KŪNO KULTŪRA LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ BENDROSIOSE PROGRAMOSE

TURINYS

1. Įvadas................1 psl.

2. Kūno kultūros bendrieji tikslai.......2-4 psl.

3. Didaktinės nuostatos..........4 psl.

4. Kūno kultūros programos struktūra.....4 psl.

5. Uždaviniai ir tikslai pagal amžiaus grupes.5-6 psl.

6. Mokinių pažangų vertinimas......6 psl.

1. Įvadas
Kūno kultūra ­ svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, t.y stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą.
Kūno kultūros pamokos teikia daug progų ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Sėkminga šiuolaikinės kultūros sklaida neįmanoma be žinių appie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius jo darnų funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias atstatyti organizmo darną. Kūno kultūros programa sudaro galimybę suvokti kūno kultūros psichologijos pradmenis, tautines kūno kultūros tradicijas, asmens higieną, ugdo platų, kritišką ir blaivų požiūrį į šiuolaikinį sporto pasaulį.
Kūno kultūra mokykloje atveria mokiniams galimybę plėtoti savo organizacinius gebėjimus, įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis paagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo. Šiuo atžvilgiu kūno kultūra yra reikšmingas mokinių socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.
Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra korekcinė gimnastika, reikalinga koreguoti mokinių fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sąlygas visiškai ar iš dalies pa

ašalinti mokinių fizinio vystymosi sutrikimus arba bent sušvelninti juos. Korekcinė gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fizinių negalių, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir vaikai su fizinio vystymosi sutrikimais ir fizine negalia, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.

2. Kūno kultūros pamokų tikslai bendrojo lavinimo mokykloje:
· laiduoti harmoningą kiekvieno mokinio fizinę, socialinę bei kultūrinę raidą;
· sudaryti galimybę kuo dažniau išgyventi džiaugsmą, patenkinus natūralų fizinio aktyvumo, saviraiškos, savirealizacijos ir kūrybos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir gebėjimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;
· stiprinti mokinių sveikatą, laiduojant darnią asmens fizinės, dvasinės ir socialinės sveikatos sklaidą, puoselėti sveikos gyvensenos įtvirtinimui reikalingas žinias, įgūdžius ir nuostatas, gebėjimą nustatyti savo fizinę būklę;
· puoselėti kūno grožį, judesių kuultūrą, asmens estetinį skonį;
· plėtoti žinias ir gebėjimus, būtinus žmogui, praktikuojančiam įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas, taip pat įgūdžius, padedančius saugiai elgtis, išvengti traumų;
· teikti korekcinę pagalbą mokiniams su fizinio vystymosi sutrikimais bei fizinėmis negaliomis siekiant pašalinti ar sušvelninti fizinio vystymosi spragas ar sutrikimus;
· puoselėti mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti savigarbą, pagarbą kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rūpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas, atsakomybę už gamtą ir aplinką;
· puoselėti žinias, gebėjimus ir nuostatas, įgalinančias asmenį kompetentingai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietinėje bendruomenėje) kūno kultūrai ir

r sveikatos stiprinimui palankią aplinką;
· ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros ir sporto sampratą, gebėjimą kritiškai analizuoti ir vertinti aktualias sporto pasaulio problemas, suvokti kūno kultūros, sveikatos, sporto ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusį savitarpio sąlygotumą ir priklausomybę.

3. Didaktinės nuostatos

Ugdymas kūno kultūros bei sporto pamokose grindžiamas: pagarba mokiniui kaip asmenybei, pozityviu požiūriu į kiekvieno mokinio individualią fizinę prigimtį, psichofizinį skirtingumą; nuolatiniu siekimu kūno kultūros pamokose, sporto renginiuose kurti sąlygas, kurios leistų mokiniams patirti džiaugsmą, susijusį su judėjimo poreikių patenkinimu, saviraiškos, savitaigos, kūrybos poreikio realizavimu; kūno kultūros ir sporto užduočių diferencijavimu bei individualizavimu, atsižvelgiant į mokinio fizinę prigimtį, amžių, lytį, interesus, polinkius ir gebėjimus; mokinių savarankiškumo, gebėjimo spręsti, rinktis, dirbti individualiai bei kolektyviai, pasirengimo imtis atsakomybės puoselėjimu; tolydžiu kūno kultūros užduočių sunkinimu atsižvelgiant į klasės bei pavienio mokinio fizinės raidos pažangą.
Kurtinos kompensuojamojo mokymo grupės, dirbančios pagal skirtingo lygmens programas (pvz., greitumo, ištvermės lavinimo ir t.t.). Fiziškai atsilikusiems ir silpnesniems mokiniams organizuojamos papildomos pratybos. Jos prasideda pradinėje mokykloje ir gali tęstis per visą mokymosi laiką.
Kūno kultūros pamokose I­IV klasių berniukai ir mergaitės dalyvauja kartu, nuo V klasės tikslinga, o nuo VII klasės būtina pamokas berniukams ir mergaitėms rengti atskirai.
Vertinimai diferencijuojami atsižvelgiant į mokinio individualybę.Mokinių mokėjimus ir įgūdžius mokytojas vertina pasirinktinai iš kiekvienos mokomosios medžiagos srities. Mokinių fizinis pa

ajėgumas, susijęs su judėjimo galimybėmis ir sveikata, nustatomas Eurofito testais. Testavimas atliekamas pasirinktinai: du, tris kartus per mokslo metus. Skatinant mokinius fiziškai tobulėti, rezultatai vertinami visų pirma pagal asmeninių laimėjimų gerėjimą. Pažymėdamas mokinio pažangą, mokytojas jį padrąsina ir skatina siekti tolesnės pažangos.
Pagrindinė fizinio lavinimo forma mokykloje yra pamoka. Pamokoje mokytojas gali dirbti su visa klase vienu metu, suskaidyti klasę į mažesnes grupes, kai kuriais atvejais ­ dirbti su pavieniais mokiniais. Patartina skirti namų užduotis ir kontroliuoti jų atlikimą. Mokykloje organizuojami kūno kultūros renginiai turi būti prasmingi konkrečiam mokiniui. Mokykla garantuoja mokinių dalyvavimo papildomojo ugdymo renginiuose savanoriškumą, remia fakultatyvų, būrelių, grupių įvairovę, toleruoja mokinio teisę nepriklausyti jokiam būreliui.Pagal galimybes mokykloms rekomenduotina kurti rekreacines zonas, sporto aikštynus, kuriuose ne tik mokiniai, bet ir jų šeimos nariai galėtų patenkinti fizinio aktyvumo poreikius, patirti judėjimo džiaugsmą. Mokyklų sporto bazės turėtų būti rengiamos ir tvarkomos taip, kad visiškai atitiktų savo paskirtį ir teiktų estetinį pasitenkinimą.

4. Kūno kultūros programos struktūra

Kūno kultūra bendrojo lavinimo mokykloje aprėpia:
· mokinių fizinio aktyvumo raišką,
· teorines kūno kultūros, sveikatos ir sporto žinias.
Fizinis mokinių aktyvumas reiškiasi per kūno kultūros pamokas, jis yra skirtas:
· pagrindinių judesių lavinimui, judesių kultūrai ugdyti;
· atletinei veiklai, fizinių galių ugdymui;
· judriesiems ir sportiniams žaidimams;
· korekcinei gimnastikai;
· įvairioms asmens fizinio aktyvumo rūšims gamtoje (išvykos, turistiniai žygiai ir kt.).

5. Uždaviniai ir ti

ikslai pagal amžiaus grupes

I – IV klasėse siekiama:
· formuoti kasdienio fizinio aktyvumo motyvus, stiprinti mokinių sveikatą, tenkinti natūralų poreikį judėti;
· sudaryti sąlygas patirti judėjimo džiaugsmą, lavinti motoriką ir laikyseną, padėti įsisąmoninti save, ugdytis savivoką, kaupti socialinę patirtį;
· mokyti saugaus elgesio, puoselėti judesių kultūrą ir grožį, estetinį skonį;
· suteikti žinių apie asmens higieną, kūno kultūros higieną, aktyvaus poilsio reikšmę žmogaus organizmui ir sveikatai.

V­VI klasėse siekiama:
· stiprinti kasdienio fizinio aktyvumo motyvus ir ugdyti fizinio aktyvumo poreikį;
· stiprinti mokinių sveikatą, ugdyti sveiką gyvenseną;
· atsižvelgiant į mokinio prigimtį, ugdyti fizines galias, judesių kultūrą ir grožį, tobulinti motoriką, šalinti judesių koordinacijos trūkumus;
· puoselėti savarankiško fizinio aktyvumo, fizinio tobulėjimo motyvus;
· suteikti žinių apie sveikos gyvensenos pagrindus, žmogaus kūno ir organizmo funkcijas.

VII­VIII klasėse siekiama:
· stiprinti kasdienio fizinio aktyvumo motyvus, poreikius bei ugdyti jo mokėjimus ir įgūdžius;
· gilinti sveikos gyvensenos sampratą ir įgūdžius;
· puoselėti sveikos gyvensenos ir savarankiško fizinio aktyvumo poreikį;
· ugdyti fizines galias ir judesių kultūrą;
· ugdyti atskiroms sporto šakoms reikalingų judesių mokėjimus ir įgūdžius, mokyti taisyklių;
· plėsti su aktyvia fizine veikla susijusias nuostatas, ugdyti pozityvią psichologinę bei etinę nuostatą fizinio aktyvumo atžvilgiu;
· puoselėjant solidarumo, savitarpio pagalbos ir garbingumo nuostatas, skatinti mokinius siekti kuo geriausių asmeninių rezultatų.

IX­X klasėse siekiama:
· skatinti išsiugdyti fizinio aktyvumo kasdienius įpročius bei gilinti jo mokėjimus bei įgūdžius;
· mokyti savarankiškai pasirinkti asmens interesus bei polinkius atitinkančią sveiką gyvenseną;
· mokyti savarankiško fizinio aktyvumo metodikos, ugdyti fizinių galių savikontrolės mokėjimus ir įgūdžius;
· mokyti susidaryti asmeninę fizinio aktyvumo programą sveikatai stiprinti;
· lavinti fizines galias, tobulinti pasirinktos sporto šakos pagrindinių elementų mokėjimus ir įgūdžius, išmokyti juos pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose;
· gilinti žinias apie žmogaus organizmo funkcionavimą, mokinius dominančias sporto šakas Lietuvoje bei pasaulyje ir jų problemas;
· ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis ir asmeninės vertės pajautimą, tikėjimą galimybe fiziškai tobulėti, blaivų požiūrį į savo kūno ir fizinio vystymosi ypatybes (trūkumus bei privalumus).

XI – XII klasėse s i e k i a m a :
· padėti mokiniui išsiugdyti dorovinę sveikatos ir asmeninės kūno kultūros nuostatą, susiformuoti sveiką gyvenimo būdą;
· ugdytis fizines galias, puoselėti ir kryptingai lavinti pasirinkto fizinio aktyvumo gebėjimus ir įgūdžius;
· susiformuoti sveikatos, šiuolaikinio sporto pasaulio ir jų problemų sampratas, suvokti kūno kultūrą kaip asmens ir visuomenės kultūros dalį;
· mokytis įveikti stresą;
· ugdytis gebėjimą suvokti mokyklai, vietinei bendruomenei iškylančias kūno kultūros ir sporto problemas bei jų sprendimo įgūdžius, dalyvauti kuriant kūno kultūros ir sporto plėtotei reikalingą aplinką.

6. Mokinių pažangų vertinimas

Per mokslo metus vertėtų taikyti kelis fizinio ugdymo rezultatų tikrinimo metodus (žodinius, praktinius). Pažangumas vertintinas pažymiais ar kitu žymeniu (—įskaityta.). Formalų ar neformalų vertinimo būdą pasirenka dalyko mokytojas, o jį aprobuoja mokyklos pedagogų taryba. Kūno kultūros pamokose taikoma ideografinė, kriterinė ir norminė pažangumo ir fizinio pajėgumo vertinimo sistemos bei parengiamasis, sisteminis ir suvestinis žinių ir gebėjimų tikrinimas. Žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokytojas vertina iš kiekvienos išsilavinimo standartų srities (moksleiviui suteikiama teisė pasirinkti). Vertinimai diferencijuojami atsižvelgiant į moksleivio individualybę.
Fizinis moksleivio pajėgumas, susijęs su judėjimo galimybėmis ir sveikata, nustatomas Eurofito ar kitais testais 2 kartus per mokslo metus. Šiuo atveju testavimo rezultatai pažymiais nevertinami.
Skatinant moksleivius fiziškai tobulėti, testų rezultatai įvertinami neformaliai, ne tik pagal asmeninių pasiekimų gerėjimą (ideografinė vertinimo sistema), bet ir naudojant norminį bei kriterinį vertinimą.
Kiekvienais mokslo metais moksleiviai privalo pasitikrinti sveikatą ir pristatyti pažymą į mokyklą. Pagal sveikatos būklę moksleiviai skirstomi į pagrindinę, parengiamąją ir specialiąją medicininę fizinio pajėgumo grupes.Dėl rimtų sveikatos sutrikimų, ligų moksleiviai gydytojų komisijos gali būti atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Tais atvejais vertinimo skiltyje rekomenduojama įrašyti —atleistas. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės moksleiviai pažymiais nevertinami, tik pažymima —įskaityta, arba —neįskaityta.

Leave a Comment