Anekdotai

Valgykla. Dėstytojas prie artimiausio stalelio mėgaujasi gardžia sriuba. Netrukus į valgyklą atskuba alkanas studentas, prisikrauna pilną padėklą įvairių valgių ir, tingėdamas ieškoti laisvo stalelio, drąsiai sėdasi prie artimiausio, kur gardžia sriuba mėgaujasi dėstytojas. Dėstytojas griežtu žvilgsniu sutinka studento poelgį ir su kreiva šypsena
neprašytam svečiui išdrožia:
– Žąsinai ir kiaulės prie vieno stalo nesėdi!
Studentas ramiai pakyla nuo krėslo ir maloniai šypsodamasis lyg tarp kitko, sau sako:
– Nu ką žąsys – skrendam.
Aišku dėstytojas prisiekia sau, kad per egzaminus studentui bus riesta.
Netrukus prasidėjo sesija ir dėstytojas su studentu suusitinka egzamino metu. Dėstytojas jaučiasi kur kas pranašesnis, bet neilgai. Ko bepaklaustų, ką beprašytų paaiškinti, studentas viską puikiai moka. Netekęs kantrybės, dėstytojas nusprendžia “išdurti” studenčioką:
– Paskutinis klausimas. Įsivaizduok, eini miško keliu ir prieš save ant kelmo matai du maišus. Ant vieno parašyta “protas”, o ant kito -“pinigai”. Kurį pasiimtum?
– Aišku, kad pinigus, – net nesvarstęs atsako studentas.
– Kodėl? – nusistebėjo dėstytojas ir galvoja, – na, va dabar tai “išdursiu” tave.
– Kam ko trūksta, tas tą ima, – atšauna studentas ir su šypsena duoda dėstytojui studijų knygelę.
Dėstytojas perkaitęs išš pykčio čiumpa knygelę, niršdamas sėdasi prie savo stalo ir, ieškodamas, kur pasirašyti, sumąsto dar vieną “zapadlo” -nerašysiu pažymio, o pavadinsiu jį tuo, kuo manau jis esąs – “DEBILAS”.
Kaip sumąstė taip ir padarė. Grįžta studentas namo, atsiverčia studijų knygelę ir vietoj de

ešimtuko pamato didelėm raidėm, tiesiog įrėžtą užrašą – “DEBILAS”. Nedelsiant susiranda dėstytojo numerį ir skambina jam. Po keletos signalų studentas išgirsta savimi patenkinto dėstytojo “alio”.
Studentas, neva susirūpinusiu balsu ir sako:
– Dėstytojau, pasirašyt tai pasirašėt, bet pažymio tai neparašėt!

Troleibuse kalbasi kontrolierius su eiliniu žmogeliu:
– Jūsų talonėlis?
– Mano talonėlis.
– Jūs ką, ligonis?
– O Jūs ką, daktaras!?
– Jūsų talonėlis!
– Mano talonėlis.
– Ka Jūs čia tą patį per tą patį kartojat, kitų žodžių nežinot?
– Žinau: “siurblys”.
– Aš kontrolierius.
– O aš santechnikas.
– Pas Jūs visi namie?
– O Jūs norit į svečius?
– Jūsų talonėlis!
– Mano talonėlis.
– Jus ką, zuikis?
– O Jūs ką, vilkas?
– Jūsų talonėlis!
– O kam Jums?
– Na, aš pažiūrėsiu.
– Na, tai nusipirkit ir žiūrėkit.
– Jūsų talonėlis!
– Mano talonėlis. O štai ir mano stotelė.

Užėjau didelio reikalo į universiteto tualetą. Ten, kaip ir daugelyje viešųjų tualetų, visa eilė kabinų plonomis pertvaromis.
Taigi sėdižiu ten, atlieku savo reikalą, staiga iš gretimos kabinos kažkas man saako: “labas”.
Greitai įvertinęs situaciją, aš irgi sakau: “labas”.
Kaimynas tęsia: “kaip sekasi?”.
Šiek tiek stebiuosi, bet vis tiek atsakau: “normaliai”.
Tačiau kitas klausimas mane pribloškia: “ką veiki?”.
Nusprendęs, kad kaimynas mane dursto, sakau taip, kaip yra: “kakoju” ir priduriu: “o tu ką veiki?”.
Iš gretimos kabinos pasigirsta sumišęs balsas: “klausyk, brangioji, aš tau vėliau perskambinsiu, kažkas čia šika ir iš manęs tyčiojasi”.

Naktis mieste. tamsu. niekur nedega šviesos. Eina panelė viena namo ir girdi žingsnius už nugaros. Panelė sunerimsta ir nusprendžia paspartinti žingsnį. Panelė dar labiau su

utrink ir pradeda bėgti, išsigąsta, nebežino ką daryti. Pribėga prie savo namo, atsidaro duris, o ten vėl tamsa. Greitai bėga į liftą, lifte elektros nėra. Staiga ranka sustabdo lifto duris ir jai prieš akis vyriškas siluetas. Panelė pradeda panikuoti, nebezino kur dėtis, šaukia – niekas negirdi. Vyras jai sako:
– Dabar tu mane patenkinsi!
Panelė pradeda maldauti paskutinio savo noro:
– Ar galiu prieš tai nors parūkyti?
Vyras šiek tiek pasimeta, bet atsako:
– Na, gerai, rūkyk!
Panelė bando prisidegti cigaretę ir šviesa apšviečia vyro veidą. Iš nuostabos panelė sušunka:
– Tėti, čia tu!?
Tėvas:
– Dukra, tu rūkai!?

Pustuštė sankryža. Į ją važiuoja gražus, mažutis ir, akivaizdžiai, labai brangus “Mercedes”. Užsidega raudona šviesa, “Mercedesas” staigiai stabdo. Ir, kaip jau būna, į jo užpakalį įsirėžia “Zapukas”. “Zapuko” vairuotojas, matydamas, kas įvyko, tiesiog sustingsta. Tuo tarpu “Mercedeso” durelės atsidaro ir iš jo išlipa tokia akivaizdi blondinė. Blondinė blondinė tiesiog. Dažyta dažyta. Neskoninga neskoninga. Bet visa apkarstyta aukso gabalais. Akivaizdžiai, kažkokio “novaruso” draugė. Blondinė prieina prie “Zapuko”, išskėčia žieduotus pirštus ir ima aiškinti:
– Tu į ką įvažiavai! Tu natūroje supranti??? Tuoj paimsiu mabylą ir paskambinsiu kam reikia!!!
Vyrukas “Zapuke” tyli ir atsijungusiu žvilgsniu žiūri į blondinę. Tuo tarpu ta išsitraukia mažą auksinį mobilų telefoną ir kažkam skambina. Telefonas sureguliuotas taip garsiai, kad vyrukas puikiausiai girdi visą pokalbį:
– Alio.
– Kalianai? Alio?
– Alio, alio.
– Girdi?
– Tipo jo, nu?
– Čia aš į avariją pakliuvau. Natūroje.
. Telefone pa

auzė. Maždaug pusės minutės.
– Alio? Kalianai?
– Ėėė. O kokia pas jį mašina?
– Ėėė. Nežinau.
– Tai paklausk!!!
Blondinė pasisuka į vyruką, sėdintį “Zapuke”:
– Nu, tipo, kokia pas tave mašina?
Vyruką, matyt, iš beviltiškumo, aplanko įkvėpimas:
– “Jaguaras”. Naujas. Ką, nematai?
Blondinė į ragelį atkartoja:
– Pas jį “Jaguaras”. Naujas.
. Ragelyje vėl pauzė. Maždaug pusės minutės.
– Alio, Kalianai?
– Ėėė.
– Alio?
– Paklausk jo. Ar jis pretenzijų turi?
Blondinė pasisuka į vyruką:
– Ar pretenzijų turi?
Vyrukas, po neilgos pauzės:
– Neturiu.
Blondinė į ragelį:
– Sako, kad tipo neturi.
– Tai ko tu tada lauki, durne, šok į mašiną ir važiuok iš ten greičiau, kol jis dar neapsigalvojo!!!

Gers anekdoc. Sheuliuos yr irgi gers apie ezhia savininkus Kesta i Vyta.

Kests i Vyts yr broliai, abu Patrauskai. Tik viens tur sena gendanti golfuka, o kits – nescia zmonike. Kai golfukui prakiura glushiarka, Kests masina atidave i servisa. Uzsirase ant lapuka servisa numeri – mat jam liepe paskambint kita diena. A Vyts suzinoja, kad jo zmonikei gres persileidims y ja irgi pagulde i ligonine. Irgi uzsirase numeri, kad paskambines paklaustu kaip sveikatela – pas sergancia boba gi neprilakstysi kas puse valandas.
Ka dara Kest be golfuka y Vyts be bobikes? Aishku geria salia pasideje savo mobiliakus. Begerdami abu uzhnoreja paskambint, ale sumaise rashtelius su ligonones y autoservisa numeriais. Zodziu Vyts skambin del bobas, galvodams, kad pataike i ligonine, nors atsiliep servisas.
– Cia Petrausks, – saka tiesiai. – Pas jumi vakar palikau savishke. Nor paklaust, kaip jo

os reikalai.
Servisa darbuotojs galvodams, kad kalb apie Petrauska Kesta mashina desta:
– Zhinai, prasti tava reikalai. Tavishkei labai ishkirmyjes ne tik ishmetima vamzdis, bet ir visa apachia aplinkui.
Vyts bishki pasimetes:
– A tai ka, nieka nebgal padaryt?
– Ne, kodel, – nuramin meistrs, apie kuri Vyts galvoj, kad jis inekologs. -Aplopem, didziausia skylike ish apachios visai uztaisem, jau gali atvaziuot pasiimti. Nors zinok, kad truputi tepalai ish apachios vis vien varves. Ypach kai didesniu greichiu pavarysi. Nu nieka nepadarysi, amzius, tavishke jau sena.
– Vyts im zagset, o pazagsejes praded voznikalint:
– Eik tu, manishke da lig ne teip jau sena, tik 20 metu.
Tada meistrs pasaka tai, nuo ko Kests prarand samone. Vyts ji atichiuchin i burna ipildams Gubernijas alaus y klaus, ka tokia tas durnius pasake.
– Isivaizduok, jis man saka: “A tu lochs? Net Lietuvoj 20 metu yra sena ir visas tokias vadinas vienodai – “lupena”. Pats pagalvok – buferiai nukrite, spalva ishblukus, sedyne ishguleta, girgzhda, o vienoj vietoj net perplyshus; tarpines senos, nebelaika tepalu, varv per apachia. O dar tas ishkirmijes ishmetima vamzdis. Karoche. Mes chia su vyrais tavishke uzlope ishbandem visi pasikeisdami ant kiema. Nu, zhinai, ish bedos da puse velnia. Kokius metelius – dvejus da galesi ja drozhti. O po to pasikeisi, kaip visi vyrai.”
Kests nutar, kad reik atsiimt mashina i broli vezhti atichiuchint rimchiau – prie ezhera. Skambindams meistrui jis, aishku, pataika i ginekologini. Galvodams, kad kalbasu meistru, mandagiai ishpyshkin:
– Agirdi, cia Patrausks. Pas jumi nuo vakar manishke. Planai pasikeite, atlekiu su taksu jos pasiimti, bo man jos daba labai skubiai reik del brolia. Kol atvaziuosiu staigiai uzhlituokit jai ta skyle apachioj, apsukit da kokia izoliacija, kad tik ishmetima dujom nesmirdetu y laukit manes.
Sheuliuos kalb, kad tadien alpa ne tik Vyts, bet y viens ginekologs.

Vo kaip bun, jei kelbi su Ezhia kalade.
Tai jei turi ta kalade- geriau pakeisk ją.

Ką visų mūsų didžiai gerbiami vyrai, norėtų išgirsti iš moteriškių:

1. Mielasis, ar esi tikras, kad jau pakankamai išgėrei?
2. Kaip nuostabiai tu pirsčioji, padaryk tai dar kartelį dėl manęs!
3. Aš nutariau nuo šiandienos po namus vaikščioti nuoga.
4. Aš trumpam į lauką, namo sieną nubaltinsiu.
5. Ar šiuo metu neturėtum sėdėti su draugais aludėje?
6. Aš žinau, kad ten iš užpakalio pas mane siauroka, tačiau pabandyk dar kartą.
7. Mane taip jaudina, kai tu girtas.
8. Žinoma, mielasis, kitais metais vėl bus mūsų vestuvių metinės. Eik ramiai su draugais į futbolą.
9. Paklausyk, aš neblogai uždirbu, tai kam tau dirbti? Geriau išmok žaisti pokerį.
10. Mielasis, mūsų seksualioji kaimynė kieme su mini sijonėliu. Tu turėtum tai pamatyti!
11. Ne, ne ir dar kartą ne! Mašiną aš paimsiu tiktai tam, kad tepalą pakeisčiau.
12. Mielasis, ką į tai pasakytum: įsigyjam gerą porno, parsivežam dėžę alaus, ir aš pasikviečiu savo draugę grupiniam?
13. Užsirašiau į jogos kursus, kad galėčiau išmėginti su tavimi visas pozas.

Ateina žmogelis penktadienį pas parduotuvės savininką ir sako:
– Noriu dirbti pardavėju.
– Ar turite šio darbo patirties?
– Ne. bet labai noriu dirbti, ir žinokit, jaučiu, kad man tikrai pasiseks!
Hmm. savininkas galvoja – savaitgalis, gal nieko blogo neatsitiks.
Gerai, įdarbino jį. Ateina pirmadienį apakęs ir nieko nesupranta: per savaitgalį padaryta pusmilijoninė apyvarta, visas supermarketas nušluotas. Pasikviečia naująjį pardavėją ir klausia:
– Tai kaip čia tu viską pardavei?
– Tai va, ateina šeštadienio rytą žmogus pirkti meškerės. Aš ir sakau: “tai gal ir kėdutę nusipirkit – negi stovėdamas žvejosite. O tai negi nuo kranto? Nusipirkite kokią valtelę, va ten, pas mus, žiūrėkite, visokių yra. Antra vertus, mums jau ne po šešiolika metų, negi taip ir vargsite irkluodamas? Nusipirkite kokią su motoriuku, kad normaliai būtų. Gerai, bet motorinę valtį kažkaip ir prie vandens nusivežti reikia,
priekabos reikia. Antra vertus, jūsų šitą mašinėlė vargu ar patemps priekabą su valtimi, paimkite kokį džipą. na va, ir taip toliau. Šiandien dar per pietus jis ateis, kažko dar nepasiėmė.
Taigi ateina tas pirkėjas per pietus, savininkas laukia jo išskėstom rankom:
– Klausykit, sako, jūs tikrai tada atėjote tik meškerės pirkti?
– Teisybę sakant, ne. Atėjau pirkti žmonai tamponų. O tas jūsų pardavėjas sako:
– Vis tiek jums savaitgalis sugadintas, tai bent meškerę nusipirkit.

Vyksta fizikos egzaminas. Profesorius klausia studento:
– Tu važiuoji autobusu ir tau karšta, ką darysi?
Studentas:
– Atidarysiu langą!
Profesorius:
– Tuomet apskaičiuok, koks bus vėjo greitis pro langą.
Studentas neišlaiko egzamino. Įeina studentė, profesorius vėl klausia:
– Tu važiuoji autobusu ir tau karšta, ką darysi?
Studentė:
– Nusivilksiu švarkelį!
– O jei tau labai karšta?..
– Nusivilksiu bliuzelę!
– O jei tu nebegali kentėt, tau be galo karšta?..
– Nusivilksiu visai, bet lango tikrai neatidarysiu!

Sūnus klausia tėvo:
– Tėvai, kas yra prezidentas, vyriausybė, saugumas ir tauta?
Tėvas sako:
– Na, pavyzdžiui, pas mus šeimoje aš esu prezidentas (visiems nurodinėju ir t.t), mama – vyriausybė (visur eina, viską tvarko, rūpinasi), bobutė – saugumas (viską mato, viską girdi, viską žino, na, o tu esi – Tauta (mes tave vieną dieną lupam, kitą dieną guodžiam).
Sekančią dieną. Sūnus skambina tėvui į darbą:
– Tėte, tėte, atėjo naujas prezidentas, dulkina vyriausybę!.. saugumas miega!.. o Tauta. mato, bet nieko padaryt negali!..

Dėstymas

Lazeriniai spausdintuvai

Lazeriniai spausdintuvai, kaip ir kopijavimo aparatas, spausdina visą puslapį iš karto. Jo pagrindinė dalis yra besisukantis būgnas su šviesai jautriu paviršiumi, kuriame veidrodėliais skleidžiamas lazerio spindulys suformuoja iš kompiuterio perduodamo dokumento elektrostatinį atvaizdą.
Spausdinant specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių, kuris paskui teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, kurio intensyvumą valdo iš kompiuterio perduodami duomenys, yra skleidžiamas besisukančio būgno paviršiuje. Spindulys, apšviesdamas būgno paviršiaus taškus, pakeičia jų potencialus. Kuo intensyvesniu spinduliu buvo apšviestas taškas, tuo neigiamesnis tampa jo potencialas. Dokumento atvaizdą ant būgno išryškina įelektrintų būgno paviršiaus taškų pritraukti dažų milteliai. Prispaudus popierių prie dažais padengto būgno, dažai perkeliami ant popieriaus ir užfiksuojami, praleidžiant popierių tarp įkaitintų ritinėlių. Spausdinant spalvotą dokumentą, tas pats procesas kartojamas keturis kartus nuosekliai spausdinant vieną ant kitos žydrą, purpurinę, geltoną ir juodą dokumento dedamąsias. Yra ir kitokių spalvinio spausdinimo technologijų.Lazeriniai spausdintuvai dirba sparčiai, kokybiškai, yra mažai jautrūs popieriaus kokybei, bet dažniausiai kainuoja brangiau už rašalinius.

Adatiniai spausdintuvai

Adatiniai spausdintuvai Lietuvoje dar gana paplitę. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Adatėlės galvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Vaizdas sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQ ar NLQ). Dažniausiai adatinis spausdintuvas turi atmintį, kurioje aprašyta, kokius veiksmus turi atlikti adata, suformuodama vieną ar kitą simbolį. Kontaktinių spausdintuvų trūkimai – lėtas spausdinimas, triukšmas, žema spausdinimo kokybė. Tačiau palyginus su bekontakčiais, jie yra pakankamai pigūs
Adatiniai spausdintuvai naudojami, kai reikia spausdinti kelias kopijas („per kalkę“). Spausdinimo galvutėje yra elektromagnetais valdomos plonos (apie 0,2 mm) vertikaliai išdėstytos adatėlės. Tarp spausdinimo galvutės ir popieriaus yra dažuose išmirkyta juostelė. Gavę signalą, elektromagnetai išstumia adatėles, kurių smūgiu dažai yra perkeliami ant popierius. Populiariausi yra 24 adatėlių spausdintuvai. Jie gerai tinka tekstams, lentelėms spausdinti, bet dirba triukšmingai ir netinka grafiniams dokumentams spausdinti.

Išvados

Be spausdintuvo neįsivaizduojame nei vieno biuro ar ofiso. Daugelis namuose turi kompiuterius, o kompiuteris be spausdintuvo nepilnavertis. Spausdintuvais lengva naudotis, o jų priežiūra nesudėtinga. Dažniausiai naudojami rašaliniai spausdintuvai, jie yra labiausiai prieinami vartotojams, su kompiuteriu dirbantiems tik namuose.

Leave a Comment