Kazio Binkio charakterio atspindziai kuryboje

PRATARMĖ

Tema ‚,Kazio Binkio charakterio atspindžiai kūryboje“ buvo pasirinkta todėl, kad analizuoti kitų autorių kūrinius buvo įdomu ir gana nesunku, tad ir pasirinkau šia temą, kuri man atrodė įdomi. Šiame referate daugiausiai bus remiamasi Vinco Kuzmicko knyga „Kazys Binkis“ ir Kazio Binkio eilėraščiais. Šio referato tikslas išanalizuoti Kazio Binkio kūrinius, juose surasti autoriaus charakterio atspindžius. Aš manau, kad man gana gerai pavyko atskleisti autoriaus charakterį, perprasti charakterio bruožus, pats darbas gavosi gana geras, nes naudojau daug literatūros, kuri labai tiko referatui. Su unkumai buvo iškilę renkant informaciją apie autorių, tačiau ją radau apsilankęs bibliotekoje.

KAZIO BINKIO CHARAKTERIO ATSPINDŽIAI KŪRYBOJE

Kazys Binkis – jaunatviškos sielos, išdidus ir principingas lietuvių rašytojas. Nors kūrybinis Kazio Binkio palikimas nėra didelis, tačiau visuose žanruose jis pasiekė didelių aukštumų. Kūrė eilėraščius, siužetinius eilėraščius vaikams, poemas. Išleido poezijos knygų vaikams. Sukūrė populiarią dramą jaunimui ,,Atžalynas“. Kazys Binkis gimė 1893 metais lapkričio 4 dieną Gudelių kaime, Biržų apskrityje. Buvo baigęs mokytojų kursus, kurį laiką mokytojavo, studijavo Berlyne literatūrą ir filosofiją. Daug prisidėjo prie žurnalo ,,Keturi vė ėjai“ organizavimo ir pasirodymo. Mirė Kazys Binkis 1942 metais balandžio 27dieną Kaune. Šiame referate bus analizuojami Kazio Binkio charakterio atspindžiai kūryboje.

Kazys Binkis, kaip retas kuris lietuvių rašytojas, turėjo stiprų poeto talentą, kurio dėl pernelyg ankstyvos mirties nerealizavo. Jo kūrybinis palikimas, nors ir

r nėra gausus, daug ką pasako apie autoriaus, Kazio Binkio charakterį. Pirmasis man labiausiai įstrigęs Kazio Binkio charakterio bruožas buvo jo begalinė meilė gamtai. Tai atsispindi daugumoje Kazio Binkio kūrinių :

Taip gera, taip lengva, jauku ant krūtinės,

Taip jau čia širdis tą pavasario gandą,

Diegai pinavijų iš žemės jau lenda, –

Pražys tuoj ir gėlės miškuos pirmutinės.

Autorius žemės pabudimą vaizduoja taip natūraliai, taip gaiviai, tarsi autorius pavasarį stebėtų pirmą kartą. Poetas be galo mėgo gamtą – upes, ežerus, ir maloniausias laisvalaikis jam buvo meškeriojimas, betikslis vaikščiojamas basam rasotomis pievomis, klausantis paukščių ir valandų valandas besigėrint dangaus žydruma ir laukų platumomis. Dar labiau išryškėja autoriaus meilė gamtai jo trioletų cikle ,,Utos“. Šiame cikle atsiskleidžiama autoriaus meilė gėlėms:

Visas kraštas – vienos gėlės!

Ar čia žemė, ar čia rojus?

Ugniaspalvės ag guonėlės

Tik liepsnojas, tik liepsnojas.
Taip vaizdžiai autorius parodo meilę ne tik aguonoms, bet ir kitoms gėlėms. Šitaip autorius išreškia savo meilę gamtai.

Kitas mylimas Kazio Binkio dalykas buvo vaikiškos literatūros kūrimas. Visos Kazio Binkio originalios poemėlės vaikams yra pašiepiančios kūdikystės metams būdingus įpročius, patariančios ir net pamokančios, kaip derėtų elgtis ir panašiai :

Nes jei vaikas bijo darbo

Tai užaugęs eis su tarba.
Paukštis ir žvėris kiekvienas
Dirba, triūsia kiauras dienas.
Taip autorius pašiepdamas vaiką parodo, jog darbas yra pirmoji žmogaus reikmė. Taip pat autorius vaikams ir
r ne tik, pabrėžia vaikystės grožį, jos gyvumą, linksmybes:
Ei vaikai, – visi iš gryčių!

Žiūr – karklai pilni katyčių.
O tarp alksnių ir žilvyčių

Pilna čiulbančių paukštyčių,
Ir varliukų pilnos valkos,
Žalią rūbą pievos velkas.
Taip autorius, skirdamas didelę savo kūrybos dalį vaikų literatūrai parodo savo meilę vaikams.

Dar vienas Kazio Binkio charakterio bruožas atsispindintis Kazio Binkio kūryboje, tai jo tyčiojimasis iš miestų arba jų nemėgimas. Tai parodo jog autoriaus kuris augo kaime, nemėgsta miestų:
Pasaulis mūsų tampa įvarus ir rainas.

Ir žiurkėms, ir šeškams, pelėms ir šermuonėliams,

Žmonėms visiems ir jų vaikams utėliams,

Ir proletarijai visai, irgi visiems buržujams

Apsuko galvas visiškai, nugirdė svaigiamomis dujoms

Ir tu, žmogau niekings, išgerk, kiek tau priklauso,

Ir balsą savo sprausk į ūžiantį ermiderį.
Taip gana ryškiai, miesto kontrastus autorius akcentuoja K.Donelaičio poetiką parodijuojančiame eilėraštyje „Donelaitiškas“. Miestas kuriamas priešiškas poeto prigimčiai, pasiilgusiai laukų platumos, paukščių čiulbėjimo, medžių šnaresio, vienatvės ir tylos. Dar vienas eilėraštis apie Kazio Binkio pašaipas iš miesto yra „Vokiškas pavasaris“.Šiame eilėraštyje poetas šaiposi iš Berlyno, miesto kuriame Kazys Binkis studijavo:

Berlynas aukšty kojom drybso,
O mėnuo, senas idiotas,

Elektros viela pažabotas,

Šypso.
Taip autorius pirmomis keturiomis eilutėmis apibūdina Berlyną ir sugriauna tradicija, jog mėnulio šviesa, naktis tradicinėje literatūroje – svajonių, susikaupimo, dūsavimo metas. Beje šiame, eilėraštyje autorius simpatizuoja aristokratėms, linksmai apibūdindamas mėnulio paraudimą pamačius aristokrates tarsi pats autorius paraustu:

Bet staiga, pro stiklus pa
amatęs,

Kaip rėdosi aristokratės,
Paraudo senis ir už bokštų
Užrito savo veidą plokštų.
Štai šitaip poetas Kazys Binkis šaiposi iš miestų, šitaip simpatizuoja aristokratėms.

Dar vienas dalykas kurio Kazys Binkis tiesiog nekentė buvo vokiečių okupantai kurie apsunkino ir taip nelengvą poeto gyvenimą. Tačiau Kazys Binkis tikėjo, jog kada nors Lietuvoje viskas bus gerai:
Mūsų žemė jauna dar.
Bus ir pas mus Eldorado.
Aldorijo adrijo ada.
Džiaugiams, jog vienas pražydęs atėjo.
Daug dar ateis, atliūliuos mums pavėja,
Kaip altra ridėlija rėja.

Taip Kazys Binkis kurdamas viltingą eilėraštį, muzikos garsus perkėlė į poetinį kūrinį, kur dominuoja žodis ne kaip kalbinis, tam tikras sąvokos raktas, bet kaip muzikinis elementas, garsų derinys. Kalba iš dalies egzistuoja tik kaip muzika. Ir niekam daugiau neišėjo sutelkti tokios žodžio magijos trumpame eilėraštyje kaip Kaziui Binkiui.

Taigi, toks buvo Kazys Binkis, žmogus mylintis gamtą, vaikus, besišaipantis iš miesčioniškumo, simpatizuojantis aristokratėms ir visa tai, kaip ir sugebėjimas perteikti nepaprastą žodžio magiją į trumpus eilėraščius, Kazio Binkio kūryboje atspindi jo charakterį . Kazys Binkis suprato, kad niekas taip žmonių nevienija, niekas taip neatplėšia nuo kasdienybės kančių ir skurdo, kaip menas – poezija, muzika, teatras, ir prie šių meno sričių Kazys Binkis smarkiai prisidėjo, todėl mes turime didžiuotis tokiais lietuvių rašytojais kaip Kazys Binkis. Rašytojo neblėstantis optimizmas, meilė grožiui, gyvenimui, savo darbščiai ir talentingai liaudžiai atsispindi ir jo

o kūryboje.

Literatūros sąrašas:

1. Kuzminskas V. Kazys Binkis. Šviesa.1977.P.5 – 137.
2. Urba K. Knygų dienos.Šviesa.1998.P.128 – 136.
3. www.anthology

Leave a Comment