„Civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos “

„Civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos “

Dar neilgai gyvenu šioje žemėje, tačiau jau spėjau suprasti, kokia svarbi žmogui vertybė yra gamta ir visa žemė , kuri mus nešioja.
Žemė – nuostabus grožio planeta, pilna gyvybės. Norėdami atsidėkoti jai už dosnumą , turime ją saugoti. Tačiau , šlovindamas civilizaciją , pasaulis kurčias gamtos žaizdoms., pasaulis kurčias gamtos žaizdoms.
XXI amžiuje aplinkos užterštumas tapo svarbia ekologine problema. Į ja daugiau dėmesio reikėtų atkreipti ir mūsų mieste Panevėžyje. Juk vis dažniau skundžiamės blogu kvapu gatvėje, prie upės ar fabrikų. O Neevėžyje jau seniai nebegalime maudytis.
Gyvenu mieste. Žvelgdama pro langą, tik ir matau daugiaaukščius blokinius namus, perpildytus autobusus, nuolat zujančius autobusus. Tai pasaulis. Mus supantis pasaulis. Bet šalia šių „ technikos stebuklų“ egzistuoja ir kitas, natūralus pasaulis- gamta. Jis supa žmogų nuo pat gimimo iki mirties. Ugdo žmogaus dvasios kilnumą, atveria didžiausias pasaulio paslaptis.tačiau ne kiekvienas supranta jos svarbą mūsų gyvenime, ir nevisi supranta, kad šis pasaulis toks pat gyvas, kaip ir žmogus, kad jis taip pat turi teisę išlikti. Pilki meedžiai, krūmai, laukai. Viskas užnuodyta. Net ir atvykusiam prie ežero pailsėti ir pasidžiaugti gamta, akis bado šiukšlės.
Gamta visais laikais darė didžiulę įtaką žmogaus gyvenimui. Nuo jos priklausė poilsis ir darbai, džiaugsmai ir vargai. Tačiau dabar žmogus nebegerbia gamtos. O ju

uk seniau buvo neatsiejama jos dalis. Gamta buvo naudinga tiek materialine, tiek dvasine prasme. Žmogus joje gyveno, džiaugėsi. Liūdėjo. Čia ir uogavo, grybavo, rinko vaistažoles, rasdavo paguodą, nusiraminimą, ar įkvėpimą. Įkvėpti gamtos grožio poetai, rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, sukūrė puikius kūrinius. Tai K.Donelaičio „Metai“, A.Baranausko „Anykščių šilelis“, kuriuose taip nuostabiai aprašoma gamta. M. K.Čiurlionis pakerėtas jos grožio sukūrė simfonines poemas „Miške“, „Jūra“.
Jau seniai žinoma, kad žmogus negali susiformuoti kaip pilnavertė asmenybė be ryšio su gamta. O tie ryšiai esti labai įvairūs. Jie padeda formuoti dvasinį žmogaus pasaulį. Vienoks tų, kurie gamtoje mato vien tik materialius dalykus, kitoks, ieškančių dvasinio peno, grožio, ramybės.
Didžiulė mokslo , technikos pažanga, spartėjanti urbanizacija pakeitė planetą. Kai žmogus sukūrė galingas mašinas , chemines medžiagas, atsirado ir ekologinių prroblemų. Svarbiausi aplinkos elementai- oras, vanduo, dirvožemis- vis labiau teršiami. Pažanga teikia daug materialių gėrybių , tačiau kelia ir naujas problemas: pristingama išteklių, kyla pavojus gamtinei pusiausvyrai. Užterštas oras, vanduo, klimato atšilimas, nuodingos atliekos, tik kelios bėdos, apnikusios planetą. Kai kurie žmonės taip įpranta girdėti nuolatinius pranešimus apie pavojų aplinkai, jog nusprendžia: jei tai manęs neliečia- nėra ko per daug jaudintis. Nepaisant to, kad dauguma šiandien sunerimo dėl aplinkos niokojimo, daugelis nesidrovi žemėn mesti šiukšlę, išversti į upę atliekas. Tai lig ir sm
mulkmenos, bet jei būtume rūpestingesni, daug kas pasikeistų.
Gyvenant šiuolaikinių technologijų, modernių mašinų pasaulyje, užmirštame gamtą ir jos svarbą žmogui. Šiuolaikinis pasaulis pilnas kasdieninės rutinos, materializmo, skubėjimo. Jame nebelieka vietos gamtai ir jos nepakartojamam grožiui. Žmonės, skendintys savo problemose nepastebi besileidžiančios saulės, įvairiomis spalvomis numargintų lapų, rasos lašelių gėlės žieduose.sustokime nuolatiniame skubėjime, nepaliaujamame bėgime, apsidairykime aplink. Juk viskas taip arti, reikia tik įsiklausyti ir pajusti. Pasaulis taps spalvingesnis, įdomesnis. Galbūt tapsime geresniais, pagaliau suvoksime tikrąsias vertybes.
Gamta- mano praeitis, gamta mieste- mano dabartis. Ateities nėra, nes gal nebebus ir gamtos. Susimastyk! Tik tada, kai bus nukirstas paskutinis medis, užnuodyta paskutinė upė, pagauta paskutinė žuvis, suprasime, kad pinigai nevalgomi (kri indėnų išmintis). Žemė- viena, o mūsų daug. Žemė be mūsų išsivers, tačiau mes be jos- vargu. Norint išsaugoti gamtą , reikia kiekvienam mūsų susimąstyti ir stengtis kuo mažiau teršti aplinką. Kad būsimos kartos galėtų pasidžiaugti gamtos turtais ir grožiu, mes privalome ją pažinti, mylėti ir tausoti, nes ji- vienintelė ir nepakartojama!

Leave a Comment