Lengvoji atletika

Lengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu su žmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir taikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas. Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamos didžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir ši sporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį, disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąją programos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.

1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF – International Amateur Athletics Federation), 19938 metais priimti jos įstatai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasi lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles, sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus klausimus.

Kiekvienas pasaulio rekordas, olimpinis laimėjimas atskleidžia naujas lengvosios atletikos meistriškumo ribas, plečia mūsų supratimą apie žmogaus organizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuo šių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Vis dėlto svvarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiant užsibrėžto tikslo, taip pat trenerio išmintingumas įsisavinant šiuolaikinę treniruotės metodiką ir mokslo žinias.

Lietuvos lengvaatlečių istoriniai žingsniai buvo svarbūs ir svarūs, bet sunkūs, pareikalalavę iš sportininkų visų jėgų, susikaupimo ir begalinio atsidavimo savo da

arbui. Geri rekordiniai rezultatai neatsiranda savaime. Apskritai puikūs rezultatai, pergalės ir rekordai reikalauja iš sportininko sutelkti visas dvasines ir fizines galias.

Lengvoji atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasi kiekybiškai, įtraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai, “trumpinamos“ sekundės, “ilginami“ metrai ir “didinami“ kilogramai. Sportas padeda atskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo, kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį jos turtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.

Amžiaus pabaiga – naujų vilčių pradžia. Sidnėjaus olimpinės žaidynės (1997 – 2000)

1997 m.

Naujas olimpinis ciklas tarp naujų išbandymų arena, tačiau svarbiausia išvengti buvusių klaidų, pasitelkti mokslą, žinias, patirtį, mediciną ir siekti tarptautinio pripažinimo. Būtina pažvelgti ir atgal, pasimokyti iš praeities klaidų ir gauti naudos iš brangiai įgytos patirties. Tik patirtis, mokslas moko vertinti gyvenimo ir sporto vertybes.

Lietuvai Atlantoje atstovavo daaug sportininkų, kuriuos rengė treneriai dar sovietiniais metais. Sidnėjaus olimpiada – nahjas Lietuvos olimpinio sąjūdžio etapas. Po Atlantos liko tik keletas lengvaatlečių metikų (V. Alekna, V. Kidykas, R. Ubartas), kurie galėjo dalyvauti Sidnėjuje, o per tuos 3,5 metų treneriai turėjo parengti naujus sportininkus taip, kad jie galėtų siekti olimpinių aukštumų. Todėl reikėjo dirbti geriau nei anksčiau. Ir net geriau už kitus.

Sidnėjuježaidynės turėjo prasidėti rugsėjo viduryje, kai Australijoje – pavasario pradžia. Todėl mūsų lengvaatlečiams buvo svarbu įgyti geriausią sportinę formą rudenį, kad per olimpines ža

aidynes būtų pasiegti geriausi rezultatai. Pirmiausia treneriai, sporto organizatoriai stengėsi išvengti tų klaidų, kurias padarė ruošdamiesi Atlantos olimpinėms žaidynėms. Ypač buvo akcentuojama, kad šalia trenerio ir sportininko nuolat būtų medikas ir mokslininkas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LLAF dėjo visas pastangas gerinant sportininkų rengimo technologiją. Kiekvienas kandidatas į olimpinę rinktinę privalėjo turėti tikslinę programą, užduotis, reikėjo nuolat kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą. Stengtasi padidinti asmeninę atsakomybę, visų ir visada. Didelis dėmesys skirtas trenerių ir medikų mokymuisi, nes reikėjo išmokyti trenerius dirbti pagal naujausias metodikas, įsigyjant ir šiuolaikinę aparatūrą bei įrangą. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laukė stipresni ir techniškesni varžovai bei dar aštresnė kova. Visi suprato, kad iškovoti aukštą vietą bus dar sunkiau, bet, antra vertus, ir garbingiau.

1997 metų pradžioje E. Burokas buvo išrinktas Kauno miesto lengvosios atletikos fede-racijos prezidentu.

Vasario 6 d. lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo pristatyta nauja S. Stonkaus (sudarytojas) knyga (675p.) “Sporto terminų žodynas“, kuria galės naudotis sportininkai, treneriai, sporto darbuotojai. Tai viana reikalingiausių knygų Lietuvos sporto istorijoje.

N. Žilinskienė įveikė savo didžiausią aukštį salėse – 1,95 m. Tai padarė per tarptautines varžybas Brno (Čekija).

Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Panevėžio manieže. Dalivavo per 300 lengvaatlečių. Geriausi rezultatai: 60 m (7,64) – Ž. Minina (V), rutulio stūmimo (19,84) – S. Kleiza (K), 1500 m (3:53,68) – E. Martinka (V), 60 m (6,90) – D. Jakševičius (P), 2000 m kl
l. b. (5:40,85) – D. Šaučikovas (Š), šuolio į tolį (7,62) – T. Bardauskas (V), 60 m b. b. (8,33) – V. Kancleris (V).

Per Baltijos šalių lengvaatlečių mačą Taline (02 21-22) pasiekti du Lietuvos uždarų patalpų rekordai: R. Nazarovienė 60 m b. b. – 8,27 s, o begikai D. Jakševičius, A. Vinslovas, S. Urbutis ir R. Turla 4X200 m estafetę – 1: 29,91. Komandomis nugalėjo latviai (196 tšk.), antri – estai (174 tšk.), treti – lietuviai (152 tšk.).

Kovo 7-9 d. Paryžiuje vyko VI pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas, kuriame dalyvavo šuolininkė į aukštį N. Žilinskinė – pakartojusi Lietuvos uždoru patalpų rekordą (1,95), užėmė 6 vietą, penkiakovininkė R. Nazarovienė dėl traumos varžybų nebaigė ir V. Alekna (rutulio stūmimo varžybose) buvo 17-as (18,90).

Lietuvos begikas Č. Kundrotas balandžio 6 d. laimėjo 7-ąjį tradicinį Hanoverio (Vokietija) maratoną, įveikęs nuotolį per 2 h 13 min 40 s.

Kauno miesto švietimo skyriaus lengvosios atletikos mokykla atšventė 30-metį. Tai solidus laikotarpis, per kurį buvo daug džiugių sportinių pergalių. V. Alekna nugalėjo “Grand Prix“ varžybose Sevilijoje (Ispanija), diską nusviedęs 65,90 m. Tai jo antroji pergalė. Sėkmingai Lietuvos ėjikai pasirodė Europos sporto klubų varžybose Malyje (Italija). Druskininkų ėjikų klubas, dalyvaudamas 15 km varžybose, iškovojo aukštą trečiąją vietą.

II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių lengvosios atletikos varžybos dalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Estijos komandos. Lietuvos lengvaatlečiai iš 31 rungties laimėjo 14, Baltarusijos ir Lenkijos sportininkai – po 6, Rusijos – 3, Čvedijos – 2. Geresni rezultatai: iš moterų ietį toliausiai numetė R. Ramanauskaitė (6
65,46), 100 m greičiausiai nubėgo A. Viso-ckaitė (11,52), į tolį toliausiai nušoko T. Bardauskas (7,96), disko metime nugalėjo V. Kidykas (65,80), antras buvo V. Alekna (65,26).

Universiadoje (Italija, 08 26-31) dalyvavo penki Lietuvos studentai. Vėl greita buvo A. Visockaitė, užėmusi penktą vietą finalinėse 100 m bėgimo (11,53) varžybose. Dvyliktas buvo rutulio stūmikas N. Kuzinkovas (18,19) o trylikta – bėbikė Ž. Minina (400 m – 54,17).Europos jaunimo čempionate Liublianoje ji iškovojo antrąją vietą, 100 m nubėgusi per 11,42 s.

Rugpjūčio mėn. Atėnų “Panatinaikos“ stadione vyko VI pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Rutulio stūmikas S. Kleiza nustūmė rutulį 19,71 m, bet į finalinį dvyliktuką pateko. Deja, finale tenustūmė 18,25 m ir liko paskutinis. T. Bardauskas, parengiamosiose varžybose nušokęs 7,75 m, teužėmė 21-ą vietą. Septynkovininkė R. Nazarovienė (tr.R. Pšigo-ckis) iškovojo bronzos medalį (6566 tšk.). A. Raizgys tenušoko 16,21 m ir tarp 39 sportininkų buvo 30-as. Ieties metikė R. Ramanauskaitė (tr. T. Nekrošaitė) sėkmingai pasirodė kvalifikacinėse varžybose (62,50), tačiau finale ietį nusviedė vos 57,38 m ir liko dvylikta. Disko metikai V. Alekna (tr. R. Kalibatas) antru bandymu įrankį nusviedė 66,70 m ir iškovojo sidabro medalį. Nepasisekė V. Kdykui, kuris, tenumetęs 61,48 ir nepatekęs į finalą, galutinėje įskaitoje liko 14-as.

V. Aleknos ir R. Nazarovienė dėka Lietuva, surinkusi 13 tšk., neoficialiojoje komandinėje įskaitoje tarp 200 valstybių užėmė aukštą 30-ą vietą.

V. Alekna Šveicarijoje diską numetė 67,70 m ir nugalėjo, aplenkęs vokiečius J. Šultą (64,48) ir A.Siligą (62,68). Vilniečio rezultatas – antras pasaulyje šį sezoną, už jį toliau metė tik planetos čempionas vokietis L. Ridelis (71,50). Pnktas buvo kaunietis V. Kidykas (64,16).

Rugsėjo 25 d. vykusiame Kauno miesto lengvosios atletikos federacijos susirinkime pareikalauta sušaukti neeilinę Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencilą ir siekti LLAF prezidento Vitalio Vilimo atsistatydinimo.

Šiaulietis Česlovas Kundrotas laimėjo Frankfurto maratoną, kurį jis įveikė per 2 h 12 min 35,0 s ir pagerino jam priklausiusį Lietuvos rekordą (1993 m. – 2:13.28,0).

Gruodžio 11 d. Kūno kultūros ir sporto departamente buvo surengta Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencija. Naujuoju LLAF prezidentu išrinktas praeityje žinomas ėjikas susisiekimo viceministras Algirdas Šakalys.

LTV Sporto redakcija geriausiu lengvaatlečiu išrinko Virgilijų Alekną, kuris pasaulio čempionate Atėnuose iškovojo sidabro medalį. Į 1997 m. geriausių pasaulio lengvaatlečių sąrašus (1-25 v.) pateko: 2. V. Alekna (diskas–67,70); 3.R. Nazarovienė (septynkovė–6566 tšk.); 9.V. Kidykas (diskas-65,80); 15.R. Ramanauskaitė (ieties metimas-65,46); 18.N. Žilinskienė (aukštis-1,95); 25.S. Kleiza (rutulys-20,10) ir Ubartas (diskas-64,40).

1998 m.

1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido socialinių mokslų daktaro docento Danieliaus Radžiukyno monograšiją “Trumpų nuotalų bėgimo ir šuolių treniruočių teorija ir redaktika“. Knygoje apibendrino 1978-1996 m. laikotarpio daugumos geriausių Lietuvos bei kitų šalių sprinterių ir šuolininkų treniruočių bei varžybų rezultatus. Knygoje sukauptos žinios reikalingos treneriams ir sportininkams, jos pravers ir studentams, besirengiantiems tapti sporto specialistais.

Vasario 6-7 d. Panevėžyje surengtas Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas. S. Milušauskaitė, 5 km nuėjusi per 21 min 42,6 s ir pagerinusi uždarų patalpų rekordą. Jaunimo ir jaunių uždarų patalpų rekordus pagerino šiaulietė R. Drauzdauskaitė (1500 m-4:26,4 ir 800-2:10,85).

Dvi dienas vyko LLAF posėdžiai. Vadovaujant prezidentui Algirdui Šakaliui nutarta: Federacijos direktoriumi patvirtinti vilnietį R. Radžiūną, rinktinės vyriausiuoju treneriu – A. Stanislovaitį (jis vadovaus sprinteriais ir barjerinio bėgimo atstovams), šuolininkų vyriausiuoju treneriu – R. Pšigockį, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų – M. Tumėną, metikų – R. Kalibatą, daugiakovininkų – R. Bertulį, ėjikų – K. Povilonį, teisėjų kolegijai vadovauti paskirtas A. Baranauskas.

Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Valensijoje (Ispanija). Jame dalyvavo trys Lietuvos lengvaatlečiai: I. Krakoviak, Ž. Minin ir A. Razgys. Ž. Minina 400 m nubėgo per 55,98 s ir tarp 15 sportininkių buvo paskutinė. A. Razgys, per kvalifikacines varžybas trišuoliu nušokęs 16,24 m, nepateko į finalinį dvyliktuką ir liko 15-as tarp 16 dalyvių. I. Krakoviak pasiekė asmeninį uždarų patalpų 800 m bėgimo rekordą (2:05,78) ir tarp savo grupės bėgikų buvo ketvirta, bet galutinėje įskaitoje tarp 25 begikių liko tolokai.

Erfurte vykusiose 20-osiose pusės maratono veržybose P. Fedorenka finišavo devintas, pasiekęs naują Lietuvos auksčiausią pasiekimą (1:05.10,0).

Lietuvos studentų lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Kūno kultūros instituto manieže. Komandomis nugalėjo VPU.

Australijoje, Nagano mieste, super-ilgų nuotolių bėgikas Petras Silkinas iš Žemaitijos miestelio Kretingos 1000 mylių nubėgo per 11 parų 12 val. 54 min. ir 58 sek. Ir tapo pasauliočempionu bei rekordininku.

Balandžio mėn. pabaigoje vykusiame Lengvosios atletikos federacijostarybos posėdyje buvo sprendžiamos aktualios lengvaatlečių rengimo problemos. Federacijos prezidentas teigė, kad naujoji valdyba atliko nemažą darbą, numatė pagrindines veiklos kryptis iki 2000 metų. Vienas pagrindinių Federacijos uždavinių – atgaivinti vaikų ir jaunių sportą, rengti regionų ir apskričių varžybas, ieškoti naujų talentų. Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. Treneris Aleksas Stanislovaitis nurodė, kad vyksta pokyčiai lengvosios atletikos trenerių darbe, ieškoma naujų talentų, didelė problema – trenerių kvalifikacijos kėlimas.

Kaune žymiam lengaatlečiui A. Vietrinui pagerbti buvo surengtas bėgimas, kuriame startavo 164 bėgimo mėgėjai. Nugalėjo E. Sabaliauskas iš Švenčionių (25.13,7).

Tarptautinėse lengvaatlečių varžybose Vokietijoje V. Alekna diską numetė 68,86 m ir užėmė pirmąją vietą. Šis rezultatas – asmeninis V. Aleknos rekordas (buvo 67,82) ir geriausias sezono rezultatas pasaulyje. Olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 7-ą vietą (62,24). Moterų ieties metimo varžybas laimėjo R. Ramanauskaitė (61,34).

Kaune įvyko Vilniaus ir Kauno bei šalies miestų ir rajonų rinktinės lengvosios atletikos mačas. Per mačą buvo pasiekti trys nauji Lietuvos rekordai: kaunietė M. Raizgienė kūjį nusviedė 41,57 m, V. Petkevičienė trišuoliunušoko 12,96 m ir L. Bagdzevičiūtė su kartimi peršoko 2,70 m.

Birželio 5 d. Sevilijoje (Ispanija), per 11-ąją Pasaulio olimpinių komitetų asociacijos gene-ralinę asamblėja, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Ch. Samarančas Artūrui Poviliū-nui įteikė aukščiausiąjį TOK apdovanojimą – Olimpinįordiną. Posėdyje buvo aptarti Sidnėjaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto nuveikti darbai,rengiantis 10 tūkstančių geriausių pasaulio sportininkų, taip pat dopingo problemos.

Birželio 23-24 d. Kaune vyko II Lietuvos tautinės olimpiadoslengvosios atletikos varžybos. Varžybų puošmena buvo trijų JAV lietuvių startai. Tomas Pukštys toliausiai skraidino ietį – 82,16 m. Geri buvo ir lietuvaičių rezultatai: A. Jurkšas, numetęs 77,06 m, pasiekė naują Lietu-vos rekorda, o trečiasis buvo K. Celiešius(76,09). Neturėjo sau lygių varžovų 400 m bėgimo nuotolyje JAV studentų čempionai broliai dvyniai Tomas-46,77 ir Jonas-47,20 Motiejūnai.

I pasaulio jaunių sporto žaidynėse (Maskva, 07 13-16) R. Drazdauskaitė, iškovojo bronzos medalį 1500 m bėgimo rungtyje (4:21,63). Kiti mūsų sportininkai užėmė tokias vietas:4.A. Da-gelytė (100m – 12,30, kv.v. – 12,21); 8.A. Marčenko (400m b.b – 53,93, kv.v. – 53,67);T. Inta (ietis – 60,71).

Pasaulio jaunimo (iki 20 mrtų) čempionate (Ansi, Prancūzija, 07 28-08 02) aukštą 6-ą vietą septynkovėje A. Skujytė surinkusi 5606 tšk. ir pagerinusi Lietuvos jaunimo rekordą. Ž. Balčiūnaitė 3000 m nubėgo 10-a (9.34,01). Ji per kvalifikacines varžybas pagerino sau priklau-siusį Lietuvos jaunimo rekordą (9.24,98).

Per Latvijos lengvosios atletikos taurės varžybas, vykusias Valmieroje, Arūnas Jurkšas ietį nusviedė 77,27 m ir pagerino sau pačiam priklausiusį (77,06) Lietuvos rekordą.

Europos čempionatas Budapešte – vyko rugpjūčio 18-23 d. Disko sektoriuje trečias liko V. Alekna – 66,46; 9. R. Ubartas – 61,66; 11. V. Kidykas – 60,21. R. Nazarovienę nuo bronzos medalio teskyrė 16 tšk. Surinkta taškų suma – 6394 – jai gerantavo ketvirtą vietą. I. Krakoviak parengiamosiose 800 m bėgimo varžybose pasiekė asmeninį rekordą (2.01,04) ir pateko į pusfinalį. Tačiau pusfinalyje savo grupėje buvo paskutinė (2.06,29) ir liko 16-oje vietoje. Ieties metikas A. Jurkšas pasiekė naują Lietuvos rekordą (77,37), bet užėmė tik 18-ą vietą.

V. Alekna Pasaulio lengvosios atlrtikos taurės finalinėse varžybose Johanesburge (PAR) atstovavo Europos rinktinei. Jis diską nuskraidino 69,66 m. Tai geriausias sezono rezultatas pasaulyje.

Per tradicines tarptautines ėjikų varžybas Hildesheime (Vokietija) 10 km nuotolyje penkta finišavo prieniškė S. Milušauskaitė (44.46,30), septinta – vilnietė K. Saltanovič (47.13,0).

Geriausias 1998 m. lengvaatlečiais pripažinti: tarp moterų – Remigija Nazarovienė, vyrų – Virgilijus Alekna, jaunimo – Austra Skujytė ir Živilė Balčiūnaitė, jaunių – Rasa Drazdauskaitė ir Audra Dagelytė. Geriausių trenerių laurai atiteko Rimantui Kalibatui ir Andrejui Nazarovui.

1999 m.

1999 02 11 buvo sušaukta neeilinė LLAF konferencija, kurioje dėl didelio užimtumo darbe (Lievos susisiekimo viceministras) Algis Šakalys atsisakė LLAF prezidento pareigų. Iš Federacijai priklausančių 44 klubų dalyvavę 34 klubų atstovai nauju LLAF prezidentu išrinko buvusį viceprezidentą Eugenijų Buroką, o viceprezidentais – Algį Šakalį ir buvusį sprinterį, o dabar verslininką Eimantą Skrabulį.

Agnė Visockaitė, studijuojanti JAV, Makendrėjaus koledže, per studentų žiemos varžybas 60 m nubėgo per 7,42 s ir pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą, kuris priklausė E. Kotovienei ir buvo pasiektas 1984 m.(7,44).

Per Panevėžyje surengtą Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vykdomojo komiteto posėdį LLAF gereraliumi sekretoriumi buvo išrinktas Antanas Baužys.

Maebašyje (Japonija) vyko VII pasaulio lengvosios atletikos žiemos čempionatas. Amerikoje studijuojanti kaunietė Agnė Visockaitė parengiamosiose 200 m nubėgo per 23,39 s, pateko į pusfinalį ir pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą (23,89). Pusfinalyje šį nuotolį nubėgo lėčiau (23,81), į tolesnį etapą neiškopė ir užėmė 12-ą vietą tarp 23 sprinterių.

Slovakijoje (Dubcina nad Vahom) vyko tradicinės tarptautinės sportinio ėjimo “Grand Prix Puma“ varžybos, sėkmingiausiai pasirodė K. Saltanovič, finišavusi pirma, ji pesiekė naują Lietuvos 20 km ėjimo aukščiausią pasiekimą (1:34.35,0). O pasaulio ėjimo taurės varžybose Mezidone (Prancūzija) 20 km nuotolį K. Saltanovič nužingsniavo per 1:34.03,0 s ir vėl pagerino Lietuvos rekorda. Ji užėmė 28-ą vietą.

Kauno aukštųjų mokyklų aikštynuose vyko XVI SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų sporto žaidynės. Per lengvosios atletikos varžybas buvo pasiekta gerų rezultatų. A. Grocienė trišuoliu nušoko 13,27 m ir pasiekė Lietuvos rekordą. S. Kleiza nustūmė rutulį20,90 m, o A. Veiknys nušoko į tolį 7,73 m.

Per tarptautines ėjimo varžybas Belefilde (Vokietija) pasižymėjo S. Milušauskaitė. Ji stadione greičiausiai nuėjo 5 km nuotolį – per 22 min 03,0 s (naujas Lietuvos rekordas).

T. Pukštys šeštą kartą tapo JAV čempionu, numetęs ietį 78,02 m. O JAV lietuvis Jonas Motiejūnas Tradicinėse Rygos taurės varžybose (07 11) iškovojo pergalę 400 m – 46,23.

Kaune liepos 16-17 d. vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. K. Saltanovič 20 km nuėjo per 1:33.03,0 ir pasiekė naują Lietuvos rekordą. A. Jurkšas ietį numetė 78,90 m ir iki naujo Lietuvos rekordo pritrūko 40 cm. Du aukso medalius (400 m – 46,38 ir 200 m – 21,67) čempionate iškovojo Amerikos lietuvis J. Motiejūnas.

Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate Geteborge (07 29-08) Ž minina 400 m nubėgo per 53,59 s ir užėmė 9-ą vietą. I. Krakoviak per parengiamąsias varžybas 800 m nubėgo per 2.01,37 s ir pateko į finalą. Finale Lietuvos atstovė finišavo antra (2.04,08). 5-ą vietą užėmė Ž. Balčiūnaitė (10 000 m – 33:47,13) ir K. Celiešius (ieties metimas – 74,67).

Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas vyko Rygoje (08 05-08). Tomas Intas iš Palangos iškovojo aukso medalį, numetęs ietį 77,88 m. D. Maciušonytė 5000 m nuotolyje finišavo šešta, pasiekusi asmeninį rekordą – 16 min 43,54 s.

VII pasaulio lengvosios atletikos čempionatas surengtas Sevilijoje (Ispanija). Rutulio stūmikas S. Kleiza parengiamosiose varžybose nustūmė rutulį 19,83 m ir pateko į finalinį etapą. Finalinėse varžybose nustūmė rutulį tik 19,01 m ir užėmė dešimtą vietą. Finalines disko metimo varžybas laimėjo amerikietis A. Vašingtonas (69,08), antras – J. Šultas (68,18), trečias – L. Ridelis (68,09), ketvirtas – V. Alekna (67,53), penktas – V. Kidykas(65,05). R. Nazarovienė septynkovėje surinko 6262 tšk. ir užėmė 8-ą vietą. J. Jurkšas – 79,56 m (naujas Lietuvos rekordas), liko 16-as.

Į tarptautines varžybas Hildesheime (Vokietija) gerai rungtyniavo S. Milušauskaitė, 3 km nuotolyje finišavusi trečia ir 0,1 s pagerinusi sau priklausiusį šalies aukščiausią pasiekimą (12.19,0).

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija “Sporto treniruotės teoriją ir didaktiką“ pripažino geriausiu 1999 metų vadovėliu tarp visų aukštųjų mokyklų išleistų vadovėlių.

Garsaus Čekijos disko metiko L. Daneko memorialo lengvosios atletikos varžybose Trnove (Če-kija) vilnietis V. Alekna diską numetė 68,14 m ir užėmė pirmąją vietą.

Geriausiais 1999 metų Lietuvos lengvaatlečiais tapo daugiakovininkė Remigija Nazarovienė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Geriausių 1999 m. lengvaatlečų penketukai: moterys – 1. R. Nazarovienė; 2. I. Krakoviak; 3. R. Ramanauskaitė; 5. N. Žilinskienė; vyrai – 1. V. Alekna; 2. V. Kidykas; 3. S. Kleiza; 4. T. Intas; 5. A. Jurkšas.

Į 25 geriausių pasaulio sezono atskirų rungčių lengvaatlečių sąrašus pateko: 17. R. Ramanauskaitė (ietis–62,21), 12. R. Nazarovienė (septynkovė-6262 tšk.), 4. V. Alekna (diskas-68,25 m), 14. V. Kidykas (diskas-65,73 m), 8. S. Kleiza (rutulys-20,90 m).

2000-ieji – olimpiniai metai.

Konferencijoje Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas Eugenijus Burokas pažymėjo, kad lengvojoje atletikoje žengtas nemažas žingsnis į priekį. Trenerių skaičius išaugo iki 328 (1998 m. buvo 275), tarp jų etatiniais dirba 144 (1998 m. – 98). Lengvosios atletikos pratybas lanko 6680 sportininkų. Praėjusiais metais lengvaatlečiai 45 kartus gerino įvairaus amžiaus grupių šalies rekor-dus. Tai gi nemažai. Dešimt sportininkų įvykdė olimpines “A“, o trylika – “B“ normas. Jas sporti-ninkai galės vykdyti iki liepos 10 dienos.

Šalies jaunių žiemos čempionate Panevėžyje Lietuvos aukščiausią šuolių su kartimi rezultatą pasiekė panevėžio trenerio Valentino Venskaus auklėtinė Edita Grigelionytė – 3,10 m.

Lietuvos žiemos lengvosios atletikos čempionatas prasidėjo Sonatos Milušauskaitės šalies uždarų patalpų rekordu – ji 5 km nuėjo per 21 min 26,06 s. Antrą rekordą pasiekė Rita Snarskytė (K), su kartimi peršokusi 3,15 m. Puikų šalies jaunimo penkiakovės rekordą pasiekė vilnietė A. Skujytė, surinkusi 4254 tšk.

Baltijos šalių jaunių čempionate uždarų patalpų rekordus pasiekė šuolininkė į aukštį Karina Vnukova, įveikusi 1,81 m aukštį, ir Dainius Kižys, 1000 m nubėgęs per 2 min 28,68 s.

Vilniaus Pedagoginis universitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vasario 11-12 d. surengė III tarptautinę sporto mokslo konferenciją tema “Dide-lio meistriškumo sportininkų rengimo valdymas“. Joje dalyvavo Maskvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, kurie perskaitė 47 pranešimus. Pranešimai buvo išspausdinti Lietuvos mokslo tarybos prestižiniu pripažintame “Sporto mokslo“ žurnale. Konferencijoje iš viso dalyvavo 120 mokslo darbuotojų, trenerių, mokslinių laboratorijų specialistų, doktorantų.

Pranešimai ir diskusijos rodė, kad Lietuvos sporto mokslas nestovi vietoje. Kiekvienas konferencijoje pateiktas sporto mokslo apibendrinimas, patikrintas ir įvertintas treniruotės metodas – didelė vertybė, leidžianti treneriui ir jo auklėtiniams kopti meistriškumo laiptais vis aukščiau.

Kūno kultūros akademijoje įvyko tarptautinis mokslininkų seminaras, kuriame nagrinėti sportininkų aklimatizacijos bei adaptacijos Sidnėjuje klausimai.

Balandžio 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko III Lietuvos sporto kongresas “Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtojimo strategija iki 2012 metų“, kurį organizavo Lietuvos sporto taruba.

JAV studijuojanti Agnė Visockaitė universitetų varzybose tris kartus gerino Lietuvos uždarų patalpų rekordus. Pradžioje Saskatono mieste (01 08) 60 m nubėgo per 7,32 s,o Indianapolyje (02 12) bėgo dar greičiau – 7,27 s. Tuscalooose mieste (03 25) pasiekė trečią savo rekordą, šį kartą bėgdama 200 m (23,22 s). Jau atvirame ore Lebanono mieste (04 15) rekordiniu laiku įveikė 100 m nuotolį (11,35 s).

Johanesburge (PAR) V. Alekna pirmose varžybose atvirame ore nuskraidino diską 67,02 m. Vėliau Los Andžele – 68,36 m, o Volnate – 67,80 m. JAV studentų varžybose R. Ubartas įvykdė olimpinį “A“ normatyvą, numetęs diską 64,25 m.

Lietuvos studentai dalyvavo tradicinėse jau 17-osiose SELL žaidynėse Jelgavoje (05 18-21). A. Grocienė į tolį nušoko – 6,14, o trišuolio rezultatas – 13,42 m – naujas Lietuvos rekordas.

Tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose Prahoje Virgilijus Alekna iškovojo pirmąją vietą, nusviedęs diską 68,60 m. Tai buvo penktosios V. Aleknos laimėtos varžybos per pastaruosius du mėnesius. Geriausias jo rezultatas šį sezoną – 68,80 m.

Sėkmingai sezoną pradėjo I. Krakoviak, kuri Bratislavoje (06 22) laimėjo 800 m bėgimą (2.01,82), o Ostravoje (06 01) bėgdama 1500 m įvykdė olimpinį “A“ normatyvą (4.07,99).

Studentų čempionate (06 10-11) Tomas Bardauskas į tolį nušoko 8,06 m ir tapo dvyliktuoju šalies lengvaatlečių, įvykdžiusiu “A“ lygio olimpinę normą.

Per Gustavo Šulės memorialą tartu (06 11) geriausiai sekėsi disko metikui V. Aleknai, antruoju bandymu įveikęs 70 m ribą (70,06) pakartojo Lietuvos rekordą, o ketvirtuoju bandymu pasiekė naują šalies rekordą – 70,39 m. Puiki buvo ir rekordinio metimo serija: 68,34; 70,06;068,99; 70,39; 68,30. Antras Lietuvos rekordas buvo pasiektas ieties metimo sektoriuje: Arūnas Jurkšas pirmą kartą įveikė meistrišką 80 m ribą – 81,04 m (4 vieta).

Per tarptautines varžybas Švechate (Austija) K. Šapkos auklėtinis Aurelijus Eirošius į Aukštį peršoko 2,13 m, Pakartojo Lietuvos jaunomo rekordą ir užėmė ketvirtą vietą.

Tarptautinėse varžybose Sopote (Lenkija, 07 07) R. Drauzdauskaitė pasiekė naują Lietuvos jau-nimo rekordą – 4 min 14,33 s (3 vietą). Tarptautiniame ieties metikų festivalyje Suomijoje Arūnas Jurkšas antrą kartą pagerino Lietuvos rekordą – 82,24 m. Tai viršijo olimpinį “A“ normatyvą (82,00), ir sportininkas pateko į Lietuvosolimpinę rinktinę.

Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Eizenhutenštadte (Vokietija, 06 17), K. Saltanovič (treneris J. Romankovas) pagerino Lietuvos aukščiausią 20 km ėjimo pasiekimą (1:32.48,0) ir užėmė 18-ą vietą.

“Riga 2000“ (06 22) varžybose, bėgdama 400 m po kelerių metųpertraukos Ž. Minina pasiekė puikų asmeninį rekordą – 52,25 s ir visai priartėjo prieolimpinio “A“ normatyvo (52,20).

IAAF “Auksinės lygos“ varžybose Lilyje (06 24) R. Ramanauskaitė užėmė 6-ą vietą, numetusi ietį 62,69 m. Tai naujas Lietuvos rekordas, nes sportininkės pradėjo mėtyti naujos konstrukcijos, mažiau sklendžiančią ietį. Ciuriche Alekna dar sykį diską nuskraidino už 70 m ribos – 71,12 m.

Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybos (Kaunas, 06 27-28), neblogai rungtyniavo 400 m–R. Turla (Šv.)–47,94 s; 400 m b.b.–A. Marčenka (K)–52,60 s (Lietuvos jaunimo rekordas). Trišuolije A. Grocienė (tren. Stanislovaitis) antrą kartą šį sezoną pagerino šalies rekordą-13,47 m.

Europos daugiakovių taurės varžybose Esbjerge (Danija, 07 01-02) tren. R. Pšigockio auklėtinė Austra Skujytė surinko puiki taškų suma – 6104, viršytas olimpinis “A“ normatyvas (6000 tšk.).

Lietuvos taytiniame olipiniame komitete (07 20) buvo patvirtinta Lietuvos lengvaatlečių koman-da, dalyvausianti Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Antanas Baužys – vadovas (Vilnius); Aleksas Stanislovaitis – vyr. treneris (Kaunas); Romas Pšigockis – treneris (Vilnius); Teresė Nekrošaitė – trenerė (Kaunas); Kastytis Pavilonis – treneris (Alytus); Zigmantas Živatkauskas – masaž.(Vilnius); Konstantinas Medvedevas – masaž.(Vilnius); Virgilijus Alekna (Vilnius); Romas Ubartas (Vilnius); Vaclovas Kidykas (Kaunas); Saulius Kleiza (Kaunas); Remigija Nazarovienė (Vilnius); Agnė Vi-sockaitė (Kaunas); Rita Ramanauskaitė (Kaunas); Irina Krakoviak (Vilnius); Kristina Saltanovič (Vilnius); Sonata Milušauskaitė (Prienai); Daugvinas Zujus (Birštonas); Arūnas Jurkšas (Jurbarkas); Nelė Žilinskienė (Vilnius); Tomas Bardauskas (Kaunas); Austra Skujytė (Vilnius); Renata Gustaitytė (Vilnius); Žana Minina (Vilnius).

Po Lietuvos čempionato į komandą dar buvopakviestas Jonas Motiejūnas, kuris 400 m įveikė per 45,4 s, ir Inga Juodeškienė, kuri per “Flanders“ taurės varžybas Belgijoje (08 05) 5000 m nubėgo per 15:28,66 s (11 v.) ir įvykdė olimpinį “A“ normatyvą.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (08 02-03) buvo pradėtas pasaulio moterų 20 km sportinio ėjimo rekordu. Kristina Saltanovič nužingsniavo šį nuotolį per 1 h 35 min 23,67 s. Antras puikus rezultatas buvo pasiektas disko metimo sektoriuje. 73,88 m – tiek V. Alekna nuskraidino įrankį. Tai tik 20 cm mažiau už pasaulio rekordą (74,08). Tačiau pagal metimų seriją V. Aleknai pasaulyje nėra lygių:70,22; 72,35(LR); 69,26; 73,88 (LR);0;0.

Virgilijus Alekna “Auksinės lygos“ lengvosios atletikos varžybose Ciuriche (Šveicarija) iško-vojo pirmąją vietą, diską nusviedės 71,12 m.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje buvo nutarta, kad per iškilmingą Sidnėjaus olimpinių žaidynių atidarymą Lietuvos vėliavą neš olimpinis čempinas Romas Ubartas.

49 kartą susitiko trijų Baltijos šalių lengvaatlečiai. Aukštą asmeninį šuolio į tolį rekordą pasiekė Tomas Bardauskas – 8,10 m; 400 m bėgimo – Jonas Motiejūnas – 46,23 s. R. Snarskaitė pagerino šalies šuolio su kartimi rekordą – 3,20 m. Komandomis, lietuviai nugalėjo. Tačiau po 49-ių susitikimų santykis liko ne Lietuvos naudai: Lietuva – 12 pergalių; Estija _ 15; Latvija – 22.

Rugpjūčio 30 d. Prezidentūroje įvyko Lietuvos sportininkų, trenerių, medikų, sporto žurnalistų palydos į Sidnėjaus olimpines žaidynes.

Į Sidnėjaus olimpines žaidynes V. Alekna išvyko kaip tikras sezono lyderis, pasiekęs antrą rezultatą lengvosios atletikos istorijoje – 73,88 m ir vienintelis varžybose net 9 kartus diską skraidinęs toliau kaip 70 m. Sezono metu 15 kartų tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir tik vieną kartą 2 cm pralaimėjo nuolatiniam varžovui L. Rideliui.

Australijos miestas Sidnėjus septyniolika parų buvo viso pasaulio sostinė.

Silpnokai 100 m bėgimo varžybose pasirodė Agnė Visockaitė, kuri šiemet buvo pasiekusi naują Lietuvos rekordą – 11,35 s. Ji lėtai sureagavo į starto signalą (0,277 s–blogiausias tarp visų bėgikių) ir 11,87 s rezultatas leido jai užimti tik 56-ą vietą. Į 200 m startą dėl traumos sportininkė nestojo.

Sėkminga Sidnėjaus olimpiada buvo Žanai Mininai (trenerė P. Žukienė). Parengiamajame 400 m bėgimo etape Ž. Minina finišavo trečia (52,38) ir pateko į ketvirtfinalį, kuriame užėmė 6-ą vietą (52,53). Norint patekti į pusfinalį reikėjo bėgti greičiau – 51,81 s. Bendra vieta – 25-ą.

50 km sportinio ėjimo rungtyje D. Zujus užėmė 30-ą vietą (4:06.04,0). Moterų 1500 m I. Krako-viak (treneris J. Garalevičius) užėmė 22-ą vietą (4.14,57).

Šuolių į tolį sektoriuje T. Bardauskas nušoko 7,70 m ir užėmė 27-ą vietą. Iš trijų bandymų To-mui, šiemet pasiekusiam asmeninį rekordą (8,10), pavyko atlikti tik vieną geresnį šuolį (7,70), o kiti du šuoliai buvo nesėkmingi (7,18 ir 6,95).

Šuolio į aukštį N. Žilinskienė peršoko 1,89 m ir užėmė 21-ą vietą. Aštuntą vietą užėmusios sportininkės rezultatas – 1,93 m, tiek šiais metais jau buvo peršokusi ir N. Žilinskienė (jos asmeninis pasiekimas – 1,96).

Kvalifikacinėse disko metimų varžybose V. Alekna pirmu bandymu diską nuskraidino 67,10 m (kvalifikacinė norma – 64,00 m). Kvalifikacinėse varžybose suklupo R. Ubartas, ir V. Kidykas. R. Ubartas atliko du sėkmingus bandymus (0;60,43 ir 60,50), galutinėje įskaitoje liko 27-as. Dar blo-giau sekėsi V. Kidykui (57,86;58,96 ir 58,09), kuris užėmė tik 30-ą vietą. Finale V. Alekna pirmu bandymu diską tenuskraidino 58,55 m. Tačiau antras bandymas buvo sėkmingesnis (67,54), o tre-čias – dar geresnis – 68,73 m. Ketvirtas V. Aleknos bandymas nekoks – 66,64 m, o varžovai čia pat: L. Ridelis numeta 68,08 m, o F. Kriugeris – 68,06 m. Pagaliau penktas metimas sėkmingas – 69,30 m. Paskutinį bandymą mūsų sportininkas atlieka jau būdamas olimpinis čempionas – 64,78 m. Tai šventė visai Lietuvai! Jo garbei stadione ant aukščiausio stiebo buvo iškelta Lietuvos vėliava ir sugrotas mūsų šalies valstybinis himnas.

Ieties metime A. Jurkšas numetė ietį 73,05 m ir užėmė 29-ą vietą. S. Kleiza rutulį nustūmė 18,59 m ir užėmė 28-ą vietą. R. Raamanauskaitė (trenerė T. Nekrašaitė) numetė ietį 59,21 m ir užėmė 13-ą vietą. 20 km sportinio ėjimo runktyje K. Saltanovič užėmė aukštą 16-ą (1:34,24,0), o S. Milušauskaitė – 31-ą (1:37.14,0). Moterų septynkovės varžybose A. Skujytė surinko 6034 taškus ir užėmė 12-ą vietą. Remigijai Nazarovienė gavo traumą, jau stovykloje negalėjo pradėti varžybų.

Po Sidnėjaus olimpinių žaidynių įvyko išplėstinis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos trenerių tarybos pasitarimas, kuriame buvo aptarti olimpinių žaidynių rezultatai, analizuojamos klaidos.

Olimpiečių g. Nr. 15A atvėrė duris nauja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Virgilijus Alekna tarp geriausių Europos lengvaatlečių – šeštas. Apklausoje, kurią per internetą surengė Europos lengvosios atletikos asociacija, 28 metų sportininkas surinko 966 taškus.

Lapkričio 24 d. “Lietuvos“ viežbučio konferencijų salėje įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos ataskaitinė – rinkiminė sesija. Artūras Poviliūnas Generalinės asamblėjos pranešime apibendrino Lietuvos tautinio komiteto darbą tokia išvada: “Lietuvos olimpi-nis sąjūdis ir jo komitetas įžengia į XXI amžių turėdamas nemažą visuomeninį svorį, naują būstinę, tvirtą finansinį pagrindą, puikius rezultatus Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir viltį, jog nebus sustota ties tuo, kas pasiekta.“

Lietuvos lengvosios atletikos federacija išleido “Informacinį leidinį-2000“, kuriame pateikta šio sezono statistika, 2001 m. varžybų kalendorius, įvairių amžiaus grupių rekordai, geriausi atskirų rungčių rezultatai. Jie rodo, jog mūsų lengvoji atletika atgimsta, sportininkai tobulėja.

Gruodžio15 d. Vilniuje vyko Lengvosios atletikos federacijos ataskaitinė-rinkiminė konfedera-cija. Buvo nuosekliai įvertinta vis profesionalesnė Federacijos veikla, pateikti pasiūlymai, kaip ją tobulinti. Federacija tapo korektiškai dirbanti visuomeninė sporto organizacija. Federacijos prezi-dentu išrinktas Eimantas Skrabulis (V), viceprezidentas – Eugenijus Burokas (K) ir Valdas Želnia (V). Trenerių tarybos pirmininku tapo A. Stanislovaitis, teisėjų – A. Buliuolis (abu – K), generaliniu sekretoriumi – A. Baužys (V).

Gruodžio 24 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, įvyko geriausių sportininkų pagerbimo vakaronė. Metų laureatu buvo išrinktas olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna. Jam buvo įteiktas specialus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas – Stanislovo Kuzmos skulptū-rėlė “Šaulys“ ir rėmėjų dovana – auksinis žiedas. Olimpiniams medalininkams Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas įteikė specialius ženklelius ir diplomus, o į aštuntuką patekusiems sportininkams – specialius Organizacinio komiteto liudijimus.“Tarp 2000 m. žaidynėse dalyvavusių komandų užimta 33-ia vieta rodo, kad Lietuvos sportui nereikia eiti į Europą – jis jau yra Europoje“, – sakė LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Išvada:

Per tokį trumpą laiką Lietuvos lengvosios atletikos sportas pasiekė labai didelių aukštumų, prie to labai prisidėjo specialistų ir mokslininkų pastangas. Per trejus metus treneriams pavyko paruošti sportininkus Olimpinėms žaidynėms Sidnėjuje, kad jie galetų parodyti geriausią sportinę formą.

Šiuo laikotarpiu ir aš pradėjau lankyti lengvąją atletiką (1997). Šis sportas man tapo, kaip gyvenimo būdas. Su lengvąja atletika aš patyriau pakankamai daug: išmokau išgyventi skaudžius pralaimėjimus ir ryškias pergales. Po nesėkmės įvertinant tai, kas atsitiko vėl pradėdu viską iš naujo. Pralaimėti reikia mokėti, be pralaimėjimų ne bus ir pergalių.

Lengvoji atletika ugdo labai garbingą, gražų ir sveiką žmogų. Teikia neišmatuojamų jauno žmogaus asmenybės brendimo ir tobulėjimo galimybių. Ji moko darbštumo, ugdo valią, atsakomybę, skatina nuolat siekti užsibrėžto tikslo, tobulėti, pratina branginti ir tausoti laiką. Sportininkai, pasiekę puikių meistriškumo rodiklių ir tapę sporto įžymybėmis, dažniausiai būna ryškios asmenybės ir gyvenime, visų gerbiami ir pripažinti specialistai.

Literatūra

• Griniūtė R., Kazilionis R., Kulbis M. Lauktuvės iš Sidnėjaus. – V.: Lietuvos rytas, 2000, – 144 p.
• Karoblis P. Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius. (1918-2000 m.). 2001
• Poviliūnas A. Vingiuotas kelias į Olimpą // Mokslas ir gyvenimas. 1998. Nr. 10, p. 3-7.
• Skarbalius A. Sportininkams ir treneriams reikia statyti paminklus // Sportas. 2000. Nr. 65.
• Stonkus S. Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinė žaidynės. – K.: Šviesa. 2000. – 429 p.
• Žilinskas J. Olimpinės vertybės // Sportas. 2000. Nr. 61.
• http://www.laf.lt/lt/index.htm.

Leave a Comment