Turinys:
Įvadas 2Lietuvos krepšiniui 85 metai 4Lietuvos krepšinio triumfas senojoje ir naujojoje Europoje 8Kas yra krepšinis Lietuvoje? 11Šeši įsimintiniausi Europos krepšinio čempionatai trumpai 141937 metų krepšinio čempionatas Rygoje 141939 metų krepšinio čempionatas Kaune 161995 metų krepšinio čempionatas Atėnuose 171997 metų krepšinio čempionatas Ispanijoje 181999 metų krepšinio čempionatas Paryžiuje 202001 metų krepšinio čempionatas Ankaroje 21Kaimynu antausis 21Lietuvos rinktinė 21Įsimintiniausios nuotraukos… 22Lietuviai – trečiąkart stipriausi Europoje 23Pripažino lietuvių jėgą 23Aistros liejosi per kraštus 24Šventė su artimaisiais 24Himną užtraukė amerikietis 25Ir grįžo latvių lėktuvu 25Tarp geriausiųjų – ir visa komanda, ir žaidėjai 26Sugrįžus į Lietuvą 29Dar kartą į varžybų sūkurį 29KETVIRTFINALIS 29PUSFINALIS 31FINALAS 33Išvados 35Literatūros sąrašas: 36ĮvadasKrepšinis – tai sporto šaka, kai žaidžia dvi komandos (penki prieš penkis), o tikslas – įmesti kamuolį į krepšį. Šiuo metu ši sporto šaka ypač populiari Amerikoje ir Europoje. Kiekvieno krepšininko svajonė yra žaisti NBA (National Association of Basketball), aukščiausioje lygoje. Europoje taip pat yra daug krepšinio lygų, tokių kaip NEBL, EUROlyga, ir begalės kitų čempionatų. Lietuva dabar pačių lietuvių yra laikoma krepšinio šalimi, kadangi tik prieš mažiau nei metus laimėjo Europos auksą. Tai jiems pavyko padaryti jau 3 kartą. Dabar labai daug lietuvių yra susidomėję krepšiniu, daugybė vaikų plūsta į krepšinio treniruotes, norėdami ateityje tapti čempionais.Lietuvos krepšiniui 85 metai Pirmosios krepšinio varžybos įvyko 1892 metais Amerikoje. Krepšinio kūrėju laikomas James A. Naimsmith. Tuo metu komandose būta po septynis žaidėjus. Nuo 1897-ųjų Yale ir Pensilvanijos studentų susitikimo varžosi po penkis žaidėjus. Pradžioje krepšinis propaguojamas kaip žaidimas moterims. Į olimpinių disciplinų sąrašą įtrauktas tik 1936 m. (Berlyno olimpinės žaidynės). Lietuvoje krepšiniu susidomėta 1919 metais. Pradininkai – Steponas Darius ir Karolis Dineika. Pirmąją knygelę išspausdino Karolis Dineika (1922), vėliau – Steponas Darius. Pirmosios rungtynės įvyko Kaune 1922 m. Žaidė Kauno miesto rinktinė su LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga). Jau 1923 metais rungėsi 18 vyrų ir 24 moterų komandos. Krepšiniu pradėta domėtis ir Lietuvos provincijoje. Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva – Latvija įvyko 1925 m. Rygoje. Nugalėjo turintys didesnę patirtį kaimynai (41:20). 1926 m. – vėl varžybos su Latvija. Kaimynai ir šįkart pranašesni (47:12). 1934 metais Kaune pastatyti kūno kultūros rūmai su krepšinio sale. Pakviečiami kaimynai latviai. Jie lietuvius tiesiog nupučia – 123:10. Nepadeda net savo sienos… Trūksta gerų trenerių ir patyrusių žaidėjų. Pagaliau ledai pajuda. Į Lietuvą grįžta tautiečiai iš Amerikos. Jie skatina jaunimą. Minėtini Kostas Savickas ir Pranas Lubinas. Jų pastangos pagerina krepšinio kokybę. 1936 m. Lietuva žaidžia su Latvija ir vėl pralaimi 10:36. Bet mūsų kaimynai jau tituluoti. Jie 1935 m. Europos čempionai. 1936-ieji. Kaune Lietuva žaidžia su Estija. Ir šįkart nepasiseka, laimi estai (11:30). 1937 metai. Ryga. Vėl Lietuva varžosi su Latvija. Ir vėl šeimininkai duoda pylos (41:29). Tų pačių metų gegužės pradžioje Rygoje vyksta antrosios Europos pirmenybės. Balandžio 30-ąją iš Kauno į Rygą išvyksta Lietuvos komanda. Atvykusiųjų palydėti visai negausu. Pralaimėjimai tiesiog apkartino. Daugelis manė, kad vyrai greit sugrįš tuščiom. Rygos geležinkelio stotyje nesiteikė pasirodyti oficialūs šeimininkų atstovai. Kitoms rinktinėms parodyta daug daugiau dėmesio, jos sutiktos su orkestru. Kaimynų spaudoje pastebimas ignoravimas, nepalankumas, kartais net priešiškumas. Pagaliau spėlionės – kas laimės? Latviai (juk jie stengiasi apginti čempionų titulą), judrūs italai, stiprūs prancūzai, lenkai? Apie Lietuvą – jokių kalbų. Ir štai prasidėjo. Likimas lėmė Lietuvai varžytis su Italija. Lietuva laimi 22:20. Nelengva pergalė, pirmoji komandos pergalė. Kitos varžybos – su Estija. Lietuva laimi 20:15. Įdomi publikos reakcija: palaikomi lietuviai, o estams – švilpimas. Latvių spaudoje pasirodo jau ir palankesnių atsiliepimų. Viena antraščių: Lietuva – nauja Europos meistrė?” Dar kitas varžovas – Egiptas. Jį Lietuva jau be didelių pastangų nugali 21:7. Kitos varžybos: Lenkija – Latvija 32:25, Egiptas – Italija 31:28, Italija – Estija 30:20, Lietuva – Lenkija 32:25. Sporto laikraštyje kaimynai rašo: Taip, aš dabar matau, kaip reikia žaisti krepšinį”. Varžybų su Lenkija laimėjimas džiaugsmingai sutiktas Kaune. Kauno radiofonas atsikando lenkų žurnalistams už ankstesnes pranašystes”. Dar gerokai anksčiau Varšuva tvirtino, kad Kauno” Lietuvą nugalės kiekviena komanda, ir Lenkijai išvis neteks su ja žaisti. Jau finalas. Lietuva varžosi su Italija. Rungtynės sunkios, atkaklios, permainingos. Vieno taško skirtumas, bet pergalė (24:23). Kitos vietos: antroji – Italija, trečioji – Prancūzija, ketvirtoji – Lenkija, penktoji – Estija, šeštoji – Latvija, septintoji – Čekoslovakija, aštuntoji – Egiptas. Didžiulį nusivylimą išgyvena latviai. Koks nelemtas likimas… Daug karčių žodžių tenka teisėjams. Jų sprendimai diskutuotini. Tai ne vien lietuvių nuomonė. Tam pritaria prancūzai, estai, italai, egiptiečiai… Žaibo greitumu džiugi žinia pasiekia Lietuvą. Per finalines varžybas Kauno valstybiniame teatre vyksta Žydės” operos spektaklis. Po pirmojo veiksmo sportininkų bičiulis maestro Kipras Petrauskas skelbia šią naujieną. Orkestras groja himną, ovacijoms nėra galo. Į Kauną plaukia sveikinamosi…os telegramos. Sugrįžę nugalėtojai sutikti kaip didvyriai. Komandos kapitonas Kriaučiūnas susirinkusiai miniai tarė: Mes padarėme, ką galėjome ir ko jūs norėjote”. Europos nugalėtojo vardas, kurio įgijimas mane labai džiugina, mums nepalankiomis sąlygomis ir dėl to dar labiau vertinamas”, – rašė sporto korespondentas Juozas Kuša (Lietuvos aidas”). Krepšinis Lietuvoje dar labiau populiarėjo. 1939 metai. Lietuvai patikėta būti trečiųjų Europos pirmenybių šeimininke. Ruošiasi Kaunas. Pastatyta moderniška sporto halė. Varžybas stebėti galėjo apie 10000 žiūrovų. Statyba kainavo 400000 litų. Atsirado priekaištaujančių, kad švaistomos lėšos, bet už parduotus bilietus surinkta tokia pati suma. Ši halė stovi ir šiandien kaip gyva Lietuvos sportinio gyvenimo liudininkė. Norą dalyvauti rungtynėse pareiškė: Prancūzija, Italija, Lenkija, Latvija, Estija, Vengrija, Bohemijos-Moravijos protektoratas ir Lietuva. Paskutinę akimirką atsisakė Šveicarija. Tuo metu Europoje žvangėjo ginklai. Senojo kontinento galingieji bet kokia kaina kūrė taikos iliuzijas.
1939 m. gegužės 19 d. į Kauną pradėjo rinktis varžybų dalyviai. Geležinkelio stotyje juos sutiko oficialūs Lietuvos krepšinio atstovai. Atvykusieji apgyvendinti Aukštosios Panemunės karo mokyklos rūmuose, kur erdvūs kambariai ir sporto salės. Pirmenybių išvakarėse paaiškėjo, kad jose nedalyvaus Bohemijos-Moravijos protektoratas – vokiečiai neleido. Gal baimintasi antivokiškų nuotaikų ir solidarumo su čekais? 1939 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona iškilmingai paskelbė trečiųjų Europos krepšinio pirmenybių pradžią. Savo kalboje išreiškė viltį, kad rungtynės sustiprins visų kraštų sporto ryšius ir dar labiau paskatins tautas bendradarbiauti. Vėl imta spėlioti – kas laimės šį kartą? Tarp favoritų jau minima ir Lietuva. Latvių žurnalistas iš Paryžiaus burtininkės išgirdęs, kad laimės viena iš Baltijos valstybių. 1939 m. Lietuva pagaliau nugali Latviją (37:36). Rungtynės labai atkaklios. Lietuvos sėkmę lėmė Lubino taškas. Rungtynes stebėjo 11000 žiūrovų. Kitos varžybos – su Estija. Laimėjo Lietuva (36:14). Buvusi rami atmosfera, žiūrovai – korektiški abiejų komandų atžvilgiu, o teisėjai (lenkas ir vengras) objektyvūs ir kompetentingi. Žurnalistai pabrėžė: Vyravo ne aistros, o žaidimo menas”. Trečios varžybos – su Lenkija. Lietuvos pranašumas triuškinantis – 46:18. Pilna salė entuziastingų žiūrovų už gražų žaidimą ploja tiek saviesiems, tiek varžovams. Be reikalo baimintasi lietuvių publikos nepalankumo. Dar kitos varžybos – su Prancūzija. Vėl sėkmingos. Lietuva laimi 48:18. Taktikos deimantais vakar rinktinės žaidimas galėjo sužavėti, ką tik norite…”, Čia žaidė tikras krepšinio meisteris”, – rašo laikraščiai. Dėmesio centre – Pranas Lubinas. Jį seka ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai. Latviai pastebi, kad norint jį uždengti reikia kokio nors naujo išradimo. Penktąją varžybų dieną Lietuva visai lengvai nugali Vengriją (79:15). Per penkerias rungtynes surinkusi 10 taškų – pirmauja. Krepšinis išjudina ir literatų vaizduotę. Antanas Vienuolis parašo vaizdelį 37:36″. Jį išspausdina Lietuvos aidas”. Rungtynės vyksta toliau. Lietuva varžosi su Suomija ir ją tiesiog nušluoja (112:9). Latvija pralaimi su Estija 24:26. Estai džiaugiasi tartum būtų tapę čempionais. Na, ir pagaliau finalas. Lietuva žaidžia su Italija ir laimi 48:15. Toks galutinis rezultatas. Finale žaidė: Kriaučiūnas, Jurgėla, Bedriūnas, Lubinas, Ruzgys, Andriulis, Puzinauskas. Jie pelnė rekordinį kiekį taškų. Kitos vietos: antroji – Latvija, trečioji – Lenkija, ketvirtoji – Prancūzija, penktoji – Estija, šeštoji – Italija, septintoji – Vengrija, aštuntoji – Suomija. Lietuva antrą kartą iš eilės Europos krepšinio meisteris”, – stambiom raidėm skelbia Lietuvos aidas”. Krepšinis jau tampa populiariu ir mėgstamu žaidimu. 1939-1940 m. sezone Kaune žaidė 126 komandos (87 vyrų ir 39 moterų). Susikūrė daug gimnazijų komandų (žymesnės – Klaipėdos, Telšių, Panevėžio gimnazijų). Kaune stipriaus…i buvo Aušros” ir Jėzuitų gimnazijų penketukai. Krepšinį žaidė ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Tai iškilus šios sporto šakos etapas nepriklausomoje Lietuvoje. Pradėta nuo nulio ir atkakliai dirbant pasiekta gerų rezultatų. Šį laikotarpį su malonumu turime prisiminti ir juo didžiuotis. Lietuviai atsikratė nepilnavertiškumo ir tapo pirmaisiais tarp lygiųjų. Ramų laisvos tautos gyvenimą sujaukė civilizacijos šarlatanai bolševikai. Sportinio gyvenimo jie mokėsi iš pavergtų estų, latvių ir lietuvių.Lietuvos krepšinio triumfas senojoje ir naujojoje Europoje Rugpjūčio 15 d. sveikindamas iš Stokholmo į Kauną atvykusius Europos čempionus, Lietuvos krepšinio rinktinę, Kauno meras Arvydas Garbaravičius teigė: “Kaunas vėl yra Europos krepšinio sostinė”. Šita frazė gal ir nepatiko kai kuriems vilniečiams, bet ji aiškiai nuskambėjo kaip lietuvių pergalės 1939 m. Europos krepšinio čempionate ir 1999 m. Kauno “Žalgirio” pergalės Europos čempionų lygos taurės varžybose aidas. Kauniečiams tai buvo jaudinanti akimirka, priminusi jų miesto ir šalies praeities triumfo akimirkas, o kai kuriems atgaivinusi džiaugsmingus jaunystės prisiminimus. Varžybos Stokholme kai kuriomis paralelėmis nuostabiai priminė turnyrą, įvykusį Kaune prieš 64 metus. 1939 m. pirmosios rungtynės su latviais lietuviams buvo pačios sunkiausios. Pranas Lubinas kartą taip vaizdingai papasakojo man, kas dėjosi tų rungtynių paskutinę minutę, jog aš pasijutau visa tai matęs savo akimis. Baigiantis paskutiniosioms sekundėms ir latviams pirmaujant vienu tašku, 36:35, Lubinas nusprendė, jog atėjo laikas imtis veiksmų jam pačiam. Pasak jo: “Aš užmiršau visą savo lietuvių kalbą. Rėkiau ir keikiau žaidėjus kartodamas “Dėl Dievo meilės, duokite man kamuolį”. Stovėjau po krepšiu. Pagaliau Artūras Andriulis, labai gerai mokėjęs anglų kalbą, linktelėjo galvą ir metė man kamuolį… Aš apsisukau ir įmečiau kamuolį į krepšį – o tai reiškė mūsų pergalę santykiu 37:36. Minia ūžtelėjo, pasileido žemyn, išbėgo į aikštę ir nešiojo mus ant pečių”. Po šių rungtynių Lietuvos rinktinė be didesnio vargo nušlavė visus savo varžovus apgindama Europos čempionės vardą, kurį pirmą kartą iškovojo 1937 m. Dabar, 2003 m., lietuviai vėl įveikė latvius, herojiškai palaužę jų pasipriešinimą paskutiniąją minutę, o kitose rungtynėse atskleidė visą savo galią laimėdami Europos čempionatą. Kai tik nuaidėjo finalinis varžybų švilpukas Stokholme, Lietuva pasinėrė į pergalės šventimo džiaugsmą. Ir vėl mano mintys nuklydo atgal į XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Nuskambėjus žiniai apie pergalę 1937 m., Kaunas netvėrė džiaugsmu. Kiprui Petrauskui valstybinio teatro scenoje paskelbus apie pergalę prieš Italiją, publika atsistojo ir sugiedojo šalies himną. Didžiulė minia susirinko geležinkelio stotyje sveikinti atvykstančių nugalėtojų. Anot dviejų tuometinių Lietuvos rinktinės žaidėjų, Amerikos lietuvių Prano Talžūno ir Felikso Kriaučiūno: “Mus, grįžtančius į Kauną, žmonės sutiko taip, kaip amerikiečiai sutinka savo prezidentą. Mes važiavome miesto gatvėmis atviruose automobiliuose. Žmonės šaukė “valio” ir metė gėles mums. Neįmanoma žodžiais apsakyti, kaip žmonės kartu su mumis džiaugėsi mūsų pergale”. Šio rugsėjo 15 d. keli tūkstančiai žmonių atvyko į Karmėlavos oro uostą pasveikinti savo grįžtančių didvyrių. Tarp atvykusiųjų iš Vilniaus buvo Česlovas Juršėnas, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti poltikai. Minia pritariamai šaukė ir sveikino. Arvydas Garbaravičius tarė savo sveikinimo žodį. Vėliau, miniai skanduojant “Valdai, Valdai”, žodį tarė Valdas Adamkus, ne tik Stokholme stebėjęs rungtynes, bet ir savo akimis matęs Lietuvos triumfą 1939 m. Po to krepšininkai atviru autobusu važiavo į Santakos parką, kur dešimtys tūkstančių aistruolių audringai juos sveikino. Čempionatų istorijos ratas, sujungęs 1937, 1939 ir 2003 metus, atrodė galutinai užbaigtas ir natūralus. Bet būta ir keistokų gaidų pergalės šventime. Kur buvo Lietuvos vyriausybės vadovai? Kai Lietuva 1995 m. tapo Europos krepšinio vicečempione, tuometinis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas sakė man, jog sportas tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva teikia ypatingą galimybę suvaidinti teigiamą vaidmenį tarptautinėje scenoje. Visame pasaulyje vyriausybių vadovai mielai rodosi viešumoje su namo sugrįžtančiais sporto šakų nugalėtojais. Bet šį kartą krepšininkai skrido į Karmėlavą, o ne į Vilnių. Kaip vilniečiai leido tokiai progai išslysti iš jų rankų? Įtikinamiausiai skambėtų paaiškinimas, jog Lietuvis vyriausybės vadovai buvo nepasirengę sutikti čempionų. Praėjusiąją rugsėjo 15 d. svarbiausiųjų Lietuvos… vyriausybės asmenų net nebuvo Lietuvoje – nebuvo jų ir Vilniuje. Premjeras Algirdas Brazauskas (kuris, žinoma, pabuvojo Stokholme) ir seimo pirmininkas Artūras Paulauskas buvo išvykę į užsienį. Prezidentas Rolandas Paksas buvo Armėnijoje. Didžiausius ginčus sukėlė prezidento nebuvimas ir jo išvyka į Kaukazą. Savaitgalį Lietuvos televizija pabrėžtinai pakartojo jo nieko nesakantį teiginį, jog jis nusprendė nevykti į Jungtinių Tautų susitikimą Niujorke, kadangi JAV prezidentas George’as Bushas nepakvietė jo apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Tad vietoje Niujorko jis ir išvyko į Gruziją ir Armėniją. Dabar belieka tik pasvajoti apie tą naudą, kurią Lietuva ir, be jokios abejonės, pats prezidentas būtų patyrę, jei prezidentas būtų nuvykęs į Niujorką ir sulaukęs pasaulio lyderių sveikinimų bei pasaulio spaudos dėmesio. Bet tam buvo nelemta įvykti. Rugsėjo 14 d., kai lietuviai įveikė Ispanijos rinktinę ir laimėjo Europos čempionatą, prezidentas tegalėjo viso labo tik paskambinti telefonu Lietuvos rinktinės treneriui Antanui Sireikai ir paprašyti jį jo vardu pasveikinti žaidėjus. Kai krepšininkai grįžo į Lietuvą rugsėjo 15 d., jis vis dar buvo Armėnijoje. Rašydamas rugsėjo 15 d. “Lietuvos ryto” numeryje, Rimvydas Valata, pats žinomas sporto aistruolis, aštriai sukritikavo prezidentą netgi už kelionę į Gruziją, kurioje buvo parodytas sovietinis filmas, smerkiantis lietuvių pasipriešinimą sovietų valdžiai. Pareiškęs, jog Lietuvos krepšininkai yra didžiai sėkmingi, nors ir neoficialūs, diplomatai, Valatka reziumavo: “Jau geriau tuomet Prezidentas būtų likęs Vilniuje ir žiūrėjęs per televiziją, kaip gražiai Lietuvos reikalą gina 12 geriausių jos užsienio politikos ekspertų”. Kad ir kaip būtų, prezidentas būtų galėjęs susieti savo kelionę į Gruziją su tuo, kas įvyko Stokholme. 1990 ir 1991 m., po to, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Lietuvos nepriklausomybę, FIBA ir FIFA (tarptautinės krepšinio ir futbolo asociacijos), spaudžiamos iš Maskvos Goskomsporto, nušalino Lietuvą nuo tarptautinių varžybų. Vienintelė šalis, kurios lietuviai būtų galėję ieškoti tarptautinėms varžyboms, buvo Gruzija, kuri atšaukė savo krepšinio komandas iš Sovietų sąjungos aukščiausiosios lygos netgi prieš tai, kai Lietuva pasitraukė iš ten kartu su Kauno “Žalgiriu” ir Vilniaus “Statyba”. Deja, prezidentas praleido šią progą pademonstruoti savo domėjimąsi sportu ir jo vaidmens tarptautiniuose santykiuose bei užsienio politikoje supratimą. Rugsėjo 16 d., antradienį, prezidentas Paksas grįžo į Vilnių, kur jis galėjo pasirodyti viešumoje su krepšininkais ir įteikti jiems valstybės ordinus. Regis, supratęs, ką reiškė jo nebuvimas, jis teigė: “Labai džiaugiuosi tais žmonėmis, kurie turėjo galimybę nuvykti į Švediją”. Kaip “Lietuvos rytas” aprašė jo komentarus, “sunkiai rinkdamas žodžius” jis tęsė savo mintį ir skundėsi, jog “ne visi politikai… yra susiteikę su realybe tokia, kokia yra dabar”. Dauguma auditorijos suprato, jog jis visų pirma turėjo omeny Valdą Adamkų, kuriam televizijos laidose buvo skirta itin daug dėmesio. Šiuos žodžius galima suprasti kaip prezidento norą, kad jo oponentai užsidarytų vienuolyne ir išvis nesirodytų viešumoje. Rugsėjo 17 d., trečiadienį, Lietuva nurimo po visų iškilmių. Triumfas garantavo Lietuvai vietą 2004 m. Atėnų olimpiadoje. Ir kauniečiai, ir vilniečiai, ir šiauliečiai sukūrė savo laimingus prisiminimus, kuriuos perduos ateities kartoms. Bet kai kuriems politiniams lyderiams jų prarastų galimybių prisiminimai suteiks mažiau laimės….Kas yra krepšinis Lietuvoje? Prieš kelioliką metų, po garsiųjų Kauno Žalgirio mūšių dėl čempiono aukso su Sovietų Sąjungos valdžios favorizuojama CASK krepšinio komanda pasidarė populiarus posakis: Lietuvoje krepšinis yra daugiau nei sportas… Buvo visokių to posakio variacijų. Krepšinis buvo metaforiškai lyginamas ir su religija, ir su politika. Po šalies nepriklausomybės atgavimo trejose olimpinėse žaidynėse mūsų komandos iškovoti bronzos medaliai palaikė ypatingą, simbolinį šio žaidimo svorį, kol naujos tautinės euforijos banga užliejo mus praėjusį rugsėjį. Mūsų krepšinis po daugiau nei pusamžio vėl susilaukė aukso lietaus. Prieš II Pasaulinį karą Lietuvos komandinio žaidimo auksas žymėjo Pirmosios Respublikos kalendoriaus paskutinį lapelį- sporto euforija baigėsi ties valstybės žlugimo slenksčiu. 2003-siais lietuviai krepšininkai pasidabino aukso medaliais, kartu su visa tauta stryktelėdami tigro šuoliu į Europą. Visa tai simboliška, romantiška, džiugu, neužmirštama. Tačiau tuo pat metu sukeltas politinis šurmulys padarė lietuvišką krepšinį kažkuo, ko nebuvo galima tikėtis. Juk natūralu, kad su viso sporto profesionalizacija ir šalies laisve turėjo išblėsti politinis, rezistencinis krepšinio charakteris. Nebėra Lietuvoje rusų armijos, nėra ko šiauštis prieš Rusijos komandas, ypač jei joms vadovauja lietuviai treneriai, o be jokios karinės prievolės jose žaidžia lietuviai krepšininkai. Tačiau visiškai netikėtai pergalingi lietuviško krepšinio šuoliai Europoje tapo vidaus politikos tvenkinio bangavimo priežastimi. Kadangi niekas, ypač mūsiškiai valdžios reitingų matuotojai, patarėjai ir vaizdakaliai negalėjo numatyti aukso, nebuvo pasiruošta savo politinės energijos resursus papildyti čempionų atokaitoje. Vienas eksprezidentas Valdas Adamkus pataikė į triumfo arką kartu su mūsų krepšininkais, o jo populiarumas daugiatūkstantinėje minoje dar labiau išryškėjo. Krepšinis staiga pasidarė tokiu svarbiu lietuviškos politinės scenos aktoriumi, it meilės intriga Valterio Skoto istoriniuose romanuose. Tai, kad V.Adamkaus populiarumas krepšinio fanų minioje trikdė iš Kaukazo nelaisvės besivaduojančią prezidentūrą, ryškėjo informaciniuose pranešimuose tų laikraščių, kurie pagal savo polėkį yra artimi Daukanto aikštei. Štai skandalingose Vakaro žiniose buvo manipuliuojama krepšininkų sutikimo Kaune vaizdais. Arkivyskupo metropolito S.Tamkevičiaus kalba ir nevykęs Kauno mero A.Garbaravičiaus bandymas juokauti buvo susietas su minios švilpimu, nors penkiasdešimt tūkstančių sutikimo dalyvių galėtų liudyti, kad nei S.Tamkevičiaus išmintingų žodžių, nei A.Garbaravičiaus nesėkmingų juokų niekas neklausė. Publika specifiškai reagavo tik į du dalykus: švilpė ir juokėsi prezidentūros atstovui Šiurkui perduodant Lietuvos prezidento sveikinimus, ir V.Adamkaus pasirodymo atveju šaukiant Valdai, Valdai… Būtent pati manipuliacija faktais rodo, kad populiariųjų vardai buvo ne tie, kurių norėta. Taigi, krepšinis pasirodė Lietuvoje esąs politikos atmaina, tačiau tuo pat metu vis labiau ryškėjo, kad ne tik politikos. Nerišlus A.Garbaravičiaus prakalbos tekstas buvo lyg kaušas žibalo į liepsną, kuri štai jau kuris laikas plieskiasi ginče tarp Vilniaus ir Kauno – kam lemta būti krepšinio sostine. Kylant čempionų kainoms, užkulisiuose grumiantis dėl rėmėjų palankumo, išryškėjo itin prieštaringas Lietuvos ryto vaidmuo. Ne, ne vilniečių krepšinio komandos, bet to paties pavadinimo didžiausio šalies dienraščio. Pripažinkim, būti dėl čempionų žiedų kovojančios komandos savininku ir tuo pačiu metu dėtis nesuinteresuotos žiniasklaidos flagmanu- tai sunkiai suderinami dalykai. Kai L.Rytas rašo apie krepšinį, galvon lenda mintys apie tai, jog mūsų šalyje jau ir krepšinis ir pati politika viso labo darosi tik biznis. Žinia, biznis, kaip ir sportas, vienus daro laimingus, o kitus palieka ant ledo. Tikėkime, kad Lietuvoje krepšinis nevirs tokia korida, kurioje vieni dėbso į arenoje besirutuliojančią intrigą, o kiti mąsto tik apie …tai, koks bus bifšteksas. Krepšininko Prano Lubino atsisveikinimas su prezidentu Antanu Smetona. Iš kairės į dešinę: antras sėdi A. Smetona, trečia – Pr. Lubino žmona, pirmas stovi prezidento adjutantas, ketvirtas tarp vienuolių kazimieriečių – Pr. Lubinas. Kaunas, 1940 m. birželio 9-10 d. Fot. Vyt. AugustinasLietuvos nacionalinis muziejusŠeši įsimintiniausi Europos krepšinio čempionatai trumpai1937 metų krepšinio čempionatas RygojeDebiutantų pergalėLietuvos sporto vadovų pa¬ruošta staigmena per kelias dienas apvertė Europos krepšinį aukštyn kojomis. Debiutuodama žemy¬no pirmenybėse, Lietuvos rinktinė buvo laikoma autsaidere, tačiau Rygoje įveikė visus varžovus ir tapo Europos čempione. Autsaideriais Lietuvos krepšininkai laikyti visai pelnytai – iki Europos pirmenybių jie nebuvo lai¬mėję nė vienerių tarpvalstybinių rungtynių. Tačiau į Rygą atvyko visai ne ta komanda, kurią pažinojo su ja anksčiau žaidę varžovai. Trys į rinktinę pa¬kviesti tautiečiai iš JAV – Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas ir Juozas Jonas Žukas – pakėlė rinkti¬nę į visai kitą kokybinį lygį ir nustebino Europą iki tol Senajame žemyne nematytu žaidimu.Pergalės pamatai buvo pakloti Kauno apylinkėse, kur krepšininkai, sporto vadovų uoliai slepiami nuo pašalinių akių, kelias savaites liejo prakaitą treniruotėse ir bandė perprasti amerikiečių pa¬mokas. Darbas vyko kone konspiracijos sąlygo¬mis – net Lietuvos žiniasklaidai iki paskutinės akimirkos nebuvo pranešta, kas yra tie iš Ameri¬kos atvykę žaidėjai. O užsieniečiai, ypač latviai, spėliojo, ar tarp jų nėra olimpinio čempiono Pra¬no Lubino.P.Lubinas Lietuvos rinktinėje tąkart nežaidė, bet jo ir neprireikė. Rygoje lietuviai vieną po kito pa¬klupdė visus varžovus, kurie taip ir nesumąstė, kaip sulaikyti P. Talzūną, tapusį rezultatyviausiu čempionato žaidėju, bei kitus Lietuvos „ameri¬konus”.Sunkiausia kova, kaip ir dera, buvo finale. Lietu¬viai išgyveno ne vieną išgąsčio akimirką, kai pas¬kutinėmis mačo sekundėmis teisėjai varžovams italams suteikė net tris progas išlyginti rezultatą baudos metimais. Mūsų šalies krepšininkų laimei, italų rankos sudrebėjo, ir Lietuva šventė pergalę 24:23.Lietuvos rinktinėArtūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Feliksas Kriaučiūnas (žaidžlantysis treneris), Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stasys Šačkus, Pranas Tal¬zūnas, Juozas Jonas Žukas.Rungtynės grupėje: su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7. Pusfinalyje: Lenkija 32:25. Finale: Italija 24:23.
Pakyla: 1.Lietuva, 2.Italija, 3.Prancūzija„Mūsų mokytojai pakišo Europai neperkandamą riešutą“Sportinė garbė tarptautinėje arenoje nėra lengvai pasiekiama. Tai todėl, kad gražių vai¬sių pasiekia ne tik tas, kas turi gražių norų ir daug entuziazmo, bet kas turi materialinių priemonių ir išminties aukščiau nukopti. Ir tik ką įvykusiose pirmenybėse tai buvo būdinga visiems varžovams. Kai kuriais atvejais mes turėjome daugiau priemonių tobulėti negu di¬delės Europos valstybės, ir štai kodėl.Krepšinis Europoje dar yra jaunas žaidimas, kaip reikiant neišstudijuotas ir neišanalizuo¬tas. Berlino olimpiada vaizdžiai parodė, kad Europos krepšinis dar nė iš tolo negali lygin¬tis su USA, net su Kanados, Pietų Amerikos, Japonijos ir kai kurių kitų kraštų krepšiniu. Europoje žaidžiama taip, kad amerikiečiai ironiškai šypsosi, stebėdami europiečių „krepšinio baletą”.
Mūsų laimė buvo ta, kad turėjome tautiečių Amerikoje, kurie tobulai mokėjo krepšinį žaisti ir turėjo apstu idealizmo ir pasiryžimo pamokyti savo tėvų žemės sportininkus šio žaidimo meno. Dr. Savickas, Lubinas, Žukas, pagaliau Kriaučiūnas su Talzūnu, štai mūsų tikrieji mokytojai, kurie pakišo Europai ne¬perkandamą riešutą. Visas Europos krepši¬ninkų temperamentas ir žaidimo gudrybės stačiai juokingai supasavo prieš jauniausio¬jo dalyvio, taip buvo traktuojama Lietuvos komanda, žaidimo sistemą. Bet neturime vieno užmiršti: skaudžiai pa¬mokyta Europa šios pamokos neužmirš ir pa¬darys atitinkamas išvadas. Nugalėtieji pa¬sistengs nusikratyti blogos žaidimo siste¬mos, pasikvies amerikiečius trenerius ir išto¬bulins savo žaidimo lygį, kaip tai yra padarę ledo ritulio srityje. Anksčiau tik Kanada mo¬kėjo ritulį valdyti, dabar ir Europa daug ko išmoko. O priemonių tikslui pasiekti senos Europos valstybės visuomet susiras. Štai prieš mus ir didžioji problema: kaip turi¬me veikti, kad ateityje neatsiliktume nu…o ki¬tų, kad neišrautų lengvai mums iš rankų taip gražiai pasiektos garbės. Juk ne paslaptis, kad krepšinis, pasiekęs pas mus pagirtinų rezultatų, dar toli gražu nėra visumoje tinkamai išsiplėtęs nei kieky¬biniai, nei kokybiniai. Krepšininkus dar skai¬tome dešimtimis, bet ne šimtais, tūkstan¬čiais, Kaune turime tik vieną krepšinio salę, bet ne keliolika, kurios leistų gražųjį krepši¬nio sportą ugdyti. Tobula amerikiečių žaidi¬mo sistema dar toli gražu nėra prigijusi ir su ja ima apsiprasti tik keliolika išrinktųjų krep¬šininkų, bet ne jų masė. Iš viso to seka, kad dar labai daug reikia nuveikti, kad Lietuva pavirstų tikra „krepšinio šalimi”.Žurnalas „Lietuvos sportas” {1937 m.) (apie pirmąją Lietuvos krepšinio pergalę Europos pirmenybėse (kalba netaisyta))1939 metų krepšinio čempionatas KauneTitulas išsaugotasPirmoji vieta – vienintelis teigiamas rezultatas.Bet kuri kita vieta – nesėkmė. Su tokia nuostata Lietuva laukė trečiųjų Europos pirmenybių, vykusių Kaune.Maksimalūs reikalavimai krepšinio rinktinei buvo savaime suprantami. Lietuviai gynė Europos čempionų vardą, rungtynia¬vo namie ir savo komandoje turėjo net penkis žaidėjus iš JAV, tarp kurių šįkart jau buvo ir P.Lubinas.Galbūt dėl tų didelių reikalavimų pasirengimas pirmenybėms vy¬ko ne taip sklandžiai, kaip norėta. Likus keliems mėnesiams iki varžybų, darbą sutrikdė nedidelis skandalas: dėl nesutarimų su šalies sporto vadovais F.Kriaučiūnas atsisakė trenerio pareigų ir perleido jas P.Lubinui. Vis dėlto, atėjus kovų metui, visi nesutari¬mai nugrimzdo užmarštin ir komanda susitelkė kovai dėl bendro tikslo.Priešingai negu prieš dvejus metus Rygoje, šiose pirmenybėse čempioną nulėmė jau pirmąją dieną įvykusios rungtynės, kuriose lietuviai vienu tašku nugalėjo latvius 37:36. Kiti varžovai buvo gerokai silpnesni ir šeimi¬ninkų ekipai rimtai nepasipriešino. Tačiau lie¬tuviai visas varžybų dienas netausojo jėgų ir stengėsi sausakimšai Kauno sporto halę užpil¬džiusiems žiūrovams parodyti viską, ką moka. Labiausiai dėl to nukentėjo pirmuosius žings¬nius krepšinio arenoje žengę suomiai, kurios Lietuva įveikė rekordiniu 103 taškų skirtumu 112:9.Medaliai tais laikais prizininkams dar nebūda¬vo teikiami. Už pergalę čempionų ekipa gavo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Sme¬tonos įsteigtą prizą – sidabrinę kraičio skrynią. Be to, visi Lietuvos rinktinės žaidėjai buvo ap¬dovanoti laikrodžiais.Lietuvos rinktinėArtūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Vytautas Leščinskas, Pranas Lubinas (žaidžiantysis treneris), Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Vytau¬tas Norkus, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Mindaugas Šliūpas.Rungtynėssu Latvija 37:36,Estija 33:14, Lenkija 46:18, Prancūzija 47:18, Vengrija 79:15, Suomija 112:9, Italija 48:15.Pakyla 1.Lietuva, 2.Latvija, 3.Lenkija1995 metų krepšinio čempionatas AtėnuoseAtėnuose lietuviai vėl užlipo ant Europos čempionato garbės pakylos.Čempionų titulą iš lietuvių paver¬žė jugoslavai.Po antrosios iš eilės pergalės kitą galimybę kovoti dėl stipriausios Europos komandos vardo Lietuva gavo tik po daugiau negu pusės amžiaus.Dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos ir 1993 metais patirtos nesėkmės atran¬kos turnyre Lietuvos sugrįžimas į Europos pirmenybes buvo nukeltas net į 1995 me¬tus. Šis sugrįžimas buvo nudažytas sidabrine spalva. Auksines lietuvių viltis Atėnuose vykusiose 29-osiose žemyno pirmenybėse sugriovė to meto Jugoslavija. Pirmiausia Jugoslavijos krepšininkai įveikė lietuvius grupės turnyre. Tiesa, Lietuva įveikė kitas penkias grupės komandas ir nesunkiai pateko į atkrintamąsias varžybas. Ten pirmieji priešininkai irgi nepajėgė prikaišioti pagalių į sparčiai riedančio lietuvių vežimo ratus. Tiek Rusijos ekipa ketvirtfinalyje, tiek iki tol nė sykio nesuklupusi Kroa¬tijos komanda pusfinalyje nerado jokių priešnuodžių magiškam lietuvių puolimo tri¬kampiui: Arvydui Saboniui, Šarūnui Marčiulioniui ir Artūrui Karnišovui, kurie šešio¬mis rankomis Atėnuose įmetė 532 iš 775 Lietuvos rinktinės taškų (68,6 proc.). Nesustabdė šios trijulės ir finalo varžovė Jugoslavijos komanda. Tačiau ši ekipa turėjo savo ginklą – Aleksandrą Djordjevičų. Iki tol partnerių šešėlyje tūnojęs A.Djordjevičius lemiamose rungtynėse surengė asmeninį šou ir, įmetęs 41 tašką, padovanojo aukso medalius po trejų metų izoliacijos į tarptautinę areną grįžusiai Jugoslavijai 96:90. Nors ir patyrę nesėkmę lemiamoje dvikovoje, Lietuvos krepšininkai namie buvo sutin¬kami kaip nugalėtojai. Tiek patys žaidėjai ir treneriai, tiek keli tūkstančiai sirgalių, atėjusių pasveikinti komandos į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną, buvo šventai įsitikinę, kad pergalę iš Lietuvos atėmę finale begalę prieštaringų sprendimų priėmę teisėjai.Lietuvos rinktinėValdemaras Chomičius, Gintaras Einikis, Artūras Karnišovas, Gintaras Krapikas, Rimas Kurtinaitis, Darius Lukminas, Šarūnas Marčiulionis, Gvidonas Markevičius, Arvydas Sabonis, Saulius Štombergas, Mindaugas Timinskas, Arūnas Visockas. Treneris Vladas Garastas.
RungtynėsGrupėje: su Vokietija 96:82, Graikija 89:73, Jugoslavija 61:70, Italija 80:69, Švedija 96:73, Izraeliu 91:75. Ketvirtfinalyje: Rusija 82:71. Pusfinalyje: Kroatija 90:80. Finale: Jugoslavija 90:96.Pakyla1.Jugoslavija, 2.Lietuva, 3.Kroatija1997 metų krepšinio čempionatas IspanijojeNaujos kartos paraiškaLietuvos rinktinė atvertė naują savo rai¬dos puslapį. Po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių su nacionaline komanda atsisveikino paskutiniai vyresnės kartos mohikanai A.Sabonis, Š.Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis, o, pasibaigus Europos pirmenybių atrankos turnyrui, iš rinktinės pasitraukė ir jos strategas Vladas Garastas, savo vietą užleidęs Jonui Kaz¬lauskui.Kadangi rinktinėje įvyko kartų kaita ir į ją įsiliejo nemažai naujų žaidėjų, lūkesčiai prieš Ispanijoje vykusias Europos pirmenybes nebuvo dideli. Su ryškiomis žvaigždėmis atsi¬sveikinusiai komandai pirmiausia reikėjo pratintis prie vi¬siškai kitokio žaidimo stiliaus.Anksčiau ji turėjo lyderius, kurie be didelės partnerių pagal¬bos galėjo nulemti bet kurių rungtynių rezultatą, o naujos sudėties rinktinei reikėjo akcentuoti bendrus veiksmus ir ko¬mandinį žaidimą.Lietuvos rinktinė įvykdė pagrindinį jai keltą uždavinį: patek¬ti tarp aštuonių geriausių žemyno komandų. Tiesa, nuotaiką apkartino paskutinės grupės varžybų rung¬tynės, kuriose lietuviai beviltiškai pralaimėjo rusams 64:93. Kartu šis pralaimėjimas lėmė, kad ketvirtfinalyje teko vėl susirungti su galingai žaidusia Jugoslavija. Jugoslavijos barjeras Lietuvai ir šįkart buvo neįveikiamas. Tačiau kitą dieną lietuviai nugalėjo lenkus 76:55 ir iš¬kovojo teisę de¬biutuoti pasaulio pirmenybėse.Lietuvos rinktinėDainius Adomaitis, Gintaras Einikis, Šarūnas Jasikevičius, Andrius Jurkūnas, Artūras Karnišovas, Darius Lukminas, Darius Maskoliū¬nas, Virginijus Praškevičius, Kęstutis Šeštokas, Saulius Štomber¬gas, Mindaugas Timinskas, Eurelijus Žukauskas. Treneris Jonas Kazlauskas.RungtynėsPirmojo etapo grupėje: su Izraeliu 75:60, Prancūzija 94:88, Slovėnija 76:67.Antrojo etapo grupėje: Graikija 66:73, Turkija 93:85, Rusija 64:93. Ketvirtfinalyje: Jugoslavija 60:75.Dėl 5-8 vietų: Lenkija 76:55. Dėl 5-6 vietų: Ispanija 93:94.
Pakyla1.Jugoslavija, 2.Italija, 3.Rusija … 6.Lietuva.1999 metų krepšinio čempionatas ParyžiujeLietuvių viltys Eifelio bokšto fone sprogo kaip muilo burbulas. 31-osiose Europos pirmenybėse Prancūzijoje Lietuvos krepšininkai vėl tikėjosi pakilti ant garbės pakylos. Jų ir visų mūsų šalies krepšinio mėgėjų viltis ypač sustiprino A.Sabonio sprendimas po trejų metų pertraukos vėl apsivilkti nacionalinės komandos aprangą. Tačiau medalių į Prancūziją vykę ir vienais pagrindinių žemyno pirmenybių favoritų laikyti lietuviai ketvirtfinalyje nelauktai užkliuvo už ispanų barjero. Tose įsimintinose rungtynėse visi dairėsi į A.Sabonį: tiek lietuviai, kiekvienoje atakoje stengęsi perduoti jam kamuolį, tiek varžovai, bandę bet kuria kaina eli¬minuoti Lietuvos milžiną. Geriau sekėsi ispanams, kurie labai greitai privertė A.Sabonį prisirinkti pražangų ir paklupdė sutri¬kusią Lietuvos komandą 74:72.Beje, ir iki tol Lietuvos ekipai ne viskas ėjosi kaip sviestu patep¬ta. Pirmasis pavojaus signalas nuskambėjo jau per čempionato atidarymo rungtynes su aiškia autsaidere laikyta Čekija, kuriai buvo pralaimėta 62:78. Vėliau lietuviai traiškė visus varžovus, kol jų kelyje pasipainiojo autoritetų nepripažįstantys ispanai. Laimei, Lietuvos krepšininkai greitai atsigavo po ispanų suduo¬to smūgio ir dvejose paskutinėse rungtynėse vėl nepaliko varžo¬vams nė mažiausių vilčių. Laimėti buvo būtina, nes mače su Turkija buvo sprendžiamas olimpinio kelialapio likimas.Lietuvos rinktinėDainius Adomaitis, Gintaras Einikis, Šarūnas Jasikevičius, Artūras Karni¬šovas, Kęstutis Marčiulionis, Tomas Masiulis, Darius Maskoliūnas, Virgi¬nijus Praškevičius, Arvydas Sabonis, Saulius Štombergas, Eurelijus Žu¬kauskas, Mindaugas Žukauskas. Treneris Jonas Kazlauskas.RungtynėsPirmojo etapo grupėje: su Čekija 62:78, Vokietija 84:74, Graikija 82:64. Antrojo etapo grupėje: Turkija 74:48, Kroatija 91:75, Italija 74:62. Ketvirtfinalyje: Ispanija 72:74. Dėl 5-8 vietų: Turkija 80:56. Dėl 5-4 vietų: Rusija 103:72.Pakyla1.Italija, 2.Ispanija, 3.Jugoslavija … 5.Lietuva.2001 metų krepšinio čempionatas Anka¬rojeKaimynu antausisSidnėjuje Lietuvos krepšininkų iškovoti bronzos medaliai ir puikus jų žaidimas su JAV rinktine sužadino naujų pergalių apetitą. Tačiau iš Turkijos lietuviai grįžo netikėtai anksti ir nuleistomis galvomis. Labiausiai apmaudu buvo dėl to, kad neatremiamą smūgį jiems su¬davė varžovai, iš kurių kone mažiausiai laukta nemalonumų, – kai¬mynai latviai. Nesėkmė reiškė nuosprendį J.Kazlauskui, kuris, vos komandai grįžus namo, atsistatydino iš trenerio pareigų. Prieš išvykstant į Europos pirmenybes atrodė, kad svarių priežasčių nerimauti nėra. Kelionei ruošėsi beveik visi Sidnėjaus šlovės kūrė¬jai. Tik prieš pat pirmenybes treneriams nenumatytų rūpesčių sukė¬lė Dariaus Maskoliūno trauma. Nerungtyniavo Turkijoje ir vasaros pradžioje apie karjeros rinktinėje pabaigą paskelbęs A.Karnišovas, tačiau jis nežaidė ir Sidnėjuje.Ankaroje lietuvių žaidimo kreivė kiekvienose rungtynėse smuko vis žemiau. Pirmieji varžovai ukrainiečiai buvo įveikti solidžia persvara, bet jau kitą dieną Lietuvos rinktinę smarkiai išgąsdino Izraelio krepšininkai. Per paskutines grupės rungtynes tarp komandų, ku¬rios prieš metus laimėjo olimpi¬nius medalius, Lietuva turėjo pripažinti Prancūzijos pranašu¬mą. Deja, šis perspėjimas Lietu¬vos krepšininkų nepažadino. Latviai už lietuvius buvo stipres¬ni visais žaidimo komponentais ir pelnytai laimėjo 94:76. Lietuva užėmė žemiausią vietą per visą Europos pirmenybių is¬toriją.Lietuvos rinktinėGintaras Einikis, Šarūnas Jasikevičius, Robertas Javtokas, Andrius Jurkūnas, Rimantas Kaukėnas, Donatas Slanina, Darius Songaila, Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas, Mindaugas Timinskas, Eurelijus Žukauskas, Min¬daugas Žukauskas. Treneris Jonas Kazlauskas.RungtynėsGrupėje: su Ukraina 82:60, Izraeliu 68:59, Prancūzija 65:76. Aštuntfinalyje: Latvija 76:94.Pakyla1 .Jugoslavija, 2.Turkija, 3.lspanija… 9. LietuvaĮsimintiniausios nuotraukos…Atėnuose lietuviai vėl užlipo ant Europos čempionato garbės pakylos. (1995 m.)
2001 metais Ankaroje lietuviams antausį tėškė latviai
Prano Lubino šaržasLietuviai – trečiąkart stipriausi EuropojeŠampano purslai, pergalės cigarų dūmai ir beribis šėlsmas – tokia atmosfera tvyrojo Lietuvos vyrų krepšinio rūbinėje Stokholmo „Globe Arena“ vėlyvą sekmadienio vakarą.
Geresnės progos švęsti negalėjo būti – Europos čempionato Švedijoje finale Lietuvos rinktinė 93:84 pranoko Ispaniją, ir po 64 metų pertraukos mūsų šalis nušvito aukso spalva.Kol pavargę bet laimingi krepšininkai traukė cigarus ir laistėsi šampanu, Šarūnas Jasikevičius prisėdo atokiau. Nuleidęs galvą Lietuvos komandos įžaidėjas kurį laiką susimąstęs žiūrėjo į grindis.„Tik praėjus kažkiek laiko suprasiu, kas iš tikrųjų atsitiko“, – praėjus pusvalandžiui nuo finalinės pirmenybių sirenos pripažino Š. Jasikevičius.Jis ir kiti Lietuvos ekipos vyrai šimtus tūkstančius tautiečių privertė pamiršti kasdieninius rūpesčius ir didžiuotis savo šalimi. „Dar neteko sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, tačiau net neabejoju, kad visa Lietuva švenčia. Esu laimingas ir didžiuojuosi savo žaidėjais“, – išsunktas atsakomybės ir įkarščio kalbėjo čempionų treneris Antanas Sireika.Ant aukščiausio žemyno pirmenybių pakylos laipto komandą užvedęs 47 metų treneris rugsėjo 14 – ąją pavadino laimingiausia diena savo gyvenime.„Aš atsidūriau reikiamu laiku, reikiamoje vietoje“, – džiaugsmu spindėjo ir Š. Jasikevičius. Jis į Lietuvą parsi¬vežė ne tik kamuolį, kuriuo buvo žaidžiama finale, bet ir naudin¬giausio čempionato žaidėjo prizą.Beto, Š.Jasikevičius ir Saulius Štombergas išrinkti į geriausių pirmenybių žaidėjų penketą.Pripažino lietuvių jėgąĮ Europos krepšinio piramidės viršūnę lietuviai užkopė nė karto nekluptelėję. 6 mačai – 6 perga¬lės. Mūsų šalies komandos jėgą pripažino ir finalo varžovai.„Pralaimėjome stipresnei ko¬mandai ir Ispanijoje žmonės tu¬rėtų mums atleisti, kad neparvešime aukso”, – teigė ispanų tre¬neris Moncho Lopezas.Šis specialistas pabrėžė, kad lietuviai geriau įveikė milžinišką įtampą, kurį neišvengiama žai¬džiant svarbiausias metų rung¬tynes.Jaudinosi net Ispanijos ir NBA klubo „Memphis Grizzlies” žvai¬gždė Pau Gasolis. Nors jis finale surinko daugiausia – 36 taškus, stojant prie baudų metimų lini¬jos P.Gasolio ranka sudrebėjo 8 sykius iš 18 bandymų.„Sunku susikaupti, per tokią dvikovą į galvą nuolat lindo viso¬kios kvailos mintys”, – pripažino P.Gasolis.Aistros liejosi per kraštusFinalo įtampą atlaikė ir ne vi¬si sirgaliai. Vieną įsisiautėjusį krepšinio aistruolį iš Lietuvos tramdė apie 10 arenos apsaugininkų. Jų tiek prireikė, kai už rankų ir kojų lietuvį nutvėrusių keturių švedų tvarkos sergėtojų pastan¬gų neužteko.Grėsmingu gaudimu konflik¬tą centrinėje tribūnoje palydėju¬si daugiatūkstantinė sirgalių iš Lietuvos armija netrukus vėl su¬telkė dėmesį į aikštę, kur mūsų šalies komanda tvirtai artėjo prie žemyno čempionų titulo.Ne vieno aistruolio akyse iš¬tryško džiaugsmo ašaros, kai Lie¬tuvos rinktinės kapitonas S.Štom¬bergas po finalinės varžybų sire¬nos vykusioje apdovanojimų ce¬remonijoje į viršų iškėlė žemyno čempionų taurę. Nusilenkę ištikimiausiems ais¬truoliams tautos didvyriai dar ilgai siautė pergalės svaigulyje.Šventė su artimaisiaisTriumfas tęsėsi greta arenos esančiame viešbutyje, kur gyveno Lietuvos rinktinė.Žaidėjai triukšmingai traukė dainas, o labiausiai šioje srityje pasižymėjo Mindaugas Žukaus¬kas, vis prisimindamas grupės ŽAS specialiai čempionatui su¬kurto kūrinio žodžius.Viešbutyje žaidėjus pagaliau turėjo progą pasveikinti ir arti¬mieji. A.Sireikos, S.Štombergo, Eurelijaus ir Mindaugo Žukaus¬kų glėbyje atsidūrė nuo pat var¬žybų Norčiopinge rinktinę lydė¬jusios jų žmonos. Š.Jasikevičiui ranką spaudė tėvai. Buvusi Lietuvos rankinio rinktinės žaidėja Rita Jasikevičienė ir šalies stalo teniso padangė¬je žibėjęs Linas Jasikevičius juo¬kaudami ginčijosi, kurio iš jų sa¬vybių daugiau paveldėjo sūnus.Himną užtraukė amerikietisPergalei paminėti komanda sugiedojo Lietuvos himną, kurį pirmasis užtraukė rinktinės tre¬nerio asistentas amerikietis Donnas Nelsonas. Tapšnodamas žaidėjams per petį D.Nelsonas ant Lietuvos vė¬liavos rinko visų komandos na¬rių autografus.Kitą dieną D.Nelsono ir rink¬tinės keliai išsiskyrė. Amerikie¬tis grįžo į JAV, o visa komanda anksti ryte autobusu keliavo į ša¬lia Norčiopingo esantį oro uostą.„MVP (naudingiausias čem¬pionato žaidėjas), matyt, nepane¬ša visų prizų”, – laukdami kiek užtrukusio Š.Jasikevičiaus juoka¬vo komandos draugai.Darius Songaila tuo tarpu guo¬dėsi, kad po laimėjimo čempio¬nate mobiliajame telefone sulau¬kė kelių dešimčių žinučių, dalies kurių autorių ar net šalies, iš ku¬rios gauti linkėjimai, puolėjui nu¬statyti nepavyko.Ir grįžo latvių lėktuvuĮ Lietuvą žemyno čempionus parskraidino tas pats Rygos oro linijų lėktuvas. Laukdami rengia¬mo susitikimo su tūkstančiais sir¬galių Kaune krepšininkai lėktu¬ve raitė parašus ant vienas kito ir delegacijos narių marškinėlių. Netrukus lėktuvas palietėKarmėlavos oro uosto leidimosi taką. Šią akimirką krepšininkai palydėjodžiaugsmingais šūksniais ir plojimais. Stipriausia Europos komanda grįžo namo. „Yra vienintelė rinktinė, kuri gali nugalėti mūsų rinktinę. Tai – mes patys“, – šie nacionalinės ekipos vadovo Algimanto Povilionio žodžiai nuskambėjo labai taikliai.Aukso medalius grįžtant namo lėktuve matavosi ir rinktinę lydėjusios moterys – žmonos, draugės, dukrosTarp geriausiųjų – ir visa komanda, ir žaidėjaiNaudingiausiu Europos krepšinio čempionato žaidėju pripažintas Šarūnas Jasikevičius liko nepralenkiamas savo rezultatyviais perdavimais, kurių atlikdavo dvigubai daugiau už kitus įžaidėjus. Vietos taikliausių baudų metikų sąrašo viršūnėje niekam neužleido žemyno pirmenybių debiutantas Arvydas Macijauskas. Jis per visą čempionatą išlaikė šimtaprocentinį tikslumą. Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Eurelijus Žukauskas su Rusijos rinktinės lyderiu – NBA klubo „Utah Jazz“ puolėju Andrejumi Kirilenka dalijasi geriausiųjų blokuotųjų laurus. Auksu sužibusios Lietuvos ekipos rezultatyvumas Švedijoje liko nepranoktas: ji vidutiniškai pelnydavo 90,7 taško per mačą. Ispanijos ekipos įmetamų taškų vidurkis buvo antras (84,3), Vokietijos – trečias (83,8).
Europos čempionato geriausiųjų žaidėjų dešimtukai bei greta jų atsidūrę lietuviai:RezultatyvumasVieta Žaidėjas Šalis Taškai Vid.1 P. Gasolis Ispanija 155 25.82 A. Kirilenka Rusija 139 23.23 D. Nowitzki Vokietija 90 22.54 M. Okuras Turkija 75 18.85 P. Stojakovičius Serbija 45 18.86 T. Parkeris Prancūzija 108 187 I. Kutluay Turkija 68 178 D. Mulaomerovičius Kroatija 66 16.59 J. Navarro Ispanija 97 16.210 A. Macijauskas Lietuva 95 15.811 R. Šiškauskas Lietuva 89 14.812 Š. Jasikevičius Lietuva 84 1413 S. Štombergas Lietuva 82 13.7Dvitaškių metimasVieta Žaidėjas Šalis p./m proc1 Y. Greenas Izraelis 30/43 69.82 E. Žukauskas Lietuva 24/36 66.73 P. Gasolis Ispanija 50/77 64.94 M. Okuras Turkija 27/44 61.45 F. Licholitovas Rusija 26/43 60.56 T. Abdul Wahadas Prancūzija 21/37 56.87 A. Okulaja Vokietija 17/31 54.88 A. Kirilenka Rusija 31/57 54.49 S. Štombergas Lietuva 19/36 52.810 M. Tapiro Izraelis 22/42 52.4Baudų taiklumasVieta Žaidėjas Šalis p./m proc1 A. Macijauskas Lietuva 28/28 1002 P. Stojakovičius Serbija 17/19 89.53 J. Garbajosa Ispanija 16/18 88.94 I. Kutluay Turkija 16/18 88.95 I. Kozikaro Izraelis 23/26 88.56 V. Karasiovas Rusija 22/25 887 M. Bulleri Italija 25/29 86.28 R. Šiškauskas Lietuva 23/27 85.29 L. Foriest Prancūzija 17/20 8510 D. Nowitzki Vokietija 37/44 84.1
Tritaškių metimaiVieta Žaidėjas Šalis p./m proc1 E. Arslanas Turkija 7/11 63.62 G. Sigalas Graikija 8/15 53.33 D. Mulaomerovičius Kroatija 9/17 52.94 J. Lakovičius Slovėnija 9/19 47.45 D. Nowitzki Vokietija 5/11 45.56 R. Šiškauskas Lietuva 12/27 44.47 M. Demirelis Vokietija 8/18 44.48 N. Radulovičius Italija 8/18 44.49 V. Karasiovas Rusija 12/28 42.910 I. Kutluay Turkija 12/28 42.913 A. Macijauskas Lietuva 11/26 42.318 S. Štombergas Lietuva 10/26 38.5Atkovoti kamuoliaiVieta Žaidėjas Šalis viso Vid.1 M. Turkcanas Turkija 37 9.32 A. Okulaja Vokietija 33 8.33 P. Gasolis Ispanija 45 7.54 P.Drobnjakas Serbija 48 6.95 A. Kirilenka Rusija 41 6.86 M. Okuras Turkija 27 6.87 N.Prkačinas Kroatija 27 6.88 G.Galanda Italija 47 6.79 J. Moiso Prancūzija 39 6.510 M. Mamičius Kroatija 26 6.5Rezultatyvūs perdavimaiVieta Žaidėjas Šalis viso vid.1 Š. Jasikevičius Lietuva 49 8.22 M. Jaričius Serbija 20 43 D. Mulaomerovičius Kroatija 16 44 M. Tapiro Izraelis 24 3.45 T. Parkeris Prancūzija 19 3.26 M. Demirelis Vokietija 12 37 C. Marco Ispanija 15 2.58 B. Gorencas Slovėnija 10 2.59 M. Popovičius Kroatija 10 2.510 M. Bulleri Italija 17 2.4
Perimti kamuoliaiVieta Žaidėjas Šalis viso vid.1 A. Kirilenka Rusija 21 3.52 A. Macijauskas Lietuva 14 2.33 M. Tapiro Izraelis 13 1.94 T. Parkeris Prancūzija 10 1.75 M. Sonko Prancūzija 10 1.76 A. Okulaja Vokietija 6 1.57 Z. Pašutinas Rusija 10 1.48 G. Sigalas Graikija 8 1.39 T. Bursteinas Izraelis 9 1.310 V. Chriapa Rusija 9 1.3
Blokuoti metimaiVieta Žaidėjas Šalis viso vid.1 A. Kirilenka Rusija 13 2.22 E. Žukauskas Lietuva 13 2.23 D. Nowitzki Vokietija 7 1.84 M. Okuras Turkija 7 1.85 P. Gasolis Ispanija 10 1.76 K. Lvarinovičius Lietuva 9 1.57 H. Turkoglu Turkija 6 1.58 P.Brežecas Slovėnija 5 1.3…9 P. Femerlingas Vokietija 5 1.310 I. Tsakalidis Graikija 5 1Prarasti kamuoliaiVieta Žaidėjas Šalis klaidos vid.1 M. Jaričius Serbija 17 3.42 P. Gasolis Ispanija 20 3.33 A. Kirilenka Rusija 20 3.34 T. Parkeris Prancūzija 20 3.35 J. Navarro Ispanija 18 36 G. Giričekas Kroatija 11 2.87 A. Okulaja Vokietija 11 2.88 M. Pesičius Vokietija 10 2.59 D. Mulaomerovičius Kroatija 10 2.510 N. Prkačinas Kroatija 10 2.5
Finalinėse rungtynėse A. Macijauskas Lietuvos Fantastiškai rungtyniavęs Š.Jasikevičiusrinktinei pelnė daugiausia taškų. pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėjuSugrįžus į LietuvąTreneris Antanas Sireika, kurį aistruoliai pasitiko skanduodami jo vardą, prisipažino nesitikėjęs parsivežti iš Švedijos aukso: ,,Gal iš tiesų mums pavyko prisijaukinti fortūną (šie žodžiai sutiktuvėse šimtus kartų skambėjo grupės ŽAS atliekamame Lietuvos rinktinės himne. – Red.)“.Karmėlavos oro uoste čempionus, kurių garbei grojo karinis orkestras, pasitiko ne tik aistruoliai, bet ir artimieji. Kai kurie krepšinio aistruoliai, dar nenusileidus lėktuvui su Lietuvos rinktine, stebėjosi išvydę oro uoste vaikščiojantį Š. Jasikevičių. Iš tiesų sutikti brolio į Karmėlavą atvyko Vytenis Jasikevičius. Jis buvo apsikirpęs ir pasišviesinęs plaukus lygiai taip, kaip jo vyresnysis brolis. ,,Iš tiesų mes abu kartu keitėme įvaizdį. Turbūt ir pergalę švęsime kartu“, – šypsojosi V. Jasikevičius. Savo brolio Kšyštofo lūkuriavo ir Darijušas Lavrinovičius. Šlūbčiojantis aukštaūgis nė kiek nesielvartavo dėl savo traumos, išbraukusios jį iš nacionalinės ekipos sąrašo: ,,Būtų apmaudu, jei ir brolis nebūtų patekęs į rinktinę, o dabar ir vienu medaliu pasidalysim“.Dar kartą į varžybų sūkurįKETVIRTFINALISŠarūnas Jasikevičius vienas atliko daugiau rezultatyvių perdavimų negu visa Serbijos ir Juod¬kalnijos rinktinė kartu (9). Fantastiškas komandi¬nis lietuvių žaidimas per dvikovą su pasaulio čem¬pionais sužavėjo ir „Globė Arena” žiūrovus, ir bū¬simus varžovus.Kai ekipos ėjo ilsėtis per didžiąją pertrauką, Lietu¬vos rinktinės pranašumas jau siekė 14 taškų (57:43), o 28-ąją minutę buvo rekordinis – 21 taš¬kas – 80:59. „Taip žaisti yra gėda”, – pripažino gynėjas Milošas Vujaničius. Pasaulio čempionai šiek tiek atsitiesė tik tuomet, kai Lietuvos rinktinės aukš¬taūgius ėmė slėg¬ti keturių pražangų našta „Lietuva pelnytai laimėjo šias rungtynes. Mes neatsilaikėme varžybose, kuriose kito šanso nie¬kas nebesuteikia”, – pripažino Lietuvos rinkti¬nės trenerio ko¬lega Dušanas Vujoševičius.Arvydas Macijauskas (20 taškų) vėl pataikė tuomet, kai labiausiai reikėjo. Būtent „Kalašnikovo” šū¬vis nutraukė taškų badą, kai lie¬tuviai penkias minutes negalėjo įmesti, o „jugai” po atkarpos 17:0 grėsmingai priartėjo (80:76, 34-oji min.).„Būtų buvę labai gaila pralaimėti tokias rungtynes, kuriose pirma¬vai 20 taškų. Bet net nekilo min¬tis, kad galime pralošti”, – prisi¬pažino Arvydas.Kai tritaškį dar įmetė ir Š.Jasikevičius (iš viso pelnė 21 tašką), be¬veik trys tūkstančiai Lietuvos sir¬galių „Globė Arena” tribūnose ga¬lėjo lengviau atsikvėpti – 94:82 (38 min.). Trys Lietuvos rinktinės atakų lyderiai: R.Šiškauskas, Š.Jasikevičius ir A.Macijauskas – kar¬tu surinko 68 taškus. Išvakarėse patyręs kulkšnies traumą, per rungtynes su lietu¬viais Predragas Stojakovičius net neapsivilko treniruočių kos¬tiumo. Serbų žvaigždė tik stebė¬jo, kaip jo rinktinė buvo išstumta iš Europos čempionų sosto. „Jugų” žvaigždės šįsyk neprilygo lietuviams. Dariaus Songailos ir Kšyštofo Lavrinovičiaus saugomas Predragas Drobnjakas pelnė 13 taškų, tačiau žaisdamas pataikė vos 2 iš 10 metimų. Marko Jaričius surinko 14 taškų, tačiau kovoda¬mas su Š.Jasikevičiumi ir A. Maci¬jausku prarado net 9 kamuolius.
Ramūnas Šiškauskas nelaukė kitų do¬vanos. 25-ąjį gimtadienį ketvirtfinalio dieną šventęs Lietuvos rinktinės puolė¬jas į „jugų” krepšį įmetė 27 taškus (6/8 dvitaškių, 3/6 tritaškių, 6/7 baudų) ir buvo pripažintas naudingiausiu rungty¬nių žaidėju. Prizą „Baltų Pippenui” įteikė NBA legenda Larry Birdas.– Ar prieš rungtynes su Serbija ir Juod¬kalnija užsiminėte komandos drau¬gams, kad gimtadienio dovanai ne pro šalį būtų pergalė?– Juokavome apie tai. Sakiau, kad sėdėsiu ant atsarginių žaidėjų suolo, o jūs padovanokite man pergalę.– Tačiau ant suolo sėdėti teko neilgai – žaidėte 28 minutes, per kurias pelnėte 27 taškus.– Pagavau žaidimo ritmą. Metimai skrido tiksliai, jaučiau žaidimą ir viskas neblogai sekėsi. Tokiu atveju kodėl gi negalėčiau im¬tis iniciatyvos? Tai stengiausi ir daryti.– Kokios mintys atėjo, kai varžovai su¬mažino skirtumą iki 4 taškų?– Nemaniau, kad galime pralaimėti. La¬bai gerai palaikė ant suolo tuomet sėdėję žaidėjai, taip pat sirgaliai. Susikaupėme, atradome savyje jėgų ir iš¬saugojome persvarą. Nors jėgų jau buvo likę nedaug. Tiesa, serbai irgi ne kažin kiek jų buvo išsaugoję.– Ar Larry Birdas įteikdamas prizą ne¬pakvietė į NBA?– Ne (juokiasi). Pasveikino su pergale, įteikė dovanėlę, ir tiek.Lietuva – Serbija ir Juodkalnija 98:82PUSFINALISVisus paskutinius rungtynių taškus pelnė lie¬tuviai. Nors, likus iki mačo pabaigos 3 min. 35 sekundėms, penkiais taškais (70:65) dar pirmavo prancūzai, lemiamą atkarpą Lietuvos rinktinė lai¬mėjo sausai – 9:0.Dvi Eurelijaus Žukausko įmestos baudos, Arvydo Macijausko tritaškis ir Sauliaus Štombergo bei Ramūno Šiškausko taškai užbaigė dramatišką dvikovą.„Gynyba nugalėjo. Atsilaikėme nuostabiai”, – rak¬tą į pergalę nurodė Mindaugas Žukauskas. Atletiški prancūzai ilgai nesugebėjo įminti lietuvių gynybos sistemos aikšte mįslės. 23-iąją min. Lie¬tuvos rinktinė buvo pasiekusi didžiausią persva¬rą-48:37.Antrajame kėlinyje Tony Parkerio vedami prancū¬zai pavijo savo varžovus, tačiau lemiamu momen¬tu į lietuviškus spąstus pateko ir Prancūzijos rink¬tinės lyderis. Kai iki mačo pabaigos liko 15 sek. (72:70), „San Amonio Spurs” žvaigždė turėjo ka¬muolį ir paskutinę galimybę prasimušti į finalą. Tačiau R.Šiškauskas, padedamas komandos drau¬gų, privertė jį suklysti ir perėmė kamuolį. „Šiek tiek apgailestauju, kad žaidimas nebuvo gražus. Nepelnėme tiek taškų kaip įprastai, bet rezultatas viską atperka”, – kiekvieną savo žaidė¬ją į kaktą drabužinėje tėviškai bučiavo Antanas Sireika.Šarūnas Jasikevičius vėl puikiai vadovavo Lietuvos rinktinės žaidimui. Nors lie¬tuvių įžaidėjui varžovai skyrė ypatingą dėmesį, jis sužaidė naudingiau už prancūzų ly¬derį Tony Parkerį. Š.Jasikevičius pelnė 11 taškų (3/7 tritaškių), atkovojo 10 (!) kamuolių ir atliko net 7 re¬zultatyvius perdavimus. „Sunku žaisti su kietai rung¬tyniavusiais prancūzais. Ne¬žinau kodėl, bet šį kartą jau¬čiausi ypač pavargęs fiziš¬kai”, – pripažino Šaras. Nors Tony Parkeris pelnė 24 taškus ir sužaidė rezultaty¬viausias savo rungtynes čem¬pionate, jis pataikė tik 8 iš 23 metimų ir prarado lemtingą kamuolį.„Mes buvome verti pergalės. Gaila, kad sukliudė teisėjai. Verčiau būčiau prametęs pas¬kutinį metimą negu taip pra¬radęs kamuolį”, – guodėsi T.Parkeris.„Nesuprantu priekaištų teisė¬jams. Tony pats sužaidė neat¬sakingai. Lietuviai tikrai tą¬dien žaidė geriau”, – su savo tėvynainiais nesutiko Pary¬žiaus „Basket Racing” klubo treneris Jackas Monclaras.Ramūnas Šiškauskas: „Pernelyg nesijaudinau“Per pusfinalio dvikovą su Prancūzija R. Šiškauskas padėjo paskuti¬nius taškus: lemiamos prancūzų atakos metu perėmė kamuolį iš T. Parkerio ir netrukus įmetė dvi baudas.– Ramūnai, prisiminkite momentą, kai perėmėte kamuolį iš Parkerio.– Man buvo patikėta dengti Parkerį. Ištaikęs progą, pamušiau jo varytą kamuolį. Griuvo keli žaidėjai, kamuolys riedėjo ir man pavyko jį pagriebti.– Kaip jautėtės, kai, likus 6,9 sek., stojote mesti baudų?– Pernelyg nesijaudinau. Jaučiausi taip, lyg mesčiau eilines baudas. Ti¬kėjau, kad vieną tikrai pataikysiu – tai būtų garantavę bent jau pratę¬simą, jei prancūzai dar būtų įmetę tritaškį.– Ar prieš varžybas ėmė didelis jaudulys?– Kai graikai nepateko į pusfinalį, žinojome, kad šį kartą reikia būti¬nai laimėti. Nors puikiai supratau mačo reikšmę, didelio jaudulio ne¬jaučiau.– Ką pirmiausia darysite po pusfinalio?– Reikia atgauti jėgas. Jų išeikvota nemažai. Šį kartą visi atrodėme kiek apsunkę. Galėjome surengti greitų atakų, bet kažkodėl buvome vangūs.
Lietuva – Prancūzija74:70FINALASŠarūnas Jasikevičius: „Vėliau suprasime, kas įvyko“Prie Europos čempiono titulo Lietuvos rinktinės įžaidėjas Š. Jasikevičius prisidėjo naudingiausio pirmenybių žaidėjo vardą ir buvo išrinktas į geriausių turnyro krepšininkų penketą.– Šarūnai, ką jums reiškia šie laimėjimai?– Prireiks laiko, kol suprasime, kas šiandien įvyko. Esu labai laimin¬gas ir dėl savo komandos draugų, trenerių kolektyvo, ir dėl visos ša¬lies. Prieš dvejus melus iš Europos pirmenybių grįžome tuščiomis, ta¬čiau žmonės vis tiek tikėjo mumis. Tikėjome savimi ir mes.– Kiek įtakos turėjo daugiatūkstantinė Lietuvos sirgalių minia tribūnose?– Jie pastumdavo mus, kai buvo sunku. Nepaisant sunkios pergalės prieš latvius, vis labiau jautėme aistruolių paramą. Turėjome žinių, kad iš Lietuvos vis daugiau lėktuvų su sirgaliais skrenda į Stokhol¬mą, ir jautėme, kad turime jiems kai ką grąžinti už palaikymą.– Jūs suteikėte daug džiaugsmingų akimirkų Ispanijai, kai ats¬tovavote „Barcelona” klubai, tačiau dabar jūs įskaudinote Ispa¬niją. Kaip jaučiatės?– Dar prieš turnyrą jaučiau, kad ateis laikas ir teks žaisti prieš vy¬rus, kurie yra mano geri draugai. Kai pusfinalyje ispanai įveikė italus, džiaugiausi su nugalėtojais, ta¬čiau nenorėjau su jais susidurti finale. Sunku žaisti prieš draugus. Bet kartais negalime rinktis. Privalome padaryti viską, kad laimėtų sava komanda.
Vieninga lyg kumštis Lietuvos komanda pir¬menybių maratoną Švedijoje pražygiavo nesuklu¬pusi: šešerios rungtynės – šešios pergalės. Galutinis finalo rezultatas neatspindi tikrojo lietu¬vių pranašumo prieš Ispanijos rinktinę. Po dviejų kėlinių Lietuvos komanda pirmavo 9 (40:31), po trijų – 14 (62:48), o 33-iają minutę -jau rekordi¬niu 21 taško skirtumu – 71:50. „Didžiuojuosi savo žaidėjais”, – po finalo ištarė Antanas Sireika.Lietuvos rinktinės treneriui sunkiausios buvo penkios paskutinės minutės: kai už penkias pra¬žangas aikštę vienas po kito paliko Darius Son¬gaila, Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas, Mindaugas ir Eurelijus Žukauskai, o varžovai vis artėjo.„Jaudinausi ir žiūrėjau, kas gali iškristi kitas”, -prisipažino A.Sireika.Nors per paskutines rungtynių minutes lietuviai paeiliui prametė penkias baudas, jų traukinys jau buvo nuriedėjęs per toli, kad ispanai pasivytų.Eurelijus Žukauskas finale žaidė taip pat sėkmingai, kaip ir per pus¬finalio dvikovą su prancūzais. Lietu¬vos rinktinės vidurio puolėjas pelnė 18 taškų (7/8 dvitaškių), atkovojo 7 kamuolius (5 – po varžovų lenta) ir blokavo vieną metimą. Lietuvis sėkmingai tvarkėsi su var¬žovų lyderiu Pau Gasoliu, kuris ne¬padėjo ispanams pasipuošti Euro¬pos pirmenybių aukso medaliais. „Memphis Grizzlies” žvaigždei ne¬buvo lengva kovoti nei su Dariumi Songaila, nei su Kšyštofu Lavrinovičiumi, kurie keisdavo E.Žukauską. Nors P.Gasolis įmetė 36 taškus, bū¬tent jo netaiklūs metimai nuo baudų metimo linijos (10/18) sužlugdė paskutines ispanų pastangas pasi¬vyti nutolusius varžovus. Ispanijos rinktinės lyderis pripaži¬no, kad lietuviai Stokholmo arenoje turėjo dar vieną ginklą. „Per triukšmą nebuvo girdėti, ką sakydavo mūsų įžaidėjas. Todėl prarasdavome daug laiko rengdami atakas”, – gyrė lietuvių sirgalius P.Gasolis.Lietuva – Ispanija93:84Lietuvių sirgaliai…IšvadosKrepšinis Lietuvai atnešė ne tik daug taurių, medalių, laimės akimirkų ir džiaugsmo ašarų, tačiau Lietuvos krepšininkai labai išgarsino mūsų tėvynę. Todėl daugybė lietuvių domisi krepšiniu, stebi vykstančias varžybas, seka įvairius įvykius susijusius su krepšiniu.krepšinis išgarsino Lietuvą, todėl mes turime didžiuotis, kad išugdome tokius krepšininkus, kurie labai stengiasi nešdami tautai garbę ir pasididžiavimą.Literatūros sąrašas:1. „Lietuvos ryto“ priedas „Krepšinis“, 2003 09 30, Nr. 30 (252) 2. „Lietuvos ryto“ priedas „Krepšinis“, 2003 09 16, Nr. 36 (250)3. Dienraštis „Lietuvos rytas“, 2003 09 16, Nr. 2164. Dienraštis „Panevėžio rytas“, 2003 09 16, Nr. 216 (2989)5. www.krepsinis.lt6. www.eurobasket.com7. Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas „Žalgirio vyrai“, leidykla „Vyturys“, 1987, Vilnius.