Brukšnys tarp veiksnio ir tarinioSkiriame1. Brukšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardines dalies rašomas tada, kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardine dalis išreikšta daiktavardžio arba kiekinio skaitvardžio vardininko linksniu. 5 salygos: 1) sudurtinis tarinys, 2) praleista jungtis, 3) vardine dalis – daiktavardis ar kiekinis skaitvardis, 4) vardininko linksnis, 5) prieš vardine dali daroma ilgesne pauze.Vilnius – Lietuvos sostine. Dukart du – keturi. 2. Kai sudurtiniame tarinyje praleista jungtis ir prieš vardine dali yra ivardžiai tai, štai, tuomet brukšnys rašomas prieš tuos žodžius.Musu jaunyste – tai pasaku paukšte. Kova – štai kelias i laisve. Prie penkiu penki – štai jau dešimt. Pastaba. Nepainiokime ivardžio tai su veiksniu tokiuose sakiniuose:-Ar tai – ne burtai?-Ne, tai – sumanumas. 3. Brukšni tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties rašome tada, kai praleistas pirmas suvestinio tarinio demuo.Didele laime – gyventi gimtojoj šaly. Musu pareiga – mokytis. 4. Kai labai ryškus pabrežimas, didesne intonacine pauze, brukšnys gali buti rašomas tarp veiksnio ir vardines tarinio dalies, kada ji reiškiama ne daiktavardžio ar kiekinio skaitvardžio vardininku.Kelti visa tai viešumon – neiprasta, nedraugiška, net pavojinga… Tamsta – tai ne mes. 5. Vietoje praleisto, bet numanomo grynojo, sudurtinio arba suvestinio tarinio rašome brukšni.Rankoj – duona juoda, o noretum medaus. Lietuvai – laisve! Pirmame aukšte yra parduodami audiniai, antrame – drabužiai. Tavo marškiniai balti, o jo – žali. Pro langa matyti kalnelis, o šalia jo – miškas. 6. Brukšni rašome gretimuju pasakymu antroje dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies numanomo žodžio (ar žodžiu).Iš vienos stalo puses sedi motina, iš kitos – tevas. Mano veidas skaistus ir švelnus, o tavo – raukšliu išvagotas. Girios kugždejo pilnos žveriu, pievos – gyvuliu. Neskiriame1. Kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardine dalis neišreikšta vardininko linksniu, tai brukšnio praleistos jungties vietoje nerašome. Mano senele _jautrios širdies.2. Kai praleista sudurtinio tarinio jungtis, o vardine dalis išreikšta budvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, ivardžiu arba dalyviu, tai brukšnio praleistos jungties vietoje nerašome.Šis ažuolas _ labai senas. Jo pavarde saraše _penkta. Jam darbas _ viskas. Ši karta koncertas _ nemokamas. 3. Nerašome brukšnio tarp veiksnio ir tarinio, jeigu sudurtinio tarinio jungtis nera praleista. Toks bendravimas_ buvo geros humanizmo pamokos. 4. Negalima sakinyje tarinio išskirti kableliais (painioti su iterptiniu žodžiu).Miškas _ atrode _ niurus. Miškas, atrode, tik lauke pavasario.
Derinamasis pažyminysSkiriame1. Kableliais išskiriame du ar kelis derinamuosius pažyminius, einancius po pažymimojo žodžio.Vasaros naktys, ramios, malonios, užmigde laukus.Negreit atsiliepe perkunija, dusli, tolima. Buvo rytas, giedras, ramus. Atsigreže žiuri- ogi atbega atlapatuoja katinas rainius, visas sušiles ir suplukes.2. Brukšnys rašomas tarp pažymimojo žodžio ir keliu derinamuju pažyminiu, kai jie yra sakinio gale ir tariami pabrežiamai.Iš vakaru skubejo debesys – tamsus, paniure, gresmingi.Isiverže kryžiuociai – žiaurus ir negailestingi.Kyla poetui mintys – kilnios ir didžios.3. Jungiamaji žodi turintis antrasis derinamasis pažyminys nuo prieš ji einancio pirmojo pažyminio atskiriamas kableliu.Išmokau kirciuoti paprasciausius, t. y. pirmosios kirciuotes žodžius.4. Po pažymimojo žodžio pažyminys, išreikštas vienu budvardžiu ar dalyviu, išskiriamas kableliais, kai tariamas pabrežiamai ir turi aplinkybes reikšmes atspalvi.O sesute, jauna, tavim tiki. Bet Jonui, pamokytam, ten rodytis netiko.Kitam kampe, šviesiajame, stovejo skobnys.Už raisto gražus šilas, ištekinis.5. Pažyminys, išreikštas budvardžiu ar dalyviu su jungtukams artimomis dalelytemis irgi, nors, nors ir, kad ir, net, net ir, netgi, dargi, išsiskiriantis savo intonacija, skiriamas kableliais, kai eina po pažymimojo žodžio.Rapolas, irgi alkanas, neturejo ko atsakyti. Pastoge, nors ir maža, jau buvo užleista pabegeliu vaikams.O liutui, kad ir stipriam, per kvailuma teko bastytis iš vietos i vieta.Vaikai, net ir mažieji, stengesi iš paskutiniuju.
6. Po pažymimojo žodžio kableliais skiriamas vientisinis budvardinis ar dalyvinis derinamasis pažyminys, jei pažymimasis žodis yra ivardis, o pažyminys turi aplinkybes reikšmes atspalvi.Mes, jauni, ir tai ne karta pagalvodavome, kad netversime. Mums, mažiesiems, jis buvo tetulis, kada meiliai – tetulytis. Tai ji, nelauktoji, pro šali mums prašliauže.Jam, užsimiegojusiam, staiga pasidare pikta. 7. Viena ar kelis derinamuosius pažyminius, einancius prieš pažymimaji žodi – ivardi, išskiriame kableliais, kai pažyminys turi aplinkybes reikšmes atspalvi.Jauni, mes daug ka galim.Lengva kaip plunksna, ejo ji kartu su princu… Paprastai santurus ir tylus, jis taciau nevengdavo jaunimo pasilinksminimu su dainomis, šokiais ir žaidimais. Aukštas ir žilas, jis buvo panašus i senoves krivi.Išvirte iš lovu, basi, vienmarškiniai, jie prišoko prie seneles ir vienas per kita praše parodyti. 8. Nuo pažymimojo žodžio atskiriami keli po jo einantys pažyminiai, iš kuriu pirmasis yra derinamasis, o po jo vienas ar keli nederinamieji.Ir eme mane krimsti abejojimas, baisus, be pasigailejimo.Iejo jaunikaitis, aukštas, placiu peciu, su lazda rankoje.9. Brukšnys rašomas prieš pažyminius, kurie iš iprastos vietos nukelti i sakinio gala ir pasakomi kaip pabrežtos pridurtines pastabos.Kitados Kistyno tarpukalne yra maciusi ir laimingu laiku – ir net labai laimingu. NeskiriameVienas ar keli vientisiniai ar išplestiniai derinamieji pažyminiai, einantys prieš pažymimaji žodi, nuo jo kableliu neskiriami. Del lengvabudiškumo jam tenka pora dienu guleti tvarte, kol užgis žaizdos ir gaji, nutrinta _ oda vel užžels širmu plauku.Išplestinis pažyminys
Skiriame1. Pažyminys, išreikštas budvardžiu arba dalyviu su bent vienu savarankišku žodžiu ir einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais. Patikriname pagal 5 salygas: 1) žodžiu grupe turi atsakyti i pažyminio klausima; 2) pagrindinis žodis grupeje- budvardis arba dalyvis; 3) jis turi buti išplestas (valdyti bent viena priklausoma žodi); 4) priklausomasis žodis – savarankiška kalbos dalis (gali eiti sakinio dalimi); 5) žodžiu grupe išskiriama kableliais tik tada, kai ji eina po pažymimojo žodžio.Mato jinai gražu dideli sodna, pilna žydinciu medžiu. Ir šia ruscia valanda regejau šviesa, lydejusia juos. 2. Išplestini pažymini gali sudaryti ir toks budvardis ar dalyvis, kuris išplestas šalutiniu sakiniu.Mužikas yra pavaizduotas kaip skruzdele, nežinanti, kas tai yra tingeti.Jis buvo panašus i žmogu, žinanti, kas jo laukia.3. Išplestas budvardinis ar dalyvinis pažyminys, einantis prieš pažymimaji žodi, atskiriamas kableliu, kai turi aplinkybes reikšmes atspalvi.Ir geriausiai laikomos, jos nebetinka valgyti treciaisiais metais.Paprastai santurus ir tylus, jis taciau nevengdavo pasilinksminimu.Neskiriame1. Išplestinis budvardinis ar dalyvinis pažyminys, einantis prieš pažymimaji žodi ir neturintis aplinkybes reikšmes, kableliais neskiriamas.O aplink ji marguliavo _ javais apseti _ laukai. Ilgai stotyje stovejes _ traukinys pagaliau pajudejo.2. Padalyvine žodžiu grupe, einanti sakinyje pažyminiu, po pažymimojo žodžio kableliais neskiriama.Cia jaunasis Survila eme ryškiomis spalvomis vaizduoti… Cernyševskio bei jo draugu veikla _ ruošiant perversma visoje imperijoje.Gyvenimas reikalavo iš rašytoju tokia kuriniu, kurie atspindetu tautos lukescius _ kuriant šviesesni rytoju.
Išplestiniu dalyviniu, padalyviniu ir pusdalyviniu aplinkybiu skyrybaAplinkybe, išreikšta dalyviu, padalyviu ar pusdalyviu ir išplesta bent vienu savarankišku žodžiu, vadinama išplestine arba išskirtine aplinkybe. Išplestines buna laiko, budo, priežasties, tikslo, salygos ir nuolaidos aplinkybes. Nera išplestines vietos aplinkybes, nes ji šiomis veiksmažodžio formomis nereiškiama. Savarankiškais laikomi tie žodžiai, kurie gali atsakyti i sakinio daliu klausimus, eiti sakinio dalimis.Išplestinems dalyvinems, padalyvinems ir pusdalyvinems aplinkybems pažinti butina: 1) moketi laiko, budo, priežasties, tikslo, salygos ir nuolaidos aplinkybiu klausinius, 2) moketi pažinti iš priesagu ir galuniu dalyvius, padalyvius ir pusdalyvius.Išplestiniu dalyviniu, padalyviniu ir pusdalyviniu aplinkybiu prasminis bei intonacinis savarankiškumas priklauso nuo autoriaus noro jas pabrežti bei intonaciškai atriboti, todel šiu aplinkybiu skyrimas arba neskyrimas kableliais nelaikytinas skyrybos klaida.
Šios aplinkybes yra savitos sudeties, todel ju skyrimas ar neskyrimas priklauso ir nuo strukturiniu priežasciu. Jeigu autorius nori tokias aplinkybes pabrežti, intonaciškai atriboti, tai turi remtis 1 – 8 taisykle. Poskyryje „Neskiriame” nurodyti tie atvejai, kai del strukturiniu priežasciu skirti negalima.Skiriame1. Bent vienu savarankišku žodžiu išplestas dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes, turincias prasmini ir intonacini savarankiškuma, skiriame kableliais. 5 salygos:1) žodžiu grupe turi buti laiko, budo, priežasties, tikslo, salygos ar nuolaidos aplinkybe;2) pagrindinis žodis aplinkybeje turi buti dalyvis, padalyvis ar pusdalyvis;3) jis valdo bent viena priklausoma žodi (yra juo išplestas);4) priklausomas žodis turi buti savarankiška kalbos dalis (gali eiti sakinio dalimi);5) prasmini ir intonacini savarankiškuma suprantame kaip kalbanciojo arba rašanciojo nora pabrežtinai atriboti nuo kitu sakinio daliu ir atskirti nuo ju pauzemis bei intonacija tokia išplestine aplinkybe.Ji ilgai negalejo užmigti, prisiminusi ta netiketa susitikima.Žaltys, atsigrežes i Egle, prašneko žmogaus balsu. Žiuredami i rugpjucio dangu, stebimes žvaigždžiu gausumu.Bet Joniukui, tuos žodžius girdint, juoktis visai nebuvo noro. Karta pradejus eiti šituo keliu, sunku besustoti. Kas paskatino Grete, ir tokias kalbas apie Viliu išgirdus, teketi už jo? 2. Išplestine aplinkybe gali sudaryti dalyvis, padalyvis arba pusdalyvis su prijungtu šalutiniu sakiniu. Kableli rašome šios grupes pradžioje, prieš šalutini sakini ir po jo (kartu cia užbaigiama ir aplinkybe).Antanas, išgirdes, kad ji balsu šaukia, atsigreže.Belaukiant, kas ateis, jiems nusibodo prie rumu mindžiukuoti. Negalima buvo tyleti, pamacius, kad viskas daroma ne taip. Vaikas, matydamas, kad nebesuspes, pradejo nerimauti.Sustojo, nebežinodamas, kur sukti.3. Išplestine aplinkybe gali sudaryti dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis kartu su jam priklausanciu tiesiogines kalbos sakiniu.Jis atsisuko ir nuejo, tepasakes: „Man užteks”.Vikriai atrišo nuo tvoros Širvi, kalbedamas: – Eikim, vargše. Palinkejus „Vaikuciai, saldžiu sapnu”, mažieji nurimdavo ir netrukus užmigdavo.4. Kai sakinyje yra išplestine aplinkybe ir greta jos vienas dalyvis, padalyvis ar pusdalyvis (be priklausomo savarankiško žodžio), tai išplestinei aplinkybei priskiriame ir ta neišplesta veiksmažodžio forma.Pabaige dienos darbus ir pavakarieniave, sugule Puodžiunkiemio dvaro bernai ir mergos. 5. Sakinio viduje esanti išplestine aplinkybe skiriama iš abieju pusiu (negalima tik atskirti, rašyti vieno kablelio).Medžiai, iškele šakotas rankas, sapnavo lietaus gintarelius ir žydra vaivorykštes lanka. (kablelio reikia ir po žodžio rankas).Keršis, niuriai tyledamas, palingavo didele galva ir sunkiai atsiduso. (reikia kablelio ir po Keršis).6. Išplestine aplinkybe, einancia po jungtuko, atskiriame nuo jo, jeigu norime išryškinti, pabrežti šios aplinkybes prasminj ir intonacini savarankiškuma.Buvo isitikines, kad, ženges kitu keliu, jis nieko nepadarys.7. Kai sakinyje dvi išplestines aplinkybes yra sujungtos jungtukais ir, ar, arba, bei, tai kablelis rašomas prieš pirmaja išplestine aplinkybe ir po antros.Berniukas, grižes namo ir tvarkingai pasidejes knygas, išbego pažaisti.8. Išplestine aplinkybe atskiriame brukšniu, jeigu ji yra labai pabrežiama, po jos daroma ryški intonacine pauze.Juodviem susituokus – bus graži pora.O pasižiurejus geriau -jis visai neprastas.Arkli pardaves – ratais nesidžiaugsi. Neskiriame1. Vienas dalyvis, padalyvis ar pusdalyvis be priklausomo savarankiško žodžio išplestines aplinkybes nesudaro ir kableliais neskiriamas.Atsisveikine _ žmones išsiskirste i savo namus. Žuvedros _ klykdamos _ niro i vandeni.Pukšedamas _ senis išlipo iš lovos.Sutemus _ nebegalejome atsekti kelio i namus.2. Vienas dalyvis, padalyvis ar pusdalyvis su prišlietais nesavarankiškais žodžiais išplestines aplinkybes nesudaro ir todel neskiriamas kableliais. Nesavarankiškos kalbos dalys: prielinksniai, jungtukai, jaustukai, dalelytes, ištiktukai.Ratas sukasi _ net kaukdamas.Valgo _ lyg nenoredamas.Prieš užmigdamas _ dedu prie saves pieštuka.3. Kai nenorime išryškinti šalutiniu sakiniu išplestos aplinkybes prasminio ir intonacinio savarankiškumo, kablelio prieš dalyvi, padalyvi ar pusdalyvi nerašome.Henrikas _ isitikines, kad sunus miega, tyliai privere duris.Visiems pasidare ramiau _pamacius, kad debesys nuslinko pro šali. Sielojosi sesuo _ matydama, kaip broliui viskas krenta iš ranku.4. Neskiriame išplestiniu aplinkybiu, kai jos artimai susijusios su tariniu ir eina po jo.Išeisi _ teva baidydamas, pareisi _ duonos ieškodamas.Sunkiausia budavo _ žiemai baigiantis.Vaikai per bala brenda _pasiraite kelnes.5. Neskiriame išplestiniu aplinkybiu, kurios prasideda santykiniu ivardžiu ar prieveiksmiu ir yra tik jais išplestos.Dirbo _ ka galedamas.Atsisedau _ kur palieptas.Jis ženge i ta kelia, kuriuo eidamas _patyre daug visokiu nuotykiu.6. Neskiriame išplestiniu aplinkybiu, kurios prasideda dalelytemis.Gudrus kalba _ tik reikalui esant.Kai kas _ ir nieko nepadares ilsisi.Vyrai dirbo laukuose _ net saulei nusileidus.7. Neskiriame išplestiniu aplinkybiu, kurios eina po jungtuku ir neturi ryškaus intonacinio bei prasminio savarankiškumo.Jonas atsistojo ir _pasitaises akinius _prašneko. Žmones dar nemiegojo ir _ puldinedami prie langu ir duru _ žiurejo i velyva nepažistama svecia. Vel seniai išsibuciuoja, o _ iš glebiu išsivadave _ traukia meisteris, siuvejas ir avinas, kur žiburelis rodo. O jauciai taip gražiai eda, kad _ žiurint i juos _ ir man paciam gera pasidare. 8. Kableliais neskiriame tokiu išplestiniu aplinkybiu, kurios sakinyje yra susijusios dvigubais ryšiais su veiksniu ir tariniu arba papildiniu ir tariniu.Jis _ labai susirupines _grižo iš darbo.Visi ateidavo _ šventiškai pasipuoše.Motina rado dukteri _ balsu raudancia kambaryje.9. Du dalyviai, pusdalyviai ar padalyviai, sujungti jungtukais ir, bei, ar, arba ar be jungtuku ir neturintys priklausomu savarankišku žodžiu, išplestines aplinkybes nesudaro ir kableliais neskiriami.Dundedamas ir šniokšdamas _ traukinys pasuko i stoti.Kaip senelis be tabokos, taip Agota _nesibarusi, nerekavusi _gyventi negalejo. 10. Neskiriame išplestiniu dalyviniu, padalyviniu ir pusdalyviniu aplinkybiu, kurios yra frazeologizmai.Visa vakara marti _ nosi nukabinusi _ vaikšto.Vaikas žiurejo i mokytoja _ akis išpletes.Visi tylejo _ lyg žeme pardave.Nederinamasis pažyminysSkiriame1. Vienas ar daugiau nederinamuju pažyminiu, einanciu po pažymimojo žodžio ir išsiskirianciu savo intonacija, skiriami kableliais.Buvo ilgas ir sauletas ruduo, be sniego. Apyniu likusios tik nuogos kartys, be lapu, be auksiniu spurgu. Žiema, nors ir be sniego, jam suteike daug malonumu.Tie namai, dideliais langais, baltai dažytomis langinemis, papuoše ne tik kaima, bet ir visa apylinke.2. Brukšniu nuo pažymimojo žodžio atskiriami vienas ar keli po jo einantys nederinamieji pažyminiai, kurie turi pabrežiamaja ar aiškinamaja reikšme.Liko viena viltis – gelbetis per kugio viršune, išgrežus skyle.O kai prijojo arti dvaro, tai sutiko, tai pamate jauna mergele – dailaus budo, skaistaus veido.3. Nederinamieji pažyminiai prieš pažymimaji žodi – ivardi nuo jo atskiriami kableliu, kai turi aplinkybes reikšmes atspalvi.Blyškiu veidu, susimasciusiomis akimis, ji pasirode sveciui nežemiškai rimta.Neskiriame1. Vientisinio ar išplestinio nederinamojo pažyminio, einancio prieš pažymimaji žodi, nuo pastarojo kableliu neskiriame.Miške auštancio ryto _ paveikslas. Ryškus senojo Vingio _ bruožas yra apsileidimas.Labai ryškiai parodytas Lydijos Šimonytes _ gailestingumas.2. Inagininko linksnio konstrukcija išreikšto ir po pažymimojo žodžio einancio nederinamojo pažyminio nuo pažymimojo žodžio kableliu neskiriame.Prie autobusu stoteles stovejo geltonas medinis namas _ atviromis durimis. Tai buvo erdvi sale _ šviesiai žaliomis sienomis.3. Linksnio su prielinksniais apie, iš, su… konstrukcija išreikšto nederinamojo pažyminio po pažymimojo žodžio nuo pastarojo neskiriame.Senelis gavo literaturos _ apie ivairias mašinas.Pucia vejas _ iš juros.Dovanojo peiliuka _ iš gryno plieno.Padange užtemde lektuvai _ su kryžiais ant sparnu.Vaizduojamas Dzukijos kaimas _ su jam budinga buitimi, kalba, paprociais.4. Bendratimi, žodžiu junginiu ar padalyvine konstrukcija išreikšto nederinamojo pažyminio, einancio po pažymimojo žodžio, nuo pastarojo kableliu neskiriame.Atsirado viltis _ laimeti.Ir tevas papasakojo apie savo jaunystes audra ir ledus _ didumo sulig laukinio obuoliuko.Gretes svajone _ išteketi ir išvažiuoti iš Pamario išsipilde.Iškilo nenumatytos kliutys _ siekiant tikslo.Pareigos jausmas _palaidoti broli paskatino Antigone nepaklusti.
5. Nederinamojo pažyminio, išreikšto lyginamuoju žodžiu junginiu, ir po pažymimojo žodžio kableliais neskiriame, jeigu jis nera priedelis.Dumai _ kaip melsvas debeselis _ slinko pro medžius ir nyko toli už ežero.Priedelio skyrybaPriedeliu vadiname pažymini, išreikšta daiktavardžiu ir suderinta su pažymimuoju žodžiu bent linksniu. Priedelis gali eiti prieš pažymimaji žodi ar po jo.Skiriame1. Vientisinis arba išplestinis priedelis, einantis po pažymimojo žodžio, paprastai išskiriamas kableliais.Patikriname pagal 4 salygas: 1) žodžiu grupe ar žodis turi atsakyti i pažyminio klausima; 2) turi buti išreikšta daiktavardžiu; 3) žodžiu grupe arba žodis turi buti suderinti su pažymimuoju žodžiu bent linksniu; 4) privalo eiti po pažymimojo žodžio. Mes, moksleiviai, turime atkakliai mokytis.Vilija, musu upeliu motute, dugna tur aukso, veida kaip dangu. Petras Gylys, Juozo sunus, gerai baige aštuonias klases.2. Kableliais atskiriame ar išskiriame priedelius, kurie eina po pažymimojo žodžio ir su juo jungiami jungtukais bei jungiamaisiais žodžiais arba, atseit, bent, butent, daugiausia, dažniausiai, destis, ypac, o ypac, kaip, labiausiai, pavarde, pravarde, tai yra (t. y,), vardu.Fonetika, arba garsu moksla, reikia gerai moketi.Musu mokiniai, ypac aštuntokai, yra geri slidininkai.Abu Keduliai, o ypac senis, su itaringu nepasitenkinimu žiuri i Balsius. Aplink ji, kaip žymiausia kaimo ukininka, susede kaimynai.Ten gyvena žmogus, pavarde Gražulis.3. Po jungiamojo žodžio prieš priedeli kablelis rašomas, kai jungiamasis žodis yra pavyzdžiui, einantis kaip iterpinys.Kai kurie gyvunai, pavyzdžiui, šuo, stebina savo prieraišumu.4. Kai priedelis su pažymimuoju žodžiu jungiamas žodžiais pavyzdžiui, butent, kaip antai ir po ju eina vienarušiai priedeliai, tai prieš jungianti žodi rašome kableli, o po jo – dvitaški (priedelis išskiriamas kableliais kartu su jungiamuoju žodžiu).Kai kurie paukšciai, butent: šarkos, varnos, žvirbliai, peledos ir kiti, lieka žiemoti musu krašte.Vasara turistai aplanke daug gražiu Lietuvos vietu, kaip antai: Palanga, Nida, Rusne, Ventes Raga.5. Prieš pažymimaji žodi einantis priedelis atskiriamas kableliu, kai jis pažymi ivardi arba daiktavardi, ryški pauze.Petras, jis nieko žmogus.Net stambus pelynai, ir tie glemba nuo karšcio. Kaip žmogus, jis buvo labai idomus.Kaip profesoriu, K.Buga studentai gerbe ir mylejo.6. Kai tapatuma reiškiantis vientisinis ar išplestinis priedelis savo reikšme glaudžiai susijes su pažymimuoju žodžiu ir pabrežiamas išskirtine intonacija, tarp ju rašomas brukšnys. Tame ežerelyje – linmarkoje gyvenes smakas. Karta levas – žveriu karalius susirgo slogomis.Ir aitvaras – padangiu žirgas atneš mane prie tavo koju. 7. Ypac pabrežti pavieniai priedeliai išskiriami brukšneliais iš abieju pusiu.Tardamas žodi Nemunas, pajunti musu – Lietuvos – Nemuna, platu, vandeninga, rustu.8. Apibendrinamasis priedelis, pažymintis kelis pažymimuosius žodžius ir einantis po ju, išskiriamas brukšniais.Algis, Petras ir Vytas – trys energingi jaunuoliai – suorganizavo dramos bureli.9. Jeigu išplestas priedelis yra sakinio gale ir tariamas pabrežiamai, jis atskiriamas brukšniu.I kiema ijojo Šalteikiu Šmitas – kaimo seniunas. Ir guode motina draugai – berželiai tylus. 10. Brukšniais išskiriame daugianarius priedelius, einancius po pažymimojo žodžio, kai jie tariami pabrežiamai.Žmoniu – vyru, moteru ir paaugliu – priejo pilna Blažio grycia. Ir cia pagrindinis veikejas – dideliu jausmu ir stipriu aistru žmogus – žuva, savo paties vidiniu galiu sunaikintas.11. Skliausteliais išskiriamas po pažymimojo žodžio einas priedelis tada, kai jo pažymimasis žodis yra išreikštas ivardžiu.Ji (panele Banyte) šiais metais tapo konkurso nugaletoja.Neskiriame1. Daiktavardinis pažyminys, arba priedelis, einantis prieš pažymimaji žodi, kableliais neskiriamas.Rašytoja _ Žemaite yra visiems žinoma.2. Kableliais neskiriame tokio vienu žodžiu išreikšto meninio ar ruši nusakancio priedelio, kuris eina po pažymimojo žodžio, bet savo reikšme bei intonacija glaudžiai su juo susijes.
Saule _ mociute _ kraiteli krove, menuo _ tevelis _ dalele skyre.Ir ažuolas _ milžinas _ ošdamas pritaria lietuviu dainai. Sodams daug žalos pridaro vabzdžiai _ kenkejai.Nervu ligas gydo gydytojai _ neuropatologai.Tikslinamosios aplinkybesTikslinamosios yra tokios aplinkybes, kurios aiškiau, konkreciau, tiksliau nusako prieš jas einancias tos pacios rušies aplinkybes. Pirmoji aplinkybe yra bendra, abstrakti, nekonkreti, todel tenka ja aiškinti, konkretinti, tikslinti arba kitais žodžiais paaiškinti, nusakyti pirmaja. Skirtingu rušiu aplinkybes (vietos ir laiko, budo ir vietos) negali buti tikslinamosios. Ju nelaikome ir vienarušemis, nes ju gramatiniai ryšiai kitokie:tikslinamoji aplinkybe atsako i klausimus: kur tiksliau? kada tiksliau? kaip tiksliau?, keliamus iš pirmosios aplinkybes, taigi nera susietos su ta pacia sakinio dalimi (tariniu).Tikslinamosios buna vietos, laiko ir budo aplinkybes.Skiriame1. Kai sakinyje yra dvi vietos aplinkybes, iš kuriu antroji tikslina pirmaja ir tariama pabrežiamai, tai antroji išskiriama kableliais.Aukštai medyje, pacioje viršuneje, tupejo šarka.Ten, anapus Nemuno, kažkas trimituoja polka. 2. Jeigu antroji vietos aplinkybe turi jungiamuju žodžiu tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypac, ir tikslina arba kitais žodžiais paaiškina pirmaja, tai ji išskiriama drauge su tais žodžiais.Ten, t. y. už mokyklos, kelias suka i rytus.Upelio pakrantese, ypac saules puseje, pilna žibuciu.3. Aiškinamaja reikšme turinti pabrežtinai sakoma vietos aplinkybe atskiriama brukšniu, kai eina sakinio gale.Murzinas, nesulaikomas prakaitas srovemis bego visur – paausiais ir per kakla, per pecius ir nugara, per krutine ir už juosmens.4. Kai sakinyje yra dvi laiko aplinkybes, iš kuriu antroji patikslina pirmaja ir tariama pabrežiamai, tai antroji išskiriama kableliais.Kadaise, seniai, seniai, juros dugno cia buta. Anksti, dar su tamsa, išejome grybauti.5. Jeigu antroji laiko aplinkybe turi jungiamuju žodžiu tai yra, pavyzdžiui, kaip ir, ypac ir tikslina arba kitais žodžiais paaiškina pirmaja, tai ji išskiriama drauge su tais žodžiais.Šiandien, tai yra vasario 19 d., ivyks klases tevu susirinkimas.Savaites pradžioje, pavyzdžiui antradieni, laukiu taves.6. Kableliais nuo pirmosios skiriama tikslinamoji budo aplinkybe.Jis su mažuoju skaitytoju kalbasi kaip lygus su lygiu, paprastai ir draugingai. Atsikeliam ir atsargiai, koja už kojos, selinam prie kelmo. 7. Tikslinamoji budo aplinkybe drauge su palyginamaisiais žodeliais kaip, lyg, tartum, tarsi išskiriama kableliais.Sedejau tyliai, lyg pele po šluota.Pamatysite, kaip viskas eis sklandžiai, kaip sviestu patepta. Tyliai, tarsi šešelis, iejo motina. NeskiriameKableliais neskiriama antroji aplinkybe, kuri artimai susijusi su pirmaja tokia pat aplinkybe, bet jos netikslina. Mes vaikštinejame palei dideli nama _prie pat vieškelio…
Vienarušes sakinio dalysSakinio dalys, atsakancios i vienoda (toki pat) sakinio dalies klausima ir susijusios su kuria nors viena, visoms bendra sakinio dalimi derinimo, valdymo ar šliejimo ryšiais, yra vienarušes. Dažniausiai jos turi vienoda loginio skirstymo pamata, todel viena kita šalina savo logine apimtimi, nesusikerta, neilenda i kitos ribas. Jos yra sintaksiškai lygiavertes, viena nuo kitos nepriklauso, todel joms budinga išskaiciuojamoji intonacija.Sakinio daliu vienarušiškuma tikriname pagal dvi salygas. Jei vienos kurios, ypac antrosios, nera, sakinio dalys nebus vienarušes.Sakinio dalys yra vienarušes tada, kaia) jos atsako i tos pacios sakinio dalies klausima,b) turi vienoda ryši su joms bendra sakinio dalimi.Tušti laukai, pagelte lapai mums primena rudens dienas.Bendrosios skyrybos taisyklesSkiriame1. Kableliais atskiriame viena nuo kitos vienarušes sakinio dalis, kai tarp ju nera jungtuko.Sode auga obelys, vyšnios, slyvos.Netrukus prie kalves atsirado Stasys, Galinis ir dar vienas vyras iš Paliepiu kaimo. 2. Priklausomais žodžiais išplestos vienarušes sakinio dalys skiriamos kartu su tais priklausomaisiais žodžiais viena nuo kitos. Išplesta gali buti viena iš dvieju sakinio daliu.Petras paeme dalgi, šapu gniužte nubrauke dulkes, dzingtelejo nykšcio nagu ašmenis. 3. Vienarušes sakinio dalys viena nuo kitos skiriamos kableliais, kai prieš kiekviena ju kartojamos tos pacios dalelytes ir, ar, arba, nei, ne, prielinksniai, ivardžiai tai, prieveiksmiai tiek.
Žiema žaliuoja ir egles, ir pušys.Manieji tai iš pradžiu ar nesuprato, ar nepatikejo.Ateik arba šiandien, arba rytoj.Nelinksmina jos nei gintaro dvarai, nei turtai, nei aukso žuveles. Šeimininkas žvilgciojo tai i mane, tai i Petra.Jis gyveno miške ir žiema, ir vasara.Neturejo ne tevo, ne motinos.Stambus lašai kirto i žeme, i sienas, i stoga.4. Vienarušes sakinio dalys viena nuo kitos skiriamos kableliais, kai buna sujungtos priešinamaisiais jungtukais o, bet, negu, nei, nekaip, taciau, tik, vis delto.Algis dainuoti moka, taciau nedrista.Vyrai kalbejo tyliai, bet labai aiškiai. Šiemet gyvensime šilciau, negu pernai.Geriau nepradeti, negu pradejus nebaigti.Geriau duoti, nei prašyti.Pro cia arciau, nei pro ten. Man brangesne laisve, nekaip tavo turtai.Nors ir labai skubejau, vis delto pavelavau.5. Kai vienarušes sakinio dalys jungiamos poriniais jungiamaisiais žodžiais ar jungtukais kaip…, taip; kiek…, tiek; jei…, tai; kad…, tai; nors ir…, bet; ne tik…, bet ir, tai kablelis rašomas prieš antraji jungiamaji žodi ar jungtuka.Megau dirbti sode kaip rudeni, taip ir pavasari.Mandagiai elkimes ne tik mokykloje, bet ir namie.Sušauksiu visus debesis -jei bus, tai bus mate. 6. Nuolaidos jungtukais kad ir, nors ir sujungtos vienarušes sakinio dalys skiriamos kableliais.Jo niekur nesutikau, kad ir kaip stengiausi.Petras ju nerado, nors ir labai ilgai ieškojo.7. Sujungiamaisiais jungtukais po dvi sujungtos vienarušiu sakinio daliu grupes atskiriamos viena nuo kitos kableliu.Obelys ir kriaušes, vyšnios ir slyvos yra vaismedžiai.Buvo ju dideliu ir mažu, jaunu ir senu. 8. Kartais kableliu atskiriame ir nevienavardes (nevienarušes) sakinio dalis, jeigu jos sakinyje sugretintos kokiu nors bendru požiuriu ir tarp ju ryški intonacine pauze.O, kur, kada maciau aš toki žingsni – išdidu, pilna neapykantos kvailos? 9. Kai vienarušes sakinio dalys pabrežiamos kiekviena atskirai ir tarp ju ryški intonacine pauze, tai jos viena nuo kitos skiriamos kableliu.Mano valios priešas nepakirto: kelsiuos, kelsiuos teviškes vaduot. Užaugo beržutis, lankoj, lankoj, klestejo šakutes žalioj, žalioj.10. Vienarušes sakinio dalys skiriamos kabliataškiu, kai jos sudaro atskiras grupes arba yra labai išplestos ir atsijusios viena nuo kitos.Bešvintant aušrai, pašoko Katre, apvale savo kraiti, bobu vakar išdraikyta bežiurint cerkasu; pataise lova, apgerbe drabužius; praverusi kleties duris, ejo i vidu. 11. Kabliataškis rašomas tarp ilgesniu vienarušiu sakinio daliu, kai jos pažymetos eiles numeriu arba raidemis ir rašomos naujojoje eiluteje (nutarimuose, isakymuose, planuose ir kitur).Susirinkimo darbotvarke:a) ataskaita;b) pasisakymai;c) rinkimai.Prie pareiškimo reikia prideti šiuos dokumentus:1) išeito mokslo pažymejima;2) gydytojo pažyma.12. Vienarušes sakinio dalis atskiriame brukšniu, jeigu jos susietos priešpriešos santykiu.Bet ne už turta keršijo jisai – už svajones, su tuo turtu susietas. Net dvyloji aprimo – nebepuldinejo, galva iškelus, po iškadas. Neskirtame1. Pasikartojanciu tokiu paciu ar panašiu žodžiu ispudžiui sustiprinti vienarušemis sakinio dalimis nelaikome ir kableliais neskiriame.Atsikeliau anksti _ anksti (labai anksti).Diena _ nakti (be pertraukos) pyle lietus.Minia sujudo _ sukruto (smarkiai sujudejo).2. Kai dvi neišplestas arba išplestas vienarušes sakinio dalis jungia jungtukai ir, bei, ar, arba, nei, bet prieš kiekviena iš ju nekartojami, tarp tokiu vienarušiu sakinio daliu kablelis nerašomas.Dežutese _ ir vazoneliuose žaliavo ridikeliu, agurku _ ir pomidoru daigai. Jis megsta pakalbeti apie paukšcius _ bei artejanti pavasari.Zubrys del brangios teviškes nepagailejo Meilužes _ nei savo gyvybes.3. Kablelio nerašome prieš kelis kartus pavartota jungtuka, kuris jungia skirtingas sakinio dalis.Dažnai musu miestu aikštese _ ir gatvese žaliuoja _ ir žydi medžiai _ ir žolynai.4. Kableliu neskiriame dvieju greta einanciu žodžiu, kuriais pasakomas apytikslis ko nors kiekis.Už dvejeto _ trejeto kilometra nuo ju buvo kapa rimtis. Per dvejus _ trejus metus viska prašvilptu. 5. Neskiriame kableliu vienos nuo kitos nevienarušiu aplinkybiu (vietos aplinkybes nuo laiko aplinkybes ar pan.).Vakar _ šiuose rumuose buvo susirinke daug žmoniu.I.Simonaitytes herojai gyveno XVIII a. pradžioje _ Prusijoje.Vienariai ir nevienarušiai žpayminiai Skiriame1. Jeigu keli derinamieji pažyminiai rodo tuo paciu pagrindu iškeltas ypatybes, tai jie laikomi vienarušiais ir atskiriami kableliais. Patikriname, mintyse sujungdami vienarušius pažyminius jungtuku ir: jeigu reikšme nesikeicia, tai kableli rašome.Miško pakraštyje augo dideli, stori, išsikeroje ažuolai (dideli ir stori, stori ir išsikeroje, – reikšme nesikeicia).2. Keli nederinamieji vienarušiai pažyminiai vienas nuo kito skiriami kableliais tada, kai pažymi daikta tuo paciu požiuriu.Javai nevienodai auga juodžemio, molio, smelio žemese.3. Du prieš pažymimaji žodi einantys derinamieji pažyminiai, iš kuriu antrasis yra išplestas, atskiriami vienas nuo kito kableliu.Naujas, ligi šiol visai jam svetimas vidaus balsas eme gundyti. Už parduotuves, purviname, mašinu išvartinetame kieme, buvo tikras savartynas. Ir visa tai jis padare šalia kitu, pagrindiniu savo darbu.Neskiriame1. Neskiriame vieno nuo kito tokiu derinamuju pažyminiu, kurie rodo ne tuo paciu pagrindu iškeltas ypatybes. Patikriname, sujungdami juos jungtuku ir. Reikšme turi keistis. Ant stalo guli didelis _ raudonas obuolys (didelis ir raudonas – keiciasi reikšme, atrodo, kad cia du skirtingi obuoliai, o ne vienas).Sausos _ beržines malkos yra kaitrios (sausos ir beržines – keiciasi reikšme: sausos- tai bet kurios gerai išdžiovintos, o, be ju, dar ir beržines gerai dega).Priekyje raitesi ilgas _ užminuotas kelias. Iš tiesu vyresnioji Balsyte aude puikius _ aštuonnycius rankšluoscius. 2. Neskiriamas kableliu derinamasis pažyminys nuo nederinamojo kilmininko pažyminio, nes jie nera vienarušiai (atsako i skirtingus klausimus).Sauletos _pavasario dienos jau buvo išildžiusios pirkia. Pucia šaltas _ šiaures vejas.Jis pajuto krutineje bekylanti _ susijaudinimo grauduli.
Vienarušiai pažyminiaiKaip kitos sakinio dalys, taip ir vienarušiai pažymimai skiriami kableliais, o nevienarušiai neskiriami. Taciau neretai sunku atskirti, kada pažyminiai yra vienarušiai ir skiriami kableliais, o kada nevienarušiai ir neskiriami.Vienarušiais laikomi ir skiriami kableliais tokie pažyminiai, kurie vienodai santykiauja su pažymimuoju žodžiu ir tariami išskaiciuojamaja intonacija.Vienarušiai dažniausiai yra:a) du ar keli derinamieji pažyminiai:Cia rausvos, melsvos, pilkos umedes sutupe; Pamiškeje ganesi žalos, šemos, juodmarges karves; Letai, dideleje tyloje grižo blausi, ukanota diena; Ir ašara nukrito iš senes akiu kaip rasa, nuriedejo per senus, surukusius, garankšciuotus veidus net šaukštan; Žiuriu, kaip ritasi iš kiaušineliu silpnuciukai, begediškai nuogi, placiagerkliai paukšciukai; Nagines parauktos iš žalio, nedirbto, maža terauginto kailio;b) du ar keli nederinamieji pažyminiai;Iškultas, išvetytas, jis (derlius) pereidavo i dvaro, skolininku, palukininku, klebono, varpininko aruodus, o sejejui pasilikdavo pelas; Aleksandras eina i svirna ir atneša naujus pakinktus su žvilganciomis zinkutemis, su gelsvu tubu pamuštais piršininkais, su skardomis arkliu akims pridengti, su dirželiais arkliu uodegoms pažaboti; Netiketai (Juozapota) pajuto nora kam nors savo širdi atidaryti, savo mintis papasakoti, Petra išteisinti.Derinamasis ir nederinamasis pažyminiai taip pat yra vienarušiai ir skiriami kableliais, kai vienodai santykiauja su pažymimuoju žodžiu ir tariami išskaiciuojamaja intonacija.Neturtingu tevu, vargo maciusi mergele gali buti darbi ir prieplaiki…; Betupedamas po medžiu, ižiurejo, kad tai buvo didele, žemai palinkusiomis šakomis egle; Niekas nepastebejo, kaip papieviais, pro krumokšnius prisiartino neaukšto ugio, lengvutis, jau apysenis, nevalstietiškai apsirenges žmogelis.Nevienarušiais laikomi ir neskiriami kableliais du ar keli pažyminiai, kurie nevienodai santykiauja su pažymimuoju žodžiu ir tariami ne išskaiciuojamaja intonacija. Nevienarušiai pažyminiai dažniausiai yra:a) derinamasis su nederinamuoju kilmininko pažyminiu: Ar yra arti rumu senu kaštono medžiu?; Kita karta mes skaiteme kariams sauletoje miško aikšteleje; Taip dabar aiškiai buvo matyti žvaigžde ir tokia buvo apskrita, graži kaip mažas aukso obuolys; Miške vejelis uže, palengva linguodamas nulinkusias egliu šakas; Stojo akyse Jonike su Pranuku ir supuvusi Kupsciu troba; Kokia bausme man dievai leme už nedorus mano darbus?
Šiuose sakiniuose kilmininkas su pažymimuoju žodžiu sudaro glaudu jungini, o derinamasis pažyminys apibudina visa ta jungini. Pažyminiu santykiai su pažymimuoju žodžiu nevienodi. Juos galima pavaizduoti taip:seni -> [kaštono + medžiai]. Gali buti atvirkšcia pažyminiu tvarka: pirma nederinamasis, o prie pažymimojo žodžio – derinamasis.Kaipgi ir kam gi ivertinsi saules laba darba, kad tai ir savaime aišku?; – Sesk ratuos, pavažinesiu, – sako Morkuno Antanas, tarsi suprasdamas Joniuko slapta nora!; – Anundi, tavo geros širdies aš neužmiršiu; Šitai už upes jo gimtasai miestelis; Užmik, užmik dar, mano mažas anukeli.Šiu pažyminiu santykis toks: saules -> [labas -> darbas];b) du derinamieji pažymimai, kuriu santykis su pažymimuoju žodžiu toks pat kaip derinamojo su nederinamuoju kilmininko pažyminiu (a).Dažnai antrasis pažyminys, stovis prie pažymimojo žodžio ir sudaras su juo viena jungini, yra ivardžiuotinis budvardis ar dalyvis, priesagos -inis budvardis, ivairus išvestiniai -is, -e galunes budvardžiai, pagaliau paprastasis budvardis ar skaitvardis.Sužinojome, kad jusu sode esa ankstyvu saldžiuju kriaušiu; Galvos buvo apmuturiuotos su didžiomis pirktinemis skepetomis; Krizas pasiredo aksominiu švarku, užsitraukia margas marškones kojines; Jis, kaip maluno ratas apsisukes tris kartus ant kulno, panorejo nulekti i artimiausia dideli miesta; Jis turejo padirbeti geras dvi valandas, kol iškase duobe keliu pedu gilumo.Šiu pažyminiu santykis toks: ankstyvos -> [saldžiosios -> kriaušes].Tokios pat rušies nevienarušiai derinamieji pažyminiai, kuriu pirmasis yra ivardis ar skaitvardis.Kiekvienoje naujoje knygoje… ieškau pirmiausia talento; Ir rodydavos praeiviui, jog šitie sušale jurginai sapnuoja saule, šilta vasara; Antanukas… jaucia, kad ten už langu stovi kažkokios nepaprastos esybes, grasinancios jam pavojumi; Ta pati lietotaji ryta Pasmalkio sodoje pas Gaidi, kaip lyja lietus, truputi pamigo; Susirinkusieji suoše tarsi vienas pailses žmogus.Šiu pažyminiu santykis toks pat: Kiekviena -> [nauja -> knyga].Ypac sunku atskirti, kada du ar keli derinamieji pažyminiai, pasakyti budvardžiais ar dalyviais, yra vienarušiai ir skirtini kableliais ir kada nevienarušiai ir neskirtini. Cia reikia remtis papildomu požymiu: ar pažyminiai reiškia tuo paciu, ar skirtingais požiuriais nusakomas daikto ypatybes.Derinamieji pažyminiai, reiškiantys tuo paciu požiuriu nusakytas daikto ypatybes, laikomi vienarušiais ir skiriami kableliais. Jie pasakomi išskaiciuojamaja intonacija.Kazimieras taip pat šyptelejo gera, šviesia šypsena; I Jankausku Kazi gyvu, linksmu budu panašus Noreika; Brangios, geros rankos dirbo prie jo šono; Veputiniai užgriozde kelius, daubas priverte lengvo, puraus sniego; Gyvuleliai… dabar gauna jau minkštos, jaunos žoles atsigauti; Tirštas, murzinas prakaitas bego jo smilkiniais; Jis mego švarius, kvepiancius skalbinius su minkštomis apykaklemis; Sušuko ji netiketai sau paciai kažkokiu plonu, cypianciu balsu; Umai ganyklu plotuose pakilo baugus, ispejantis balsas; Mergos apilsusios, sušilusios skuba šarpuoja; Žmones staiga susiglaude arciau ir tiršciau, susiliedami i viena tamsia, nepereinama, neperlipama siena.Derinamieji pažyminiai, reiškiantys skirtingais požiuriais nusakytas daikto ypatybes (pvz., spalvos ir formos, erdves ir fiziniu ypatybiu požiuriais ir pan.), laikomi nevienarušiais ir kableliais neskiriami. Jie pasakomi ne išskaiciuojamaja intonacija.Pagaliau stambiu paplokšciu akmenu takas per purvina gatve gelbejo kojas nuo susipurvinimo; Prieky raitesi ilgas užminuotas kelias; Vienišas gaziukas letai slinko duobetu apledejusiu keliu; Viena šviesu šalta rytmeti (Kurmelis) kaži kur išvažiavo; Aukštai padangeje, po pukuotais sauletais debesimis, cireno vyturiai; Ir motina, visiems padavusi valgi, laiminga sedi po rankšluostine, ties rankšluosciu, kuriame yra jos pacios išsiuvinetas raudonas giedantis gaidys.Tam tikrame kontekste vienarušiu ir nevienarušiu derinamuju pažyminiu, nusakanciu tuo paciu arba skirtingais požiuriais daikto ypatybes, priešprieša panaikinama. Du derinamieji pažyminiai, nusakantys daikto ypatybes skirtingais požiuriais (paprastai jie yra nevienarušiai), suarteja pagal savo reikšmes ir pasakyti išskaiciuojamaja intonacija tampa vienarušiai. Tada jie gali buti skiriami kableliais.Buvo šiltas, ramus birželio menesio vakaras; Tarp Ubiškes ir Luokes tesiasi kaip platus kaspinas aukšta, slaptinga Bivaines giria; Priešais sujudejo storas, aukštas žmogus; Tai buvo senas, aukštas žmogus, jau visai žilas ir vienai vienas – be šeimynos.Pasakyti ne išskaiciuojamaja intonacija tokie pažyminiai yra nevienarušiai ir neskiriami.