Jauno žmogaus pasaulis Jaunas žmogus gyvena kitokiame pasaulyje nei vyresnieji. Jie yra kupini svajonių, planų, tam tikra prasme yra maksimalistai. Jiems kaip toje dainoje „jūra iki kelių , dangus lyg pažastų“. Jie dar nepažysta visų tykančių pavojų, todėl yra mažiau atsargūs ir nori viską išbandyti. Jauni žmonės, vis dar ieško savojo „aš“ , todėl mėgsta bendraamžių draugiją (tokių pačių ieškotojų), kartais klysta, o kartais atranda kažką netikėta. Jie yra kryžkelėje, todėl dažnai susiduria su įvairiomis problemomis. Šios problemos yra amžinos: laisvės, pinigų, depresijos, svaigalų, meilės, jaunosios ir senosios kartos tarpusavio santykių… Jaunų žmonių depresija Jauni žmonės kartaisi kenčia nuo depresijos, nes jaučiasi tėvų nesuprasti, mylimo objekto palikti ir bendraamžių atstumti. Tai didžiausia problema, su kuria susiduria jaunas žmogus. Sirgti depresija labai sunku. Depresijos apimti žmonės greitai supyksta ir piktai reaguoja į viską, kas jiems sakoma. Jaunuoliai paprastai labai slepia savo kančią, užsidaro savo kambaryje ir tvirtina, kad jiems viskas gerai. Iš pradžių žmogus ima skųstis atsiradusia be aiškios priežasties liūdnoka nuotaika, išnykusiu noru dirbti ar kuo nors rūpintis, kartais – prastesniu miegu ar apetito stoka. Vėliau nuotaika gali tapti visiškai prislėgta. Žmogus kalba lėtai, juda vangiai, jį kankina nemiga, neturi apetito, užkietėja viduriai. Veide atsispindi liūdesys, kančia, galva nuleista. Sergantysis nebeturi jokio noro kalbėti, ką nors veikti, domėtis aplinkinių gyvenimu. Jam labai sunku, liūdna, viskas atrodo tarsi nudažyta tamsiomis spalvomis, ateitis lyg nežada nieko gero, gyvenimas atrodo betikslis. Kartais žmogus linkęs kaltinti save nebūtais nusikaltimais. Beje, rytais jaučiamasi blogiausiai, apie pietus – šiek tiek geriau. Jauno žmogaus laisvės siekis Jaunuoliai trokšta laisvės. Tai natūralu. Laisvė jaunam žmogui labai svarbu. Už tai gali atsisakyti visko. Kad tik greičiau pasinertų į suaugusiųjų gyvenimą. Bet norai neatitinka realybės. Tai pagrindinis prieštaravimas, kylantis jauno žmogaus širdyje. Laisvė turi nekliudyti kitam. Tai pagrindinis principas, ir, jei jo laikysiesi, išvengsi daug nemalonumų. Jaunas žmogus nori būti laisvas, turėti galimybę pats rinktis savo likimą. Šia problemą akcentuoja rašytojas Ričardas Gavelis. Romane ,,Vilniaus pokeris“ jis pabrėžia, kad žmogus turi būti laisvas. Kūrinyje jaučiamas protestas prieš valstybinių struktūrų varžomą žmogaus (ne tik jaunuolio) laisvę apskritai. Perdėtas tėvų rūpestingumas Jaunuolis nori būti nepriklausomas, tačiau jį kontroliuoja tėvai. Čia ir kyla konfliktas tarp tėvų ir vaikų. Vaikai nenori klausyti tėvų ir jų patarimų, o tėvai nori savo vaikus visiškai kontroliuoti. Tėvai nori vaikams gero, tačiau šie to nesupranta. Laikas viską keičia, ir jaunuoliai, patys tapę tėvais, elgiasi visiškai taip pat. Jaunuoliai labai nemėgsta, kai tėvai kišasi į jų gyvenimą ir perdėtai rūpinasi. Ypač tai kenkia mergaitėms. Viską ir visada matanti mamytė dažnai verčia dukrelę “pasipasakoti viską savo pačios labui, kad ji galėtų laiku užkirsti kelią blogiausiems dalykams”. O iš tikrųjų – kad galėtų kontroliuoti situaciją ir visą dukters gyvenimą. Už tai mainais žada savo meilę ir pagalbą, neleisdama jai suaugti ir spręsti pačiai. Tokiose šeimose domimasi tik dvasiniu jaunuolės gyvenimu ir neleidžiama patirti jokių fizinių malonumų, tokių kaip mėgavimasis maistu, judėjimu ir ypač seksualumu. Perdėtai sergimos mergaitės dažniausiai būna drovios, tylios ir tuo labai skiriasi nuo linksmo bendraamžių paauglių būrio. Tokia paauglė ar jaunuolė nedrįsta madingiau apsirengti, mat jai drabužius parenka mama, kuri mano, kad išorinis grožis nėra svarbus. Bet kuriuo atveju mergaitė jaučiasi kalta vien nuo tos minties, kad daro kažką, kas nepatinka jos tėvams. Toli gražu ne visos merginos sugeba pasipriešinti perdėtai globai. Tuomet jos susiranda savų protesto būdų – iš pirmo žvilgsnio nepastebimų. Tipiškas tokių jaunuolių elgesys – savęs marinimas. Užguitos mergaitės tegali kontroliuoti tik savo kūną. Taip susergama anoreksija, kartais – bulimija. Neveltui anoreksija vadinama “auksinio narvelio” sindromu. Perdėtai stebima mergaitė neturi su kuo pasikalbėti apie paaugliškas paslaptis. Apie tai nekalba net su draugėmis. Jos paprasčiausiai bijo. Suaugusios jos bijos daug ko: paskambinti mylimajam, kreiptis pagalbos, rekomenduoti save darbdaviui. Joms tai atrodys “pernelyg įžūlu”. Beveik visada tokios moterys, bandydamos pateisinti savo “gyvenimo baimę”, bėgant metams susikuria ištisą filosofiją: pasaulis priklauso “akiplėšoms”, “karjeristams”, “egoistams”, o jos yra “kuklios”, “sąžiningos”, “geros”. Iš tiesų per psichoanalizės seansą pasirodo, kad “kuklumas” ir “gerumas” čia niekuo dėti. Moteris tiesiog turėjo griežtus tėvus. Jie slopino jos valią ankstyvoje vaikystėje, ir ji, nesuformavusi ryškaus savojo “aš”, dabar patiria “nesuprantamą” baimę, kai gyvenimas reikalauja spręsti pačiai. Jaunas žmogus ir svaigalai Jauni žmones nori viską išbandyti. Juk taip smalsu…. Prieš bandydami, net nepagalvoja kokios gali būti pasekmės. Šiais laikais jaunimo problema – svaigalu vartojimas. Tai ne vien alkoholis, bet ir cigarečių rūkymas, netgi ir psichotropinių medžiagų vartojimas. O vis dėlto kodėl, jaunuoliai pradeda rūkyti, kas juos paskatina? Dažniausiai jaunuoliai pradeda rūkyti nuo 15 metų, bet būna atvejų, kada pradeda vartoti ir ankščiau. Po pirmojo užsirūkimo būna labai bloga: pykina, sukasi galva. Bet kodėl pirmą kartą pavartojus būna ir antras? Viena iš priežasčių- draugų paskatinimas pabandyti dar kartą. Paaugliui labai svarbūs yra draugai, todėl jų ir klauso. Rūkymas yra didelė problema, net tik nuo kurios miršta daug žmonių, bet ir kenkia aplinkiniams žmonėms dar labiau negu pačiam rūkančiajam. Dar viena aktuali šių dienų jaunimo problema – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juos dažniausiai vartoja šokių metu, draugų susiėjimuose. Vartoja alkoholinius gėrimus vien tam, kad atsipalaiduotų, užsimirštų bėdas, pakeltų nuotaiką arba nėra ką veikti, ypač tai aktualu kaimo jaunimui. Būna taip, kad vaikas nuo mažų dienų mato girtaujančius tėvus ir jis paseka tėvų pėdomis. Berniukai, gimę alkoholikų šeimoje, net jei juos išaugino negeriantys tėvai, yra 2-4 kartus labiau linkę tapti alkoholikais, negu vaikai, gimę ne alkoholikų šeimose. Jaunuolis greitai pripranta prie alkoholio, to net pats nepajusdamas. Tyrimais įrodyta, kad pradėjus vartoti alkoholį 13-15 metų, potraukis atsiranda per ne pilnus metus, 15-17 metų – 2-3 metus, o pradėjusiam 22-23 metų per 5-7 metus. O kokio amžiaus dabar pradeda vartoti? 13-15 metų paaugliai. Jie dar nesuvokia koks nuodas yra alkoholis. Alkoholis – gyvos ląstelės nuodas, ypač jis kenkia nervų sistemai. Smegenyse ląstelės žūsta ir nebeatsistato. Nekartą laikraščiuose buvo rašomi straipsniai apie neblaivius paauglius, kurie užmuša kitus bendraamžius, vien dėl kažkokios smulkmenos arba kaimuose nužudo senus žmones. Išgėrę žmonės būna agresyvūs. Pastaruoju metu vis daugiau jaunuolių ir mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Dėl to kyla didelė grėsmė sveikatai ir gyvybei. Priklausomybę sukeliančių medžiagų pasirinkimas yra platus, jos įvairiai veikia žmogaus organizmą sukeldamos įvairius organų pakitimus, ligas, o kartais netgi ir mirtį. Todėl žengiant lemtingą žingsnį verta susimastyti. Jaunystė – gražiausia gyvenimo dalis, tad labai svarbu tinkamai šį laiką išnaudoti. Todėl, anot V.Kudirkos, ,,Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus“ ir ,,… dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!”. ,,O kad senas galėtų, o jaunas žinotų“, — sako liet. patarlė. Seni pavydi jauniems energijos, sveikatos, jaunystės, o jauni seniems išminties… Paauglystę ne vienas išgyvename sunkiai ir audringai. Galbūt todėl visuomenėje vyrauja gana pagrįsta nuomonė, kad nemažai paauglių susiduria su psichologiniais sunkumais. Taigi suaugusieji turėtų stengtis kuo geriau suprasti paauglius, jų sunkumus ir rūpesčius. Labai svarbu žinoti, ka galima padaryti norint jiems padeti. Paauglystėje žmogus išgyvena genitalinį augimo laikotarpį. Santykinę ankstesnių laikotarpių rimtį sutrigdo augimo laikotarpis. Žadina meilės objektai, o malonumo šaltiniais tampa lytinių organų formavimasis ir jaudinimas. Paauglys patiria labiau ar mažiau įsisąmonintą konfliktą tarp savo seksualinių impulsų ir visuomenės draudimo juos tenkinti. Susidūrus geismui ir draudimui, kyla baimė. Todėl paauglys mėgina atsiskirti nuo šeimos aplinkos. Jis pradeda triukšmingai neigti šeimos nuomonę, skonį, įpročius, tikslus. Jis jaučia, kad reikia nutraukti emocinius ryšius su šeima, ir pats kartais nesąmoningai tam kursto tėvus. Paauglys, kuriam pavyksta savarankiškai įsitvirtinti ir nukreipti savo seksualinius poreikius į aplinką, esančią už šeimos ribų, gali normaliai bendrauti su šeima patirdamas abipusisu tiek švelnumo, tike priešiškumo jausmus. Todėl paauglio maištas, psichoanalizės požiūriu, laikytinas neišvengiamu dalyku. Jeigu paauglystės krizė sprendžiama nevykusiai, paauglys normaliai neatsiskiria nuo šeimos, jis ima jausti menkavertiškumą ir kaltę.
Taigi, remiantis psichoanalizės teorija, galima padaryti išvadą, kad paauglystė yra neišvengiamai audringas ir konfliktiškas amžiaus tarpsnis, kurio metu svarbiausia ne nuslopinti paauglio maištą, bet padėti jam kuo kryptingiau siekti savarankiškumo ir visapusės nepriklausomybės nuo šeimos. Paauglys, kuriam nesiseka sėkmingai išspręsti tapatumo krizės, būna visiškai sutrikęs, aiškiai nesupranta, kad jis yra, kuo norėtų būti ir koks yra kitų žmonių akimis. Taigi tokiems paauglimas reikia padėti atrasti atsakymus į minėtus klausimus. Tai gerokai palengvintų paauglystės naštą.