Viduramžiai

:)Zemdirbyste,amatas,prekyba.
Gyventoju skaicius didejo tolygiai del maisto atsargu.XIIIa.pab.keitesi klimatas,prasidejo nederliaus metai,zuvo daug galviju.,aviu del nagu ir snukio ligu(1316-1325).
To paties amato zmones gyvendavo netoliese.Gildijos nustatydavo grieztas taisykles:kur akda kaip ilgai gali zmones prekiauti. Didz. nusizengimas ,jei pradedi prekyba pries nuskambant turgaus pradzia skelbianciam varpui. Kiekvienas miestas kviete asizus (pareigunu susirinkimai kuriu metu nustato prekiu kainas). Miestuose buco turgaus teismai. Bausme atitiko nusizengimus.
Viduramziais daugiausia buvo prekiaujama audiniais. Itau pirkliai israizge keliais visa Europa.karo metu jie nutrauke keliones nesuliniais arkliais,ir per Prancuzija plauke laivais,pro Giilbartaro sasiauri tiesiai i s. uostus-Londona,Gent air Hasos miestus. Veliau pirkliai prekiavo visoj Europoj ir vid. Rytuose. Pirkliai naudojo vekselius(tarptautinius cekius),isisteige stambus bankai.
Mieste galejo prekiauti tik cechu ir gildiju nariai. Gildijos islaike nedidele prekybos apimti ir aukstas kainas. Moterys dirbo :meseninkemis,batsiuvemis,knygnesemis,siuvejomis,auksakalemis,prekiavo karstu maistu ar gelezimi. Namudinaia verslai:silko gamyba,verpimas,aludaryste buvo mot.
Per sventes vyko dideli turgut. Keliaujantys pirkliai, valkatos ir skelbininkai nesiodavo naujienas is kitu miestu.
Religija.
Viduramziuose zmones buvo religingi. Daug miestu turejo savo sventus globejus.
Turtingieji jauniausia sunu arba viena is dukteru atiduodavo i vienuolyna.ju gyvenimas: maldos,darbas ir mokslas. XIIIa. Isaugus miesto itakai isikure pranciskonu ir dominikonu ordinai.
Baznycia vidur.atlikdavo daug funkciju.abatai ir vyskupai-valdovu patarejai. Vienuoliai infirmarai priziurejo invalidus, dalindavo ismalda. 1302m.popiezius Bonifacas VIII isleido bule. Ji teige popiezias valdzios viršenybe ne tik baznyciai be

et ir karaliams,valdovams. Bule skelbe: jei nori but isganytas,turi paklusti popieziaus valiai . kas nepaklus,nepaklius i dangu. 1378m. Po Grigalijaus IX mirties tarp kordinolu ivyko schizma(Didysis baznycios skilimas).
Misias kunigas laiko lotynu kalba. XIV a. Buvo beveik baigtos statyti didziosios Europos katedros.
Vidur. Zmones tikejo stebuklais. Piligrimai keliavo i sventas vietas, buvo lankomi sventuju kapai,renkamos religijos-sventi daiktai(sventojo kaulo dalele). Sventuju dienos svenciamos kaip religines sventes. Paryziaus universitete per metus midejo 102 sventuju dienas, Florencijos mieste-daugiau kaip 120. baznycia smerke“sokiai-vedantys i pragara“ – rase italu poetas Petrarka.
Baznycios buvo puosiamos vitrazais, paveikslais, medzio dirbiniais(biblijos istorijos ir sventuju gyvenimo scenos). Ankstyv. Vidur. Kunigai renge pantomimes spektaklius. Jie veliau isaugo i misterijas(vaidinimus is kristaus gyvenimo) ir miraklius(sukurtus pagal biblija ir pirmuosius baznycios gyvenimo eizodus).Prancuzijoj aktoriai junges i sventasias brolijas.

Miestai irr mokyklos.
Miestai buvo prie vienuolynu ir piliu.Ten jie slepesi nuo karo. Dideli kaimai virto miestais. Miestai isaugo prie uostu, kryzkeliu ar upiu santakoje. Zemeje valdomoje vietinio zemvaldzio isikure miestai,miestieciai turejo jiems moketi feodaline duokle ir eiti laza. Laisvi gyventojai turejo teise: verstis prekyba, rinkti mera ar miesto taryba, leisti savo istatymus ir vygdyti teisinguma.turtingieji gyveno muriniuose namuose, o pirkliai –mediniuose.gatves buvo mazos. Kelios turejo per 2000gyv. Didziausiuose –Florencijoje ir Paryziuje gyveno maziau kaip 200000 gyv.
Turtinguju pirkliu sunus imdavosi verslo. Maziau pasiturintys-mokedavo me

eistrams, kad sunu priimtu i mokinius savo namuose ir ismokytu amato:zvakiu liejimo,kepimo,stogo dengimo,keliu taisymo. Mergaites taip pat mokydavosi amato. Jomis rupinnosi meistro zmona.mokiniams buvo draudziama palikti arba vesti savo meistra. Mokslas truko 7 m. Tada tapdavo pameistrais. Dirbo ivairius darbus kad gautu patirties.po keliu metu pameistrys galejo stoti i cecha. Tam turejo sumoketi mokesti ir parodyti jo meistriskuma.
XIV a. Dvasininko sunus galejo mokytis vienuolyno mokykloje ar tarnaudamas pazu,didiku rumuose. Turtingu seimmu dukterys lanke moteru vienuolyno mokykla ar turejo namu mokytoja. Vokietijoje paziau pasiturintys lanke parapines mokyklas.mokesi tikybos,gero elgesio, dainavimo,skaiciavimo,truputi lotynu kalbos). Skaityt pradejo nuo psalmyno(biblijos psalmiu knygos). Miestu tarybos gildijos ir kurie pirkliai skyrdavo pinigu knygoms ir mokytojams samdyti. Mokytis buvo brangu.
Turtinga gildija isteige mokyklas,seneliu prieglaudas,apmokejo neturt. Gildijos nariu laidotuves,renge linksmybes ir sventes. XIV a. Naujoves-sagos is vid.rytu.

Maras.
Europoje badas tesesi 25 m. 1348m.-viespaties metai. Greta bado ir karo atejo maras. 1330m. Europoj pasigirdo akd tolimuosiuse rytuose-potvyniai,badas,skyriu antpludziai ir maras(2/3 gyv.).liga siaubingai uzkreciama. Popiezius gydytojas Gijomas De Soliakas sake kad liga galima uzsikrest pazvelgus i ligoni. Paryzietis gydytojas Simonas De Kovino sake akd ligonis gali apkresti pasauly. Sis maras vadinamas juodaja mirtimi.
Dauguma gydytoju mane kad ligas sukelia blogas kvapas. Tik turtingieji galejo pasikviest gydytoja.
Vidur.zmones tikejo amzinu gyvenimu po mirties.todel jei rupestingai laikesi visu re

eliginiu apeigu susijusiu su mirtimi. Maro metu krikscionybes laidotuves surengti buvo sunku,ens beveik visi kunigai arba mire arba pabege. Zmoniu nespedavo laidoti. Lavonai buvo ismesti i gatves ar laukus.
Danijoje Orhaus vyskupas del maro kaltino lavonu smarve. Zmones mane kad mara atnese vejas,del to eme statytis langus tik i siaures puse. Flagelantai keliavo per miestus plakdami save odiniais rimbais su gelezinem sagtim.1349m. spali popiezius uzdraude judejima. Marselyje mire 50000 gyv.-daugiau nei tada buvo mieste. Mire trecdalis Europos gyv. Venecijoje -60% gyv. 1380m.is vakaru Baldono kaimo ismire visi parapijieciai. Maras paliko Europa ir persikele I Rusija. 1350m.-jubiliejiniai. Maras gryzo 1360m/ veliau 1369m. o paskui iki XVI a kartojosi kas 4 ar 12 meetu.tevai maro metu pamesdavo savo vaikus. Zmones kaltino uznuoytus sulinius. Ispanai-arabus, prancuzai-anglus. 1349m.buvo suzinota kad uznuodyti suliniai. Po Kresi(1346m) ir Puotje(1356) musiu zuvo visa prancuzijos kavalerija.

Leave a Comment