Lengvoji atletika 1997-2000

Lengvoji atletika 1997-2000

ĮVADAS

Lengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu su
žmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir
taikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas.
Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamos
didžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir ši
sporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį,
disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąją
programos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.

1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF –
International Amateur Athletics Federation), 1938 metais priimti jos
įstatai. Dabar ši Taarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio
nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasi
lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles,
sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu
komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus
klausimus.

Kiekvienas pasaulio rekordas, olimpinis laimėjimas atskleidžia naujas
lengvosios atletikos meistriškumo ribas, plečia mūsų supratimą apie žmogaus
organizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuo
šių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Vis
dėlto svarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiant
užsibrėžto tikslo, taip pat trenerio išmintingumas įsisavinant šiuolaikinę
treniruotės meetodiką ir mokslo žinias.

Lietuvos lengvaatlečių istoriniai žingsniai buvo svarbūs ir svarūs,
bet sunkūs, pareikalalavę iš sportininkų visų jėgų, susikaupimo ir
begalinio atsidavimo savo darbui. Geri rekordiniai rezultatai neatsiranda
savaime. Apskritai puikūs rezultatai, pergalės ir rekordai reikalauja iš
sportininko sutelkti visas dvasines ir fizines galias.

Lengvoji a

atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasi
kiekybiškai, įtraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai, “trumpinamos“
sekundės, “ilginami“ metrai ir “didinami“ kilogramai. Sportas padeda
atskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo,
kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį jos
turtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.

Amžiaus pabaiga – naujų vilčių pradžia. Sidnėjaus olimpinės žaidynės (1997

– 2000)

1997 m.

Naujas olimpinis ciklas tarp naujų išbandymų arena, tačiau svarbiausia
išvengti buvusių klaidų, pasitelkti mokslą, žinias, patirtį, mediciną ir
siekti tarptautinio pripažinimo. Būtina pažvelgti ir atgal, pasimokyti iš
praeities klaidų ir gauti naudos iš brangiai įgytos patirties. Tik
patirtis, mokslas moko vertinti gyvenimo ir sporto vertybes.

Lietuvai Atlantoje atstovavo daug sportininkų, kuriuos rengė treneriai
dar sovietiniais metais. Sidnėjaus olimpiada – nahjas Lietuvos olimpinio
sąjūdžio etapas. Po Atlantos liko tik keletas lengvaatlečių metikų (V.
Alekna, V. Kidykas, R. Ubartas), kurie galėjo dalyvauti Sidnėjuje, o pper
tuos 3,5 metų treneriai turėjo parengti naujus sportininkus taip, kad jie
galėtų siekti olimpinių aukštumų. Todėl reikėjo dirbti geriau nei anksčiau.
Ir net geriau už kitus.

Sidnėjuježaidynės turėjo prasidėti rugsėjo viduryje, kai Australijoje
– pavasario pradžia. Todėl mūsų lengvaatlečiams buvo svarbu įgyti geriausią
sportinę formą rudenį, kad per olimpines žaidynes būtų pasiegti geriausi
rezultatai. Pirmiausia treneriai, sporto organizatoriai stengėsi išvengti
tų klaidų, kurias padarė ruošdamiesi Atlantos olimpinėms žaidynėms. Ypač
buvo akcentuojama, kad šalia trenerio ir sportininko nuolat būtų medikas ir
mokslininkas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LLAF dėjo visas
pastangas gerinant sportininkų rengimo te

echnologiją. Kiekvienas kandidatas
į olimpinę rinktinę privalėjo turėti tikslinę programą, užduotis, reikėjo
nuolat kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą. Stengtasi padidinti asmeninę
atsakomybę, visų ir visada. Didelis dėmesys skirtas trenerių ir medikų
mokymuisi, nes reikėjo išmokyti trenerius dirbti pagal naujausias
metodikas, įsigyjant ir šiuolaikinę aparatūrą bei įrangą. Sidnėjaus
olimpinėse žaidynėse laukė stipresni ir techniškesni varžovai bei dar
aštresnė kova. Visi suprato, kad iškovoti aukštą vietą bus dar sunkiau,
bet, antra vertus, ir garbingiau.

1997 metų pradžioje E. Burokas buvo išrinktas Kauno miesto lengvosios
atletikos fede-racijos prezidentu.

Vasario 6 d. lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo
pristatyta nauja S. Stonkaus (sudarytojas) knyga (675p.) “Sporto terminų
žodynas“, kuria galės naudotis sportininkai, treneriai, sporto darbuotojai.
Tai viana reikalingiausių knygų Lietuvos sporto istorijoje.

N. Žilinskienė įveikė savo didžiausią aukštį salėse – 1,95 m. Tai
padarė per tarptautines varžybas Brno (Čekija).

Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Panevėžio
manieže. Dalivavo per 300 lengvaatlečių. Geriausi rezultatai: 60 m (7,64) –
Ž. Minina (V), rutulio stūmimo (19,84) – S. Kleiza (K), 1500 m (3:53,68) –
E. Martinka (V), 60 m (6,90) – D. Jakševičius (P), 2000 m kl. b. (5:40,85)
– D. Šaučikovas (Š), šuolio į tolį (7,62) – T. Bardauskas (V), 60 m b. b.
(8,33) – V. Kancleris (V).

Per Baltijos šalių lengvaatlečių mačą Taline (02 21-22) pasiekti du
Lietuvos uždarų patalpų rekordai: R. Nazarovienė 60 m b. b. – 8,27 s, o
begikai D. Jakševičius, A. Vinslovas, S. Urbutis ir R. Turla 4X200 m
estafetę – 1: 29,91. Komandomis nugalėjo latviai (196 tšk.), antri – estai
(174 tšk.), treti – lietuviai (152 tšk.).

Kovo 7-9 d. Paryžiuje vyko VI pasaulio lengvosios a
atletikos uždarų
patalpų čempionatas, kuriame dalyvavo šuolininkė į aukštį N. Žilinskinė –
pakartojusi Lietuvos uždoru patalpų rekordą (1,95), užėmė 6 vietą,
penkiakovininkė R. Nazarovienė dėl traumos varžybų nebaigė ir V. Alekna
(rutulio stūmimo varžybose) buvo 17-as (18,90).

Lietuvos begikas Č. Kundrotas balandžio 6 d. laimėjo 7-ąjį tradicinį
Hanoverio (Vokietija) maratoną, įveikęs nuotolį per 2 h 13 min 40 s.

Kauno miesto švietimo skyriaus lengvosios atletikos mokykla atšventė
30-metį. Tai solidus laikotarpis, per kurį buvo daug džiugių sportinių
pergalių. V. Alekna nugalėjo “Grand Prix“ varžybose Sevilijoje (Ispanija),
diską nusviedęs 65,90 m. Tai jo antroji pergalė. Sėkmingai Lietuvos ėjikai
pasirodė Europos sporto klubų varžybose Malyje (Italija). Druskininkų ėjikų
klubas, dalyvaudamas 15 km varžybose, iškovojo aukštą trečiąją vietą.

II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių lengvosios atletikos varžybos
dalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Estijos komandos. Lietuvos
lengvaatlečiai iš 31 rungties laimėjo 14, Baltarusijos ir Lenkijos
sportininkai – po 6, Rusijos – 3, Čvedijos – 2. Geresni rezultatai: iš
moterų ietį toliausiai numetė R. Ramanauskaitė (65,46), 100 m greičiausiai
nubėgo A. Viso-ckaitė (11,52), į tolį toliausiai nušoko T. Bardauskas
(7,96), disko metime nugalėjo V. Kidykas (65,80), antras buvo V. Alekna
(65,26).

Universiadoje (Italija, 08 26-31) dalyvavo penki Lietuvos studentai.
Vėl greita buvo A. Visockaitė, užėmusi penktą vietą finalinėse 100 m bėgimo
(11,53) varžybose. Dvyliktas buvo rutulio stūmikas N. Kuzinkovas (18,19) o
trylikta – bėbikė Ž. Minina (400 m – 54,17).Europos jaunimo čempionate
Liublianoje ji iškovojo antrąją vietą, 100 m nubėgusi per 11,42 s.

Rugpjūčio mėn. Atėnų “Panatinaikos“ stadione vyko VI pasaulio
lengvosios atletikos čempionatas. Rutulio stūmikas S. Kleiza nustūmė rutulį
19,71 m, bet į finalinį dvyliktuką pateko. Deja, finale tenustūmė 1
18,25 m
ir liko paskutinis. T. Bardauskas, parengiamosiose varžybose nušokęs 7,75
m, teužėmė 21-ą vietą. Septynkovininkė R. Nazarovienė (tr.R. Pšigo-ckis)
iškovojo bronzos medalį (6566 tšk.). A. Raizgys tenušoko 16,21 m ir tarp 39
sportininkų buvo 30-as. Ieties metikė R. Ramanauskaitė (tr. T. Nekrošaitė)
sėkmingai pasirodė kvalifikacinėse varžybose (62,50), tačiau finale ietį
nusviedė vos 57,38 m ir liko dvylikta. Disko metikai V. Alekna (tr. R.
Kalibatas) antru bandymu įrankį nusviedė 66,70 m ir iškovojo sidabro
medalį. Nepasisekė V. Kdykui, kuris, tenumetęs 61,48 ir nepatekęs į finalą,
galutinėje įskaitoje liko 14-as.

V. Aleknos ir R. Nazarovienė dėka Lietuva, surinkusi 13 tšk.,
neoficialiojoje komandinėje įskaitoje tarp 200 valstybių užėmė aukštą 30-ą
vietą.

V. Alekna Šveicarijoje diską numetė 67,70 m ir nugalėjo, aplenkęs
vokiečius J. Šultą (64,48) ir A.Siligą (62,68). Vilniečio rezultatas –
antras pasaulyje šį sezoną, už jį toliau metė tik planetos čempionas
vokietis L. Ridelis (71,50). Pnktas buvo kaunietis V. Kidykas (64,16).

Rugsėjo 25 d. vykusiame Kauno miesto lengvosios atletikos federacijos
susirinkime pareikalauta sušaukti neeilinę Lietuvos lengvosios atletikos
federacijos (LLAF) konferencilą ir siekti LLAF prezidento Vitalio Vilimo
atsistatydinimo.

Šiaulietis Česlovas Kundrotas laimėjo Frankfurto maratoną, kurį jis
įveikė per 2 h 12 min 35,0 s ir pagerino jam priklausiusį Lietuvos rekordą
(1993 m. – 2:13.28,0).

Gruodžio 11 d. Kūno kultūros ir sporto departamente buvo surengta
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencija. Naujuoju
LLAF prezidentu išrinktas praeityje žinomas ėjikas susisiekimo
viceministras Algirdas Šakalys.

LTV Sporto redakcija geriausiu lengvaatlečiu išrinko Virgilijų Alekną,
kuris pasaulio čempionate Atėnuose iškovojo sidabro medalį. Į 1997 m.
geriausių pasaulio lengvaatlečių sąrašus (1-25 v.) pateko: 2. V. Alekna
(diskas–67,70); 3.R. Nazarovienė (septynkovė–6566 tšk.); 9.V. Kidykas
(diskas-65,80); 15.R. Ramanauskaitė (ieties metimas-65,46); 18.N.
Žilinskienė (aukštis-1,95); 25.S. Kleiza (rutulys-20,10) ir Ubartas (diskas-
64,40).

1998 m.

1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido socialinių
mokslų daktaro docento Danieliaus Radžiukyno monograšiją “Trumpų nuotalų
bėgimo ir šuolių treniruočių teorija ir redaktika“. Knygoje apibendrino
1978-1996 m. laikotarpio daugumos geriausių Lietuvos bei kitų šalių
sprinterių ir šuolininkų treniruočių bei varžybų rezultatus. Knygoje
sukauptos žinios reikalingos treneriams ir sportininkams, jos pravers ir
studentams, besirengiantiems tapti sporto specialistais.

Vasario 6-7 d. Panevėžyje surengtas Lietuvos lengvosios atletikos
žiemos čempionatas. S. Milušauskaitė, 5 km nuėjusi per 21 min 42,6 s ir
pagerinusi uždarų patalpų rekordą. Jaunimo ir jaunių uždarų patalpų
rekordus pagerino šiaulietė R. Drauzdauskaitė (1500 m-4:26,4 ir 800-
2:10,85).

Dvi dienas vyko LLAF posėdžiai. Vadovaujant prezidentui Algirdui
Šakaliui nutarta: Federacijos direktoriumi patvirtinti vilnietį R.
Radžiūną, rinktinės vyriausiuoju treneriu – A. Stanislovaitį (jis vadovaus
sprinteriais ir barjerinio bėgimo atstovams), šuolininkų vyriausiuoju
treneriu – R. Pšigockį, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų – M. Tumėną,
metikų – R. Kalibatą, daugiakovininkų – R. Bertulį, ėjikų – K. Povilonį,
teisėjų kolegijai vadovauti paskirtas A. Baranauskas.

Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Valensijoje
(Ispanija). Jame dalyvavo trys Lietuvos lengvaatlečiai: I. Krakoviak, Ž.
Minin ir A. Razgys. Ž. Minina 400 m nubėgo per 55,98 s ir tarp 15
sportininkių buvo paskutinė. A. Razgys, per kvalifikacines varžybas
trišuoliu nušokęs 16,24 m, nepateko į finalinį dvyliktuką ir liko 15-as
tarp 16 dalyvių. I. Krakoviak pasiekė asmeninį uždarų patalpų 800 m bėgimo
rekordą (2:05,78) ir tarp savo grupės bėgikų buvo ketvirta, bet galutinėje
įskaitoje tarp 25 begikių liko tolokai.

Erfurte vykusiose 20-osiose pusės maratono veržybose P. Fedorenka
finišavo devintas, pasiekęs naują Lietuvos auksčiausią pasiekimą
(1:05.10,0).

Lietuvos studentų lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Kūno
kultūros instituto manieže. Komandomis nugalėjo VPU.

Australijoje, Nagano mieste, super-ilgų nuotolių bėgikas Petras
Silkinas iš Žemaitijos miestelio Kretingos 1000 mylių nubėgo per 11 parų 12
val. 54 min. ir 58 sek. Ir tapo pasauliočempionu bei rekordininku.

Balandžio mėn. pabaigoje vykusiame Lengvosios atletikos
federacijostarybos posėdyje buvo sprendžiamos aktualios lengvaatlečių
rengimo problemos. Federacijos prezidentas teigė, kad naujoji valdyba
atliko nemažą darbą, numatė pagrindines veiklos kryptis iki 2000 metų.
Vienas pagrindinių Federacijos uždavinių – atgaivinti vaikų ir jaunių
sportą, rengti regionų ir apskričių varžybas, ieškoti naujų talentų.
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. Treneris Aleksas
Stanislovaitis nurodė, kad vyksta pokyčiai lengvosios atletikos trenerių
darbe, ieškoma naujų talentų, didelė problema – trenerių kvalifikacijos
kėlimas.

Kaune žymiam lengaatlečiui A. Vietrinui pagerbti buvo surengtas
bėgimas, kuriame startavo 164 bėgimo mėgėjai. Nugalėjo E. Sabaliauskas iš
Švenčionių (25.13,7).

Tarptautinėse lengvaatlečių varžybose Vokietijoje V. Alekna diską
numetė 68,86 m ir užėmė pirmąją vietą. Šis rezultatas – asmeninis V.
Aleknos rekordas (buvo 67,82) ir geriausias sezono rezultatas pasaulyje.
Olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 7-ą vietą (62,24). Moterų ieties
metimo varžybas laimėjo R. Ramanauskaitė (61,34).

Kaune įvyko Vilniaus ir Kauno bei šalies miestų ir rajonų rinktinės
lengvosios atletikos mačas. Per mačą buvo pasiekti trys nauji Lietuvos
rekordai: kaunietė M. Raizgienė kūjį nusviedė 41,57 m, V. Petkevičienė
trišuoliunušoko 12,96 m ir L. Bagdzevičiūtė su kartimi peršoko 2,70 m.

Birželio 5 d. Sevilijoje (Ispanija), per 11-ąją Pasaulio olimpinių
komitetų asociacijos gene-ralinę asamblėja, Tarptautinio olimpinio komiteto
prezidentas Ch. Samarančas Artūrui Poviliū-nui įteikė aukščiausiąjį TOK
apdovanojimą – Olimpinįordiną. Posėdyje buvo aptarti Sidnėjaus olimpinių
žaidynių organizacinio komiteto nuveikti darbai,rengiantis 10 tūkstančių
geriausių pasaulio sportininkų, taip pat dopingo problemos.

Birželio 23-24 d. Kaune vyko II Lietuvos tautinės olimpiadoslengvosios
atletikos varžybos. Varžybų puošmena buvo trijų JAV lietuvių startai. Tomas
Pukštys toliausiai skraidino ietį – 82,16 m. Geri buvo ir lietuvaičių
rezultatai: A. Jurkšas, numetęs 77,06 m, pasiekė naują Lietu-vos rekorda, o
trečiasis buvo K. Celiešius(76,09). Neturėjo sau lygių varžovų 400 m bėgimo
nuotolyje JAV studentų čempionai broliai dvyniai Tomas-46,77 ir Jonas-47,20
Motiejūnai.

I pasaulio jaunių sporto žaidynėse (Maskva, 07 13-16) R.
Drazdauskaitė, iškovojo bronzos medalį 1500 m bėgimo rungtyje (4:21,63).
Kiti mūsų sportininkai užėmė tokias vietas:4.A. Da-gelytė (100m – 12,30,
kv.v. – 12,21); 8.A. Marčenko (400m b.b – 53,93, kv.v. – 53,67);T. Inta
(ietis – 60,71).

Pasaulio jaunimo (iki 20 mrtų) čempionate (Ansi, Prancūzija, 07 28-08
02) aukštą 6-ą vietą septynkovėje A. Skujytė surinkusi 5606 tšk. ir
pagerinusi Lietuvos jaunimo rekordą. Ž. Balčiūnaitė 3000 m nubėgo 10-a
(9.34,01). Ji per kvalifikacines varžybas pagerino sau priklau-siusį
Lietuvos jaunimo rekordą (9.24,98).

Per Latvijos lengvosios atletikos taurės varžybas, vykusias
Valmieroje, Arūnas Jurkšas ietį nusviedė 77,27 m ir pagerino sau pačiam
priklausiusį (77,06) Lietuvos rekordą.

Europos čempionatas Budapešte – vyko rugpjūčio 18-23 d. Disko
sektoriuje trečias liko V. Alekna – 66,46; 9. R. Ubartas – 61,66; 11. V.
Kidykas – 60,21. R. Nazarovienę nuo bronzos medalio teskyrė 16 tšk.
Surinkta taškų suma – 6394 – jai gerantavo ketvirtą vietą. I. Krakoviak
parengiamosiose 800 m bėgimo varžybose pasiekė asmeninį rekordą (2.01,04)
ir pateko į pusfinalį. Tačiau pusfinalyje savo grupėje buvo paskutinė
(2.06,29) ir liko 16-oje vietoje. Ieties metikas A. Jurkšas pasiekė naują
Lietuvos rekordą (77,37), bet užėmė tik 18-ą vietą.

V. Alekna Pasaulio lengvosios atlrtikos taurės finalinėse varžybose
Johanesburge (PAR) atstovavo Europos rinktinei. Jis diską nuskraidino 69,66
m. Tai geriausias sezono rezultatas pasaulyje.

Per tradicines tarptautines ėjikų varžybas Hildesheime (Vokietija) 10
km nuotolyje penkta finišavo prieniškė S. Milušauskaitė (44.46,30),
septinta – vilnietė K. Saltanovič (47.13,0).

Geriausias 1998 m. lengvaatlečiais pripažinti: tarp moterų – Remigija
Nazarovienė, vyrų – Virgilijus Alekna, jaunimo – Austra Skujytė ir Živilė
Balčiūnaitė, jaunių – Rasa Drazdauskaitė ir Audra Dagelytė. Geriausių
trenerių laurai atiteko Rimantui Kalibatui ir Andrejui Nazarovui.

1999 m.

1999 02 11 buvo sušaukta neeilinė LLAF konferencija, kurioje dėl
didelio užimtumo darbe (Lievos susisiekimo viceministras) Algis Šakalys
atsisakė LLAF prezidento pareigų. Iš Federacijai priklausančių 44 klubų
dalyvavę 34 klubų atstovai nauju LLAF prezidentu išrinko buvusį
viceprezidentą Eugenijų Buroką, o viceprezidentais – Algį Šakalį ir buvusį
sprinterį, o dabar verslininką Eimantą Skrabulį.

Agnė Visockaitė, studijuojanti JAV, Makendrėjaus koledže, per studentų
žiemos varžybas 60 m nubėgo per 7,42 s ir pagerino Lietuvos uždarų patalpų
rekordą, kuris priklausė E. Kotovienei ir buvo pasiektas 1984 m.(7,44).

Per Panevėžyje surengtą Lietuvos lengvosios atletikos federacijos
vykdomojo komiteto posėdį LLAF gereraliumi sekretoriumi buvo išrinktas
Antanas Baužys.

Maebašyje (Japonija) vyko VII pasaulio lengvosios atletikos žiemos
čempionatas. Amerikoje studijuojanti kaunietė Agnė Visockaitė
parengiamosiose 200 m nubėgo per 23,39 s, pateko į pusfinalį ir pagerino
Lietuvos uždarų patalpų rekordą (23,89). Pusfinalyje šį nuotolį nubėgo
lėčiau (23,81), į tolesnį etapą neiškopė ir užėmė 12-ą vietą tarp 23
sprinterių.

Slovakijoje (Dubcina nad Vahom) vyko tradicinės tarptautinės sportinio
ėjimo “Grand Prix Puma“ varžybos, sėkmingiausiai pasirodė K. Saltanovič,
finišavusi pirma, ji pesiekė naują Lietuvos 20 km ėjimo aukščiausią
pasiekimą (1:34.35,0). O pasaulio ėjimo taurės varžybose Mezidone
(Prancūzija) 20 km nuotolį K. Saltanovič nužingsniavo per 1:34.03,0 s ir
vėl pagerino Lietuvos rekorda. Ji užėmė 28-ą vietą.

Kauno aukštųjų mokyklų aikštynuose vyko XVI SELL (Suomijos, Estijos,
Latvijos ir Lietuvos) studentų sporto žaidynės. Per lengvosios atletikos
varžybas buvo pasiekta gerų rezultatų. A. Grocienė trišuoliu nušoko 13,27 m
ir pasiekė Lietuvos rekordą. S. Kleiza nustūmė rutulį20,90 m, o A. Veiknys
nušoko į tolį 7,73 m.

Per tarptautines ėjimo varžybas Belefilde (Vokietija) pasižymėjo S.
Milušauskaitė. Ji stadione greičiausiai nuėjo 5 km nuotolį – per 22 min
03,0 s (naujas Lietuvos rekordas).

T. Pukštys šeštą kartą tapo JAV čempionu, numetęs ietį 78,02 m. O JAV
lietuvis Jonas Motiejūnas Tradicinėse Rygos taurės varžybose (07 11)
iškovojo pergalę 400 m – 46,23.

Kaune liepos 16-17 d. vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas.
K. Saltanovič 20 km nuėjo per 1:33.03,0 ir pasiekė naują Lietuvos rekordą.
A. Jurkšas ietį numetė 78,90 m ir iki naujo Lietuvos rekordo pritrūko 40
cm. Du aukso medalius (400 m – 46,38 ir 200 m – 21,67) čempionate iškovojo
Amerikos lietuvis J. Motiejūnas.

Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate Geteborge (07 29-08) Ž minina
400 m nubėgo per 53,59 s ir užėmė 9-ą vietą. I. Krakoviak per
parengiamąsias varžybas 800 m nubėgo per 2.01,37 s ir pateko į finalą.
Finale Lietuvos atstovė finišavo antra (2.04,08). 5-ą vietą užėmė Ž.
Balčiūnaitė (10 000 m – 33:47,13) ir K. Celiešius (ieties metimas – 74,67).

Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas vyko Rygoje (08 05-08). Tomas
Intas iš Palangos iškovojo aukso medalį, numetęs ietį 77,88 m. D.
Maciušonytė 5000 m nuotolyje finišavo šešta, pasiekusi asmeninį rekordą –
16 min 43,54 s.

VII pasaulio lengvosios atletikos čempionatas surengtas Sevilijoje
(Ispanija). Rutulio stūmikas S. Kleiza parengiamosiose varžybose nustūmė
rutulį 19,83 m ir pateko į finalinį etapą. Finalinėse varžybose nustūmė
rutulį tik 19,01 m ir užėmė dešimtą vietą. Finalines disko metimo varžybas
laimėjo amerikietis A. Vašingtonas (69,08), antras – J. Šultas (68,18),
trečias – L. Ridelis (68,09), ketvirtas – V. Alekna (67,53), penktas – V.
Kidykas(65,05). R. Nazarovienė septynkovėje surinko 6262 tšk. ir užėmė 8-ą
vietą. J. Jurkšas – 79,56 m (naujas Lietuvos rekordas), liko 16-as.

Į tarptautines varžybas Hildesheime (Vokietija) gerai rungtyniavo S.
Milušauskaitė, 3 km nuotolyje finišavusi trečia ir 0,1 s pagerinusi sau
priklausiusį šalies aukščiausią pasiekimą (12.19,0).

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija “Sporto treniruotės teoriją ir
didaktiką“ pripažino geriausiu 1999 metų vadovėliu tarp visų aukštųjų
mokyklų išleistų vadovėlių.

Garsaus Čekijos disko metiko L. Daneko memorialo lengvosios atletikos
varžybose Trnove (Če-kija) vilnietis V. Alekna diską numetė 68,14 m ir
užėmė pirmąją vietą.

Geriausiais 1999 metų Lietuvos lengvaatlečiais tapo daugiakovininkė
Remigija Nazarovienė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Geriausių 1999 m.
lengvaatlečų penketukai: moterys – 1. R. Nazarovienė; 2. I. Krakoviak; 3.
R. Ramanauskaitė; 5. N. Žilinskienė; vyrai – 1. V. Alekna; 2. V. Kidykas;
3. S. Kleiza; 4. T. Intas; 5. A. Jurkšas.

Į 25 geriausių pasaulio sezono atskirų rungčių lengvaatlečių sąrašus
pateko: 17. R. Ramanauskaitė (ietis–62,21), 12. R. Nazarovienė (septynkovė-
6262 tšk.), 4. V. Alekna (diskas-68,25 m), 14. V. Kidykas (diskas-65,73 m),
8. S. Kleiza (rutulys-20,90 m).

2000-ieji – olimpiniai metai.

Konferencijoje Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas Eugenijus
Burokas pažymėjo, kad lengvojoje atletikoje žengtas nemažas žingsnis į
priekį. Trenerių skaičius išaugo iki 328 (1998 m. buvo 275), tarp jų
etatiniais dirba 144 (1998 m. – 98). Lengvosios atletikos pratybas lanko
6680 sportininkų. Praėjusiais metais lengvaatlečiai 45 kartus gerino
įvairaus amžiaus grupių šalies rekor-dus. Tai gi nemažai. Dešimt
sportininkų įvykdė olimpines “A“, o trylika – “B“ normas. Jas sporti-ninkai
galės vykdyti iki liepos 10 dienos.

Šalies jaunių žiemos čempionate Panevėžyje Lietuvos aukščiausią šuolių
su kartimi rezultatą pasiekė panevėžio trenerio Valentino Venskaus
auklėtinė Edita Grigelionytė – 3,10 m.

Lietuvos žiemos lengvosios atletikos čempionatas prasidėjo Sonatos
Milušauskaitės šalies uždarų patalpų rekordu – ji 5 km nuėjo per 21 min
26,06 s. Antrą rekordą pasiekė Rita Snarskytė (K), su kartimi peršokusi
3,15 m. Puikų šalies jaunimo penkiakovės rekordą pasiekė vilnietė A.
Skujytė, surinkusi 4254 tšk.

Baltijos šalių jaunių čempionate uždarų patalpų rekordus pasiekė
šuolininkė į aukštį Karina Vnukova, įveikusi 1,81 m aukštį, ir Dainius
Kižys, 1000 m nubėgęs per 2 min 28,68 s.

Vilniaus Pedagoginis universitetas, Kūno kultūros ir sporto
departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vasario 11-12 d.
surengė III tarptautinę sporto mokslo konferenciją tema “Dide-lio
meistriškumo sportininkų rengimo valdymas“. Joje dalyvavo Maskvos,
Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, kurie perskaitė
47 pranešimus. Pranešimai buvo išspausdinti Lietuvos mokslo tarybos
prestižiniu pripažintame “Sporto mokslo“ žurnale. Konferencijoje iš viso
dalyvavo 120 mokslo darbuotojų, trenerių, mokslinių laboratorijų
specialistų, doktorantų.

Pranešimai ir diskusijos rodė, kad Lietuvos sporto mokslas nestovi
vietoje. Kiekvienas konferencijoje pateiktas sporto mokslo apibendrinimas,
patikrintas ir įvertintas treniruotės metodas – didelė vertybė, leidžianti
treneriui ir jo auklėtiniams kopti meistriškumo laiptais vis aukščiau.

Kūno kultūros akademijoje įvyko tarptautinis mokslininkų seminaras,
kuriame nagrinėti sportininkų aklimatizacijos bei adaptacijos Sidnėjuje
klausimai.

Balandžio 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko
III Lietuvos sporto kongresas “Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtojimo
strategija iki 2012 metų“, kurį organizavo Lietuvos sporto taruba.

JAV studijuojanti Agnė Visockaitė universitetų varzybose tris kartus
gerino Lietuvos uždarų patalpų rekordus. Pradžioje Saskatono mieste (01 08)
60 m nubėgo per 7,32 s,o Indianapolyje (02 12) bėgo dar greičiau – 7,27 s.
Tuscalooose mieste (03 25) pasiekė trečią savo rekordą, šį kartą bėgdama
200 m (23,22 s). Jau atvirame ore Lebanono mieste (04 15) rekordiniu laiku
įveikė 100 m nuotolį (11,35 s).

Johanesburge (PAR) V. Alekna pirmose varžybose atvirame ore
nuskraidino diską 67,02 m. Vėliau Los Andžele – 68,36 m, o Volnate – 67,80
m. JAV studentų varžybose R. Ubartas įvykdė olimpinį “A“ normatyvą, numetęs
diską 64,25 m.

Lietuvos studentai dalyvavo tradicinėse jau 17-osiose SELL žaidynėse
Jelgavoje (05 18-21). A. Grocienė į tolį nušoko – 6,14, o trišuolio
rezultatas – 13,42 m – naujas Lietuvos rekordas.

Tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose Prahoje Virgilijus Alekna
iškovojo pirmąją vietą, nusviedęs diską 68,60 m. Tai buvo penktosios V.
Aleknos laimėtos varžybos per pastaruosius du mėnesius. Geriausias jo
rezultatas šį sezoną – 68,80 m.

Sėkmingai sezoną pradėjo I. Krakoviak, kuri Bratislavoje (06 22)
laimėjo 800 m bėgimą (2.01,82), o Ostravoje (06 01) bėgdama 1500 m įvykdė
olimpinį “A“ normatyvą (4.07,99).

Studentų čempionate (06 10-11) Tomas Bardauskas į tolį nušoko 8,06 m
ir tapo dvyliktuoju šalies lengvaatlečių, įvykdžiusiu “A“ lygio olimpinę
normą.

Per Gustavo Šulės memorialą tartu (06 11) geriausiai sekėsi disko
metikui V. Aleknai, antruoju bandymu įveikęs 70 m ribą (70,06) pakartojo
Lietuvos rekordą, o ketvirtuoju bandymu pasiekė naują šalies rekordą –
70,39 m. Puiki buvo ir rekordinio metimo serija: 68,34; 70,06;068,99;
70,39; 68,30. Antras Lietuvos rekordas buvo pasiektas ieties metimo
sektoriuje: Arūnas Jurkšas pirmą kartą įveikė meistrišką 80 m ribą – 81,04
m (4 vieta).

Per tarptautines varžybas Švechate (Austija) K. Šapkos auklėtinis
Aurelijus Eirošius į Aukštį peršoko 2,13 m, Pakartojo Lietuvos jaunomo
rekordą ir užėmė ketvirtą vietą.

Tarptautinėse varžybose Sopote (Lenkija, 07 07) R. Drauzdauskaitė
pasiekė naują Lietuvos jau-nimo rekordą – 4 min 14,33 s (3 vietą).
Tarptautiniame ieties metikų festivalyje Suomijoje Arūnas Jurkšas antrą
kartą pagerino Lietuvos rekordą – 82,24 m. Tai viršijo olimpinį “A“
normatyvą (82,00), ir sportininkas pateko į Lietuvosolimpinę rinktinę.

Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Eizenhutenštadte (Vokietija,
06 17), K. Saltanovič (treneris J. Romankovas) pagerino Lietuvos
aukščiausią 20 km ėjimo pasiekimą (1:32.48,0) ir užėmė 18-ą vietą.

“Riga 2000“ (06 22) varžybose, bėgdama 400 m po kelerių metųpertraukos
Ž. Minina pasiekė puikų asmeninį rekordą – 52,25 s ir visai priartėjo
prieolimpinio “A“ normatyvo (52,20).

IAAF “Auksinės lygos“ varžybose Lilyje (06 24) R. Ramanauskaitė užėmė
6-ą vietą, numetusi ietį 62,69 m. Tai naujas Lietuvos rekordas, nes
sportininkės pradėjo mėtyti naujos konstrukcijos, mažiau sklendžiančią
ietį. Ciuriche Alekna dar sykį diską nuskraidino už 70 m ribos – 71,12 m.

Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybos (Kaunas, 06 27-28),
neblogai rungtyniavo 400 m–R. Turla (Šv.)–47,94 s; 400 m b.b.–A. Marčenka
(K)–52,60 s (Lietuvos jaunimo rekordas). Trišuolije A. Grocienė (tren.
Stanislovaitis) antrą kartą šį sezoną pagerino šalies rekordą-13,47 m.

Europos daugiakovių taurės varžybose Esbjerge (Danija, 07 01-02) tren.
R. Pšigockio auklėtinė Austra Skujytė surinko puiki taškų suma – 6104,
viršytas olimpinis “A“ normatyvas (6000 tšk.).

Lietuvos taytiniame olipiniame komitete (07 20) buvo patvirtinta
Lietuvos lengvaatlečių koman-da, dalyvausianti Sidnėjaus olimpinėse
žaidynėse. Antanas Baužys – vadovas (Vilnius); Aleksas Stanislovaitis –
vyr. treneris (Kaunas); Romas Pšigockis – treneris (Vilnius); Teresė
Nekrošaitė – trenerė (Kaunas); Kastytis Pavilonis – treneris (Alytus);
Zigmantas Živatkauskas – masaž.(Vilnius); Konstantinas Medvedevas –
masaž.(Vilnius); Virgilijus Alekna (Vilnius); Romas Ubartas (Vilnius);
Vaclovas Kidykas (Kaunas); Saulius Kleiza (Kaunas); Remigija Nazarovienė
(Vilnius); Agnė Vi-sockaitė (Kaunas); Rita Ramanauskaitė (Kaunas); Irina
Krakoviak (Vilnius); Kristina Saltanovič (Vilnius); Sonata Milušauskaitė
(Prienai); Daugvinas Zujus (Birštonas); Arūnas Jurkšas (Jurbarkas); Nelė
Žilinskienė (Vilnius); Tomas Bardauskas (Kaunas); Austra Skujytė (Vilnius);
Renata Gustaitytė (Vilnius); Žana Minina (Vilnius).

Po Lietuvos čempionato į komandą dar buvopakviestas Jonas Motiejūnas,
kuris 400 m įveikė per 45,4 s, ir Inga Juodeškienė, kuri per “Flanders“
taurės varžybas Belgijoje (08 05) 5000 m nubėgo per 15:28,66 s (11 v.) ir
įvykdė olimpinį “A“ normatyvą.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (08 02-03) buvo pradėtas
pasaulio moterų 20 km sportinio ėjimo rekordu. Kristina Saltanovič
nužingsniavo šį nuotolį per 1 h 35 min 23,67 s. Antras puikus rezultatas
buvo pasiektas disko metimo sektoriuje. 73,88 m – tiek V. Alekna
nuskraidino įrankį. Tai tik 20 cm mažiau už pasaulio rekordą (74,08).
Tačiau pagal metimų seriją V. Aleknai pasaulyje nėra lygių:70,22;
72,35(LR); 69,26; 73,88 (LR);0;0.

Virgilijus Alekna “Auksinės lygos“ lengvosios atletikos varžybose
Ciuriche (Šveicarija) iško-vojo pirmąją vietą, diską nusviedės 71,12 m.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje buvo
nutarta, kad per iškilmingą Sidnėjaus olimpinių žaidynių atidarymą Lietuvos
vėliavą neš olimpinis čempinas Romas Ubartas.

49 kartą susitiko trijų Baltijos šalių lengvaatlečiai. Aukštą asmeninį
šuolio į tolį rekordą pasiekė Tomas Bardauskas – 8,10 m; 400 m bėgimo –
Jonas Motiejūnas – 46,23 s. R. Snarskaitė pagerino šalies šuolio su kartimi
rekordą – 3,20 m. Komandomis, lietuviai nugalėjo. Tačiau po 49-ių
susitikimų santykis liko ne Lietuvos naudai: Lietuva – 12 pergalių; Estija
_ 15; Latvija – 22.

Rugpjūčio 30 d. Prezidentūroje įvyko Lietuvos sportininkų, trenerių,
medikų, sporto žurnalistų palydos į Sidnėjaus olimpines žaidynes.

Į Sidnėjaus olimpines žaidynes V. Alekna išvyko kaip tikras sezono
lyderis, pasiekęs antrą rezultatą lengvosios atletikos istorijoje – 73,88 m
ir vienintelis varžybose net 9 kartus diską skraidinęs toliau kaip 70 m.
Sezono metu 15 kartų tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir tik vieną
kartą 2 cm pralaimėjo nuolatiniam varžovui L. Rideliui.

Australijos miestas Sidnėjus septyniolika parų buvo viso pasaulio
sostinė.

Silpnokai 100 m bėgimo varžybose pasirodė Agnė Visockaitė, kuri šiemet
buvo pasiekusi naują Lietuvos rekordą – 11,35 s. Ji lėtai sureagavo į
starto signalą (0,277 s–blogiausias tarp visų bėgikių) ir 11,87 s
rezultatas leido jai užimti tik 56-ą vietą. Į 200 m startą dėl traumos
sportininkė nestojo.

Sėkminga Sidnėjaus olimpiada buvo Žanai Mininai (trenerė P. Žukienė).
Parengiamajame 400 m bėgimo etape Ž. Minina finišavo trečia (52,38) ir
pateko į ketvirtfinalį, kuriame užėmė 6-ą vietą (52,53). Norint patekti į
pusfinalį reikėjo bėgti greičiau – 51,81 s. Bendra vieta – 25-ą.

50 km sportinio ėjimo rungtyje D. Zujus užėmė 30-ą vietą (4:06.04,0).
Moterų 1500 m I. Krako-viak (treneris J. Garalevičius) užėmė 22-ą vietą
(4.14,57).

Šuolių į tolį sektoriuje T. Bardauskas nušoko 7,70 m ir užėmė 27-ą
vietą. Iš trijų bandymų To-mui, šiemet pasiekusiam asmeninį rekordą (8,10),
pavyko atlikti tik vieną geresnį šuolį (7,70), o kiti du šuoliai buvo
nesėkmingi (7,18 ir 6,95).

Šuolio į aukštį N. Žilinskienė peršoko 1,89 m ir užėmė 21-ą vietą.
Aštuntą vietą užėmusios sportininkės rezultatas – 1,93 m, tiek šiais metais
jau buvo peršokusi ir N. Žilinskienė (jos asmeninis pasiekimas – 1,96).

Kvalifikacinėse disko metimų varžybose V. Alekna pirmu bandymu diską
nuskraidino 67,10 m (kvalifikacinė norma – 64,00 m). Kvalifikacinėse
varžybose suklupo R. Ubartas, ir V. Kidykas. R. Ubartas atliko du sėkmingus
bandymus (0;60,43 ir 60,50), galutinėje įskaitoje liko 27-as. Dar blo-giau
sekėsi V. Kidykui (57,86;58,96 ir 58,09), kuris užėmė tik 30-ą vietą.
Finale V. Alekna pirmu bandymu diską tenuskraidino 58,55 m. Tačiau antras
bandymas buvo sėkmingesnis (67,54), o tre-čias – dar geresnis – 68,73 m.
Ketvirtas V. Aleknos bandymas nekoks – 66,64 m, o varžovai čia pat: L.
Ridelis numeta 68,08 m, o F. Kriugeris – 68,06 m. Pagaliau penktas metimas
sėkmingas – 69,30 m. Paskutinį bandymą mūsų sportininkas atlieka jau
būdamas olimpinis čempionas – 64,78 m. Tai šventė visai Lietuvai! Jo garbei
stadione ant aukščiausio stiebo buvo iškelta Lietuvos vėliava ir sugrotas
mūsų šalies valstybinis himnas.

Ieties metime A. Jurkšas numetė ietį 73,05 m ir užėmė 29-ą vietą. S.
Kleiza rutulį nustūmė 18,59 m ir užėmė 28-ą vietą. R. Raamanauskaitė
(trenerė T. Nekrašaitė) numetė ietį 59,21 m ir užėmė 13-ą vietą. 20 km
sportinio ėjimo runktyje K. Saltanovič užėmė aukštą 16-ą (1:34,24,0), o S.
Milušauskaitė – 31-ą (1:37.14,0). Moterų septynkovės varžybose A. Skujytė
surinko 6034 taškus ir užėmė 12-ą vietą. Remigijai Nazarovienė gavo traumą,
jau stovykloje negalėjo pradėti varžybų.

Po Sidnėjaus olimpinių žaidynių įvyko išplėstinis Lietuvos lengvosios
atletikos federacijos trenerių tarybos pasitarimas, kuriame buvo aptarti
olimpinių žaidynių rezultatai, analizuojamos klaidos.

Olimpiečių g. Nr. 15A atvėrė duris nauja Lietuvos tautinio olimpinio
komiteto būstinė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos
prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas
Artūras Paulauskas.

Virgilijus Alekna tarp geriausių Europos lengvaatlečių – šeštas.
Apklausoje, kurią per internetą surengė Europos lengvosios atletikos
asociacija, 28 metų sportininkas surinko 966 taškus.

Lapkričio 24 d. “Lietuvos“ viežbučio konferencijų salėje įvyko
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos ataskaitinė –
rinkiminė sesija. Artūras Poviliūnas Generalinės asamblėjos pranešime
apibendrino Lietuvos tautinio komiteto darbą tokia išvada: “Lietuvos olimpi-
nis sąjūdis ir jo komitetas įžengia į XXI amžių turėdamas nemažą
visuomeninį svorį, naują būstinę, tvirtą finansinį pagrindą, puikius
rezultatus Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir viltį, jog nebus sustota ties
tuo, kas pasiekta.“

Lietuvos lengvosios atletikos federacija išleido “Informacinį leidinį-
2000“, kuriame pateikta šio sezono statistika, 2001 m. varžybų kalendorius,
įvairių amžiaus grupių rekordai, geriausi atskirų rungčių rezultatai. Jie
rodo, jog mūsų lengvoji atletika atgimsta, sportininkai tobulėja.

Gruodžio15 d. Vilniuje vyko Lengvosios atletikos federacijos
ataskaitinė-rinkiminė konfedera-cija. Buvo nuosekliai įvertinta vis
profesionalesnė Federacijos veikla, pateikti pasiūlymai, kaip ją tobulinti.
Federacija tapo korektiškai dirbanti visuomeninė sporto organizacija.
Federacijos prezi-dentu išrinktas Eimantas Skrabulis (V), viceprezidentas –
Eugenijus Burokas (K) ir Valdas Želnia (V). Trenerių tarybos pirmininku
tapo A. Stanislovaitis, teisėjų – A. Buliuolis (abu – K), generaliniu
sekretoriumi – A. Baužys (V).

Gruodžio 24 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, įvyko geriausių
sportininkų pagerbimo vakaronė. Metų laureatu buvo išrinktas olimpinis
disko metimo čempionas Virgilijus Alekna. Jam buvo įteiktas specialus
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas – Stanislovo Kuzmos skulptū-
rėlė “Šaulys“ ir rėmėjų dovana – auksinis žiedas. Olimpiniams medalininkams
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas įteikė
specialius ženklelius ir diplomus, o į aštuntuką patekusiems sportininkams
– specialius Organizacinio komiteto liudijimus.“Tarp 2000 m. žaidynėse
dalyvavusių komandų užimta 33-ia vieta rodo, kad Lietuvos sportui nereikia
eiti į Europą – jis jau yra Europoje“, – sakė LTOK prezidentas Artūras
Poviliūnas.

Išvada:

Per tokį trumpą laiką Lietuvos lengvosios atletikos sportas pasiekė
labai didelių aukštumų, prie to labai prisidėjo specialistų ir mokslininkų
pastangas. Per trejus metus treneriams pavyko paruošti sportininkus
Olimpinėms žaidynėms Sidnėjuje, kad jie galetų parodyti geriausią sportinę
formą.

Šiuo laikotarpiu ir aš pradėjau lankyti lengvąją atletiką (1997). Šis
sportas man tapo, kaip gyvenimo būdas. Su lengvąja atletika aš patyriau
pakankamai daug: išmokau išgyventi skaudžius pralaimėjimus ir ryškias
pergales. Po nesėkmės įvertinant tai, kas atsitiko vėl pradėdu viską iš
naujo. Pralaimėti reikia mokėti, be pralaimėjimų ne bus ir pergalių.

Lengvoji atletika ugdo labai garbingą, gražų ir sveiką žmogų. Teikia
neišmatuojamų jauno žmogaus asmenybės brendimo ir tobulėjimo galimybių. Ji
moko darbštumo, ugdo valią, atsakomybę, skatina nuolat siekti užsibrėžto
tikslo, tobulėti, pratina branginti ir tausoti laiką. Sportininkai, pasiekę
puikių meistriškumo rodiklių ir tapę sporto įžymybėmis, dažniausiai būna
ryškios asmenybės ir gyvenime, visų gerbiami ir pripažinti specialistai.

Literatūra

• Griniūtė R., Kazilionis R., Kulbis M. Lauktuvės iš Sidnėjaus. – V.:

Lietuvos rytas, 2000, – 144 p.

• Karoblis P. Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius. (1918-2000 m.).

2001

• Poviliūnas A. Vingiuotas kelias į Olimpą // Mokslas ir gyvenimas.

1998. Nr. 10, p. 3-7.

• Skarbalius A. Sportininkams ir treneriams reikia statyti paminklus //

Sportas. 2000. Nr. 65.

• Stonkus S. Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinė žaidynės. – K.:

Šviesa. 2000. – 429 p.

• Žilinskas J. Olimpinės vertybės // Sportas. 2000. Nr. 61.

• http://www.laf.lt/lt/index.htm.

Leave a Comment