Kūno kultūros referatas apie sporto istorija

Krepšinis
Lietuvos krepšinio pradžia
Krepšinis Lietuvoje praktikuojamas nuo 1920. Iki ketvirtojo dešimtmečiovidurio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą.
Lietuvos rinktinė
Iki 1937 Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tad į Europos čempionatą Rygoje atvyko būdami autsaideriais. Tačiau tai nesutrukdė lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 Kaune lietuviai apgynė titulą. 1938 Romoje moterų rinktinė tapo Europos vicečempionėmis.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei.
Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992. Grįžo įsspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Po metų Vroclave įvyko nelauktas smūgis – Lietuvos rinktinė nusileido baltarusiams ir nepateko į Europos čempionatą.
Į 1995 Europos čempionatą lietuviams patekti pavyko. Čempionatas susiklostė sėkmingai – lietuviai vedami Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio nužygiavo iki finalo, ir tik ten, po dramatiškos ir kontraversiškai vertintos kovos nusileido Jugoslavijai.
1996 Atlantos olimpiadoje Lietuva vėl suklupo prie serbiško barjero – šįkart pusfinalyje. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Atlantos olimpiada buvo paskutinis turnyras, kai krepšinio aiistruoliai galėjo gėrėtis magišku Sabo (A. Sabonio) ir Šaro (Š. Marčiulionio) tandemu. Traumų persekiojamas Marčiulionis po šio turnyro pasitraukė iš rinktinės ir greitai baigė karjerą.
Kartų kaita paveikė rinktinės rezultatus – iki pat 2000 vyrų komandai nepavyko iškovoti rimtų trofėjų. Tik moterims 1997 pasisekė iškovoti Eu

uropos čempionių vardus. Tačiau tais metais lietuviai vėl priminė apie save. Dėl traumų rinktinei negalėjo atstovauti trys geriausi šalies krepšininkai – A. Sabonis, Ž. Ilgauskas ir A. Karnišovas, tačiau sumaniai J. Kazlausko vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius ir pusfinalyje patampė nervus iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei. Kelią į finalą amerikiečiams atvėrė pergalė vos 2 taškų skirtumu.
2001 laukė fiasko. Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą Turkijoje atvyko panašios sudėties, tačiau nepasiekė net ketvirtfinalio. Pralaimėjimas aštuntfinalyje latviams užkirto kelią į 2002 Pasaulio čempionatą.
2003 Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą važiavo kaip vidutiniokė. Tačiau naujosios Lietuvos žvaigždės – Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas ir kiti privertė nusilenkti visą Europą – po 64 metų pertraukos Lietuva vėl tapo Europos čempione.
2004 Atėnų olimpiadą Lietuva pradėjo galingai – grupėje užėmė pirmą vietą, o ketvirtfinalyje įveikė Kiniją. Tačiau pusfinalio barjeras pasirodė neeįveikiamas. Italijos rinktinė sustabdė lietuvių žygį, o rungtynėse dėl trečios vietos grupės varžybose įveikta JAV rinktinė pasirodė stipresnė.
2005 Europos čempionate Lietuvai neatstovavo dauguma geriausių krepšininkų. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo tik vienas varžybas. Deja, pačias svarbiausias – beviltiškas žaidimas ketvirtfinalyje lietuviams leido užimti tik penktą vietą.
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių. Ryškiausia jų pasiekta 2005, kai Lietuvos jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione.

Krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje krepšinis pradėtas populiarinti 1921 metais. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios kr

repšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komanda šiame čempionate žaidė 1924 metais.
Dabar Lietuvoje dirba 400 etatinių trenerių, krepšinio varžybose respublikoje teisėjauja 260 teisėjų, tarp jų 5 tarptautinės kategorijos, bei 3 FIBA komisarai. Apie 100 000 Lietuvos gyventojų žaidžia krepšinį savo malonumui.
Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų – jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, taip pat olimpinėse žaidynėse. Per neilgą Lietuvos krepšinio istoriją mūsų valstybės krepšininkai (vyrai) tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininkais (2003, 1996 ir 1992 metais jie iškovojo trečiąją vietą ir gavo bronzos medalius). Tris kartus Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), taip pat vieną kartą tapo Europos vicečempionais (1995 m. Atėnuose).
Mūsų šalies moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų tapo jaunimo ir jaunių komandos. Mus nuolatos džiugina ir Lietuvos krepšinio veteranai, laimėdami nugalėtojų ir prizininkų vardus pasaulio ir Europos čempionatuose.
Šiuo metu Lietuvos krepšininkai yra vieni pajėgiausių pasaulyje, tai atspindi pasiekti rezultatai paskutinėse svarbiausiose oficialiose krepšinio varžybose (2000 m. olimpinėse žaidynėse 3 vieta, Europos vyrų krepšinio čempionate 1 vieta). Pasaulio žiniasklaidos dėmesys didina šių pergalių reikšmę.
Garsiausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 metais Kaune. „Žalgirio“ sąskaitoje daugybė titulų; 1998 – 1999 m. Eurolygos de
ebiutantė „Žalgirio“ komanda laimi Eurolygos taurę. Iš viso per 10 LKL sezonų „Žalgiris“ 8 kartus tapo LKL čempionais.
Garsiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas yra Arvydas Sabonis, tapęs Europos, pasaulio bei olimpinių žaidynių čempionu, išrinktas geriausiu Europos krepšininku, sužaidęs keletą sėkmingų sezonų NBA.
Kiti garsūs lietuviai krepšininkai:
• Valdemaras Chomičius,
• Gintaras Einikis,
• Šarūnas Jasikevičius
• Žydrūnas Ilgauskas
• Rimas Kurtinaitis,
• Pranas Lubinas
• Arvydas Macijauskas,
• Šarūnas Marčiulionis,
• Modestas Paulauskas,
• Darius Songaila,
• Ramūnas Šiškauskas,
• Saulius Štombergas,

Futbolas

1911 – 1939
1911 m. Lietuvoje įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas Kaunas – Vilnius, kurį rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai.

1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkuriama Lietuvos sporto sąjunga (LSS). LSS jau 1920 m. norėjo surengti Lietuvos pirmenybes, tačiau norą pareiškė tik viena komanda.

1922 m. dalyvauti pirmajame Lietuvos futbolo čempionate panoro 10. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. Svečiai laimėjo 4:0.

1923 m. Ženevoje (Šveicarija) vykusiame FIFA kongrese Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į šią tarptautinę organizaciją. Antrajame čempionate dalyvavo 4 komandos. 1923 m. dienos šviesą išvydo S.Garbačiausko paruoštos 20 puslapių “Oficialios futbolo taisyklės”.

1924 m. Lietuvos futbolo čempionas paaiškėjo finalinėse Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojų dvikovoje. Kauno “Kovas” 2:1 įveikė Klaipėdos “Sportverein” vienuolikę.

1925 m. Lietuvos pirmenybės jau vyko trijose apygardose. Finale susitiko Kauno “Kovas” ir naujokė Šiaulių LFLS. Čempionais tapo “Kovo” futbolininkai.

1927 m. Lietuvos čempionato į finalą pateko Pagėgių “Sportverein” ir Kauno LFLS. Dėl anksti prasidėjusios ži

iemos, finalas įvyko tik 1928 m., kurį kauniečiai laimėjo 3:1. Lietuvos rinktinė žaidė dvejas rungtynes su Latvija (3:6) ir Estija (0:5). Nustebino tik “Kovo” pergalė prieš pajėgią Vienos “Hakoach” vienuolikę rezultatu 2:1.

1928 m. siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą atsisakyta dėl lėšų stokos. Lietuvos futbolo padangėje iškilo nauja pajėgi komanda – Klaipėdos KSS. Ji pirmenybių finale 3:1 įveikė Kauno LFLS.

1929 m. rinktinė antrajame Pabaltijo turnyre Rygoje vėl pralaimėjo abejas rungtynes: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione vėl tapo Klaipėdos KSS. 1930 m. šalies pirmenybėse laimėjo Klaipėdos KSS.

1930 m. už pažeidimus žaidėjai jau būdavo šalinami iš aikštės ne kelioms minutėms, o visam laikui. Trečiasis Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune. Lietuviai 2:1 nugalėję Estiją ir 3:3 sužaidę su Latvija, iškovojo pirmą vietą.

1931 m. pirmenybes 7 komandos vienu ratu pradėjo tik liepos 18 d. čempionais tapo Klaipėdos KSS.

1932 m. šalies pirmenybes pradėjo aštuonios komandos (prie septyniukės prisijungė Šiaulių “Makabi”), tačiau jau mėnesio pabaigoje buvo sustabdytas. FIFA atsirado dvi bylos dėl skolų austrų “Nicholsono” klubui ir Rumunijos Futbolo sąjungai. 1932 m. Lietuvos rinktinė turėjo net 8 tarpvalstybinius susitikimus, iš kurių 4 su Latvija (3 pralaimėjimai ir viena pergalė) ir 2 su Estija (abi pergalės – 1:0 ir 2:1). Lietuvos čempionatą laimėjo Kauno LFLS.

1933 m. šalies pirmenybėse 7 komandos jau rungtyniavo dviem ratais. Lietuvos rinktinė pirmą sykį dalyvavo pasaulio čempionato atrankos varžybose ir pralaimėjo Švedijai 0:2. Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune. Lietuva sužaidė lygiomis (1:1) su Estija. Latvija 1:0 nugalėjo Estiją. Sekančiais metais Pabaltijo turnyras neįvyko. Čempionu tapo Kauno MSK.

1935 m. vėl sugrįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. Finale Kauno “Kovas” 3:2 įveikė Klaipėdos KSS ir tapo čempionu. Pabaltijo turnyre Lietuva 2:1 nugalėjo estus ir 2:2 sužaidė su latviais tapo nugalėtojais, tačiau sekančiais rinktinė vienodu rezultatu 1: 2 pralaimėjo abejas rungtynes Pabaltijo turnyre.

1936 m.Lietuvos lygoje žaidė 8 pajėgiausios komandos vienu ratu, ir pirmenybės baigėsi liepos 5 d., nes pirmą kartą pereita prie varžybų vykdymo tvarkos ruduo – pavasaris. Kauno “Kovas” vėl tapo čempionu.

1937 m. Lietuvoje jau buvo iš viso apie 15 000 futbolininkų. Šalies rinktinė, jau keleri metai treniruojama užsieniečių, gana dažnai atrodė blankiai. Rinktinė 1937 metais po 2 sykius pralaimėjo Latvijai ir Estijai bei Rumunijai (Kaune – 0:2). 1937 m. Lietuvos rinktinė antrą kartą dalyvavo pasaulio čempionato atrankos varžybose. Ji Rygoje Latvijai pralaimėjo 2:4. Atsakomosios rungtynės Kaune sužaistos per Pabaltijo turnyrą: pralaimėta dar skaudžiau – 1:5.

1938 m. pradžioje į Škotijos “Celtic” klubą 3 mėnesių stažuotei buvo išvykę treneriai Č.Šopys (Kauno MSK) ir L.Chomičius (Klaipėdos KSS). 1938 m. įvyko Tautinė olimpiada. Futbolo varžybose dalyvavo 16 komandų. Lietuvos rinktinė sužaidė 7 susitikimus. Įsiminė “Ajaks” (Olandija) vizitas į Kauną ir Klaipėdą. Kauniečiai su pajėgiais varžovais sužaidė lygiomis (2:2), o Klaipėdos rinktinė net nugalėjo (4:1).
Pirmą kartą mūsų futbolo istorijoje Kauno Valstybiniame stadione jėgas išbandė Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės. Mūsiškiai pralaimėjo 1:2 (1:2). Pradėta galvoti turėti atskiras 14 – 16 ir 16 – 19 metų amžiaus rinktines.

1939 m. čempionės vardą pirmą sykį iškovojo Kauno LFS LGSF komanda. Ji vėliau pirmavo ir 1939 – 1940 m. pirmenybėse (laimėjo pirmąjį ratą). Šalies rinktinės treneriu buvo pakviestas V.Hanas iš okupuotos Austrijos.
Pagerėjus santykiams su Lenkija, Kauno rinktinė gegužės 14 d. viešėjo Varšuvoje ir 2:5 pralaimėjo šio miesto rinktinei. Vėliau Lenkijoje buvo Kauno LGSF, ir tenai sužaidė net šešerias rungtynes. Pažymėtinos lygiosios (2:2) su Varšuvos “Polonija” ir 2 pergalės vienodu rezultatu – 5:2 prieš Vilniaus “Smigly”, kuri tada rungtyniavo Lenkijos pirmenybėse.
1939 m. Klaipėda atiteko Vokietijos žinion, todėl KSS komanda persikėlė į Plungę.

1940 – 1944
1939 – 1940 m. pirmenybių rudens rato varžybas dar pavyko baigti. Priartėjus frontui prie Lietuvos ir įsiveržus į mūsų šalį sovietiniams tankams, sportinis gyvenimas apmirė.

1940 m. nutarta futbolo varžybas rengti apygardose. Tam turėjo įtakos dar ir tai, kad sportininkams vyriausybė panaikino lengvatas važiuoti geležinkeliu. Kai kuriose apygardose pirmenybės buvo arba nebaigtos, arba net nepradėtos. Tik Kauno apygardoje, įskaičius tarpusavio susitikimus 1939 m. rudenį, varžybos buvo baigtos. Šiaulių ir Ukmergės apygardose varžybos vykdytos tik vienu ratu. Tad pirmą kartą nuo 1922 m. šalies čempionas liko neišaiškintas.
Tačiau 1940 m. dar buvo surengtas Pabaltijo valstybių čempionatas. Trenerio V.Hano vadovaujami mūsiškiai Rygoje 1:1 sužaidė su estais ir 0:1 pralaimėjo latviams. Beje, draugiškose rungtynėse mūsų rinktinė abu varžovus Kaune nugalėjo (Estiją 2:0 ir Latviją 4:3).
1940 m. kelis sykius pasikeitė Kažo bei futbolo vadovybė. V.Hanui buvo pavesta treniruoti ir jaunuosius futbolininkus (apie 100 jaunuolių).
Rudenį jau ne savo valia futbolininkams buvo siūlomi varžovai Rytuose. Spalio 20 d. Kauno rinktinė Minske žaidė su “Dinamo” komanda ir pralaimėjo net 1:7. Tuo malonesnė po savaitės buvo mūsų komandos pergalė Kaune – 4:1.
Nepaisant sovietinės invazijos ir įvairiausių represijų, sportinio gyvenimo pulsas buvo jaučiamas ir 1941 m. pavasarį. Didžiuosiuose miestuose vyko “Žaibo” turnyrai ir draugiškos varžybos.
Lietuvos čempionatą gegužės 25 d. pradėjo 8 komandos: 4 Kauno, 3 Vilniaus ir 1 Šiaulių. Beje, vietoj senųjų klubų pavadinimų atsirado nauji – “Dinamo”, “Spartakai” ir “Spartuoliai”.
Deja, jau birželį vienus okupantus pakeitė kiti – bolševikus išvijo naciai. Frontas greitai nuslinko tolyn į Rytus, o Lietuvoje vėl atgijo sportinis gyvenimas: atsikūrė sporto organizacijos, klubai. Kūno kultūros rūmai įsteigė sporto šakų komitetus: Futbolo komitetui vadovavo J.Citavičius. Buvo tvarkomos futbolo aikštės ir stadionai.
Deja, Lietuvos futbolo pirmenybės vos po 3 – 5 susitikimų buvo nutrauktos. Žaista nemažai draugiškų rungtynių: jau liepos mėn. Kaune susitiko 2 miesto rinktinės. Vėliau kauniečiai įveikė Marijampolę 6:1 ir 10:0. Rugsėjo mėn. susitiko Vilniaus ir Kauno rinktinės – 4:0 laimėjo kauniečiai.
Spalio – lapkričio mėn. surengtos Kauno pirmenybės, kuriose 6 komandos žaidė vienu ratu. Vyko varžybos Šiauliuose ir kitose sporto apygardose. Kartu su lietuvių klubais žaidė vokiečių karių komandos “Luftvaffe”, “Reichsbahn”, “Vermacht”.
Deja, dėl lėšų trūkumo ir okupacinės valdžios apribojimų neįvyko planuotas Pabaltijo turnyras.
Panašiai futbolo reikalai klostėsi ir kitais karo metais. 1942 ir 1943 m. šalies pirmenybės vyko apygardose, o po to jų nugalėtojai olimpine sistema kovodavo dėl čempiono titulo. Buvo komandų, kurios įsiamžino futbolo istorijoje, sužaidusios vos vienas rungtynes.

1944 m. Lietuvos pirmenybėse 2 ratais dalyvavo 9 komandos, ir iki jų pabaigos tetrūko 6 rungtynių. Bet vėl prie Lietuvos priartėjus karo frontui, jos liko nebaigtos. Apygardų lygoje (išskyrus Šiaulių) taip pat pirmenybės nebaigtos.
Negreitai sportinis gyvenimas atgijo ir išvijus vokiečius. Sovietinės represijos, suėmimai ir trėmimai tęsėsi ilgai. Nemažai futbolininkų ir buvusių Futbolo komiteto vadovų pasitraukė į Vakarus. Keli žinomi futbolininkai žuvo karo frontuose, tarp jų ir ilgametis rinktinės kapitonas karo lakūnas Romualdas Marcinkus.

1945 – 1950
Lietuvos pirmenybės 1945 m. buvo surengtos rudenį. Finaliniame etape galėjo dalyvauti visų didžiausių miestų, Suvalkijos, Telšių ir Tauragės čempionai.

1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo TSRS pirmenybėse. Pačios žemiausios pakopos – III grupės – IV zonos turnyre rungtyniavo respublikos rinktinė – vienintelė tarp klubinių komandų – ir užėmė ketvirtą vietą.

1947 m. Lietuvos čempionate jau dalyvavo 10 komandų.
Kauno jauniai (pirmosios gimnazijos vardu) vėl į Lietuvą parsivežė TSRS taurę. Tačiau šį sykį tai buvo pasiekta suklastojus kai kurių futbolininkų dokumentus.
Šalyje jau buvo per 5000 futbolininkų.

1948 m. Rygoje Lietuvos rinktinė laimėjo pirmąjį kartą po karo surengtą Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda liko antra, finale 0:3 pralaimėjusi Maskvos rinktinei. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar “Žalgirio”) ir Jaunimo stadionai. Beje, juos statė vokiečių belaisviai.
Vilniaus futbolo meistrų komanda buvo įtraukta į TSRS “A” klasės varžybas.

1948 m. Respublikinis kūno kultūros ir sporto komitetas 10 000 egzempliorių tiražu išleido 52 psl. apimties “Futbolo žaidimo taisykles”.
Spaudoje atsirado daug džiugių pranešimų, kad susikūrė nemažai naujų komandų net kaimo vietovėse, kad įrengta beveik 100 futbolo aikščių.
Vilniuje Lietuva vėl laimėjo Pabaltijo turnyrą – su Latvija 1:0, su Estija 2:1.

1950 m. Lietuvos pirmenybėse eilinį kartą pakeista jų rengimo tvarka. Iš pradžių dviejuose pogrupiuose vienu ratu rungtyniavo po aštuonias komandas. Po to atskirai buvo išsiaiškintos vietos nuo pirmos iki aštuntos ir tarp likusiųjų. Aiškiai pranašesnės už kitas buvo Kauno “Inkaras” ir Šiaulių “Elnias”. Jie trečioje vietoje likusią Klaipėdos “Audrą” atitinkamai aplenkė 12 ir 10 taškų. Vilniaus “Spartako” meistrų komanda TSRS “B” klasės pirmenybėse užėmė trečiąją vietą. Tik 2 taškų jai pritrūko, kad patektų į “A” klasę. TSRS jaunių pirmenybėse trečią vietą užėmė ir Lietuvos komanda.

1951 – 1960
1951 m. šalies pirmenybėse dalyvavo tik 12 komandų. Vėl pajėgiausias buvo Kauno “Inkaras”. Vilniaus “Spartakas” “B” klasėje užėmė antrąją vietą ir pirmą sykį iškopė į TSRS “A” klasę.

1953 m. sporto mokyklose įvesti futbolo skyriai, o Vilniuje atidaryta “Spartako” vaikų futbolo mokykla. Pirmą kartą paskelbtas Lietuvos 33 geriausių futbolininkų sąrašas, kuriame daugiausia buvo čempiono “Inkaro” atstovų (net 8). “Spartako” meistrai, užėmę paskutinę – vienuoliktą – vietą TSRS čempionate.
Lietuvos čempionatas vyko nusistovėjusia tvarka tarp 12 komandų. Tiesa, po kelerių rungtynių pasitraukė Vilniaus “Dinamo”. Buvo rašoma, kad komandos pirmenybėms pasirengė gerai, tačiau vėl ryškiai išsiskyrė Kauno “Inkaras”, aplenkęs “Limą” net 10 taškų, o “Elnią” – 12. Čempionai vienas rungtynes “Elniui” pralaimėjo net 1:6.
“Tiesos” taurės varžybose dalyvavo 327 komandos. Taurę laimėjo čempionas “Inkaras”.

1956 m. Vilniaus “Spartako” meistrai “B” klasės pirmosios zonos varžybose užėmė tik 9-ą vietą. 1956 m. Vilniuje viešėjo Kinijos rinktinė ir ji 1:0 įveikė mūsų vienuolikę. Dvejas tarptautines rungtynes žaidė ir Vilniaus “Spartako” meistrai. Jie iš pradžių 2:1 nugalėjo Švedijos antro diviziono komandą – Stokholmo “Stiure”, o su Valkeakoskio “Haka” iš Suomijos sužaidė lygiosiomis 0:0.

1957 m. Vilniaus “Spartakas” TSRS “B” klasės antrojoje zonoje atsidūrė vienuoliktoje vietoje. 1957 m. pavasarį atidarytas Vilniaus telecentras – netrukus prasidėjo ir futbolo varžybų transliacijos iš Vilniaus “Žalgirio” stadiono.
Vilniuje vyko Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiada. Kaip ir prieš trejus metus, Lietuvos klubų rinktinė (be meistrų) užėmė antrą vietą (po Latvijos) – 0:0 su Latvija, 4:0 su Estija ir 1:1 su Baltarusija.
Vilniaus “Spartakas” pasiekė TSRS klubinių komandų turnyro pusfinalį, kur 0:1 pralaimėjo Maskvos “Dinamo” 19-osios tarybos ekipai. Pabaltijo radijo taurės varžybose (žaidė šalių čempionai) Šiaulių “Elnias” užėmė trečią vietą, jis pralaimėjo abu susitikimus Latvijos čempionams ir pasidalijo po pergalę su estais.
“Spartako” vidurio gynėjas Algirdas Kulikauskas atstovavo TSRS II rinktinei Maskvoje su Čekoslovakijos (1:1) ir Budapešte su Vengrijos (2:2) antrosiomis komandomis.
Vilniaus centriniame stadione pradėta rengti daiktines loterijas pagal žiūrovų pirktus į rungtynes bilietus.

1959 m. svarbiausiu metų įvykiu tapo LFFįkūrimas (gegužės 15 d.) – pirmininku išrinktas Jonas Uloza, atsakinguoju sekretoriumi – Stanislovas Paberžis.
Iki to laiko viso pokario metų futbolo reikalus tvarkė Respublikinio sporto komiteto futbolo sekcija.
Vilniaus spartakietis A.Kulikauskas Maskvoje žaidė po vienas kontrolines rungtynes TSRS pirmojoje ir olimpinėje rinktinės.

1960 m. didžiausią futbolo mėgėjų dėmesį kėlė Vilniaus “Spartako” meistrų komandos žaidimas TSRS “A”klasės pirmenybėse. Deja, mūsų futbolininkai tarp 22 komandų buvo tik dvidešimti. Ne ką geriau TSRS “B” klasėje žaidė ir debiutavusi Kauno “Banga”.

1971 – 1980
1972 m. sėkmingai TSRS antrosios lygos antrosios zonos varžybose žaidė “Žalgiris”, užėmęs trečią vietą, “Atlantas” nuo vilniečių atsiliko 4 taškais ir buvo ketvirtas.
Kaunietis K.Andziulis pateko į TSRS geriausiųjų teisėjų dešimtuką. TSRS aukščiausioje lygoje pradėjęs teisėjauti R.Juška tais pačiais metais gavo sąjunginę kategoriją.
“Žalgiris” laimėjo antrosios lygos antrosios zonos varžybas (V.Dirmeikis įmušė 24 įvarčius), bet pusfinalio turnyre Ašchabade tebuvo šeštas (paskutinis) ir į I lygą nepateko.
Pagausėjo pasiekimų TSRS varžybose. Vilniaus “Šviesa” studentų pirmenybėse – antra, profsąjungų sporto draugijų turnyre “Žalgiris”trečias.

1977 m “Žalgiris” sugrįžo į TSRS pirmąją lygą. TSRS jaunių pirmenybėse nugalėjo Klaipėdos.

1978 m. “Žalgiris tarp 20 pirmosios lygos komandų užėmė 7-ą vietą ir nusipelnė daugelio futbolo specialistų pagyrimo žodžių.

1979 m. “Žalgiris” pirmosios lygos turnyre pakilo viena vieta aukščiau – buvo šeštas, bet reikšmingesnė buvo tokia pat užimta vieta TSRS tautų VII spartakiadoje Maskvoje. 1979 m. “Žalgiris” vos išsilaikė pirmojoje lygoje – užimta tik 18-ta vieta (po pirmojo rato – devinta). R.Juška teisėjavo Maskvos olimpinių žaidynių futbolo turnyre, TSRS teisėjų dešimtuke jis – trečias. Sąjunginės kategorijos teisėjo vardas suteiktas vilniečiui J.Muliuoliui. Į TSRS jaunių rinktines kviesti V.Buzmakovas, I.Pankratjevas, R.Mažeika, A.Savukynas ir R.Žamba.

1981 – 1990
Didžiųjų laimėjimų metai
1981 m. TSRS pirmosios lygos čempionate “Žalgiris” buvo šeštas, o jo dubleriai – treti.

1982 m. “Žalgiris” laimėjo TSRS pirmosios lygos čempionatą ir iškopė į aukščiausiąją lygą. Sekančiais metais nustebino puikus “Žalgirio” debiutas TSRS aukščiausiosios lygos pirmenybėse: po pirmojo rato mūsų reprezentantai buvo pirmojoje vietoje, o čempionatą baigė penkti. Vilniečiui Romualdui Juškai suteikta tarptautinio teisėjo kategorija.

1983 m. Lietuvoje jau buvo 43 000 futbolininkų. R.Juška pripažintas geriausiu TSRS teisėju.

1984 m. TSRS čempionate “Žalgiris” žaidė prasčiau negu prieš metus ir liko devintas. Dubleriai užėmė 15-ą vietą. Lietuvos studentų rinktinė, sudaryta daugiausia iš “Žalgirio” futbolininkų, laimėjo TSRS studentų žaidynes. Kitais metais “Žalgiris” TSRS pirmenybėse užėmė 7-ą vietą, o Klaipėdos “Atlantas” tapo antrosios lygos zonos nugalėtoju ir, laimėjęs pereinamąjį turnyrą, iškopė į I lygą. TSRS V.Baltušnikas tapo Europos jaunių (16 m.) čempionu.

1986 m. “Žalgiris” TSRS čempionate užėmė aštuntą vietą. Nesėkmingai pirmojoje lygoje žaidė Klaipėdos “Atlantas”, užėmęs priešpaskutinę, 23-iąją vietą. TSRS olimpinėje rinktinėje po keletą rungtynių sužaidė žalgiriečiai V.Sukristovas ir A.Janonis. Įvairiuose jaunių ir jaunimo turnyruose rungtyniavo A.Kalinauskas, V.Baltušnikas, G.Staučė ir R.Kapustas.

1987 m. labai sėkmingi buvo “Žalgirio” sezonas: ir pagrindinė, ir dublerių komandos užėmė trečiąsias vietas ir įgijo teisę žaisti UEFA taurės turnyre. Liepos mėn. Zagrebe (Kroatija) “Žalgirio” futbolininkai atstovavo TSRS XIV pasaulio studentų žaidynėse. Finale 5:0 įveikė P.Korėjos komanda ir tapo turnyro nugalėtoju. UEFA taurės turnyre “Žalgiris” žaidė su Vienos “Austrija. Rugsėjo 7 d. Vilniuje “Žalgiris” svečius nugalėjo 2:0, atsakomąsias rungtynes pralaimėjo 2:5. TSRS čempionate “Žalgiris” vėl užėmė aukštą 5-ą vietą ir vėl įgijo teisę rungtyniauti dėl UEFA taurės. Žalgiriečiai A.Janonis ir A.Narbekovas su TSRS rinktinė tapo olimpiniais čempionais, o V.Sukristovas TSRS rinktinės sudėtyje Europos pirmenybėse buvo apdovanotas sidabro medaliu. Europos jaunių (18 m.) čempionu TSRS rinktinės sudėtyje tapo vartininkas G.Staučė. UEFA taurės turnyre “Žalgiris” pirmajame etape nugalėjo ICA”Geteborg” (Švedija) klubą (2:0 Vilniuje ir 0:1 Geteborge). Antrame etape žalgiriečiai pralaimėjo Belgrado “Crvena zvezda” komandai (1:4 Belgrade ir 0:1 – Vilniuje). 1989 m. žalgiriečiai užėmė 4-ą vietą. Tai garantavo kelialapį kitais metais į UEFA taurės varžybas, bet juo trečią kartą “Žalgiris” jau nebepasinaudojo dėl politinės situacijos Lietuvoje.
TSRS antrosios lygos penktojoje zonoje iš karto rungtyniavo 2 mūsų respublikos komandos – Klaipėdos “Atlantas” (užėmė 8 – ą vietą) ir Kauno ASMM “Inkaras” (22 – a vieta – paskutinė).

1990 m. Lietuvos komandos pasitraukė iš TSRS pirmenybių. “Žalgiris” ir “Atlantas”, pasivadinęs “Sirijumi” dalyvavo Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje buvo 16 komandų. Nemažai Lietuvos futbolininkų išvyko rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusijoje. V.Ivanauskas, A.Narbekovas ir V.Sukristovas rungtyniavo Maskvos “Lokomotyve”.

1991 – 2000
1991 m. atsisakyta Baltijos čempionato ir nutarta reformuoti šalies pirmenybių sistemą, pereiti prie “ruduo – pavasaris”. Todėl Lietuvos čempionatas (tarp 15 komandų) truko tik vieną ratą – nuo kovo iki birželio. Po 42 metų pertraukos buvo atnaujintas Baltijos šalių turnyras.
Gruodžio 9 d. LFF po 51 metų priverstinės pertraukos buvo sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Tai buvo nuspręsta Niujorke, FIFA posėdyje, kur buvo ištraukti 1994 m. pasaulio čempionato burtai. Lietuva pateko į 3-ją grupę, kur jos varžovėmis tapo Ispanija, Airija, Danija, Šiaurės Airija, Albanija ir Latvija.

1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažino Lietuvos provizorinę narystę.
Metų pradžioje įvyko Lietuvos Futbolo federacijos rinkimų ir ataskaitos konferencija. Prezidentu išrinktas jos generalinis sekretorius V.Dirmeikis.
Lietuvos nacionalinė rinktinė, vadovaujama Algimanto Liubinsko, dalyvavo Pasaulio čempionato atrankos turnyre. Pirmąsias rungtyse Belfaste su Šiaurės Airija baigė 2:2. Iš viso Lietuvos rinktinė 1992 m. rungėsi net 13 – oje susitikimų.
Pirmą kartą “Žalgiris” atstovavo nepriklausomai Lietuvai Europos šalių čempionų taurės turnyre ir 2 kartus pralaimėjo (0:6 ir 0:2) Olandijos Eindhoveno komandai.

1994 m. pirmąjį Lietuvos moterų čempionatą laimėjo Kauno “Olimpijos – Centro” žaidėjos.

1995m. pabaigoje antrajai kadencijai LFF prezidentu perrinktas V.Dirmeikis, sekretoriumi – P.Mieželis. Lietuvos rinktinei jau vadovavo B.Zelkevičius. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiektos garbingos lygiosios (0:0). Nenuliūdino ir minimalus pralaimėjimas Vilniuje pasaulio čempionams italams 0:1. Pagal FIFA reitingą spalio ir gruodžio mėnesiai Lietuva buvo pakilusi net IKI 43 – ios vietos pasaulyje.

1996 m. surengtas pirmasis (kelių etapų) šalies salės futbolo čempionatas.

1999 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse 0:0 sužaidė su Argentina. 1999 m. pirmą kartą Europos mėgėjų taurės (“Regions cup”) varžybose dalyvavo mūsų šalies komanda – Šilutės “Laisvė. Visus įvykius nustelbė intrigos ne futbolo vejose, o dėl valdžios. Dar prieš futbolo sezoną opozicija ir kai kurie klubai reikalavo LFF prezidento V.Dirmeikio atsistatydinimo. Jis tai padarė, bet dar kurį laiką pasiliko gen.sekretoriaus poste.
V.Dirmeikis atsistatydino balandžio 1-ą dieną, o prezidento pareigas laikinai ėjo V.Zimnickas. Spalio mėnesį įvyko ataskaitos ir rinkimų konferencija, kurioje LFF prezidentu išrinktas kaunietis L.Varanavičius.

Lengvoji Atletika
Lengvoji atletika – integralinė sporto šaka, jungianti ciklinių ir aciklinių lokomocijų pratimų rungtis. Tai ėjimas, bėgimas, metimai, vertikalūs ir horizontalūs šuoliai. Atliekant lengvosios atletikos pratimus optimaliu ir efektyviausiu būdu ugdomos svarbiausios žmogaus fizinės ypatybės: greitis, jėga, ištvermė, lankstumas, vikrumas bei daugybė kitų žmogaus gyvenime būtinų judesių elementų mokėjimų ir įgūdžių, kurie sudaro pagrindą toliau tobulintis daugelyje kitų sporto šakų.
Atletika – senovės graikų kalbos žodis, reiškia pratimą, kovą. Senovės graikai atletais vadino žmones, kurie varžėsi jėgos, greitumo,vikrumo pratimuose.
Lengvoji atletika yra sutartinis sporto šakos pavadinimas, jis neatspindi pratimų atlikimo pobūdžio ir jų prigimties-atsiradimo. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, formuojantis šiuolaikinėms sporto šakoms, buvo sujungti ėjimo, bėgimo, šuolių ir metimų pratimai ir pavadinti lengvąja atletika.
Daugelyje šalių lengvoji atletika vadinama tiesiog atletika (athletic-angl.) arba pratimais stadiono take ar lauke (track and field athletic-angl.).

Pratimų grupės Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai) Pratimų grupės

Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai)
ĖJIMAS

Sportinis ėjimas
1 km
2
3
5
10
20
30
50
1 valandos
2 valandų BĖGIMAS BE KLIŪČIŲ Trumpieji nuotoliai
30 m
50
60
100
200
300
400

Vidutinieji nuotoliai
500
600
800
1000
1500
2000

Ilgieji nuotoliai
3000
5000
10000

Ilgiausieji nuotoliai
20000
25000
30000
Vienos
Pratimų grupės

Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai) Pratimų grupės

Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai)
KLIŪTINIS BĖGIMAS Barjerinis bėgimas
50 m
55
60
80
100 (moterys)
110 (vyrai)
200
300
400

Kliūtinis bėgimas
1500
2000
3000 ESTAFETINIS BĖGIMAS Trumpųjų nuotolių
4×60 m
4×100
4×200
4×400

Vidutiniųjų nuotolių
5×500
3×800
4×800
10×1000
4×1500

Mišrūs nuotoliai
400+300+200+100
800+400+200+100

Miesto gatvėmis
Laisvai pasirenkami
Pratimų grupės

Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai) Pratimų grupės

Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai)

NATŪRALIOS SĄLYGOS Bėgimas vietovėje (krosas)
300 m
500
1000
1500
2000
3000
5000
6000
8000
10000
12000

Plentu (keliu)
5 km
10 km
20 km
30 km
42 km 195 m (maratonas) ŠUOLIAI Įsibėgėjus per vertikalias kliūtis
į aukštį
su kartimi

Įsibėgėjus per horizontalias kliūtis
į tolį
trišuolis
Pratimų grupės

Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai) Pratimų grupės

Pratimų rūšys (nuotoliai ir variantai)
METIMAI Ietis
800 g (vyrai)
600 g (moterys)

Diskas
2 kg (vyrai)
1,5 kg (moterys)
1 kg (berniukai, jaunės, jaunutės, mergaitės)

Kūjis
7,275 kg (vyrai)
6 kg (moterys)
5 kg (berniukai)

Rutulys (stūmimas)
7,275 kg (vyrai)
5 kg (jaunučiai)
4 kg (moterys ir jaunuolės, berniukai)
3 kg (jaunutės ir mergaitės) DAUGIAKOVĖS

Septynkovė (2 dienos) moterys

Stadione:
100 m b/b, rutulys,
aukštis, 200 m,
tolis, ietis, 800 m
Manieže:
60 m, tolis, rutulys,
aukštis, 60 m b/b,
kartis, 1000 m

Dešimtkovė (2 dienos) vyrai

Stadione:
100 m, tolis, rutulys,
aukštis, 400 m, 110 m b/b
diskas, kartis, ietis, 1500 m

Jaunimas
Stadione:
100 m, tolis, rutulys (6 kg),
aukštis, 400 m,
110 m b/b (100 cm)
diskas (1,5 kg), kartis,
ietis, 1500 m

Leave a Comment