Radijas

1. 1926-1944. 1910 m. Kaune Žaliakalny caro – radiotelegrafo stotį, I-o pasaulinio metu -vokiečiai, o 1919 m. – nepriklausomos Lietuvos vyriausybei. Dirbo iš užsienio grįžę specialistai. Nors 1923 m. -radiofonija, Kaune – radiotelegrafinė stotis-1926 m. Pritaikyta radiofonijai. Pradėjo veikti 1926 m.06 12 d.- tai oficiali radiofonijos pradžia Lietuvoje. (Radiofonas priklausė valstybei, tačiau labiau sietinas su individualių žmonių iniciatyva ir darbu). .reikėjo įtikinti ir valdžią radijo teikiama nauda- tai “išėjimas į pasaulį”. 1926 m. -pranešimai, naujienos bei orai iš laikraščių, plokštelės. R st sujungta su Valstybės teatru, o metų pab. -operos. Tuomet Liet-e buuvo 323 R. imtuvai. Simfoninį orkestrą. 1927 -3,5 h. per dieną. Programų direktoriumi – P. Babickas. ( Įkuriama Radijo Taryba; pirmininkas L. Gira). Etery -atliekama gyvai su inteligentų ir meno atstovų pagalba. Dvilypė – profesūros kuriamos ( paskaitos įvairiomis kalbomis, istorinės, literatūrinės, humanistinės ir dg kt. temų).Menininkų ir saviveiklininkų kuriamos ( laidos skirtos provincijai: patarimai ūkininkams, moterims, sveikatos laidos, kalbos pamokėlės). Ten tebuvo 24 proc. radijo imtuvų. Pupų dėdė ( P. Beržys). – sunku buvo sukontroliuot. 1929 m. Kauno radiofonas -Valstybės Radiofonu, pirmasis direktorius- A. Sutkus. Modelis- informacija, visuomeninės politinės, pažintinės, meninės laaidos, valandėlės vaikams ir jaunimui). 1933 m. -R blogai girdėjosi ( ir dėl atsilikusios technikos), 1934 – Baltijos šalių sandrauga (bandymai, transliacijos, plokštelės). Radijas sulaukė daug dėmesio iš kt.šalių. programas kontroliavo patys darbuotojai. Spaudoje pasirodo rašinių radijo temomis Lt ir užsienyje. Bandyta lesti spec.spaudą: “R

Radijo mėgėjas, „2000 metrų“, „Bangos“ ir kt..Pradedamos vėliau anketos dėl klausomumo. 1935 m. – Tarptautinės radijo sąjungos nare. Išpopuliarėjo laidos užsien. kalbomis, esperanto kalba. 1936 m. – Klaipėdos r st. – iki 1939 m. Nuo 1938 -kraštuose gyvenantiems lietuviams. 1939 – Lietuvai gražintas Vilnius – pastatė lenkai 1927 m. Ji nuo 1939 m. 11-Valstybės radiofono Vilniaus skyrius. Pamokos lenkakalbiams ,žinios lenkų ir gudų kalbomis. Fin. abonentinio mokesčio ( 100 Lt nuo radijo imtuvo).
1940 m. birželio 15d. -raudonarmiečiai. O spalio mėnesį įjungiamas į Sąjunginį radijo komitetą Maskvoje, perorganizuojamas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos Tarybų Socialistinės respublikos Liaudies Komisarų Tarybos. Naujos redakcijos: rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai. Išliko valandėlės vaikams. Pakeista vadovybė, lieka simfoninis orkestras ir pramoginės muzikos orkestras. R-propagandistų tribūna masėms. Prasidėjus II P. K., 1941 m. liepos 15d. Maskvoje darbą pradeda Lietuviškųjų raadijo laidų redakcija ir dirba ten iki 1944 m. 09.
Lietuvos radiofonas įjungtas į Reicho radijo tinklą. Vok leido net autorines liet. laidas (liet. himną), tačiau privalu -vokiečių žinias. Cenzūra -labai didelė. Iš kurio buvo pašalinti lenkai ir žydai. Mažiau cenzūruojamos muzikos ir literatūros laidos. 1944 m. bolševikams besiveržiant – įrengimai išvežti į Vokietiją, o Kauno R – susprogdinta.

2.LT radijo bruožai 1944-1988. 1944 m. liepą Raudonajai armijai -radijas – Sąjunginio r. padalinys. Per kilnojamą stotį “Pčela” ir Vilniaus radijo mazgą. 1945 – atstatyta Kauno, paskui ir Vilniaus R (Kauno nuo 1944 transliavo 1 val. Pr

rogr. tik savo miestui).Tiesiamas laidinis radijas. Cenzūra griežta. Pakilus tonas ir skambios frazės. Tos pačios rubrikos SSRS „Didžiosios komunizmo statybos“, “Stalino konstitucija“. Cenzūros mažiau “Teatro prie mikrofono” pozicijose. Kas sav. -2 vaidinimai. 1948 m. -ik iš įrašų. Trukdžiai. Juodoji propaganda – „Laisvę“, „Laisvąją Europą“, finansuojamas JAV vyriausybė. Taip pat.Tai alternatyvos šalt.Liet.laidos pradėtos 1974m. „Laisvėje“, nuo 84 „LE“.Iki 1988m.trukdžiai. Ši baisi cenzūra tęsėsi ~ iki 1950 m.(nieko autorinio, tik vaidinimai.) Nuo 1956 m. -švelnėja. “Linksmasis subatvakario“ Dėdė Steponas-mėgst.personažas. -II R programa , pradėtas leisti TVR savaitraštis “Kalba Vilnius”. 1960 – lankstesni, -radijo apybraižos su dokumentiniais įrašais ir muzikiniu apipavidalinimu. Daugiau liet. muzikos. Nuo 1946 -užsieniui lietuvių kalba, 1965 m. ir anglų k. 1970 Lietuva jau turėjo 10 UTB siųstuvų, 1973- 1983 trijuose Liet. miestuose pradėtos transliuoti stereofoninės programos, 1980 m. pastatytas RTV bokštas. 1979m.žinios pradedamos transliuoti val.pr.-e. 87 m. grįžta prie gyvo eterio.Transliuojama „Klausiate-atsakome“-gyva laida.

3.Lietuvos nacionalinio radijo bruožai nuo Sąjūdžio iki šių dienų.Gyvas eteris.“Klausiate-atsakome“. Tautinių mažumų atstovams. N.M.teigimu cenzūra baigėsi išėjus Glavlito darbuotojams. LT R ir TV dirbo kartu (R pertransliuodavo TV panoramą)- tautos idėjinis vadovas. Informacija teikta operatyviai.Išaugo paties radijo ir žurnalisto vaidmuo ir prestižas. Dar 1989 – “M-1”.Suardytas monopolis.1990 statutu -valstybės įstaiga, atskaitinga parlamentui. 1996 – nacionalinio radijo ir TV įst.Iki to pagal Statutą vadovavo Valdyba, nuo 1996 LRT Taryba, sudaroma iš visuom.org.atstovų(12).1991 01 13 transliacijos laikinai nutrūko, tačiau netrukus buvo pradėta iš Sitkūnų RS

S. Kurį laiką dirbo okupacijos sąlygomis, atkurta valdžios, organizacijų dėka.1991 08 okupantai išsinešdino.1995 m. pradėta transliuoti III-ji LT R programa jaunimui. Iki 1996m.LR1-24h, LR2-17h.Sugriuvus tarptautinei socializmo sistemos organizacijai OIRT, Liet. valst. R 1993 01 01 įstojo į E radijo transliacijos sąjungą EBU (nuo 1950 m.) Lietuva įtraukta į tarptautinio keitimosi muzikos programomis tinklą, pgl galimybes turi transliuoti kitų šalių programas. LT R techniškai yra palyginus atsilikęs nuo E. Iš valstybės biudžeto dotacijų ir reklamos,siūloma įvesti abonentinį mok. Braukyla:99 % necenzūruojama. Dirba 110 žmonių. Vyksta struktūrinės ir kūrybinės reformos. LR- apie 20 % Apibrėžiamas kaip visuomeninis transliuotojas. LRT veikia pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo ir Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymus. Misija plėtoti demokratiją ir sudaryti galimybę visiems Lietuvos gyventojams priimti pagrįstus sprendimus, suteikiant jiems tikslią, objektyvią, subalansuotą ir nešališką informaciją. Taip pat teikti visuomenei kokybiškas švietėjiškas, kultūrines ir pramogines programas ir būti etalonu Lietuvos radijo ir televizijos rinkoje.

4. Komercinių radijų stočių kūrimasis
Pirmos nevalst., bet dar ir neprivačios radijo stoties M – 1 veiklą imta organizuoti jau nuo 1989m. pav. Lietuvos komjaunimo sąjunga patvirtino įstatus, 60 tūkst. lt, parūpino leidimus: nuomoti siųstuvus, dirbti be cenzūros tiesioginiame eteryje. R. Pleikys, H. Grušnys, G. Babravičius programą pgl finansus ir suvokimą, Full service. įvairių stilių muzika, pokalbių laidos, loterijos, viktorinos, žinios. “M – 1”, savo reguliarią programą pradėjusi 1989m. 12 31 dieną 19 val., bu

uvo labai svarbus reiškinys. Suardytas monopolis – privačios iniciatyvos elektroninėje žin. pradžia. Būtina specializacija. Konfliktas dėl progr. koncepcijos. Spaudoje buvo paskelbtas sprendimas įkurti dar vieną radijo stotį. Nuo 1990m. 07 15 d. į eterį turėjo išeiti “Radijo centras”. M- 1-H. Grušnys, o RC -R. Pleikys. Ta pati studija ir siųstuvai. Planuota, kad M- 1 dirbs 19 – 24, .o RC 14 – 19h. Tačiau 90 spalio 19 21h 42 min M – 1 nutilo. Atnaujino tik 1991 12 31. R. Pleikys ir H. Grušnys ruošėsi išeiti kartu – 1991 01 15, bet -sausio 13 (buvo užgrobti spaudos rūmai, TV bokštas etc), Paradoksali situacija – 1991 “Vilniaus varpas” ir RC – Lietuvos nacionalinio radijo eteryje, M – 1 taip pat ruošėsi. RC: žinios, muzika, reklama. Nuo 1991 liepos -“Studija R”, tapo LR muzikos programų direkcijos laida- rengė R. Pleikys ir jo kūrybinė grupė, nemokėdami už linijų nuomą. “Studija R” Lietuvos radijo eteryje transliuota iki 1992 03 01, kol RTV valdybos sprendimu buvo nutraukta. Nors nuo 1992 01 01 “Radijo centras” pradėjo visiškai savarankiškai transliuoti savo programą, R. Pleikys norėjo išlaikyti ir studijos auditoriją, teigdamas.
„Vilniaus varpas” (įkūrėjas K. Sakalauskas). suskambo 1991sausio 13, nuolatinės 01 29. Nekomercine stotimi, nors iš reklamos, apie kultūros vertybes, istorijos paveldą, ekologiją. Dėl finansinių sunkumų – 1994 buvo priverstas nutraukti. Nutraukus retransliaciją LR eteryje, prasidėjo naujas jų vystymosi etapas. 1991 08 22 okupantams pasišalinus. Bla bla komercinės stotys tęsė savarankišką veiklą. Radijo stotis M–1 – 1991 gruodžio 31, kai jau visus metus veikė RC (“Studija R) ir “Vilniaus varpas”. M-1 (programų dir. D. Bučelis). Tikslingai – 1992 – 1993. -Europos hitų radijumi. Dabartinis M-1 , kai 1996 “M – 1 Plius. “Radiocentras” – 1992 01 01, po kelių mėnesių – visą parą ir visoje Lietuvoje.“M- 1” grupei priklauso – M1, M1 Plius, Lietus, Laluna, Raduga, RC priklauso dar RC2. Iki 1996 m.visos besukuriančios stotys turėjo registruotis Spaudos kontrolės valdyboje. Tačiau 1996 priėmus VIP įst.ši institucija panaikinta .Dabar visų stočių veikla yra licencijuojama.1993 įkurta Lietuvos radijo ir TV asociacija.

5.Komercinio radijo plėtros tendencijos. Nepaisant jauno amžiaus, jos per tuos metus gana sparčiai vystėsi- Vakarų. LT komercinių padėtis stabilizavosi: parengti įstatymai(Vip), pažengusios techninės galimybės(skaitmeninis), stipriai išsiplėtęs siųstuvų tinklas. Naujos apsunkina pastangas uždirbti pelną. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo didesnis skirtingų formatų spektras. Radijai buvo labiau specializuoti, kas yra gerai klausytojui. Suvienodėjimo tendencija. Konkurencija radijo rinkoje tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje su kiekvienais metais vis didėja. Naujai – vis sunkiau išsikovoti auditorijos dalį. Senosios turi pasitempti ir reaguoti. Elektroninė žiniasklaida – viena judriausių sferų, visą laiką kintanti ir prisitaikanti prie naujų sąlygų. Tos radijo stotys, kurios nespėja paskui pokyčius, pasilieka reitingų lentelių apačioje arba išvis išnyksta. Jei radijo kūrėjai pasirinks sėkmingą formatą, stotis užkariaus reikalingą jai auditoriją ir pritrauks reklamos užsakovus. Informaciniai(all-news, all talk)-Žinių radijas. Muzikiniai-komerciškai pelningiausi.M-1.RC. Specializuoti(Znad Willi lenkams). Radijo soties tipas yra radijo rinkos dydis, kurioje veikia viena ar kita stotis. LT veikia 4 tipų radijai. Tai tarptautinė “EHR”, respublikinės (nacionalinės), regioninės bei vietinės radijo stotys. Pelningiausiai – nacionalinės. Tik 3 mlijonai. (M-1 ir RC kova). Nacionalinės – aprėpti visą šalį, bando. H. Grušnys pasirinko CHR formatą, kuris labiausiai tiko jaunimui. Vyresnė pasiliko prie valstybinio radijo. Nuo savo konkurento “Radiocentras” skyrėsi .dėmesį informacijai. 2000 m.“M-1” gerokai atsiplėšė. “Radiocentrui” – pasikeitė. “Radiocentro” klausomumas per nei pusę metų aplenkė “M-1”. Šis taip pat keičia stilių. „m-1‘ą“ aplenkia net “Pūkas”. “Pūkas” auga LR1 sąskaita. Per paskutinius metus – dar kelios nacionalinės radijo stotys. “RC 2”. Pradžioje turėjusi planų užimti atskirą nišą, bet tapo prasta “M-1 Plius” kopija. Bene sėkmingiausia kylančia – ir “Russkoje radio Baltija“. Nemažą sumaištį radijo – “Power Hit Radio”. Tai bene pirma rimta investicija į šalies radijo rinką iš užsienio. O ir ribą tarp regioninio bei vietinio radijo Lietuvoje sunku nubrėžti. Laluna Klaipėdai. Aktyvi plėtra netrukus sumažės. Radijo ir televizijos komisijos direktoriaus N.Maliukevičiaus teigimu, -nebeliko galingesnių dažnių.
.kad radijas reikalingas kaip fonas. Antra, .. Jau keleri metai -radijo reklamos rinkos mažėjimo tendencija. Pagrindinės kaltininkės – televizijos, sumažinusios savo reklamos įkainius, todėl bendrovės mieliau reklamuojasi jose nei radijuje. Pastaruoju metu kyla nemažai diskusijų dėl nepakankamų elektroninės žiniasklaidos įsipareigojimų visuomenei. Profesinę etiką reguliuoja 1996 priimtas Lt žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Naujos įrašymo galimybės -mažai pastangų ir lėšų. Naujos technologijos gali pakeisti klausytojo ir transliuotojo santykį. Tai skaitmeninės technologijos-geresnė garso kokybė, lengvesnis klausytojų pritraukimas, efektyvesnis valdymas. Programos gali būti papildytos grafine info .be trukdžių. Radijas neišnyks, nes ateityje užteks vieno aparato klausytis, žiūrėti, naršyti Internete. D.Bučelio nuomone, problema kai kurių tinklelių kokybė. Užleidžiama vieta TV. Radijo stočių dar atsiras, bet abejoju, ar išsilaikys prisotintoje terpėje. Problema ir reklama-užvaldžiusi rinką TV. Licencijas turi 38 komerciniai plius nacionalinis transliuotojas. Ar laikomasi licencijos reikalavimų žiūri Lietuvos radijo ir TV komisija. Artėjant narystei ES, radijui kažkokie specifiniai griežti reikalavimai negresia.

6.RTV rinkos reguliavimas. LRTK-tai nepriklausoma komercinių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Ji dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką ir yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais. LRTK sudaryta 1996, remiantis VI įstatymu. Komisija skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijo konkursus radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti, pratęsia licencijų galiojimo laiką, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims, įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys. Taip pat kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio bei kitų konkursų reikalavimų. Atsiradus pažeidimų kreipiasi į valstybės institucijas arba teikia ieškinius teisman dėl baudų ar net veiklos sustabdymo. Dėl programų turinio tariasi Žurnalistų etikos inspektoriumi bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Komisija mano, kad turi būti priimtas ir transliuotojų etikos kodeksas. Šio kodekso laikymasis padėtų rasti pusiausvyrą tarp visuomenės teisės į informaciją bei transliuotojų komercinių tikslų ir interesų. LRTK palaiko ryšius ir su Vartotojų teisių gynimo asociacija, kuri tiria, ar transliuotojų veikloje nėra paslėptos reklamos- ką draudžia Visuomenės informavimo įstatymas. Komisija svarsto dėl rinkimų agitacijai skirtų laidų ir programų, RTK rekomenduoja, kad rinkimų agitacijai skirtos laidos turi būti pažymėtos specialiu ženklu. RTK taip pat teikia paraiškas Ryšių ir informatikos tarnybai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai R. ir TV stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo licencijuotoms radijo ir TV stotims. Komisija kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį planą, kurį tvirtinti pateikia Vyriausybei. Komisijos prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba turi sureguliuoti transliuotojo dažnį. Komisija konsultuojasi ir su LATGA, norėdama sužinoti, ar konkretus transliuotojas yra pasirašęs ar pratęsęs sutartį Analizuoja R. ir TV stočių veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą. RTK sudaro 12 narių:3 skiria Seimas, 1 Prezidentas ir po vieną kūrybinės organizacijos:
2002 m. LRTK komisijos pirmininku išrinko J. Liniauską. N.Maliukevičius (LRTK administracijos dir.)..Patys transliuotojai moka 0,8 % nuo reklamos LRTK. Komisija yra nustačiusi, kad reklamos negali būti daugiau 12 min./val. arba 20% eterio laiko. Transliuotojais gali būti:– nacionalinis (gali turėti dvi TV ir keturias R stotis) ir privatus/komercinis. Skirtumas tarp nacionalinio ir komercinio transliuotojo – privatus transliuotojas daro pinigus, programa tik priemonė jiems gauti. Reklama – pajamų šaltinis. Nacionalinis transliuotojas – gaunami pinigai, norint rengti programos kaip priemonę vykdyti nustatytą misiją. Lietuvos radijo ir televizijos komisija mano, kad sprendimo dėl LRT nepriklausomo ir nekomercinio finansavimo vilkinimas trukdo audiovizualinės rinkos dalyviams, ypač smulkiesiems, planuoti tolesnę verslo plėtrą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija siūlo kuo greičiau įvesti abonentinį mokestį. Norint įsteigti stotį – reikia laimėti konkursą, tačiau vieno vato siųstuvui nereikia konkurso, kad licencija dažniams būtų gauta. PVZ.: Šiaulių Didždvario gimnazija turėjo savo stotį – dažnį gavo be konkurso. Komercinės nuo nacionalinio transliuotojo skiriasi siekiu išlaikyti gautą dažnį. Konkurso tvarka: 1. paraiška 2. dalyvio mokestis 3. posėdžio data 4. norint licenciją gauti reikia surinkti 8 balsus iš 12. Kaip vieną iš pažeidėjų jis įvardijo radijo stotį „Užupio vaizdelis“. – nepradėjo transliuoti laiku. Komisija taip pat svarsto, ar nereikėtų atimti licencijos iš „Spiritus Movens“, nes manoma, kad ši radijo stotis džiazo transliuoja mažiau, negu buvo numačiusi iš pradžių. Visuomenės informavimo įstatymas pakankamai griežtai nustato nacionalinio, regioninio ir vietinio transliuotojų ribas. Tačiau LRTK dažnai susiduria su problemomis, kaip praktiškai nustatyti, kur dar vietinis, o kur jau regioninis transliuotojas. galingumo siųstuvo, tačiau viską padarė labai profesionaliai, parengė didelę savireklamos N.M. tvirtino, kad transliacijoms internetu galioja tie patys įstatymai ir sutartys, kadangi radijo stotys tik pertransliuoja tai, ką groja ir FM bangomis. Šiuo metu skaitmeniniu būdu savo programas transliuoja „Radiocentras“, „RC2“, „Russkoje radio“, „EHR“ ir „Lietuvos radijas“.

7. PASAULIO RADIJO RAIDA – NUO ATSIRADIMO IKI ŠIŲ DIENŲ
Idėją apie elektromagnetinių bangų naudojimą signalams perduoti tam tikru nuotoliu, nesinaudojant laidais 1890m. iškėlė rusų išradėjas A. Popovas, kuris 1895m. pademonstravo ir radijo imtuvo veikimą. Tais pačiais, 1895m. prietaisą, priimantį radijo signalus 2 km atstumu, sukonstravo ir italas G. Markonis, kuris 1896 06 02 užpatentavo išradimą Londone. Jis 1903m. užmezgė radijo ryšį tarp Europos ir Amerikos. 1907m. prasidėjo reguliarus transatlantinis ryšys viešai korespondencijai perduoti. Radijo laidų transliacijos pradžia laikomi 1906m., kai iš prof. R.A. Fessendo eksperimentinės stoties JAV radijo bangomis buvo perduota muzikinė laida (dainos). O 1920m. Pitsburge (JAV) įrengtas vidurinių bangų radijo siųstuvas pradėjo transliuoti radijo programą visuomenei. Tų pačių metų pabaigoje radijas kaip VIP pradėjo veikti ir Vokietijoje, o 1921m. Prancūzijoje (Eifelio bokšte), 1922m. – D. B, 1924 – Rusijoje, Lietuvoje radijo laidos reguliariai pradėtos transliuoti 1926 06 12 (Kaune). Pirmąjį radijo imtuvą 1895m. sukūrė A. Popovas.
Kaip prielaidas, galima paminėta XIXa vyravusias urbanizacijos, išsilavinimo, prasidėjusio pagrindinių pramonės šakų vystymosi tendencijas. Tai elektros pramonė. Bevielio ryšio pirmtakais laikomi 1840m. išrastas žemės telegrafas, povandeninis kabelis(1860m) ir telefonas(1880m.). I pasaulinis karas pagreitino radijo integraciją į visuomenę. Kai JAV ėmė dalyvauti tiesiogiai kare 1917 balandį, valdžia (laivyno) perėmė visas komercines ir mėgėjiškas bevielio transliavimo stotis laivyno reikmėms. Maždaug 10 000 kareivių ir jūreivių buvo išmokyti naudotis bevieliu ryšiu, po karo tie patys žmonės padėjo populiarinti radiją, nemažai jų ėmė dirbti radijo srityje. Pirmieji perduoti žmogaus balsą 1904 – 1906m. bandė rusai. O pasauly – JAV – Fasendenas – 1906m. per ragelį skaitė bibliją ir grojo plokštelę. 1916m. jau rimtesnė informacija . Pirmasis radijas per telefoną (šis išrastas 1876m., išrado A. Belas), tai paspartino mokslo raidą. Po to viskas ėmė vystytis milžinišku greičiu ( JAV, nes ten laisva rinka).. Pirmasis tarptautinis pranešimas Rusijoje 1917 m. buvo apie spalio revoliuciją Rusijoje, pranešta iš kreiserio “Aurora” radiotelegrafu.
1920 – 1930m. Imamos kurti pirmosios radijo stotys Europoje ir Amerikoje. Pirmoji fiksuota radijo stotis – JAV 1920m. Pitsburge – KDKA. 1925m. Ženevoje įkurta organizacija, besirūpinanti dažniu skirstymu. Tuo metu radijo stotys dažniausiai skaito laikraščius. Vėliau imta leisti muzika: plokštelės ir gyvi koncertai (įrašų dar nebuvo), vaidinimai. Griežto programų tinklelio nebuvo. Amerikoje radijo programos buvo labai įvairios, nes radijas buvo privačiose rankose. Europoje – valstybinės radijo stotys. Stotys gyveno iš reklamų, sudaromos sutartys su plokštelių parduotuvėmis. Vienintelis grynai visuomeninis radijas pasaulyje – BBC (įkurtas 1922m.). Komercinis atsiranda ~1926m. JAV žmonės girdėjo, ką norėjo, o Europoje sprendė valdžia. SSRS nebuvo daug imtuvų, bet buvo “raudonieji kampeliai” – garsiakalbiai, čia valdžia lėmė programą (cenzūra). Iki ~1935m. nebuvo galima daryti įrašų, viskas vyko tiesiogiai. Technika paplinta po II pasaulinio karo. Pasidaro įmanoma šalyje kurti kelias skirtingas radijo programas. 1933m. Armstrongas atranda dažnius. 1930 – 1940m. transliacijos į užsienio šalis atsiradimo metai. 1939 BBC transliuoja į savo šalies kolonijas. Pirmoji tarptautinė stotis – VOA (Voice of America), kurios neturėjo girdėti patys amerikiečiai(1942). 1931m. iš Vatikano į Lietuvą atėjo pirmosios tarptautinės programos. TV sukūrimas ~ 1950m., atima iš radijo viską, kas buvo sukurta. 1947m. JAV sukuriamas pirmasis nešiojamas radijo imtuvas – tranzistorius. Stotys ima specializuotis pagal auditorijos poreikius. Radiją išgelbsti tranzistoriai ir radijas automobiliuose. 1955m. – rokenrolo radijo stotis JAV. Pastaruoju metu pasaulyje plinta skaitmeninės radijo transliacijos ir stotys. Tai sustiprins radijo pozicijas.

8.Radijo kaip žiniasklaidos kanalo kūrimasis: komercinis, visuomeninis, valstybinis, tarptautinis (propagandinis). “LR” vadinamas valstybiniu tada, kai stengiamasi pabrėžti neigiamą šio R finans. būdą (Seimas nustato programų finansavimą iš biudžeto). Teigiamas- tarsi būtų “visuomeninis LT R”. Tačiau ir daugely V. šalių visuom. transliuotojai, nors ir gerai apsaugoti nuo valdžios įtakos per finansavimo valdymą, iš esmės negali būti vadinami “tikraisiais visuomeniniais” transliuotojais.. LT R šiuo metu finansuojamas iš valstybės biudžeto, be to, žurnalistai niekaip nėra atsakingi visuomenei už atliekamą darbą ir savo kompetenciją- tai panašiau į alternatyviąją komercinę žiniasklaidą nei į visuomeninį transliuotoją. Iš kitos pusės, LR atlieka savo misiją visuomenei, todėl jis gali būti vadinamas visuomeniniu. Toks jo statusas įtvirtintas 1996..Po nepriklausomybės 1990 05 10 LT Radiją Lietuvos radijo ir televizijos statutu (veikęs iki 1996 m.) įteisino kaip. Nuo pat 1990 m. parlamentas skiria ir tvirtina sumą, skirtą LRT išlaikymui iš valstybės biudžeto. Šiuo metu, LRT pajamų gauna ir iš reklamos, kurios nuolatos mažinama. LRT finansavimas iš biudžeto yra chaotiškas, priklausomas nuo Seimo nuotaikų ir šiuo metu yra pagrindinis svertas, kaip Seimo daugumą turinčios politinės partijos gali versti nacionalinį radiją būti paklusniu. Nuo pat radiofonijos pradžios 1926 LT R priklausė valstybei, 1929 net pavadinamas Valstybės radiofonu, taip pat renkamas abonentinis mokestis. Taip iki 1940, kuomet SSRS radiją padaro propagandiniu. Propagandinis radijas. Kai Lietuva priklausė TS, LT R buvo griežtai kontroliuojamas komunistų propagandos mašinos. Pirmieji laisvėjimo požymiai pastebimi 1986 m., antrais M. Gorbačiovo valdžios metais. 1987 m grįžo gyvas eteris. Kiti amžininkai lūžio nuo cenzūros metus laiko 1988- uosius. Tais metais laidų vedėjai ėmė laužyti sovietinės žiniasklaidos tabu. Lietuvos radijo Laidų užsienio lietuviams redakcija rengė ir rengia laida, vakarais transliuojamas užsieniui, tačiau girdimas ir per pirmąją programą. Šiai programai nebuvo tiek privalomai būtina pompastiška sovietinė propaganda, kiek, pavyzdžiui, Informacijos ir Propagandos redakcijoms. Radijo transliacijoms iš užsienio buvo spec.trukdžiai. Komercinis radijas.1989 12 31 į eterį išėjo pirmoji Lietuvoje komercinė R stotis “M-1”. Taip buvo sugriautas ir Lietuvos valst. Radijo monopolis. Išsiskyrus vadovų interesams 1990 07 15 turėjo išeit RC.M-1 nutilo iki 1991 12 31.1991 RC ir Vilniaus varpas“ savo programas pradėjo transliuot per LR.1992 01 01 RC pradeda savarankiškai. “VV“ nutrūksta 1994. Pastaraisiais metais Lietuvoje veikia ~38 komercinės R. stotys. Dar formuojasi, stotys ieško dar neužpildytų nišų. Norėdamos išsitekti rinkoje ir turėti pakankamai klausytojų, jos turi specializuotis ( komercinio R tėvynėj Amerikoj tai atsitiko 1955 m., kai dalį R. auditorijos atėmė TV). Specializuojantis atsirado terminas “R stoties formatas”: programos tipas, stilius. Dėl gana nedidelės auditorijos Liet-e vyrauja mišrus R stilius, grynuoliai tik H. Grušnio R stotys ir „ŽR.“. Iki 1996 m. – registruotis Spaudos kontrolės valdyboje, įsteigtoje 1990 m. prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos. Valdyba prižiūrėjo, kaip VIP laikosi 1990 m. priimto Lietuvos Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo. Panaikinta 1996 m. priėmus Visuomenės informavimo įstatymą. Tarptautinis radijas. “Laisvosios Europos radijas/ Laisvės radijas” LER/LR savotiška, privati, pelno nesiekianti organizacija. Visas jos veiklos išlaidas padengia JAV Kongresas per tarptautinių radijo transliavimų tarnybą. LER/LR kūrėsi šaltojo karo metais- tai buvo vienas iš svarbiausių JAV propagandos ginklų. “Amerikos balsas”, “Vokiečių banga” ir BBC irgi rengė laidas Rusijai ir kitoms TSRS tautoms, tačiau jos pirmiausia stengėsi už gelež. uždangos esančius klausytojus supažindint su vakarų gyvenimu, o LER/LR didžiausią dėmesį visada skyrė tų šalių gyvenimui, kurioms laidos ir buvo rengiamos. LER/LR stengės gauti trūkstamos info apie TSRS vidaus gyvenimą. Taip pat rūpintasi Vakarų demokratinės patirties, laisvosios rinkos pagrindų propaganda. Dabar kartu dirbantys Laisvosios Europos ir Laisvės radijai susikūrė kaip savarankiškos organizacijos. 1945 m. įkurta “Laisvosios Europos Radijo” stotis. Po poros metų įsikūrė “Laisvės radijas” (iš pradžių besivadinęs “Išsilaisvinimas nuo bolševizmo”). 1976 sujungtos į vieną, nors savarankiškumą išlaikiusios iki šiol. LER/LR transliuoja laidas daugeliu kalbų. Lietuvių skyrius įkurtas 1974, pirmasis liet redakcijos redaktorius buvo B. Laučka. Daugiausia dėmesio skirta tautinės savimonės puoselėjimui, TSRS politikos kritikai, rūpintasi ir tikinčiųjų teisių gynimu. Prasidėjus Atgimimui, nemažai reportų gauta ir iš Lietuvos, nuolatiniai ekonomikos, politikos gyvenimo komentarai vis populiarėjo.1993 pasibaigus šaltam karui JAV ėmė mažint LER/LR darbo ir transliacijų apimtis. 1995 LER/LR iš Miuncheno perkelta į Prahą. Nuo š.m.01 01 LR programos jau nebetransliuojamos.

9. Radijas TV epochoje. Radijo vaidmens kitimas. Radijo specializacija.TV- lyderė žiniasklaidos rinkoje (D.Bučelis).„Gali 15 metų dirbti spaudoje ar R ir būti niekas. TV žvaigždę „nukalti“ gali per 15 min.Prieš keletą metų dirbti radijuje madinga: atrodė, kad nėra nieko paprasčiau, kaip sėdėti prie pulto ir spaudinėti įvairius mygtukus.“Kam dirbti radijuje, kur girdi tavo kad ir patį patraukliausią balsą, jei gali dirbti televizijoje, kur matys ir tavo patrauklią išvaizdą. Palaipsniui R į TV G.Masalskis, M. Starkus, A. Stašaitytė, L. Gradauskienė.D.Bučelis:kiekybiškai radijas išsivystęs: Problema yra tinklelių kokybės suprastėjimas. Šiand.klausytojas radijo stotį renkasi pagal muziką.Kai ryte važiuojama į darbą, per pertrauką valgomi pietūs ar pavakare keliaujama namo, žmogui smagu girdėti ausiai malonų foną. Dabart.žmonės užimti ir įsijungę į greitą gyvenimo tempą, kad klausytų ir ilgų šnekų. Tokie visuomenės poreikiai nulėmė, kad komercinėse radijo stotyse beveik nėr pokalbių laidų. D. Bučelis:laikyti pokalbių laidas, kurios mažai kam reikalingos,R per brangu. „1993 metais tiek „RC“, tiek „M-1“ turėjo maždaug 10 laidų. Bemaž 5 m. jas ištikusi tam tikra stagnacija.Sukėlė TV.R stočių vadovai lyg ir susitaikė su sumažėjusiu radijo populiarumu ir viliasi, kad reitingai nekris. „Per 13m.viskas nusistovėjo- naujų idėjų ir didesnės paklausos rinkoje nėra. RS dar atsiras,prisotintoje terpėje jos vos išsilaikytų.Kur TV ryškiai lenkia radiją-reklama. Komercinio R padėtis daugmaž stabilizavosi: parengti įst, pažengusios techn. galimybės,išsiplėtęs siųstuvų tinklas.Naujos besikuriančios stotys tik dar labiau apsunkina rinkos dalyvių pastangas uždirbti pelną. Prieš keletą metų LT buvo didesnis skirtingų formatų spektras. Radijai buvo labiau specializuoti, kas yra gerai klausytojui. Paskutiniu metu pastebima suvienodėjimo tendencija.JAV formatų laikomasi griežtai. V. Europoje kaip ir LT dažniausiai vyrauja įv. formatų deriniai.Vienas pagr. veiksnių, lemiančių RS išlikimą, yra teisingo formato pasirinkimas bei sugebėjimas jį įgyvendinti. Tai informaciniai, muzikiniai ir specializuoti formatai.Muz.-labiausiai paplitęs ir komerciškai pelningiausias R formatas, surenkantis didžiausią auditoriją. Šiais laikais žm.mėgsta R dėl jo fono,sugebėjimo netrukdyti atlikti kt. darbus .Stengiantis išlipti iš duobės “RC” teko iš esmės pakeisti ilgametę savo strategiją. Atsisakyta polinkio info, nebelieka šou laidų, peržiūrimas grojaraštis. Po reformų RC tampa beveidžiu foniniu radiju, skirtu plačiai klausytojų auditorijai.Sumažinus sąnaudas bei atsisakius kurto įvaizdžio, “RC” klausomumas per daugiau nei pusę metų pasivijo ir aplenkė “M-1”. Šis reaguodamas į pokyčius taip pat tampa foniniu.Reikalingų radijui žm. Sk. mažėja, kompiuteris miksuoja ir groja kūrinius, laidos įrašomos ir transliuojamos kada tiktai reikia. Vadovaujamasi principu, jog radijas turi būti nepastebimas ir kartu naudingas 1992-93 metais pradėjęs gryninti savo programų tinklelį tikrąja CHR formato RS “M-1” tapo tik 1996 – aisiais, kai buvo įkurta “M-1 Plius”. Savo “jaunesniajam broliui” perdavęs senesnių hitų bagažą, “M-1” susikoncentravo ties 12-25 m. Tuo metu tai buvo gana sėkmingas sprendimas. Dvi skirtingos vienam savininkui priklausančios radijo stotys ėmėsi transliuoti skirtingoms tikslinėms auditorijoms. Kai kurių radijo ekspertų teigimu, ALL NEWS formato stotis pasiteisinti gali šalyje, kurioje yra ne mažiau kaip 5 mln. gyv., brangu išlaikyti. Tačiau net LT „ŽR.“ turi savo klausytoją. Pagal 2002 m.duomenis, užėmė 0,9 % radijo rinkos. Per paskutinius m. prasidėjęs masinis nacionalinių RS siekimas tapti CHR formato foninėmis stotimis rodo:R reikalingas kaip gyvenimo palydovas.R neužtenka klausytojų, todėl stengiasi programas padaryti tinkamesnes platesniam ratui.Pastebima R reklamos rinkos mažėjimas. Pagr. kaltininkės – TV, sumažinusios reklamos įkainius. Toks rinkos pokytis stipriai jaučiasi, ypač kai radijų daugėja. Daug ką gali pakeisti skaitmeninis R.Toks imtuvas labiau bus panašus į nešiojamą TV su ekranu info apie orus, dainas, kelių būklę ir pan.gauti Poveikis: programos ir auditorijos susiskirstys į labiau specializuotas gr., bus mažiau stočių, tačiau jos bus didesnės ir galingesnės, interaktyvumas.Kai kurios RS transliuoja Internetu, kitos egzistuoja tik kaip internetiniai psl.Radijas yra operatyviausia žiniasklaidos priemonė, be to jo galima klausytis darant kitą darbą. Didžiausias iššūkis-žiniasklaidos jungimasis.

10.Valstybinis, visuomeninis, komercinis ir tarptautinis (propagandinis) radijas.
Nuo pat 1926 06 12, kai LT pradidėjo radiofonija, ji priklauso valstybei.1940 m.Valstybės radiofonas įjungiamas į Sąjunginį radijo k-tą Maskvoje ir perorganizuotas į Radiofikacijos ir radiofonijos k-tą,1941 įjungtas į vokiečių radijo tinklą, o nuo 1944 sugrįžta SSRS valdymas ir kontrolė.1990 AT panaikina Valstybinį radijo ir TV k-tą.Įkurta LT radijas ir TV, sudaryta jos Valdyba. Statutu įtvirtintas radijas kaip valstybės valdoma ir kontroliuojama institucija.1996 priėmus VI įst. LRT tampa visuomeniniu transliuotoju. Tai apibrėžiama 3 nuostatomis: programa, valdymu ir finansavimu.LR programos turi būti skirtos įv.sluoksniams, pažiūroms,amžiui,tautybėms. Prioritetas nac.kultūrai.Valdo-LRT taryba(12).Nustato transliacijų apimtį, programų politiką,kontroliuoja finansavimą, tvirtina generalinį. Finansuojamas iš biudžeto ir reklamos. Visuomeniniam transliuotojui pirmumo teisė gaunant naujus dažnius ir siųstuvus.LRT gali turėti 2 TV ir 4 R kanalus.“LR”vadinamas valstyb.,kai stengiamasi pabrėžti neigiamą šio R finansavimo būdą (Seimas nustato ir tvirtina progr.finans.iš biudžeto).3 pagr. visuomeninio transliuotojo bruožai:-viešumo stiprinimas-atskaitomybė visuomenei-nepriklausomybė nuo valdžių.Propagandinis radijas.Kai Lietuva priklausė TS, LT R buvo griežtai kontroliuojamas komunistų propagandos mašinos.Didelė cenzūra.Trukdžiai girdėti radiją iš užsienio(LR). Pirmieji laisvėjimo požymiai pastebimi 1986 m., antrais M. Gorbačiovo valdžios metais. 1987 m grįžo gyvas eteris suteikė galimybę nusišnekėti, klysti, nesugebėti laikytis komunistų doktrinos keliamų reikalavimų- tai buvo žodžio laisvės galimybė.Kiti amžininkai lūžio nuo cenzūros m. laiko 1988. Tais metais ir meninių, ir publicistinių laidų vedėjai ėmė laužyti sovietinės žiniasklaidos tabu.Lietuvos radijo Laidų užsienio lietuviams redakcija rengė ir rengia laida, vakarais transliuojamas užsieniui, tačiau girdimas ir per pirmąją programą. Šiai programai nebuvo tiek privalomai būtina pompastiška sovietinė propaganda, kiek, pavyzdžiui, Informacijos ir Propagandos redakcijoms.Po nepriklausomybės 1990 05 10 LT Radiją Lietuvos radijo ir televizijos statutu(iki1996) įteisino kaip valstybinę įstaigą, atsakingą parlamentui be jokių aliuzijų į visuomeniškumą.Valdžios atstovai turėjo pirmumo teisę savo veiklos klausimais pasinaudoti Lietuvos R ir TV.Nuo pat 1990 m. parlamentas skiria ir tvirtina sumą, skirtą LRT išlaikymui iš valstybės biudžeto.LRT finansavimas iš biudžeto yra chaotiškas, priklausomas nuo Seimo nuotaikų ir šiuo metu yra pagrindinis svertas, kaip Seimo daugumą turinčios politinės partijos gali versti nacionalinį radiją būti paklusniu.Komercinis radijas.1989 12 31 į eterį išėjo pirmoji LT komercinė RS “M-1”.Sugriautas ir LT valst. R monopolis. Pastaraisiais metais Lietuvoje veikia 38 komercinės RS. Nedidelė Lietuvos radijo rinka dar formuojasi, stotys ieško dar neužpildytų nišų. Norėdamos išsitekti rinkoje ir turėti pakankamai klausytojų, jos turi specializuotis(komercinio R tėvynėj Amerikoj tai atsitiko 1955 m., kai dalį R. auditorijos atėmė TV). Specializuojantis atsirado terminas “R stoties formatas”.Tai visa radijo stoties veikla, vykdoma tam kad pritrauktų tam tikrą, vadinamą tikslinę, auditoriją.Tačiau dėl gana nedidelės auditorijos LT vyrauja mišrus R stilius, grynuoliai tik H. Grušnio R stotys ir „ŽR.“.Pastaruoju metu verslas ėmė koncentruotis (pvz. visa Grušnio nuosavybė). Vyksta įv. žiniasklaidos priemonių integracija (pvz. per TV4 ir ŽR. transliuojamos tos pačios laidos, “Atleisk” per LNK ir R “Lietus” ir t.t.).Iki 1996 m. visos naujai besikuriančios R ir TV stotys privalėjo registruotis Spaudos kontrolės valdyboje, ji prižiūrėjo, kaip VIP laikosi 1990 priimto Lietuvos Spaudos ir kitų VIP įst. Panaikinta 1996 m. priėmus VI įst.. Pgl jį, Lietuvoje registruotų R, TV stočių, kabelinės TV, radijo veikla ( išskyrus LT nacional. R ir TV) yra licencijuojama. Terminuotas licencijas R ir TV stotims programas transliuoti ir retransliuoti RTV išduoda konkursų tvarka. Pastaruoju metu vis daugiau diskusijų kyla dėl nepakankamų elektroninės komercinės žiniasklaidos įsipareigojimų visuomenei, dėl jos veiklos reguliavimo, atsiranda informacijos monopolizavimo pavojus. Stočių licencijavimas padeda reguliuoti Lietuvos radijo rinką, aiškiau fiksuoti R stočių programų stilių, įvertinti programų kokybę ir kiekybę.Tarptautinis radijas.LER/LR yra privati, pelno nesiekianti organizacija. Visas jos veiklos išlaidas padengia JAV Kongresas per tarptautinių R transliavimų tarnybą. LER/LR nepalaiko jokių atskirų politikos, ekonomikos ar religijos pažiūrų.Veikia vadovaudamasi Visuotinėje žmonių teisių deklaracijoje išreikštais principais.LER/LR kūrėsi šaltojo karo metais- tai buvo vienas iš svarbiausių JAV propagandos ginklų. “Amerikos balsas”, “Vokiečių banga” ir BBC irgi rengė laidas Rusijai ir kitoms TSRS tautoms, tačiau stengėsi už gelež. uždangos klausytojus supažindint su V.gyvenimu, o LER/LR didžiausią dėmesį skyrė tų šalių gyvenimui, kurioms laidos ir buvo rengiamos. LER/LR stengės gauti trūkstamos info apie TSRS vidaus gyvenimą. Taip pat rūpintasi V. demokratinės patirties, laisvosios rinkos pagrindų propaganda. Žlugus komunistiniams režimams R.E., LER/LR savo misiją suvokia kaip nuolatinę paramą tvirtėjančiai spaudai, savotišką jos mokymą. Klausytojams nuolatos aiškinami demokratijos principai, ūkio pertvarkymo laikotarpiu neišvengiami ekonomikos sunkumai.Dabar kartu dirbantys LER ir LR susikūrė kaip savarankiškos organizacijos. 1945 įkurta “LER”.1947“LR” (Nuo pat įkūrimo abi stotis per CŽV slapta finansavo JAV vyriausybė. 1971 m. šie ryšiai nutraukti. Abi stotys į vieną org. sujungtos 1976 m., nors savarankiškumą išlaikiusios iki šiol. LT skyrius įkurtas 1974 m. Pirmasis liet redakcijos red. B.Laučka. Daugiausia dėmesio skiriama tautinės savimonės puoselėjimui, TSRS politikos kritikai, rūpintasi ir tikinčiųjų teisių gynimu.1995 LER/LR iš Miuncheno perkelta į Prahą.O nuo šių m.pr.LER radijas LTR kanalu jau nebetransliuojamas, nes nutrauktas finansavimas.

11.Komercinių radijo stočių veiklos teisinis pamatas.
LRTK(1996) skelbia ir vykdo komercinių R(ir TV) stočių konkursus programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti, pratęsia galiojimo laiką, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus dėl konkursų rezultatų.Pirmenybė teikiama stotims,įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio laidas/ programas. Ši komisija kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio bei kitų konkursų reikalavimų.Gali teikti ieškinius teismui dėl pažeidimų pašalinimo.Kaupia info apie radijo (ir TV) stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą. LR VI įst.(1996) pakeitė nuo 1990 veikusį LT spaudos ir kt.VIP įst., panaikino VIP valdybą, kuri turėjo teisę bausti ir be teismo uždaryti VIP. Užtikrina žurnalistams maksimalią kūrybos laisvę, atima iš valdžios institucijų galimybę kištis į VIP veiklą (išskyrus nusižengimo įst. atvejus). Kategoriškai draudžiama bet kokia cenzūra bei persekiojimas už kritiką.Šaltinio apsauga. Šiuo įst. valstybė įpareigojama teikti materialinę pagalbą VIP, (visų pirma jų kultūrinei šviečiamajai veiklai), iš Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondo. Įst.atleidžia VIP nuo atsakomybės, jei jų paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios buvo paimtos iš valstybės institucijų ar kitų viešų įstaigų oficialių dok.. Neatsakoma už žinias, kurios buvo skelbiamos tiesioginėje ar rinkiminėje laidoje.Draudžiama skelbti info., kuri skatina prievarta keisti santvarką, kursto karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, ragina kėsintis į LR teritorinį vientisumą. Draudžiama platinti pornografiją bei info, kuri neatitinka tikrovės ir žeidžia žmogaus garbę ir orumą.Gina asmens teisę į privatumą.Nukentėjusieji gali kreiptis į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją(žurnalistų savireguliavimo institucija), siekti, kad VIP paskelbtų paneigimą ar atsiprašytų.Savo veikloje vadovaujasi Žurnalistų etikos kodeksu. Nagrinėja ir kt.pažeidimus.Taip pat galima prisiteisti piniginį atlygį už padarytą moralinę žalą teisme. Kūrinių autorius gina bei jų interesus atstovauja LATGA – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija. LATGA taip pat propaguoja ir reklamuoja lietuvių kūrybą užsienyje. Lietuvos R ir TV asociacija gina privačių R ir TV stočių darbuotojų teises ir interesus valstybinėse ir vyriausybinėse institucijose. Asociacija sudaro sąlygas Komercinių R stočių darbuotojams kelti kvalifikaciją, remia ir padeda įgyvendinti tikslines programas, susijusias su R techninės bazės stiprinimu, reklamos rinkos apsauga bei plėtimu.

12.Lietuvos nacionalinio radijo veiklos teisinis pamatas.
LT nacionalinio R veiklą reglamentuoja LT nacionalinio RTV įst.(1996). Remiantis šiuo įstatymu, buvusi valstybės kontroliuojama ir valdoma institucija tapo visuomeniniu transliuotoju. Įst. apibrėžia nacionalinio Lietuvos radijo (ir TV) programą, valdymą ir finansavimą. Nac. R programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms polit. pažiūroms, reikalaujama, kad būtų laidų, skirtų įv. visuomenės sluoksnių, amžiaus, tautybės bei išsilavinimo žmonėms. Prioritetas teikiamas nacionalinei kultūrai. Daugiau nei pusė programos laidų turi būti sukurta LT. O programų dalį, kurią nustato LRT taryba, turi kurti nepriklausomi gamintojai.LR finansuojamas numatomas iš 3 šaltinių: abonentinio mokesčio(kurio įvedimas vis atidedamas), valstybės biudžeto ir pajamų, gautų už reklamą, parduotas laidas, bei rėmimo lėšų. Reklamą gali apriboti tik LRT Taryba, kurią sudaro 12 narių – tai aukščiausias LRT valdymo organas. Taryba nustato LRT transliacijų apimtį, programų politiką, kontroliuoja finansavimą, tvirtina gen.direktorių, gali siūlyti Seimui sumažinti biudžetinio finansavimo dalį. LT nac. R ir TV įstatymas nustato LRT teises, įpareigojimus bei apribojimus. LRT negali turėti daugiau kaip 2 TV ir 4 R kanalų. LRT darbuotojai gali dirbti tik pagal terminuotas darbo sutartis, ir negali dirbti kitose VIP. Nuo 1990 iki 1996 m.nac.liet.radijo politinę ir kultūrinę programą nustatydavo, valstybinius radijo ir TV įrenginių panaudojimu rūpinosi Lietuvos LRT Valdyba, tačiau ją pakeitė Taryba.RTK skelbia ir vykdo nacionaliniam radijui(ir TV) priklausančių transliavimo įrengimų nuomos konkursus radijo ir TV programoms re- transliuoti. Draudžiama skelbti info., kuri skatina prievarta keisti santvarką, kursto karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, ragina kėsintis į LR teritorinį vientisumą. Draudžiama platinti pornografiją bei info, kuri neatitinka tikrovės ir žeidžia žmogaus garbę ir orumą.VI įst. suteikia visuomeninio transliuotojo statusą nacionaliniam radijui (ir TV). Įst. panaikina LR atskaitomybę Seimui ir numato finansavimą iš abonentinio mokesčio. Šiuo įst. valstybė įpareigojama teikti materialinę pagalbą LR- visų pirma jo kultūrinei šviečiamajai veiklai. Įst.atleidžia nuo atsakomybės visuomeninį(kaip ir kitas VIP)transliuotoją, jei jo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios buvo paimtos iš valstybės institucijų ar kitų viešų įstaigų oficialių dokumentų. Neatsakoma už žinias, kurios buvo skelbiamos tiesioginėje ar rinkiminėje radijo (ar TV) laidoje.

13. Žiniasklaidos auditorijos tyrimai( R. Ališauskienė, “Baltijos tyrimų” vadovė)
Auditorijos tyrimai: 1.Visuomenės nuomonės tyrimai 2. Rinkos tyrimai.Visuomenės nuom. tyrimai vykdomi kalbant apie socialines, ekonomines, politines problemas. Šių tyrimų pagr.- nuomonė. Tačiau fiksuoja ir faktus apie apklausiamųjų patirtus įvykius. Rinkos tyrimai vykdomi daugiausia renkant info apie rinkos siūlomus produktus:sužinoti paklausą,gyventojų vertinimai, skonis ir poreikiai.Šie tyrimai reikalingi norint geriau prastumt prekę, pažinti savo konkurentus ir atitinkamai koreguoti savo strategiją.Tyrimai pateikia subjektyvią info, kurios objektyvumas ir patikimumas remiasi padarytomis išvadomis ir procentaliais rezultatais.Objektyvumas priklauso ir nuo visuomenės informuotumo. Visų tyrimų tikslas- gauti auditorijos charakteristiką. Tačiau gyventojų nuomonė dar nelemia vienų ar kitų dalykų tendencijų ar baigties.Žiniasklaidos auditorijos tyrimai- viena iš rinkos tyrimo dalių. Tačiau čia slepiasi dvilypumas: žiniasklaida pati yra vartotoja ir taip pat turi savo vartotoją.Dėl abiejų priežasčių žiniasklaidai svarbu žinoti savo vartotojo charakteristiką. Žiniasklaida taip pat yra tam tikra komunikavimo priemonė, t.y. puikus laidininkas pasiekti potencialų produkto vartotoją.Per tyrimą apklausiamų žm. Sk. priklauso nuo to, kokio tikslumo rezultatų laukiama. Pvz.,apklausus 100 žm., paklaida 20- 30 proc. 1000 respondentų skaičius- magiškas, kurio paklaida ~3,5 proc. Ir šis skaičius iš esmės nebekis ( arba l.mažai), jei būtų apklausiama 2 ar 3 arba 15 tūkst. gyv. Darant tyrimą, pirmiausia reikia nusistatyti tikslą ir metodą, susidaryti konkretų gyv. tipą, kurį nori apklausti, kitaip nieko nesigaus: pgl – amžių ( kartais lytį)- geografinė teritorija- gyventojų koncentracija- gyvenimo būdas – socialiniai faktoriai.
Tačiau kalbinant konkretų žm., kuris atitinka nustatytus kriterijus, jis pasirenkamas atsitiktinai, dažniausiai naudojant rinkėjų adresus(apklausa atliekama interviu forma, t.y. popierine anketa) ar tel.nr.(apklausiama tel.). TV ir R auditorijos dydis skaičiuojamas 3 būdais: – prašant žmogaus pildyti anketą ( dienyną) ką. kiek ir kada žiūri- instaliuojant TV metrus 2- 3 metams- pgl. mobilių metrų parodymus.Atliekant nacionalinių dienraščių auditorijos tyrimus, dažnai pasikliaujama tiražu, kuris iš esmės ir nulemia rezultatus. Skaitytojų tyrimai atliekami kas ketvirtį.Tyrimus užsakinėja pačios stotys, tai svarbu formuojant programas ir reklamos užsakovams.Egzistavimo pr.M-1 pats atlikinėjo tyrimus telefonu. Prieš įkuriant naują radijo stotį pirmiausia reikia išsiaiškinti savo potencialią tikslinę auditoriją. Tik išsamiai ją ištyrinėjus galima derinti vienokį ar kitokį radijo stoties formatą. Jų padedami stoties įkūrėjai išsiaiškina gyventojų sudėtį. Svarbu yra žinoti ir lyčių proporcijas, amžių, pajamas, pomėgius, tautybę, profesiją, užimtumą ir t.t. Kiekviena detalė gali būti gana svarbi pasirenkant formatą. Juk vienos muzikos klausysis seni, kitos – jauni žmonės. Vienos – gamyklų darbuotojai, kitos – modernių biurų ir valstybinių įmonių tarnautojai. Susumavus grynai statistinius duomenis būtinai reikia išanalizuoti radijo rinkos padėtį regione. Kaip sekasi konkurentams, kokius formatus jie pasirinkę, kokias socialines grupes jie atstovauja, ar yra neužpildytų nišų. Taip apytiksliai galima išsiaiškinti, ko dar trūksta klausytojams.Teisingai strateguojant naujos stoties veiklą galima pralenkti net seniai veikiančius konkurentus.Pradėjus dirbti, protingiausia orientuotis į tą auditorijos dalį, kuri lyg ir neturėjo savo lūkesčių atitinkančios radijo stoties.

2.1 Informacijos pateikimas radijuje, Tv, spaudoje.Charakteristika.

1. Skaitymas – klausymas: akys i teksta – tekstas i ausis, pagrindinis užsiėmimas (didelė susikoncentravimas) – šalutinis užsiėmimas (maž. Susikoncentr.); prieš save parašytas tekstas – girdimas balsas; pasirenkamas skaitymo laikas – priklausomumas nuo transliavimo laiko; šriftas ir pateikimo būdas – akcentai ir akustinės priemonės; skirybos ženklai – akustinis būdas; teksto planas ir peržvelgimas – negalėjimas peržvelgti teksto ir plano; nustatomas skaitymo greitis – pgl kalbėtoją nustatytas kalbėjimo greitis; galimybė perskaityti dar kartą – galima girdėti tik vieną kartą.

Skirtumai datų, pavardžių, terminų, skaičių, laiko vartojimo, piniginių dydžių pateikime. Vertinamųjų žodž negali būti niekur. S. Wachtelis: ,, radijas: trumpi sakiniai, mažaas gilumas, mažas sukauptumas, sakinio esmės nukelimas į galą”.P Lissneris ( vok. Televizininkas) : “pranešimai turėtų būti aiškūs ir lengvai suvokiami ir priimtini visiems visuom sluoksniams”. Radijuje daugiau anonsuojamojo pob žinių, laidose naujienos neskirstomos į smulkius blokus.

Radijas- Dienos media- pati naijausia info, tv- vakaro media-išsamiau išgirstame ir pamatome ka girdėjome iš radijo, laikraštis- ryto media- pasitikrinama apie tai ka girdėjome ir matėme. Bachmann- radijas prikelia –tv užmigdo. Tarp saudos radijo ir tv nuolat vyko informaciniai karai. Pasak Mc Luchan : radijas intymesnis nei TV, radijas- šilt media, tv-šalta” Radijas skatina vaizduotę, tv-paverčia pasyviu stebėtoju. Tv veikia įvairiais kanalais.

Leave a Comment