PSICHOLOGIJOS UŽDUOTIS PRAKTIKAI
PSICHOLOGIJOS KATEDROS UŽDUOTYS
Vilnius, 2016
1. Komunikacijos proceso vertinimas
Komunikacija tarp mokinių ir mokinių pertraukos metu. Stebimi mokiniai. Apie stebėjimą neinformuoti. Stebėta pertraukos metu 15min.. Protokolas buvo pildomas per kitą pertrauką.
| Nr. | KAS VERTINAMA | ĮVERTINIMAS
(Nuo 1 iki 5) |
| 1. | Balso tonas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 2. | Balso garsumas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 3. | Balso intonacija (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 4. | Kalbos aiškumas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 5. | Kalbos stilius (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 2 |
| 6. | Išsireiškimų „indeksavimas” (atsižvelgimas į pašnekovų amžių, statusą, jų galimybes suprasti). | 5 |
| 7 | Aktyvus klausymasis (gebėjimas parodyti, kad supranta pašnekovus, atsakymas į jų klausimus). | 3 |
| 8. | Dėmesingumas (gebėjimas parodyti pakankamą susidomėjimą pašnekovu) | 4 |
| 9. | Atsiskleidimas (gebėjimas parodyti savo tikrąjį „aš” ir tikrus jausmus) | 3 |
| 10 | Įsijautimas (gebėjimas pajusti pašnekovų nuotaiką, keisti elgesį į ją reaguojant) | 5 |
| 11. | Tvirtumas (gebėjimas laikytis savo nuomonės, neįžeidžiant pašnekovų ir jų nežeminant). | 3 |
| 12 | Žiūrėjimas į akis (trukmės optimalumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 13 | Išvaizda (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 14 | Komunikacijos laiko organizavimas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 15 | Atstumas iki pašnekovo (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 16 | Prisilietimai (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 1 |
| 17 | Prisitaikymas (gebėjimas prisitaikyti prie pašnekovų emocinės būsenos, kalbos turinio ir kt.). | 4 |
| 18 | Poza (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 19 | Gestai (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 20 | Mimika (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 21. | Įrašykite, ką dar pastebėjote, ir įvertinkite tinkamumą:
|
Komunikacijos proceso duomenų analizė.
Stebėjimas – I
2.1 Stebėtų situacijų apibūdinimas:
Stebėti 8 klasės mokiniai (lytis- vaikinai) amžius 14-15. Stebėjimas truko 15 minučių kol mokiniams nuskambėjo skambutis į pamoką.
Šiuos vaikus stebėjau prie mokyklos durų prieš kūno kultūros pamoką. Stebėjimas trūko kaip ir minėjau 15 minučių. Mokiniai kalbėjo aiškiai ir garsiai. Buvo matoma, kad vaikinai jau seniai pažystami, nes bendravo laisvai nesivaržant ką apie tą pokalbį pagalvos kiti. Grupėje nebuvo lyderio, visi bendravo labai daug ir vienas nuo kito neatsiliko.
Mokiniai matyti, kad gerai pažįsta vienas kita ir iš akių kontakto. Akių kontaktas buvo gan lengvai pastebimas. Vaikinai vienas kito nevengė. Pokalbis vyko apie prasidėsiančias tarp klasines krepšinio varžybas. Jie bandė vardinti žaidėjus, kurie galėtų iš jų klasės atstovauti komandai. Po kelių minučių priėjo keletas jų klasės draugų ir jie bandė juos prikalbinti žaisti už komandą. Vienas vaikinas, kaip supratau geriausias žaidėjas komandos, darė šiokį tokį spaudimą tiems, kurie nenorėjo žaisti. Jis netgi pyko, kad jų komanda nebe pirmus metus negali surinkti komandos.
Taigi po keleto klasiokų priėjimo pokalbis ganėtinai pasikeitė. Matėsi kad klasėje yra pasiskirstymas grupelėmis, kadangi priėjus tiems mokiniams prasidėjo spaudimas, akyse matėsi pyktis ir balso tonas tapo daug agresyvesnis. Mokiniai nesutarė dėl dalyvavimo varžybose ir ta grupelė klasiokų nuėjo į šalį. Vaikinų akyse matėsi pyktis, buvo naudojami keiksmažodžiai.
Pokalbyje fizinio kontakto nebuvo. Viskas vyko žodiniu principu. Bet pastebėjau tai, kad visi buvo drąsus kalbėjo, bet kai priėjo klasiokai tik tas vienas vaikinas (kuris gerai lošia krepšinį) spaudė savo klasiokus, kiti tiesiog jam neprieštaravo. Matėsi, kad niekam nepatiko toks klasioko elgesys.
Komunikacijos procesai šio stebėjimo metu buvo sudėtingi, nes mokiniai visų pirma bendravo labai taikiai ir gražiai, o vėliau pokalbis pasikeitė negrįžtamai. Šis stebėjimas įvyko sėkmingai ir man priminė tokius dalykus, nes aš mokykloje susidurdavau su tokia pačia problema, kai krepšininkai kviesdavo mane žaisti už klasę, tik skirtumas tame ,kad aš mielai sutikdavau.
Stebėjimo protokolas – II
Komunikacija tarp mokytojo ir mokinių kūno kultūros pamokoje. Apie stebėjimą mokytojas nebuvo informuotas. Pamoka vyko dešimtokams.
| Nr. | KAS VERTINAMA | ĮVERTINIMAS
(Nuo 1 iki 5) |
| 1. | Balso tonas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 2. | Balso garsumas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 3. | Balso intonacija (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 4. | Kalbos aiškumas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 5. | Kalbos stilius (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 6. | Išsireiškimų „indeksavimas” (atsižvelgimas į pašnekovų amžių, statusą, jų galimybes suprasti). | 5 |
| 7 | Aktyvus klausymasis (gebėjimas parodyti, kad supranta pašnekovus, atsakymas į jų klausimus). | 3 |
| 8. | Dėmesingumas (gebėjimas parodyti pakankamą susidomėjimą pašnekovu) | 4 |
| 9. | Atsiskleidimas (gebėjimas parodyti savo tikrąjį „aš” ir tikrus jausmus) | 4 |
| 10 | Įsijautimas (gebėjimas pajusti pašnekovų nuotaiką, keisti elgesį į ją reaguojant) | 5 |
| 11. | Tvirtumas (gebėjimas laikytis savo nuomonės, neįžeidžiant pašnekovų ir jų nežeminant). | 5 |
| 12 | Žiūrėjimas į akis (trukmės optimalumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 13 | Išvaizda (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 14 | Komunikacijos laiko organizavimas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 15 | Atstumas iki pašnekovo (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 16 | Prisilietimai (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 17 | Prisitaikymas (gebėjimas prisitaikyti prie pašnekovų emocinės būsenos, kalbos turinio ir kt.). | 5 |
| 18 | Poza (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 19 | Gestai (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 20 | Mimika (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 21. | Įrašykite, ką dar pastebėjote, ir įvertinkite tinkamumą: |
Komunikacijos proceso duomenų analizė.
Stebėjimas – II
Stebėtas kūno kultūros mokytojas ( lytis – vyr.), amžius ~ 50 metai, jis buvo neinformuotas apie stebėjimą. Stebėtos viena pamokos – 7 klasės mokiniams. Mokinių amžius 13-14 metų.
Tai buvo gegužės pradžia, todėl pamoka vyko jau stadione. Kai atėjau dar pamoka nebuvo prasidėjusi. Vaikinai spardė kamuolį, o merginos sėdėjo ant suoliuko. Tačiau nuskambėjus skambučiui ir atėjus mokytojui viskas pasikeitė. Mokiniai patys išsirikiavo ir laukė mokytojo nurodymų. Tai buvo gan keista, nes aš maniau jog dešimtokai yra tie mokiniai, kurie yra nepaklusniausi, tai mane labai nustebino.
Prasidėjus pamokai mokytojas pasakė pamokos užduotis ir veikla. Mokytojo balsas buvo aiškiai girdimas ir aiškus, todėl mokiniai puikiai viską suprato. Buvo aiškiai matoma, kad mokiniai labai gerbia mokytoją, o mokytojas mokinius. Mokytojas žino savo darbą, nes labai užtikrintai vedė pamoką. Mokytojo kūno kalba buvo gana įprasta, nebuvo taip, kad mokytojas pasikeistų pradėjus pamoka. Buvo matyti kad mokiniai ir mokytojas jau seniai pažystami, nes bendravo lengvai ir aiškiai suprantamai.
Pamokoje vienam vaikinui nesisekė techniškai peršokti per barjerą. Tačiau mokytojas priėjęs jam aiškino ne vieną ir ne du kartus ir nebuvo matoma mokytojo pykčio, o akyse matėsi noras, kad galų gale mokiniui išeitų tai atlikti. Toks tikras mokytojas ir turi būti. Mokytojo balso tonas ir kūno kalba buvo labai tinkamai pasirinkta šiam pokalbiui, nes tonas balso tonas buvo ramus, o kūno kalba rami, o tai mokinį labai ramina ir net gi padeda.
Buvo ir tokių mokinių pamokoje, kurie atėjo nemotyvuoti. Mokiniai atėję visiškai nemotyvuoti, pamokos pabaigoje labai aktyviai dirbo. Jis nespaudė mokinių, kaip daugelis tai daro su pažymiais ar sakymu, kad neišves teigiamo pažymio. Tiesiog buvo pasirinkta kita priemonė, tai išklausymas mokinių norų. Mokiniai labai norėjo žaisti futbolą, taigi mokytojas pažadėjo leisti jį pažaisti. Todėl jie labai greitai atliko mokytojo pageidavimus ir gavo daug laiko pažaisti. Taigi Mokytojas puikiai susitvarkė su savo tikslu, nes iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokius mokinius labai sunku priversti sportuoti, todėl mokytojo santykiai matyti labai geri su mokiniais.
Komunikacijos procesas šiuo stebėjimo metu buvo sėkmingas. Pasiekta visų užsibrėžtų tikslų. Mokytoja aktyviai bendravo, matėsi, kad yra tvirto charakterio, siekianti savo tikslo ir galinti suvaldyti vaikus.
Stebėjimo protokolas – III
. Komunikacija tarp mokinių ir mokinių pertraukos metu. Stebimi mokiniai. Apie stebėjimą neinformuoti. Stebėta pertraukos metu, visas 20min.. Protokolas buvo pildomas per kitą pertrauką.
| Nr. | KAS VERTINAMA | ĮVERTINIMAS
(Nuo 1 iki 5) |
| 1. | Balso tonas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 2. | Balso garsumas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 3. | Balso intonacija (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 2 |
| 4. | Kalbos aiškumas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 5. | Kalbos stilius (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 6. | Išsireiškimų „indeksavimas” (atsižvelgimas į pašnekovų amžių, statusą, jų galimybes suprasti). | 3 |
| 7 | Aktyvus klausymasis (gebėjimas parodyti, kad supranta pašnekovus, atsakymas į jų klausimus). | 3 |
| 8. | Dėmesingumas (gebėjimas parodyti pakankamą susidomėjimą pašnekovu) | 5 |
| 9. | Atsiskleidimas (gebėjimas parodyti savo tikrąjį „aš” ir tikrus jausmus) | 3 |
| 10 | Įsijautimas (gebėjimas pajusti pašnekovų nuotaiką, keisti elgesį į ją reaguojant) | 4 |
| 11. | Tvirtumas (gebėjimas laikytis savo nuomonės, neįžeidžiant pašnekovų ir jų nežeminant). | 5 |
| 12 | Žiūrėjimas į akis (trukmės optimalumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 13 | Išvaizda (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 14 | Komunikacijos laiko organizavimas (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 15 | Atstumas iki pašnekovo (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 5 |
| 16 | Prisilietimai (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 17 | Prisitaikymas (gebėjimas prisitaikyti prie pašnekovų emocinės būsenos, kalbos turinio ir kt.). | |
| 18 | Poza (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 19 | Gestai (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 3 |
| 20 | Mimika (tinkamumas, atsižvelgiant į situaciją). | 4 |
| 21. | Įrašykite, ką dar pastebėjote, ir įvertinkite tinkamumą: |
Komunikacijos proceso duomenų analizė.
Stebėjimas – III
2.1 Stebėtų situacijų apibūdinimas:
Stebėti 10 klasės mokiniai (lytis įvairi, 2 vaikinai, 4 merginos), amžius – 15 – 16 metų. Stebėjimas truko trumpai – 20 minučių.
Šiuos mokinius stebėjau prieš kūno kultūros pamoką. Jie komunikavo prie salės. Stebėjimas vyko maždaug apie 20 minučių (per ilgąją pertrauką). Mokiniai kalbėjosi aiškiai, dėmesingai išklausydami vienas kitą. Būdami toje pačioje mokyklos erdvėje, klasės nariai dažnai susitinka, todėl geriau pažįsta vienas kitą, pradeda labiau vienas kitu pasitikėti, išnyksta nerimas. Bendravime aktyviai dalyvavo tai vieni, tai kiti mokiniai.
Buvo aiškiai matyti, kad akių kontaktas ne problema šiems vaikams. Jie žiūrėjo vienas į kitą labai dažnai , matėsi kad yra susibendravę. Kalbos tonas buvo normalus, kalbėjo labai aiškiai ir daug juokiesi. Tema pokalbio buvo savaitgalio praleistas laikas. Buvo matyti, kad mokinių grupelė ne tik mokykloje draugai, nes praleidžia kartu ir savaitgalius. Tačiau baigus šią temą mokiniai pradėjo kalbėti apie artėjančius egzaminus , todėl balso tonas pasikeitė. Pokalbis surimtėjo ir vaikų akyse matėsi baimė, kad labai mažai laiko liko iki egzaminų. Vienas vaikinas labai gerai suprato anglų kalbą, todėl jis ramino visus draugus, kad viskas bus gerai, tačiau tai nelabai sekėsi, nes kiti vaikai taip gerai jos nesupranta.
Visų mokinių kalba buvo aiški, tik mokiniai kalbėjo vienas per kitą. Mokiniams kartais vienas kitą klausyti sekėsi prastai, matyt dėl padidėjusio jaudulio, juk laukia egzaminas. Matėsi, kad visi mokiniai yra geri draugai, ganėtinai artimi. Prisilietimai buvo tinkamu laiku. Gestai ir mimika atitiko situaciją, jų emocijas ir jų pokalbio tūrinį.
Pokalbyje tarp keturių asmenų vyravo tokie tikslai: užimti laisvą laiką, pasitarti su draugais dėl artėjančių egzaminų, išspręsti problemą, palaikyti kontaktą. Visi tikslai buvo įgyvendinti, išskyrus – išspręsti problemą, nes mokiniui kuris gerai supranta anglų nepavyko įrodyti, kad egzaminas bus lengvas ir nėra ko jaudintis. Tačiau akimirkai matėsi kad mokiniai nusiramino, nes šie egzaminai dar nėra 12 klasės egzaminai ir ramiai išėjo į pamoką. Einant į pamoką buvo matyti, kad nebuvo vengiama kontakto, nes merginos ėjo susikabinusios rankomis, o vaikinai jas laikė už parankės, tai dar kartą parodė, kad mokiniai labai gerai sutaria ir tarp jų nėra jokių problemų, bent jau tą akimirką tai buvo matyti.
Visi vykę komunikacijos procesai šio stebėjimo metu buvo sėkmingi, todėl galima laikyti šį stebėjimą sėkmingu.
3. Užduoties vykdymo refleksija (atsakymai į klausimus)
3.1. Kokius jausmus išgyvenote, atlikdamas užduotį?
Atlikdamas užduotį išgyvenau tik teigiamus jausmus, nes daugelis dalykų man priminė mane mokykloje. Mokiniai noriai bendravo su manimi. Gal pačioje pradžioje ir buvo tie žvilgsniai su tokiomis mintimis „kas čia toks?“ , tačiau labai greitai tai pasikeitė ir į mane tiek dėmesio nebeatkreipdavo. Taipogi buvo labai įdomu stebėti kokie yra mokinių ir mokytojo santykiai, nes mokytojui nebuvo pranešta, kad vyks stebėjimas. Man paliko didelį įspūdį, kad mokytojas taip lengvai susitvarkė su klasę, tai buvo keista nes to negalėčiau pasakyti apie savo buvusios mokyklos kūno kultūros mokytoją.
3.2. Su kokiais sunkumai susidūrėte, atlikdamas užduotį?
Atliekant užduotį buvo mažai sunkumų, nebent dėl kai kurių psichologinių žinių trūkumo, reikėjo padaryti daug užduočių, nuo pat pradžių galvojau, kad jų neįveiksiu. Bet nagrinėjant užduotis ir ieškodamas atsakymų, aš įveikiau šitas užduotis ir tuo džiaugiuosi.
3.3. Kokių psichologijos žinių trūko, atliekant užduotį?
Labiausiai trūko būtent tos pedagogo praktikos. Jautėsi, kad trūksta susikalbėjimo su mokiniais, sunku prie jų prieiti, užkalbinti. Jautėsi toks jaudulys ir neužtikrintumas savo jėgomis. Manau būtent todėl, kad dar labai mažai turėjau praktikos dirbant su mokiniais. Ypač vyresnių klasių pamokose, nes jie žiūri į tave kaip į draugą, o ne kaip į mokytoją. Trūksta kompetencijos ir užtikrintumo savimi, kad aš galiu.