Per žodį – į pasaulį

Per zodi – i pasauli

“Zodis – ne paukstis, isskrido – nesugausi”. Tai lietuviu liaudies ismintis. O ar mes susimastome kas yra zodis?
Kiekvienas zmogus kuria vis kitoki savo gyvenima, kuriame labai svarbu vaidmeni vaidina kalba. Kalba – tai isminties, issilavinimo, zmogaus vidinio pasaulio, jo supratimo atspindys, pagrindine bendravimo priemone. Koks butu tuscias ir beprasmis, neidomus ir menkas pasaulis be kalbos, o kalba be zodzio. Ja mes isreiskiame savo mintis, jausmus, svajones, bet kartu ir neapykanta, liudesi.
Kadangi visi esame skirtingi, taigi ir kiekvieno is musu kaalba yra kitokia, joje, daugiau ar maziau, naudojami svetimu kalbu zodziai, ivairus posakiai. Labai apmaudu, jog pastaruoju metu svedimzodziavimas labai paplites, o ypac jaunimo tarpe. Juk auganti karta svarbi puoselejant ir grazinant ne tik gimtaja kalba, bet ir paprocius, kultura. Isnykus pastariesiems veiksniams kalba taip pat isnyks, kadangi ji netures pagrindo gyvuoti.
Kalbai susidaryti neuztenka vieneriu ar poros metu. Tai ilgas ir sunkus uzdavinys. Jai formuojantis iskyla daugybe kliuciu, taciau jei tauta tvirta ir vieninga – ji butinai pasieks uzsibresta tiksla.
Mes, liietuviai, galime didziuotis atkakliu proteviu ryztu kuriant, o veliau issaugant ir turtinant gimtaja kalba. Argi dabar nors vienas is musu isdristu slapta mokyti savo vaikus kalbeti, skaityti ar rasyti lietuviskai, kaip kad kadaise moke motinos, noredamos issaugoti kalba, arba rizikuojant sa

avo gyvybe, per didelius ziemos speigus ir rudens darganas, slapta gabenti knygas, kaip kad gabeno knygnesiai, paciais baisiausiais kalbai – spaudos draudimo metais?
Dar vienas meginimas sunaikinti susikurusia salies kalba – tai sausio 13 – osios issukis. Okupantai bande uzimti pagrindine salies viesosios transliacijos bustine – televizijos boksta, taciau sulauke ispudingo pasipriesinimo: daugybe nekaltu zmoniu, nepaisydami ziauriu priesu ranku, gyne savo tauta, nemazai gyvybiu nusinese mirtis. Tai tik dar vienas irodymas, jog lietuviu kalba turi isties tvirtus savo gynejus, garbinga praeiti, sunku kurimasi bei puoselejima.
Galbut ne visi susimastome kokia svarbi ne tik tautai, bet ir kievienam is musu yra kalba, zodis. Tik ju pagalba mes galime uzpildyti savo mintis neigyvendinamomis svajonemis, beribiais norais, troskimais ir visu tuo, ko neturime ir negalime tureti. Tiktai ju pagalba mees tai galime susikurti. Ir visai nesvarbu, jog cia gal tik iliuzijos, svarbu, kad mes matysime prasme – prasme gyventi, kurios pagrindas ir bus zodis.

Leave a Comment