Turinys
XIX a. – XX a. pr……………………………………………………………………………………………………………………… 31918 – 1940 m………………………………………………………………………………………………………………………………. 51945 – 1959 m……………………………………………………………………………………………………………………. 61986 – 1990 m…………………………………………………………………………………………………………………… 91986 -1995 m……………………………………………………………………………………………………………………… 11Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………… 14XIX a. – XX a. pr.Lietuvos aviacijos sporto pradininkai – aviakonstruktorius J. Dobkevičius, A. Gustaitis, B. Oškinis, B. Karvelis, prof. Z. Žemaitis, pir¬masis parašiutininkas V. Morkus, legendinis lakūnas S. Darius.Lėktuvų sportas kaip savarankiška sporto ša¬ka pradėta vystyti Kiaune. Jos pradžia susijusi su nepriklausomybės kovų metais gimusia ka¬ro aviacija. Pirmą kartą aukštojo pilotažo fi¬gūrą – „mirties kilpą“ – Lietuvoje 1920.12.11 atliko dvidešimtmetis pilotas, būsimasis aviakonstruktorius J. Dobkevičius lėktuvu „FokkerDVII“.1927.05.01 įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK), kurio kūrėjai – žinomi to meto visuo¬menės, kultūros veikėjai, kariuomenės atsto¬vai (K. Petrauskas, J. Vailokaitis, J. Vileišis, gen. S. Žukauskas ir kt.). Daugiausia lėktuvų sportu užsiiminėjo karo lakūnai. 1929 m. klu¬bas turėjo vienintelį lėktuvą „Albatros-B2“. Nuo 1924 m. Kaune karo aviacijos dirbtuvėse lakūnas ir konstruktorius A. Gustaitis (1898.03.27-1941.10.16) konstravo ir statė lėk¬tuvus ANBO. Sportininkams ypač patiko dvivietis mokomasis lėktuvas ANBO 2 (1927 m.). Vėliau aeroklube pasirodė ir kitų konstrukci¬jų lėktuvų: anglų Do Haviland firmos „Džipsi Moth“, „Tiger Moth“, vokiečių Biuker firmos „Jungmann“, „Jungmeister“. Skraidymas lėk¬tuvais buvo brangus, todėl negalėjo tapti po¬puliaria ir lengvai prieinama sporto šaka.Didžiausią įtaką aviacijos vystymui Lietuvoje turėjo legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Gi¬rėnas. S. Darius (Jucevičius) – vienas Lietuvos sporto organizatorių ir aviacijos sporto pradininkų, LAK steigėjų. 1927 m. išvyko į JAV. Tuo metu jiems ir kilo mintis perskristi per Atlan¬tą iš Niujorko iki Kauno be tarpinių nusileidi¬mų (7186 km).Tai buvo sudėtingas uždavinys. 1919 – 1932 m. Šiaurės Atlantą bandyta perskristi 84 kartus. Žuvo 26 lakūnai. Navigaciniu požiū¬riu sėkmingi buvo tik 14 skrydžių, 3 lakūnai įveikė po 6 tūkst. km.Lietuviai lakūnai savo skrydį pradėjo 1933.07.15 pakilę iš Niujorko Benneto aero¬dromo. Skrido lėktuvu „Lituanica“, kurį patys lakūnai perdirbo iš šešiaviečio lėktuvo „Bellanca J-6 300 Model CH“. Lakū¬nai jį įsigijo už visas savo santaupas ir kuklias JAV lietuvių aukas. Lėktuve nebuvo šiuolai¬kinių navigacinių prietaisų, radijo, lakūnai ne¬turėjo ir parašiutų. 1933.07.16 Darius ir Girė¬nas įveikė Atlanto vandenyną, tačiau 07.17 0 vai. 36 min. lėktuvas patyrė avariją ir lakūnai žuvo. Tai įvyko miške, netoli Soldino (Mislibožo), maždaug 120 km nuo Berlyno, kai ore išbūta 37 val. 11 min., įveikti 6411 km ir iki Kauno buvo likę tik 650 km. Darius ir Girė¬nas savo didvyrišku skrydžiu pelnė visuotinę pagarbą ir tapo pasaulinio garso lakūnais, pa¬vyzdžiu šimtams būsimųjų Lietuvos lakūnų.Aviacijos sporto Lietuvoje vystymui padėjo ir lakūno instruktoriaus F. Vaitkaus skrydis per Atlantą 1935.02.21-22 d. lėktuvu „Lituanica II“ (patobulintas „Lockheed L5C Wega“). Jis per 21 val. 30 min. įveikė 5100 km ir nusilei¬do Airijoje dėl degalų stokos.Pirmosios lėktuvų sporto varžybos Lietuvoje įvyko 1938 m. -1 tautinės olimpiados pirmeny¬bėse. Sportininkai skrido maršrutu: Kaunas -Jurbarkas – Panevėžys – Kaunas ir atliko figū¬rinį skraidymą. Nugalėtoju tapo J. Dovydaitis (vėliau žinomas rašytojas). 1939.08.14 -19 Kau¬ne surengtos Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lie¬tuvos (SFLL) lakūnų varžybos. Maršruto Tali¬nas – Ryga – Joniškis – Palanga – Kaunas nu¬galėtoju tapo kpt. K Rimas. Aukštojo pilotažo rungtį – laisvai pasirinktų figūrų komplesą – per 10 min nuo 200 iki 800 m aukštyje geriausiai atliko L. Kinaitis.
Sklandymo mokyklą Lietuvoje įkūrė 1932.08.15 Kaune, Petrašiūnuose (Pažaislyje), Kauno aukštesniosios technikos mokyklos (KATM) aviacijos būrelio nariai. Kūrėjų branduolį sudarė B. Oškinis, V. Butkevičius, J. Dovydaitis, G. Miliūnas, A. Paknys ir kt. Būrelio nariai Pažaislyje sklandė savo pačių rankomis 1932 m. gamintu B. Oškinio su¬konstruotu .mokomuoju sklandytuvu T 1 („Technikas 1“). 1933 m. mokykla perkelta į Nidą ir ten veikė iki 1939 m. 1933-1938 m. Ni¬dos mokykloje parengti 79 C pilotai (jais bu¬vo laikomi visi,… kurie skrisdami sklandytuvu išsilaikydavo ore ilgiau kaip 5 min). Čia sėk¬mingai skraidyta nuo aukščiausios – Sklandy¬tojų kopos.1936 m. sklandytuvu „Sakalas“, pasinaudo¬jus audros debesiu, nuskrista 75 km nuo Ni¬dos iki Palangos. Tai buvo pirmasis skridimo į tolį Lietuvos rekordas. 1939 m Lietuvos rinktinė dalyvavo Suomi¬jos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) var¬žybose Kaune. Sklandytojų rinktinę sudarė B. Oškinis, A. Gysas, J. Pyragius. Sklandyto¬jai atliko išsilaikymo ore, pasiekto aukščio ir skridimo nuotolio pratimus. A. Gysas nuskri¬do 169 km, pasiekė 1750 m aukštį ir ilgiausiai išsilaikė ore – 5 vai 49 min. Jis ir tapo trijų pra¬timų absoliučiu varžybų čempionu. Komandi¬nėje įskaitoje nugalėjo Lietuvos rinktinė. Skraidyta įvairios konstrukcijos sklandytuvais.1935.06.02 Kauno aerodrome LAK sureng¬tose pirmosiose oficialiose Lietuvos aviamo¬delių ir oro balionų varžybose (kuriose dau¬giausia buvo leidžiami balionai) 1-ąją vietą lai¬mėjo kolektyvinis Nidos sklandymo mokyklos modelis su guminiu varikliu, kuris per 3 skri¬dimus ore išsilaikė 40,8 sek. 1936.08.28 Kau¬ne, LAK patalpose, 2 dienas veikė pirmoji aviamodelių paroda, kurioje demonstruota per 20 modelių. 1937.05.16 LAK 10-mečio minė¬jimo šventėje aviamodelių varžybose jau skrai¬dinta apie 60 aviamodelių. 1937 m. Lietuvos aviamodelizmo pirmenybėse dalyvavo 12 spor¬tininkų su 15 modelių. Sklandytuvų modeliais 1-ąją vietą užėmė V. Ožinskis, motoriniais mo¬deliais – M. Blynas. 1938 m. I lietuvių tauti¬nės olimpiados aviamodelizmo varžybose už¬registruoti 42 skridimai, nugalėtojais tapo V. Šakalys, V. Ožinskis ir P. Motiekaitis.Klubas organizavo įvairias lenktynes. Vie¬nos populiariausių buvo ralio lenktynės „Ap¬link Lietuvą“. Varžytasi įvairių markių au¬tomobiliais, tačiau, priklausomai nuo varik¬lio galios, išskirtos dvi kategorijos. Pagrindi¬niai automobilio reikalavimai buvo: stiprus signalas ir šviesa, apžvalgos veidrodis, vei¬kiantis starteris. 1931.07.24 duotas startas pir¬mosioms lenktynėms (ralio Lietuvoje pradžia). Varžybų trasa:Kaunas-Zarasai-Rokiškis-Biržai-Panevėžys-Šiauliai-Telšiai-Klaipėda-Jurbarkas-ŠakiaiVilkaviškis-Marijampolė-Alytus-Kaunas. Bendras maršruto ilgis -1020 km. Pirmajame ralyje dalyvavo 14 automobilininkų (tarp jų ir K. Petrauskas „Buick“ markės automobiliu) ir 12 motocik¬lininkų. Varžybų nugalėtojas – karo lakūnas P. Hiksas – automobiliu „Dogde Brothers“ (vidutinis greitis – 31,999 km/val) trasą įvei¬kė per 32:35.44,0. Jis nugalėjo ir 1932 m. var¬žybose.Tarptautiniame Monte Karlo ralyje lietu¬viai pirmą kartą dalyvavo 1931 m. (K. Martinkus ir J. Pyragius). Jie važiavo amerikie¬čių markės automobiliu „Oakland“. Iš 194 tais metais dalyvavusių ralyje finišavo tik 62. Lietuviai buvo trisdešimti. Šio rezultato vė¬liau nepagerino nė vienas Lietuvos ekipažas. Vienu šio ralio tarpiniu punktu neretai buvo Kaunas.Motociklų sporto pirmieji žingsniai buvo la¬bai sunkūs, nes motociklų buvo nedaug ir jie labai brangiai kainavo. Pirmosios atskiro starto motociklininkų lenktynės – 1 km distancija -įvyko 1927.10.16 Kaune. Nugalėjo A. Rinčanauskas, važiavęs motociklu „Harley Davidson“ – 45,1, motociklų su priekaba klasės (1200 cm3) nugalėtoju tapo P. Kazėnas (tos pa¬čios markės motociklu) – 40,5, kitų klasių -K. Jurevičius ir B. Malkevičius. Lietuvos mo¬tociklininkų klubo steigėjai buvo: S. Klimas, V. Mažeika, J. Stankevičius ir kt. Taip pat tal kino įvairios motociklų gamybos ir prekybos firmos (BSA, „Indian“, „Motosport“, Funkinas). Klube buvo apie 160 žmonių.1934 m. Lietuvos motociklininkų klubas pri¬imtas į Tarptautinę motociklininkų klubų aso¬ciaciją (FICM), vėliau tapusia Tarptautine mo¬tociklų sporto federacija (FIM). Tai buvo Lie¬tuvos motociklų sporto pripažinimas. 1939 m. surengtos lenktynės žiedinėje trasoje šalia IX forto Kaune. Įvyko plento lenktynės 112 km ilgio trasa Kaunas-Marijampolė-Kaunas. Da¬lyvavo 16 sportininkų. Absoliučiu nugalėtoju tapo vienas geriausių to meto Lietuvos sporti¬ninkų P. Mulevičius (BMW 500 cm3) -1:1….15,0 (109,7 km/val).1918 – 1940 m.Klubų poreikiai buvo tenkinami ir sportiniai renginiai finansuojami iš surinkto nario mokesčio, vėliau – už parduotus draugijos loteri¬jos bilietus, iš mokamų mokyklų ir kursų, spor¬to įrenginių nuomos, o dar vėliau – iš draugi¬jos Vilniaus ir Šalčininkų gamybinių kombi natų, Prienų sportinės aviacijos gamyklos. Be¬siplečianti gamybinė ir gynybinė draugijos veikla sudarė sąlygas techninėms sporto ša¬koms tapti masinėmis. Pradėti kurti sportiniai-techniniai klubai.Karo metais naciai daug sklandytuvų sunai¬kino. Tuoj pat po karo sklandymo sporto entuziastai Kauno universitete (vadovaujami V. Vaitkaus), taip pat Šiauliuose pradėjo at¬statyti sklandytuvus ir organizuoti skraidymus. 1947 m. Vilniuje įkurtas aeroklubas (dabar – Dariaus ir Girėno aeroklubas), viršininkas -buvęs karo lakūnas, TSRS didvyris F. Siliviorstovas. Klube veikė sklandymo grandis, kuriai vadovavo V. Klimentovas. 1949 m. vadovau¬jant konstruktoriui B. Oškiniui, sukonstruotas treniruočių sklandytuvas BRO 9 „Žiogas“, BRO 10 „Pūkas“, BRO 11 „Pionierius“. Ak¬tyvi buvo Kauno politechnikos instituto sklan¬dymo sekcija. Studentų jėgomis sukonstruoti sklandytuvai M 1, M 2, „Mechanikas“, KPI 3 „Gintaras“, A. Kuzmicko konstrukcijos sklan¬dytuvas KPI 4 „Genys“. Tobulėjo sportininkų meistriškumas.1953 m. Vilniuje surengtos pirmosios res¬publikinės sklandymo pirmenybės. Sklandymo vystymui Lietuvoje labai daug padėjo 1956 m. įkurta Kauno sklandymo stotis, vadovaujama B. Oškinio. Joje sukonstruotas ir išbandytas rekordinis B. Karvelio konstrukcijos sklandy¬tuvas BK 5 „Kaunas“, kuriuo V. Dovydaitis į tolį nuskriejo 132 km. 1956 m. surengtos pir¬mosios Pabaltijo sklandymo varžybos, kurio¬se nugalėjo Lietuvos rinktinė. Gerais duome¬nimis pasižymėjo B. Karvelio konstrukcijos sklandytuvas BK6 „Neringa“. Jo, taip pat BRO 9 „Žiogo“, BRO 11 „Pionieriaus“ pra¬dėta serijinė gamyba. Šiais sklandytuvais skrai¬dė daugelis Lietuvos ir TSRS sportininkų. Kai aviacijos sporto klubai įsigijo sklandytuvų L13 „Blanik“ ir kitų puikių skraidymo aparatų, ge¬rokai išaugo sklandytojų meistriškumas ir pa¬gerėjo sportiniai rezultatai. Sklandytojas A. Kavunovas tapo pirmuoju Lietuvos sklan¬dymo sporto meistru.Pirmasis Lietuvos parašiutininkų čempio¬natas įvyko Kaune 1958 m. Jame dalyvavo 38 sportininkai iš Vilniaus, Kauno, Marijampo¬lės. Čempionais tapo vilniečiai B. Matuty¬tė ir V Kazakevičius, iš komandų nugalėjo kauniečiai. Šuoliams naudoti lėktuvai PO 2, vėliau – didesni sportiniai lėktuvai JAK 12 (4 vietos) ir AN 2 (10 sportininkų). Tais pačiais metais Maskvoje vykusioje TSRS tautų spartakiadoje Lietuvai atstovavo J. Nari-jauskaitė, B. Matutytė, A. Varevičius, V. Kazakevičius, A. Arbačiauskas, V. Zalpys. Vieni pirmųjų sporto meistrų normatyvus įvykdė parašiutininkai B. Matutytė, P. Brundza, B. Šesternikovas.Po karo labai greitai atgijo motociklų spor¬tas. Nuo 1946 m. Vilniuje, o nuo 1947 m. Kau¬ne pradėjo veikti automotoklubai. 1945 m. pir¬mą kartą įvyko motociklų kroso čempionatas, o 1946 m. Kaune, IX forto trasoje – pirmo¬sios žiedinės plento lenktynės. Tais pačiais metais Kauno motociklininkų komanda daly¬vavo 5 miestų (Maskvos, Leningrado, Rygos, Talino, Kauno) mače, Kauno komanda hipod¬romo lenktynėse užėmė 1-ąją vietą. Asmeni¬nėje įskaitoje V. Severinas tapo 150 cm kla¬sės, J. Merkelis 250 cm3 klasės nugalėtojais. 1947 m. Pabaltijo respublikų varžybose V Se¬verinas užėmė 1-ąją vietą. Jis – pirmasis Lie¬tuvos motociklininkas, hipodromo lenktynė¬se tapęs Pabaltijo čempionu; jis – daugkarti¬nis TSRS, Pabaltijo, Lietuvos čempionatų nu¬galėtojas ir prizininkas; automobilių ir moto¬ciklų sporto, dviračių, motorlaivių sporto są¬junginės kategorijos teisėjas.1949 m. TSRS pirmenybių žiedinėse plento lenktynėse V. Aksionaitis ir V. Peleckas moto¬ciklu M 72 su priekaba užėmė 3-iąją vietą. Mo¬tociklų sportu pradėjo domėtis ir varžybas rengti daugelis Lietuvos įmonių bei organiza¬cijų. 1957 m. Lietuvos motokroso komanda sėkmingai dalyvavo TSRS čempionate – už¬ėmė 1-ąją vietą. V. Aksionaitis tap…o 350 cm motociklų klasės čempionu.1949 m. surengtos daugiadienės lenktynės „Aplink Tarybų Lietuvą“. Varžybų dalyviai (motociklais ir automobiliais „Pobieda“) per 3 d. įveikė 1240 km trasą. Tiesiant krašte šiuo¬laikines magistrales, daugėjant automobilių, populiarėjo ir jų sportas. 1960 m. Kačerginė¬je (prie Kauno) įrengta pirmoji žiedinė lenk¬tynių trasa.1945 – 1959 m.1960-1985 m. paspartėjo techninių sporto ša¬kų plėtra. Laikotarpio pabaigoje buvo kultivuojama per 30 techninių sporto šakų. Iš jų Lietuvoje populiariausios: aukštasis pilotažas, parašiutizmas, sklandymas, automobilizmas, motociklų, radijo, motorlaivių sportas, aviamodelizmas. Sportinis darbas buvo sutelktas sporto techniniuose klubuose (STK), kariniuo¬se ir karinių techninių žinių būreliuose, tech¬ninių sporto šakų sekcijose ir komandose.Plėtėsi techninių sporto šakų mėgėjų gretos. Respublikinės ir TSRS spartakiados skatino jaunimą domėtis techninėmis sporto šakomis, supažindindavo visuomenę su šiuo sportu. 1964-1965 m. III TSRS tautų spartakiadoje Lietuvos techninių sporto šakų sportininkai pagerino 11 sąjunginių, 136 Lietuvos ir 555 ra¬jonų rekordus. Gerai organizuotos varžybos įvyko Klaipėdoje, Šakių r., Utenos r., Užpalių kolūkyje. 1965 m. vykusiame spartakiados bai¬giamajame etape Lietuvos komandos dalyva¬vo 24 sporto šakų varžybose. Užimta 10-oji vie¬ta. Aukso medalius iškovojo sklandytojai R. Garmutė, I. Jaruševičius. O iš viso Lietu¬vos komanda iškovojo 18 aukso medalių.Aktyviai rengtasi IV Lietuvos spartakiadai. Gražios varžybos įvyko Šilutės ir Skuodo rajonuose, taip pat Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Lietuvos rinktinės komandos dalyvavo 15 tech¬ninių sporto šakų sąjunginėse varžybose. 1967 m. IV TSRS tautų spartakiados techni¬nių sporto šakų varžybose Lietuva užėmė 11-ąją komandinę vietą. Automobilių ralio ko¬manda buvo pirmoji.Aviacijos sporto šakų plėtojimui Lietuvoje nemažos reikšmės turėjo 1958 m. įkurta Avia¬cijos sporto federacija. Jos pirmuoju pirminin¬ku buvo A. Speičys, vėliau – R. Kostiukevičius, nuo 1978 m. – A. Karpavičius, atsakinguoju sekretoriumi-nuo 1976 m. V. Ašmenskas. Pa¬grindiniai federacijos darbo uždaviniai buvo: sklandymo, parašiutizmo, aviamodelizmo, ra¬ketų modeliavimo, skraidyklių, oro balionų sporto vystymas bei pilotų ir konstruktorių mė¬gėjų techninės kūrybos tobulinimas.Daugelis sportininkų pasiekimų nebūtų įma¬nomi, jeigu nebūtų sukonstruota modernių sklandytuvų ir skraidyklių. 1969 m. įkurtos Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės, 1972 m. reorganizuotos į Prienų eksperimentinę sportinės aviacijos gamyklą.Gamyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius -V. Pakarskas. 1960 m. Lietuvos sklandytojų komanda, pirmą kartą dalyvavusi TSRS čempionate, už¬ėmė 6-ąją vietą. Stipriausieji sklandytojai var¬žydavosi dėl Lietuvos rašytojų sąjungos įsteig¬tos taurės, kuri buvo skiriama toliausiai nu¬skridusiam sklandytojui. 1960 m. nugalėtoju tapo A. Arbačiauskas (Vilnius), su sklandy¬tuvu „Libelle“ nuskridęs iki numatyto punk¬to 395 km. 1961 m. I. Kuzminskas dviviečiu sklandytuvu pasiekė sąjunginį aukščio rekor¬dą, po to šį rekordą 1963 m. pagerino Z. Bra¬zauskas (6137 m).1962 m. Lietuvos rinktinė – A. Arbačiauskas, J. Jaruševičius, R. Visockas – tapo sąjunginių varžybų nugalėtoja, o J. Jaruševičius – absoliu¬čiu TSRS čempionu. TSRS rekordus pasiekė R. Garmutė, Z. Brazauskas, L. Jemeljanovas, A Jonušas ir kV 1963 m. R. Garmutė pasiekė 300 km skridimo trikampiu maršrutu sąjunginį greičio rekordą (61,19 km/val). Nuo 1963 m. Kauno sklandymo mokykla pavadinta SDA¬ALR sklandymo klubu, vėliau – aviacijos sporto klubu. 1965 m. J. Jaruševičius pirmasis iš Lie¬tuvos sklandytojų TSRS rinktinės sudėtyje daly¬vavo pasaulio čempionate Didžiojoje Britani¬joje. TSRS absoliučios čempionės vardą tarp moterų 1968 m. iškovojo Naujosios Akmenės aviacijos technikos sporto klubo sklandytoja S. Sudeikytė, 1974 m. – kaunietė R. Garmutė. 1976 m. TSRS absoliučiu čempionu tapo V. Sabeckis, o 1980 m. A. Rūkas.1977 m. XXI Lietuvos sklandymo čempio¬nate sportininkai pirmą kartą startavo sklan¬dytuvais, pagamintais iš plastiko. Tais metais Lietuvos sklandytojai pasiekė 4 TSRS rekor¬dus, 3 iš jų nauju sklandytuvu LAK 9 „Lietu¬va“. 1981 m. A. Rūkas su sklandytuvu LAK 9 Parašiutizmo rezultatai labai priklauso nuo parašiuto savybių. Todėl jie nuolat tobulina¬mi. 8 dešimtmečio pabaigoje tradicinius ap¬skritos for…mos kupolus pakeitė parašiutai-sparnai, kurie gerokai pakeitė parašiutizmą, ypač tikslius šuolius.1978 m. XXV TSRS čempionate visus priva¬lomosios programos medalius gavo Lietuvos atstovai S. Artiškevičius, L. Jonys, J. Kairys.1979 m. VII TSRS tautų spartakiados varžy¬bose Vilniuje Lietuvos komanda – S. Artiškevičius, J. Kairys, L. Jonys, R. Paksas, V. Gedminaitė – užėmė 1-ąją vietą, o S. Ar¬tiškevičius tapo ir absoliučiu čempionu.1980 m. tarptautinėse varžybose VDR S. Ar¬tiškevičius iškovojo absoliutaus nugalėtojo ti¬tulą, o J. Kairys užėmė 2-ąją vietą. 1981 m. treniruočių metu S. Artiškevičius žuvo. 1983 m. toks pat likimas ištiko R. Pivnicką ir L. Lelėšiūtę. Nelaimė patykojo ir puikius la¬kūnus A. Jonį ir V. Skarbauską.1981 m. J. Kairys tapo Europos, o 1982 m. ir pasaulio čempionu. 1984 m. J. Kairys ir R. Paksas TSRS rinktinės sudėtyje tapo pa¬saulio čempionais ir tarptautinių varžybų, vy¬kusių Vilniaus Dariaus ir Girėno aviacijos klubo bazėje, nugalėtojais. 1985 m. Lietuvos rinktinė – V. Lapenas, O. Motiejūnaitė, A. Jurgelevičius – vėl tapo TSRS čempione. Nuo 1969 m. Lietuvoje kasmet vyko varžy¬bos Atlanto nugalėtojų Dariaus ir Girėno tau¬rei laimėti. Jų nugalėtojo vardą du kartus iš¬kovojo S. Artiškevičius, V. Lapenas, A. Jur¬gelevičius.Automobilių sporto vystymosi pradžia -1960 m., kai buvo įkurta automobilių ir motociklų sporto federacija, surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas, dalyvauta TSRS ralio pirmenybėse; A. Sakalauskas ir R. Januševičius laimėjo bronzos medalius. Vien 1961-1981 m. Lietuvos autoralininkai TSRS čem¬pionatuose laimėjo daugiau kaip 50 aukso me¬dalių Lietuvos komanda 8 kartus iškovojo 1-ąją vietą. 11 kartų TSRS čempionu tapo S. Brundza, po 8 – broliai A. ir K. Girdauskai. Gerai rungtyniauta ir pasaulyje. 1964 m. Lietuvos sportininkai V. Oleka, V. Laužeckas ir P. Šatas TSRS rinktinės sudėtyje Lenkijoje dalyvavo tarptautinėse ralio varžybose (Raid Polskij) ir užėmė 2-ąją ir 3-iąją vietas. 1970 m. L. Potapčikas ir K. Girdauskas maratoninio autoralio Londonas-Mechikas trasa (26000 km) lenktynėse užėmė prizines vietas. 1974 m. S. Brundzos ir rygiečio A. Karamy-ševo ekipažas tapo ralio varžybų „Europos turas-74“ absoliučiu nugalėtoju. S. Brundza buvo pripažintas geriausiu TSRS autoralinin-ku. Šiuo laikotarpiu itin atsiskleidė S. Brun¬dzos talentas. Jis dalyvavo Suomijos ralyje „1000 ežerų“, Graikijos „Akropolis“, Aust¬ralijos ralyje ir kitose lenktynėse. 1975 m. TSRS automobilininkų komandos sudėtyje S. Brundza, K. Girdauskas ir V. Rožukas lai¬mėjo „Draugystės“ ralio taurę. Ir vėliau tarp¬tautinių autoralių varžybų nugalėtojais ir pri¬zininkais yra buvę S. Brundza, A. ir K. Gir-dauskai, V. Rožukas, E. Tumalevičius, P. Videika ir kt.Nuo 1962 m. Lietuvos automobilininkai da¬lyvavo ir žiedinėse lenktynėse TSRS čempio¬nų vardus buvo iškovoję V. Vaišvila, V. Oleka, J. Šiaudkulis.1964 m. Kačerginės Nemuno žiedo trasoje pirmą kartą vyko TSRS motociklų žiedinių plento lenktynių čempionatas. Šias varžybas stebėjo dešimtys tūkstančių žiūrovų, nors Lie¬tuvai atstovavo tik vienas sportininkas – kau¬nietis R. Natkevičius. Žiedinių plento lenkty¬nių meistrai, vadovaujami A. Paurio, V. Pimonovo, R. Petkevičiaus, pasiekė gražių laimėji¬mų. TSRS čempionais yra buvę R. Paurys, V. Preikšas, K. Savickas – daugkartinis TSRS čempionas ir prizininkas. Daugiausia Lietuvos motociklų sporto pergalių pasiekė panevė¬žietis E. Ramonas. Jis pirmasis tarptautinės klasės sporto meistras, devyniskart TSRS dau¬giadienių motociklų lenktynių čempionas, Mo¬tociklų olimpiados aukso medalininkas123. Pa¬minėtinas ir kaunietės A. Račkauskaitės 1965 m. pasiekimas – ji pirmoji iš moterų iš¬kovojo daugiadienių motociklų lenktynių TSRS čempionės aukso medalį.1968 m. pradėtos rengti tradicinės Pietų Lenkijos ir Lietuvos motociklininkų varžybos laikraščio „Sovetskaja Litva“ prizams laimėti. Pirmosios tokios varžybos įvyko Vilniuje, Šeš- kinės kalvose. 1985 m. Lietuvoje motociklų sportą kultivavo per 400 sportininkų, buvo 2 tarptautin…ės klasės sporto meistrai, 40 sporto meistrų, dirbo 20 etatinių trenerių. Iš jų pa¬minėtini A. Paurys, V. Kavaliauskas, P. Kirpi-čenko, A. Šerkšnas, K. Zinevičius.1986 – 1990 m.Prasidėjusios pertvarkos sąlygomis tradicinės techninio sporto šakos Lietuvoje vystėsi silpniau. Kaskart blogėjo jų centralizuotas (au¬tomobiliai, padangos, atsarginės dalys) ir vie¬tinis (sportininkų, mechanikų išlaikymo, spor¬tinės technikos, eksploatacijos, medžiagų įsi¬gijimo, remonto lėšos) aprūpinimas. Materia¬linė bazė daug kur buvo vystoma tik sporto vadovų ir sportininkų entuziazmo dėka. Iki 1990 m. Lietuvos komandos tebedalyvavo įvai¬riose varžybose, bet jų smarkiai sumažėjo. Ta¬čiau ir šios aplinkybės nesutrukdė atsirasti ir plėtotis naujoms techninėms sporto rūšims -motodaugiakovei, mototrialui, povandeninio sporto daugiakovei, parašiutinei akrobatikai, skridimui oro balionais, para-ski. Daug rea¬lesnis tapo techninių sporto šakų sportininkų rengimas Lietuvoje. 1986-1989 m. parengta sporto meistrų ir I atskyrio sportininkų: 1986 m. – 36 ir 204, 1987 m. – 37 ir 192, 1988 m. – 56 ir 72,1989 m. – 59 ir 134.Išaugęs sportininkų meistriškumas padėjo Lietuvos komandoms sėkmingai dalyvauti 1986 m. IX TSRS tautų spartakiadoje (4-oji vieta). 1987-1990 m. vyko pasiruošimas X TSRS tautų spartakiadai, kurioje dėl jau mi¬nėtų aplinkybių Lietuva nedalyvavo. Lietuvos komandos 1988 m. II TSRS jaunių sporto žai¬dynėse užėmė 8-ąją vietą, 1989 m. TSRS besi¬mokančio jaunimo žaidynėse, Sąjunginėse ir jaunimo žaidynėse – 5-ąją vietą.Kauno J. Žiburkaus aviacijos sporto klubo grandies vadas V. Tamošiūnas 1987 m. pripa¬žintas geriausiu TSRS jaunųjų sklandytojų ug¬dytoju. 1988 m. 49 TSRS čempionate Kaune A. Rūkas užėmė 3-iąją vietą, J. Leonavičienė – 1-ąją, R. Stašaitytė – 2-ąją vietą. 1988 m. Pa¬baltijo čempionate Telšiuose Lietuvos rinkti¬nė tapo nugalėtoja, o E. Ramelienė, V Sabec-kis taip pat buvo pirmieji. 1988 ir 1989 m. TSRS čempionatuose V. Sabeckis užėmė 1-ąsias vietas. 1989 m. V. Sabeckis pripažintas geriausiu TSRS sklandytoju. Be jo, į TSRS ge¬riausiųjų sklandytojų dešimtuką įėjo G. Dervinskas, A. Rūkas, S. Skalskis, V Mačiulis, iš moterų – E. Smilgevičiūtė.Lietuvos parašiutininkai 1986-1990 m. da¬lyvavo tradicinėse Lietuvos aviacijos sporto federacijos prizo, žurnalo „Krylja Rodiny“ prizams laimėti varžybose, TSRS čempiona¬tuose ir kt. 1986 m. IX TSRS tautų sparta¬kiadoje sėkmingai (3-ioji vieta) pasirodė tik parašiutinės daugiakovės atstovai. K. Sūdžienė ir V. Zubė 1986 m. Pabaltijo čempionate pelnė parašiutinės daugiakovės 1-ąją vietą. 1987 m. Charkove TSRS parašiutinės daugia¬kovės varžybose „Auksinis ruduo“ Lietuvos rinktinė užėmė 3-iąją vietą, geriausių asme¬ninių rezultatų pasiekė J. Štrubelytė, Ž. Gied¬raitis, V. Zubė, O. Kozlova. 1987 m. birželio 26-31 d. Kochtla Jarvėje vykusiose parašiu¬tinės daugiakovės „Tarybinio Pabaltijo tau¬rės“ varžybose Lietuvos komanda tapo nu¬galėtoja. Tarp sporto klubų 1-ąją vietą laimėjo Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubas. 1987 m. VII TSRS parašiutinės akrobatikos čempionate Grozno mieste V. Janušauskas TSRS SDAALR komandos sudėtyje užėmė 1-ąją vietą. Beje, V. Janušauskas – pirmasis Lietuvos parašiutininkas, dalyvavęs 1989 m. Ispanijoje vykusiame pasaulio čempionate ir iškovojęs sidabro medalį. Lietuvoje išaugo daug TSRS čempionų, Sąjungos ir pasaulio rekordininkų. TSRS čempionai: A. Čiosas, K. Sūdžienė, R. Kostiuškevičius, V. Janušaus¬kas, Ž. Giedraitis; pasaulio rekordininkai: grupinių aukštuminių šuolių – G. Vaivada, M. Černeckaja; grupinių tikslių nusileidimų – B. Matutytė, V. Paplauskienė, J. Romenka, A. Maškova, J. Gutnikienė, M. Malyška, Z. Rumianceva, J. Mangiliovas.Aptariamuoju laikotarpiu aukštuoju pilota¬žu Lietuvoje užsiiminėjo apie 150 sportinin¬kų. 1986 m. IX TSRS tautų spartakiadoje Lie¬tuvos komanda užėmė 2-ąją vietą. Puikiai įvai¬riose varžybose TSRS rinktinės sudėtyje pasi¬rodydavo lakūnai J. Kairys ir V. Lapenas.1987 m. socialistinių šalių tarptautinėse var¬žybose J. Kairys pelnė 3 aukso medalius.1988 m. VI Europos aukštojo pilotažo čem¬pionate Rozentalyje (VFR) J. Kairys užėmė 1-ąją vietą. 1987 m. J. Kairys ir V Lapenas laimėjo 1-ąsias vietas socialistinių š…alių gynybi¬nių draugijų aukštojo pilotažo čempionate Vengrijoje. Socialistinių šalių aukštojo pilota¬žo pirmenybėse 1-ąsias vietas 1988 m. Užėmė J. Kairys, V Lapenas-1988 ir 1989 m., O. Mo¬tiejūnaitė 1989 m. – 2-ąją vietą. 1989 m. Eu¬ropos pirmenybėse Vengrijoje V. Lapenas už¬ėmė 3-iąją ir 1-ąją vietas atlikdamas finalinį pratimą.1989 Apskritai bene ryškiausią puslapį į Lietuvos aviacijos sporto istoriją įrašė J. Kairys. Daugiau kaip dešimt metų jis dalyvavo įvairiose tarptautinėse varžybose ir beveik niekad ne¬likdavo be apdovanojimų. Jo skrydžiai žavėjo ne tik daugelio Europos šalių, bet ir Ameri¬kos, Kinijos, Filipinų aerožiūrovus.1988 m. Vilniuje pirmą kartą surengtas TSRS lakūnų navigatorių čempionatas. Rung¬tyniauta dviviečiais sportiniais lėktuvais „Vilga“. Varžybų programoje buvo 3-4 pratimai (tikslus nusileidimas, skridimas pagal maršru¬tą, skridimas su navigatoriumi). G. Birbilas ir I. Baltušis užėmė 1-ąją, G. Venckus ir R. Va¬nagas – 2-ąją vietas.Lietuvos lakūnus, deja, persekiojo ir skau¬džios netektys. Nelaimė ištiko puikius lakūnus R. Pivnicką, L. Lelešiūtę, A. Jonį, V. Skarbaus-ką. 1989 m. sunkią avariją patyrė V. Lapenas, ir tik nepaprasta valia padėjo jam vėl sugrįžti į gyvenimą.Šiuo laikotarpiu Lietuvos automobilių sporto komandos TSRS autoralio pirmeny¬bėse užimdavo prizines vietas: 1986 m. – 3-iąją, 1987 m. – 2-ąją, 1988 m. – 2-ąją, 1989 m. – 4-ąją. Įvairiose tarptautinėse varžybose TSRS rinktinėje dalyvavo: E. Tumalevičius, Videika, I. Charitopula, G. Dovydėnas. 1987 m. E. Tumalevičius, P. Videika Krymo keliuose tapo TSRS čempionais. 1989 m. Kauno „Bangos“ klubo atstovai R. Mackevi¬čius ir J. Leonavičius sėkmingai startavo ra¬lio „Baltosios naktys“ varžybose. Žiedinių lenktynių TSRS čempionu 1986, 1988 ir 1989 m. buvo V. Tarailė. Gerą sportinio meistriškumo pavyzdį rodė autolenktynininkas E. Tumalevičius, raliu pra¬dėjęs domėtis 1976 m. Vilniaus taksi parke. Jis tapo daugkartiniu Lietuvos čempionu, 9 kar¬tus nugalėjo įvairių automobilių klasių TSRS čempionatuose. Tuo metu Lietuvos sportininkai turėjo apie 200 įvairių klasių automobilių. Šios sporto ša¬kos entuziastams paramą teikė Vilniaus auto¬mobilių remonto gamykla, vienintelė Lietuvo¬je įmonė, ruošusi varžyboms lenktyninius au¬tomobilius.Lietuvos lenktynininkai dalyvavo įvairiose autokroso varžybose. 1986 m. Lietuvos rink¬tinė TSRS autokroso varžybų lengvųjų auto¬mobilių grupėje tapo pirmąja, asmeniškai „Ži¬gulių“ klasėje aukso medalį pelnė A. Vadauskas. 1988 m. „Volgų“ klasės čempionu tapo P. Orvydas. Kroso čempionais ir prizininkais yra tapę A. Pranas, R. Zavistauskąs, V. Lau¬rinavičius, S. Skurdelis, I. Puzeras, A. Vosylius. Didelį dėmesį automobilių sporto plėto¬jimui skyrė Lietuvos automobilių sporto federacija, kuri viena pirmųjų buvo priimta j FISA (Tarptautinę automobilių sporto fede¬raciją). Tarp geriausių Respublikos automo¬bilininkų trenerių buvo J. Sagatauskas, A. Čipkus, A. Jankūnas.1990 m. Lietuvoje pradėta kultivuoti moto¬ciklų penkiakovė. Jos varžybų programoje: mo¬tociklų krosas, figūrinis motociklo vairavimas, šaudymas iš mažojo kalibro šautuvo, lengvosios atletikos krosas, plaukimas. Pirmasis Lietuvos čempionatas vyko Minsko ir Iževsko gamyklų motociklais. Lietuvos čempionais tapo R. Užgiris ir Č. Kasparas. Ši sporto šaka buvo kulti¬vuojama Varėnoje, Alytuje, Radviliškyje..1991 -1995 m1992 m. Lietuvos aeroklubas tapo FAI na¬riu. Ilgametis aeroklubo atsakingasis sekreto¬rius V. Ašmenskas, atšventęs savo 80-metį, už nuopelnus aviacijos sportui buvo apdovano¬tas FAI garbės medaliu. Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubo prezidentas J. Stanaitis buvo išrinktas FAI viceprezidentu, o žymiam lietuvių lakūnui V. Lapėnui už ryžtą sugrįžus į aviacijos sportą po patirtos katastrofos buvo įteiktas Polo Tisandjė diplomas. Narsus lakū¬nas, netekęs kojos, 1992 m. vėl ėmė skraidyti, atliko sudėtingas akrobatines figūras. Didelę pagalbą Lietuvos aeroklubui suteikė Danijos karališkasis aeroklubas.Lietuvos automobilių sportas t…arybiniais me¬tais pasiekė nemažai pergalių. 1988-1992 m. dėl įvairių priežasčių jo populiarumas suma¬žėjo. Tačiau 1992 m. Lietuvoje veikė 12 auto¬mobilių sporto klubų, kuriuose savo meistriš¬kumą tobulino 840 automobilių mėgėjų. Lie¬tuvos automobilių sporto federacija, padeda¬ma minėtų klubų, beveik kasmet rengė įvairių mašinų klasių Lietuvos moksleivių ir suaugu¬siųjų čempionatus. Ypač aktyvūs buvo Kauno automobilininkai, surengę daug įvairiausių varžybų ir patys startavę ne vienose tarptauti¬nėse automobilių varžybose.1990 m. Lietuvoje vyko autoralio „Europos turas“ etapas, kurio absoliučiais nugalėtojais tapo lietuviai E. Tumalevičius ir P. Videika“. Tais metais buvo surengtos pirmosios šalies au¬tomobilių kalnų lenktynės „Gepardas“, kurias laimėjo kitas žymus lenktynininkas R. Beres¬nevičius, o E. Tumalevičius dar dalyvavo gar¬siajame automaratone Tunise, kur užėmė 4-ąją vietą ekipažas užėmė 3-iąją vietą. Nema¬žai varžybų vyko Kaune: tai autoralis „Lietu-va-91“, kurio absoliučiais nugalėtojais tapo kauniečiai V Sabataitis ir A. Bukmanas“, bei neįprastos varžybos, sukėlusios didelį žmonių susidomėjimą – mašinų užvažiavimo į kalną ir nusileidimo nuo jo išjungtais varikliais varžy¬bos. Vilniuje buvo surengtos tarptautinės au¬tomobilių varžybos „Baltijos taurė-91“.1991 m. spalio mėn. Lietuvos automobilių sporto federacija buvo priimta į Tarptautinę automobilių sporto federaciją (FIA). Šis tarptautinis pripažinimas leido Lietuvos au¬tolenktynininkams debiutuoti oficialiose tarptautinėse varžybose – pasaulio ir Euro¬pos čempionatuose. 1992 m. kauniečiai G. Segalis ir A. Sladkevičius startavo pasau¬lio ralio čempionate Portugalijoje. Europos krovininių automobilių varžybose „Europa truck trials“ dalyvavo ir užėmė 2-ąją bei 3-iąją vietas du Lietuvos ekipažai – šakiečiai A. Glikas ir L. Puidokas bei R. Barkauskas ir V. Labunaitis“, o vilnietis L. Vedeikis už¬ėmė 6-ąją vietą Europos bagių taurės var¬žybose. 1993 m. pasaulio ralio čempionato etape „1000 ežerų“ Suomijoje važiavo E. Tu¬malevičius. Broliai V ir D. Jonušiai, radę stip¬rių rėmėjų, galėjo dalyvauti pasaulio ralio var¬žybose „Formulė Renault“.Nors aviatoriams 1990 m. ir pavyko gauti benzino, tačiau dėl kitokių sunkumų tais metais tebuvo tik treniruojamasi. O 1991 m. IV pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu Vilniaus, Panevėžio ir Prienų aerodromuose vyko 3 rungčių varžybos: avianavigaciniai skrydžiai maršrutais ir skrydžiai ratu virš aerodromo, skrydžiai maršrutais virš gražiausių Lietuvos vietų. Labiausiai tuo metu Lietuvos aviaciją garsi¬no aukštojo pilotažo meistrai. Ypač pasižymė¬jo daugkartinis Lietuvos ir buvusios TSRS čempionas J. Kairys. 1993 m. jis sėkmingai startavo naujose oficialiose tarptautinėse var¬žybose – pasaulio taurės akrobatinio skraidy¬mo varžybose. J. Kairys laimėjo keletą taurės etapų, be to, viename jų, kuris kartu buvo ir Europos čempionatas, iškovojo bronzos me¬dalį, o pasaulio taurės varžybose jis užėmė 2-ąją vietą. Sėkmingai J. Kairys startavo ir 1994 m. pasaulio taurės varžybose -vėl užėmė 2-ąją vietą. 1992 m. Lietuvos lakūnai pirmą¬kart startavo X pasaulio precizinio skraidymo čempionate Lenkijoje. Deja, užimtos vietos buvo toli nuo prizinių.
1993 m. Vengrijoje vykusiame XVII pasau¬lio akrobatinio skraidymo čempionate dalyvavo J. Kairys, A. Jurgelevičius ir O. Motie¬jūnaitė. Geriausiai pasirodęs J. Kairys užėmė 6-ąją vietą.1995 m. jis iškovojo bronzos me¬dalį pasaulio akrobatinio skraidymo taurės varžybose.Nemaži sklandytojų nuopelnai Lietuvos aviacijai. 1990-1992 m. dėl jau minėtų priežasčių jie mažai sklandė namuose, daugiau varžėsi už Lietuvos ribų. Lietuvos sklandyto¬jai startavo atvirame TSRS čempionate, 1991 m. Latvijos sklandymo pirmenybėse, ku¬rias laimėjo lietuvis V. Sabeckis, bei tarp¬tautinėse Baltijos šalių sklandymo varžybose „Vidzemė-91“. 1993m. Lietuvos sklandytojai kaip savaran¬kiška komanda debiutavo XXIII pasaulio sklandymo čempionate, į kurį buvo susirinkę 116 dalyvių iš 25 šalių. Geriausiai iš lietuvių pasi…rodė S. Skalskis, 15 m klasėje užėmęs 4-ąją vietą ir apdovanotas garbės raštu bei ver¬tingu prizu. 1994 m. daugkartiniu Lietuvos sklandymo čempionu tapo V. Sabeckis. 1994 m. dėl lėšų stokos Lietuvos parašiuti¬ninkams nepavyko nuskristi į Kinijoje vykusį pasaulio klasikinių pratimų parašiutizmo čem¬pionatą. Jame teisėjavo Lietuvos atstovė O. Horodničiūtė, kuriai FAI 1993 m. Suteikė tarptautinės parašiutizmo tikslaus nusileidimo ir akrobatikos teisėjos kategoriją. Ji tapo pir¬mąja tokio aukšto rango teisėja Lietuvoje.Labai populiarus Lietuvoje buvo motociklų sportas. Kasmet per Lietuvą nuvilnydavo mo-tokrosų turai. Štai net nelengvais 1991 m. Lie¬tuvos motokroso varžybas stebėjo per 100 tūkst. žmonių. 1992 m. Lietuvoje veikė net 26 motociklų sporto klubai, kuriuose meist¬riškumą tobulino 295 šios sporto šakos mėgė¬jai. Tiesa, jie negalėjo pasigirti gera techni¬ka. Dažnai rungtyniaudavo senais čekiškais ar rusiškais motociklais.Kasmet vyko Lietuvos motokroso čempio¬natai, Baltijos šalių motokroso pirmenybės, populiarios buvo varžybos Panevėžio, Kėdai¬nių motociklų klubų taurėms laimėti. 1991 m. Lietuvos motokroso čempionate dalyvavo ir rokeriai. Stipriausios Lietuvoje buvo Šiaulių Ginkūnų, „Achilo“, Kėdainių „Vėdavo“, Klai¬pėdos „Kirų“ klubų komandos.1991 m. Lietuvos motociklų sporto federa¬cija buvo priimta į Tarptautinę motociklų spor¬to federaciją. Jai pavyko užmegzti glaudžius sportinius ryšius su Lenkijos motorų sąjunga, su Prancūzijos, Italijos, Izraelio motociklų sporto federacijomis. 1994 m. Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo pasaulio čempio¬nate „Tautų krosas“ ir užėmė 26-ąją vietą. 1993 m. Vilniuje vyko tarptautinės „Policijos motoralio“ lenktynės. Lėšų stoka neleido nu¬vykti Lietuvos rinktinei į rimtas tarptautines varžybas.Išvados1. 1959-1985 m. laikotarpiu susiformavo Lie¬tuvos šiuolaikinio sporto organizavimo struk¬tūra, lanksti sporto politika įgalino išugdyti daug gerų trenerių ir sportininkų. Nemažai bu¬vo padaryta ir plėtojant masinę kūno kultūrą. Tačiau sporto pasiekimai nepakankamai bu¬vo susiję su masiniu kūno kultūros judėjimu, todėl daliai Lietuvos gyventojų sportas buvo suvokiamas daugiau kaip emocinis renginys. 2. Nepaisant sudėtingų politinių ir ekonomi¬nių sąlygų, Lietuvos techninės sporto šakos ir toliau buvo plėtojamos. Sporto šakų federaci¬jos ir klubai pagal galimybes ugdė jaunąją kar¬tą, rengė šalies čempionatus ir bandė sėkmę tarptautinėje arenoje.Literatūra1. Dulinskas S. Sportas ir valstybė II Istorinė patirtis -sporto ateičiai I Mokslinės konferencijos medžiaga. V, 1993. P. 9.2. Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. –V., 1996.3. Sportas. 1993. Sausio 28.4. Sportas. 1993. Spalio 21.5. Sportas. 1990. Balandžio 19.6. Sportas. 1991. Gegužės 10.7. Sportas. 1993. Sausio 23.8. Sportas. 1993. Balandžio 29.9. Sportas. 1993. Gegužės 1.10. Sportas. 1993. Gegužės 27.11. Sportas. 1993. Birželio 5.12. Sportas. 1994. Gegužės 28.13. Žilinskas J. Lietuvos sporto mokslo istorijos bruo¬žai II Istorinė patirtis – sporto ateičiai I Mokslinės kon¬ferencijos medžiaga. V, 1994. P. 45.