Mano mėgstama sporto šaka – beisbolas

ĮVADAS

Darbo tikslas: supažindinti su labai sena ir populiaria pasaulyje sporto šaka – beisbolo žaidimu.Šiame darbe charakterizuojamas beisbolas kaip vis labiau populiarėjanti Lietuvoje sporto šaka. Supažindinama su žaidimo kilme ir istorija. Tai, kad beisbolo istorija siekia šimtmečius, aiškiai rodo, kad ši sporto šaka nėra laikinas reiškinys Lietuvoje, kad ją reikia vystyti ir tobulinti, populiarinant beisbolą vaikų ir jaunimo tarpe. Pilnam temos atskleidimui aprašytos šios sporto šakos taisyklės, išsamiai supažindinama su Lietuvos beisbolo istorija, komandomis bei jų pasiekimais. Prieduose pridedami visi Lietuvos beisbolo čempionatai ir komandos – jų nugalėtojos bei Lietuvos beisbolo komandos, dalyvavusios Europos turnyruose ir jų pasiekti rezultatai.

TRUMPA BEISBOLO ISTORIJA

Beisbolas – olimpinė sporto šaka, žaidžiama Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje. Nors beisbolas yra neatskiriama “amerikietiško gyvenimo būdo” dalis (panašiai kaip hamburgeris ar Coca Cola), ši sporto šaka populiari ir toli už JAV ribų. Stipriausioje pasaulio lygoje MLB (Major League Baseball), sudarytoje iš Nacionalinės (National League) ir Amerikos lygų (American League) žaidžia ne tik JAV, bet ir keli Kanados klubai. Ypač didelį susidomėjimą sukelia “Pasaulio serijos” (World Series), kur Nacionalinės ir Amerikos lygų nugalėtojai mače iki 4 pergalių kovoja dėl stipriausios profesionalų komandos titulo. Vis didesnį vaidmenį MLB vaidina kitų šalių beisbolininkai.Jungtinėse Valstijose labiausiai žiūrovų mėgstamos 3 lygos: MLB, NBA ir NFL (Nacionalinė amerikietiško futbolo lyga). Vis dėl to JAV sportas Nr.1 (Lietuvoje kai kam tai bus naujiena) turbūt yra beisbolas. Tarp šalių, kuriose beisbolas yra populiariausia ar viena populiariausių sporto šakų, paminėtinos Kuba (iškovojusi daugiausia pergalių pasaulyje “mėgėjų” tarpe), Japonija (kur beisbolą žaidžia ar juo domisi kas antras šalies gyventojas) ir kt. Sparčiai beisbolas vystosi ir Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Kaip žaidimas beisbolas gimė prieš daugiau kaip 160 metų. Tai viena seniausių (jei ne pati seniausia) žaidimų sporto šakų, žaidžiamų ir Lietuvoje. Beisbolo kilmė neaiški. Kai kurie šaltiniai teigia, kad beisbolas yra kilęs iš seno anglų žaidimo “rounders”, kurio įvairios variacijos buvo žaidžiamos Amerikoje anglų kolonizacijos laikotarpiu. Kiti šaltiniai teigia, kad beisbolo panašumas į anglų žaidimą yra atsitiktinis, ir, kad beisbolo šaknys Jungtinėse Amerikos Valstijose, tikriausiai Kuperstoune (Cooperstown), Niujorke, 1839 metais, kai Abner Doubleday (vėliau JAV armijos generolas) sugalvojo žaidimo schemą. Apie XIX a. pradžią žaidimas, žinomas “Vienos senos katės” pavadinimu (“One Old Cat”), tapo populiarus tarp moksleivių. Šiaurės Atlanto valstijose žaidimą žaisdavo trys berniukai. Kiekvienas gaudydavo ir atmušdavo kamuoliuką paeiliui. Atmušėjas pelnydavo tašką, kai nubėgdavo iki vienos bazės ir grįždavo atgal, neišmuštas iš žaidimo. “Dvi senos katės” (“Two Old Cat”), “Trys senos katės” (“Three Old Cat”), “Keturios senos katės” (“Four Old Cat”) buvo šio žaidimo modifikacijos, kai žaisdavo atitinkamai 4, 6 ar 8 žaidėjai. Pirmosios rungtynės tarp organizuotų beisbolo klubų buvo žaidžiamos Niujorko kaimynystėje, kur 1833 metais buvo įkurtas “Washington Baseball Club”. 1845 metais “Knickerbocker” beisbolo klube (Niujorke) buvo parašytos pirmosios beisbolo taisyklės. Kuriantis naujiems beisbolo klubams, žaidimas tuo metu sparčiai populiarėjo. Į beisbolo rungtynes susirinkdavo iki 40 000 žiūrovų. Tais laikais tai buvo fantastiškas skaičius. 1858 m. JAV įkurta pirma nacionalinė beisbolo asociacija. Pirmasis visiškai profesionalus beisbolo klubas – “Cincinnati Red Stockings” įkurtas 1868 metais. 1876 metais 8 profesionalūs beisbolo klubai susijungė į Nacionalinę lygą (National League), kiek vėliau įkurta Amerikos lyga (American League). Antra valstybė po JAV, kurioje paplito beisbolas buvo Kuba. Čia jis pradėtas žaisti

1865 metais. Japonijoje pirmosios beisbolo rungtynės buvo sužaistos 1869-aisiais. Gana greitai beisbolas paplito Lotynų Amerikos šalyse: 1895 metais – Venesueloje, 1897 m. – Puerto Rike, 1903 m. – Kolumbijoje, 1904 m. – Panamoje. XX a. pradžioje amerikiečių kareiviai atvežė žaidimą į Europą. Kiek vėliau jis paplito Afrikoje, Azijoje, Australijoje. 1938 metais buvo įkurta Tarptautinė beisbolo federacija (IBAF – International Baseball Federation), kuri šiuo metu vienija 110 šalių nacionalines beisbolo federacijas. IBAF organizuoja Pasaulio taurės, Tarpkontinentinės taurės, Olimpinių žaidynių beisbolo turnyrus, taip pat Pasaulio jaunių ir jaunučių čempionatus. Pirmosios Pasaulio taurės varžybos įvyko 1938 metais Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies beisbolininkai ir tapo pirmaisiais nugalėtojais. Iki šiol įvyko 33 Pasaulio taurės turnyrai, 22 iš jų laimėjo Kubos beisbolininkai. 1998 metų turnyre Italijoje, kurį laimėjo Kuba, dalyvavo 16 šalių rinktinės (tarp jų 4 iš Europos). Nuo 1973 metų vykdomos Tarpkontinentinės taurės varžybos. Čia taip pat dominuoja Kuba, nors 1999 metais Australijoje nugalėjo šeimininkai. Tarp aštuonių dalyvių Australijoje buvo ir 2 Europos šalys (Italija ir Olandija). 1986 m. spalio mėnesį TOK 91-ojoje sesijoje, vykusioje Lozanoje, beisbolas priimtas į olimpinių sporto šakų tarpą. Nors parodomosios beisbolo varžybos Olimpiadose vykdavo ir anksčiau, pirmasis olimpinis beisbolo turnyras įvyko 1992 m. Barselonoje. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 8 komandos. Dvi vietos skirtos Europai. Pirmaisiais olimpiniais beisbolo čempionais vėlgi tapo Kubos beisbolininkai. Savo pasiekimą jie pakartojo ir 1996 metais Atlantoje. O 2000 m. Olimpiadoje Sidnėjuje čempionais tapo JAV beisbolininkai.

Pasaulio taurės ir Olimpinių žaidynių turnyrai šiuo metu vyksta kas 4 metus lyginiais metais, o Tarpkontinentinės taurės – kas 2 metus lyginiais metais. Tokiu būdu pasauliniuose beisbolo turnyruose rinktinės susitinka kasmet. Kubos beisbolininkų pergalės neturėtų stebinti. IBAF rengiamose varžybose dėl susikertančių grafikų JAV ir kitų komandų sudėtyse nedalyvauja stipriausios pasaulyje profesionalų beisbolo lygos MLB žaidėjai. 1953 metais įkurtas IBAF padalinys Europai – Europos beisbolo konfederacija (CEB, angl. European Baseball Confederation), kurios narėmis šiuo metu yra 38 šalys. Pirmasis Europos čempionatas įvyko 1954 metais Belgijoje. Čempionais tapo Italijos beisbolininkai. Iš 26 iki šiol vykusių Europos čempionatų 16 laimėjo Olandija,

8 Italija. Tik 1955 metais Ispanijoje ir 1967 metais Belgijoje nugalėjo šeimininkai. Europos A grupės čempionatas, kur išsiaiškinama, kas atstovaus Europą Olimpiadoje ar Pasaulio taurėse, vyksta kas 2 metus nelyginiais metais. Lyginiais metais vyksta B grupės čempionatas, kurio 2 stipriausios komandos patenka į A grupę. CEB taip pat vykdo Europos šalių klubinių komandų taurių turnyrus (Europos taurė, Taurių taurė, CEB taurė ir Supertaurė) bei Europos jaunių, jaunučių ir berniukų čempionatus. Europos taurės varžybos vyksta nuo 1963 metų. Pirmieji taurę iškovojo Barselonos “Picadero Jockey Club” beisbolininkai. Europos taurių laimėtojų taurės turnyrai vyksta nuo 1990, CEB taurės – nuo 1993, Supertaurės (kur susitinka Europos taurės ir Taurių taurės laimėtojai) – nuo 1992 metų. Europos taurių turnyruose dominuoja Italijos ir Olandijos klubai. Nuo 1992 metų Europos turnyruose dalyvauja ir Lietuvos klubinės komandos bei rinktinės. Jaunųjų beisbolininkų ruošimui JAV buvo įkurta Mažoji beisbolo lyga (Little League Baseball), kuri greitai apėmė visą pasaulį. Šiuo metu lygos varžybose dalyvauja apie 2 500 000 beisbolininkų, suskirstytų į tris grupes: 9-12 metų – Little League, 13-15 metų – Senior League ir 16-18 metų – Big League. Kad patekti į kiekvienais metais JAV vykstančias finalines varžybas (kur dalyvauja 4 komandos iš JAV, po vieną iš Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos), komanda turi laimėti iš pradžių savo šalies, o po to ir regiono (pvz. Europos) varžybas. Lietuvos jaunųjų beisbolininkų komandos į pasaulinę Mažąją beisbolo lygą priimtos 1990 metais.TRUMPOS BEISBOLO TAISYKLĖS

Beisbolą žaidžia 2 komandos, kiekvienoje po 9 žaidėjus, kurie stengiasi pelnyti daugiau taškų nei oponentai. Žaidimas susideda iš puolimo ir gynybos. Komandos ginasi ir puola paeiliui. Komandos keičiasi vietomis, kai besiginanti komanda priverčia pasitraukti iš aikštelės 3 puolančios komandos žaidėjus (padaro 3 autus). Komandos vietomis keičiasi 18 kartų, t.y. 9 kartus ginasi ir 9 kartus puola. 1 puolimas ir 1 gynyba sudaro 1 kėlinuką. Taigi yra žaidžiami 9 kėliniai. Lygiųjų nebūna. Esant lygiam rezultatui po 9 kėlinukų skiriami papildomi kėlinukai, kol laimės kuri nors komanda.

AIKŠTELĖ

Beisbolo aikštelė susideda iš vidinės dalies – kvadrato, kurio kampuose yra bazės, bei išorinės dalies, apribotos dviem kraštinėmis linijomis. Pagrindinės – “namų” – bazės plotis – 43,5 cm. Nuo namų bazės, prieš laikrodžio rodyklę išdėstomos 1 – a, 2 – a, 3 – ia bazės. Atstumai tarp bazių – 27,45 cm. Beveik viduryje kvadrato, 18,45 m atstumu nuo “namų” bazės yra pitčerio (metiko) plokštelė. Tai vieta, iš kurios kamuolys yra įvedamas į žaidimą.

PUOLIMAS

Puolėjai stengiasi atmušti kamuolį lazda ir patekti į bazę anksčiau nei ten atsirado kamuoliukas. Gynėjai stengiasi kuo greičiau sugauti kamuoliuką ir numesti į bazę bazės gynėjui iki ten atbėgs puolėjas. Jeigu gynėjams tai pavyksta, puolėjas išvedamas iš žaidimo (“out”). Jeigu gynėjams to padaryti nepavyksta, puolėjas užima 1 – ą bazę. Lazda muš antrasis puolėjas, o pirmasis stengsis suspėti nubėgti į 2 – ą bazę, po to į trečią ir 4 – ą (grįžta į “namus”). Taškas pelnomas, kai puolėjas saugiai apibėga visas bazes ir grįžta į “namus”. Puolėjas gali apibėgti 2, 3 ar net visas 4 bazes vieno atmušimo metu, bet turi suspėti tai padaryti anksčiau negu kamuoliukas. Jeigu žaidėjui pavyksta išmušti kamuolį už stadiono pabaigą žyminčios tvoros arba linijų, jis gali neskubėdamas apeiti visas bazes ir pelnyti tašką. Jeigu bazės buvo užimtos, tai taškus pelno ir jose esantys puolėjai. Toks atmušimas vadinamas houmranu (homerun) ir pelno komandai nuo 1 iki 4 taškų. Puolėjai atmušti eina visi iš eilės pagal trenerio sudarytą tvarką. Puolėjui su lazda mušti naudinga tik smūgio zonoje skrendančius kamuolius. Smūgio zona – erdvė tarp atmušėjo pažastų ir kelių per namų bazės plotį. Kai paduotas į žaidimą kamuolys nepataiko į smūgio zoną (skrenda virš pažastų arba žemiau kelių, toliau ar arčiau bazės) ir puolėjas nebando jo atmušti, teisėjas skelbia “ball” (blogas metimas). Puolėjas, surinkęs 4 “ball”, apdovanojamas 1 baze. Tačiau, jei kamuolys skrenda smūgio zonoje ir puolėjas nebando jo mušti arba bando bet nepataiko, skelbiamas “strike” (geras kamuolys). Puolėjas gauna “strike” taip pat, jeigu atmuša kamuolį, bet nepataiko į žaidimo aikštelę. Čia yra viena išimtis. Puolėjas, atmušęs kamuolį, bet nepataikęs į aikštelę, negauna nei “strike”, nei “ball”, jeigu jau turi 2 straikus (strike). Puolėjas, gavęs 3 “strike” išvedamas iš žaidimo. Puolėjas išvedamas iš žaidimo ir tuo atveju, jeigu atmuša kamuolį lazda, bet kamuolį gynėjai pagauna, jam dar nepalietus žemės, netgi jei gynėjas padaro tai užribyje. Esantys bazėje puolėjai, jei kamuolys pagaunamas iš oro, turi grįžti kad paliestų savo bazę, tik po to gali bandyti užimti kitą bazę. Jeigu kuris nors puolėjas išbėgo iš savo bazės anksčiau nei kamuolys buvo pagautas iš oro ir nespėjo grįžti iki tol, kol bazės gynėjas gaus kamuolį ir palies bazę, puolėjas išvedamas iš žaidimo (out). Vienoje bazėje gali būti tik vienas puolėjas. Todėl puolėjui užėmus 1 – ą bazę, sekančiu mušimu jis priverstinai turi bėgti į 2 – ą. Esant puolėjams 1 – oje ir 2 – oje, jie taip pat priverstinai turi bėgti į sekančias bazes: 2 – ą ir 3 – ią. Tas pats ir esant pilnoms bazėms, 1 – ai, 2 – ai, 3 – iai. Tada visi puolėjai priverstinai turi stengtis užimti sekančią bazę. Tai vadinama priverstiniu bėgimu. Tačiau, kai žemesnė bazė yra tuščia (pvz.: 2 – a užimta, o 1 – a tuščia arba 3 – ia ir 2 – a užimtos, o 1 – a tuščia), puolėjas gali pasirinkti, ar sekančiu kamuolio atmušimu jam bėgti į tolimesnę bazę ar prastovėti. Dažnai naudingiau prastovėti, negu rizikuoti nespėti užimti sekančios bazės. Jei puolėjas ryžtasi bėgti, tai vaidinama nepriverstiniu bėgimu.

Kai puolėjas bėga priverstinai, gynėjams norint išvesti puolėją iš žaidimo, užtenka paliesti bazę, į kurią jis bėga. Esant nepriverstiniam bėgimui bazės liesti nereikia, reikia paliesti kamuoliuku patį bėgiką.

Jeigu sekanti bazė yra laisva, puolėjas gali bandyti “pavogti” bazę. Kada pitčeris (metikas) paduoda kamuolį į žaidimą (meta kamuolį ketčeriui (gaudytojui), stengdamasis pataikyti į smūgio zoną), puolėjas tuo metu gali bandyti perbėgti į tolimesnę bazę. Jeigu jis palies bazę anksčiau nei pats bus paliestas kamuoliu, bandymas bus sėkmingas ir jis priartės prie tikslo – apibėgti bazes ir pelnyti taškų. Puolėjai yra saugūs tik stovėdami ant bazės. Bet kuriuo atveju ne ant bazės paliestas kamuoliu puolėjas yra išvedamas iš žaidimo. Nuo bazės galima nulipti, bet reikia saugotis, kad varžovai nepaliestu kamuoliu. Taip pat nulipti nuo bazės galima pertraukėlių metu. 1 – ą bazę leidžiama prabėgti, bet sugrįžti į ją reikia išorine aikštelės puse, ir grįžus galioja tos pačios taisyklės kaip ir kitose bazėse.

Taigi, atmušėjas lazda išvedamas iš žaidimo šiais atvejais:

1. gauna 3 “strike”, t.y. praleidžia arba nepataiko į 3 kamuolius smūgio zonoje;2. atmuštas kamuolys pagaunamas iš oro;3. nespėja nubėgti į 1 – ą bazę.

Puolėjai, esantys bazėse (bėgikai), iš žaidimo išvedami, kai:

1. nespėja nubėgti į sekančią bazę:a) esant priverstiniam bėgimui, gynėjas su kamuoliu paliečia bazę, į kurią bėgama;b) esant nepriverstiniam bėgimui, kamuoliu paliečiamas pats bėgikas;2. išbėga iš bazės ir gynėjams pagavus kamuolį iš oro, nespėja grįžti atgal;3. trukdo gynėjams perduoti kamuolį;4. vengdamas lietimo išbėgo iš linijų koridoriaus, esančio tarp bazių (90 cm pločio);5. paliečiamas ne ant bazės (užsižiopso, prabėga bazę ir bando grįžti).

Išvedamas iš žaidimo puolėjas praranda šansą apibėgti visas bazes, t.y. pelnyti tašką. Kada iš žaidimo išvedami 3 puolėjai, komandos keičiasi vietomis ir taškus stengiasi pelnyti oponentai. Gynyboje ir puolime žaidžia tie patys žmonės. Keitimus daryti galima, bet pakeistas žaidėjas į žaidimą grįžti nebegali.

GYNYBA

Gynėjai užima šias pozicijas:

1. Metikas (pitčeris)2. Gaudytojas (ketčeris)3. I bazės gynėjas4. II bazės gynėjas5. III bazės gynėjas6. Saugas (šortstopas)7. Kairio lauko gynėjas8. Centrinio lauko gynėjas9. Dešinio lauko gynėjas

Gynybos tikslas – išvesti iš žaidimo 3 puolėjus, neleidžiant jiems pelnyti taškų. Išvedusi iš žaidimo 3 puolėjus, besiginanti komanda pereina į puolimą. Svarbiausia yra metiko pozicija. Metikas įveda kamuolį į žaidimą mesdamas jį gaudytojui ir stengdamasis pataikyti į smūgio zoną. Metikui (pitčeriui) ne tik reikia pataikyti į smūgio zoną, bet komandos labui stengtis, kad kamuolys būtų sunkiai atmušamas. Todėl metikai išmoksta mėtyti ne tik stipriai, bet ir sukti kamuolį žemyn, į šonus, keisti kamuolio greitį, tuo išvesdami puolėjus iš pusiausvyros. Metikas paduoda kamuolį iš nustatytos pozicijos.

Metiko metimas skaitomas neteisingas, kai:

1. mesdamas metikas nekontaktuoja su metiko plokštele;2. jei užsimoja mesti gaudytojui, bet nemeta;3. jei nesant bazėse puolėjų užsimoja mesti kamuolį į pirmą bazę;4. jei meta nežiūrėdamas į atmušėją;5. jei daro klaidinančius judesius;6. jei pameta kamuolį vis dar metėjo pozicijoje;7. jei meta, kai gaudytojo nėra pozicijoje.

Metikui (pitčeriui) atlikus neteisingą metimą, gynėjų komanda yra baudžiama, puolėjus, užėmusius bazes, perstumiant 1 baze į priekį. Metikui draudžiama blizginti kamuolį drabužiais, apspjauti, tepti tepalu ar trinti į žemę. Metikas gali būti pašalintas iš aikštės.

Antra pagal svarbumą gynybos pozicija – gaudytojas (ketčeris).

Gaudytojui nesugavus kamuolio, bazėse esantys puolėjai lengvai perbėga į tolimesnes bazes. Gaudytojas turi dėvėti šalmą, kaukę bei gerklės, kelio ir blauzdos apsaugas. Kai kamuolys atmuštas, tiek metiko, tiek gaudytojo ir kitų žaidėjų pareigos suvienodėja. Reikia kaip galima greičiau sugauti kamuolį ir pabandyti išvesti varžovų puolėjus iš žaidimo. Vieno atmušimo metu kartais galima išvesti iš žaidimo net kelis priešininkus.

TEISĖJAI

Kai įmanoma, žaidimui vadovauja 4 teisėjai, po vieną prie kiekvienos bazės. Vyriausias teisėjas stovi prie pagrindinės – “namų” – bazės už gaudytojo nugaros ir stebi smūgio zoną bei yra visų sprendimų teisėjas. Kiti 3 teisėjai stovi šalia bazių ir stebi, kamuolys ar puolėjas pirmas pasiekia bazę.

LAZDA, KAMUOLYS

Lazda gali būti metalinė arba medinė. Diametras ne didesnis kaip 6,75 cm.

Kamuolys sveria 142 – 156 g.

RUNGTYNĖS

Svečių komanda puola pirma. Vietinė komanda užima gynybines pozicijas. Teisėjas palaukia, kol pirmasis puolėjų komandos žaidėjas atsistos į atmušimo poziciją ir skelbia rungtynių pradžią komanda “play ball”. Kai teisėjas stabdo žaidimą, jis sako “time”; kai atnaujina – “play”. Vietinės komandos vyr. treneris gali spręsti, ar oro sąlygos yra tinkamos žaidimui. Tačiau, kai žaidimas prasideda, tik teisėjas sprendžia, ar esant blogam orui nutraukti žaidimą. Jei žaidimas nutraukiamas po 5 kėlinių, rungtynės laikomos įvykusiomis, jei po mažiau, rungtynes reikia pratęsti kitą dieną. Rungtynės gali būti nutrauktos dėl labai stipraus lietaus, sutemų ir t.t. Rungtynės trunka apie 2,5 – 3 val., kartais ir ilgiau.

LIETUVOS BEISBOLO ISTORIJA

Iki 1987 metų

Lietuvoje beisbolas pradėtas žaisti 1922 metais įžymiojo transatlantinio lakūno ir sportininko Stepono Dariaus dėka. 1920 m. iš JAV grįžęs į Lietuvą jis populiarino beisbolą, taip pat krepšinį, futbolą, ledo ritulį. Pirmiausia S.Darius išmokė beisbolą žaisti lakūnus. Tuo metu beisbolas buvo žaidžiamas tik Lietuvos laikinojoje sostinėje – Kaune.

1922 metais susikūrus kelioms beisbolo komandoms Lietuvos Sporto Lyga leido Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjungai (LFLS) surengti pirmąsias Lietuvos beisbolo pirmenybes. Į 1922 metų Lietuvos beisbolo čempionatą įsiregistravo 2 komandos: LFLS ir “Aviacija”. Todėl buvo nuspręsta tarp šių komandų surengti varžybas iki 3 pergalių. Pirmosios rungtynės įvyko LFLS aikštelėje Kaune liepos 30 dieną. Pirmąjį metimą atliko JAV konsulas Lietuvoje P.Edvardas. Rungtynėms teisėjavo Romanas ir Šliūpas. Pirmaisiais Lietuvos beisbolo čempionais tapo LFLS beisbolininkai (žaidžiantis treneris S.Darius), serijoje iki 3 pergalių įveikę “Aviaciją” 3:1, nors visos rungtynės vyko labai permainingai. Tad 1922 metais įvyko pirmos 4 oficialios beisbolo rungtynės Lietuvoje.

Po vienų iš pirmųjų beisbolo rungtynių Lietuvoje

1923 metais beisbolininkų ir beisbolo komandų skaičius Lietuvoje dar labiau išaugo. Didelę pažangą padarė “Aviacijos” beisbolininkai, atstovavę šalį pirmosiose Lietuvoje surengtose tarptautinėse draugiškose varžybose tarp Lietuvos ir Estijos beisbolininkų. Rungtynes 11:7 laimėjo lietuviai. Tuo tarpu LFLS beisbolininkai per 1923 metus tesugebėjo surengti tik 2 rungtynes. Dėl organizacinių nesklandumų ir ypač dėl beisbolo aikštės trūkumo nepavyko surengti antrojo Lietuvos beisbolo čempionato (II Lietuvos beisbolo čempionatas, deja, surengtas jau tik 1987 metais). 1923 m. Kaune pradėto leisti “Sporto” žurnale S.Darius išspausdino straipsnių ciklą “Beisbolas”, kur aiškino beisbolo taisykles, žaidimo taktiką. 1924 m. jis parašė 64 puslapių, 7 brėžiniais iliustruotą knygelę “Beisbolo žaidimas”, kurioje buvo aprašytos žaidimo taisykles, istorija, technikos ir taktikos niuansai. Tais laikais beisbolui didelį dėmesį skyrė ir Lietuvos valdžia. Tai rodo ir toks faktas, kad 1924 m. sausio 14 d. Kauno miesto Tarybos sprendimu Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjungai Ąžuolyne šešiems metams buvo išnuomotas žemės sklypas. Kaip matyti iš 1924 m. vasario 25 d. “Sporte” išspausdinto šio sklypo išplanavimo projekto (kurį paruošė K.Bulotas ir S.Darius), čia tarp krepšinio, teniso, futbolo aikščių bei bėgimo ir dviračių takų buvo numatyta įrengti ir beisbolo aikštę (pažymėta rodykle). Nėra žinių, ar ši aikštė buvo įrengta. Jei taip, tai butų buvusi kol kas vienintelė specialiai beisbolui skirta aikštė Lietuvoje.

K.Buloto ir S.Dariaus projektas. “Sportas” Nr.6-7, 1924 m. vasario 25 d.

Apie tolesnį beisbolo vystymąsi Lietuvoje daug žinių nėra. Žinoma tik, kad tuo metu, kai visas Lietuvos sportas buvo tik užuomazgoje, dėl organizacijos ir sporto bazių stokos beisbolas pamažu geso. 1933 m. liepos 8 d., likus vos septynetui dienų iki išskridimo iš Niujorko į Kauną, jį aplankiusiam draugui S.Darius pasakė: “Jei pavyks Lietuvos vardu nugalėti Atlantą, tai kitu mano tikslu bus suartinti Amerikos lietuvių ir Lietuvos jaunimą per beisbolo sportą”. Deja Steponas Darius į Kauną nebesugrįžo. Po antrojo pasaulinio karo kai kuriose Lietuvos gimnazijose buvo žaidžiamas muštukas (beisbolas sulietuvintu pavadinimu). Šį žaidimą propagavo pulkininkas Grand Siuti.Vėliau sovietų okupuotoje Lietuvoje iki 1987 m. beisbolas nebuvo žaidžiamas. Vyko šaltasis karas tarp JAV ir buvusios SSRS. Propaganda bandė žmonėms įteigti, kad viskas, kas amerikietiška (ar vakarietiška) sovietų liaudžiai nepriimtina. Todėl į uždraustų sporto šakų sąrašą pateko ir beisbolas.

1987 metai

Atšilus santykiams su JAV, beisbolą pradėta žaisti ir Sovietų Sąjungoje. Prie to daug prisidėjo ir tai, kad jau buvo žinoma, jog greitai beisbolas taps olimpine sporto šaka. Be to beisbolas buvo populiariausias sportas tokiose sovietams draugiškose šalyse, kaip Kuba ar Nikaragva, ir nemažai šių šalių studentų studijavo SSRS universitetuose. Atsirado galimybė vėl pradėti žaisti beisbolą ir tuo metu dar sovietinėje Lietuvoje. 1987 m. pavasarį LKKI (dabar LKKA) lengvosios atletikos katedros vyresnysis laborantas, vėliau aspirantas Linas Viltrakis subūrė beisbolo komandą Kaune. Būtent L.Viltrakį reikėtų laikyti Lietuvos beisbolo atkūrėju. Vien savo entuziazmo dėka tapęs tikru šios sporto šakos specialistu, jis vėliau turbūt daugiausia prisidėjo prie tolimesnio Lietuvos beisbolo vystymosi. Nuo gegužės mėnesio prie L.Viltrakio prisidėjo ir LKKI ledo ritulio dėstytojas Vidas Šaparnis, kurį dar 1986 m. žiemą tuometinis LKKI rektorius prof. S. Stonkus buvo pasiuntęs į beisbolo kursus Maskvoje, Lumumbo universitete. Kadangi komanda buvo įkurta LKKI bazėje, jai suteiktas pavadinimas “Atletas”, nors joje žaidė ne tik studentai. Balandžio 4-9 dienomis Kijeve įvyko pirmasis tuometinės SSRS beisbolo turnyras, kuriame jungtinėje Latvijos (Latvijoje beisbolas pradėtas žaisti šiek tiek anksčiau) ir Lietuvos komandoje dalyvavo ir keli Kauno beisbolininkai, tarp jų ir Linas Viltrakis. Jungtinė komanda turnyre užėmė 5-ąją vietą. Kiek vėliau pirmoji beisbolo komanda (“Elektronas”) buvo suburta ir Vilniuje. Ją įkūrę Romas Garnys ir Gintautas Mikalauskas laikytini Vilniaus beisbolo pradininkais, kadangi iki 1987 m. Vilniuje beisbolas iš viso nebuvo žaidžiamas (prieš karą beisbolas buvo žaidžiamas tik tuometinėje Lietuvos sostinėje – Kaune). Dar vėliau Vilniuje įkurta beisbolo grupė “Žalgirietis”. Birželio pradžioje Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame sąjunginiame turnyre “Baltosios naktys” jau dalyvavo grynai lietuviška komanda – Kauno “Atletas”. Kauniečiai susitikę su labiau patyrusiomis, anksčiau beisbolą pradėjusiomis žaisti komandomis, liko paskutinėje, ketvirtoje, vietoje. Pirmą vietą iškovojo Leningrado, antrą – Leningrade besimokančių kubiečių, trečią – Rygos komandos. Liepos mėnesį Kauno “Atletas” Rygoje vykusiose draugiškose rungtynėse šeimininkams pralaimėjo 17:22. 1987 m. rugpjūčio 7 – 8 dienomis oficialios beisbolo varžybos surengtos ir Lietuvoje. Vilniaus “Lokomotyvo” stadione keturios Lietuvos komandos kovojo dėl Vilniaus taurės, kurią įsteigė Vilniaus Kūno kultūros ir sporto komitetas. Turnyre dalyvavo Kauno “Atletas” ir “Banga” bei Vilniaus “Elektronas” ir “Žalgirietis”. Pusfinaliuose užfiksuoti tokie rezultatai: Vilniaus “Elektronas” – Vilniaus “Žalgirietis” 17:12; Kauno “Atletas” – Kauno “Banga” 20:14. Kadangi kauniečiai pradėjo žaisti beisbolą anksčiau už vilniečius, jų komandos buvo stipresnės, todėl galima pasakyti, kad į pusfinalius šeimininkai komandas suporavo nelabai teisingai. Kitos dienos rungtynės pasibaigė aiškia kauniečių persvara. Rungtynėse dėl III vietos Kauno “Banga” nugalėjo Vilniaus “Žalgirietį” 21:5; finale Kauno “Atletas” įveikė Vilniaus “Elektroną” 30:11.

1987 m. rugpjūčio 25 – 30 dienomis Kaune įvyko sąjunginis 8 komandų beisbolo turnyras, kuriame dalyvavo beveik visos stipriausios tuometinės SSRS komandos. Varžybų atidarymas bei atidarymo rungtynės (Kauno “Atletas” – Leningrado “Spectrans” 18:19), taip pat finalas ir rungtynės dėl trečios vietos vyko pagrindiniame Kauno stadione – Sporto kombinato (dabar Dariaus ir Girėno). Kitos rungtynės buvo žaidžiamos “Inkaro” ir “Darbo rezervų” (dabar “Gintaro”) stadionuose. Pažymėtina, kad “Gintaro” stadione beisbolas žaidžiamas ir dabar. Turnyras parodė, kad per gana trumpą laiką Lietuvos beisbolo komandų lygis gerokai išaugo. Geriausiai iš turnyre dalyvavusių 3 Lietuvos komandų pasirodė Kauno “Atletas”, kuris pateko į pusfinalį, kur po atkaklios kovos nusileido būsimiems turnyro nugalėtojams – Kijevo beisbolininkams. “Atletas” turnyre užėmė 4-ąją. Rungtynėse dėl trečios vietos dar kartą pralaimėta Leningrado “Spectrans”. Vilniaus rinktinė užėmė 5-tą, Kauno II komanda – 7-tą vietas. Turnyro finale Kijevo beisbolininkai įveikė Maskvos MChTI. Šeštą vietą užėmė dar visai neseniai stipresni buvę Rygos beisbolininkai. Paskutinėje vietoje liko pajėgi Taškento komanda. Vėliau SSRS beisbolo aikštelėse Lietuvos komandos pasiekė dar geresnių rezultatų. Kadangi Lietuvos čempionatas 1987 metais surengtas dar nebuvo, 1987 m. rugsėjo – spalio mėnesiais įvyko Lietuvos taurės turnyras, kuriame dalyvavo tos pačios 4 komandos, kaip ir Vilniaus taurės turnyre. Turnyras parodė aiškų kauniečių pranašumą. Iš pradžių visos komandos žaidė vienu ratu. Pirmąją vietą, laimėjusi visas rungtynes, užėmė antroji Kauno ekipa – “Banga”. Kauno “Atletas” liko antras. Finale susitiko abi Kauno komandos. Pirmąją Lietuvos taurę iškovojo Kauno “Atletas”. Reikia pažymėti, kad 1987 metais Kauno beisbolininkų susiskirstymas į komandas buvo sąlyginis. Kauniečiai treniruodavosi kartu ir tik varžybose dalyvaudavo dvejomis sudėtimis. Spalio pabaigoje Lietuvos rinktinė, kurią sudarė 11 kauniečių ir 4 vilniečiai dalyvavo SSRS profsąjungų taurės varžybose. Rinktinę treniravo L.Viltrakis ir R. Garnys. Deja Lietuvos rinktinė pralaimėjo visas rungtynes ir užėmė paskutinę, 8-ą, vietą. Pirmą vietą užėmė Kijevo, 2-ą – Tbilisio, 3-ią – Maskvos, 4-tą Talino “Kalev”, 5-tą – Gorkio, 6-tą – Leningrado “Spectrans” ir 7-tą – Vladivostoko beisbolininkai. Dar vienas svarbus 1987 metų įvykis – įkurta Lietuvos beisbolo federacija.

1988 metai

1988 metais beisbolas Lietuvoje dar labiau išpopuliarėjo. Įvyko II Lietuvos beisbolo čempionatas (I čempionatas įvyko 1922 metais. Čempionais tapo Kauno LFLS.), kuriame dalyvavo 7 komandos. Kauną Lietuvos čempionate atstovavo net 4 komandos. Kaune susikūrė “Audos” beisbolo klubas (treneris – L.Viltrakis, kuriame buvo surinkti visi tuo metu geriausi Kauno (galima sakyti, ir Lietuvos) beisbolininkai – ne KKI studentai. “Auda” Lietuvos čempionate dalyvavo dvejomis komandomis. KKI studentai liko “Atleto” klube (treneris – V.Šaparnis). Taip pat įkurta “Eros” komanda (žaidžiantis treneris V.Neverauskas) kurioje žaidė jaunieji Kauno beisbolininkai. SSRS turnyruose Kauną atstovavo “Audos” pagrindu sudaryta Kauno rinktinė. Vilniuje įkurta “Universiteto” komanda (treneris G.Mikalauskas). Beisbolas pradėtas žaisti Utenoje. Čia jį populiarino Valentinas Bubulis ir Arnoldas Ramanauskas (vėliau tapęs pirmuoju Lietuvoje tarptautinės kategorijos teisėju). 1988 m. Lietuvos čempionate 7 komandos tarpusavyje turėjo sužaisti po 4 rungtynes, t.y. viena komanda turėjo žaisti 24 rungtynes. Pirmaisiais atgimusio Lietuvos beisbolo čempionais gana lengvai tapo Kauno “Audos” beisbolininkai. 1988 m. Lietuvos komandos labai sėkmingai dalyvavo tuometinės SSRS turnyruose. Pirmieji sąjunginį turnyrą laimėjo jaunieji Lietuvos beisbolininkai: balandžio 6 – 10 dienomis Iljičiovske (Ukraina) įvykusiame I sąjunginiame jaunių turnyre laikraščio “Komsomolskaja Iskra” prizui laimėti 1-ą vietą iškovojo Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V.Neverauskas, R.Garnys, H.Uzingeris). Sėkmingiausiai SSRS turnyruose pasirodė reprezentacinė Kauno ekipa – “Auda” (Lietuvos čempionate dalyvavo 4 Kauno komandos, o 1988 ir 1989 metais vykusiuose sąjunginiuose turnyruose Kauną atstovavo “Audos” pagrindu sudaryta Kauno rinktinė, kurią treniravo L.Viltrakis ir V.Šaparnis). Balandžio 26 – gegužės 2 dienomis Kijeve vykusiame turnyre, skirtame Pergalės dienai II pasauliniame kare pažymėti, Kauno komanda (kuri tuo metu dar vadinosi “Banga”) užėmė 2-ą vietą, į priekį praleidę Maskvos MChTI. Komandos išsirikiavo taip: 1. Maskvos MChTI, 2. Kauno “Banga”, 3. Kijevas, 4. Taškentas, 5. Maskvos sr. “Spartak”, 6. Simferopolio “Foton”, 7. Kijevo jaunimo rinktinė, 8. Tiraspolio “Konservščik”. Gegužės mėn. Kauno “Auda” iškovojo pirmą vietą Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) turnyre “Baltosios naktys”, kuriame prieš metus buvo paskutiniai. Komandų rikiuotė: 1. Kauno “Auda”, 2. Leningrado “Spectrans”, 3. Maskvos “Aeroflot”, 4. Talino “Kalev”, 5. Tbilisis.Pats nesėkmingiausias 1988 metais kauniečiams buvo liepos viduryje Kijeve vykęs SSRS profsąjungų taurės turnyras: 1. Kijevas, 2. Maskva, 3. Gorkis, 4. Taškentas, 5. Leningradas, 6. Talinas, 7. Tbilisis, 8. Kauno “Auda”. Lapkričio12-17 dienomis Taškente vykusiame turnyre “Audos” beisbolininkai vėl pirmi: 1. Kauno “Auda”, 2. Tiraspolio “Konservščik”, 3. Taškentas I, 4. Taškentas II, 5. Taškente besimokančių Kubos studentų komanda, 6. Talino “Kalev”. 1988 m. rugsėjo 22-30 dienomis Eupatorijoje įvyko SSRS profsąjungų čempionatas, kuriame dalyvavo 8 komandos, tarp jų ir Vilniaus rinktinė. Vilniaus beisbolininkai šiame turnyre užėmė II vietą. Vilniečiai turnyre žaidė taip: su Baku 16:5, su Simferopoliu 11:1, su Taškentu 6:19, Su Maskva 4:3, Su Moldavija 5:4, su Krasnojarsku 10:0. Vilniaus ir Taškento komandoms surinkus vienodai taškų, pirma vieta pagal tarpusavio susitikimo rezultatą atiteko Taškento beisbolininkams. Po šio turnyro kandidatais į SSRS rinktinę buvo pakviesti vilniečiai E.Matusevičius, T.Kliučininkas bei treneris G.Mikalauskas. 1988 metų liepos pradžioje Kaune viešėjo JAV Ilinojaus valstijos moksleivių komanda “Pille Tigers”, kuriai kelionė į Lietuvą atiteko kaip prizas už pirmą vietą kelių valstijų turnyre. Buvo surengtos 3 rungynės ir kelios bendros treniruotės su Kauno “Audos” beisbolininkais. Nors amerikiečiai buvo jaunesni, bet beisbolą žaisti pradėję žymiai anksčiau negu kauniečiai. Todėl nenuostabu, kad visas 3 rungtynes, vykusias pagrindiniame Kauno, Sporto Kombinato stadione laimėjo JAV beisbolininkai: 23:3, 19:2 ir 10:2. Svečių komandos treneris D.Batleris pažymėjo, kad “Audos” beisbolininkai gabūs ir perspektyvūs žaidėjai ir, kad jų laukia puiki ateitis.

1989 metai

1989 m. vietoj Lietuvos beisbolo federacijos įkurta Lietuvos beisbolo asociacija (LBA). Jos prezidentu tapo A. Mackevičius. Šiais metais beisbolo geografija Lietuvoje dar labiau išsiplėtė. Vilniuje vietoj “Universiteto” įkurtas “Žalgirio” klubas (treneris – A.Vasiliauskas), vėliau sėkmingai dalyvavęs Lietuvos bei tuometinės SSRS čempionatuose. Kauno Politechnikos institute (dabar Kauno Technologijos Universitetas) įkurta Kauno “Politechnikos” komanda (treneris A. Birbalas). Šiais metais beisbolas buvo pradėtas žaisti ir Šalčininkuose. Šalčininkų “Šalčia” pirmą ir kol kas vienintelį kartą dalyvavo Lietuvos suaugusiųjų ir jaunimo čempionatuose. 1989 m. Lietuvos čempionate dalyvavo 10 komandų – 9 Lietuvos ir Minsko (Baltarusija) klubas (be konk.). 10 (arba 9, jei neskaityti Minsko komandos) – tai didžiausias čempionatuose dalyvavusių komandų skaičius per visą Lietuvos beisbolo istoriją) . I etape komandos tarpusavyje susitiko po 4 kartus, keturios stipriausios (Kauno “Auda”, Vilniaus “Žalgiris”, Vilniaus “Elektronas” ir “Minsk”) pateko į finalinį turnyrą, kur vienu ratu išsiaiškino čempionus ir prizininkus. Finalinio turnyro kovos vyko Vilniuje lapkričio 14-16 dienomis. Antrą kartą iš eilės Lietuvos čempionais tapo Kauno “Auda”, visus tris savo varžovus įveikę aiškia persvara. Lietuvos komandos vėl dalyvavo įvairiuose SSRS turnyruose. Pasižymėjo Vilniaus “Žalgiris, laimėjęs SSRS profsąjungų čempionatą. 1989 m. dvi reprezentacinės Lietuvos komandos (Kauno “Auda” ir Vilniaus “Žalgiris”) dalyvavo I SSRS beisbolo čempionate. Čempionate dalyvavo 24 komandos. Tai kartu buvo ir atrankinės varžybos į nuo 1990 metų kuriamą SSRS beisbolo I lygą. Pirmame etape jos buvo suskirstytos į 4 pogrupius, kurių varžybos vyko Tiraspolyje, Krasnojarske, Simferopolyje ir Leningrade. Norint tęsti varžybas tolimesniame etape, savo pogrupyje reikėjo patekti į pirmąjį trejetuką. Pirmojo etapo kovos vyko birželio pradžioje. Į sekantį etapą pateko abi Lietuvos komandos, savo pogrupiuose užėmusios 2-ąsias vietas. Vilniaus “Žalgiris” žaidė II pogrupyje Krasnojarske. Čia pirmą vietą iškovojo Kijevo “Bytovik”. Vilniečių rezultatai: “Žalgiris” – “Metalurg” Bratsk 30:1; “Žalgiris” – MAI Maskva 8:4; “Žalgiris” – “Bytovik” Kijev 3:12; “Žalgiris” – “Baškirija” Ufa 16:3; “Žalgiris” – “Sibiriak” Krasnojarsk 11:1. Kauno “Auda” IV pogrupyje Tiraspolyje rungtyniavo taip: “Auda” – “Temp” Tbilisi 4:8; “Auda” – CAI Maskva 14:4; “Auda” – “Konservščik” Tiraspol 4:7; “Auda” – “Montažnik” Taškent 19:8; “Auda” – “Burevestnik” Gomel 19:2. “Konservščik” su 5 pergalėm užėmė 1 vietą, o “Auda”, “Temp” ir “Montažnik” iškovojo po 3 pergales ir turėjo dalyvauti papildomame turnyre dėl 2 kelialapių į kitą etapą: “Auda” – “Montažnik” 3:2; “Auda” – “Temp” 12:0. Antrame etape 12 komandų žaidė 2 pogrupiuose po 6 komandas Vilniuje Ir Kijeve. Po 4 stipriausias iš pogrupio pateko į finalinį etapą. Abi Lietuvos komandos rungtyniavo Vilniuje “A” pusfinaliname pogrupyje: “Auda”, “Žalgiris”, SK Balašicha, “Doker” Odesa, “Voschod” Chabarovsk, “Vladivostok”. Varžybos vyko liepos 25 – 31 d. Vingio parke. Namuose rungtyniavę Vilniaus “Žalgirio” į finalinį etapą pateko, o Kauno “Auda”, užėmusi penktą vietą, iš kovos dėl medalių pasitraukė. Finalinis pirmojo SSRS beisbolo čempionato etapas, kuriame tarp 8 komandų žaidė ir Vilniaus “Žalgiris”, vyko Maskvoje. Komandos, patekusios į finalinį etapą, užsitikrino teisę kitais metais žaisti SSRS I lygoje. Kauno “Auda”, kad patekti tarp 12 stipriausių SSRS komandų, turėjo dalyvauti papildomame turnyre, kuris taip pat vyko Maskvoje. Čia kauniečiai žaidė sėkmingai ir užėmė pirmąją vietą. Labai naudingai Maskvoje žaidė “Audos” pitčeris Artūras Eimutis. Galutinėje I SSRS čempionato įskaitoje Vilniaus “Žalgiris” užėmė 7-ą, Kauno “Auda” – 9-ą vietas. Visa komandų rikuotė: 1. SK Balšicha, 2. “Bytovik” Kijev, 3. MChTI Maskva, 4. “Doker” Odesa, 5. “Foton” Simferopol, 6. “Konservščik” Tiraspol, 7. “Žalgiris” Vilnius, 8. “Voschod” Chabarovsk, 9. “Auda” Kaunas, 10. “Montažnik” Taškent, 11. “Iverija” Tbilisi, 12. “Tbilisi”. Kauno “Audos” sudėtis: V.Neverauskas, A.Mitkus, G.Rolskis, S.Paliulis, R.Dapkūnas, P.Vilčinskas, L.Dzemyda, R.Šileika, A.Macelis, A.Eimutis, G.Barauskas, A.Jacyna, treneriai L.Viltrakis ir V.Šaparnis. Nors abi Lietuvos komandos iškovojo teisę dalyvauti 1990 m. SSRS I lygos čempionate, bet 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, mūsų šalies komandos, SSRS turnyruose daugiau nebedalyvavo. 1989 m. birželio 17 – 23 d. Lietuvoje viešėjo Sent-Luiso (Misurio valstija) beisbolo komanda, surengusi bendras treniruotes su Vilniaus “Žalgirio” beisbolininkais. Amerikiečiai Lietuvoje sužaidė 3 draugiškas rungtynes: Kaune jie 12:5 nugalėjo “Audą”, o Vilniuje 15:3 ir 19:2 “Žalgirį”.1989 m. įvyko IV SSRS jaunimo žaidynės, į kurių programą pirmą kartą buvo įtrauktas ir beisbolas. Beisbolo turnyras, kuriame dalyvavo ir Lietuvos jaunimo rinktinė, vyko Simferopolyje liepos 9 – 15 d. Deja Lietuvos rinktinė, kurios sudėtyje buvo nemažai žaidėjų, sėkmingai žaidusių suaugusiųjų komandose, šiame turnyre pasirodė tikrai žemiau savo galimybių ir užėmė tik 6-tą vietą, nors besiruošdama žaidynėms Lietuvos rinktinė draugiškose rungtynėse Vilniuje buvo įveikusi Vilniaus “Žalgirį”. Pirmose rungtynėse prieš Uzbekiją, pavėlavus lėktuvui, Lietuvos rinktinėje galėjo žaisti ne visi žaidėjai. Po to trys rungtynės buvo pralaimėtos minimaliu skirtumu. Ir tik paskutines, nieko nelėmusias rungtynes (prizinės vietos jau nebuvo įmanoma iškovoti), Lietuvos rinktinė pralaimėjo dideliu skirtumu. Lietuvos jaunimo rinktinės rezultatai: Lietuva – Uzbekija 8:13; Lietuva – Azerbaidžanas 15:5; Lietuva – Gruzija 4:5; Lietuva – Leningradas 23:3; Lietuva – Rusija 11:12; Lietuva – Maskva 12:13; Lietuva – Ukraina 10:22.

1990 metai

Po 1990 m. kovo 11 d., kai Lietuva paskelbė nepriklausomybės atkūrimo aktą, Lietuvos beisbolo komandos daugiau nebedalyvavo SSRS beisbolo turnyruose. Kadangi tuo metu Lietuvos beisbolo lygis jau buvo gerokai išaugęs, kai kurie Lietuvos beisbolininkai dalyvavo SSRS (vėliau NVS) čempionate ir kituose turnyruose, bet ne Lietuvos komandų sudėtyje. Čia labiausiai pasižymėjo vilnietis pitčeris E.Matusevičius, dar apie 2 metus atstovavęs SSRS beisbolo rinktinei, o su Maskvos “Krasnyje djavoly” klubu 2 kartus tapęs NVS čempionu. 1990 m. Lietuvos Kūno Kultūros institute įvesta beisbolo specializacija. Pirmuoju beisbolo dėstytoju buvo V.Šaparnis. Deja nuo šių metu institute nebeliko “Atleto” beisbolo klubo, prieš kelis metus daug prisidėjusio prie Lietuvos beisbolo atgimimo.

1990 m. Lietuvos beisbolo čempionate dalyvavo 8 komandos. Pirmą kartą čempionate dalyvavo Klaipėdos komanda. Kadangi Kauno “Auda” ir Vilniaus “Žalgiris” meistriškumu aiškiai pranoko likusias komandas, čempionatas buvo vykdomas tokia sistema, kad šioms komandoms nereikėtų žaisti daug rungtynių su žymiai silpnesniais priešininkais. Komandos buvo suskirstytos į I ir II grupes po 4 ekipas kiekvienoje. Abiejų grupių komandos tarpusavyje sužaidė po 2 rungtynes, t.y. kiekviena po 6 rungtynes. Dvi stipriausios I grupės komandos pateko į superfinalą, kuris buvo žaidžiamas iki 5 pergalių. Dvi paskutinės I grupės ir dvi pirmos II grupės komandos 4 ratais žaidė dėl III – VI vietų. Dėl bronzos medalių buvo surengtas mačas iki 3 pergalių. Pirmą kartą Lietuvos čempionais tapo ne Kauno klubas. Vilniaus “Žalgiris”, superfinalo serijoje iki 5 pergalių 5:2 įveikė dukart Lietuvos čempionus – Kauno “Audą”, nors 2 pirmąsias rungtynes buvo laimėję kauniečiai. Trečią vietą čempionate iškovojo Utenos “Lituanicos” beisbolininkai, sulaužę dar vieną tradiciją. Iki šiol Lietuvos čempionatų prizininkais tapdavo tik Kauno arba Vilniaus klubai. 1990 metais 2 stipriausiems Lietuvos klubams (“Audai” ir “Žalgiriui”) ir be SSRS turnyrų varžybų netrūko. Jie sužaidė nemažai tarptautinių rungtynių su Europos ir JAV komandomis. Balandžio 3-7 dienomis Kauno “Auda” Olandijoje dalyvavo tarptautiniame 6 komandų turnyre. Komandos rungtyniavo 2 pogrupiuose. Pirmame žaidė “Leksand” (Švedija), Belgija, VSV’30 (Olandija), antrame – “Auda”, “Savigni” (Prancūzija), Čekoslovakija. Pogrupyje užėmė pirmą vietą kauniečiai pralaimėjo tik turnyro finale prieš “Leksand” klubą 2:11. Turnyro šeimininkai ir varžovai buvo nustebinti per trumpą 3 metų laikotarpį pasiektu aukštu Lietuvos beisbolininkų lygiu. Pažymėtina, kad “Leksand” buvo 15 kartų tapęs Švedijos čempionu. Birželio pradžioje Leksande (Švedija) kauniečiai su šiuo klubu sužaidė dar dvejas draugiškas rungtynes. Birželio 28 – liepos 5 dienomis Lietuvoje lankėsi JAV Karolinos valstijos beisbolo komanda. Kelionės tikslas buvo populiarinti beisbolą Lietuvoje. Karolinos beisbolininkai žaidė parodomąsias rungtynes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Utenoje ir Tauragėje. Vilniaus “Žalgiris” sugebėjo kelis kartus įveikti amerikiečius, o Kauno “Auda” pralaimėjo nedideliu skirtumu. Liepos 5-9 dienomis Kauno “Audą” į 3 komandų turnyrą Prancūzijoje pakvietė “Savigni” klubas. Čia kauniečiai, pralaimėję abejas rungtynes liko trečioje vietoje. Rungtynių rezultatai: “Auda” – “World Partners” (JAV) 3:23, “Auda” – “Savigni” 7:9, “World Partners” – “Savigni” 17:4. Vilniaus “Žalgirio” beisbolininkai 1990 metais 2 kartus (liepos 15-25 ir spalio 15-30 dienomis) viešėjo JAV, kur žaidė su universitetų ir koledžų komandomis, kėlė meistriškumą bendrose treniruotėse, kurias vedė profesionalų treneriai. JAV vilniečiai buvo labai šiltai sutikti ir priimti, stebėtasi, kaip per trumpą laiką sukurta gana aukšto lygio komanda. Antrosios išvykos metu vilniečiai pabuvojo Wiliansport miestelyje (Pensilvanijos valstija), kur įsikūrusi Pasaulinės Mažosios beisbolo lygos būstinė. 1990 metais į šią lygą buvo priimtos ir Lietuvos jaunųjų beisbolininkų komandos. Mažoji beisbolo lyga buvo pirmoji tarptautinė beisbolo organizacija, priėmusi į savo gretas Lietuvos beisbolininkus.

1991 metai

1991 m., blogėjant Lietuvos ekonominei situacijai, sunkūs laikai atėjo ir beisbolui, kaip beje ir kitoms sporto šakoms. Lietuva dar nebuvo priimta nei į IBAF (Tarptautinę beisbolo federaciją), nei į CEB (Europos beisbolo konfederaciją), todėl šalies komandos negalėjo dalyvauti oficialiuose Europos, išskyrus Mažąją beisbolo lygą, čempionatuose. Vilniuje vietoj 3 liko tik viena suaugusiųjų beisbolo komanda, Kaune iširo “Politechnikos” beisbolo klubas. Nuo šių metų Lietuvos beisbolo suaugusiųjų čempionatuose dalyvaudavo tik Kauno, Vilniaus ir Utenos komandos. 1991 m. Lietuvos čempionate jų jau buvo tik keturios. Čempionais antrą kartą iš eilės tapo Vilniaus “Panerio-Dekos” (buvęs “Žalgiris”) beisbolininkai. Maloni išimtis tarp kitų Lietuvos miestų ir miestelių (neskaitant Vilniaus ir Kauno) buvo Utena. Čia 1991 m. įkurtas beisbolo klubas “Vėtra” (prezidentas M.Oertelis), pradėta rimtai rūpintis ir jaunaisiais beisbolininkais. Utenos “Vėtros” (prieš tai Utenos komanda vadinosi “Lituanika”) beisbolo klubo komandos iki šiol gana sėkmingai dalyvauja Lietuvos beisbolo čempionatuose visose amžiaus grupėse. Kad Lietuvos beisbolo lygis, nepaisant visų sunkumų, išliko bent Europos mastais gana aukštas parodė ir pirmas sėkmingas pasirodymas oficialiose tarptautinėse varžybose. Europos Mažosios lygos čempionate (Big League grupėjė) Mainz (Vokietija) mieste Kauno “Lituanicos” jaunių (iki 18 metų) komanda (treneris A.Birbalas) užėmė 3-ią vietą. Kauno “Audos” klubą sezono metu paliko ir su beisbolu atsisveikino vienas geriausių (jeigu ne geriausias) visų laikų Lietuvos beisbolo trenerių Linas Viltrakis. 1991 m. beisbolas buvo įtrauktas į IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių programą. Beisbolo turnyre, vykusiame Vilniuje, Vingio parke, liepos 28 – rugpjūčio 1 d., dalyvavo Kauno “Auda”, Vilniaus “Panerys-Deka”, Kauno “Lituanica”, Utenos “Vėtra”. Utenos “Vėtros” komandoje žaidė 2 Amerikos lietuviai iš Kalifornijos Tadas Šikas ir Kristoferis Šotas. Būtent jie padėjo Utenos “Vėtrai” įveikti perspektyvią Kauno “Lituanicos” komandą, kuri tik minimalia persvara nusisukus sportinei sėkmei bei po teisėjo klaidos buvo pralaimėjusi pripažintiems Lietuvos beisbolo lyderiams: Kauno “Audai” ir Vilniaus “Paneriui-Dekai”. Turnyrą laimėjo Kauno “Auda” (treneris G.Palaima). Žaidynėse komandos žaidė vienu ratu ir užėmė tokias vietas:

1. Kauno “Auda” 3 2. Vilniaus “Panerys-Deka” 2 3. Utenos “Vėtra” 1 4. Kauno “Lituanica” 0

Čia reikia padaryti pastabą, kad beisbolo klubo Kauno “Lituanica” (vėliau “Fėja”) nereikėtų maišyti su 2000 m. įkurtu Kauno apskrities beisbolu klubu “Lituanica”, kuris yra Kauno “Audos” (vėliau “Silva”, FBK “Kaunas”) tradicijų tęsėjas.

1992 metai

1992-ieji – vieni svarbiausių metų Lietuvos beisbolui. Nuo šių metų Lietuvos beisbolo asociacija (LBA) tapo Europos beisbolo konfederacijos (CEB) ir Tarptautinės beisbolo asociacijos (IBA) nare. Lietuvos komandos įgijo teisę dalyvauti oficialiuose tarptautiniuose turnyruose. Padaugėjo komandų Lietuvos beisbolo čempionate. Jų čia dalyvavo šešios. Vilniuje įkurtas “Klevo” beisbolo klubas, į kurį perėjo kai kurie Vilniaus “Panerio” žaidėjai. Čempionate dalyvavo ir Kišiniovo “Sukčes” (Moldova) beisbolininkai, užėmę paskutinę, 6-ąją vietą, kas akivaizdžiai parodė aukštą to meto Lietuvos beisbolo lygį. Lietuvos čempionais 3 kartą iš eilės tapo Vilniaus “Panerio” beisbolininkai. Pirmą kartą Lietuvos beisbolo istorijoje tarp pirmas dvi vietas čempionate užėmusių nebuvo Kauno komandos (Antrą vietą iškovojo Vilniaus “Klevas”).

Europos taurių turnyruose debiutavo du Lietuvos klubai. Debiutą galima laikyti gana sėkmingu. Birželio 16 – 20 dienomis Europos taurės “B” grupės turnyre San Marine dalyvavo Vilniaus “Panerys” (žaidžiantis treneris Virmidas Neverauskas). Dvylikos šalių čempionai pradžioje žaidė 2 pogrupiuose. Savo pogrupyje Lietuvos čempionai buvo pirmi, lengvai įveikę visus varžovus. Nugalėtos šios komandos: Splito “Nada” (Kroatija) – 18:7, Brno “Technika” (Čekija) bei “Nottingham Hornets” (Didžioji Britanija) vienodu rezultatu – 14:4, antrą vietą pogrupyje užėmusi BCD “Golovec”(Slovėnija) – 12:4 ir Lenkijos čempionas Kutno “Stal” (tikslus rezultatas protokole neįrašytas, nes rungtynės nebaigtos dėl lietaus). “Vilniaus komanda pralaimėjo tik finale (4:25 prieš San Marino “Caravantours”) ir užėmė antrą vietą. Pažymėtina, kad pajėgi Rusijos čempionų komanda Maskvos “Krasnyje Djavoly” liko trečioje vietoje. Kauno “Auda”, kurios treneriu nuo 1992 metų tapo Petras Vilčinskas, tomis pačiomis dienomis dalyvavo Europos taurių taurės “B” grupės turnyre, kuris vyko Hull mieste (Anglija). Turnyre dalyvavo 9 komandos, suskirstytos į 2 pogrupius. Pirmąsias vietas pogrupiuose užėmusios komandos žaidė dėl pirmosios vietos, antrąsias – dėl trečios ir t.t. Kaip vėliau parodė rungtynės dėl vietų, pogrupis, į kurį pateko “Auda” buvo žymiai stipresnis. Kauniečiai, pralaimėję vieninteles rungtynes, pogrupyje prieš būsimuosius turnyro nugalėtojus, tais metais dar Rusijai atstovavusius Tiraspolio APF beisbolininkus 3:13, turėjo tenkintis 3-iąja vieta turnyre. Pažymėtinos “Audos” pergalės prieš Čekijos (Prahos SK “Chemie” – 18:7) ir ypač prieš Prancūzijos (“Baseball Club de France” – 11:7) klubus. “Vienna Homerunners” (Austrija) beisbolininkai įveikti 10:1. Rungtynėse dėl trečiosios vietos Kauno “Auda” 15:4 sutriuškino Slovėnijos klubą “Ultra Stop Zajcki”. Lietuvos beisbolo rinktinė (treneris V.Neverauskas) rugpjūčio 23 – 30 dienomis Mannheim (Vokietija) mieste pirmą kartą dalyvavo Europos beisbolo čempionate (“B” grupėje). Turnyre dalyvavusios 10 šalių rinktinės buvo suskirstytos į 2 pogrupius. Kelią į finalą ir tuo pačiu į “A” grupę, kur tuo metu žaidė 8 stipriausios Europos komandos, Lietuvos beisbolininkams užtvėrė pralaimėjimas Čekijai pirmą turnyro dieną neįprastu beisbolui rezultatu 28:33. Tai buvo nesėkminga diena visiems tose rungtynėse bandžiusiems mėtyti Lietuvos pitčeriams. Paskui mūsų šalies rinktinė pogrupyje įveikė Austriją (16:7), Lenkiją (15:2) ir jau nieko nebelėmusiose varžybose nusileido nė vieno rungtynių nelaimėjusiai ir vėliau paskutinę vietą čempionate užėmusiai Kroatijai (10:11). Dėl pralaimėjimo čekams 2-ą vietą pogrupyje užėmusi Lietuva pusfinalyje susitiko su kito pogrupio nugalėtoja – varžybų šeimininke Vokietija ir pralaimėjo 5:12. Galutinis rungtynių rezultatas neatspindi gana atkaklios kovos. Aiškiai stipriausiai turnyro komandai Vokietijai tai buvo sunkiausios rungtynės čempionate. Po skaudaus pralaimėjimo pusfinalyje Lietuvos beisbolininkai pralaimėjo jau nieko nelemiančias rungtynes dėl trečios vietos Didžiajai Britanijai 3:8 ir užėmė čempionate gana aukštą 4-tą vietą. Į “A” grupę pateko Vokietija. Gana sėkmingai Europos čempionatuose debiutavo ir jaunieji Lietuvos beisbolininkai. Liepos 6 – 12 dieną Čekijoje vykusiame Europos berniukų (iki 12 metų) čempionate Lietuvos rinktinė (treneriai Ramūnas Dapkūnas ir Henrikas Uzingeris) užėmė 5-ą vietą. Liepos 13 – 19 d. Prancūzijoje vykusiame Europos jaunučių (iki 15 metų) čempionate Lietuvos rinktinė (treneriai Ramūnas Dapkūnas ir Romas Garnys) iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidusi tik Italijos ir Ispanijos rinktines. Tai buvo pirmieji ir, deja, kol kas vieninteliai jaunųjų Lietuvos beisbolininkų rinktinių pasirodymai Europos čempionatuose.

1993 metai

1993 m. Lietuvos čempionate dalyvavo tik 4 komandos (2 iš Kauno ir 2 iš Vilniaus). Pirmą kartą čempionais tapo Vilniaus “Klevo” beisbolininkai. Prieš tai 3 kartus iš eilės aukso medalius iškovojęs Vilniaus “Panerys” liko tik trečias, į priekį praleidęs ir Kauno “Silvą”(buvusi “Auda”). Ketvirtoje vietoje liko Kauno “Fėja” (buvusi “Lituanica). Lietuvos suaugusiųjų čempionate šį kartą nedalyvavo Utenos “Vėtra”. Tam įtakos turėjo tai, kad keli stipriausi Utenos beisbolininkai perėjo į Vilniaus komandas arba išvyko mokytis į kitus Lietuvos miestus. Lietuvos čempionato pertraukos metu Europos taurėse vėl dalyvavo 2 Lietuvos klubai. Tik šį kartą abi komandos žaidė ne “B”, o pagrindiniuose, “A” grupių, turnyruose. Deja, pasirodymas tarp stipriausių Europos klubų nebuvo sėkmingas. Vilniaus “Klevas” birželio 16 – 20 d. dalyvavo Europos šalių taurių laimėtojų taurės varžybose Madride kartu su Ispanijos, Olandijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Moldovos ir 2 Italijos komandomis. Aštuonios komandos iš pradžių žaidė dviejuose pogrupiuose. “Klevas” savo pogrupyje, pralaimėjęs visas tris rungtynes, užėmė paskutinę, ketvirtąją vietą. Garbingiausiai pasipriešinta Madrido “Escuela” (Ispanija) klubui – 5:11. Prieš Novaros “Tosi Farmaceutici” (Italija) pralaimėta 4:14, o prieš “Levi’s Neptunus” (Olandija) – 2:16. Pusfinalyje dėl 5-8 vietų Vilniaus klubas po atkaklios kovos nusileido Tiraspolio APF (Moldova) 3:4. Ir tik rungtynėse dėl 7-os vietos prieš “Leeds City Royal” (Didžioji Britanija) beisbolininkus vilniečiai iškovojo vienintelę pergalę 9:3 ir liko turnyre priešpaskutiniai. Kauno “Silva” (treneris Petras Vilčinskas) birželio 15-19 d. žaidė CEBA taurės turnyre Italijos Netuno mieste kartu su Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos, Slovėnijos, Švedijos ir 2 Italijos klubais. Čia taip pat teisėjavo ir teisėjas iš Lietuvos – Arnoldas Ramanauskas. Turnyre dalyvavusios 7 komandos buvo suskirstytos į 2 pogrupius. “Silva” pateko į keturių komandų pogrupį. Tik pirmąsias rungtynes prieš “Leksand” (Švedija) po ilgos ir varginančios kelionės autobusu kauniečiai pralaimėjo dideliu skirtumu 3:13. Kitose dvejose pogrupio rungtynėse su pajėgiais klubais kovota apylygiai. Prieš Bolonijos “Fortitudo” (Italija), pralaimėta tik 6:7, o Italijos klubai tuo metu (ir dabar) buvo vieni stipriausių Europoje. Prieš Pamplonos CAD “Irabia” (Ispanija) pralaimėta 8:12. Įdomu, kad Bolonijos klubas vėliau turnyre užėmė antrą, o Pamplonos – trečią vietas. Varžybose dėl 5 – 7 vietų žaidė “Silva”, “Leksand” ir Jezicos BSD (Slovėnija). “Silvos” beisbolininkams, kad išsaugoti Lietuvai vietą CEB taurės “A” grupėje reikėjo tik nugalėti silpną Slovėnijos klubą (su “Leksand” buvo užskaitytas pogrupio rungtynių rezultatas). Deja, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis sukliudė tai padaryti. Pralaimėta 7:12 ir užimta tik septintoji vieta.

Europos taurėse galėjo dalyvauti dar viena Lietuvos komanda, bet Vilniaus “Panerys” dėl lėšų stokos atsisakė dalyvauti Europos čempionų taurės turnyre.

1994 metai

Po 4 metų pertraukos Lietuvos čempionais tapo FBK “Kaunas” (pernai vadinosi “Silva”, dar anksčiau – “Auda”), čempionate dalyvavęs dvejomis komandomis. Turbūt pirmą kartą Kauną čempionate atstovavo vienas klubas (bet dvejomis komandomis). Prieš sezoną dėl finansinių sunkumų iširus Kauno “Fėjai”, šio klubo beisbolininkus priglaudė FBK ( Futbolo – beisbolo klubas) “Kaunas”. Keturi “Fėjos” beisbolininkai priimti į pagrindinę klubo komandą (vyr.treneris Petras Vilčinskas, žaidžiantis treneris Gintautas Barauskas), tapusią Lietuvos čempionais, kiti prisidėjo prie klubo jaunių ir sudarė FBK “Kaunas” II komandą (treneris Ramūnas Dapkūnas), Lietuvos čempionate užėmusią 3-iąją vietą. 1994 m. Lietuvos čempionate dalyvavo 4 komandos. Beisbolo populiarinimo tikslu vienas Lietuvos čempionato ratas vyko Klaipėdoje. Lietuvos uostamiesčio Klaipėdos komanda Lietuvos suaugusiųjų čempionate dalyvavo tik vieną kartą, 1990 metais. 1994 m. Lietuvos čempionate FBK “Kauno” I komanda superfinalo iki 3 pergalių serijoje prieš Vilniaus “Klevą” pralaimėjusi pirmąsias rungtynes, po to tris laimėjo aiškia persvara. Tik pirmame čempionato rate dalyvavęs Vilniaus “Panerys” pirmą kartą liko be medalių. Prieš tapdami Lietuvos čempionais FBK “Kaunas” beisbolininkai gana sėkmingai dalyvavo ir 1994 m. Europos taurių laimėtojų taurės “B” grupės turnyre, birželio 14 – 19 dienomis vykusiame Mainz mieste (Vokietija). Čia kauniečiai užėmė 2-ąją vietą tarp 6 komandų, aplenkę pajėgius klubus iš Rusijos (Maskvos “Spartak”, Vokietijos (“Mainz Athletics”), nors šių šalių čempionatuose ir dalyvavo daug daugiau stiprių komandų negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje be 2 bundeslygų, beisbolo varžybos vykdomos ir regioninėse lygose. Deja, kad iškovoti Lietuvai kelialapį į “A” grupę, FBK “Kaunui” reikėjo užimti pirmąją vietą, o “Pitaland Pioneers” (Belgija) beisbolininkai turnyro Vokietijoje metu dėl lėšų stokos palapinėse gyvenusiems kauniečiams buvo neįkandamas riešutas. Šešios komandos turnyre žaidė vienu ratu. Pirmą dieną kauniečiai lengvai sutriuškino “Crawley Comets” (Didžioji Britanija) 27:6. Po to pralaimėta “Pitaland Pioneers” 7:19. Trečiąją dieną FBK “Kaunas” nesunkiai įveikė Varšuvos “Skra” (Lenkija) 20:8. Rungtynėse su varžybų šeimininkais “Mainz Athletics” Kauno klubas taip pat užtikrintai pirmavo iki 8 iningo, kuriame netikėtai praleido daug taškų ir pralaimėjo 10:14. Paskutinę varžybų dieną FBK “Kaunas” 17:12 įveikė Maskvos “Spartak”, nors rungtynių pradžioje Rusijos beisbolininkai pirmavo 5:0. Labai sėkmingai viso turnyro metu Kauno beisbolininkai žaidė puolime. Vokietijoje tarp kitų teisėjų buvo ir Arnoldas Ramanauskas. Vilniaus “Panerio” pasirodymas Europos taurėse, panašiai kaip ir Lietuvos čempionate, buvo trumpas. CEB taurės “B” grupės turnyre Prahoje vilniečiai sužaidė tik 2 rungtynes, nors turnyre vienu ratu dalyvavo 7 komandos. “Panerys” nugalėjo Sissacho “Frogs” (Šveicarija) 13:0 ir pralaimėjo Prahos “Kovo” (Čekija) 4:22. Ukrainos klubas “Gorn” padavė protestą, kad “Panerio” komanda turnyrui užregistravo per mažai žaidėjų. Protestas buvo patenkintas ir Vilniaus komanda diskvalifikuota. 1994 m. rugpjūčio 20-28 dienomis Liublianoje (Slovėnija) vyko Europos “B” grupės čempionatas, kuriame vėl dalyvavo Lietuvos rinktinė (treneris Petras Vilčinskas). Rinktinės pagrindą sudarė FBK “Kaunas” beisbolininkai. Deja Lietuvai vėl nepavyko patekti į “A” grupę. Po sunkios kelionės Lietuvos rinktinė netikėtai pralaimėjo pirmąsias rungtynes varžybų šeimininkams Slovėnijos beisbolininkams 7:14. Tai buvo vienintelis pralaimėjimas turnyre, bet dėl nelabai tobulos varžybų sistemos (13 šalių rinktinės buvo suskirstytos į 3 pogrupius, pogrupių nugalėtojai toliau žaidė dėl I-III vietų, 2-osios vietos – dėl IV-VI ir t.t.) Lietuva, kaip ir prieš 2 metus Vokietijoje vykusiame čempionate užėmė 4-ąją vietą. Po pralaimėjimo slovėnams Lietuva čempionate iškovojo 4 pergales. Pogrupyje 13:7 nugalėta Lenkija, 13:3 – Vengrija, varžybose dėl 4-6 vietų įveikta Čekija – 13:8 ir Šveicarija – 14:1. Į “A” grupę pateko turnyro nugalėtojai Ukraina ir 2-ą vietą užėmusi Slovėnija. Kaunietis Aivaras Jacyna buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju. Jam įteikti dar 2 prizai: geriausio atmušėjo ir daugiausia homerun’ų atmušusio žaidėjo. Tokio pripažinimo Europoje dar nebuvo sulaukęs nė vienas mūsų šalies beisbolininkas. Pažymėtina, kad Lietuvos beisbolininkams Slovėnijoje (kaip ir prieš porą mėnesių FBK “Kaunui” Vokietijoje) dėl aukštų viešbučių kainų ir pinigų stygiaus vėl teko gyventi palapinėse. Vėl Europoje pasižymėjo jaunieji Lietuvos beisbolininkai. Utenos “Vėtros” jaunučiai Europos Mažosios lygos čempionate (Senior League grupėje) užėmė antrąją vietą.Nors Lietuvos suaugusiųjų čempionate liko tik 4 komandos, jaunių, jaunučių bei berniukų čempionatai buvo žymiai masiškesni. Pavyzdžiui 1994 metų Lietuvos jaunučių čempionate dalyvavo 9 komandos. Jaunųjų beisbolininkų varžybose aiškiai dominavo Utena (ir komandų skaičiumi, ir rezultatais). Lietuvos jaunių čempionais tapo Utenos “Vėtra” I, jaunučių – taip pat Utenos “Vėtra”, berniukų – Utenos “Vėtra – Utenos gėrimai”. Viso šiuose čempionatuose dalyvavo net 6 Utenos komandos: jaunių čempionate – 2, jaunučių – 3, berniukų -1. Dar vienas įdomus faktas – berniukų čempionate 2-ąją ir trečiąją vietas užėmė Klaipėdos komandos: “Griausmas” ir Klaipėdos Beisbolo klubas. Todėl klaidinga būtų manyti, kad beisbolas buvo žaidžiamas tik dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir Utenoje.

1995 metai

Įdomiai vyko 1995 m. Lietuvos beisbolo čempionatas, kuriame šį kartą dalyvavo 5 komandos. Anksčiau laiko vietą superfinale užsitikrinęs Vilniaus “Juodasis vikingas” (buvęs “Panerys”), po to pradėjo rungtyniauti ne taip sėkmingai. Dėl kitos vietos superfinale varžėsi FBK “Kaunas” I komanda ir Vilniaus “Klevas”. Lemiamose rungtynėse tarp šių komandų Kaune, “Klevui” 9 ininge pirmaujant 1 tašku prie 0 outų, FBK “Kaunas” beisbolininkai jau buvo užėmę visas 3 bazes, bet nesugebėjo daugiau pelnyti taškų, ir “Klevas” šventė pergalę, kuri, kaip parodė vėlesni rezultatai, kovoje dėl čempionato aukso medalių buvo lemiama. Superfinalo iki 3 pergalių serijoje “Klevas” nugalėjo Vilniaus “Juodąjį vikingą” ir antrą kartą klubo istorijoje tapo Lietuvos čempionais. Antrą kartą Kauno komandos čempionate nepakilo aukščiau trečiosios vietos.

Po 2 metų pertraukos Lietuvos čempionate (suaugusiųjų) vėl dalyvavo Utenos “Vėtra”, užėmusi paskutinę, 5-ą, vietą, nors, kaip ir pernai, Utenos “Vėtra” laimėjo Lietuvos jaunių, jaunučių bei berniukų čempionatus. Dar prie Utenos klubo pasiekimų 1995 metais reikėtų pridėti antrus metus iš eilės Utenos “Vėtros” jaunučių komandos iškovotą 2-ąją vietą Europos Mažojoje lygoje (Senior League grupėje). 1995 metais buvo surengtos ir Lietuvos jaunimo žaidynės. Čia pirmąją vietą tarp 3 miestų rinktinių iškovojo jaunieji Kauno beisbolininkai. 1995 metų birželio mėnesį pirmą kartą Lietuvos klubai dalyvavo visuose trijuose Europos taurių turnyruose. FBK “Kaunas” (sudarytas iš FBK “Kaunas” I ir II komandų žaidėjų) birželio 11 – 14 dienomis dalyvavo Europos čempionų taurės “B” grupės turnyre Leksande (Švedija). Turnyre dalyvavo 4 komandos, žaidusios vienu ratu. Paskui 1-ą ir 2-ą vietas užėmusios komandos rungtyniavo dėl 1-osios vietos, kitos dvi – dėl 3-iosios vietos. Čia buvo žaidžiama iki 2 pergalių. Pirmųjų tarpusavio rungtynių rezultatas buvo užskaitomas kovoje dėl vietų. Espoo “Athletiks” (Suomija) ir “Balerup Vandals” (Danija) meistriškumu neprilygo “Leksand” ir FBK “Kaunas” beisbolininkams, nors rungtynes su danais kauniečiai pradėjo atsipalaidavę ir savo pranašumą įrodė tik paskutiniuose ininguose (kėliniuose) 16:13. Pirmą dieną Kauno klubas lengvai įveikė suomius 16:4. Po to FBK “Kaunas” 2 kartus (2:12 ir 5:13) nusileido šeimininkams “Leksand” ir užėmė 2-ą vietą. Kelialapį į Europos čempionų taurės “A” grupę iškovojo švedai. Šalies vicečempionai Vilniaus “Klevas” Vengrijoje dalyvavo Europos šalių taurių laimėtojų taurės