Antgamtinis pasaulis

Kokių paslaptingų reiškinių jums (draugams,artimiesiems,pažįstamiems) teko patirti? Ką apie tai manote?
Pasaulyje tiek daug rašoma ir pasakojama apie įvairius antgamtinius reiškinius.Vos ne kiekviena diena susiduriame su panašiais dalykais. Man taip pat buvo nutikę kažkas nesuprantamo ir paslaptingo,bet ar sapnus galima pavadinti paslaptingais ar nepaaiškinamais reiškiniais?
Sapnus mes sapnuojame tada kai miegame,mūsų poilsio metu. Ar dažnai jums atsitinka,jog sapnas jūsų išsipildo? Arba taip,jog sapnas atrodo labai tikroviškas? O galbūt tai buvo iš tikrųjų?
Man atrodo,kad aš taip pat nesapnavau prieš pora metų,tai buvo taip tiikra. Pabudau aš anksti ryte ir jau girdėjau kaip mano tėvai virtuvėje pusryčiauja ir šnekasi. Aš atsistojau ir pažiurėjau kiek valandų,tada priėjau prie veidrodžio,pasidėjau mobilųjį telefoną ir pamaniau,kad dar nusnūsiu ,atsiguliau vėl į lovą ir nepraėjus net penkiom pajutau,jog virš mano galvos kažkas stovi. Tas kažkas pasilenkė prie manęs,pajutau sklindančią šilumą. Tikrai būčiau pakėlus galvą aukštyn ir pasižiūrėjus kas ta būtybė,bet negalėjau net piršto pajudinti,jaučiausi kaip sukaustyta grandinėmis. Negalėjau pajudėti ne dėl to,kad labai bijojau,o dėl to kad man neleido,atrodė,kad ta būūtybė savo mintimis priverčia kiekviena mano raumenuką sustingti. Norėjau pašaukti tėtį,nes vis dar girdėjau jį šnekant su mama virtuvėje,bet net burnos pražioti negalėjau. Man pasidarė baisiai karšta ir tuo metu išgirdau balsą. Vis dėlto tai buvo ne kažkokia būtybė,o maloni ja

auna moteris,tai aš supratau iš balso. Tada mano baimė dingo,aš įdėmiai klausiau ką ji man sako ir kuo toliau klausiau jos tuo daugiau norėjau išgirsti.Tikriausiai įdomu būtų jums išgirsti ką ji man sakė,bet užsiminsiu tik tiek,jog ji kalbėjo apie tai kas manęs laukia ateityje ir tai po truputį pildosi.
Kai ji baigė kalbėti ir dingo aš greit atsisėdau ant lovos krašto ir bandžiau sau paaiškinti,jog aš sapnavau,bet mobilusis buvo padėtas ten kur ir buvau padėjusi šalia veidrodžio,tai reiškė,jog tada tikrai buvau atsikėlusi.
Aš tikiu,jog aš tada tikrai nesapnavau.O ką jūs manote ar aš sapnavau ar ne?
Na bet jei tai negalima pavadinti paslaptingu ir neaiškiu reiškiniu,man teks papasakoti daugiau nutikimų,kurie nutiko mano draugams,artimiesiems.
Mano manymu daugiausia yra kalbama apie dvasias ir NSO. Kas tai? Tiiesa ar prasimanymai?
Girdėjau ne kartą kaip žmones į namus išsikviečia piktąsias dvasias. Ir jos visada būna piktosios dvasios. ar jūs tikite jomis? Aš tikiu ir man net baisu pagalvoti kas būtų jei mano namuose apsigyventu piktoji dvasia.
Vienas kunigas man pasakojo labai įdomu nutikimą (jam net teko matyti piktosios dvasios nuotrauka). Mes galime tik rinktis ar tikėti ar netikėti šio žmogaus pasakojimu.
Dar Prancūzijoje mama su dukra persikraustė į naują namą. Maža mergaitė (tuo metu jei buvo dvylika metų) naujo namo rūsyje rado žaidimą,kuris la
aikui bėgant jei vis labiau patiko ir ji žaisdavo jį vis dažniau ir dažniau. Mergaitė parodė savo nauja žaidimą savo mama,bet mama net nenutuokė kokias nelaimes jų šeimai gali jis atnešti. Mergaitė žaidė su spiritizmo lenta,tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame apie tai girdėję. Iš pradžių dvasia tik atsakinėdavo į mergaitės pateiktus klausimus,vėliau dvasia su mergaite pradėjo bendrauti ne tik tada kai ši sėdėdavo namie ir pati klausinėdavo visko dvasios. Dabar dvasia ją lyg ir persekiojo,mergaitė bendraudavo su dvasia ir mokykloje ir bet kur kitur,tam nebereikėdavo ir spiritizmo lentos.
Su laiku dvasia pradėjo ir žaisti su mergaite.Buvo tokiu nutikimu,jog mergaitė sėdėdavo ant kėdės,o ši pakildavo nuo žemės ir skraidydavo po visą kambarį.Mergaitei tai patiko,bet dvasia pradėjo žiauriai su ja žaisti.Po kambary skraidindama ta kėdę su mergaite ji šveisdavo ja į siena. Kai mergaitė miegodavo dvasia pakeldavo jos lova ir pradėdavo purtyti,mergaitės klyksmas prikeldavo visus šeimos narius,bet kai jie ateidavo į jos kambarį viskas būdavo jau pasibaigę. Mama susirūpino dukters sveikata ir nuvežė ją į ligoninę,daktarai nieko negalėjo pasakyti,nes niekad dar nebuvo susidūrę su tokiais atvejais. Taip mergaitė grįžo namo,ji niekaip negalėjo atsikratyti piktąja dvasia. Galiausiai piktoji dvasia įsikūnijo į mergaites kūną.
Mergaitė buvo laikoma pririšta prie lovos,keikėsi įvairiausiais žodžiais,o vargšė mama net nenutuokė ką daryti.
Laikui bėgant mama sužinojo,jog to
okiais atvejais į žmogų būna įsikūnijusi piktoji dvasia ir padėti gali tik kai kurie kunigai. Sunku buvo surasti kunigą,kuris iš žmogaus kūno išvarinėja piktąsias dvasias,bet ačiū Dievui tokį rasti pavyko. Pavyko rasti net du tokius kunigus. Sunkiai sekėsi išvaryti piktąją dvasią. Vienas kunigas žuvo,o antrasis neiškentęs išsikvietė piktąją dvasią į save ir iššoko pro langą taip išvarydamas piktąją dvasią iš mergaitės kūno,bet žūdamas pats.
Mergaitė pabudo lyg iš gilaus miego,ji atsiminė tik tai kas buvo prieš atsikraustymą į naująjį namą. Tie du metai kai ją buvo apsėdusi piktoji dvasia prabėgo veltui,jų lyg ir nebuvo iš tikrųjų.
Pagal šią istoriją buvo sukurtas ir filmas,deja aš jo dar nemačiau,bet labai norėčiau jį pamatyti.
O ar teko kada nors girdėti jums apie žmones VAMPYRUS,kurie gyvena ne žmonių krauju,o energija? Mano mamos pažįstamai merginai teko ne tik girdėti,bet ir susidurti.
Jauna mergina ieškojosi darbo. Tuo metu lengviausias vasaros darbas jai pasirodė auklės darbas. Neilgai trukus ji sulaukė skambučio iš moters,kuri jai ir pasiūlė auklės darbą. Mergina iš kart sutiko ir jau kita dieną ėjo į savo naująjį darbą šilo gatvėje. Šeimininkė pasirodė labai maloni,nedaug darbo skirdavo,o atlyginimas tikrai ne mažas buvo. Jau po poros dienų dirbdama naujajame savo darbe mergina stipriai nuvargdavo. Kai kuriomis dienomis ji išvis nieko beveik nedarydavo,vaikas būdavo ramus ir
r paklusnus todėl daug rūpesčių jai nesukeldavo,bet ji vis tiek grįždavo namo vos pakeldama kojas. Karta tvarkydama knygų lentyną iš jos iškrito knyga. Mergina neatkreipė dėmesio į ją ir tiesiog padėjo ja į vietą. Bet tai kartojosi ne kartą,kai tik ji atidarydavo knygų lentynos dureles,ta knyga vis iškrisdavo. Mergina pakėlė tą knygą ir perskaitė jos pavadinimą,tai privertė merginą susimąstyti,ką gali reikšti senos knygos pavadinimas “Mes mintame ne krauju,o žmogaus energija”? Mergina perskaitė tą knygą ir pagaliau jai pasidarė aišku kodėl ji iš darbo grįždavo tokia nuvargusi. Pasirodo josios šeimininkė siurbė iš jos energiją.
Tai tikrai neįtikėtina,bet tai pasakojo žmogus,kuris tikrai tai patyrė,yra net liudininkų. Tai supratusi mergina iškart atsisakė dirbti pas ta moterį,bet jai kitos išeities neliko. O ar jus kada nors girdėjote panašių atvejų? Daugelis žmonių net knygose neskaitė panašių atvejų.

Ir ką gali žinot ar tai tiesa ar žmonių prasimanymai,bet viena aišku,jog giliai širdyje mes susimąstome ar kada nors ir mes tai patirsime? Kaip tuo metu jaučiasi žmogus? Ką jis galvoja? Kaip jaustumėmės mes patys atsidūrę jo vietoje? Daug apsakymų mes galime perskaityti knygose,bet kuo mes labiau tikėsime? Ar aprašytomis istorijomis ar žmogumi,kurį mes pažįstame ar žinome? Dauguma žurnalų rašoma kaip išsikviesti dvasias ar žmonių pasakojamos istorijos kur jie tiesiog yra pašiepiami,bet ar negali atsitikti taip,jog tas būrimasis,dvasių aprašomas kvietimasis gali tikrai išsipildyti,įdomu ar reporteriai ar žurnalistai sužinoję kaip išsikviesti dvasias patys tai išbando? Vargu. Jie išgirsta,pasijuokia iš to ir aprašo,tam,kad jų žurnalas ar laida išgarsėtų.
Prieš daugelį metų viena mergaitė sumanė išsikviesti dvasią kortomis. Draugės jai pasakojo,jog tai tikrai įdomus dalykas,o netrukus ji žurnale ir perskaitė kaip tai galima padaryti. Žinoma vaiko smalsumas nugalėjo baimę,draugės sako tai vadinasi tikrai įdomu.
Ji tik norėjo pabendrauti su “anuo pasauliu”. Iš pradžių jai niekaip nepavykdavo jos išsikviesti,bet ji vis bandė tai padaryti,ji norėjo pasigirti draugėms,jog taip pat bendravo su dvasiomis. Laikui bėgant jai pavyko išsikviesti dvasias,iš pradžių jos bendravo normaliai,bet dvasia parodė savo tikrąjį veidą. Ji nedavė ne tik mergaitei,bet ir jos motinai ramybės,naktimis duždavo lėkštės,skraidydavo įvairūs daiktai. Baisiausia buvo tada kai motina nuėjo į rūsį bulvių ir staiga užsitrenkė durys,iš lubų išlindo storos virvės kilpa,moteris išsigando,ji neteko žado. Vidinis balsas jai pradėjo kartot,jog ji įkištu galvą į tą kilpą ir pasikartu. Ji jau ėjo link tos kilpos,bet vyras atidarė duris ir pamatęs kas vyksta pradėjo moterį šaukti vardu. Staiga kilpa dingo,o moteris pabudo lyg iš gilaus miego,ji neprisiminė kas tuo metu įvyko. Dvasiomis atsikratyti pavyko,šeimai padėjo kunigas,bet jų atsikratymui prireikė dviejų metų.
Ar girdėjote nors karta kaip nužudytosios moters vėlė pasakė kur jos kūnas yra paslėptas? Ne? Tuomet aš jums aprašysiu.
Prieš septyniasdešimt metų vargingas malūnininkas gyvenantis vienkiemyje,kilo į savo namų antrąjį aukštą miegoti. Tą dieną malūnininkas savo darbus užbaigė vėlai ir buvo labai pavargęs. Jis lipo laiptais ir beveik jau miegojo,bet jam kelią pastojo mergina. Ji nesiekė kojomis žemės,jos plaukai buvo šlapi,o kaktoje žiojėjo didžiulė skylė. Malūnininkas neišsigando,jis pamanė,jog persidirbo ir dabar jam vaidenasi. Mergina prabilo. Ji jam pasakojo kas tokia esanti ir ko iš jo norinti. Paaiškėjo,jog prieš pora mėnesių ji dirbo pas artimiausią jo kaimyną dvare. Ji pamilo savo šeimininką ir kaip jai atrodė jis pamilo ją. Bet ji klydo. Sužinojęs,jog mergina yra nėščia jis sumanė jos atsikratyti. Šeimininkas jai pasakė,kad kitame miestelyje jis jai nupirkęs namuką ir ji turėsianti persikelti gyventi ten. Mergina nenorėjo ten gyventi viena,bet šeimininkas pažadėjo,jog kai dvare susitvarkys reikalai jis parduos jį ir atvažiuos pas ją,kad galėtu gyventi kartu. Šeimininkas pasiuntė savo geriausia draugą,kad šis palydėtų ją. Jo draugas vedė ją per laukus,kurių mergina gyvenime nebuvo mačiusi ir nusivedė ją į kažkokį urvą kur ten ir nužudė ją. Niekas nežinojo kur ji dingo,todėl visi pagalvojo,jog ji išvyko pas savo gimines.
Tą vakarą kai ji pasirodė ant malūnininko laiptų ji prašė jo,kad šis nueitu į policiją ir viską papasakotų jiems,bet malūnininkas atsikėlęs anksti ryte nieko nebeprisiminė ir naują dieną vėl dirbo savo kasdieninius darbus. atėjus vakarui ant jo namų laiptų pasirodė vėl ta pati mergina (tiksliau jos vėlė),bet ji jau buvo ne tokia maloni. Ji pyko ant malūnininko,jog šis nieko nepranešė policijai,ji jam grasino ir gąsdino,todėl tik išaušus anksti ryte malūnininkas patraukė pas policininkus ir jiems viską papasakojo. Policininkai nuvykę į malūnininko nupasakotą vietą rado paslėptą merginos kūną ir nusikaltėliai buvo suimti.
Lietuvių rašytojui taip pat nutiko kažkas įdomaus ir antgamtiško. Prieš daugelį metų rašytojo draugas,archeologas,kapinėse rado jaunos merginos kaukolę. Archeologas ilgai nelaukęs paskambino savo geriausiam draugui rašytojui,jog šis atvažiuotu ir apžiūrėtu naują radinį. Atvažiavęs rašytojas pripažino,kad tai tikrai netikėtas radinys,nes nebuvo rasta jokių dokumentų,kuriuose būtų parašyta merginos mirties priežastis ir kada ji mirė. Prieš išvažiuojant rašytojas dar kartą priėjo prie tos vietos kur buvo rasta merginos kaukolė ir pasilenkęs jis palietė ją. Nuo tos dienos jį pradėjo persekioti tos jaunos merginos dvasia. Ji nekalbėdavo,bet būdavo visada pikta,atrodė nedraugiška. rašytojas apie jos apsilankymus užsiminė savo žmonai,bet ji tik pasijuokė iš jo. Neilgai trukus vyras pajuto,jog nekviestosios dvasios galima atsikratyti tik papasakojus apie tai daugeliui žmonių. Geriausias būdas tai padaryti jo manymu buvo parašyti knygą apie tai. Laikui bėgant jis tapo labai turtingas,nes daug žmonių pirko jo parašytą knygą,bet “Nekviestosios dvasios” vis dar nepavyko atsikratyti,tai pavyko padaryti tik po 30 metų. Šio rašytojo knygą galėtumėme perskaityti mes visi,jos pavadinimas “Bėglys”.
Ar kortos parodo tiesą? Ar čigonės tikrai gali išburti ateitį? Tuo galėtume įsitikinti perskaitę šią istorija:
Mergina,kurios buvo vardas Agnė ruošėsi išvažiuoti su drauge į miestą. Buvo graži vasaros diena,todėl jai norėjosi ją praleisti kuo geriau ir įdomiau. Nuvažiavusi prie baltojo tilto ji laukė kol ateis jos draugė. Nežinia iš kur priešais ją išdygo čigonė ir siūlėsi Agnei išbursianti ateitį. Mergina netikėjo tokių dalykais,todėl net negalvodama atsisakė,bet čigonė neatstojo. Galų gale Agnė jai pasakė,jog ji net nenori šnekėti su tokia skarmale. Čigonė baisiai supyko ir pasakė,jog ji ir be kortų gali pasakyti kas jos laukia. Čigonė pasakė,kad Agnei atsitiks didelė nelaimė ir šią dieną ji prisimins visą savo gyvenimą. Čigonė išėjo ir mergina jos daugiau gyvenime nematė.
Atėjus draugei Agnė jau buvo pamiršusi ginčą su čigone,bet vakare merginą pradėjo kankinti bloga nuojauta. Ji jau nebenorėjo nieko,tik sugrįžti namo. Agnė nuėjo pas mamą į darbą,nes nusprendė,jog namo grįšianti su ja. Mama darbą baigė anksčiau todėl nieko nelaukusios jos sėdo į mašiną ir pasuko namų link. Staiga mamai suskambo mobilusis telefonas,baigusi kalbėti mama pasuko mašiną į priešingą pusę. Agnė bijojo klausti mamos kas nutiko,nes ji matė kaip mama buvo kažko susijaudinus ir vos sulaikė ašaras. Agnė taip ir nesužinojo nei kas tą dieną skambino jos mamai,nei ką jai tokio svarbaus pranešė,kadangi iš didelės baimės kurią Agnė matė mamos akyse,moteris viršijo greitį. Tuo metu mama nesuvaldė mašinos ir nulėkusi nuo skardžio atsitrenkė į medį. Agnė liko gyva,bet akla. O mama žuvo. Čigonė buvo teisi,tą dieną ji prisimins visą gyvenimą,bet iki šiol neaišku kas skambino jos mamai. Mobilusis telefonas nerodė,jog butų kas skambinę tą dieną,o išklotinė taip pat nieko naujo neparodė. Šiuo metu Agnės mama palaidota Rokantiškių kapinėse,o pati Agnė gyvena begalinėje tamsoje su viltimi,jog operacija pavyks ir ji vėl galės matyt. Ji džiaugiasi,jog ją palaiko tėtis ir močiutė,bet jos neapleidžia mintis,jog kada nors gyvenime ji vis tiek sužinos kas tą dieną jos mamą privertė taip susijaudinti ir pasukti mašiną priešingu keliu. Aš dažnai aplankau Agnę,bet ji jau nebe tokia kaip anksčiau,jos akys tuščios,bet ašaros vis dar rieda,ji kartais nusišypso,bet ta šypsena netikra,joje matosi didelis skausmas.

Tikiu,jog egzistuoja rojus,pragaras,dvasios,vampyrai ir visokios kitos antgamtiškos būtybės.
Bet tikiu ir tuo,jog šiam niūriam pasaulį kiekvienas turim savo lemtį ir kai kuriems iš mūsų tiesiog lemta susidurti su dvasiomis,mirusiųjų vėlėmis ar su skaudžia mirtimi. Tik daugelis pasirenka kuo jiems tikėti,o kuo ne. Galbūt aš klystu,neegzistuoja kitas pasaulis,bet kiekvienas juk turime savo laisvą nuomonę. Aš tikiu,o tu galbūt ir ne.

Visas šias istorijas,kurios čia aprašytos,aš girdėjau savo ausimis,kai kurios buvo perpasakotos. Bet aš nė akimirkai nesuabejojau,jog žmogus,kuris visa tai patyrė galėjo meluoti. Agnė savo istorija man papasakojo pati,ši istorija tikrai tikra ir be jokiu pagražinimų,jums belieka patiems nuspręsti sykiu su manim ir Agne pagalvoti,kas gi vis dėlto tą vakarą skambino jos mamai?

Leave a Comment