Kalbos kultūros objektas ir kalbos normos

TURINYS
Ivadas 3

• Kalbos kultūros objektas ir kalbos normos

• Morfologijos sąvoka

Sintaksės sąvoka 4

Žodžio supratimas 5

Leksikos sudėtis 6

Kalbos klaidos ir jų taisymas leksikos klaidos 7

• Nevartotinos svetimybės ( barbarizmai )

Morfologijos klaidos 8

• Žodžių sandaros klaidos

Prielinksnių vartojimo klaidos 9

• Sintaksės klaidos

• Linksnių vartojimo klaidos

Kalbos klaidų analizė 11

• Prielinksnių vartojimo klaidos

Nevartotinos naujosios svetimybės 12

Linksnio vartojimo klaidos 13

Žodžių sandaros klaidos 14

Išvados 15

Priedai 16-20

Literatūra 21

ĮVADAS

KALBOS KULTŪROS OBJEKTAS IR KALBOS NORMOS

Kalba – pagrindinė tautos egzistavimo prielaida. Kalbos kultūra – sudedamoji žmogaus kultūros dalis. Lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, vartosena. Rašomoji ir šnekamoji kalba. Funkciniai stiliai. Kalbos kultūros mokslo objektas. Kalbos kultūra plačiąja ir siaurąja prasme. Kalbos kultūros ir specialybės kalbos saantykis. Kalbos normos. Bendrinės kalbos norminimo pagrindai, normų kodifikavimo kriterijai: taisyklingumas, sistemingumas, visuotinumas, pastovumas, tikslingumas. Kalbos klaidos, jų samprata ir skirstymas. Kalbos klaidų priežastys ir šaltiniai. Klaidų taisymo principai.

Mūsų tikslas surasti dažniausiai pasitaikančių kalbos kultūros klaidų, jas ištaisyti ir išsamiai paaiškinti netaisyklingų žodžių rašybą.

Morfologijos sąvoka

Morfologija (gr. morphe – forma, logos – mokslas) yra gramatikos šaka, nagrinėjanti kalbos dalis (žodžių klases) ir jų sudėtį — kaitybą, darybą. Gramatinės žodžių ypatybės (žodžių formos, gramatinės reikšmės bei kategorijos, paradigmatika) yra bendros tam tikroms žodžių klasėms, vadinamoms kaalbos dalimis. Todėl morfologiją dar galima apibrėžti kaip kalbos dalių mokslą ir jų gramatinių kategorijų mokslą.
Kaip rodo apibrėžimas, tiesioginis morfologijos uždavinys yra žodžių kaitymo analizė. Tačiau žodžių formų, jų kaitymo negalima analizuoti, pirma neištyrus žodžio struktūros elementų (morfemų), kurių dalis ir

r tarnauja formų darybai, gramatinių reikšmių realizavimui. Antra vertus, iškeliant su formų daryba ir gramatinėmis reikšmėmis susijusius žodžių struktūros elementus, negali būti nutylimas ir kitų elementų vaidmuo, nes kartais tas pats struktūrinis elementas padaro ir žodžio formą, ir patį žodį. Todėl morfologijoje įprasta aptarti ir morfeminę žodžio struktūrą, morfemų rūšis bei funkcijas. Tas morfologijos skyrius, kuris tyrinėja žodį jo morfeminės sudėties atžvilgiu, yra vadinamas morfemika.
Žodis – kalbėjimo ar teksto dalis, suvokiama kaip sąlygiškai atskira nuo to paties lygmens kitos dalies ir rašoma atskirai.
Morfologija tiria žodžių darybą ir kaitybą. Nors žodžių daryba yra žodyno gausinimo būdas, tačiau žodis yra ne tik žodyno, bet ir gramatikos elementas. Darybą su kaityba sieja žodžio formos pasikeitimas. Tiek kaitant, tiek darant naujus žodžius, kinta žodžio dalys. Bee to, galūnių darybos atveju (liūtas – liūtė, skanus – skonis) darybos priemonės sutampa su kaitybos priemonėmis.
Žodžių darybos uždavinys – nagrinėti naujų žodžių sudarymo būdus, aprašyti atskirų kalbos dalių darybos tipus.
Taigi morfologinė analizė, kurios tikslas – žodžio struktūros tyrinėjimas gramatiniu aspektu, susideda iš trijų dalių: morfeminės, kaitybinės ir darybinės analizės.

Sintaksės sąvoka

Žodis sintaksė yra kilęs iš graikų kalbos žodžio syntaxis, reiškiančio sudarymą, sutvarkymą, rikiuotę. Sintaksė yra gramatikos dalis, nagrinėjanti žodžių tarpusavio ryšius, sakinių sandarą, jų sudarymo būdus ir taisykles. Sintaksei taip pat rūpi ir tekstas, sa

akinių sąsajos jame.
Pagrindinės sintaksės sąvokos – žodžių junginys, sakinys (tiesioginis, skatinamasis ir klausiamasis; išplėstinis ir neišplėstinis; vienanaris ir dvinaris; asmeninis ir beasmenis; pilnasis ir nepilnasis; vientisinis ir sudėtinis), sakinio dalys (pagrindinės – veiksnys ir tarinys; antrininkės – papildinys, aplinkybės ir pažyminys), kreipinys, įterpiniai, tiesioginė ir netiesioginė kalba.
Sintaksė kartu su morfologija sudaro gramatiką. Morfologijai rūpi nustatyti, kiek žodis turi formų, kokios jos. Morfologijos objektas yra žodžio formos, jų visuma.
Sintaksė tiria žodžių santykius, jų jungimo būdus, taip pat ir sakinių modelius, sudėtinių sakiniu sudarymo būdus, jų rūšis. Pastaruoju metu sintaksei priskiriamas ir tekstas, t. y. sakinių sąsaja.
Kadangi morfologija ir sintaksė glaudžiai susijusios (kartais jų net nenorima skirti), tai svarbu išsiaiškinti, kuo šios gramatikos dalys viena nuo kitos skiriasi (to prisireikia, sakysime, kad ir vertinant mokinių daromas gramatines klaidas).
Morfologijos pagrindinis uždavinys yra žodžio formų, žodžių kaitymo analizė, taip pat gramatinių reikšmių bei kategorijų, realizuojamų tomis formomis, aiškinimas ir nusakymas. Be kaitybinės ir darybinės analizės, morfologijoje aptariamos ir morfemų rūšys, morfeminė žodžio sandara. Šalia paradigminių santykių morfologija domisi ir žodžių sintagminiais santykiais, žodžio atliekamomis sintaksinėmis funkcijomis. Tačiau tai jau ne pagrindinis, o šalutinis morfologijos dalykas.
Sintaksės tyrimo esmę visada sudaro žodžių tarpusavio santykiai, žodžių ar sakinių jungimo taisyklės. Žinoma, sintaksei rūpi ir žodžio formos, bet tik tiek, kiek jo
os gali atlikti tam tikras sintaksines funkcijas.

Žodžio supratimas

Kas yra žodis?
Empiriškai (t. y. iš patyrimo) mes visi žinome, kas yra žodis, todėl kai kam gali rodytis keistas ar net juokingas šis klausimas. Kiekvienas iš mūsų turbūt nesumaišys žodžio su sakiniu, žodžių junginiu ar garsu ir prireikus galėtų suminėti šimtus, o gal ir tūkstančius savo gimtosios kalbos žodžių. Tačiau moksliškai apibrėžti žodį, kaip ir sakinį, taip pat nelengva, nes jo prigimtis gana sudėtinga. Todėl ir nenuostabu, kad kalbos mokslo darbuose galima rasti daugybę įvairių įvairiausių žodžio apibrėžimų, pvz.: „Žodis yra trumpiausias, reikšmės ir formos atžvilgiu savarankiškas kalbos vienetas“ (V. Žirmunskis), „Žodis yra sakinio segmentas, kurį galima atskirti pauzėmis“ (Č. Hoketas), „Žodis – tai minimali savarankiška šnekos atkarpa, turinti leksinę reikšmę [.] ir gramatiškai apiforminta pagal tam tikros kalbos dėsnius“ (A. Reformatskis).

Žodis – tai pagrindinis šnekos vienetas, turintis savarankišką reikšmę ir laisvai atkuriamas šnekos aktuose.
Pagaliau kad žodis yra laisvai atkuriamas šnekos aktuose, šnekos procese kaip gatavas vienetas, tai lengvai patiriame, mokydamiesi kurios nors svetimos kalbos. Norėdami išmokti svetimą kalbą, mes stengiamės įsiminti ne atskiras morfemas ar morfas, bet visą žodį, kaip tam tikrą atskirą savarankišką vienetą.

Kiekvienas žodis yra dvipusis: jį sudaro tam tikras garsų kompleksas ir tuo kompleksu reiškiamas turinys, reikšmė. Garsų kompleksas – tai materialioji (mūsų kl

lausos organais girdima), o turinys – idealioji (mūsų sąmonės suvokiama) žodžio pusė. Pavyzdžiui, žodžio miškas materialioji pusė yra šešių garsų kompleksas, o idealioji – „medžiais apaugusi vieta“. Šiodvi pusės yra būtini bet kurio žodžio elementai: nėra žodžio be garsų komplekso, taip pat nėra žodžio, kuris neturėtų vienokios ar kitokios reikšmės.
Specialiuose leksikologijos darbuose kartais nurodoma ir daugiau žodžio požymių, tačiau jau ir iš čia suminėtųjų (esmingiausių) aiškiai matyti didelis žodžio, kaip pagrindinio šnekos vieneto, sudėtingumas. Kad būtų galima dar geriau suvokti žodžio esmę, pravartu paliesti jo santykį su įvairiais tikrovės dalykais, taip pat su žmogaus sąmonės reiškiniais, ypač sąvokomis.

Leksikos sudėtis

Kiekvienoje kalboje yra daugybė žodžių, ir suskaičiuoti juos visus praktiškai neįmanoma, nes kartu su nepaliaujamu visuomenės gyvenimo plėtojimusi jų atsiranda vis naujų ir naujų.
Kurios nors kalbos žodžių visuma lingvistinėje literatūroje dažniausiai vadinama leksika. Ją tyrinėja kalbotyros šaka – leksikologija, arba žodžių mokslas.
Kalbų žodžiai, arba leksika, pasižymi dideliu įvairumu. Vieni žodžiai yra labai dažnai šnekančiųjų vartojami. Tai vad. aktyvioji leksika (pvz.: akis, duona, duoti, gerti, aš, geras, labai ir pan.). Kiti – priešingai, nors ir žinomi, bet vartojami palyginti retai. Tokie žodžiai priklauso vad. pasyviajai leksikai (pvz.: bau „ar“, bajoras, idant, komercija, manding „man rodos“, peizoti „koneveikti“ ir pan.). Šiai pastarajai leksikos rūšiai, kaip matyti jau iš pateiktų pavyzdžių, priklauso daug specialių terminų, pasenę ar senstantys žodžiai, be to emocinį-ekspresinį ar tarminį atspalvį turintys žodžiai.
Su aktyviosios ir pasyviosios leksikos išskyrimu susijusi taip pat leksikos klasifikacija vartojimo srities, arba sferos, atžvilgiu. Kaip žinome, yra žodžių, kurie vartojami visų tam tikros tautos atstovų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios teritorijos, profesijos ar socialinės padėties. Tai vadinamieji bendrataučiai žodžiai (pvz., brolis, eiti, baltas, kas ir pan.). Tačiau, antra vertus, yra ir tokių žodžių, kurių vartojimas ribotas ką tik minėtųjų veiksnių. Jeigu jis ribotas teritorijos, tuomet turime vad. tarminę leksiką, arba dialektizmus (pvz., žemaitybės: baustis „ketinti“, biržtva „beržynas“, gludė „galąstuvas“, tęvas „laibas“, rytietybės: digyti „badyti“, gaugaras „kalno viršūnė, kauburys“, likštis „trūkumas, yda“, panuovolis „pakilesnis pievos kraštas“, dzūkybės: gūzoti „šiltai apvynioti“, gurinys „trupinys“, kukurės „kupra“, nūdien „šiandien“ ir kt.). Jeigu žodžių vartojimas ribotas profesijos, tada turime profesionalizmus (pvz., medikų: amputuoti, dispanserizacija, rezekcija, fizikų: bangomatis, difrakcija, elektronas, protonas, sportininkų: baudinys, nuošalė, užribis ir kt.). Pagaliau jeigu žodžių vartojimas ribotas socialinės padėties, tuomet turime sociolektizmus, iš kurių dar išsiskiria argotizmai bei žargonizmai.
Nevienodi yra žodžiai ir emociniu-ekspresiniu atžvilgiu. Vieni jų yra neutralūs, t. y. neturintys jokio emocinio ar ekspresinio atspalvio ir vartojami įvairiuose kalbos stiliuose (pvz., burna, galva, valgyti; angl. mouth; vok. Mund; pranc. bouche „burna“), o kiti – turintys tam tikrą emocinį ar ekspresinį atspalvį (pvz., snukis, makaulė, šliurpti; angl. snout; vok. Maul; pranc. museau, mufle). Šie pastarieji vadinami emociniais-ekspresiniais žodžiais, arba emocine-ekspresine leksika.
Iš emocinės-ekspresinės leksikos išsiskiria dar vulgarizmai (lot. vulgus „minia, liaudis“), t. y. žodžiai, vartojami familiarioje ir grubioje šnekoje (pvz., minėtieji snukis, makaulė „burnos“, „galvos“ reikšmėmis ir pan.). Vulgarizmai paprastai keičiami kitais, padoresniais žodžiais – eufemizmais (gr.„kalbu gerai, mandagiai“).
Tačiau didesnę kiekvienos kalbos leksikos dalį sudaro vis dėlto tokie žodžiai, kurie susiję su visuomenės ekonominio, politinio bei kultūrinio gyvenimo raida ir pasižymi mažesniu pastovumu. Šiuo atžvilgiu, ypač naujaisiais laikais, išsiskiria įvairūs terminai – žodžiai, žymintys specialias mokslo, technikos, kultūros sąvokas. Mat, kylant mokslo ir technikos pažangai, daugelis reiškinių, sąvokų imama kitaip traktuoti, todėl dažnai pakeičiami ir tų reiškinių ar sąvokų pavadinimai arba seniems pavadinimams suteikiamos naujos reikšmės.
Nėra vienodi kalbų žodžiai taip pat kilmės, raidos ir kt. atžvilgiais. Todėl moksliškai aprašyti visą kurios nors kalbos leksiką yra labai sudėtingas dalykas, reikalaujantis visų pirma ištirti atskirus jos sluoksnius, atskiras vienaip ar kitaip susijusių žodžių grupes. Tokių grupių išskyrimas ir jų nagrinėjimas pasidarė ypač populiarus mūsų laikais, kai į kalbos leksiką imta žiūrėti kaip į tam tikrą sistemą, kurioje žodžiai yra susiję vieni su kitais paradigminiais ir sintagminiais santykiais.

Barbarizmai ir hibridai

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t. y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.
Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės.

KALBOS KLAIDOS IR JŲ TAISYMAS
LEKSIKOS KLAIDOS:

Nevartotinos svetimybės ( barbarizmai ):

1. Aliejuje virti cepelinai su žuvimi. (= Aliejuje virti didžkukuliai su žuvimi).

2. Įdaryta nugarinė, kepta grilyje. (= Įdaryta nugarinė, kepta ant grotelių).

3. Musaka skrudinama orkaitėje apie 30 minučių. (= Graikiškas baklažanų apkepas skrudinamas orkaitėje apie 30 minučių).

4. Mūsų restorane galite paragauti skaniausios lazanijos Vilniuje. (= Mūsų restorane galite paragauti skaniausių lakštinių makaronų Vilniuje).

5. Bulvyčių free maža porcija kainuoja 2 litus. (= Gruzdintų bulvių maža porcija kainuoja 2 litus).

6. Hamburgeris buvo labai skanus ir kainavo 5 litus. (= Mėsainis buvo labai skanus ir kainavo 5 litus).

7. Aštriai marinuotas steikas su Teksaso padažu patinka ne visiems lankytojams. (= Aštriai marinuotas didkepsnis su Teksaso padažu patinka ne visiems lankytojams).

8. Meksikietiški čipsai – ( čipsai su aštriu graikiškų riešutų padažu). (= Meksikietiški bulvių traškučiai – (bulvių traškučiai su aštriu graikiškų riešutų padažu).

9. Bifšteksą kepkite virš labai karštų anglių, iš pradžių ant aukštai pakeltų grotelių, vėliau, anglims auštant, jas po truputį leiskite žemyn. (= Žlėgtainį kepkite virš labai karštų anglių, iš pradžių ant aukštai pakeltų grotelių, vėliau, anglims auštant, jas po truputį leiskite žemyn).

10. Kavinėje lepinami lietuviškos virtuvės mėgėjai, kuriems ruošiami balandėliai, cepelinai, bulvių kugelis, vėdarai. (= Kavinėje lepinami lietuviškos virtuvės mėgėjai, kuriems ruošiami balandėliai, didžkukuliai, bulvių plokštainis, vėdarai).

MORFOLOGIJOS KLAIDOS

Žodžių sandaros klaidos:

1. Lietuvos vyrvirėjai susirinko į kalėdinį susirinkimą. (= Lietuvos vyriausieji virėjai susirinko į kalėdinį susirinkimą).

2. Avietinis kremavas desertas visiems labai patiko. (= Avietinis kreminis desertas visiems labai patiko).

3. Tačiau tylus ES senbuvių galvų likčiojimas pritariant, britų pasiūlimui rodo ir trečią galimybę – busime išspjauti į “antrą greitį“, kad Europa galėtų toliau nevaržomai baliavoti. (=Tačiau tylus ES senbuvių galvų likčiojimas pritariant, britų pasiūlimui rodo ir trečią galimybę – busime išspjauti į “antrą greitį“, kad Europa galėtų toliau nevaržomai puotauti).

Prielinksnių vartojimo klaidos:

1. Ruduo apstus ant obuolių (=Ruduo apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių).

2. Išmainė vištą ant katino (= Išmainė vištą į katiną).

3. Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (= Vaistų imkite vieną šaukštelį pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens.

4. Pasilik pinigų ant maisto (= Pasilik pinigų maistui).

5. Ar užteks duonos ant šešių žmonių (= Ar užteks duonos šešiems žmonėms)?

6. Pakvietėme svečią ant pietų (= Pakvietėme svečią pietų; pietauti).

SINTAKSĖS KLAIDOS

Linksnių vartojimo klaidos:

1. Kaina turi atitikti kokybei, bet pasikeitimas nepanaikintų Rothschildo vyno prestižo. (= Kaina turi atitikti kokybę, bet pasikeitimas nepanaikintų Rothschildo vyno prestižo).

2. Jei nusprendėte nusipirkti virtų moliuskų, turėtumėte taip pat atkreipti dėmesį keletui požymių.( = Jei nusprendėte nusipirkti virtų moliuskų, turėtumėte taip pat atkreipti dėmesį į keletą požymių).

3. Daugelyje atvejų žmonės nepasako tiesą arba atskleidžia tik jos dalį. (= Daugeliu atvejų žmonės nepasako tiesos arba atskleidžia tik jos dalį).

4. Arbatos gėrimas esmėje yra geros savijautos ritualas. (=Arbatos gėrimas iš esmės yra geros savijautos ritualas).

5. Visumoje greitojo aptarnavimo restorane “ Užsuk” pavalgys įvairiai uždirbantys žmonės. (= Apskritai greitojo aptarnavimo restorane “ Užsuk” pavalgys įvairiai uždirbantys žmonės).

6. Čia pagaminama apie 400000 tokio sūrio metų bėgyje. (= Čia pagaminama apie 400000 tokio sūrio per metus).

7. Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (=Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimų; kartais išberia odą).

8. Sausros įtakoje gausime menkesnį derlių. (= Dėl sausros gausime menkesnį derlių).

9. Karo pasekmėje krašto ūkis buvo nuniokotas. (= Dėl karo krašto ūkis buvo nuniokotas).

Kalbos klaidų analizė:

Prielinksnių vartojimo klaidos.

Ant nevartotinas: objektui reikšti su būdvardžiais: apstus, -i, pvz:
Ruduo apstus ant obuolių (= apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių).

Ant nevartotinas: veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais(mainytio ant ko), pvz:
Išmainė vištą ant katino (= į katiną).

Ant nevartotinas: daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti , pvz:
Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (= pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens.
Ant nevartotinas: paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti, pvz:
1. Pasilik pinigų ant maisto (= maistui).
2. Ar užteks duonos ant šešių žmonių (= šešiems žmonėms)?
3. Pakvietėme svečią ant pietų (= pietų; pietauti).

Nevartotinos naujosios svetimybės:

Cepelinai ( =didžkukuliai )

Grilis (=ant grotelių )

Musaka (=Graikiškas baklažanų apkepas )

Lazanija (=makaronų lakštiniai )

Bulvytės free (=skruzdintos bulvytės )

Hamburgeris(=mėsainis )

Steikas (=didkepsnis )

Čipsai(=traškučiai )

Bifšteksas (=Žlėgtainis )

Kugelis (=bulvių plokštainis)
Linksnio vartojimo klaidos

Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). Paaiškinimas:,,Vardininkas nevartotinas: neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti(vietji dalies Kilmininko) su veiksmažodžiais: atsirasti, būti, daugėti, įvykti, , mažėti, pasitaikyti.

Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių.
Paaiškinimas: Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, įtakoje.

Karo pasekmėje (= Dėl karo) krašto ūkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo krašto ūkį).

Atitikti – Naudininkas nevartotinas: veiksmo objektui reikšti su žodžiais: atitikti kam, neatitikti kam, kreipti dėmesį kam, linkti kam, panašus, -i kam, prisitaikyti kam, sutelkti dėmesį kam, užjausti kam, pvz:

Kaina turi atitikti kokybei, bet pasikeitimas nepanaikintų Rothschildo vyno prestižo. (= Kaina turi atitikti kokybę, bet pasikeitimas nepanaikintų Rothschildo vyno prestižo).

kreipti dėmesį kam

= kreipti dėmesį į ką:

Jei nusprendėte nusipirkti virtų moliuskų, turėtumėte taip pat atkreipti dėmesį keletui požymių.
( = Jei nusprendėte nusipirkti virtų moliuskų, turėtumėte taip pat atkreipti dėmesį į keletą požymių).

Esmėje – Vietininkas nevartotinas: veiksmo būdui ar laikui reikšti, pvz.:

Arbatos gėrimas esmėje yra geros savijautos ritualas. (=Arbatos gėrimas iš esmės yra geros savijautos ritualas).

Visumoje – – Vietininkas nevartotinas: veiksmo būdui ar laikui reikšti,pvz.:

Visumoje greitojo aptarnavimo restorane “ Užsuk” pavalgys įvairiai uždirbantys žmonės. (= Apskritai greitojo aptarnavimo restorane “ Užsuk” pavalgys įvairiai uždirbantys žmonės).

Daugelyje atvejų- Vietininkas nevartotinas: veiksmo būdui ar laikui reikšti.,pvz:

Daugelyje atvejų žmonės nepasako tiesą arba atskleidžia tik jos dalį. (= Daugeliu atvejų žmonės nepasako tiesos arba atskleidžia tik jos dalį).

Metų bėgyje -Vietininkas nevartotinas: kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti. pvz:

Čia pagaminama apie 400000 tokio sūrio metų bėgyje. (= Čia pagaminama apie 400000 tokio sūrio per metus).

Žodžių sandaros klaidos:

Baliavoti- Žodžių sandaros klaida. Svetimi žodžių elementai, -avoti – veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz:

Tačiau tylus ES senbuvių galvų likčiojimas pritariant, britų pasiūlimui rodo ir trečią galimybę – busime išspjauti į “antrą greitį“, kad Europa galėtų toliau nevaržomai baliavoti. (=Tačiau tylus ES senbuvių galvų likčiojimas pritariant, britų pasiūlimui rodo ir trečią galimybę – busime išspjauti į “antrą greitį“, kad Europa galėtų toliau nevaržomai puotauti).

Vyrvirėjai – Neišnykę ir dūriniai, sudaryt iš pirmo žodžio pradžios ir kito viso žodžio. Jos keičiame dviejų žodžių junginių :

Lietuvos vyrvirėjai susirinko į kalėdinį susirinkimą. (= Lietuvos vyriausieji virėjai susirinko į kalėdinį susirinkimą).

Kremavas – Hibridai – tai žodžiai, kurių kamieną sudaro lietuviškos šaknys ir nelietuviški priešdeliai, priesagos, arba nelietuviška šaknis, kai žodis sudurtinis: – avas., pvz:
Avietinis kremavas desertas visiems labai patiko. (= Avietinis kreminis desertas visiems labai patiko).
IŠVADOS

Dažniausios klaidos:
a) leksikos;
b) žodžių darybos;
c) sintaksės (linksnių ir prielinksnių vartojimo).

Dažniausiai aptinkama žodžių tvarkos, linksnių ir prielinksnių vartojimo, žodžių sandaros ir naujųjų svetimybių klaidos. Daugiausia klaidų aptikome internete, taigi siūlome atidžiai naudotis jame naudojama medžiaga. Šių pobūdžių klaidų aptinkama vis mažiau, nes lietuvių kalba vis labiau sunorminama bei maisto produktų, patiekalų gamintojai ir pardavėjai dažniau laikosi bendrinės kalbos taisyklių.

o pažeidimai, taip pat aptinkami netaisyklingi žodžių trumpinimai. Šių pobūdžių klaidų aptinkama vis mažiau, nes lietuvių kalba vis labiau sunorminama bei maisto produktų etikečių kūrėjai dažniau laikosi bendrinės kalbos taisyklių.

sunorminama bei maisto produktų etikečių kūrėjai dažniau laikosi bendrinės kalbos taisyklių.

PRIEDAI

Literatūra:

E.Trimonytė. Žodžių daryba, – Vilnius.2004.- ISBN 9955-512-34-7
Bronius Dobrovolskis. Lietuvių kalbos žinynas, – Vilnius.2003.- ISBN 5-430-03745-1
Kalbos praktikos patarimai. Vilnius, 1985.- ISBN 77-258-31-385
Lyberis A. Sinonimų žodynas.- V., 2002. – ISBN 2-88-33-1-7805
Šukys J. Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai.– K. 1998. – ISBN 2-76-888-570-9
Šukys J. Kalbos patarimai politikams ir visiems kalbos sakytojams.–V., 2000. – ISBN 1795-48-25-17
Terminologijos taisymai /Parengė K.Gaivenis ir kt.– V., 1992. – ISBN 12-37-809-87-6
Vanagas A. Lietuvos miestų vardai.– V., 1996. – ISBN 179-578-64-38

Interneto svetainės:

http://ualgiman.dtiltas.lt/
http://www.aina.lt/
http://www.nsajunga.lt/
http://turistas.vgtu.lt/teo/os/tur_os.htm
http://www.is.lt/karaliskas/senas/karsti_patiekalai.htm
http://www.vandensmalunas.lt/lt_vmeniu_02.htm
http://www.sintagma.lt/u/renata/receptai.nsf
www.elta.lt
http://www.autoinfa.lt/webdic/
http://www.lvjc.lt/paslauga.php?ID=55
http://www.lithill.lt/demo/london/valgiai.htm
http://www.tamstaclub.lt/
http://www.patiekalai.lt/
www.vlkk.lt
www.edlonta.lt
www.meniu.lt

Leave a Comment