Jauno žmogaus pasaulis

Jauno žmogaus pasaulis

Jaunas žmogus – savarankiškas žmogus

Nuo ko prasideda pasaulis? Sunku atsakyti, bet jeigu rasime atsakymą į šį klausimą, tai jis bus teisingas, nes kiekvieno žmogaus pasaulis prasideda nuo jo pačio. Mano pasaulis prasideda nuo manęs. Taip, juk aš pats nutiesiu takus, kuriais išeisiu į pasaulį. Mano siekių, ketinimų, pastangų vaisius prinoks ateityje – viskas priklauso nuo manęs. Jauno žmogaus pasaulis platus, neaprėpiamas, nes svajonės, siekiai tokie dideli, kad netelpa jame pačiame. Todėl, bet kuris neatsargus žingsnis, posūkis gali pakeisti mano pasaulį. Bet tame pasaulyje tuu esi ne vienas, tave supa artimi žmonės ir daug gyvenimo kelyje sutiktų draugų, pažįstamų.Ne visi jie linki mums gero, ne visi padeda gyvenimo kelyje. Bendravimas ugdo savarankiškumą. Jaunam žmogui labai svarbu turėti draugų. O kaipgi pasirinkti gerą draugą? Mes kiekvienas ieškome giminingos sielos, kad būtų panašus požiūris į savarankišką gyvenimą, panašūs siekiai ir norai.

Kiekvienas turi savo nuomonę apie žmogų, bet kiekviena nuomonė yra svarbi sau pačiam. Tu sužinai abi savo puses, gali daryti išvadas, keisti požiūrį į gyvenimą. Reikia mokėti atskirti gėėrį nuo blogio. Bet tai padaryti labai sudėtinga jaunam , gyvenimo patyrimo neturinčiam žmogui. Jaunas žmogus linkęs tikėti kitu, o ypač savo bendraamžiu. Mums labai svarbi draugo nuomonė, jo požiūris, reakcija į įvairius dalykus.

Jaunam žmogui sunku apibrėžti blogio ir gėrio sąvoką. Blogis ir

r gėris egzistuoja šalia. Nes jeigu nebūtų blogio argi mes suvoktume gėrį.Skirtumas tarp jų didžiulis – tai du kraštutinumai. Skirtumas tas, kad gėrį reikia kurti, o blogis sėjasi pats. Todėl jaunas žmogus pasirenka dažniau tai, kas nereikalauja didesnių pastangų ir nueina ne tuo keliu, įskaudindamas pačius artimiausius žmones. Tarp gėrio ir blogio vyksta nenumaldoma kova, tik sunkiausia, tai, kad blogiui yra ribos, kurias žmogus turi užbrėžti pats. Kova prieš blogį reikalauja užsispyrimo ir ryžto, gyvenimo siekių.

Gėris visa tai, kas daro žmogaus gyvenimą gražesnį, prasmingesnį ir malonesnį. Gėris stiprina žmogų, padeda susilaikyti nuo blogio. Darydamas gera kitam, stiprini save ir sėji gėrio grūdą aplink save. Jei derlius bus gausus – padarei didelę pažangą padėdamas ne tik sau, bet ir kitiems. Kaip sakoma: “Gėrio šaaknys saldžios, o blogio – karčios”, šie žodžiai verčia apie daug ką susimastyti.

Vaikystėje nuo blogio mus apsaugojo tėvai ir jais mes pasitikėjom, o augant, bręstant vis dažniau pasitikime savimi, o tėvus paliekame nuošalyje, nesutikdami su jų nuomone. Tai ieškojimų kelias ir jis būtinas jaunam žmogui, nes mūsų nuolat nelydės tėvai, gyvenimo kelyje mes patys turėsime suprasti; kur balta, kur juoda. Kai žmogus patiria ir šilta, ir šalta, jam lengviau dėti žingsnius tolyn, siekti užsibrėžto tikslo, ugdyti valią ateities netikėtumams, kurie lydės mu
us visą gyvenimą.

Reikšmingiausias mūsų laikotarpis – jaunystė. Ateitis daug žada, bet rytojus priklauso nuo šiandienos. Asmenybė bręsta visą gyvenimą, bet pamatinis akmuo padedamas jaunystėje. Dažniausiai sakoma: “Kaip pasiklosi, taip išmiegosi”. Aš manau, jeigu pavyks sukurti savo pasaulį jaunystėje, tai gyvenimas nebus toks sudėtingas ateityje. Vieni neskuba, galvoja, kad savaime viskas išsispręs ir nebus jokių problemų. Tikrai klysta taip galvodami, nes kai ateina laikas palikti tėvus, išvažiuoti mokytis, prasideda bėdos – nesugebėjimas savarankiškai gyventi, kurti savo gyvenimą savaip. Tokie žmonės pastoviai ieško pagalbos iš kitų, tikėdamiesi, kad jais kažkas pasirūpins. Išsikasei sau duobę, pats ir kapanokis iš jos, rankos niekas neišties, reikia pačiam suktis iš padėties. Jaunystėje nėra kada ilsėtis ir leisti laiką veltui, kiekviena minutė ar net sekundė yra svarbi tolimesniam tavo gyvenimui, tad nereikia daryti tų pačių klaidų, kurias daro daugelis, reikia branginti kiekvieną akimirką.

Kiekvienai šeimai nėra aprėpiamos galymybės nupirkti vaikui knygą ar enciklopediją iš kurios jis gali pasisemti daug naudingų žinių, tad kartais gyvenime trukdo ir materialiniai sunkumai. Vienas turi galimybę įsigyti, bet jam tai neįdomu, jis jaučiasi viską mokantis, viršesnis už kitą. Puikybė – dar vienas sutinkamas dalykas jauno žmogaus pasaulyje. Kiek mes sutinkame šikštuolių, kurie vaikšto pasipūtę, apsirengę madingai, o kitam svarbiau, bent įsigyti naują, įdomią knygą iš kurios pa
asisemtų naujų žinių. Skaitant knygas, žurnalus, laikraščius žmogus lavina savo literatūrinius sugebėjimus. Tokiam žmogui nereikia ieškoti žodžio kišenėje, tiesiog žodžiai liejasi laisvai, lyg vanduo iš čiaupo. Argi tokiam žmogui reikia pavydėti? Nemanau, tu taip pat gali turėti tokius sugebėjimus, tereikia noro ir ryžto. Savęs neperlauši, nepriversi paimti knygą į rankas jeigu to nenori. Kaip suprantate, viskas priklauso nuo savęs, norėsi – turėsi.

Dažnai mes skundžiamės, kad tėvai neleidžia daryti vieno ar kito dalyko. Mes būname pasipiktinę, norime gyventi savaip. Tėvų norai ir siekiai nenumaldomi, jie aukoja visą brangų laiką tik mums. Mes užsispyrę, reikalaujame savarankiškumo, bet nieko nepešame. O vis dėlto, gal jie teisūs? Mes nepagalvojame apie ateitį, kas mūsų laukia. Tėvai gyvenime visko patyrę, tad nori, kad mes nedarytume tų pačių klaidų. Nori mus paruošti savarankiškam gyvenimui, o mes norime būti nepriklausomi netgi dabar. Galbūt mes per daug spaudžiami? Galbūt ir taip, bet visada žinosime, kad tai neveltui sunkiai nugyventos dienos, įdėtos visos tėvų pastangos kažkada pravers mūsų gyvenime.

Dažnai sunku įveikti baimės jausmą, kuris tvinksi širdyje. Nenumaldoma atmosfera vyrauja aplinkui, kai pagalvoji apie ateitį, kaip klostysis tavo tolimesnis gyvenimas. Dabar esi saugus, tėvai, draugai, artimieji, atrodo nėra ko bijoti. Taigi ko mes taip bijome? Savarankiško gyvenimo? Būtent, vienas sunkiausių ir daug minčių su
ukeliantis dalykas. Dažnai tėvai mums perša kokią specialybę pasirinkti, kur stoti. Tėvų norai dažnai nesutampa su mūsų galimybėmis ir siekiais. Galbūt tėvams reikia parodyti, kurioje pozicijoje tu apsitosi, kokie tavo tolimesniai gyvenimo ketinimai. Tėvai matydami, kaip tu formuoji požiūrį į gyvenimą, sieki užsibrėžto tikslo, džiaugsis ir pritars tavo pasirinkimui, jei jis bus tvritas ir neužginčijamas. Taip pat svarbus pasitikėjimas savimi. Jei tu tikėsi, kad gali tai padaryti, sieksi to, kad ir kaip bebūtų sunku, tau tai pavyks. Tereikia noro, ryžto, užsispyrimo ir jokie sunkumai tavęs neįveiks.

Mes žinome tik viena, jei jaunystėje patirsi ir gera, ir bloga, išgirsi apie save daug įvairių nuomonių, jas priimsi, kaip komplimentą, tau bus lengviau pažinti save. Visa tai padės susidūrus įvairiose situacijose, priimti sprendimą, kuris bus neužginčijamas ir tu nesigailėsi taip pasielgęs. Malonu, kai turi šalia tėvus, draugus, kurie padeda nelaimėje, padeda išspręsti problemas. Bet svarbiausia nereikia visada būti nuo kažko priklausomam, stengtis išspręsti bėdas pačiam, ruoštis tolimesniam gyvenimui. Jeigu sieksi užsibrėžto tikslo su ryžtu ir užsispyrimu, tikrai lauk gero rezultato, nenusivilsi savimi, liksi dėkingas tėvams už tai, ką jie tau davė jaunystėje.

Leave a Comment