lietuvos lengvosios atletikos istorija

by

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………..31. Lengvosios atletikos, kaip sporto sąjūdžio pradžia……………………………………………………42. Pirmieji, bet tvirti žinksniai……………………………………………………………………………………43. Į Amsterdamo olimpines žaidynes………………………………………………………………………….74. Debiutas pirmajame Europos čempionate………………………………………………………………..85. Tautinės olimpijados metai…………………………………………………………………………………..106. Sidnėjaus olimpinės žaidynės(1997-2000m)…………………………………………………………..117. 2000-ieji – Olimpiniai metai…………………………………………………………………………………16Išvados………………………………………………………………………………………………………………………..18Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………19ĮvadasLengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu su žmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir taikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas. Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamos didžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir ši sporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį, disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąją programos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF – International Amateur Athletics Federation), 1938 metais priimti jos įstatai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasi lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles, sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus klausimus. Nepriklausomoje Lietuvoje kūno kultūra ir sportas žengė tik pirmuosius žingsnius. Totalitarinėse valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje ir kt. šalyse) sportas buvo smarkiai militarizuotas ir ideologizuotas, tarnavo politikai.Lietuva buvo agrarinė šalis. Lietuvos kūno kultūra ir sportas buvo smarkiai atsilikę nuo kaimyninių bei kitų šalių. Iš carinės Rusijos ji paveldėjo labai primityvų kūno kultūros supratimą. Daugeliui, ypač vyresniajai kartai, atrodė, kad sportas tėra turčių pramoga, neturinčių ką veikti užsiėmimas.Lietuvos sportinis gyvenimas prasidėjo tada, kai buvo įkurtos sporto orgalizacijos ir pirmieji sporto klubai. 1920-09-15 V. Bagdonavičius, V. Dineikos, S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės, P. Olekos iniciatyva įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS). Jos tikslas buvo harmoningai lavinti sąjungos narių kūno ir sielos pajėgas, sąjungos principas: “Sveikame kūne – sveika siela”. Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai. LFLS organizacijoje išaugo daug gabių sportininkų. Tarp savo narių turėjo mūsų tautos didvyrį Steponą Darių, kuris buvo aktyvus ne tik sporto aikštelėse, bet parodė ir nepaprastų organizacinių gabumų bei sumanumo ir tuometiniame Lietuvos sportiniame gyvenime dažnai ėjo atsakingas pareigas.1. Lengvosios atletikos, kaip sporto sąjūdžio pradžia1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventė”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos “sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, vytauto parke: lengvaatlečiai bėgiojo žmonėms pasivaikščioti skirtuose takuose ir šuoliavo esamoje aikštelėje Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai. 60 m greičiausias S. Garbačiauskas (9,0), 400 m – L. Latonas (1.10,0), šuolis į aukštį – L. Latonas ir Šembergas (po 1,49), šuolių su kartimi nugalėjo Markevičius (2,52), ietį toliausiai numetė Petrauskas (38,70), diską – Draugelaitis (20,20). Ypač reikėtų pabrėžti Stepono Garbačiausko vaidmenį kviečiant, organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip reikia spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, kaip bėgti, kaip šokti. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4X100 ir 10X100 m estafečių, šuolių į aukštį). S. Garbačiausko iniciatyva ir pastangomis LFLS pradėjo leisti ir pirmąjį Lietuvos sporto laikraštį “Lietuvos sportas”. Jis daug rašė sporto klausimais to meto laikraščiuose, buvo pirmas lietuvis korespondentas olimpinėse žiemos žaidynėse Šamoni (1924).1920 metais įžymūs tuo, kad susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, jos pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dekingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri tais metais grįžo iš Rusijos, pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, tapo uoliausia vyro talkininkė visuose sporto renginiuose. 1924 m. Jai priklausė septyni rekordai. Ji, kaip sporto korespondentė, 1924 m. dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir buvo Lietuvos moterų atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje. 1920 m. norinčių sportuoti ir rungtyniauti atsirado daugiau, tačiau trūko aikščių, stadiono, inventoriaus. Visas sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne. Sportininkai sportuodavo parkuose, pievose, nes sporto aikščių nebuvo. Tokie buvo pirmieji lengvosios atletikos žingsniai.2. Pirmieji, bet tvirti žinksniai1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Nuo 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės buvo rengiamos kasmet iki 1941 m., išskyrus 1925m., kai čempionatas dėl organizacinių nesklandumų neįvyko. Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS. Varžybose dalyvavo 39 Kauno sporto klubo (KSK), Šaulių sąjungos, žydų sporto sąjungos “Makabi” ir Karo mokyklos sportininkai, buvo ir keletas užsieniečių.S. Garbačiauskas po varžybų pažymėjo, kad Tarptautinė teisėjų komisija dirbo kantriai ir pasiaukojančiai. Varžybas įdomiai vedė ir komentavo dr. J. Eretas. Vyrų varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis. Net šešias dovanas paskyrė Ministrų kabinetas, tai pat Ūkio bankas, Lietuvos prekybos ir pramonės bankas ir kitos organizacijos. Pirmenybes žiūrėti buvo atvykę daug aukštų valdžios pareigūnų ir kitų valstybių diplomatinio korpuso atstovų. Šios pirmenybės tai pat sukėlė nepaprastą kauniečių susidomėjimą. To meto spauda rašė, kad žmonės bėgo būriais tų pirmųjų Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių Vytauto kalne žiūrėti. Jose dalyvavo iš viso apie 100 lengvaatlečių. Vyrų varžybos buvo papildytos net 7 naujomis rungtimis (60, 200, 800 ir 5000 m bėgimais, trišuolis, kūjo metimas ir 4100 m estafetės bėgimas).

Visose rungtyse,išskyrus šuolio su kartimi, pasiekti Lietuvos rekordai: 60m – 7,6 S. Garbaciauskas; 200 m – 25,2 S. Garbačiauskas; 5000 m – 18 min 30,0 s L. Juozapaitis;šuolis į tolį – 5 m V. Vokietaitis; šuolis su kartimi – 2,40 m E. Fersteris; diskas – 29,02 m I. Teršerskis; ietis – 40,57 Dargužas;kūjis – 17,86 K. Bulota; trišuolis – 10,50 m Bulota; rutulis – 9,90 m I. Teršerskis. Tačiau registruojant rekordus iškilo pilietybės klausimų.Šios varžybos parodė, kad lengvosios atletikos populiarumas per du mėnesius, praėjusios nuo Lietuvos pirmenybių, labai išaugo. Gausus dalyvių skaičius, nauji rekordai ir naujos rungtys liudijo, kad šią sporto šaką pamėgo jaunimas, kad jis domisi sportu.Svarbiu dalyku reikia laikyti moterų norą rungtyniauti lengvojoje atletikoje. Ne taip paprasta buvo moterims laužyti nusistovėjusias tradicijas. Tuometinė prietaringa, konservatyvi ir bažnyčios įtakoje esanti Lietuvos visuomenės dauguma ypač daug reikalavo iš moterų ir ypač mažai joms leido. Tas 100 m bėgimas parodė, kad yra drąsių merginų, kurios nepaiso nusistovėjusių kanonų. Tokiu būdu Lietuvos moterims buvo pravertos durys į naują viešą laisvalaikio veiklą.1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. “Lietuvos sporto” žurnale daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams. Garbačiauskas rašo, kad lengvaatlečių jau negali patankinti primityvi sporto bazė ir kad būtina stadiono statyba. Eretas išspausdina bėgimo rungčių varžybų taisykles. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga skelbia pirmąjį 1922 m lengvosios atletikos varžybų kalendorių. Šio kalendoriaus paskelbimas rodo, kad lengvajai atletikai skiriamas rimtas dėmesys, be to, renginiai suplanuoti ir paskelbti buvo pirmą kartą.1922 m. ketvirtajame “Lietuvos sporto” numeryje K. Bulotas pateikia žinių apie trumpų nuotolių bėgimo techniką, o kitame analizuoja 1921 m. lengvosios atletikos sezono laimėjimus ir bando prognozuoti ateitį. Tuos abu straipsnius galima laikyti lengvosios atletikos mokslinės-metodinės literatūros lietuvių kalba pradžia.Kaip buvo varžybų kalendoriuje numatyta, birženio 4-5 d. Įvyko Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės. Vyrai pasiekė 5 rungčių rekordus. Garbačiauskas 100 m – 11.8; Vokietaitis 400 m – 59.0; Garba-čiauskas šuolis į aukštį – 1,59 m; Laurinaitis šuolio į tolį …– 5,31 m Vokietaitis šuolio su kartimi – 2,50 m. Jeigu 1921 m. moterys išdrįso bėgti tik 100 m, tai šiose pirmenybėse jau dalyvavo trijų rungčių varžybose. Kadangi visos 3 rungtys vyko 1-ą kartą, tai nugalėtojos tapo ir rekordininkėmis: Garba-čiauskienė – 60 m (8,6) ir 200 m (31,4)bėgimo; A. Karnauskaitė – ieties metimo (21,36).Daug rekordų pagerino vyrai. Ypač pasižymėjo I. Teišerskis. Jis 7 kartus gerino Lietuvos rekordus. Du kartus buvo gerintas vyrų šuolio į tolį rekordas. Be kauniečių, pirmą kartą dalyvavo Utenos, Dotnuvos ir Ukmergės lengvaatlečiai. Tai naujas Lietuvos lengvosios atletikos puslapis.1922 m. lengvosios atletikos sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įsitvirtinimo Lietuvoje metais. 1922 m. vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. Jaunių varžybose rung-čių skaičius pasiekė 14.1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido 110 p. Lengvosios atletikos vadovėlį. Jame buvo tokie skyriai: Lengvosios atletikos istorija Lietuvoje; Lengvosios atletikos pratimai; Lengvosios atletikos higiena; Kaip organizuoti lengvosios atletikos rungtynes; Lengvosios atletikos rungtynių taisyklės. Kadangi literatūros lengvosios atletikos klausimais nebuvo, šis leidinys buvo didelė paspir-tis tos šakos sportininkams, varžybų organizatoriams ir teisėjams. Dėl lėšų stokos nutrūko “Lietuvos sporto” liedimas. Iš viso išleista 12 numerių.1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Nustojus eiti “Lietuvos sportui”, “Karys” pasidarė pagrindiniu lengvosios atletikos propaguotoju ir informacinės medžiagos teikėju. Gegužės 31 d. Lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje. 1923 m. Kaune įvyko trečiosios lengvosios atletikos pirmenybės. Jos sukėlė didelį susidomėjimą, nes jose dalyvavo ir Klaipėdos krašto lengvaatlečiai, kurie buvo pasiekę neblogų rezultatų.Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, lengvosios atletikos perspektyva teikė gražių vilčių. Šiame krašte lengvoji atletika turėjo senas tradicijas. Buvo sukauptas neblogas varžybų vykdymo ir treniruočių patyrimas. Be to, čia būta ir geresnės sporto bazės.Šiose pirmenybėse pirmą kartą skaičiuoti komandiniai rezultatai. Iš viso 120 dalyvių, iš jų 44 moterys. Rungčių prizininkai buvo apdovanoti medaliais, o estafetes laimėjusios komandos ir koman-dos nugalėtojos – taurėmis. Pastebimai išaugo sportininkų meistriškumas, apie ką byloja ne tik 8 vy-rų, 5 moterų ir 5 jaunių rekordai, bet ir tai, kad nugalėtojai susilaukė rimtos kitų dalyvių konkuren-cijos. Vykdyta komandinė įskaita skatino sporto klubų vadovus dėmesingiau rūpintis organizaciniais reikalais ir stengtis stiprinti finansinę bei materialinę bazę.1924 m. kovo 15 d. įvyksta pirmasis Lengvosios atletikos komiteto posėdis. Jis laikraštyje “Sportas” (1924-04-20 Nr. 10﷓11) paskelbia Lietuvos rekordus. Vienas iš trūkumu yra tas, kad nenurodyta daugelio rekordų pasiekimo data.Tais metais K. Dineika išleido didelį veikalą “Moters kūno kultūra”, kuriame teigia: “Bendrai imant, atletika moterims negeistina daugeliu žvilgslių. Ypač pradžioje, kol kūnas neparuoštas pedagogine gimnastika, žaidimai ir bendra pažiūra, kol kūnas sistemingai ir visapusiškai neišlavintas, lengvoji atletika, kad ir nerungtyninio pobūdžio, yra neįmanomas dalykas. Bet ir paruoštas moters organizmas nėra tikęs atletikai. Rungtyniavimas, iš viso imant, yra negeistinas, išskyrus žaidimus, kur lenktyniavimas yra apibrėžtas higienos ir pedagogiškos žvilgsniais, prisilaikant prie moters anatominiai fiziologinių ypatybių.” Lengvosios atletikos specialistai atsakė: “K. Dineika, rašydamas šį savo veikalą, parodė, kaip jis tada buvo atsilikęs nuo moterų pasaulinio sportinio gyvenimo ir visai nesekė, kas dėjosi pasaulyje. Jau 1922 m. Paryžiuje įvyko pirmoji pasauli…nė moterų olimpiada, kurioje pagrindinės varžybos ir buvo lengvoji atletika.” (J. Narbutas, p. 170).
1924 m. išėjo vyr. leitenanto J. Pyragiaus 30 p. apimties knygutė, pavadinta “Sportiniai bėgimai”. Joje yra keturi skyriai: Trumpi bėgimai; Vidutiniai atstumai; Ilgieji atstumai; Estafetės.1925 m. lengvosios atletikos reikalams kenkė ir prasidėję nesutarimai tarp atskirų sporto klubų ir orgalizacijų. Labai santūriai laikėsi Klaipėdos krašto lengvaatlečiai, visi buvę vokiečių tautybės, ir tai trugdė suvienyti pastangas lengvosios atletikos labui. Dėl to Lietuvos sporto lygos centro komitetas Klaipėdos sporto šventės organizaciniam komitetui pareiškė protestą. Dėl finansinių nepriteklių ir orgalizacinių nesklandumų neįvyko 1925 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės.1925 m. aktyvesni negu anksčiau buvo Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Dotnuvos, Vilkaviškio ir kt. meistrų lengvaatlečiai. Nors per metus lengvaatlečių meistriškumas mažai pagerėjo, bet pastebimai prasiplėtė geografija, o kartu ir masiškumas. Per metus moterys pasiekė 4 rekordus, vyrai 7 rekordus ir jauniai pasiekė du rekordus.“Sporte” (1926 m. balandžio mėn. Nr. 36) išspausdintame straipsnyje “Fiziškas auklėjimas” dr. A. Jurgelionis įspėja: “Deja, mums ne kartą teko konstatuoti, kad jau vaikai 15-16 metų rungiasi greitume 200, 400 ir net 800, 1500 m, ėjime 5 ir daugiau km. Be abejo, tai netoleruotini dalykai, vaikai pervargdami žeidžia savo šiedį”. Varžybose didelio žiūrovų dėmesio susilaukė 20 km bėgimas. Toks ilgas nuotolis Lietuvoje buvo bėgamas pirmą kartą. Greičiausiai nuotolį (per 1:23.08,0) įveikė M. Klungevičius (LFLS, Dotnuva).1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose terptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje. Vis dėlto aukštesnio lygio rezultatų buvo mažai, nes daugumos rungčių varžybos vyko jau rugsėjo pabaigoje. Apibendrinant 1926m. galima jau sakyti, kad provincijos lengvaatlečiai tapo visaverčiais varžovais kauniečiams ir klaipėdiečiams. Gerai pasirodė Suvalkijos – Marijampolės ir Vilkaviškio sportininkai.

3. Į Amsterdamo žaidynesPamažu pradėjo didėti Lietuvos vyriausybės dėmesys sportui. Pažiūrėti varžybų kartais atvykdavo ministrai ir kiti aukšti pareigūnai, o 1926 m. apsilankė net Respublikos Prezidentas. 1927 m. Lietuvosios lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Buvo sudarytas pirmenybių garbės komitetas, į kurį įėjo labai aukšti pareigūnai. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. Tiek sporto klubų, tiek dalyvių skaičiumi tai buvo pačios masiškiausios Lietuvos pirmenybės. Tos pirmenybės buvo rekordinės ir rekordais. Moterys pagerino 6, vyrai – 9, jauniai – 6 Lietuvos rekordus. Jos turėjo ir ryškų politonį atspalvį. Į stadioną, lydimas aukštų karininkų ir vietos valdžios atstovų, atvyko Lietuvos Respublikos Prezinentas Antanas Smetona.Lengvaatlečių laimėjimai rodo, kad Marijampolė tapo trečiuoju lengvosios atletikos centru, nors sportavimo sąlygos čia buvo visai tokios pat kaip ir kituose Lietuvos apskričių centruose.Rugpjūčio 14 d. Klaipėdos “Speilvereiningung” surengė tarptautines varžybas, kuriose dalyvavo lengvaatlečiai iš Vokietijos, Estijos ir Latvijos.Klaipėdos lengvaatlečiai palaiko aktyvius tarptautinius ryšius: kviečia užsienio lengvaatlečius pas save ir dažnai svečiuojasi pas juos, o Kaunas sioje srityje dar yra labai mažai ką nuveikęs.1927 m.lengvaatlečiai po dvejų metų atoslūgio padarė didelį šuolį pirmyn. Buvo pagerinta daugu-ma rekordų. Išryškėjo keletas jaunų lengvaatlečių, jų padaugėjo. Pirmą kartą lengvaatlečiai galėjo pasinaudoti oficialaus trenerio paslaugomis. Iš Čekoslovakijos buvo pakviestas Mykolas Forostenka. 1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti net nauji stadionai: vienas – Klaipėdoje, o kitas, karių stadionas, – Aukštojoje Panemunėje Kaune. Jie atitiko l…aikmečio reikalavimus, juose buvo galima treniruotis ir rengti aukštesnio lygio lengvosios atletikos varžybas.1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tiek spaudoje, tiek įvairaus lygio sporto vadovų posėdžiuose vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatle-čių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą. Kiti teigė, kad dalyvavimas olimpinėse žaidynėse pakels lengvaatlečių entuziazmą, paskatins aktyviai treniruotis.Po kelių mėnesių susiformavo nuomonė, kad lengvaatlečius į olimpines žaidynes siųsti reikia.Kontroliniai normotivai to meto lengvaatlečiams buvo labai sunkūs. Tais metais buvo įvykdytas tik šuolio į aukštį reikalavimas vyrams, o dauguma kitų – tik po 5-15 metų. Birželio 29 d. Kaune A. Akelaitis, įveikęs 1,78 m aukštį, ne tik įvykdė olimpinį reikalavimą, bet ir pasiekė Lietuvos rekordą.Po ilgų ir energingų ginčų liepos 23 d. į Amsterdamą galų gale išvyko penki lengvaatlečiai: P. Ragziulytė, H. Švėminas, J. Petraitis, A. Akelaitis ir V. Razaitis. Lietuvos lengvaatlečių debiutas olimpinėse žaidynėse buvo nesėkmingas. Kodėl taip atsitiko? Atsakymą į šį klausimą galima rasti laikraštyje “Sportas” (1928 m.,Nr.63) straipsnyje “Be vairo”. Be kita ko, rašoma: “…Ar yra treneriai? Ar kas nors prižiūri mūsų olimpinių kandidatų ruošimąsi ir jų gyvenimą? Ar kas nors tikrina jų sveikatą? Ar sudarytos geros sąlygos treniruotis ir normoms siekti? – Nieko! Mūsų sporto viršūnėms pakanka to, kad paskyrė kantrolei rungtynėms dienas ir sudėję rankas sėdi, laukia ir spėlioja ar kas pasieks normas, ar ne. Be vairo, gera laimė pasitikėjęs, plaukia vienas pats mūsų olimpinių kondidatų laivelis… Visą tą mūsų sporto viršūnių apsileidimą, inertiškumą skaudžiai pajutome siųsdami mūsų ekspediciją į Amsterdamą.”1928 metai buvo lengvosios atletikos jėgų persigrupavimo metai. Pastebimai prarado savo pozicijas LFLS ir gerokai sustiprino LGSF lengvaatlečiai.1929 metais, po apgailėtinų olimpinų startų, spauda apie lengvąją atletiką užsimena retai. Net paskelbė jokių sporto šakos veiklos planų.Rupjūčio 31 – rugsėjo 1 d. aštuntosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės jau antrą kartą vyko Klaipėdoje. Dalyvavo 13 klubų, iš viso 172 lengvaatlečiai. Nors per visą sezoną iki pat Lietuvos pirmenybių sportininkai buvo pasiekę tik 6 rekordus ir atrodė, kad tie metai nebus labai vaisingi, tačiau Lietuvos pirmenybės pateikė nelauktų staigmenų. Buvo pagerinti 4 vyrų (800, 3000, 10000 m bėgimo ir 4X400 m), 5 moterų (100, 800 m bėgimo, šuolio į tolį, šuolio į aukštį, ir disko metimo) ir du jaunių rakordai (1000 m ir 4X400 m). Tai parodė, kad, šlubuojant organizaciniams reikalams, bet patiems lengvaatlečiams nestokojant entuziazmo, ši sporto šaką dar gali progresuoti.

4. Debiutas pirmajame Europos čiampijote1934 m. toliau tęsiama SPORŪTOS programa, šis darbas tampa visos valstybės reikalu, ypač daug dėmesio skiriama kaimui. Birželio mėnesį iš KKR direktoriaus pareigų pasitraukė dr. A. Jurgelionis. Ypač norėtųsi pabrėžti, kad Jurgelionio dėka mokykloje įvestos papildomos popietinės sporto pamo-kos, abiturientams įvesti kūno kultūros egzaminai. Kūno kultūra priligo kitiems mokslo dalykams. Naujuoju kūno kultūros rūmų direktoriumi buvo paskirtas Vytautas Augustauskas.Didelę propagandinę sporto šventę liepos 5-8 d. kaune metinių proga surengė jaunalietuvių sporto organizacija. Lengvosios atletikos varžybose dalyvavo apie 400 sportininkų iš 30 Lietuvos vietovių.Baigęs Berlyno aukštąją kūno kultūros mokyklą S. Šačkus, be kitų pareigų, treniravo JSO lengvaatlečius. Tai pirmasis lietuvis, pradėjęs trenerio darbą.Tryliktosios lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės rugpjūčio 25-26 d. surengtos Klaipėdoje. Jose dalyvavo apie 150 lengvaatlečių.Jau 1934 m. pradžioje pasirodė užuomina dėl Lietuvos lengvaatlečių dalyvavimo pirmosiose Euro-pos lengvosios atletikos pirmenybėse. Lengvosios atletikos sąjunga nutarė siųsti tris savo atstovus. Tai ta garbė atiteko S. Š…ačkui, V. Komarui ir V. Bakūnui.Varžybos vyko rugsėjo 7-9 d. Turine (ITL). Lietuvos atstovų rezultatai tokie: Bakūnas 400 m nubėgo per 52,6 s ir užėmė 5 vietą parengiamosiose varžybose; Komaras bėgo 110 m b. b. pusfinalyje – 16 s, o šuolio į aukštį rungtyje užėmė 7 vietą – 1,80 m; Šačkus dalyvavo dešimtkovės varžybose, bet jų nebaigė.Rugsėjo 22-23 d. Tartu vykusioje SELL olimpiadoje dalyvavo nemaža grupė Lietuvos studentų. V. Komaras pasiekė Lietuvos trišuolio rekordą – 13,49 m. Pirmą kartą užėmė 3 vietą. Jie aplenkė latvius.Kaune spalio 7 d. į programą pirmą kartą buvo įtraukta vyrų 400 m barjerinio bėgimo rungtis. Nugalėjo J. Balčius – 1:01,4 s.Laikraštyje “Kūno kultūra ir sveikata” (1934 m. spalio 18 d., nr. 42) buvo paskelbti kiekvienos runties penkių geriausių lengvaatlečių vyrų, moterų ir jaunių sąrašai. Tai buvo naujas reiškinys – lengvosios atletikos statistikos pradžia Lietuvoje.1934 metais, po kelerių metų pertraukos, lengvoji atletika vėl pajudėjo į priekį. Pasiekta daug rekordų. Tarp moterų išryškėjo V. Hagen, A. Kačergytė, V. Šervydaitė. Sunku nusakyti tas priežastis, kurios teigiamai paveikė lengvosios atletikos raidą. Bet ne paskutinį vaidmenį čia atliko ir tarptauti-nės varžybos, kuriose pradėjo dalyvauti moterys. Be to, spaudoje pasirodė metodinių straipsnių.1935 m. “derlingas” rekordais, Lietuvos lengvaatlečiai pagerino net 35 rekordus, juos treniravo vengrų treneris A. Magdinecas. Suomijoje, Estijoje ir Vengrijoje buvo pradėta ieškoti trenerio, kuris sutiktų atvykti į Lietuvą treniruoti lengvaatlecių. Ir lietuviai sulaukė žadėto trenerio.1935 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės vyko Kaune rugpjūčio 3-4 d. Sporto organizacijos užregistravo 218 dalyvių. Tose varžybose buvo pagerinta penkiolika rekordu.Keletom dienom praėjus po Lietuvos pirmenybių, šeši lengvaatlečiai išvyko į pasaulio studentų olimpiadą Budapešte, kiri vyko rugpjūčio 10-18 d. Geriausiai sekėsi A. Vietrinui. 5000 m nubėgo 4 ir pagerino Lietuvos rekordą – 15:40,0 s.Rugsėjo 28-29 d. Rygoje vyko tradicinė SELL olimpiada. Pirmą kartą joje dalyvavo ir dvi Lietuvos studentės – V. Hagen ir J. Dzindziliauskaitė. Lietuvos studentai iškovojo dvi pergales: V. Komaras laimėjo 110 m b. b. (15,8), o Hagen toliausiai nustūmė rutulį (10,80). Lietuviai užėmė 3 vietą.1936 m. įsteigtas Valstybinis kūno kultūros ženklas, atidarytas Kauno valstybinis stadionas, lietuviai neišvyko į Berlyno olimpines žaidynes, rygoje surengtos tarpvalstybinės lietuvos ir Latvijos ringtynių lengvosios atletikos varžybos.Liepos 25-26 d. Klaipėdoje vyko penkioliktosios lengvosios atletikos pirmenybės. Jose dalyvavo per 200 lengvaatlečių.Rugpjūčio 30 d. Kauno lengvaatlečiai pirmą kartą išbandė naująjį Kauno valstybinį stadioną.Tai buvo sportininkų atrankinės varžybos į būsimą tarptautinį Lietuvos ir Latvijos mačą. Lietuvos ir Latvijos valstybių mačas vyko rugsėjo 12-13 d. Rygoje. Tai buvo pirmos Lietuvos lengvaatlečių tarptautynės varžybos. Rungtyniavo tik vyrai. Nors varžybos pralaimėtos gana dideliu skirtumu (latviai – 100, mūsiškiai – tik 69 tšk.), tačiau mūsų lengvaatlečiai daug ko pasimokė.Rugsėjo 27-28 d. Helsinkyje vykusioje vienuoliktoje studentų SELL olimpiadoje dalyvavo ir Lie-tuvos studentų ringtynė. Kai kurie mūsų lengvaatlečių rezultatai suomiams paliko gerą įspūdį. 110 m rungtyje pergalę iškovojusio ir pasiekusio SELL rekordą bei pakartojusio Lietuvos rekordą V. Koma-ro rezultatas – 15,4 s. Komaras pasiekė ir Lietuvos trišuolio rekordą – 13,78 m. Dar buvo pagerinti du Lietuvos rekordai: 400 m – 51,5 s – Bakūnas; 3000 m – 8:53,6 s – A. Šimanas.1937 metais tiek sporto, tiek kitoje spaudoje atsirado įvairaus turinio straipsnių apie lengvąją atleti-ką. Tai ir metodiniai patarimai atskirų rungčių technikos bei treniruotės klausimais, ir įvairi rezultatų analizė. Pavyzdžiui, iš estų sporto žurnelo “Esti sportdileht” buvo perspausdintas straipsnis, kuriame pateiktas 31 valstybės rekordų įvertinimas. Pagal rekordus Lietuva užėmė 29 vietą. Prastes…ni buvo tik Portugaligos ir Bulgarijos rekordai. Nemažai publikuota ir statistikos duomenų. Daugelio tų publika-cijų autoriai buvo L. Puskunigis, S. Šačkus, V. Gontis ir kt.Jau keletą metų buvo nusistovėjusi pagrindinių varžybų rengimo tradicija, varžybų kalendorius. Tik reikia pastebėti, kad įvairių lengvosios atletikos varžybų ir renginių gerokai pagausėjo provincijos miestuose ir miesteliuose. Čia didelę iniciatyvą rodė įvairios sporto organizacijos ir klubai. Ypač garsėjo Šiauliai, Panevėžys, Ukmergė, Marijampolė, Vilkaviškis, Telšiai.Apskritai per 16 lengvosios atletikos gyvavimo Lietuvoje metų rekordai gerokai ūgtelėjo ir todėl jie buvo gerinami jau ne taip dažnai kaip anksčiau. Net svarbesnėse varžybose, kur dalyvavo žymiau-si lengvaatlečiai, rekordai nebebuvo dažnas reiškinys.Jaunalietuvių sporto organizacija savo veiklos dešimtmečio jubiliejui paminėti surengė sporto šventę. Organizacijos narių susirinko iš visos Lietuvos. Per lengvosios atletikos varžybas buvo pasiekti trys rekordai: D. Fomino šuolio į tolį – 7,02 m (Panevėžys); L. Puskunigio abiejų rankų disko metymas – 70,79 m; E. Vaškelytė šuolis į tolį – 4,90 m.

Birželio 25 d. grupė Lietuvos geriausių sportininkų, tarp jų ir keturi lengvaatlečiai (S. Šačkus, V. Bakūnas, J. Tamulynas ir L. Puskunigis), išvyko į JAV parungtyniauti su savo tautiečiais. Liepos 11 d. Čikagos universiteto stadione įvyko pirmosios lengvosios atletikos varžybos.Rugsėjo 25-26 d. pirmą kartą Lietuvoje vyko SELL olimpiados lengvosios atletikos varžybos. Joms organizatoriai labai kruopščiai ruošėsi. Mūsų lengvaatlečiai vyrai neiškovojo nei vienos perga-lės. Kiek geriau sekėsi moretims. O. Šepaitienė nugalėjo 100 m bėgimo (13,5) ir šuolio į tolį (5,12) rungtyse, pagerinusi savo buvusį rekordą. V. Komarienė toliausiai (10,93) nustūmė rutulį.

5. Tautinės olimpiados metai1938 m. Kaune ir Klaipėdoje vyko pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada, kurioje, be Lietuvos sportininkų, dalyvavo daug tautiečių iš Latvijos, JAV, Brazilijos, D. Britanijos, Lenkijos (okupuoto Vilniaus krašto). Tautinė olimpiada sutraukė apie 2000 sportininkų, įvyko 18 sporto šakų varžybos. Olimpiadoje buvo numatyta plati lengvosios atletikos programa.Liepos mėnesį rekordų ir šiaip geresnių rezultatų buvo kaip niakad gausu. Liepos 9-10 d. Kaune vyko antrosios tarpvalstybinės Lietuvos ir Latvijos vyrų varžybos. Per jas buvo pagerinti rekordai: 400 m – 51,4 s – V. Bakūnas; 5000 m – 15:24,2 s – A. Vietrinas. Nugalėjo Latvijos komanda – 98 tšk., Lietuvos komanda surinko 72 tšk. Lyginant 1-jų ir 2-jų varžybų rezultatus, matyti didelė Lietuvos lengvaatlečių pačanga.Visą laiką lengvaatlečių dėmesys buvo skirtas Pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai pasirengti. Tuo domėjosi visa Lietuva. Didelį smalsumą kėlė iš įvairių šalių atvykę lietuvių sportininkai.Liepos 17 d. Valstybiniame stadione įvyko iškilmingas Lietuvos tautinės olimpiados atidarymas. Į atidarymo iškilmęs atvyko ir jas pradėjo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Po iškilmių atidarymo prasidėjo varžybos. Jose buvo pasiekti trys nauji Lietuvos rekordai: vyrų 100 m – 11,00 s – Bakūnas (ŠS, K); 100 m – 13,1 – Šepaitienė (ŠS, Pn); vyrų 1500 m – 4:04,8 – Šimanas (LGSF, K).Liepos 18 d. rekordus pagerino: 200 m – 26,8 – Šepaitienė (ŠS); 400 m – 51,3 s – Bakūnas (ŠS).Liepos 19 d. pagerino: šuolio į tolį – 5,31 m – Šepaitienė (ŠS); rutulio stūmimo – 11,40 m – D.Vitartaitė (JSO, Š).Liepos 20 d. rekordus gerino: šuolio į aukštį – 1,40 – J. Ziemčikaitė (Mokytojų seminarija, T), šuolio su kartimi – 3,60 m – J. Vabalas (“Grandis”, K).Visas keturias dienas varžybos vyko labai pakiliai, buvo daug žiūrovų. Pasibaigus Pirmajai Lietu-vos tautinei olimpiadai spaudoje publikuota daug straipsnių, kuriuose tas įvykis įvertintas labai teigiamai. Apibendrinant galima tvirtinti, jog spotrininkai, organizatoriai ir vykdytojai laikė sunkų egzameną ir jį išlaikė gerai.Pagaliau ir Lietuvos lengvaatletės ryžosi išmėginti savo jėgas tarpvalstybinėse varžyb…ose. Rugpjū-čio 25-26 d. Rygoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Latvijos moterų lengvosios atletikos mačas. A. Širvydaitė, 80 m nuotolį įveikusi per 15,2 s, vienintelė iš lietuvių užėmusi 1-ją vietą, bei D. Vitartaitė, numetusi diską 33,89 ir pasiekusi Lietuvos rekordą. Mačas pralaimėtas dideliu skirtumu – 34:56 tšk.1939 m. pradžioje Lietuvos lengvosios atletikos vadovybė pradėjo rimtai svarstyti dalyvavimo 1940 m. olimpinėse vaidynėse helsinkyje galimybes. Buvo nustatyti rezultatai, tačiau per visą sezoną nei vieno tokio “olimpinio”rezultato nebuvo pasiekta.Iš visų 1939 m.vykusių lengvosios atletikos renginių reikia išskirti tarpvalstybinį Lietuvos ir Lenki-jos mačą. Tas renginys turėjo ir politinį atspalvį. Jis parodė, kad iki tol buvę labai šalti Lietuvos ir Lenkijos santykiai pradeda šilti. Mačas vyko birželio 10-11 d. Varšuvoje. Dalyvavo vyrai ir moterys. Lietuvos lengvaatlečiai vyrai pralaimėjo taškų santykiu 59:105, moterys – 19:38. Tik V. Komarui pavyko iškovoti pirmąją vietą šuolio į aukštį rungtyje. Jis peršoko 1,80 m. Lietuvos rekordus pasiekė: trišuolio – 14,25 m – A. Kondrackas, šuolio su kartimi – 3,36 m – J. Vabalas, rutulio stūmimo – 13,63 m – B. Jankūnas. Tuo metu, spauda šias varžybas komentavo įvairiai. Vis dėlto daugelis Lietuvos lengvaatlečių, kiek leido jų sugebėjimas, rungtyniavo gerai, todėl sportininkams rimtesnių priekaištų nebuvo.Susipažinti su Suomijos bėgikų treniruočių ypatybėmis kelioms savaitėms buvo išvykęs geriausias Lietuvos bėgikas A. Šimanas. Rugsėjo 4 d. Lahti mieste įvykusiose varžybose jis pasiekė Lietuvos 5000 m bėgimo rekordą – 15:18,2 min.Septynioliktosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės vyko rugpjūčio 25-27 d. Kaune, buvo atskirai paskirtos valandos jauniams, moterims ir vyrams. Varžybas 25 d. pradėjo jauniai.Tik A. Vietrinas (LGSF) pagerino 10 000 m rekordą – 32:41,3 min. Kitų rungčių rezultatai, pasak spaudos, netikėtai prasti.Tiek visai tautai, tiek sportui, skaudžią, nepataisomą žalą padarė hitlerinė Vokietija, kovo 23 d. nuo Lietuvos atplėšusi Klaipėdos kraštą. Rugsėjo 1 d. Vokietijai pradėjus karą prieš Lenkiją, teko koreguoti Lietuvos rudens sporto renginių kalendorių.1939 m. lengvosios atletikos sezonas praėjo kukliai, be pakilimo ir entuziazmo. Pasiekti tik 5 vyrų ir tik vienas moterų rekordas. Nudaug ką nuveikė ir jauniai.1939 m. spalio 10 d. padidėjo Lietuvos teritotija. Pagal sutartį su TSRS vyriausybe Lietuvai buvo grąžintas Vilniaus kraštas su Vilniaus miestu.1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos sportinis gyvenimas baigėsi. Tą dieną Lietuva buvo Sovietų Rusijos okupuota ir išbraukta iš pasaulio nepriklausomų valstybių tarpo. Su valstybės žlugi-mu baigėsi ir nepriklausomos Lietuvos sportinis gyvenimas, Lietuvos vardas buvo išbrauktas iš visų tarptautinių sporto sąjungų. 1940-06-21 uždrausta viena gausiausių Lietuvos sporto sąjungų – Jaunalietuvių sporto orgalizacija (JSO), 1940 m. rugpjūčio mėn. likviduoti Šailių sąjungai priklausę klubai, o 1940 m. rugsėjo mėn. likviduoti visi lietuviški sporto klubai. 1940-12-31 panaikinta aukščiausioji Lietuvos sporto vadovaujanti institucija – Kūno kultūros rūmai ir įsteigtas Lietuvos SSR fizinės kultūros ir sporto komitetas.Liepos 23 d. Šimanas dalyvavo varžybose Maskvoje ir pasiekė lietuvos 1500 m rekordą – 4:02,6 s.Aštuonioliktosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės įvyko rugpjūčio 23-24 d. Kaune, jau po okupacijos. Pirmenybės buvo kuklios, jose dalyvavo tik apie 70 lengvaatlečių.Rugsėjo 10-11 d. Kaune vyko trijų Pabaltijo respublikų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – lengvosios atletikos varžybos. Nugalėjo Estijos komanda, surinkusi 163,5 tšk. Latvija surinko 110 tšk., o Lietuva – 87,5 tšk.

Pirmą varžybų dieną V. Bakūnas pasiekė Lietuvos rekordą, nubėgęs 400 m per 51,1 s, tačiau jo rezultatas buvo tik antras. Kitą dieną Lietuvos rekordą pagerino A. Jočys, 110 m berjerinio bėgimo rungtį baigęs per 15,1 s ir užėmęs pirmąją vietą. Lietuvos meterys neiškovojo nė vienos 1-mos vietos.…Kaune lengvosios atletikos sezonas buvo užbaigtas maršalo Vorošilovo vardo krosu, kuriame, kaip pranesė spauda, dalyvavo per 5000 dalyvių. Tokio masinio renginio Lietuvoje dar nebuvo.

6. Sidnėjaus olimpinės žaidynės

1997 m. Lietuvai Atlantoje atstovavo daug sportininkų, kuriuos rengė treneriai dar sovietiniais metais. Sidnėjaus olimpiada – naujas Lietuvos olimpinio sąjūdžio etapas. Po Atlantos liko tik keletas lengvaatlečių metikų (V. Alekna, V. Kidykas, R. Ubartas), kurie galėjo dalyvauti Sidnėjuje, o per tuos 3,5 metų treneriai turėjo parengti naujus sportininkus taip, kad jie galėtų siekti olimpinių aukštumų. Todėl reikėjo dirbti geriau nei anksčiau. Ir net geriau už kitus.Sidnėjuježaidynės turėjo prasidėti rugsėjo viduryje, kai Australijoje – pavasario pradžia. Todėl mūsų lengvaatlečiams buvo svarbu įgyti geriausią sportinę formą rudenį, kad per olimpines žaidynes būtų pasiegti geriausi rezultatai. Pirmiausia treneriai, sporto organizatoriai stengėsi išvengti tų klaidų, kurias padarė ruošdamiesi Atlantos olimpinėms žaidynėms. Ypač buvo akcentuojama, kad šalia trenerio ir sportininko nuolat būtų medikas ir mokslininkas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LLAF dėjo visas pastangas gerinant sportininkų rengimo technologiją. Kiekvienas kandidatas į olimpinę rinktinę privalėjo turėti tikslinę programą, užduotis, reikėjo nuolat kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą. Stengtasi padidinti asmeninę atsakomybę, visų ir visada. Didelis dėmesys skirtas trenerių ir medikų mokymuisi, nes reikėjo išmokyti trenerius dirbti pagal naujausias metodikas, įsigyjant ir šiuolaikinę aparatūrą bei įrangą. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laukė stipresni ir techniškesni varžovai bei dar aštresnė kova. Visi suprato, kad iškovoti aukštą vietą bus dar sunkiau, bet, antra vertus, ir garbingiau.1997 metų pradžioje E. Burokas buvo išrinktas Kauno miesto lengvosios atletikos fede-racijos prezidentu.Vasario 6 d. lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo pristatyta nauja S. Stonkaus (sudarytojas) knyga (675p.) “Sporto terminų žodynas“, kuria galės naudotis sportininkai, treneriai, sporto darbuotojai. Tai viana reikalingiausių knygų Lietuvos sporto istorijoje.N. Žilinskienė įveikė savo didžiausią aukštį salėse – 1,95 m. Tai padarė per tarptautines varžybas Brno (Čekija).Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Panevėžio manieže. Dalivavo per 300 lengvaatlečių. Geriausi rezultatai: 60 m (7,64) – Ž. Minina (V), rutulio stūmimo (19,84) – S. Kleiza (K), 1500 m (3:53,68) – E. Martinka (V), 60 m (6,90) – D. Jakševičius (P), 2000 m kl. b. (5:40,85) – D. Šaučikovas (Š), šuolio į tolį (7,62) – T. Bardauskas (V), 60 m b. b. (8,33) – V. Kancleris (V).Per Baltijos šalių lengvaatlečių mačą Taline (02 21-22) pasiekti du Lietuvos uždarų patalpų rekordai: R. Nazarovienė 60 m b. b. – 8,27 s, o begikai D. Jakševičius, A. Vinslovas, S. Urbutis ir R. Turla 4X200 m estafetę – 1: 29,91. Komandomis nugalėjo latviai (196 tšk.), antri – estai (174 tšk.), treti – lietuviai (152 tšk.).Kovo 7-9 d. Paryžiuje vyko VI pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas, kuriame dalyvavo šuolininkė į aukštį N. Žilinskinė – pakartojusi Lietuvos uždoru patalpų rekordą (1,95), užėmė 6 vietą, penkiakovininkė R. Nazarovienė dėl traumos varžybų nebaigė ir V. Alekna (rutulio stūmimo varžybose) buvo 17-as (18,90).Lietuvos begikas Č. Kundrotas balandžio 6 d. laimėjo 7-ąjį tradicinį Hanoverio (Vokietija) maratoną, įveikęs nuotolį per 2 h 13 min 40 s.Kauno miesto švietimo skyriaus lengvosios atletikos mokykla atšventė 30-metį. Tai solidus laikotarpis, per kurį buvo daug džiugių sportinių pergalių. V. Alekna nugalėjo “Grand Prix“ varžybose Sevilijoje (Ispanija), diską nusviedęs 65,90 m. Tai jo antroji pergalė. Sėkmingai Lietuvos ėjikai pasirodė Europos sporto klubų varžybose Malyje (Italija). Druskininkų ėjikų klubas, dalyvaudamas 15 km varžybose, iškovojo aukštą trečiąją vietą.II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių lengvosios atletikos varž…ybos dalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Estijos komandos. Lietuvos lengvaatlečiai iš 31 rungties laimėjo 14, Baltarusijos ir Lenkijos sportininkai – po 6, Rusijos – 3, Čvedijos – 2. Geresni rezultatai: iš moterų ietį toliausiai numetė R. Ramanauskaitė (65,46), 100 m greičiausiai nubėgo A. Viso-ckaitė (11,52), į tolį toliausiai nušoko T. Bardauskas (7,96), disko metime nugalėjo V. Kidykas (65,80), antras buvo V. Alekna (65,26).Universiadoje (Italija, 08 26-31) dalyvavo penki Lietuvos studentai. Vėl greita buvo A. Visockaitė, užėmusi penktą vietą finalinėse 100 m bėgimo (11,53) varžybose. Dvyliktas buvo rutulio stūmikas N. Kuzinkovas (18,19) o trylikta – bėbikė Ž. Minina (400 m – 54,17).Europos jaunimo čempionate Liublianoje ji iškovojo antrąją vietą, 100 m nubėgusi per 11,42 s.Rugpjūčio mėn. Atėnų “Panatinaikos“ stadione vyko VI pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Rutulio stūmikas S. Kleiza nustūmė rutulį 19,71 m, bet į finalinį dvyliktuką pateko. Deja, finale tenustūmė 18,25 m ir liko paskutinis. T. Bardauskas, parengiamosiose varžybose nušokęs 7,75 m, teužėmė 21-ą vietą. Septynkovininkė R. Nazarovienė (tr.R. Pšigo-ckis) iškovojo bronzos medalį (6566 tšk.). A. Raizgys tenušoko 16,21 m ir tarp 39 sportininkų buvo 30-as. Ieties metikė R. Ramanauskaitė (tr. T. Nekrošaitė) sėkmingai pasirodė kvalifikacinėse varžybose (62,50), tačiau finale ietį nusviedė vos 57,38 m ir liko dvylikta. Disko metikai V. Alekna (tr. R. Kalibatas) antru bandymu įrankį nusviedė 66,70 m ir iškovojo sidabro medalį. Nepasisekė V. Kdykui, kuris, tenumetęs 61,48 ir nepatekęs į finalą, galutinėje įskaitoje liko 14-as.V. Aleknos ir R. Nazarovienė dėka Lietuva, surinkusi 13 tšk., neoficialiojoje komandinėje įskaitoje tarp 200 valstybių užėmė aukštą 30-ą vietą.V. Alekna Šveicarijoje diską numetė 67,70 m ir nugalėjo, aplenkęs vokiečius J. Šultą (64,48) ir A.Siligą (62,68). Vilniečio rezultatas – antras pasaulyje šį sezoną, už jį toliau metė tik planetos čempionas vokietis L. Ridelis (71,50). Pnktas buvo kaunietis V. Kidykas (64,16).Rugsėjo 25 d. vykusiame Kauno miesto lengvosios atletikos federacijos susirinkime pareikalauta sušaukti neeilinę Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencilą ir siekti LLAF prezidento Vitalio Vilimo atsistatydinimo.

Šiaulietis Česlovas Kundrotas laimėjo Frankfurto maratoną, kurį jis įveikė per 2 h 12 min 35,0 s ir pagerino jam priklausiusį Lietuvos rekordą (1993 m. – 2:13.28,0).Gruodžio 11 d. Kūno kultūros ir sporto departamente buvo surengta Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencija. Naujuoju LLAF prezidentu išrinktas praeityje žinomas ėjikas susisiekimo viceministras Algirdas Šakalys.LTV Sporto redakcija geriausiu lengvaatlečiu išrinko Virgilijų Alekną, kuris pasaulio čempionate Atėnuose iškovojo sidabro medalį. Į 1997 m. geriausių pasaulio lengvaatlečių sąrašus (1-25 v.) pateko: 2. V. Alekna (diskas–67,70); 3.R. Nazarovienė (septynkovė–6566 tšk.); 9.V. Kidykas (diskas-65,80); 15.R. Ramanauskaitė (ieties metimas-65,46); 18.N. Žilinskienė (aukštis-1,95); 25.S. Kleiza (rutulys-20,10) ir Ubartas (diskas-64,40). 1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido socialinių mokslų daktaro docento Danieliaus Radžiukyno monograšiją “Trumpų nuotalų bėgimo ir šuolių treniruočių teorija ir redaktika“. Knygoje apibendrino 1978-1996 m. laikotarpio daugumos geriausių Lietuvos bei kitų šalių sprinterių ir šuolininkų treniruočių bei varžybų rezultatus. Knygoje sukauptos žinios reikalingos treneriams ir sportininkams, jos pravers ir studentams, besirengiantiems tapti sporto specialistais.Vasario 6-7 d. Panevėžyje surengtas Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas. S. Milušauskaitė, 5 km nuėjusi per 21 min 42,6 s ir pagerinusi uždarų patalpų rekordą. Jaunimo ir jaunių uždarų patalpų rekordus pagerino šiaulietė R. Drauzdauskaitė (1500 m-4:26,4 ir 800-2:10,85).Dvi dienas vyko LLAF posėdžiai. Vadovaujant prezidentui Algirdui Šakaliui nutarta: Federacijos direkt…oriumi patvirtinti vilnietį R. Radžiūną, rinktinės vyriausiuoju treneriu – A. Stanislovaitį (jis vadovaus sprinteriais ir barjerinio bėgimo atstovams), šuolininkų vyriausiuoju treneriu – R. Pšigockį, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų – M. Tumėną, metikų – R. Kalibatą, daugiakovininkų – R. Bertulį, ėjikų – K. Povilonį, teisėjų kolegijai vadovauti paskirtas A. Baranauskas. Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Valensijoje (Ispanija). Jame dalyvavo trys Lietuvos lengvaatlečiai: I. Krakoviak, Ž. Minin ir A. Razgys. Ž. Minina 400 m nubėgo per 55,98 s ir tarp 15 sportininkių buvo paskutinė. A. Razgys, per kvalifikacines varžybas trišuoliu nušokęs 16,24 m, nepateko į finalinį dvyliktuką ir liko 15-as tarp 16 dalyvių. I. Krakoviak pasiekė asmeninį uždarų patalpų 800 m bėgimo rekordą (2:05,78) ir tarp savo grupės bėgikų buvo ketvirta, bet galutinėje įskaitoje tarp 25 begikių liko tolokai.Erfurte vykusiose 20-osiose pusės maratono veržybose P. Fedorenka finišavo devintas, pasiekęs naują Lietuvos auksčiausią pasiekimą (1:05.10,0).Lietuvos studentų lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Kūno kultūros instituto manieže. Komandomis nugalėjo VPU.Australijoje, Nagano mieste, super-ilgų nuotolių bėgikas Petras Silkinas iš Žemaitijos miestelio Kretingos 1000 mylių nubėgo per 11 parų 12 val. 54 min. ir 58 sek. Ir tapo pasauliočempionu bei rekordininku.Balandžio mėn. pabaigoje vykusiame Lengvosios atletikos federacijostarybos posėdyje buvo sprendžiamos aktualios lengvaatlečių rengimo problemos. Federacijos prezidentas teigė, kad naujoji valdyba atliko nemažą darbą, numatė pagrindines veiklos kryptis iki 2000 metų. Vienas pagrindinių Federacijos uždavinių – atgaivinti vaikų ir jaunių sportą, rengti regionų ir apskričių varžybas, ieškoti naujų talentų. Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. Treneris Aleksas Stanislovaitis nurodė, kad vyksta pokyčiai lengvosios atletikos trenerių darbe, ieškoma naujų talentų, didelė problema – trenerių kvalifikacijos kėlimas.Kaune žymiam lengaatlečiui A. Vietrinui pagerbti buvo surengtas bėgimas, kuriame startavo 164 bėgimo mėgėjai. Nugalėjo E. Sabaliauskas iš Švenčionių (25.13,7).Tarptautinėse lengvaatlečių varžybose Vokietijoje V. Alekna diską numetė 68,86 m ir užėmė pirmąją vietą. Šis rezultatas – asmeninis V. Aleknos rekordas (buvo 67,82) ir geriausias sezono rezultatas pasaulyje. Olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 7-ą vietą (62,24). Moterų ieties metimo varžybas laimėjo R. Ramanauskaitė (61,34).Kaune įvyko Vilniaus ir Kauno bei šalies miestų ir rajonų rinktinės lengvosios atletikos mačas. Per mačą buvo pasiekti trys nauji Lietuvos rekordai: kaunietė M. Raizgienė kūjį nusviedė 41,57 m, V. Petkevičienė trišuoliunušoko 12,96 m ir L. Bagdzevičiūtė su kartimi peršoko 2,70 m.Birželio 5 d. Sevilijoje (Ispanija), per 11-ąją Pasaulio olimpinių komitetų asociacijos gene-ralinę asamblėja, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Ch. Samarančas Artūrui Poviliū-nui įteikė aukščiausiąjį TOK apdovanojimą – Olimpinįordiną. Posėdyje buvo aptarti Sidnėjaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto nuveikti darbai,rengiantis 10 tūkstančių geriausių pasaulio sportininkų, taip pat dopingo problemos.Birželio 23-24 d. Kaune vyko II Lietuvos tautinės olimpiadoslengvosios atletikos varžybos. Varžybų puošmena buvo trijų JAV lietuvių startai. Tomas Pukštys toliausiai skraidino ietį – 82,16 m. Geri buvo ir lietuvaičių rezultatai: A. Jurkšas, numetęs 77,06 m, pasiekė naują Lietu-vos rekorda, o trečiasis buvo K. Celiešius(76,09). Neturėjo sau lygių varžovų 400 m bėgimo nuotolyje JAV studentų čempionai broliai dvyniai Tomas-46,77 ir Jonas-47,20 Motiejūnai.I pasaulio jaunių sporto žaidynėse (Maskva, 07 13-16) R. Drazdauskaitė, iškovojo bronzos medalį 1500 m bėgimo rungtyje (4:21,63). Kiti mūsų sportininkai užėmė tokias vietas:4.A. Da-gelytė (100m – 12,30, kv.v. – 12,21); 8.A. Marčenko (400m b.b – 53,93, kv.v. – 53,67);T. Inta (ietis – 60,71).Pasaulio jaunimo (iki 20 mrtų) čempionate (Ans…i, Prancūzija, 07 28-08 02) aukštą 6-ą vietą septynkovėje A. Skujytė surinkusi 5606 tšk. ir pagerinusi Lietuvos jaunimo rekordą. Ž. Balčiūnaitė 3000 m nubėgo 10-a (9.34,01). Ji per kvalifikacines varžybas pagerino sau priklau-siusį Lietuvos jaunimo rekordą (9.24,98).Per Latvijos lengvosios atletikos taurės varžybas, vykusias Valmieroje, Arūnas Jurkšas ietį nusviedė 77,27 m ir pagerino sau pačiam priklausiusį (77,06) Lietuvos rekordą.Europos čempionatas Budapešte – vyko rugpjūčio 18-23 d. Disko sektoriuje trečias liko V. Alekna – 66,46; 9. R. Ubartas – 61,66; 11. V. Kidykas – 60,21. R. Nazarovienę nuo bronzos medalio teskyrė 16 tšk. Surinkta taškų suma – 6394 – jai gerantavo ketvirtą vietą. I. Krakoviak parengiamosiose 800 m bėgimo varžybose pasiekė asmeninį rekordą (2.01,04) ir pateko į pusfinalį. Tačiau pusfinalyje savo grupėje buvo paskutinė (2.06,29) ir liko 16-oje vietoje. Ieties metikas A. Jurkšas pasiekė naują Lietuvos rekordą (77,37), bet užėmė tik 18-ą vietą.V. Alekna Pasaulio lengvosios atlrtikos taurės finalinėse varžybose Johanesburge (PAR) atstovavo Europos rinktinei. Jis diską nuskraidino 69,66 m. Tai geriausias sezono rezultatas pasaulyje.
Per tradicines tarptautines ėjikų varžybas Hildesheime (Vokietija) 10 km nuotolyje penkta finišavo prieniškė S. Milušauskaitė (44.46,30), septinta – vilnietė K. Saltanovič (47.13,0).Geriausias 1998 m. lengvaatlečiais pripažinti: tarp moterų – Remigija Nazarovienė, vyrų – Virgilijus Alekna, jaunimo – Austra Skujytė ir Živilė Balčiūnaitė, jaunių – Rasa Drazdauskaitė ir Audra Dagelytė. Geriausių trenerių laurai atiteko Rimantui Kalibatui ir Andrejui Nazarovui.1999 m. Buvo sušaukta neeilinė LLAF konferencija, kurioje dėl didelio užimtumo darbe (Lievos susisiekimo viceministras) Algis Šakalys atsisakė LLAF prezidento pareigų. Iš Federacijai priklausančių 44 klubų dalyvavę 34 klubų atstovai nauju LLAF prezidentu išrinko buvusį viceprezidentą Eugenijų Buroką, o viceprezidentais – Algį Šakalį ir buvusį sprinterį, o dabar verslininką Eimantą Skrabulį.Agnė Visockaitė, studijuojanti JAV, Makendrėjaus koledže, per studentų žiemos varžybas 60 m nubėgo per 7,42 s ir pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą, kuris priklausė E. Kotovienei ir buvo pasiektas 1984 m.(7,44).Per Panevėžyje surengtą Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vykdomojo komiteto posėdį LLAF gereraliumi sekretoriumi buvo išrinktas Antanas Baužys.Maebašyje (Japonija) vyko VII pasaulio lengvosios atletikos žiemos čempionatas. Amerikoje studijuojanti kaunietė Agnė Visockaitė parengiamosiose 200 m nubėgo per 23,39 s, pateko į pusfinalį ir pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą (23,89). Pusfinalyje šį nuotolį nubėgo lėčiau (23,81), į tolesnį etapą neiškopė ir užėmė 12-ą vietą tarp 23 sprinterių.Slovakijoje (Dubcina nad Vahom) vyko tradicinės tarptautinės sportinio ėjimo “Grand Prix Puma“ varžybos, sėkmingiausiai pasirodė K. Saltanovič, finišavusi pirma, ji pesiekė naują Lietuvos 20 km ėjimo aukščiausią pasiekimą (1:34.35,0). O pasaulio ėjimo taurės varžybose Mezidone (Prancūzija) 20 km nuotolį K. Saltanovič nužingsniavo per 1:34.03,0 s ir vėl pagerino Lietuvos rekorda. Ji užėmė 28-ą vietą.Kauno aukštųjų mokyklų aikštynuose vyko XVI SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų sporto žaidynės. Per lengvosios atletikos varžybas buvo pasiekta gerų rezultatų. A. Grocienė trišuoliu nušoko 13,27 m ir pasiekė Lietuvos rekordą. S. Kleiza nustūmė rutulį20,90 m, o A. Veiknys nušoko į tolį 7,73 m.Per tarptautines ėjimo varžybas Belefilde (Vokietija) pasižymėjo S. Milušauskaitė. Ji stadione greičiausiai nuėjo 5 km nuotolį – per 22 min 03,0 s (naujas Lietuvos rekordas).T. Pukštys šeštą kartą tapo JAV čempionu, numetęs ietį 78,02 m. O JAV lietuvis Jonas Motiejūnas Tradicinėse Rygos taurės varžybose (07 11) iškovojo pergalę 400 m – 46,23.Kaune liepos 16-17 d. vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. K. Saltanovič 20 km nuėjo per 1:33.03,0 ir pasiekė naują Lietuvos rekordą. A. Jurkšas ietį nume…tė 78,90 m ir iki naujo Lietuvos rekordo pritrūko 40 cm. Du aukso medalius (400 m – 46,38 ir 200 m – 21,67) čempionate iškovojo Amerikos lietuvis J. Motiejūnas.Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate Geteborge (07 29-08) Ž minina 400 m nubėgo per 53,59 s ir užėmė 9-ą vietą. I. Krakoviak per parengiamąsias varžybas 800 m nubėgo per 2.01,37 s ir pateko į finalą. Finale Lietuvos atstovė finišavo antra (2.04,08). 5-ą vietą užėmė Ž. Balčiūnaitė (10 000 m – 33:47,13) ir K. Celiešius (ieties metimas – 74,67).Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas vyko Rygoje (08 05-08). Tomas Intas iš Palangos iškovojo aukso medalį, numetęs ietį 77,88 m. D. Maciušonytė 5000 m nuotolyje finišavo šešta, pasiekusi asmeninį rekordą – 16 min 43,54 s.VII pasaulio lengvosios atletikos čempionatas surengtas Sevilijoje (Ispanija). Rutulio stūmikas S. Kleiza parengiamosiose varžybose nustūmė rutulį 19,83 m ir pateko į finalinį etapą. Finalinėse varžybose nustūmė rutulį tik 19,01 m ir užėmė dešimtą vietą. Finalines disko metimo varžybas laimėjo amerikietis A. Vašingtonas (69,08), antras – J. Šultas (68,18), trečias – L. Ridelis (68,09), ketvirtas – V. Alekna (67,53), penktas – V. Kidykas(65,05). R. Nazarovienė septynkovėje surinko 6262 tšk. ir užėmė 8-ą vietą. J. Jurkšas – 79,56 m (naujas Lietuvos rekordas), liko 16-as.Į tarptautines varžybas Hildesheime (Vokietija) gerai rungtyniavo S. Milušauskaitė, 3 km nuotolyje finišavusi trečia ir 0,1 s pagerinusi sau priklausiusį šalies aukščiausią pasiekimą (12.19,0).Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija “Sporto treniruotės teoriją ir didaktiką“ pripažino geriausiu 1999 metų vadovėliu tarp visų aukštųjų mokyklų išleistų vadovėlių.Garsaus Čekijos disko metiko L. Daneko memorialo lengvosios atletikos varžybose Trnove (Če-kija) vilnietis V. Alekna diską numetė 68,14 m ir užėmė pirmąją vietą.Geriausiais 1999 metų Lietuvos lengvaatlečiais tapo daugiakovininkė Remigija Nazarovienė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Geriausių 1999 m. lengvaatlečų penketukai: moterys – 1. R. Nazarovienė; 2. I. Krakoviak; 3. R. Ramanauskaitė; 5. N. Žilinskienė; vyrai – 1. V. Alekna; 2. V. Kidykas; 3. S. Kleiza; 4. T. Intas; 5. A. Jurkšas.Į 25 geriausių pasaulio sezono atskirų rungčių lengvaatlečių sąrašus pateko: 17. R. Ramanauskaitė (ietis–62,21), 12. R. Nazarovienė (septynkovė-6262 tšk.), 4. V. Alekna (diskas-68,25 m), 14. V. Kidykas (diskas-65,73 m), 8. S. Kleiza (rutulys-20,90 m).

8. 2000-ieji – Olimpiniai metaiKonferencijoje Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas Eugenijus Burokas pažymėjo, kad lengvojoje atletikoje žengtas nemažas žingsnis į priekį. Trenerių skaičius išaugo iki 328 (1998 m. buvo 275), tarp jų etatiniais dirba 144 (1998 m. – 98). Lengvosios atletikos pratybas lanko 6680 sportininkų. Praėjusiais metais lengvaatlečiai 45 kartus gerino įvairaus amžiaus grupių šalies rekor-dus. Tai gi nemažai. Dešimt sportininkų įvykdė olimpines “A“, o trylika – “B“ normas. Jas sporti-ninkai galės vykdyti iki liepos 10 dienos.Šalies jaunių žiemos čempionate Panevėžyje Lietuvos aukščiausią šuolių su kartimi rezultatą pasiekė panevėžio trenerio Valentino Venskaus auklėtinė Edita Grigelionytė – 3,10 m.Lietuvos žiemos lengvosios atletikos čempionatas prasidėjo Sonatos Milušauskaitės šalies uždarų patalpų rekordu – ji 5 km nuėjo per 21 min 26,06 s. Antrą rekordą pasiekė Rita Snarskytė (K), su kartimi peršokusi 3,15 m. Puikų šalies jaunimo penkiakovės rekordą pasiekė vilnietė A. Skujytė, surinkusi 4254 tšk.Baltijos šalių jaunių čempionate uždarų patalpų rekordus pasiekė šuolininkė į aukštį Karina Vnukova, įveikusi 1,81 m aukštį, ir Dainius Kižys, 1000 m nubėgęs per 2 min 28,68 s.Vilniaus Pedagoginis universitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vasario 11-12 d. surengė III tarptautinę sporto mokslo konferenciją tema “Dide-lio meistriškumo sportininkų rengimo valdymas“. Joje dalyvavo Maskvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, kurie perskaitė 47… pranešimus. Pranešimai buvo išspausdinti Lietuvos mokslo tarybos prestižiniu pripažintame “Sporto mokslo“ žurnale. Konferencijoje iš viso dalyvavo 120 mokslo darbuotojų, trenerių, mokslinių laboratorijų specialistų, doktorantų.

Pranešimai ir diskusijos rodė, kad Lietuvos sporto mokslas nestovi vietoje. Kiekvienas konferencijoje pateiktas sporto mokslo apibendrinimas, patikrintas ir įvertintas treniruotės metodas – didelė vertybė, leidžianti treneriui ir jo auklėtiniams kopti meistriškumo laiptais vis aukščiau.Kūno kultūros akademijoje įvyko tarptautinis mokslininkų seminaras, kuriame nagrinėti sportininkų aklimatizacijos bei adaptacijos Sidnėjuje klausimai.Balandžio 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko III Lietuvos sporto kongresas “Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtojimo strategija iki 2012 metų“, kurį organizavo Lietuvos sporto taruba.JAV studijuojanti Agnė Visockaitė universitetų varzybose tris kartus gerino Lietuvos uždarų patalpų rekordus. Pradžioje Saskatono mieste (01 08) 60 m nubėgo per 7,32 s,o Indianapolyje (02 12) bėgo dar greičiau – 7,27 s. Tuscalooose mieste (03 25) pasiekė trečią savo rekordą, šį kartą bėgdama 200 m (23,22 s). Jau atvirame ore Lebanono mieste (04 15) rekordiniu laiku įveikė 100 m nuotolį (11,35 s).Johanesburge (PAR) V. Alekna pirmose varžybose atvirame ore nuskraidino diską 67,02 m. Vėliau Los Andžele – 68,36 m, o Volnate – 67,80 m. JAV studentų varžybose R. Ubartas įvykdė olimpinį “A“ normatyvą, numetęs diską 64,25 m.Lietuvos studentai dalyvavo tradicinėse jau 17-osiose SELL žaidynėse Jelgavoje (05 18-21). A. Grocienė į tolį nušoko – 6,14, o trišuolio rezultatas – 13,42 m – naujas Lietuvos rekordas.Tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose Prahoje Virgilijus Alekna iškovojo pirmąją vietą, nusviedęs diską 68,60 m. Tai buvo penktosios V. Aleknos laimėtos varžybos per pastaruosius du mėnesius. Geriausias jo rezultatas šį sezoną – 68,80 m.Sėkmingai sezoną pradėjo I. Krakoviak, kuri Bratislavoje (06 22) laimėjo 800 m bėgimą (2.01,82), o Ostravoje (06 01) bėgdama 1500 m įvykdė olimpinį “A“ normatyvą (4.07,99).Studentų čempionate (06 10-11) Tomas Bardauskas į tolį nušoko 8,06 m ir tapo dvyliktuoju šalies lengvaatlečių, įvykdžiusiu “A“ lygio olimpinę normą.Per Gustavo Šulės memorialą tartu (06 11) geriausiai sekėsi disko metikui V. Aleknai, antruoju bandymu įveikęs 70 m ribą (70,06) pakartojo Lietuvos rekordą, o ketvirtuoju bandymu pasiekė naują šalies rekordą – 70,39 m. Puiki buvo ir rekordinio metimo serija: 68,34; 70,06;068,99; 70,39; 68,30. Antras Lietuvos rekordas buvo pasiektas ieties metimo sektoriuje: Arūnas Jurkšas pirmą kartą įveikė meistrišką 80 m ribą – 81,04 m (4 vieta).Per tarptautines varžybas Švechate (Austija) K. Šapkos auklėtinis Aurelijus Eirošius į Aukštį peršoko 2,13 m, Pakartojo Lietuvos jaunomo rekordą ir užėmė ketvirtą vietą.Tarptautinėse varžybose Sopote (Lenkija, 07 07) R. Drauzdauskaitė pasiekė naują Lietuvos jau-nimo rekordą – 4 min 14,33 s (3 vietą). Tarptautiniame ieties metikų festivalyje Suomijoje Arūnas Jurkšas antrą kartą pagerino Lietuvos rekordą – 82,24 m. Tai viršijo olimpinį “A“ normatyvą (82,00), ir sportininkas pateko į Lietuvosolimpinę rinktinę.Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Eizenhutenštadte (Vokietija, 06 17), K. Saltanovič (treneris J. Romankovas) pagerino Lietuvos aukščiausią 20 km ėjimo pasiekimą (1:32.48,0) ir užėmė 18-ą vietą.“Riga 2000“ (06 22) varžybose, bėgdama 400 m po kelerių metųpertraukos Ž. Minina pasiekė puikų asmeninį rekordą – 52,25 s ir visai priartėjo prieolimpinio “A“ normatyvo (52,20).IAAF “Auksinės lygos“ varžybose Lilyje (06 24) R. Ramanauskaitė užėmė 6-ą vietą, numetusi ietį 62,69 m. Tai naujas Lietuvos rekordas, nes sportininkės pradėjo mėtyti naujos konstrukcijos, mažiau sklendžiančią ietį. Ciuriche Alekna dar sykį diską nuskraidino už 70 m ribos – 71,12 m.Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybos (Kaunas, 06 27-28), neblogai rungtyniavo 400 m–R. Turla (Šv.)–47,94 …s; 400 m b.b.–A. Marčenka (K)–52,60 s (Lietuvos jaunimo rekordas). Trišuolije A. Grocienė (tren. Stanislovaitis) antrą kartą šį sezoną pagerino šalies rekordą-13,47 m.Europos daugiakovių taurės varžybose Esbjerge (Danija, 07 01-02) tren. R. Pšigockio auklėtinė Austra Skujytė surinko puiki taškų suma – 6104, viršytas olimpinis “A“ normatyvas (6000 tšk.).Lietuvos taytiniame olipiniame komitete (07 20) buvo patvirtinta Lietuvos lengvaatlečių koman-da, dalyvausianti Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Antanas Baužys – vadovas (Vilnius); Aleksas Stanislovaitis – vyr. treneris (Kaunas); Romas Pšigockis – treneris (Vilnius); Teresė Nekrošaitė – trenerė (Kaunas); Kastytis Pavilonis – treneris (Alytus); Zigmantas Živatkauskas – masaž.(Vilnius); Konstantinas Medvedevas – masaž.(Vilnius); Virgilijus Alekna (Vilnius); Romas Ubartas (Vilnius); Vaclovas Kidykas (Kaunas); Saulius Kleiza (Kaunas); Remigija Nazarovienė (Vilnius); Agnė Vi-sockaitė (Kaunas); Rita Ramanauskaitė (Kaunas); Irina Krakoviak (Vilnius); Kristina Saltanovič (Vilnius); Sonata Milušauskaitė (Prienai); Daugvinas Zujus (Birštonas); Arūnas Jurkšas (Jurbarkas); Nelė Žilinskienė (Vilnius); Tomas Bardauskas (Kaunas); Austra Skujytė (Vilnius); Renata Gustaitytė (Vilnius); Žana Minina (Vilnius).Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (08 02-03) buvo pradėtas pasaulio moterų 20 km sportinio ėjimo rekordu. Kristina Saltanovič nužingsniavo šį nuotolį per 1 h 35 min 23,67 s. Antras puikus rezultatas buvo pasiektas disko metimo sektoriuje. 73,88 m – tiek V. Alekna nuskraidino įrankį. Tai tik 20 cm mažiau už pasaulio rekordą (74,08). Tačiau pagal metimų seriją V. Aleknai pasaulyje nėra lygių:70,22; 72,35(LR); 69,26; 73,88 (LR);0;0.Virgilijus Alekna “Auksinės lygos“ lengvosios atletikos varžybose Ciuriche (Šveicarija) iško-vojo pirmąją vietą, diską nusviedės 71,12 m.Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje buvo nutarta, kad per iškilmingą Sidnėjaus olimpinių žaidynių atidarymą Lietuvos vėliavą neš olimpinis čempinas Romas Ubartas.49 kartą susitiko trijų Baltijos šalių lengvaatlečiai. Aukštą asmeninį šuolio į tolį rekordą pasiekė Tomas Bardauskas – 8,10 m; 400 m bėgimo – Jonas Motiejūnas – 46,23 s. R. Snarskaitė pagerino šalies šuolio su kartimi rekordą – 3,20 m. Komandomis, lietuviai nugalėjo. Tačiau po 49-ių susitikimų santykis liko ne Lietuvos naudai: Lietuva – 12 pergalių; Estija _ 15; Latvija – 22.Rugpjūčio 30 d. Prezidentūroje įvyko Lietuvos sportininkų, trenerių, medikų, sporto žurnalistų palydos į Sidnėjaus olimpines žaidynes.Į Sidnėjaus olimpines žaidynes V. Alekna išvyko kaip tikras sezono lyderis, pasiekęs antrą rezultatą lengvosios atletikos istorijoje – 73,88 m ir vienintelis varžybose net 9 kartus diską skraidinęs toliau kaip 70 m. Sezono metu 15 kartų tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir tik vieną kartą 2 cm pralaimėjo nuolatiniam varžovui L. Rideliui….IšvadosKiekvienas pasaulio rekordas, olimpinis laimėjimas atskleidžia naujas lengvosios atletikos meistriškumo ribas, plečia mūsų supratimą apie žmogaus organizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuo šių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Vis dėlto svarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiant užsibrėžto tikslo, taip pat trenerio išmintingumas įsisavinant šiuolaikinę treniruotės metodiką ir mokslo žinias.
Lietuvos lengvaatlečių istoriniai žingsniai buvo svarbūs ir svarūs, bet sunkūs, pareikalalavę iš sportininkų visų jėgų, susikaupimo ir begalinio atsidavimo savo darbui. Geri rekordiniai rezultatai neatsiranda savaime. Apskritai puikūs rezultatai, pergalės ir rekordai reikalauja iš sportininko sutelkti visas dvasines ir fizines galias.Lengvoji atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasi kiekybiškai, įtraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai, “trumpinamos“ sekundės, “ilginami“ metrai ir “didinami“ kilogramai. Sportas padeda atskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo, kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį jos turtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.Referate pateiktos įsimintinos datos, rezultatai, įvykiai padeda istoriškai suvokti lengvosios atletikos reiškinių raidą ir įvertinti jų kaitą. Nagrinėjant lengvosios atletikos įvykius išryškintos asmenybės, įveikusios ne tik naujas sporto aukštumas, bet ir pasižyminčios unikaliais gebėjimais, elgesiu, atsakingumu, drausmingumu, patriotizmu, dorove. Šie pavyzdžiai ugdo pagarbą sportui, padeda suvokti laimėjimų ir pralaimėjimų kainą. Šiais lietuvių tautos dukrų ir sūnų laimėjimais didžiavosi visa Lietuva. Sportininku pagrindinis tikslas buvo ir yra sportuojant stiprėti dvasiškai, fiziškai bei tautiškai ir kartu sportinėmis pergalėmis garsinti Tėvynę Lietuvą.Istorinės patirties apibendrinimas – gyvybinga versmė, iš kurios jėgų semiasi visas mūsų gyveni-mas. Sportininkų, trenerių, mokslininkų minties upeliai neturi nubėgti giliai po žeme ir amžiams išnykti, reikia sutelkti visas pajėgas vieningam kūrybiniam ieškojimui ir dideliems atradimams.Istorija, kaip vandenynas, niekad neužšąla. Treneriai, mokslininkai ir sportininkai yra visų rezulta-tų, laimėjimų kūrėjai. Tai svarbu sporto istorijai ir praktikai. Tegul per lietuvių lengvaatlečių vardus Lietuvos vardas vis skamba pasaulyje, per jų pergales tiešgimsta pasaulis Lietuvos himną ir tiešvysta Lietuvos valstybinę vėliavą. Privalome daryti viską, kad sudrėkusiom akim giedodami “Vardan tos Lietuvos” matytume savo Trispalvę ant pačių aukščiausių pasaulio stiebų.Literatūros sąrašas1. Dineika K., Eretas K. Lengvosios atletikos vadovėlis. K. 1922.2. Fiziškas auklėjimas (žurnalas). 1923-1940.3. Garbačiauskas S. Mūsų lengvoji atletika / / Karys. 1923.4. Narbutas J. Sportas Nepriklausomoje Lietuvoje. I tomas (1919-1936). – Čikaga. 1978.5. Stakionienė V. Kūno kultūros ir sporto teorijos raida Nepriklausomoje ir sovietinėje Lietuvoje / / Lietuvos kūno kultūrosir sporto problemos. – V.: Viltis. 1991.7. Šveikauskas Z. Lietuvos lengvosios atletikos raidos 1919-1989 m. bruožai / / Istorinė patirtis – sporto ateičiai / Mokslinės konferencijos medžiaga. – V.: Karminas. 1993.8. Karoblis P. Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius. (1918-2000 m.). 20019. Poviliūnas A. Vingiuotas kelias į Olimpą // Mokslas ir gyvenimas. 1998.10. Skarbalius A. Sportininkams ir treneriams reikia statyti paminklus // Sportas. 2000.11. Stonkus S. Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinė žaidynės. – K.: Šviesa. 2000.