…As toks zmogutis,kuris negali tylet kai sirdele kankina neaiskumas,nezinia,kazkoks keistas ir nesuprantamas jausmas…sunku paaiskint ir suprast…tiek daug minciu vienu metu……Galeciau daug ka papasakot,bet dabar,kai arteja Meiles diena,o as jauciuosi be galo vienisa,noris sneket tik apie jausmus.Gal as ir is dalies pati kalta,jog dabar esu viena.Neturiu,ko mylet…ir tai yra be galo ziauriu bei skausminga.Manau daug kas pritars.Meile irgi kancia,bet…tiesa sakant as dar niekada tikrai nieko nemylejau.Nors man jau 17…o vienatve slegia ir zudo…As noriu,kad mane apkabintu,svelniai paglostytu plaukus,uzdeganciai paziuretu i akis,siltai nusisypsotu,pralinksmintu,kai liudna…tik asarytes akyse pradeda kauptis…As labiausiai vertinu zmogaus sugebejima patraukti mintimis.Buna gi,bendrauji su zmogum ir taip gera…Malonu girdeti kiekviena zodeli…Trauka tiesiog beprotiska trauka……Taigi vienakart susipazinau su vaikinuku,bet chate.Vieni gali nesuprasti,kaip galima kazka jausti visai nepazistamam zmogui,bet as jauciau.Su juo plepedavau chate labai daznai,beveik kiekviena dienele.Dazniausiai galedavau tik viena ar dvi valandeles su juo pasneket…Ir visada mums pritrukdavo to laiko…Atsisveikinti budavo sunku,o minciu buvo begales.Snekedavom apie viska,na, beveik viska.Tik apie musu santykius nesam rimtai snekeje.Bet visgi as supratau,kad jam malonu su manim bendraut.Jauciausi ypatinga,bet vis delto suvokiau,kad tai nera tikra…Jis nebuvo salia manes,o kazkur toli…Gaila…bet visgi mes bendravom ir toliau,ir laiskais ir chate plepedavom.Man jis buvo idomus zmogus,savita asmenybe.O laikui begant tapo labai geras draugas,na,toks zmogus,kurio dauguma iesko-savas zmogus…Tik jam noriu viska papasakot,tik su juo dalintis mintimis……BET…visada yra bet…Man jis neberaso…Tai skaudziausia…Daugiau nei puse metu praejo,kai susipazinom ir jau kuri laika negaunu zinios is jo.Tiesiog nebeatraso…As is tiesu jauciau,kad suradau artima zmogu…visgi dabar jis turbut yra isimylejes,pats apie tai uzsimine,bet ne del to man liudna ir sunku.As tiesiog nebesuprantu,kodel jis dingo???Nebuvo nieko del ko taip galejo atsitikti.As vis skaitau ir skaitau jo paskutiniji laiska,kuri turiu…tai tikrai ne atsisveikinimas…Tik silti draugo zodziai,pazistamos mintys,klausimai,patarimai man…
…Keista,mes taip ir nebuvom susitike.Tiesiog gal per didelis atstumas mus skyre.Ir butent tada,kai gavau jo laiska,po keliu dienu as suzinojau,jog vykstu ten,kur jis gyvena…tada atrode kaip malonus ir dziugus sutapimas,bet vis delto tai likimo ironija…As jam to dar nesakiau,nes jis neatraso.Busiu taip arti ir kartu labai toli nuo jo.Zinosiu,kad tas mielas zmogutis yra netoliese,bet nieko negalesiu padaryt…Kas gali but ziauriau…?Is pradziu as svajojau,kad galbut galesiu susitikti su juo,bet dabar as noriu gauti nors jo laiska……po savaites as busiu ten,kur ir jis…Ziauru..