Ana Frank

Ana Frank

Sveiki, aš esu Ana Frank iš Oladijos. Dabar jums šiek tiek papasakosiu apie savo gyvenimą, savo skaudžias ir linksmas akimirkas.

Mano gyvenimas iki nelemtos ištrėmimo dienos buvo tiesiog nuostabus. Mane supo daug man mielų ir šiltų žmonių, kurie mane mylėjo ir gerbė. Turėjau net savo geriausia draugą, kuriam galėdavau pasipasakoti.Mes buvome Žydai,todėl, kai mus su šeima norėjo ištremti, mes buvome priversti slapstytis, mes atsiskyrėme nuo visuomenes. Palikome savo draugus ir pažystamus.

Gyvendama slėptuvėje skaudžiomis akimirkomis man atrodydavo jog mano gyvenimas niekada neesusitvarkys, ir liks toks visada.Iki tos nuostabios dienos, kai susipažinau su Peteriu.Tai buvo berniukas iš kitos šeimos, kuri gyveno kartu su mumis. Jis buvo nuostabus žmogus, mane visada palaikydavo ir stengdavosi suprasti.Na,o ir pačia išvaizda nesiskundė, buvo gan patrauklus vaikinukas. Dažnai mus siedavo panašios bėdos.Nei jam, nei man nesisekė sugyventi su mama, o kartais nesisekė sutarti net su pačiu tėvu. Neretai aš susimąstydavau, jog jam jaučiu daugiau negu draugystę, gal šiek tiek daugiau negu simpatiją. O kartais užeidavo tokios mintys, joog tai gali būti meilė.

Kai buvau dar visai mažutė mane tėvai labai lepindavo, negailėdavo man pinigų ir įvairiausių dovanų.Manau jie stengėsi mane papirkti materealinėmis dovanomis, tačiau man skyrė mažai savo dėmesio ir supratimo, bent jau mama. Tačiau, kai pradėjome gyventi sl

lėptuvėje mano santykiai su tėvu su lig kiekviena diena stiprėjo. Man patiko matyti savo tėvą šalia savęs, bendrauti su juo, kartu juoktis. Su motina mano santykiai buvo gan šalti ir abejingi. Gal prie tokių santykių ir aš pati prisidėjau, bet tvirtai manau, kad mama daugiau. Nepraeidavo nei viena diena, per kurią ji nebūtų prisikabinus prie manęs dėl įvairiausių menkniekių.

Na, o dabar šiek tiek papasakosiu apie save. Kaip ir sakiau prieš kelis metus, tai yra prieš 2, mano gyvenimas buvo daug geresnis negu dabar. Sunku gyventi uždaroje patalpoje, atsiskyrusiai nuo visuomenės. Sunku kiekviena dieną matyti tų pačių žmonių veidus, ir girdėti tų pačių žmonių balsus ir jų replikas. Kadangi neturėjau pačios geriausios draugės, kuriai galėjau išsipasakoti, ištisas dienas rašiau DIENORAŠTį. Jame ašš galėjau išsakyti viską. Manau, kad pati buvau gan miela mergaitė, su kuria galėdavai pašnekėti tiek rimtai, tiek juokais. Mokykloje buvau visų mėgiama, netik draugų, bet ir pačių mokytojų. Būdama pamokoje, ir paklausta kokio nors klausimo, į jį visada rasdavau šmaikštų, bet labai tikslų atsakymą. Manau, kad sutiksite, jog kiekvienas vaikas yra išdykęs,o kartais ir nepaklusnus, gan dažnai tokia buvau ir aš. Jei paklausinėtumėte mano ankstesnių draugų kokia buvo ta Mažoji Ana Frank, manau daug daugiau išgirstumėte. 

Taigi, manau, kad išgirdote ap
pie mano gyvenimą, ir apie mane pačią labai daug,todėl galite susidaryti labai tikslią nuomonę. Manau, kad perskaitę mano knygą susidarysite ją susidarysite daug geresnę. 

Leave a Comment