Kūno kultūra

KŪNO KULTŪRA

Dalyko tikslai ir uždaviniai

Kūno kultūra – svarbi bendrosios asmens ir visuomenės kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis jos sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės asmens darnos, stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko organizmo, kūno judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Apimdama įvairias fizinio aktyvumo raiškos formas, kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui pažinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą stresinėse, krritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės ir dvasinės sveikatos.
Kūno kultūros pamokos sudaro sąlygas ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintų asmens individualumo ir jo raiškos, bet sąmoningai stiprinant sveikatą, puoselėjant fizines galias laiduotų galimybę remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise.
Sėkminga šiuolaikinės kūno kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius darnų jo funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias grŕţinti orrganizmo darną. Kűno kultűros programa sudaro galimybę suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kultűros tradicijas, objektyviau įvertinti savo polinkius, poreikius, gabumus ir veiksmingiau juos plėtoti.
Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos įtvirtinti ir šeimos, vietinės bendruomenės gyvenime. Tik dvasiškai stipri ir

r fiziškai sveika tauta gali išlikti laisva, gyvybinga ir kūrybinga. Sveikos gyvensenos įtvirtinimas padėtų neutralizuoti neigiamą poveikį sveikatai, patiriamą dėl hipodinamijos, ekologinių problemų, gausių stresinių situacijų, plintančios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.).
Kūno kultūra atveria moksleiviui galimybes plėtoti organizacinius gebėjimus: įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo. Šiuo požiūriu kūno kultūra yra reikšmingas ugdytinio socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.
Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra koreguoti moksleivio fizinės raidos sutrikimus. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei turintys fizinę negalią moksleiviai, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.
Kūno kultūra XI-XII beendrojo lavinimo mokyklos klasėse siekiama:
• ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros sampratą, suvokti kūno kultūros, sveikatos ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusę savitarpio priklausomybę ir sąlygotumą;
• sudaryti galimybę fiziškai tobulėti, išgyventi džiaugsmą, tenkinant saviraiškos, savirealizacijos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir gebėjimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;
• stiprinti moksleivio sveikatą, puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą;
• plėtoti žinias ir gebėjimus, būtinus praktikuojant įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas;
• teikti korekcinę pagalbą moksleiviui, siekiant sušvelninti fizinės raidos spragas ar sutrikimus;
• puoselėti nuostatas, žinias ir gebėjimus, suteikiančius galimybę ak
ktyviai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietos bendruomenėje) kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką.

Kūno kultūros dėka ugdomi motoriniai gebėjimai padeda moksleiviui:
• ugdytis atsakomybę, gebëjimą rinktis sveiką gyvenimo būdą, sąmoningai rūpintis savo paties ir kitų sveikata;
• išmokti valdyti psichoemocinę būseną;
• išmokti psichiškai ir fiziškai prisitaikyti prie fizinių krūvių;
• įtvirtinti fizinį aktyvumą, grūdinimąsi;
• įtvirtinti savarankiško mankštinimosi, savistabos ir savikontrolės gebėjimus;
• ugdytis fizines organizmo galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis priemonėmis).

Kūno kultūros pamokose siekiama įtvirtinti šias vertybines nuostatas

• nuostatą sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulumu (fiziniu išsivystymu, parengtumu bei fiziniu aktyvumu);
• ugdytis visuminį požiūrį į kūno kultūrą, suvokti kūno kultūros funkcijų (sveikatinimo, ugdomosios, taikomosios, sportinės) prasmingumą ir jų ryšį su sociokultūrinėmis gyvenimo sritimis;
• pasiryžimą išlaikyti ir plėtoti fizinio aktyvumo gebėjimus;
• norą sąžiningai bendradarbiauti sportinėje veikloje, puoselėti olimpines sporto vertybes;
• nusiteikimą toleruoti kitaip mąstančius, kitokių gebėjimų bei interesų asmenis;
• ryžtą racionaliai planuoti ir įgyvendinti savo fizinį aktyvumą;
• puoselėti tautines kūno kultūros tradicijas ir pilietiškumą (domėtis tradicijomis, laimėjimais).

Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais

Kūno kultūra apima šias asmens fizinio ugdymo sritis: sveikatos ugdymą (savęs pažinimą, fizinį išsivystymą, sveiką mitybą, savisaugą ir apsisaugojimą nuo ligų, savikontrolę, sveiką gyvenseną); judesių kultūros ugdymą (taisyklingą laikyseną, kvėpavimą); motorinių gebėjimų ugdymą (pagal sporto šakas); fizinį aktyvumą atvirame ore (turizmą); silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūrą, korekcinę kūno kultūrą.
Kūno kultūra vidurinės bendrojo la

avinimo mokyklos ir gimnazijos paskutinėse klasėse integruoja moksleivių fizinio aktyvumo formas, fizinio ugdymosi, sveikatos, sporto ţinias bei gebëjimus.
Fizinis moksleivių aktyvumas skiriamas:
• judesių kultūrai ir jos supratimui ugdyti;
• organizmo funkcinių sistemų galioms didinti;
• įvairioms moksleivių fizinio aktyvumo formoms laisvalaikiu gamtoje plėtoti (išvykos, turistiniai žygiai ir kt.).
Moksleivių fizinio ir kūrybinio aktyvinimo būdai ir priemonės yra labai įvairios. Jų pasirinkimą lemia ugdytinių amžius, fizinės raidos lygis, sveikatos būklė, lytis, asmeniniai interesai, nuostatos bei gebėjimai. Moksleiviai skatinami sąmoningai rinktis savo poreikius atliepiančias fizinio aktyvumo formas bei rūšis.
Judesių kultūros ugdymas yra neatskiriamas kūno kultūros pamokų komponentas. Pagal mokyklinę kūno kultūros programą judesių kultūra, motoriniai gebėjimai gali būti ugdomi ne tik per pamokas, bet ir per kitas pratybas (rytinė mankšta, savarankiškas sportavimas namie ar (ir) papildomo ugdymo įstaigose). Moksleivių pastangos gali būti orientuojamos dvejopa linkme: a) ugdyti savo fizines galias bei sveikatą akcentuojant judėjimo džiaugsmą, b) siekti sportinių rezultatų. Ši linkmė neturi vyrauti kūno kultūros pamokose.
Moksleivio judėjimo poreikis gali būti realizuojamas tiek per kūno kultūros pamokas, tiek per įvairias papildomam ugdymui skirtas popamokines, užmokyklines kūno kultūros pratybas, sporto, turizmo renginius. Siekiama, kad visas mokyklos gyvenimas, popamokinė bei užmokyklinė veikla sudarytų kuo daugiau progų fiziniam bei kūrybiniam moksleivio aktyvumui reikštis.
Žinios, pateikiamos per kūno kultūros pamokas, sudaro galimybę įsisavinti sveikos gyvensenos pa
agrindus ir mankštinimosi technologijas. Modulių sistema padeda realizuoti atskirą fizinio aktyvumo formą, sporto šakų ugdomąsias bei korekcines galimybes, įtvirtinti jų praktikavimui reikalingus gebëjimus, perteikti kūno kultūros ir sporto psichologijos, fiziologijos pradmenis, saugaus elgesio, padedančio išvengti traumų, taisykles, išmokti vertinti fizinio išsivystymo rodiklius ir pasirinkti metodus, leidžiančius nustatyti savo fizinę bűklę; laikytis tautinių fizinio aktyvumo, kūno kultūros tradicijų, moko gvildenti šiuolaikinio sporto pasaulio problemas.
Kūno kultūra mokykloje glaudžiai siejama su kitais bendrojo lavinimo dalykais. Stiprūs kūno kultūros saitai su etika. Kūno kultūros pamokos, rungtyniavimas atveria plačias galimybes gerinti moksleivių bendradarbiavimą, puoselėti savitarpio pagarbos, pagalbos, teisingumo, garbingumo, atsakomybės, tolerancijos nuostatas ir jausmus.
Su gimtąja kalba kūno kultūrą sieja siekimas toliau ugdyti kalbos kultūrą: tinkamai vartoti, kirčiuoti kūno kultūros terminus, aiškiai ir raiškiai perteikti šiuolaikinio fizinio ugdymo(si) asmeninę bei socialinę patirtį.
Svarbūs kūno kultūros ryšiai su pilietinės visuomenės pagrindų kursu. Per kūno kultūros pamokas siekiama ugdyti pilietinę moksleivių nuostatą sveikai gyventi, kritišką asmens santykį su šiuolaikiniais sporto pasaulio procesais (ypač su pasitaikančiomis negerovėmis – vienašališka sporto orientacija į rezultatą, dopingu, per dideliu sporto politizavimu, pernelyg pabrėžiamu nacionaliniu prestižu ir kt.), stengiamasi atkreipti dėmesį į nevienodas skirtingų gyventojų grupių galimybes užsiimti kūno kultūra ar sportu savo sveikatai stiprinti, poilsiui, laisvalaikiui praleisti. Kūno kultūra padeda puoselėti socialinę, pilietinę ugdytinio patirtį, demokratines asmens nuostatas ir vertybes. Kūno kultūros pamokos plečia moksleivio dalyvavimo grupių, komandų veikloje patirtį, ugdo gebėjimą įsitraukti į vietinės bendruomenės gyvenimą.
Su gamtos ir tiksliaisiais mokslais (biologija, chemija, fizika, matematika) kūno kultūrą sieja žinios apie veiksnius, kurie laiduoja darnią organizmo veiklą arba ją pažeidžia, taip pat būdai ir priemonės, kuriais gali būti stiprinama organizmo sistemų darna.
Svarbūs ryšiai ir su technologijomis. Per kūno kultūros pamokas akcentuojami sveikos mitybos reikalavimai, kūno kultūros ar sporto vieta gyvenime ir veikloje, grindžiamoje sveikos gyvensenos principais.

Kūno kultūrą su meno dalykais sieja groţio pajautimas, fizinio aktyvumo metu išgyvenamas džiaugsmas. Ugdoma moksleivio fizinio grožio samprata. Per kūno kultūros pamokas derama vieta skiriama ritminei gimnastikai, tautiniams šokiams, puoselėjama tautinės kultūros nuovoka.

Metodinės nuorodos

Ugdymas per kūno kultūros pratybas grindžiamas pagarba moksleiviui kaip asmenybei, pozityviu požiūriu į kiekvieno asmens individualią fizinę prigimtį, psichofizinį skirtingumą, nuolatiniu siekimu kūno kultūros pamokų, sporto renginių metu sudaryti sąlygas, kurios leistų moksleiviui patirti saviraiškos ir kūrybos džiaugsmą, plėtotų jo savarankiškumą ir atsakomybę.
Kūno kultūros bendroji programa skatina moksleivį sutelkti pastangas sveikatai stiprinti, interesams, gebėjimams atskleisti, bendravimo kultūrai ugdyti. Kūno kultūros pamokose palčiai naudojami aktyvaus mokymo(si) metodai.
Darbui su moksleiviais, turinčiais fizinę negalią, esant reikalui, kviečiami specialistai, gebantys šiems moksleiviams suteikti reikiamą pagalbą. Kuriamos išlyginimo grupės, dirbančios pagal skirtingo lygmens programas. Fiziškai atsilikusiems ir silpnesniems aukštesniųjų klasių vaikinams ir merginoms siūlomi išlyginamieji bendrosios kūno kultūros moduliai. Jiems gali būti skiriama ir papildomų užklasinių pratybų.
Bendrojoje kūno kultūros programoje pateikiamos tik svarbiausios kūno kultūros turinio gairės. Kūno kultūros mokytojas, tardamasis su moksleiviais, sukonkretina bendrąjį kūno kultūros ar pasirinktos sporto šakos turinį parengdamas individualiąją dalyko programą. Fizinis išsilavinimas – tai mokytojo ir moksleivio partnerystės, kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas.
Rekomenduojama kuo daugiau pamokų organizuoti lauke, nebūtinai mokyklos sporto bazėje, o visur, kur galima sudaryti sąlygas kūrybiškai ir produktyviai dirbti (parke, aikštynuose). Mokytojas privalo garantuoti moksleivių saugą, išmokyti juos saugos taisyklių.
Pagrindinė XI–XII klasių moksleivių kūno kultūros ugdymo forma yra pamoka. Kitas kūno kultūros ar sportinio darbo formas moksleivis renkasi savarankiškai. Aukštesniųjų klasių moksleiviai mokosi pagal bendrąjį kūno kultūros kursą, o norintiems ir gebantiems mokykla pasiūlo rinktis sporto šaką. Bendrajai kūno kultūros programai sudaryti rekomenduojamas bent kelių sporto šakų turinys. Pavyzdžiui, pagal turimą sporto bazę, inventorių, mokyklos tradicijas, moksleivių pageidavimus, pedagogo dalykinį pasirengimą aukštesniųjų klasių merginos ir vaikinai galėtų praktikuoti lengvąją atletiką, vieną ar dvi gimnastikos rūšis, vieną sporto žaidimą, žiemos sporto šaką (orientavimąsi vietovėje, slidinėjimą, plaukimą). Atskirų sporto šakų pamokų skaičių numato mokykla.
Fizinis moksleivių pajėgumas gali būti nustatomas EUROFIT’o ir kitais testais. Testavimas atliekamas mokslo metų pradžioje ir pabaigoje pagal mokyklos pasirinktus testus.
Kūno kultūros pamokų metu gali būti taikomas ideografinis, kriterinis ir norminis žinių ir gebėjimų vertinimas.
Standartų pasiekimų lygmenyse įvardyti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai yra orientaciniai ir skirti savęs pažinimui bei neformaliam įvertinimui.
Kūno kultūros pasiekimų vertinimo būdą aprobuoja Mokyklos taryba.
Standartai – tai ne dogma, o tik tam tikras siektinas kūno kultūros lygmuo, kurį moksleivis, mokytojo padedamas, turėtų pasiekti tenkindamas natūralų biologinį judėjimo poreikį ir įgyvendindamas asmenybės ugdymo tikslus.

Turinys

Bendrasis kursas

Uždaviniai: Bendrasis kūno kultūros kursas orientuotas į įvairiapusį fizinį moksleivių išsilavinimą ir sudaro galimybę plėtoti fizines kūno galias, patirti teigiamą judėjimo pratimų, sportavimo, žaidimo įtaką sveikatai, savijautai bei darbingumui, įtvirtinti sveikos gyvensenos nuostatas. Atskiros temos nagrinėjamos bendresniais bruožais, daugiau laiko ir pastangų skiriant bendriesiems gebėjimams ugdyti. Bendrasis kursas yra kompleksiškas ir integralus, t.y. susijęs su kitais mokomaisiais dalykais: biologija, fizika, matematika ir t.t. Todėl per kūno kultūros pamokas remiamasi šių dalykų žiniomis, fizinių įgūdžių ugdymo(si) pavyzdžiais.
Tematika: Savęs pažinimas. Egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai, lemiantys organizmo funkcionavimą. Savireguliacijos mechanizmai. Socialinë ir ekonominë asmens higienos reikšmė sveikatai. Aktyvaus poilsio, miego, mitybos svarba sveikatai stiprinti. Vitaminų stoka, sezoninës hipovitaminozės. Kūno masės indeksas. Pagrindiniai masažo būdai. Dvasios ir kūno vienovės samprata kūno kultūroje. Nuovargio atitolinimo ir atsipalaidavimo būdai. Pervargimas. Kasdienis fizinis aktyvumas. Prisitaikymo prie fizinių krűvių ypatumai. Sauga pamokų, sporto varžybų, treniruočių metu (lauke ir sporto salėje). Pasirinktų sporto šakų technika ir motorinių gebėjimų lavinimo metodika. Tautinės kūno kultūros tradicijos. Olimpinis judėjimas.
Motorinė veikla. Lengvoji atletika (merginos: 3×10 m, 100 m, iki 1,5 km bėgimas, šuolis į tolį ar į aukštį įsibėgėjus; teniso kamuoliuko metimas; vaikinai: 100 m, iki 2 km bėgimas, šuolis į tolį ir aukštį įsibėgėjus, trišuolis, teniso kamuoliuko metimas).
Bendroji gimnastika (merginos: akrobatikos, tempimo, kybojimo, pilvo preso pratimai, pusiausvyros pratimų junginiai ant suoliuko (buomo); vaikinai: akrobatikos, tempimo, jėgos, jėgos ištvermės pratimai, atraminiai šuoliai.
Ritminė gimnastika (pratimų kompleksas, kurį sudaro ėjimas, bėgimas, šuoliavimas, lankstymasis, rankų ir kojų mostai, šokio elementai ir pan.). Atletinė gimnastika (pasirinktų raumenų grupių jėgos, jėgos ištvermės lavinimas).
Sporto žaidimai: krepšinis (įvairus kamuolio varymas ir perdavimai, klaidinantys veiksmai, metimas judant, pašokus (tik vaikinai), asmeninė gynyba, žaidėjų bendradarbiavimas, supaprastintas žaidimas); tinklinis (kamuolio padavimas, perdavimai, puolamasis smūgis, užtvara, supaprastintas žaidimas); rankinis (įvairus kamuolio varymas, perdavimai, klaidinantys veiksmai, metimas pašokus, asmeninė gynyba, žaidėjų bendradarbiavimas, vartininko žaidimas, supaprastintas žaidimas); badmintonas, stalo tenisas (padavimai, smūgiai ir jų deriniai, taktikos veiksmai, vieneto žaidimas); futbolas (įvairus kamuolio varymas ir perdavimai, kamuolio stabdymai, smūgiavimai, klaidinantys veiksmai, asmeninė gynyba, supaprastintas žaidimas).
Orientavimasis vietovėje (žemėlapis, kelio rinkimosi variantai, bėgimas iki orientyro) arba slidinėjimas (vietos paruošimas, slydimo būdai, nuotolio įveikimas pagal galimybes); plaukimas esant sąlygoms (startas, posūkis, plaukimas vienu būdu, skęstančiojo transportavimas, nuotolio plaukimas); imtynės, savigyna (esant sąlygoms) ir kitos sporto šakos pagal galimybes.
Reabilitacinė kūno kultūra. Koreguojanti gimnastika, bendrieji pratimai, statiniai ir dinaminiai kvėpavimo pratimai, pratimai pilvo bei nugaros raumenims stiprinti (siekiant išvengti nugaros skausmo), pratimai raumenų jėgai ir ištvermei lavinti, judrieji bei sportiniai žaidimai ir kt., esamoms ligoms gydyti, fizinei būklei gerinti.
Fizinis aktyvumas gamtoje. Ėjimas, bėgimas, turizmas, išvykos, dviračių, plaukimas, žiemos sporto šakos, spontaniškas judėjimas.

Išplėstinis kursas

Uždaviniai: išplėstinis kursas – tai bendrojo kūno kultūros kurso papildymas tiek žinių, tiek gebėjimų atžvilgiu. Išplėstinis kursas sudaro galimybę lavinti raumenų jėgą ir ištvermę, mokytis žaidimų technikos, užsiiminėti mėgstama sporto šaka. Išplečiamas ir gilinamas pasirinktas turinys, intensyvėja fizinis krūvis. Išplėstinis kursas padeda pasiruošti stoti į aukštąją mokyklą ir joje mokytis su kūno kultūra susijusių specialybių. Sudaromos moksleivių polinkius atitinkančios fizinio ugdymo(si) programos, skirtos jų judėjimo poreikiams tenkinti, pasirengti būsimai profesijai, gvildenami teoriniai fizinio ugdymosi, sveikatinimo, socializacijos aspektai, mokoma taikyti žinias ir įvairesnius metodus atliekant praktines užduotis, įtvirtinami gebėjimai savarankiškai fiziškai ugdytis toliau. Silpnesnės sveikatos ir prasčiau fiziškai pasirengęs moksleivis (pavyzdžiui, po persirgtos ligos ar traumos ilgiau nelankęs kūno kultūros pamokų), norėdamas pagerinti organizmo funkcines sistemas, taip pat gali rinktis išplëstinį kūno kultūros kursą.
Tematika: Baltymai, riebalai, angliavandeniai ir kūno treniravimas. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, anabolinių steroidų (dopingų) poveikis bręstančiam organizmui. Sveikatą stiprinančios priemonės. Kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas.
Pasirinktos sporto šakos kursas sudaro galimybes moksleiviui mokytis naujos ar geriau išmokti pasirinktos sporto šakos turinį: perprasti jo poveikį asmenybės brandai, sveikatai ir fiziniam pajėgumui. Šis kursas padeda moksleiviui įgyti daugiau pasirinktos sporto šakos žinių ir gebėjimų.
Tematika: Pasirinktos sporto šakos poveikis imuninei sistemai. Mityba ir pasirinkta sporto šaka. Pasirinktos sporto šakos technikos individualizavimas. Varžybų sistemos.

Išsilavinimo standartai

Sritis /
Tematika Esminiai gebėjimai
ir žinios PASIEKIMAI

Bendrojo kurso Išplėstinio kurso
Sveikatos ugdymas
Savęs pažinimas Suvokti savo poreikius ir norus. Pozityviai save vertinti. Stresinėje situacijoje gebėti kontroliuoti savo emocijas. Gebėti kelti tikslus ir planuoti veiksmus.
Išsiugdyti darbo bei laisvalaikio (poilsio) higienos įgūdžius. Gebėti panaudoti įgytas sveikatos saugojimo ir stiprinimo žinias ir įgūdžius kasdieniame gyvenime, grūdintis. Geba atsirinkti, kas jam geriausiai sekasi ir kuo norėtų užsiimti (būti) ateityje. Siekia pažinti save ir aplinką. Žino bent tris būdus, kaip atsipalaiduoti ir įveikti stresus. Išmano socialinę ir ekonominę asmens higienos reikšmę sveikatai, asmens higienos taisykles. Žino pagrindinius masažo, būdus ir geba atlikti savimasažą. Rūpinasi kūno higiena, naudojasi asmens higienos priemonėmis. Turi tikslą gyvenime ir kryptingai jo siekia. Geba įveikti stresą bent 4-6 būdais, kontroliuoja, analizuoja ir vertina savo elgesį, paaiškina autogeninės treniruotės reikšmę. Savarankiškai mankštinasi, grūdinasi, atlieka savimasažą, laikosi asmens higienos, fizinio ir protinio darbo higienos.
Fizinis išsivys-tymas Įvertinti fizinį išsivystymą (ūgį, svorį), žinoti medicininės fizinio pajėgumo grupės ypatumus. Savarankiškai atlieka fizinius pratimus, lavina savo kūną. Pagrindžia kasdienio fizinio aktyvumo svarbą. Žino savo amžiaus grupės pulso, kraujospūdžio, plaštakų raumenų jėgos normas. Savarankiškai reguliariai atlieka fizinius pratimus, gerina funkcinį organizmo pajėgumą. Įvertina savo fizinę būklę. Suformuoja kūno dizainą.
Sveika mityba Derinti maisto produktus. Paaiškinti, kokią įtaką turi baltymai, angliavandeniai, riebalai kūno treniravimui.
Suprasti ir paaiškinti medžiagų apykaitą fizinio krūvio metu, kūno masės indeksą, vitaminų stoką ir sezoninę profilaktiką. Geba pasirinkti sveiką maistą, vitaminus. Reguliuoja kūno svorį pagal nusistatytą kūno masės indeksą. Apibūdina pieno, žuvies, mėsos produktų sudėtį bei jų vartojimo sąlygas prieš fizines pratybas ir po jų. Paaiškina medžiagų apykaitą fizinio krūvio metu. Nepiktnaudžiauja įvairiomis bado ir ribotos mitybos dietomis.

Kritiškai analizuoja, įvertina ir pasirenka tinkamus maisto produktus ir papildus. Vartoja ir palygina sąvokas „metabolizmas“, „katabolizmas“, „anabolizmas“.

Savisauga ir apsisaugojimas nuo ligų Laikytis žmogaus saugos įstatymų ir taisyklių. Išmanyti pagrindinius reabilitavimo principus. Paaiškinti naudingus ir žalingus įpročius; narkotines ir psichotropines medžiagas, globalų narkotikų fenomeną. Suprasti žalingą anabolinių steroidų poveikį organizmui. Laikosi žmogaus saugos įstatymų ir taisyklių. Atsako už savo veiksmus bei poelgius. Sąžiningai ir garbingai elgiasi ekstremaliomis sąlygomis. Žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Analizuoja naudingus ir žalingus įpročius. Pateikia anabolinių steroidų žalingo poveikio organizmui pavyzdžių. Vertina priimtus žmogaus saugos įstatymus. Pagrindžia asmens atsakomybę saugant sveikatą, rūpinasi savo ir kitų sveikata. Paaiškina narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikio globalų fenomeną.
Savikontrolė
Adekvačiai įvertinti savo fizinius gebėjimus, vertybes, svarbias mokymuisi, būsimai profesijai ir karjerai. Taikyti pervargimo įvertinimo būdus (pagal odos spalvą, prakaitavimą, kvėpavimą, judesius, savijautą ir dėmesį). Įvertina savo fizinę būseną, nuovargį pagal išorinius požymius. Laikosi svarbiausių psichohigienos reikalavimų. Žino deramus (nežalingus) atsipalaidavimo ir poilsio būdus. Taiko priemones padedančias atgauti organizmo jėgas po fizinių krūvių (pvz.: masažą, vandens procedūras, garines ir sausas pirtis). Žino svarbiausius pervargimo veiksnius. Pasirenka deramus atsipalaidavimo ir poilsio būdus.
Sveika gyvensena Mankštintis kartu su kitais bendruomenės nariais, bendraamžių grupėje, šeimoje ir pan. Žinoti psichinės sveikatos aspektus, dvasines žmogaus būsenas, kaip išlaikoma savitvarda sportuojant. Analizuoti svarbius kiekvienam žmogui gyvenimo įgūdžius,: savęs vertinimą ir empatiją, žmonių bendravimą ir visuomeninius ryšius, sprendimo priėmimą ir problemų sprendimą, kritinį mąstymą, neigiamų emocijų ir streso įveikimą. Priima sprendimus pasirinkdamas sveiką gyvenimo bűdą. Geba bendradarbiauti mankštindamasis su įvairiais žmonėmis. Numato galimus problemų sprendimo būdus. Žaisdamas moka tvardytis, racionaliai spręsti konfliktines situacijas. Kritiškai mąsto. Paaiškina, kaip gyvenimo kokybė ir sveikata priklauso nuo aplinkos sąlygų ir gyvenimo būdo. Įveikia įtampą, nerimą, moka atsipalaiduoti ir pailsëti po fizinio krūvio. Pasirenka sveikatą stiprinančias priemones. Pagrindžia žmogaus gyvenimo kokybės (ir sveikatos) priklausomybę nuo fizinės ir socialinės aplinkos sąlygų. Geba darniai žaisti komandoje, yra empatiškas. Turi išugdytą savigarbos jausmą. Geba susitvardyti stresinėse sportavimo situacijose.
Sąmoningai plėtoja funkcinį organizmo pajėgumą.
Judesių kultūros ugdymas
Taisyklinga laikysena Išlaikyti taisyklingą laikyseną einant, sėdint, stovint, bėgant, atliekant kitus fizinius pratimus; Žinoti gydomosios kűno kultūros pratimus laikysenai, stuburo deformacijoms taisyti. Harmoningai lavinti kūno raumenis, atlikti pratimus pilvo bei nugaros raumenims stiprinti siekiant išvengti nugaros skausmą. Lavina pasirinktas raumenų grupes (ypač nugaros, pilvo, kaklo), pagrindžia jų lavinimo reikšmę. Moka stebėti save sėdintį, stovintį, einantį, bėgantį, kontroliuoja kūno padėtį atlikdamas statinius jėgos ištvermės pratimus. Sistemingai atlieka specialiuosius laikysenos pratimus (koreguojamieji pratimai). Atlieka jėgos, ištvermės, pusiausvyros ir tempimo pratimus kūno deformacijoms išvengti ir taisyti.
Kvėpavimas Mokėti taisyklingai kvėpuoti atliekant pratimus, kurių pobūdis ir trukmė laisvai kaitaliojami, derinti juos su kvėpavimo ciklu, liemens ir galūnių judesiais. Atlikti statinius kvėpavimo pratimus. Moka laisvai kvėpuoti eidamas ir bėgdamas. Sulaiko kvėpavimą 35–45 sekundžių, paaiškina sulaikyto kvėpavimo naudą. Laisvai kvėpuoja atlikdamas įvairius gimnastikos pratimus. Sulaiko kvėpavimą 46–50 sekundžių.
Motorinių gebėjimų ugdymas
Lengvoji atletika Atlikti šoklumą, ištvermę, staigiąją jėgą bei koordinaciją lavinančius pratimus ir jų kompleksus organizmo funkcinių sistemų rezervui didinti, valiai ugdyti, sveikatai palaikyti ir stiprinti. Žinoti raumenų prisitaikymo prie fizinių krūvių savitumus, atskirų fizinių ypatybių ir jų kompleksinio lavinimo pedagoginius, psichologinius, fiziologinius ir socialinius aspektus. Gebėti testuoti fizines ypatybes, pažinti savo galimybes ir tinkamai jas įvertinti. Žinoti pasirinktų lengvosios atletikos rungčių varžybų taisykles, laikytis saugos taisyklių.

Atlieka pramankštą, papildomas užduotis, specialiuosius lengvaatlečio pratimus, fizinių pratimų kompleksą silpnesnėms fizinėms ypatybėms lavinti, žino jo sudarymo nuostatas. Savarankiškai atlieka 10–12 pramankštos pratimų. Techniškai atlieka pasirinktos rungties pratimus ir žino jos varžybų taisykles. Lavina pasirinktą fizinę ypatybę, žino jos įvairialypę naudą.
Bėgimas Mokėti atlikti aukštą startą ir išmanyti jo techniką (startinį įsibėgėjimą, distancijos bėgimą ir finišą). Gebėti per trumpą laiką greitai atlikti judesius, paaiškinti bėgimo pedagoginę ir socialinę reikšmę. Bėga iš aukšto arba žemo starto pagal komandą (signalą) iki 50 metrų maksimaliu greičiu, paaiškina bėgimo pedagoginę ir socialinę reikšmę. Techniškai bėga iš aukšto arba žemo starto 100 metrų:
(merginos – 15,8–16,2 s;
vaikinai – 12,8–13,6 s.
arba 50 m:
merginos – 8,3–8,5 s,
vaikinai – 7,4–7,6 s.

Tolygiai bėgti ilgesnį atstumą, nustatyti pulsą ramybėje ir psichofizinio krūvio metu.
Bėgti grupėje: mokėti nugalėti ir pralaimėti, gerbti varžovą, atsakyti už savo elgesį. Bėga parankia sparta (nepereidami į žingsniavimą)
merginos – apie 6 min,
vaikinai – apie 8 min arba
iki 1500 m merginos, 2000 m vaikinai pagal individualų pajėgumą. Žino kraujotakos ir kvėpavimo sistemų adaptacinius procesus. Bėga parankia sparta (ne-pereidami į žingsnį)
merginos – 10–12 min,
vaikinai – 12 min arba
2000 m merginos;
3000 m vaikinai. Išmano atsigavimo fazes.

Bėgti estafetę: perduoti ir perimti lazdelę, bėgti posūkiu; žinoti estafetinės lazdelės perdavimo būdus (iš apačios, iš viršaus lėtai ir greitai bėgant). Perduoda lazdelę pasirinktu būdu, paaiškina komandos veiksmų naudą. Bėga 4×50 m pasirinktu greičiu. Perduoda lazdelę abiem būdais. Organizuoja komandas ir bëga 4×100 m maksimaliu greičiu.
Šuoliai
(staigioji jėga) Įveikti horizontalias (pvz., griovį, balą) bei vertikalias (rąstą, tvorą ir kt.) kliūtis paaiškinti šuolio į tolį iš vietos taisykles, šuolio į tolį susilenkus, į aukštį peržengiant techniką, saugaus elgesio taisykles. Įveikia horizontalias (šuolis į tolį įsibėgėjus) arba vertikalias kliūtis.
Koordinuotai šoka į tolį iš vietos: merginos –175–185 cm; vaikinai – 200–210 cm. Įveikia horizontalią ir vertikalią kliūtį.
Techniškai šoka į tolį iš vietos: merginos – 190–200 cm; vaikinai – 220–230 cm.
Šoka į aukštį įsibėgėjęs peržengimu.
Metimai Įveikti išorės pasipriešinimą: mesti teniso kamuoliuką, esant sąlygoms stumti rutulį. Mokėti metimų, rutulio stūmimo, svarsčių kėlimo techniką, saugos taisykles. Žinoti sąvokų „absoliučioji jėga“, „santykinė jėga“ reikšmę.

Paaiškina metimų saugaus elgesio taisykles, jų laikosi. Meta teniso kamuoliuką įsibėgėję: merginos – 20– 24 m; vaikinai – 31–36 m.
Stumia rutulį arba kimštinį kamuolį. Techniškai meta teniso kamuoliuką įsibėgėję:
merginos – 25–27 m,
vaikinai – 37–40 m.

Bendroji gimnastika Atlikti pramankštos pratimų kompleksą; jo sudarymo nuostatų (taisyklių, kryptingumo) žinojimas.
Atlikti pusiausvyros pratimus, atraminius šuolius, kybojimus, ugdyti judesių laisvę ir kūrybiškumą.
Paaiškinti tempimo, akrobatikos, kybojimų pratimų ir atraminių šuolių svarbą.
Laikytis saugos reikalavimų. Mergina. Metodiškai reikiamai vadovauja pramankštai. Atlieka savo sudarytą akrobatikos junginį (pvz.: kūlvirsčiai, persiritimas šonu ir t.t.), pusiausvyros pratimų junginį. Įvairiais būdais šokinėja per šokdynę apie 1 min nesustodama. Paaiškina akrobatikos pratimų pedagoginę, psichologinę ir socialinę reikšmę. Laikosi saugos reikalavimų. Mergina. Atlieka savo sudarytą akrobatikos junginį, į kurį, pvz.: įeina persiritimas šonu, stovėsena ant rankų su pagalba. Atlieka savo pusiausvyros pratimų junginį (tūpimai, kampai, mostai ir t.t.). Lavina lankstumą tempimo pratimais. Įvairiais būdais šokinëja per šokdynę nesustodama (per min atlieka 90–100 šuoliukų). Turi žinių apie jogos sistemą.

Pilvo preso ir kiti pratimai

„Gulti ir sėsti“ 23–25 k. Atlieka savo pratimų junginį su gimnastikos įrankiu (lanku, kaspinu, kamuoliu, šokdyne).
Atlieka lankstumo testą, paaiškina įvairialypę šių pratimų naudą. „Gulti ir sėsti“ 26–28 k.
Atlieka savo pratimų junginį su dviem gimnastikos įrankiais (kaspinu, kamuoliu, šokdyne ir pan.).

Vaikinas. Atlieka jėgos ir jėgos ištvermes pratimus (su svarmenimis, ant treniruoklių, skersinio, lygiagrečių ir pan.). Paaiškina jėgos ištvermės pratimų komplekso sudarymo metodiką. Atlieka nesudėtingus imitacinius savigynos veiksmus, pagrindžia jų naudą. Vaikinas. Sŕmoningai lavina pasirinktas raumenų grupes, sudaro pratimų kompleksą jėgos ištvermei lavinti. Atlieka pasirinktus savigynos veiksmus.

Akrobatika

Atlieka, pavyzdžiui, stovėseną ant rankų, persivertimą šonu, kūlvirstį per kliūtis ir atgal, stovėseną ant galvos. Atlieka „Gultis ir sėstis“, lankstumo testus. Paaiškina akrobatikos reikšmę.

Atlieka, pavyzdžiui, kūlvirstį atgal, ilgą kūlvirstį, kūlvirstį nuo gimnastikos tiltelio, persivertimą į šalį, stovėseną ant rankų (su pagalba). Gula ir sėdasi 27–29 kartus per 30 s.

Kybojimai ir atremtys

Pasikelia į atremtį jėga arba persiverdamas. Atlieka jėgos ištvermės pratimus, pavyzdžiui, lenkia ir tiesia rankas ant lygiagrečių, prisitraukia prie skersinio 9–12 kartų, paaiškina taikomąją reikšmę. Pasikelia į atremtį jėga ir persiversdamas ar ir išsitiesdamas. Atlieka pratimų junginį ant skersinio. Atlieka jėgos ištvermės pratimus, pavyzdžiui, lenkia ir tiesia rankas ant lygiagrečių, prisitraukia prie skersinio 13–15 kartų.

Atraminiai šuoliai

Atlieka šuolį kojomis žergtai (110–120 cm aukščio arklys pastatytas išilgai) arba šuolį per ožį sulenkus kojas, paaiškina jo fiziologinę, psichologinę, socialinę reikšmę. Atlieka šuolį kojomis žergtai (115–120 cm aukščio arklys pastatytas išilgai), pagrindžia jo įvairialypę reikšmę.
Ritminė gimnastika

Plastika, sceninis jude-sys Derinti judesius su muzikos ritmu, jausti judesių koordinaciją, žinoti ritminės gimnastikos svarbą visapusiškam asmenybės ugdymui. Atlieka ritminės gimnastikos elementus, susidaro jų junginį ir vadovauja grupei. Paaiškina grakščių judesių ir kūno plastikos reikšmę. Atlieka du savo ritminės gimnastikos elementų junginius, pagrindžia jų kompoziciją.
Sporto žaidimai Atlikti pasirinkto sporto žaidimo technikos veiksmus.
Atlikti sporto žaidimo puolimo ir gynybos veiksmus bei jų derinius. Žinoti sėkmę lemiančius veiksmus individualiose ir komandų varžybose, pagrindines sporto etikos kodekso nuostatas. Žaidžia sporto žaidimą (vieną merginos, o vaikinai du – vieną iš jų gerai). Žino jo pedagoginę, fiziologinę, ir socialinę reikšmę.
Paaiškina pagrindines sporto etikos kodekso nuostatas. Gerai žaidžia du arba pasirinktą sporto žaidimą (tinklinį, krepšinį, rankinį, badmintoną, stalo tenisą ar kt.) pagal mokyklos tradicijas bei asmeninį poreikį. Teisėjauja pamokų metu. Bėga 3×10 m:
merginos 7,4–8,0 s
vaikinai 6,8–7,4 s.
Plaukimas
(esant sąlygoms) Plaukti pasirinktu būdu. Suteikti pirmąją pagalbą nelaimės atveju. Saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių mokėjimas. Žinoti apie atsakomybę už savo ir kito asmens gyvybę. Plaukia vienu būdu. Moka atlikti dirbtinį kvėpavimą ir laikosi saugos taisyklių. Plaukia vienu ar dviem (vienu gerai) būdais.
Fizinis aktyvumas atvirame ore Esant sąlygoms praktikuoti sporto žaidimus, orientavimąsi vietovėje, dviračių, irklavimo sportą, turizmą, žiemos sporto šakas, kitą fizinę veiklą judėjimo poreikiui tenkinti ir fiziniam pajėgumui didinti. Žinoti grūdinimosi ir saugos taisykles. Atlieka pasirinktą fizinę veiklą, pavyzdžiui, eina, bėga vietove, įveikia natūralias kliūtis, šliuožia slidėmis, čiuožia pačiūžomis, važiuoja riedučiais, dviračiu. Dalyvauja neįprastoje fizinėje veikloje. Pagrindžia aktyvaus laisvalaikio formų reikšmę. Žino ir taiko grūdinimosi bei saugos taisykles. Mankštindamasis įtvirtina pasirinktos sporto šakos gebėjimus. Pagrindžia pažinimo, fizines ir dvasines vertybes, kurias ugdosi.

Gebėjimas parengti organizmą ilgam žygiui, naudotis kompasu, orientuotis vietovėje pagal laikrodį ir mėnulį, poliarinę žvaigždę.
Žinoti: organizmo adaptacijos rengiantis žygiui ypatumus, kaip nustatyti objektų aukštį ir plotį (pvz., upės) pagal šešėlį, balutę su trikampiu, lazdą. Nusimanyti apie mitybą kelionėje, saugos taisykles, skirtingas turizmo rūšis: pėsčiųjų, slidžių, vandens, dviračių ir pan. Įveikia natūralias gamtos kliūtis (pvz.: mažus upelius, pelkėtas vietoves ir kt.). Paaiškina pasirengimo žygiui ypatumus. Stovyklauja gamtoje: pasirenka stovyklavietę, stato palapinę, daro laužavietę ir ja naudojasi, prižiūri aprangą ir avalynę. Moka išvengti traumų, suteikti pagalbą nelaimės ištiktajam. Pagrindžia pasirinktos turizmo rūšies reikšmę. Saugiai elgiasi kelionėje. Pagal žemėlapį tiksliai orientuojasi vietovėje, orientuojasi pagal laikrodį ir saulę, mėnulį, žvaigždes. Nustato atstumą naudodamasis kampu, šešėliu. Žygio metu pritaiko įgytas gamtamokslines žinias. Pagrindžia dviejų pasirinktų turizmo rūšių reikšmę asmenybės sklaidai.
Silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūra
Šį kursą turėtų dėstyti specialų pasirengimą turintis mokytojas Mankštintis atsižvelgiant į anatominius, fiziologinius ir psichinius savo ypatumus, plėsti judėjimo mokėjimus. Atlikti laikyseną koreguojančią ir kvėpavimo gimnastiką, lavinti pagrindines ir silpnesnes raumenų grupes. Tinkamai kvėpuoti atliekant pratimus. Mokėjimas plaukti. Atlikti pagrindinius savimasažo būdus. Gebėjimas rinktis ir atlikti rekomenduojamus pratimus turimiems sveikatos sutrikimams gydyti, fizinei būklei gerinti. Atlieka koreguojamuosius bei specialiuosius pratimus pagal sutrikimų pobūdį. Derina kvėpavimą su fiziniais pratimais. Pagal galimybes žaidžia judriuosius ir sporto žaidimus. Žaidžia judriuosius ir sporto žaidimus pagal supaprastintas taisykles. Moka plaukti vienu būdu. Žino pagrindinius masažo būdus, geba atlikti savimasažą. Paaiškina pagrindinius kūno kultūros principus ir medicinos bei kūno kultūros specialistų rekomenduojamus pratimus sveikatai gerinti ir juos atlieka. Atlieka fizinius pratimus su įrankiais (įvairios masės svarmenimis, kamuoliais, kuokelėmis, lazdomis, šokdynėmis ir pan.) ir be jų. Žaidžia pasirinktus sporto žaidimus (reguliuoja žaidimo trukmę, tinklo aukštį, aikštelės matmenis ir t.t.). Sudaro sau pratimų kompleksą ir jį atlieka namuose.

Leave a Comment