Kalbos kultūros klaidos

Turinys

ĮVADAS 3
KALBOS KLAIDOS, JŲ ANALIZĖ IR TAISYMAS 4
Barbarizmai ir nevartotinos svetimybės: 4
Morfologijos klaidos: 4
Sintaksės klaidos: 5
IŠVADOS 9
LITERATŪROS SĄRAŠAS 10ĮVADAS
Kalbos kultūra siaurąja prasme yra kalbos taisyklingumas, todėl turime vartoti norminius žodžius ir jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius ir sakinius. Pagal raiškos formą kalba yra sakytinė ir rašytinė, kuriai svarbu norminė rašyba ir skyryba.
Kalbos norma yra visuomenėje pripažįstama kalbos faktų ir jų vartojimo būdų visuma. Šis reiškinys gali būti bet kurio lygmens: tarimo, kirčiavimo, žodžių formų parinkimo ir vartojimo, darybos ir kaitybos, žodžių junginių ir konstrukcijų ar sakinių sudarymo. Ap pie viską galima perskaityti žodynuose, gramatikose ir kituose norminamuosiuose veikaluose apie kalbą. Norminamųjų taisyklių nustatymas vadinamas kalbos norminimu, kitaip – kodifikavimu, kodifikacija. Lietuvių bendrinės kalbos normos nėra sugalvotos ar sukurtos: jos paremtos šnekamosios, gyvosios kalbos taisyklėmis, vartojimo polinkiais.
Bendrinė kalba turi būti nedarkoma, tinkamai vartojama, prireikus – tikslinama, kuriami naujų mokslo ar kitokių veiklos sričių žodžiai ir terminai. Tik taip kalba bus funkcionali, atitiks šiuolaikinio žmogaus poreikius, bus informatyvi. Turtinga kalba galima tobuliau mąstyti, tiksliau reikšti mintis, perteikti patirtį. Žinome, kaip sunku, kai re eikia kokio naujo pavadinimo, o jis dar nesukurtas.
Kultūringas kalbos vartotojas visada lygiuojasi į prestižinę kalbą. Pirmiausia tai žiniasklaidos, televizijos ir radijo, teatrų, kino, valstybės institucijų kalba. Visada vyrauja tikroji prestižinė kalba – daugelio, ypač elito, siekiamas tinkamo kalbėjimo pavyzdys. Daug lemia ir pa

atriotinis žmogaus nusiteikimas gerai mokėti, tinkamai vartoti savo šalies kalbą. Visai tautai suvokus kalbos reikšmę ir norint ją išlaikyti, galima nuveikti labai daug: skleisti savo tradicijas, kultūrą, kultūringą kalbą.
Kalba ir jos kultūra svarbu kiekvienai asmenybei. Daugeliui intelektualiųjų profesijų kalba yra darbo įrankis. Ir paprastam žmogui ne sykį tenka rašyti laišką, prašymą, dažnai prireikia pakalbėti bendrine kalba viešai. Kalbos kultūra kiekvienam kalbančiajam ar rašančiajam padeda pasinaudoti visomis trimis kalbos funkcijomis: ir informacine, kai norime ką pranešti kitiems; ir apeliacine, kai kviečiame imtis veiklos, ir emocine, kai norime sukelti kieno nors tam tikrus jausmus, sukurti nuotaiką.

Šiame darbe mes aprašysime klaidas, kurias pastebėjome vartydami įvairias knygas. Taip pat pateiksime išsamius jų taisymus.KALBOS KLAIDOS, JŲ ANALIZĖ IR TAISYMAS
Barbarizmai ir nevartotinos svetimybės:
Tai – svetimi, nereikalingi žodžiai, at tėję į kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų. Bendrinė kalba ginama ir turi būti ginama nuo svetimybių. Bendrinės kalbos barbarizmas tarmėje gali būti skolinys, nes kiekviena tarmė tarsi atskira kalba. Neturėdama savo žodžio, skolinosi svetimą. Todėl ir patys kalbininkai, kalbėdami tarmiškai, tų svetimybių nevengia. Bendrinė kalba – visai kas kita. Ji sąmoningai tvarkoma: jeigu nėra savo žodžio toje tarmėje, kuri eina bendrinės kalbos pamatu, ieškodama jo kitose tarmėse. Taigi bendrinė kalba nelygi tarmei, net jeigu toji tarmė sudaro be
endrinės kalbos pamatą.
1. Jautienos romšteksas. (= muštiniai džiūvėsėliuose)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
2. Jautienos tefteliai. (= kukuliai)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
3. Mintis apie Robertiną su glintveinu užantyje rodės nepakenčiama. (= karštas vynas)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
4. Lietuviški zrazai. (= vyniotiniai)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
5. Iki šiol kalbėjome apie tai, kiek žmogui reikia baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir vandens, kitaip tariant, iš ko susidaro žmogaus maisto davinys. (=maisto kiekis, porcija)

Semantizmas – tai savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartotas anksčiau neturėta reikšme. Davinys nevartotinas domuo reikšme.
6. Šašlykas. (= ant iešmo kepta aviena)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
7. Cepelinai. (= didžkukuliai)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
8. Jautienos rostbifas. (= nugarinės kepsnys)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
9. Kugelis. (= tarkuotų bulvių apkepas)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
10. Vinegretai. (= mišrainės)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.

11. Jautienos guliašas. (= troškinys)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
12. Morkų blynai. (= sklindžiai)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
13. Jautienos bifšteksas. (= muštiniai su svogūnais)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
14. Patiekalų receptūrose produktų sudėtis nurodyta gramais. (= receptuose)

Hibridas – tai žodis, kurio kamiena sudaro lietuviška šaknis ir nelietuviški priešdėliai, priesagos arba nelietuviška antroji šaknis, kai žodis sudurtinis.
15. Avienos šnicelis. (= pjausnys)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
16. Kringelis. (= riestė)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
17. Befstrogenas. (= gabalėliais spirginta jautiena)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
18. Buterbrodai. (=sumuštiniai)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
19. Tarkos bulvėms ir daržovėms tarkuoti. (= trintuvė)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
20. Bulvių mėsa su frikadėliais. (= kukuliais)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
21. Galantinas. (= kimšta vištiena)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
22. Langetas (= natūralūs muštinukai)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.
23. Antrekotas (= nugarinės muštiniai)

Tai svetimybė, kuri nevartojama.Morfologijos klaidos:
Tai – gramatikos šaka, nagrinėjanti kalbos dalis (žodžių klases) ir jų sudėtį —

kaitybą, darybą. Gramatinės žodžių ypatybės (žodžių formos, gramatinės reikšmės bei kategorijos, paradigmatika) yra bendros tam tikroms žodžių klasėms, vadinamoms kalbos dalimis. Todėl morfologiją dar galima apibrėžti kaip kalbos dalių mokslą ir jų gramatinių kategorijų mokslą.

24. Prieš paduodant į stalą, viename pusdubenio šone sudėti mėsą, užpiltą tuo pačiu padažu, kuriame troškinosi, o kitame – virtas bulves ar bulvių košę. (= prieš patiekdami ant stalo)

Padalyvio valdomas žodis negali sutapti su sakinio veiksniu arba papildiniu.
25. Laikoma, vežama ir kapojama mėsa dažnai užteršiama nešvarumais ir bakterijomis, todėl prieš gaminant reikia nuvalyti nešvarumus, išpjauti antspaudus ir nuplauti šaltu vandeniu. (= prieš gamindami)

Padalyvio valdomas žodis negali sutapti su sakinio veiksniu arba papildiniu.
26. Riebaluoti ar šiaip nešvarus stiklai gerai išsiplauna šiltu vandeniu ir muilu, į kurį dedama šiek tiek sodos ar skalbimo miltelių. (= išplaunami)

Neteiktina sangrąžinė forma, kai veiksmas negali vykti savaime.
27. Nemažiau nukenčia dešros skonis, kai skysti, ištirpę riebalai oro, šviesos ir bakterijų įtakoje suskyla į naujus junginius, nuo kurių dešra įgauna nemalonų kvapą ir gaižų skonį. (= dėl bakterijų)

Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti.Sintaksės klaidos:
Tai – gramatikos dalis, nagrinėjanti žodžių tarpusavio ryšius, sakinių sandarą, jų sudarymo būdus ir taisykles. Sintaksei taip pat rūpi ir tekstas, sakinių sąsajos jame. Sintaksės tyrimo esmę visada sudaro žodžių tarpusavio santykiai, žodžių ar sakinių jungimo taisyklės. Žinoma, sintaksei rūpi ir

r žodžio formos, bet tik tiek, kiek jos gali atlikti tam tikras sintaksines funkcijas.
28. Sūris dedamas atpjautas plona riekute tiesiog ant duonos arba pirmiau ant riekutės užtepama sviesto, o ant jo uždedama sūrio. (= pirmiausiai)

Aukštesniojo laipsnio būdvardiškasis skaitvardis pirmiau netinka laikui reikšti.
29. Atskirai paduoti šviežių kopūstų ar kitas žalias salotas. (= šviežius kopūstus).

Nesuderintos linksnių galūnės.
30. Vartoti reikia 2 – 3 kartus dienoje, po dvi tabletes. (= per dieną)

Vietininkas negali žymėti laiko.IŠVADOS
Galutinis kalbos kultūros tikslas – ne gerai pavartoti žodžiai, jų formos ir net ne atskiri sakiniai, o geri tekstai. Juk gyvenime bendraujame ne tik pavieniais sakiniais – monologų ar dialogų, bet dažniausiai pereiname į pasakojimus, svarstymus, samprotavimus, o tam jau reikia sakinių grupių, taigi – tekstų.
Įvairiose knygose radome labai daug klaidų. Tai buvo sintaksės, morfologijos, barbarizmų, nevartotinų svetimybių. Kiekvienas žmogus kasdieną susiduria su tokia problema kaip kalbos kultūros klaidos. Tai yra mūsų visų didžiulė problema ir ją išspręsti galime tik mes patys. Tik nuo mūsų priklauso kokia ateiti bus lietuvių kalba. Juk kalba, jos kultūra svarbu ir kiekvienai asmenybei.
Mes manome, kad žmonės, kurie visai visuomenei siūlo savo leidinius, turėtų juos leisti taisyklingus – be kalbos kultūros klaidų. Taip mes nors truputį galėtume išgelbėti mūsų vieną iš seniausių ir gražiausių europiečių kalbų. Jeigu savoji kultūra ir kalba pasirodys antrarūšė, mes būsime ne mes. Ar lietuvių kalba išliks švari, ar išviso išliks priklauso tik nuo mūsų.

Leave a Comment