Dailininkas Petras Kalpokas augo kaime, gal todėl jo peizažų motyvai – kaimo aplinka. Šiems peizažams būdinga atvira erdvė, lyriškumas.
Petro Kalpoko paveiksle „Rudenį“ jaučiame ramybę. Pažvelgus į jį norisi tiesiog prisėsti ir pabūti apie nieką negalvojant ten, toje vietoje, gaubiamoje rudeniškos vėsos. Paveikslas dvelkia švelniu liūdesiu ir melancholija.
Pirmajame plane matome upelio išsišakojimą ir nedidelį kauburėlį. Aplink jį auga vandens žolės. Kiek toliau – to paties upelio vingis ir du jo krantai – tokie artimi, ir vis dėl to išskirti. Kompozicijos centre regime medelį ir jo atspindį vandenyje, palei upelio vagą auga krūmai. Dar atokiau, prie telkšančių balų matome didelius beržus, kitapus jų driekiasi eilė krūmokšnių. Ties horizonto linija, tolumoje, pastebime mišką. Fone – vaiskus dangus, užbaigiantis šią harmoningą kompoziciją.
Paveiksle vyrauja rusvi, rausvi, melsvi atspalviai, nepasigendame ir žalsvų tonų. Dailininko paletėje gausu spalvų, kiekvienu potėpiu sukuriama atitinkama nuotaika. Į šiltą rusvą koloritą įterpiami rausvi lopinėliai pagyviną paveikslą, o melsvas dangus bei upelio vanduo suteikia ramumą.
Tyras ir taurus dailininko kūrybos pasaulis. Visi jausmai atsispindi paveiksluose – pažvelgęs į vieną ar kitą tapybos darbą regi kūrėjo sielos atspindį jame.