraginęs (= ragindamas; ir ragino) aktyviau dalyvauti rinkimuose.
5.8.3. neveikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti savaiminei (t. y. be pašalinio poveikio, specialaus įsikišimo atsiradusiai) ypatybei, pvz.:

apsunkintas, -a pvz.: Ligonis skundžiasi apsunkintu (= pasunkėjusiu) rijimu;

išplėstas, -a pvz.: Odos paviršiuje matyti išplėstos (= išsiplėtusios) venos;

padidintas, -a pvz.: Jam buvo nustatytas padidintas (= padidėjęs) skrandžio rūgštingumas. Padidintos paklausos (= Paklausios; Paklausiosios) prekės;

pagreitintas, -a pvz.: Jau kuris laikas nepavyksta sureguliuoti pagreitinto (= pagreitėjusio) širdies plakimo;

sulėtintas, -a pvz.: Šiai ligai būdinga sulėtinta (= sulėtėjusi) medžiagų apykaita;

sumažintas, -a pvz.: Esant sumažintam (= sumažėjusiam) kraujospūdžiui (Dėl sumažėjusio kraujospūdžio) svaigsta galva.
5.9. Pusdalyvis nevartotinas žymėti šalutiniam veiksmui, kuris nė vienu momentu nesutampa su tarinio veiksmu pvz.: Įstojau į muzikos mokyklą, čia baigdamas (= ir čia baigiau) keturias klases. Policininkai netrukus sulaikė vagis, juos nuveždami (= ir nuvežė juos) į nuovadą.
5.10. Padalyvis
5.10.1. Nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio) pvz.: Kuo remiantis (= remdamasis) laikraštis skelbia tokią informaciją? Atsižvelgiant (= Atsižvelgdamas) į susidariusią padėtį, įsakau. Pažvelgus (= Pažvelgę) į šias nuotraukas, pastebėsime tam tikrą ryšį. Jos elgiasi nepažeidžiant (= nepažeisdamos) taisyklių.
5.10.2. Būtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas tikslui reikšti su jungtuku kad (taip pat su idant) pvz.: Kad apsisaugojus (= Kad apsisaugotumėt; Norėdami apsisaugoti) nuo gripo, gerkite čiobrelių arbatą. Reikia perskaičiuoti sąskaitą, kad išvengus (= kad būtų išvengta; norint išvengti) atsitiktinių klaidų. Idant tvirčiau pasijutus (= Idant; Kad tvirčiau pasijustume; Norint tvirčiau pasijusti), pravartu dar sykį atsigręžti į praeitį.
5.10.3. Būtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas sąlygai reikšti su jungtuku jei(gu) pvz.: Jeigu apskaičiavus (= Jeigu apskaičiuotume) nuostolius, išaiškėtų tikroji įmonės padėtis. Projektas būtų patobulintas, jei atidėjus (= jei atidėtume) svarstymą.
5.11. Prieveiksmiai su -ai (padaryti iš priesagos -iškas būdvardžių) nevartotini daikto kokybei žymėti pvz.: skyrybos itališkai (= itališkos skyrybos; skyrybos – kaip italų), poilsis kanadietiškai (= kanadietiškas poilsis), viščiukai vilnietiškai (= vilnietiški, vilnietiškai kepti viščiukai), parlamentinė kova gruziniškai (= gruziniška parlamentinė kova; parlamentinė kova – kaip gruzinų).

Butiniausi lietuviu tarties reikalavimai

Klaidos Galimi klaidų taisymai

6.1. gi nevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtuko pvz.: Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (= o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis mušė, gi (= o) mes tik žiūrėjome. Vienos moterys negali atsidžiaugti patogiais žemakulniais batais, gi (= o) kitos tebeieško aukštakulnių.
6.2. ir nevartotinas jungti žodžiams vardažodžių ir prieveiksmių stiprinamosiose konstrukcijose, pvz.:

daug ir daug pvz.: Čia dar slypi daug ir daug (= daug, labai daug, daug daug, be galo daug, itin daug) paslapčių.

labai ir labai pvz.: Buvome labai ir labai (= labai labai, nepaprastai, be galo) laimingi.

minios ir minios pvz.: Gatvėmis plaukė minios ir minios (= minių minios) žmonių.

tūkstančiai ir tūkstančiai pvz.: Turėjome peržiūrėti tūkstančius ir tūkstančius (= tūkstančių tūkstančius; tūkstančius) bylų.
6.3. sykį nevartotinas šalutiniams sąlygos sakiniams jungti pvz.: Sykį (= Jei; Jeigu jau) susitikome, turime pasišnekėti. Tai ir važiuok, sykį (= jei, jeigu; kad) jau nutarei.
6.4. vietoj to, kad nevartotinas su bendratimi ar padalyviu vietoj užuot pvz.: Vietoj to, kad paaiškinti (= Užuot paaiškinęs), dar labiau viską supainiojo. Vietoj to, kad ugdyti (= Užuot ugdę) savus restauruotojus, švaistėme lėšas kitur. Raštą vadovai nuslėpė, vietoj to, kad paskelbus (= užuot paskelbę) jį viešai.

Klaidos Galimi klaidų taisymai

Derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio atskirai vartojamuose prekių ir kitų gaminių pavadinimuose pvz.: silkė rūkyta (= rūkyta silkė); sūris „Šėtos“ (= Šėtos sūris); kiaušiniai virti (= virti kiaušiniai) su sviestu; dažai grindų rudi (= rudi grindų dažai); palaidinės rausvo šilko (= rausvo šilko palaidinės) trumpomis rankovėmis ir pan.

Klaidos

8.1. Skirti trumpuosius balsius nuo ilgųjų ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuose skiemenyse:

a ir ā pvz.: ràstų – rą̃stų, tà – tą̃; rastù – rąstù, dúona – dúoną

e ir ē pvz.: nèšti – nẽša; tesiù – tęsiù, sáule – sáulę

e ir ė pvz.: vèsti – vė́sti, èstų – ė́stų; režìmas – rėž̀imas

i ir y pvz.: trìs – trỹs, kurì – kurį̃; šilù – šylù, stóti – stõtį

u ir ū pvz.: siùsti – sių̃sti, namù – namų̃; rudà – rūdà, kéltu – kéltų

o ir ō pvz.: sòdą – sõdą; jonù (jònas) – Jonù (Jõnas)

Pastaba. Ypač nepriimtina ilginti trumpuosius kirčiuotus balsius žodžio gale.
8.2. Skirti balsius e, ė, o nuo sutaptinių dvibalsių ie, uo kirčiuotuose ir nekirčiuotuose skiemenyse pvz.: sẽną – síeną, rė̃kti – riẽkti, ódą – úodą; senẽlė – sienẽlė, rėkìmas – riekìmas, kopìmas – kuopìmas
8.3. Skirti dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių tvirtapradę priegaidę nuo tvirtagalės:

ái ir aĩ, pvz.: táiko – laĩko, tái – taĩ

áu ir aũ, pvz.: tráukia – šaũkia, láuk – laũk

éi ir eĩ, pvz.: léisti – keĩsti

ùi ir uĩ, pvz.: ùiti – puĩkti

ál ir al̃, pvz.: káltas – kal̃tas

ám ir am̃, pvz.: sámtis – kam̃štis

án ir añ, pvz.: kánda – rañda

ár ir ar̃, pvz.: tárpas – var̃pas

él ir el̃, pvz.: kélti – tel̃kti

ém ir em̃, pvz.: pémpė – tem̃pė

én ir eñ, pvz.: sénti – keñtė

ér ir er̃, pvz.: vérti – ver̃sti

̀il ir il̃, pvz.: pìlti – til̃pti

ìm ir im̃, pvz.: kìmti – im̃ti

ìn ir iñ, pvz.: pìnti – riñkti

ìr ir ir̃, pvz.: vìrti – vir̃sti

ùl ir ul̃, pvz.: kùlti – gul̃ti

ùm ir um̃, pvz.: stùmti – kum̃pti

ùn ir uñ, pvz.: siùndė – siuñtė

ùr ir ur̃, pvz.: kùrti – skur̃sti

Pastaba. Pageidautina skirti ilgųjų balsių ir sutaptinių dvibalsių ie, uo priegaides.
8.4. Laikytis kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimo taisyklių:
8.4.1. Tarti minkštuosius priebalsius prieš priešakinius balsius skoliniuose (kaip lietuviškuose žodžiuose):

prieš e pvz.: dèmonas, nègras, procèsas

prieš ė pvz.: licė̃jus, panacė́ja, kupė̃

prieš i, y pvz.: kumýsas, šašlýkas, situãcija
8.4.2. Tarti minkštąjį priebalsį l prieš minkštuosius priebalsius (net jei tarp jų įsiterpia k ar g) pvz.: buhálteris, Báltija, fìlme; al̃ksnis, smùlkmena, álgebra
8.4.3. Tarti kietuosius priebalsius prieš kietuosius priebalsius pvz.: balkònas, albùmas, fìlmas, kultūrà

Pastaba. 8.4.3. punkto reikalavimas gali būti netaikomas labai specialiems tam tikrų sričių terminams (pvz.: álfa, áltas, vòltas), kitų kalbų citatoms (pvz.: salto mortale), kai kuriems iš tradicijos tariamiems žodžiams (pvz.: pòlka, vãlsas).

Leave a Comment