Lengvoji atletika 1997-2000

by

Lengvoji atletika 1997-2000

ĮVADAS

Lengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu sužmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti irtaikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas.Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamosdidžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir šisporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį,disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąjąprogramos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.

1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF –International Amateur Athletics Federation), 1938 metais priimti josįstatai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulionacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasilengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles,sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniukomitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitusklausimus.

Kiekvienas pasaulio rekordas, olimpinis laimėjimas atskleidžia naujaslengvosios atletikos meistriškumo ribas, plečia mūsų supratimą apie žmogausorganizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuošių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Visdėlto svarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiantužsibrėžto tikslo, taip pat trenerio išmintingumas įsisavinant šiuolaikinętreniruotės metodiką ir mokslo žinias. Lietuvos lengvaatlečių istoriniai žingsniai buvo svarbūs ir svarūs,bet sunkūs, pareikalalavę iš sportininkų visų jėgų, susikaupimo irbegalinio atsidavimo savo darbui. Geri rekordiniai rezultatai neatsirandasavaime. Apskritai puikūs rezultatai, pergalės ir rekordai reikalauja išsportininko sutelkti visas dvasines ir fizines galias. Lengvoji atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasikiekybiškai, įtraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai, “trumpinamos“sekundės, “ilginami“ metrai ir “didinami“ kilogramai. Sportas padedaatskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo,kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį josturtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.

Amžiaus pabaiga – naujų vilčių pradžia. Sidnėjaus olimpinės žaidynės (1997 – 2000)

1997 m. Naujas olimpinis ciklas tarp naujų išbandymų arena, tačiau svarbiausiaišvengti buvusių klaidų, pasitelkti mokslą, žinias, patirtį, mediciną irsiekti tarptautinio pripažinimo. Būtina pažvelgti ir atgal, pasimokyti išpraeities klaidų ir gauti naudos iš brangiai įgytos patirties. Tikpatirtis, mokslas moko vertinti gyvenimo ir sporto vertybes. Lietuvai Atlantoje atstovavo daug sportininkų, kuriuos rengė treneriaidar sovietiniais metais. Sidnėjaus olimpiada – nahjas Lietuvos olimpiniosąjūdžio etapas. Po Atlantos liko tik keletas lengvaatlečių metikų (V.Alekna, V. Kidykas, R. Ubartas), kurie galėjo dalyvauti Sidnėjuje, o pertuos 3,5 metų treneriai turėjo parengti naujus sportininkus taip, kad jiegalėtų siekti olimpinių aukštumų. Todėl reikėjo dirbti geriau nei anksčiau.Ir net geriau už kitus. Sidnėjuježaidynės turėjo prasidėti rugsėjo viduryje, kai Australijoje– pavasario pradžia. Todėl mūsų lengvaatlečiams buvo svarbu įgyti geriausiąsportinę formą rudenį, kad per olimpines žaidynes būtų pasiegti geriausirezultatai. Pirmiausia treneriai, sporto organizatoriai stengėsi išvengtitų klaidų, kurias padarė ruošdamiesi Atlantos olimpinėms žaidynėms. Ypačbuvo akcentuojama, kad šalia trenerio ir sportininko nuolat būtų medikas irmokslininkas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LLAF dėjo visaspastangas gerinant sportininkų rengimo technologiją. Kiekvienas kandidatasį olimpinę rinktinę privalėjo turėti tikslinę programą, užduotis, reikėjonuolat kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą. Stengtasi padidinti asmeninęatsakomybę, visų ir visada. Didelis dėmesys skirtas trenerių ir medikų

mokymuisi, nes reikėjo išmokyti trenerius dirbti pagal naujausiasmetodikas, įsigyjant ir šiuolaikinę aparatūrą bei įrangą. Sidnėjausolimpinėse žaidynėse laukė stipresni ir techniškesni varžovai bei daraštresnė kova. Visi suprato, kad iškovoti aukštą vietą bus dar sunkiau,bet, antra vertus, ir garbingiau. 1997 metų pradžioje E. Burokas buvo išrinktas Kauno miesto lengvosiosatletikos fede-racijos prezidentu. Vasario 6 d. lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvopristatyta nauja S. Stonkaus (sudarytojas) knyga (675p.) “Sporto terminųžodynas“, kuria galės naudotis sportininkai, treneriai, sporto darbuotojai.Tai viana reikalingiausių knygų Lietuvos sporto istorijoje. N. Žilinskienė įveikė savo didžiausią aukštį salėse – 1,95 m. Taipadarė per tarptautines varžybas Brno (Čekija). Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Panevėžiomanieže. Dalivavo per 300 lengvaatlečių. Geriausi rezultatai: 60 m (7,64) –Ž. Minina (V), rutulio stūmimo (19,84) – S. Kleiza (K), 1500 m (3:53,68) –E. Martinka (V), 60 m (6,90) – D. Jakševičius (P), 2000 m kl. b. (5:40,85)– D. Šaučikovas (Š), šuolio į tolį (7,62) – T. Bardauskas (V), 60 m b. b.(8,33) – V. Kancleris (V). Per Baltijos šalių lengvaatlečių mačą Taline (02 21-22) pasiekti duLietuvos uždarų patalpų rekordai: R. Nazarovienė 60 m b. b. – 8,27 s, obegikai D. Jakševičius, A. Vinslovas, S. Urbutis ir R. Turla 4X200 mestafetę – 1: 29,91. Komandomis nugalėjo latviai (196 tšk.), antri – estai(174 tšk.), treti – lietuviai (152 tšk.). Kovo 7-9 d. Paryžiuje vyko VI pasaulio lengvosios atletikos uždarųpatalpų čempionatas, kuriame dalyvavo šuolininkė į aukštį N. Žilinskinė –pakartojusi Lietuvos uždoru patalpų rekordą (1,95), užėmė 6 vietą,penkiakovininkė R. Nazarovienė dėl traumos varžybų nebaigė ir V. Alekna(rutulio stūmimo varžybose) buvo 17-as (18,90). Lietuvos begikas Č. Kundrotas balandžio 6 d. laimėjo 7-ąjį tradicinįHanoverio (Vokietija) maratoną, įveikęs nuotolį per 2 h 13 min 40 s. Kauno miesto švietimo skyriaus lengvosios atletikos mokykla atšventė30-metį. Tai solidus laikotarpis, per kurį buvo daug džiugių sportiniųpergalių. V. Alekna nugalėjo “Grand Prix“ varžybose Sevilijoje (Ispanija),diską nusviedęs 65,90 m. Tai jo antroji pergalė. Sėkmingai Lietuvos ėjikaipasirodė Europos sporto klubų varžybose Malyje (Italija). Druskininkų ėjikųklubas, dalyvaudamas 15 km varžybose, iškovojo aukštą trečiąją vietą. II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių lengvosios atletikos varžybosdalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Estijos komandos. Lietuvoslengvaatlečiai iš 31 rungties laimėjo 14, Baltarusijos ir Lenkijossportininkai – po 6, Rusijos – 3, Čvedijos – 2. Geresni rezultatai: išmoterų ietį toliausiai numetė R. Ramanauskaitė (65,46), 100 m greičiausiainubėgo A. Viso-ckaitė (11,52), į tolį toliausiai nušoko T. Bardauskas(7,96), disko metime nugalėjo V. Kidykas (65,80), antras buvo V. Alekna(65,26). Universiadoje (Italija, 08 26-31) dalyvavo penki Lietuvos studentai.Vėl greita buvo A. Visockaitė, užėmusi penktą vietą finalinėse 100 m bėgimo(11,53) varžybose. Dvyliktas buvo rutulio stūmikas N. Kuzinkovas (18,19) otrylikta – bėbikė Ž. Minina (400 m – 54,17).Europos jaunimo čempionateLiublianoje ji iškovojo antrąją vietą, 100 m nubėgusi per 11,42 s. Rugpjūčio mėn. Atėnų “Panatinaikos“ stadione vyko VI pasauliolengvosios atletikos čempionatas. Rutulio stūmikas S. Kleiza nustūmė rutulį19,71 m, bet į finalinį dvyliktuką pateko. Deja, finale tenustūmė 18,25 mir liko paskutinis. T. Bardauskas, parengiamosiose varžybose nušokęs 7,75m, teužėmė 21-ą vietą. Septynkovininkė R. Nazarovienė (tr.R. Pšigo-ckis)iškovojo bronzos medalį (6566 tšk.). A. Raizgys tenušoko 16,21 m ir tarp 39sportininkų buvo 30-as. Ieties metikė R. Ramanauskaitė (tr. T. Nekrošaitė)sėkmingai pasirodė kvalifikacinėse varžybose (62,50), tačiau finale ietįnusviedė vos 57,38 m ir liko dvylikta. Disko metikai V. Alekna (tr. R.Kalibatas) antru bandymu įrankį nusviedė 66,70 m ir iškovojo sidabro
medalį. Nepasisekė V. Kdykui, kuris, tenumetęs 61,48 ir nepatekęs į finalą,galutinėje įskaitoje liko 14-as. V. Aleknos ir R. Nazarovienė dėka Lietuva, surinkusi 13 tšk.,neoficialiojoje komandinėje įskaitoje tarp 200 valstybių užėmė aukštą 30-ąvietą. V. Alekna Šveicarijoje diską numetė 67,70 m ir nugalėjo, aplenkęsvokiečius J. Šultą (64,48) ir A.Siligą (62,68). Vilniečio rezultatas –antras pasaulyje šį sezoną, už jį toliau metė tik planetos čempionasvokietis L. Ridelis (71,50). Pnktas buvo kaunietis V. Kidykas (64,16). Rugsėjo 25 d. vykusiame Kauno miesto lengvosios atletikos federacijossusirinkime pareikalauta sušaukti neeilinę Lietuvos lengvosios atletikosfederacijos (LLAF) konferencilą ir siekti LLAF prezidento Vitalio Vilimoatsistatydinimo. Šiaulietis Česlovas Kundrotas laimėjo Frankfurto maratoną, kurį jisįveikė per 2 h 12 min 35,0 s ir pagerino jam priklausiusį Lietuvos rekordą(1993 m. – 2:13.28,0). Gruodžio 11 d. Kūno kultūros ir sporto departamente buvo surengtaLietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencija. NaujuojuLLAF prezidentu išrinktas praeityje žinomas ėjikas susisiekimoviceministras Algirdas Šakalys. LTV Sporto redakcija geriausiu lengvaatlečiu išrinko Virgilijų Alekną,kuris pasaulio čempionate Atėnuose iškovojo sidabro medalį. Į 1997 m.geriausių pasaulio lengvaatlečių sąrašus (1-25 v.) pateko: 2. V. Alekna(diskas–67,70); 3.R. Nazarovienė (septynkovė–6566 tšk.); 9.V. Kidykas(diskas-65,80); 15.R. Ramanauskaitė (ieties metimas-65,46); 18.N.Žilinskienė (aukštis-1,95); 25.S. Kleiza (rutulys-20,10) ir Ubartas (diskas-64,40). 1998 m. 1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido socialiniųmokslų daktaro docento Danieliaus Radžiukyno monograšiją “Trumpų nuotalųbėgimo ir šuolių treniruočių teorija ir redaktika“. Knygoje apibendrino1978-1996 m. laikotarpio daugumos geriausių Lietuvos bei kitų šaliųsprinterių ir šuolininkų treniruočių bei varžybų rezultatus. Knygojesukauptos žinios reikalingos treneriams ir sportininkams, jos pravers irstudentams, besirengiantiems tapti sporto specialistais. Vasario 6-7 d. Panevėžyje surengtas Lietuvos lengvosios atletikosžiemos čempionatas. S. Milušauskaitė, 5 km nuėjusi per 21 min 42,6 s irpagerinusi uždarų patalpų rekordą. Jaunimo ir jaunių uždarų patalpųrekordus pagerino šiaulietė R. Drauzdauskaitė (1500 m-4:26,4 ir 800-2:10,85). Dvi dienas vyko LLAF posėdžiai. Vadovaujant prezidentui AlgirduiŠakaliui nutarta: Federacijos direktoriumi patvirtinti vilnietį R.Radžiūną, rinktinės vyriausiuoju treneriu – A. Stanislovaitį (jis vadovaussprinteriais ir barjerinio bėgimo atstovams), šuolininkų vyriausiuojutreneriu – R. Pšigockį, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų – M. Tumėną,metikų – R. Kalibatą, daugiakovininkų – R. Bertulį, ėjikų – K. Povilonį,teisėjų kolegijai vadovauti paskirtas A. Baranauskas. Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Valensijoje(Ispanija). Jame dalyvavo trys Lietuvos lengvaatlečiai: I. Krakoviak, Ž.Minin ir A. Razgys. Ž. Minina 400 m nubėgo per 55,98 s ir tarp 15sportininkių buvo paskutinė. A. Razgys, per kvalifikacines varžybastrišuoliu nušokęs 16,24 m, nepateko į finalinį dvyliktuką ir liko 15-astarp 16 dalyvių. I. Krakoviak pasiekė asmeninį uždarų patalpų 800 m bėgimorekordą (2:05,78) ir tarp savo grupės bėgikų buvo ketvirta, bet galutinėjeįskaitoje tarp 25 begikių liko tolokai. Erfurte vykusiose 20-osiose pusės maratono veržybose P. Fedorenkafinišavo devintas, pasiekęs naują Lietuvos auksčiausią pasiekimą(1:05.10,0). Lietuvos studentų lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Kūnokultūros instituto manieže. Komandomis nugalėjo VPU. Australijoje, Nagano mieste, super-ilgų nuotolių bėgikas PetrasSilkinas iš Žemaitijos miestelio Kretingos 1000 mylių nubėgo per 11 parų 12val. 54 min. ir 58 sek. Ir tapo pasauliočempionu bei rekordininku. Balandžio mėn. pabaigoje vykusiame Lengvosios atletikosfederacijostarybos posėdyje buvo sprendžiamos aktualios lengvaatlečiųrengimo problemos. Federacijos prezidentas teigė, kad naujoji valdybaatliko nemažą darbą, numatė pagrindines veiklos kryptis iki 2000 metų.Vienas pagrindinių Federacijos uždavinių – atgaivinti vaikų ir jauniųsportą, rengti regionų ir apskričių varžybas, ieškoti naujų talentų.Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. Treneris Aleksas
Stanislovaitis nurodė, kad vyksta pokyčiai lengvosios atletikos treneriųdarbe, ieškoma naujų talentų, didelė problema – trenerių kvalifikacijoskėlimas. Kaune žymiam lengaatlečiui A. Vietrinui pagerbti buvo surengtasbėgimas, kuriame startavo 164 bėgimo mėgėjai. Nugalėjo E. Sabaliauskas išŠvenčionių (25.13,7). Tarptautinėse lengvaatlečių varžybose Vokietijoje V. Alekna diskąnumetė 68,86 m ir užėmė pirmąją vietą. Šis rezultatas – asmeninis V.Aleknos rekordas (buvo 67,82) ir geriausias sezono rezultatas pasaulyje.Olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 7-ą vietą (62,24). Moterų ietiesmetimo varžybas laimėjo R. Ramanauskaitė (61,34). Kaune įvyko Vilniaus ir Kauno bei šalies miestų ir rajonų rinktinėslengvosios atletikos mačas. Per mačą buvo pasiekti trys nauji Lietuvosrekordai: kaunietė M. Raizgienė kūjį nusviedė 41,57 m, V. Petkevičienėtrišuoliunušoko 12,96 m ir L. Bagdzevičiūtė su kartimi peršoko 2,70 m. Birželio 5 d. Sevilijoje (Ispanija), per 11-ąją Pasaulio olimpiniųkomitetų asociacijos gene-ralinę asamblėja, Tarptautinio olimpinio komitetoprezidentas Ch. Samarančas Artūrui Poviliū-nui įteikė aukščiausiąjį TOKapdovanojimą – Olimpinįordiną. Posėdyje buvo aptarti Sidnėjaus olimpiniųžaidynių organizacinio komiteto nuveikti darbai,rengiantis 10 tūkstančiųgeriausių pasaulio sportininkų, taip pat dopingo problemos. Birželio 23-24 d. Kaune vyko II Lietuvos tautinės olimpiadoslengvosiosatletikos varžybos. Varžybų puošmena buvo trijų JAV lietuvių startai. TomasPukštys toliausiai skraidino ietį – 82,16 m. Geri buvo ir lietuvaičiųrezultatai: A. Jurkšas, numetęs 77,06 m, pasiekė naują Lietu-vos rekorda, otrečiasis buvo K. Celiešius(76,09). Neturėjo sau lygių varžovų 400 m bėgimonuotolyje JAV studentų čempionai broliai dvyniai Tomas-46,77 ir Jonas-47,20Motiejūnai. I pasaulio jaunių sporto žaidynėse (Maskva, 07 13-16) R.Drazdauskaitė, iškovojo bronzos medalį 1500 m bėgimo rungtyje (4:21,63).Kiti mūsų sportininkai užėmė tokias vietas:4.A. Da-gelytė (100m – 12,30,kv.v. – 12,21); 8.A. Marčenko (400m b.b – 53,93, kv.v. – 53,67);T. Inta(ietis – 60,71). Pasaulio jaunimo (iki 20 mrtų) čempionate (Ansi, Prancūzija, 07 28-0802) aukštą 6-ą vietą septynkovėje A. Skujytė surinkusi 5606 tšk. irpagerinusi Lietuvos jaunimo rekordą. Ž. Balčiūnaitė 3000 m nubėgo 10-a(9.34,01). Ji per kvalifikacines varžybas pagerino sau priklau-siusįLietuvos jaunimo rekordą (9.24,98). Per Latvijos lengvosios atletikos taurės varžybas, vykusiasValmieroje, Arūnas Jurkšas ietį nusviedė 77,27 m ir pagerino sau pačiampriklausiusį (77,06) Lietuvos rekordą. Europos čempionatas Budapešte – vyko rugpjūčio 18-23 d. Diskosektoriuje trečias liko V. Alekna – 66,46; 9. R. Ubartas – 61,66; 11. V.Kidykas – 60,21. R. Nazarovienę nuo bronzos medalio teskyrė 16 tšk.Surinkta taškų suma – 6394 – jai gerantavo ketvirtą vietą. I. Krakoviakparengiamosiose 800 m bėgimo varžybose pasiekė asmeninį rekordą (2.01,04)ir pateko į pusfinalį. Tačiau pusfinalyje savo grupėje buvo paskutinė(2.06,29) ir liko 16-oje vietoje. Ieties metikas A. Jurkšas pasiekė naująLietuvos rekordą (77,37), bet užėmė tik 18-ą vietą. V. Alekna Pasaulio lengvosios atlrtikos taurės finalinėse varžyboseJohanesburge (PAR) atstovavo Europos rinktinei. Jis diską nuskraidino 69,66m. Tai geriausias sezono rezultatas pasaulyje. Per tradicines tarptautines ėjikų varžybas Hildesheime (Vokietija) 10km nuotolyje penkta finišavo prieniškė S. Milušauskaitė (44.46,30),septinta – vilnietė K. Saltanovič (47.13,0). Geriausias 1998 m. lengvaatlečiais pripažinti: tarp moterų – RemigijaNazarovienė, vyrų – Virgilijus Alekna, jaunimo – Austra Skujytė ir ŽivilėBalčiūnaitė, jaunių – Rasa Drazdauskaitė ir Audra Dagelytė. Geriausiųtrenerių laurai atiteko Rimantui Kalibatui ir Andrejui Nazarovui. 1999 m. 1999 02 11 buvo sušaukta neeilinė LLAF konferencija, kurioje dėldidelio užimtumo darbe (Lievos susisiekimo viceministras) Algis Šakalysatsisakė LLAF prezidento pareigų. Iš Federacijai priklausančių 44 klubųdalyvavę 34 klubų atstovai nauju LLAF prezidentu išrinko buvusįviceprezidentą Eugenijų Buroką, o viceprezidentais – Algį Šakalį ir buvusį
sprinterį, o dabar verslininką Eimantą Skrabulį. Agnė Visockaitė, studijuojanti JAV, Makendrėjaus koledže, per studentųžiemos varžybas 60 m nubėgo per 7,42 s ir pagerino Lietuvos uždarų patalpųrekordą, kuris priklausė E. Kotovienei ir buvo pasiektas 1984 m.(7,44). Per Panevėžyje surengtą Lietuvos lengvosios atletikos federacijosvykdomojo komiteto posėdį LLAF gereraliumi sekretoriumi buvo išrinktasAntanas Baužys. Maebašyje (Japonija) vyko VII pasaulio lengvosios atletikos žiemosčempionatas. Amerikoje studijuojanti kaunietė Agnė Visockaitėparengiamosiose 200 m nubėgo per 23,39 s, pateko į pusfinalį ir pagerinoLietuvos uždarų patalpų rekordą (23,89). Pusfinalyje šį nuotolį nubėgolėčiau (23,81), į tolesnį etapą neiškopė ir užėmė 12-ą vietą tarp 23sprinterių. Slovakijoje (Dubcina nad Vahom) vyko tradicinės tarptautinės sportinioėjimo “Grand Prix Puma“ varžybos, sėkmingiausiai pasirodė K. Saltanovič,finišavusi pirma, ji pesiekė naują Lietuvos 20 km ėjimo aukščiausiąpasiekimą (1:34.35,0). O pasaulio ėjimo taurės varžybose Mezidone(Prancūzija) 20 km nuotolį K. Saltanovič nužingsniavo per 1:34.03,0 s irvėl pagerino Lietuvos rekorda. Ji užėmė 28-ą vietą. Kauno aukštųjų mokyklų aikštynuose vyko XVI SELL (Suomijos, Estijos,Latvijos ir Lietuvos) studentų sporto žaidynės. Per lengvosios atletikosvaržybas buvo pasiekta gerų rezultatų. A. Grocienė trišuoliu nušoko 13,27 mir pasiekė Lietuvos rekordą. S. Kleiza nustūmė rutulį20,90 m, o A. Veiknysnušoko į tolį 7,73 m. Per tarptautines ėjimo varžybas Belefilde (Vokietija) pasižymėjo S.Milušauskaitė. Ji stadione greičiausiai nuėjo 5 km nuotolį – per 22 min03,0 s (naujas Lietuvos rekordas). T. Pukštys šeštą kartą tapo JAV čempionu, numetęs ietį 78,02 m. O JAVlietuvis Jonas Motiejūnas Tradicinėse Rygos taurės varžybose (07 11)iškovojo pergalę 400 m – 46,23. Kaune liepos 16-17 d. vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas.K. Saltanovič 20 km nuėjo per 1:33.03,0 ir pasiekė naują Lietuvos rekordą.A. Jurkšas ietį numetė 78,90 m ir iki naujo Lietuvos rekordo pritrūko 40cm. Du aukso medalius (400 m – 46,38 ir 200 m – 21,67) čempionate iškovojoAmerikos lietuvis J. Motiejūnas. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate Geteborge (07 29-08) Ž minina400 m nubėgo per 53,59 s ir užėmė 9-ą vietą. I. Krakoviak perparengiamąsias varžybas 800 m nubėgo per 2.01,37 s ir pateko į finalą.Finale Lietuvos atstovė finišavo antra (2.04,08). 5-ą vietą užėmė Ž.Balčiūnaitė (10 000 m – 33:47,13) ir K. Celiešius (ieties metimas – 74,67). Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas vyko Rygoje (08 05-08). TomasIntas iš Palangos iškovojo aukso medalį, numetęs ietį 77,88 m. D.Maciušonytė 5000 m nuotolyje finišavo šešta, pasiekusi asmeninį rekordą –16 min 43,54 s. VII pasaulio lengvosios atletikos čempionatas surengtas Sevilijoje(Ispanija). Rutulio stūmikas S. Kleiza parengiamosiose varžybose nustūmėrutulį 19,83 m ir pateko į finalinį etapą. Finalinėse varžybose nustūmėrutulį tik 19,01 m ir užėmė dešimtą vietą. Finalines disko metimo varžybaslaimėjo amerikietis A. Vašingtonas (69,08), antras – J. Šultas (68,18),trečias – L. Ridelis (68,09), ketvirtas – V. Alekna (67,53), penktas – V.Kidykas(65,05). R. Nazarovienė septynkovėje surinko 6262 tšk. ir užėmė 8-ąvietą. J. Jurkšas – 79,56 m (naujas Lietuvos rekordas), liko 16-as. Į tarptautines varžybas Hildesheime (Vokietija) gerai rungtyniavo S.Milušauskaitė, 3 km nuotolyje finišavusi trečia ir 0,1 s pagerinusi saupriklausiusį šalies aukščiausią pasiekimą (12.19,0). Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija “Sporto treniruotės teoriją irdidaktiką“ pripažino geriausiu 1999 metų vadovėliu tarp visų aukštųjųmokyklų išleistų vadovėlių. Garsaus Čekijos disko metiko L. Daneko memorialo lengvosios atletikosvaržybose Trnove (Če-kija) vilnietis V. Alekna diską numetė 68,14 m iružėmė pirmąją vietą. Geriausiais 1999 metų Lietuvos lengvaatlečiais tapo daugiakovininkė
Remigija Nazarovienė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Geriausių 1999 m.lengvaatlečų penketukai: moterys – 1. R. Nazarovienė; 2. I. Krakoviak; 3.R. Ramanauskaitė; 5. N. Žilinskienė; vyrai – 1. V. Alekna; 2. V. Kidykas;3. S. Kleiza; 4. T. Intas; 5. A. Jurkšas. Į 25 geriausių pasaulio sezono atskirų rungčių lengvaatlečių sąrašuspateko: 17. R. Ramanauskaitė (ietis–62,21), 12. R. Nazarovienė (septynkovė-6262 tšk.), 4. V. Alekna (diskas-68,25 m), 14. V. Kidykas (diskas-65,73 m),8. S. Kleiza (rutulys-20,90 m). 2000-ieji – olimpiniai metai. Konferencijoje Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas EugenijusBurokas pažymėjo, kad lengvojoje atletikoje žengtas nemažas žingsnis įpriekį. Trenerių skaičius išaugo iki 328 (1998 m. buvo 275), tarp jųetatiniais dirba 144 (1998 m. – 98). Lengvosios atletikos pratybas lanko6680 sportininkų. Praėjusiais metais lengvaatlečiai 45 kartus gerinoįvairaus amžiaus grupių šalies rekor-dus. Tai gi nemažai. Dešimtsportininkų įvykdė olimpines “A“, o trylika – “B“ normas. Jas sporti-ninkaigalės vykdyti iki liepos 10 dienos. Šalies jaunių žiemos čempionate Panevėžyje Lietuvos aukščiausią šuoliųsu kartimi rezultatą pasiekė panevėžio trenerio Valentino Venskausauklėtinė Edita Grigelionytė – 3,10 m. Lietuvos žiemos lengvosios atletikos čempionatas prasidėjo SonatosMilušauskaitės šalies uždarų patalpų rekordu – ji 5 km nuėjo per 21 min26,06 s. Antrą rekordą pasiekė Rita Snarskytė (K), su kartimi peršokusi3,15 m. Puikų šalies jaunimo penkiakovės rekordą pasiekė vilnietė A.Skujytė, surinkusi 4254 tšk. Baltijos šalių jaunių čempionate uždarų patalpų rekordus pasiekėšuolininkė į aukštį Karina Vnukova, įveikusi 1,81 m aukštį, ir DainiusKižys, 1000 m nubėgęs per 2 min 28,68 s. Vilniaus Pedagoginis universitetas, Kūno kultūros ir sportodepartamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vasario 11-12 d.surengė III tarptautinę sporto mokslo konferenciją tema “Dide-liomeistriškumo sportininkų rengimo valdymas“. Joje dalyvavo Maskvos,Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, kurie perskaitė47 pranešimus. Pranešimai buvo išspausdinti Lietuvos mokslo tarybosprestižiniu pripažintame “Sporto mokslo“ žurnale. Konferencijoje iš visodalyvavo 120 mokslo darbuotojų, trenerių, mokslinių laboratorijųspecialistų, doktorantų. Pranešimai ir diskusijos rodė, kad Lietuvos sporto mokslas nestovivietoje. Kiekvienas konferencijoje pateiktas sporto mokslo apibendrinimas,patikrintas ir įvertintas treniruotės metodas – didelė vertybė, leidžiantitreneriui ir jo auklėtiniams kopti meistriškumo laiptais vis aukščiau. Kūno kultūros akademijoje įvyko tarptautinis mokslininkų seminaras,kuriame nagrinėti sportininkų aklimatizacijos bei adaptacijos Sidnėjujeklausimai. Balandžio 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykoIII Lietuvos sporto kongresas “Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtojimostrategija iki 2012 metų“, kurį organizavo Lietuvos sporto taruba. JAV studijuojanti Agnė Visockaitė universitetų varzybose tris kartusgerino Lietuvos uždarų patalpų rekordus. Pradžioje Saskatono mieste (01 08)60 m nubėgo per 7,32 s,o Indianapolyje (02 12) bėgo dar greičiau – 7,27 s.Tuscalooose mieste (03 25) pasiekė trečią savo rekordą, šį kartą bėgdama200 m (23,22 s). Jau atvirame ore Lebanono mieste (04 15) rekordiniu laikuįveikė 100 m nuotolį (11,35 s). Johanesburge (PAR) V. Alekna pirmose varžybose atvirame orenuskraidino diską 67,02 m. Vėliau Los Andžele – 68,36 m, o Volnate – 67,80m. JAV studentų varžybose R. Ubartas įvykdė olimpinį “A“ normatyvą, numetęsdiską 64,25 m. Lietuvos studentai dalyvavo tradicinėse jau 17-osiose SELL žaidynėseJelgavoje (05 18-21). A. Grocienė į tolį nušoko – 6,14, o trišuoliorezultatas – 13,42 m – naujas Lietuvos rekordas. Tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose Prahoje Virgilijus Aleknaiškovojo pirmąją vietą, nusviedęs diską 68,60 m. Tai buvo penktosios V.Aleknos laimėtos varžybos per pastaruosius du mėnesius. Geriausias jorezultatas šį sezoną – 68,80 m. Sėkmingai sezoną pradėjo I. Krakoviak, kuri Bratislavoje (06 22)laimėjo 800 m bėgimą (2.01,82), o Ostravoje (06 01) bėgdama 1500 m įvykdėolimpinį “A“ normatyvą (4.07,99). Studentų čempionate (06 10-11) Tomas Bardauskas į tolį nušoko 8,06 m
ir tapo dvyliktuoju šalies lengvaatlečių, įvykdžiusiu “A“ lygio olimpinęnormą. Per Gustavo Šulės memorialą tartu (06 11) geriausiai sekėsi diskometikui V. Aleknai, antruoju bandymu įveikęs 70 m ribą (70,06) pakartojoLietuvos rekordą, o ketvirtuoju bandymu pasiekė naują šalies rekordą –70,39 m. Puiki buvo ir rekordinio metimo serija: 68,34; 70,06;068,99;70,39; 68,30. Antras Lietuvos rekordas buvo pasiektas ieties metimosektoriuje: Arūnas Jurkšas pirmą kartą įveikė meistrišką 80 m ribą – 81,04m (4 vieta). Per tarptautines varžybas Švechate (Austija) K. Šapkos auklėtinisAurelijus Eirošius į Aukštį peršoko 2,13 m, Pakartojo Lietuvos jaunomorekordą ir užėmė ketvirtą vietą. Tarptautinėse varžybose Sopote (Lenkija, 07 07) R. Drauzdauskaitėpasiekė naują Lietuvos jau-nimo rekordą – 4 min 14,33 s (3 vietą).Tarptautiniame ieties metikų festivalyje Suomijoje Arūnas Jurkšas antrąkartą pagerino Lietuvos rekordą – 82,24 m. Tai viršijo olimpinį “A“normatyvą (82,00), ir sportininkas pateko į Lietuvosolimpinę rinktinę. Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Eizenhutenštadte (Vokietija,06 17), K. Saltanovič (treneris J. Romankovas) pagerino Lietuvosaukščiausią 20 km ėjimo pasiekimą (1:32.48,0) ir užėmė 18-ą vietą. “Riga 2000“ (06 22) varžybose, bėgdama 400 m po kelerių metųpertraukosŽ. Minina pasiekė puikų asmeninį rekordą – 52,25 s ir visai priartėjoprieolimpinio “A“ normatyvo (52,20). IAAF “Auksinės lygos“ varžybose Lilyje (06 24) R. Ramanauskaitė užėmė6-ą vietą, numetusi ietį 62,69 m. Tai naujas Lietuvos rekordas, nessportininkės pradėjo mėtyti naujos konstrukcijos, mažiau sklendžiančiąietį. Ciuriche Alekna dar sykį diską nuskraidino už 70 m ribos – 71,12 m. Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybos (Kaunas, 06 27-28),neblogai rungtyniavo 400 m–R. Turla (Šv.)–47,94 s; 400 m b.b.–A. Marčenka(K)–52,60 s (Lietuvos jaunimo rekordas). Trišuolije A. Grocienė (tren.Stanislovaitis) antrą kartą šį sezoną pagerino šalies rekordą-13,47 m. Europos daugiakovių taurės varžybose Esbjerge (Danija, 07 01-02) tren.R. Pšigockio auklėtinė Austra Skujytė surinko puiki taškų suma – 6104,viršytas olimpinis “A“ normatyvas (6000 tšk.). Lietuvos taytiniame olipiniame komitete (07 20) buvo patvirtintaLietuvos lengvaatlečių koman-da, dalyvausianti Sidnėjaus olimpinėsežaidynėse. Antanas Baužys – vadovas (Vilnius); Aleksas Stanislovaitis –vyr. treneris (Kaunas); Romas Pšigockis – treneris (Vilnius); TeresėNekrošaitė – trenerė (Kaunas); Kastytis Pavilonis – treneris (Alytus);Zigmantas Živatkauskas – masaž.(Vilnius); Konstantinas Medvedevas –masaž.(Vilnius); Virgilijus Alekna (Vilnius); Romas Ubartas (Vilnius);Vaclovas Kidykas (Kaunas); Saulius Kleiza (Kaunas); Remigija Nazarovienė(Vilnius); Agnė Vi-sockaitė (Kaunas); Rita Ramanauskaitė (Kaunas); IrinaKrakoviak (Vilnius); Kristina Saltanovič (Vilnius); Sonata Milušauskaitė(Prienai); Daugvinas Zujus (Birštonas); Arūnas Jurkšas (Jurbarkas); NelėŽilinskienė (Vilnius); Tomas Bardauskas (Kaunas); Austra Skujytė (Vilnius);Renata Gustaitytė (Vilnius); Žana Minina (Vilnius). Po Lietuvos čempionato į komandą dar buvopakviestas Jonas Motiejūnas,kuris 400 m įveikė per 45,4 s, ir Inga Juodeškienė, kuri per “Flanders“taurės varžybas Belgijoje (08 05) 5000 m nubėgo per 15:28,66 s (11 v.) irįvykdė olimpinį “A“ normatyvą. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (08 02-03) buvo pradėtaspasaulio moterų 20 km sportinio ėjimo rekordu. Kristina Saltanovičnužingsniavo šį nuotolį per 1 h 35 min 23,67 s. Antras puikus rezultatasbuvo pasiektas disko metimo sektoriuje. 73,88 m – tiek V. Aleknanuskraidino įrankį. Tai tik 20 cm mažiau už pasaulio rekordą (74,08).Tačiau pagal metimų seriją V. Aleknai pasaulyje nėra lygių:70,22;72,35(LR); 69,26; 73,88 (LR);0;0. Virgilijus Alekna “Auksinės lygos“ lengvosios atletikos varžyboseCiuriche (Šveicarija) iško-vojo pirmąją vietą, diską nusviedės 71,12 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje buvonutarta, kad per iškilmingą Sidnėjaus olimpinių žaidynių atidarymą Lietuvosvėliavą neš olimpinis čempinas Romas Ubartas. 49 kartą susitiko trijų Baltijos šalių lengvaatlečiai. Aukštą asmeninįšuolio į tolį rekordą pasiekė Tomas Bardauskas – 8,10 m; 400 m bėgimo –Jonas Motiejūnas – 46,23 s. R. Snarskaitė pagerino šalies šuolio su kartimi
rekordą – 3,20 m. Komandomis, lietuviai nugalėjo. Tačiau po 49-iųsusitikimų santykis liko ne Lietuvos naudai: Lietuva – 12 pergalių; Estija_ 15; Latvija – 22. Rugpjūčio 30 d. Prezidentūroje įvyko Lietuvos sportininkų, trenerių,medikų, sporto žurnalistų palydos į Sidnėjaus olimpines žaidynes. Į Sidnėjaus olimpines žaidynes V. Alekna išvyko kaip tikras sezonolyderis, pasiekęs antrą rezultatą lengvosios atletikos istorijoje – 73,88 mir vienintelis varžybose net 9 kartus diską skraidinęs toliau kaip 70 m.Sezono metu 15 kartų tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir tik vienąkartą 2 cm pralaimėjo nuolatiniam varžovui L. Rideliui. Australijos miestas Sidnėjus septyniolika parų buvo viso pasauliosostinė. Silpnokai 100 m bėgimo varžybose pasirodė Agnė Visockaitė, kuri šiemetbuvo pasiekusi naują Lietuvos rekordą – 11,35 s. Ji lėtai sureagavo įstarto signalą (0,277 s–blogiausias tarp visų bėgikių) ir 11,87 srezultatas leido jai užimti tik 56-ą vietą. Į 200 m startą dėl traumossportininkė nestojo. Sėkminga Sidnėjaus olimpiada buvo Žanai Mininai (trenerė P. Žukienė).Parengiamajame 400 m bėgimo etape Ž. Minina finišavo trečia (52,38) irpateko į ketvirtfinalį, kuriame užėmė 6-ą vietą (52,53). Norint patekti įpusfinalį reikėjo bėgti greičiau – 51,81 s. Bendra vieta – 25-ą. 50 km sportinio ėjimo rungtyje D. Zujus užėmė 30-ą vietą (4:06.04,0).Moterų 1500 m I. Krako-viak (treneris J. Garalevičius) užėmė 22-ą vietą(4.14,57). Šuolių į tolį sektoriuje T. Bardauskas nušoko 7,70 m ir užėmė 27-ąvietą. Iš trijų bandymų To-mui, šiemet pasiekusiam asmeninį rekordą (8,10),pavyko atlikti tik vieną geresnį šuolį (7,70), o kiti du šuoliai buvonesėkmingi (7,18 ir 6,95). Šuolio į aukštį N. Žilinskienė peršoko 1,89 m ir užėmė 21-ą vietą.Aštuntą vietą užėmusios sportininkės rezultatas – 1,93 m, tiek šiais metaisjau buvo peršokusi ir N. Žilinskienė (jos asmeninis pasiekimas – 1,96). Kvalifikacinėse disko metimų varžybose V. Alekna pirmu bandymu diskąnuskraidino 67,10 m (kvalifikacinė norma – 64,00 m). Kvalifikacinėsevaržybose suklupo R. Ubartas, ir V. Kidykas. R. Ubartas atliko du sėkmingusbandymus (0;60,43 ir 60,50), galutinėje įskaitoje liko 27-as. Dar blo-giausekėsi V. Kidykui (57,86;58,96 ir 58,09), kuris užėmė tik 30-ą vietą.Finale V. Alekna pirmu bandymu diską tenuskraidino 58,55 m. Tačiau antrasbandymas buvo sėkmingesnis (67,54), o tre-čias – dar geresnis – 68,73 m.Ketvirtas V. Aleknos bandymas nekoks – 66,64 m, o varžovai čia pat: L.Ridelis numeta 68,08 m, o F. Kriugeris – 68,06 m. Pagaliau penktas metimassėkmingas – 69,30 m. Paskutinį bandymą mūsų sportininkas atlieka jaubūdamas olimpinis čempionas – 64,78 m. Tai šventė visai Lietuvai! Jo garbeistadione ant aukščiausio stiebo buvo iškelta Lietuvos vėliava ir sugrotasmūsų šalies valstybinis himnas. Ieties metime A. Jurkšas numetė ietį 73,05 m ir užėmė 29-ą vietą. S.Kleiza rutulį nustūmė 18,59 m ir užėmė 28-ą vietą. R. Raamanauskaitė(trenerė T. Nekrašaitė) numetė ietį 59,21 m ir užėmė 13-ą vietą. 20 kmsportinio ėjimo runktyje K. Saltanovič užėmė aukštą 16-ą (1:34,24,0), o S.Milušauskaitė – 31-ą (1:37.14,0). Moterų septynkovės varžybose A. Skujytėsurinko 6034 taškus ir užėmė 12-ą vietą. Remigijai Nazarovienė gavo traumą,jau stovykloje negalėjo pradėti varžybų. Po Sidnėjaus olimpinių žaidynių įvyko išplėstinis Lietuvos lengvosiosatletikos federacijos trenerių tarybos pasitarimas, kuriame buvo aptartiolimpinių žaidynių rezultatai, analizuojamos klaidos. Olimpiečių g. Nr. 15A atvėrė duris nauja Lietuvos tautinio olimpiniokomiteto būstinė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikosprezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkasArtūras Paulauskas. Virgilijus Alekna tarp geriausių Europos lengvaatlečių – šeštas.Apklausoje, kurią per internetą surengė Europos lengvosios atletikosasociacija, 28 metų sportininkas surinko 966 taškus. Lapkričio 24 d. “Lietuvos“ viežbučio konferencijų salėje įvyko
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos ataskaitinė –rinkiminė sesija. Artūras Poviliūnas Generalinės asamblėjos pranešimeapibendrino Lietuvos tautinio komiteto darbą tokia išvada: “Lietuvos olimpi-nis sąjūdis ir jo komitetas įžengia į XXI amžių turėdamas nemažąvisuomeninį svorį, naują būstinę, tvirtą finansinį pagrindą, puikiusrezultatus Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir viltį, jog nebus sustota tiestuo, kas pasiekta.“ Lietuvos lengvosios atletikos federacija išleido “Informacinį leidinį-2000“, kuriame pateikta šio sezono statistika, 2001 m. varžybų kalendorius,įvairių amžiaus grupių rekordai, geriausi atskirų rungčių rezultatai. Jierodo, jog mūsų lengvoji atletika atgimsta, sportininkai tobulėja. Gruodžio15 d. Vilniuje vyko Lengvosios atletikos federacijosataskaitinė-rinkiminė konfedera-cija. Buvo nuosekliai įvertinta visprofesionalesnė Federacijos veikla, pateikti pasiūlymai, kaip ją tobulinti.Federacija tapo korektiškai dirbanti visuomeninė sporto organizacija.Federacijos prezi-dentu išrinktas Eimantas Skrabulis (V), viceprezidentas –Eugenijus Burokas (K) ir Valdas Želnia (V). Trenerių tarybos pirmininkutapo A. Stanislovaitis, teisėjų – A. Buliuolis (abu – K), generaliniusekretoriumi – A. Baužys (V). Gruodžio 24 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, įvyko geriausiųsportininkų pagerbimo vakaronė. Metų laureatu buvo išrinktas olimpinisdisko metimo čempionas Virgilijus Alekna. Jam buvo įteiktas specialusLietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas – Stanislovo Kuzmos skulptū-rėlė “Šaulys“ ir rėmėjų dovana – auksinis žiedas. Olimpiniams medalininkamsLietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas įteikėspecialius ženklelius ir diplomus, o į aštuntuką patekusiems sportininkams– specialius Organizacinio komiteto liudijimus.“Tarp 2000 m. žaidynėsedalyvavusių komandų užimta 33-ia vieta rodo, kad Lietuvos sportui nereikiaeiti į Europą – jis jau yra Europoje“, – sakė LTOK prezidentas ArtūrasPoviliūnas.

Išvada: Per tokį trumpą laiką Lietuvos lengvosios atletikos sportas pasiekėlabai didelių aukštumų, prie to labai prisidėjo specialistų ir mokslininkųpastangas. Per trejus metus treneriams pavyko paruošti sportininkusOlimpinėms žaidynėms Sidnėjuje, kad jie galetų parodyti geriausią sportinęformą. Šiuo laikotarpiu ir aš pradėjau lankyti lengvąją atletiką (1997). Šissportas man tapo, kaip gyvenimo būdas. Su lengvąja atletika aš patyriaupakankamai daug: išmokau išgyventi skaudžius pralaimėjimus ir ryškiaspergales. Po nesėkmės įvertinant tai, kas atsitiko vėl pradėdu viską išnaujo. Pralaimėti reikia mokėti, be pralaimėjimų ne bus ir pergalių. Lengvoji atletika ugdo labai garbingą, gražų ir sveiką žmogų. Teikianeišmatuojamų jauno žmogaus asmenybės brendimo ir tobulėjimo galimybių. Jimoko darbštumo, ugdo valią, atsakomybę, skatina nuolat siekti užsibrėžtotikslo, tobulėti, pratina branginti ir tausoti laiką. Sportininkai, pasiekępuikių meistriškumo rodiklių ir tapę sporto įžymybėmis, dažniausiai būnaryškios asmenybės ir gyvenime, visų gerbiami ir pripažinti specialistai.

Literatūra

• Griniūtė R., Kazilionis R., Kulbis M. Lauktuvės iš Sidnėjaus. – V.: Lietuvos rytas, 2000, – 144 p. • Karoblis P. Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius. (1918-2000 m.). 2001 • Poviliūnas A. Vingiuotas kelias į Olimpą // Mokslas ir gyvenimas. 1998. Nr. 10, p. 3-7. • Skarbalius A. Sportininkams ir treneriams reikia statyti paminklus // Sportas. 2000. Nr. 65. • Stonkus S. Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinė žaidynės. – K.: Šviesa. 2000. – 429 p. • Žilinskas J. Olimpinės vertybės // Sportas. 2000. Nr. 61. • http://www.laf.lt/lt/index.htm.