Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 – 1992 10 25 įvykiai

Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 – 1992 10 25 įvykiai
1990 metai
Kovo 10 d. Prasidėjo naujai išrinktos AT posėdis. Išrinkta Mandatų komisija.
Kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos mandatų komisijos išrinkimo”, “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų pripažinimo”, “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo”, “Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo”(pirmininku išrinktas V.Landsbergis), “Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojų išrinkimo” (pavaduotojais išrinkti B.Kuzmickas, K.Motieka, Č.Stankevičius), “Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus išrinkimo” (sekretoriumi išrinktas L.Sabutis), “Dėl Liietuvos TSR Ministrų Tarybos pareiškimo”, “Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo”, “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos valstybės organų įgaliojimų pratęsimo”, deklaraciją “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų”, įstatymą “Dėl valstybės pavadinimo ir herbo”, aktą “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”, įstatymą “Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos konstitucijos galiojimo atstatymo”, įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo”.
Kovo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo LR teritorijoje”.
Aukščiausioji Taryba pasiuntė raaštą TSRS Aukščiausios Tarybos pirmininkui M.Gorbačiovui. Šiuo raštu buvo pranešama, kad 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė teisinius aktus ir politinius nutarimus, įtvirtinančius Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Kartu perduotas pasiūlymas Tarybų Sąjungai pradėti oficialias derybas dėl visų klausimų, su

usijusių su Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimu, sureguliavimo.
Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimus “Lietuvos žmonių kvietimas santaikai”, “Į Lietuvos tautines bendrijas”.
VLIK’o pirmininkas K.Bobelis kreipėsi į JAV prezidentą D.Bušą, prašydamas pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
Kovo 13 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso”, “Dėl TSRS liaudies deputatų iš Lietuvos teisinio statuso”, “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio herbo”, kreipimąsi į TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką dėl derybų su TSRS pradžios ir kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos.
Trečiajame TSRS liaudies deputatų suvažiavime V.Antanaitis, TSRS liaudies deputatas, rinktas Lietuvoje, informavo suvažiavimą apie Lietuvoje priimtus sprendimus. TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas M.Gorbačiovas informavo suvažiavimą, jog dabar iš Lietuvos atvykę TSRS liaudies deputatai suvažiavime dalyvauja kaip stebėtojai. Be to, M.Gorbačiovas savo kalboje pranešė, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė neeteisėtu Lietuvos įjungimą į TSRS sudėtį 1940 metais, kad paskelbė savo valstybingumo atkūrimą, kad atkūrė 1938 metų “buržuazinės” Lietuvos Konstituciją.
Lietuvos valstybinis Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Lietuvos Tautinis olimpinis komitetas priėmė bendrą nutarimą, jog Lietuvos sportininkai nebedalyvaus oficialiuose TSRS čempionatuose.
Kovo 15 d. TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už šią rezoliuciją balsavo 1463 deputatai, prieš – 98, susilaikė – 128.
Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklos nutraukimo, deputatų kreipimąsi į Lietuvos žm
mones dėl rimties, susikaupimo.
AT Pirmininkas informavo apie Lietuvos priešiškų jėgų bandymus destabilizuoti padėtį.
Kovo 16 d. TSRS prezidentas M.Gorbačiovas atsiuntė V.Landsbergiui telegramą, kurioje reikalaujama per dvi dienas paskelbti, jog Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas yra atšaukiamas.
Kovo 17 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke paskyrė K.Prunskienę. Jos pavaduotojais buvo paskirti R.Ozolas ir A.Brazauskas.
Aukščiausioji Taryba atmetė TSRS prezidento M.Gorbačiovo reikalavimą atšaukti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikos interesams TSRS Aukščiausiojoje Taryboje”, “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos Lietuvos piliečių, tarnaujančių TSRS ginkluotosiose pajėgose, grąžinimo klausimams spręsti sudarymo” ir kreipimusis į visus Respublikos piliečius dėl vienybės ir rimties, į demokratinių valstybių vyriausybes dėl politinės bei moralinės paramos, pripažįstant 1990 m. kovo 11 d. įstatyminius aktus ir nutarimus ir naująją Lietuvos Vyriausybę, į Lietuvos Respublikos piliečius, tarnaujančius TSRS ginkluotosiose pajėgose.
Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų įvyko mitingas, palaikantis naująją Vyriausybę.
Kovo 18 d. V.Landsbergis išsiunčia laišką M.Gorbačiovui apie padėtį Lietuvoje, paaiškindamas, kad III-ojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas nepripažinti LR Nepriklausomybės aktą neturi teisinio pagrindo.
Susikūrė taip vadinamas “TSRS piliečių komitetas”, kurio tikslas – sąjunginės pilietybės, TSRS piliečių teisių gynimas Lietuvoje. Prie Sporto rūmų jo organizuotame mitinge Vilniuje dalyvavo apie 30 000 žmonių, kurių dauguma – rusakalbiai.
Kovo 19 d. Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą “Dėl Tarybinių ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje statuso”.
Į Maskvą išvyko delegacija, vadovaujama Li
ietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, kuri nuvežė TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui atsakymą į jo reikalavimą atšaukti Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.
TSRS Vyriausybė atsiuntė griežtą įspėjimą Lietuvos Vyriausybei, kuriame sakoma, jog nebus leista įsteigti sienos perėjimo punktų, turėti savo pinigų ir perimti gamyklas, priklausančias TSRS.
TSRS Vyriausybė įspėjo užsienio valstybes nepripažinti Lietuvos Respublikos ir jos Vyriausybės. TSRS užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pabrėžė, jog Lietuvos pripažinimas būtų kišimasis į TSRS vidaus reikalus.
Lietuvos Vyriausybė nutarė įsteigti 37 sienų perėjimo punktus.
Kovo 20 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Lietuvos valstybės herbo etalono (patvirtintas J.Zikaro Vytis), “Dėl Lietuvos valstybinės sienos ženklinimo”, “Dėl Rytų Lietuvos problemų laikinosios komisijos sudarymo”.
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas susitiko ir kalbėjosi su Lietuvos delegacijos nariais V. Antanaičiu ir E.Bičkausku
TASS pranešimas dėl TSRS Valstybės saugumo komiteto pasienio postų sustiprinimo prie Lietuvos teritorijos. Sugriežtinta TSRS piliečių išvykimo į užsienį iš Respublikos teritorijos kontrolė.
Kovo 21 d. Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimąsi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus. TSRS Vyriausybė atsiuntė pareiškimą, kuriame tvirtinama, kad Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos priimtus įstatymas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, taip pat dėl Lietuvos TSR Konstitucijos ir TSRS Konstitucijos galiojimo Lietuvos teritorijoje sustabdymo aktus TSRS liaudies deputatų neeilinis III suvažiavimas pripažino negaliojančiais. Pabrėžiama, kad visi sąjunginio pavaldumo objektai Lietuvos teritorijoje yra TSRS nuosavybė. TSRS Vyriausiajai muitinių valdybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sa
augumo komitetui pavesta užtikrinti muitų režimą Lietuvos teritorijoje.
Paskelbti TSRS Prezidento M.Gorbačiovo įsakai dėl papildomų priemonių, užtikrinančių tarybinių piliečių teises, saugančių TSRS suverenumą Lietuvos teritorijoje, dėl ginklų atidavimo (Lietuvos TSR piliečiams būtina per 7 dienas atiduoti medžioklinius šautuvus ir kitus ginklus).
TSRS Baltijos karinės apygardos vadas generolas-pulkininkas Fiodoras Kuzminas įsakė visiems Lietuvos “dezertyrams sugrįžti į savo dalinius per 4 dienas”. Įsakyme pasakyta, kad nepaklusę įsakymui po 4 dienų bus sugrąžinti jėga.
116 JAV kongresmenų pasirašė laišką JAV prezidentui D.Bušui ir paragino jį atnaujinti Lietuvos valstybės pripažinimą.
Kovo 22 d. Kariškiai ir TSKP platformininkai užgrobė pastatą Vilniuje, Gedimino pr. 36.
Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, kreipimąsi į pasaulio tautas, Vyriausybes ir geros valios žmones dėl didėjančios grėsmės Lietuvai, nutarimus “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo”, “Dėl Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti, esančios Lietuvoje”.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba išsiuntė raštą TSRS Aukščiausios Tarybos pirmininkui A.Lukjanovui, protestuodama prieš TSRS liaudies deputatų III neeilinio suvažiavimo 1990 m. kovo 15 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos tarptautinio ir vidaus statuso.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskyrė A.Paulauską Lietuvos Respublikos prokuroru.
JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje remiami Lietuvos žmonės už drąsą ir laisvus rinkimus. Rezoliucijoje teigiama, kad JAV Vyriausybė ir visuomenė labai remia Lietuvos žmonių teisę į nepriklausomybę ir demokratiją. Joje pasisakoma prieš TSRS karinės jėgos panaudojimą ir įspėjama, jog tai būtų rimtas smūgis JAV – TSRS santykiams. JAV Prezidentas raginamas atsižvelgti į išrinktos Lietuvos Vyriausybės prašymą ją pripažinti.
Sąjūdžio būstinėje pradėti registruoti savanoriai krašto apsaugai.
Kovo 23 d. Aukščiausioji Taryba patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą, kuriame sakoma, kad TSRS stengiasi sukurti Lietuvoje įtampą. Tokie TSRS veiksmai įvertinti kaip 1940 m. tarybinės agresijos prieš Lietuvą tąsa.
JAV Prezidentas D.Bušas pareiškė, kad JAV pripažins Lietuvos nepriklausomybę, kai jos Vyriausybė pradės vykdyti valdžią savo teritorijoje.
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas atsiuntė raštą Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkui V.Landsbergiui. Šiame rašte reikalaujama nutraukti krašto apsaugoje norinčių tarnauti savanorių registraciją.
Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė nusiuntė TSRS Prezidentui M. Gorbačiovui ir TSRS Ministrui Pirmininkui N.Ryžkovui telegramą, kurioje reiškiamas susirūpinimas tarybinių ginkluotųjų pajėgų kiekio pagausėjimu Lietuvoje ir nerimą keliančiais jų veiksmais.
Pirmasis tarybinių ginkluotųjų pajėgų agresijos aktas prieš Nepriklausomos Lietuvos piliečius – Marijampolėje tarybiniai desantininkai įsiveržė į pedagoginę mokyklą, sumušė vieną mokytoją, o iš karinio kabineto pagrobė mokomuosius ginklus.
Tarybiniai kariniai lėktuvai į Kėdainių karinį aerodromą atgabeno apie tris tūkstančius desantininkų.
TSRS Vyriausybė įsakė užsienio diplomatams apleisti Lietuvą dėl padidėjusios įtampos tarp TSRS ir Lietuvos.
JAV Prezidentas D.Bušas perspėjo, kad tuo atveju, jei TSRS Lietuvoje panaudos jėgą, JAV į tai atitinkamai reaguos.
Lietuvos Komunistų partijos (TSKP platforma) atstovai, remiami Vilniaus tarybinės komendatūros kariškių, užėmė LKP Vilniaus miesto komiteto rūmus.
Lenkijos Seimas oficialiai priėmė Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotoją K.Motieką ir deputatą V.Čepaitį.
TSRS Vyriausybė uždraudė užsienio žurnalistams vykti į Lietuvą
Naktį į kovo 24 d. apie 60 lengvųjų tankų ir 50 karinių sunkvežimių su 1500-2000 desantininkų važiavo Vilniaus gatvėmis pro Aukščiausios Tarybos rūmus.
Kovo 24 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl p. Stasio Lozoraičio įgaliojimų”. S.Lozoraičiui suteikiamas Lietuvos Respublikos ypatingojo pasiuntinio rangas. Toliau formuojama Vyriausybė.
Lietuvos Vyriausybė apkaltino TSRS, jog ši pradėjo psichologinį karą prieš Lietuvą. Pareiškime sakoma, kad karinės jėgos demonstravimas Vilniuje ir prie Parlamento rūmų reiškia prievartą bei siekimą, kad Lietuva atsisakytų paskelbtos nepriklausomybės.
Įvyko Lietuvos vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimai.
Kovo 25 d. Vilniuje apie 30 tarybinių desantininkų užėmė Aukštosios partinės mokyklos bei politinio švietimo namų pastatus, o taip pat politinio švietimo namus Kaune bei LKP Zarasų rajono komiteto pastatą.
Popiežius Jonas Paulius II kreipėsi į tikinčiuosius, prašydamas juos melstis Dievo pagalbos, kad Lietuvos reikalai išsispręstų teisingai ir taikingai.
Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl priemonių užtikrinti valstybinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų normalų darbą”.
Prahoje įvyko mitingas Lietuvos siekiams paremti.
Savarankiškos LKP CK IV plenumo dalyviai priėmė kreipimąsi “Atviras laiškas TSRS komunistams”.
Kovo 27 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą dėl Lietuvos žmonių, kuriuos įvairios aplinkybės vertė bendradarbiauti su TSRS Valstybės saugumo komitetu. Pareiškime sakoma, kad dabar toks bendradarbiavimas nei juridiškai, nei morališkai nesaisto, šiai tarnybai duoti pasižadėjimai ar kokie kitokie įsipareigojimai skelbiami nuo šiol netekę galios. Priėmė kreipimąsi “Į valstybių-Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto signatarų – parlamentus ir Vyriausybes”.
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis ir Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė pasiuntė aukštąją vyriausybinę notą TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui ir TSRS Vyriausybei, kurioje griežtai protestavo prieš TSRS kariuomenės veiksmus Lietuvos teritorijoje.
Naktį į kovo 27 d. užgrobta Naujosios Vilnios psichiatrinė ligoninė, kurioje buvo įrengta Raudonojo kryžiaus ligoninė ir patalpinti 38 Lietuvos piliečiai, pasitraukę iš tarybinės armijos. TSRS desantininkai išlaužė duris, nutraukė telefono ryšį, žiauriai sumušė ir prievarta išvežė atsisakiusius tarnauti TSRS ginkluotosiose pajėgose. Analogišku tikslu desantininkai buvo įsiveržę ir į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę.
Desantininkai užgrobė LKP CK pastatą.
LKP CK I-asis sekretorius A.Brazauskas pasirašo protesto laišką M.Gorbačiovui dėl pastatų užėmimo Lietuvoje.
Maskvos Tarybos liaudies deputatų laiškas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui dėl lietuvių tautos nepriklausomybės rėmimo ir dėl nepritarimo TSRS Vyriausybės kišimuisi į Lietuvos reikalus. Pasirašė 73 deputatai.
Lenkijos Seimo ir Senato piliečių parlamentinio klubo narių delegacijos viešnagė. Pasirašytas bendras abiejų klubų komunikatas.
Kovo 28 d. NATO vyriausioji būstinė ir daugelio Europos valstybių vadovai įspėjo, jog ligoninių, priglaudusių lietuvių karius, užpuolimas ir tarybinės kariuomenės dalinių išdėstymas strateginėse vietose aplink Lietuvos miestus pristabdys demokratines reformas Rytų Europoje ir pakenks Rytų-Vakarų santykiams.
Kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis kreipėsi į JAV kongresą, prašydamas pripažinti Lietuvos Vyriausybę.
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas pareikalavo per tris dienas atšaukti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą ir savo reikalavimą sustiprino tarybinės kariuomenės judėjimais Lietuvoje.
JAV Prezidentas D.Bušas pasiuntė laišką TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui. Šiame laiške D.Bušas siūlo TSRS ir Lietuvos ginčą spręsti taikiai ir užtikrina, kad JAV nemėgins apsunkinti reikalų nei vienai, nei kitai pusei.
Čekoslovakijos Prezidentas Vaclavas Havelas parašė laišką Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pasiūlė tarpininko pagalbą
Kovo 30 d. TSRS vidaus kariuomenės padalinys Vilniuje užėmė LKP CK partinį archyvą, spaustuvę.
Didžiosios Britanijos korespondentui E.Lukui išduota pirmoji Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos viza. Ji buvo išduota Vilniaus aerouoste.
Varšuvoje susitiko Lenkijos užsienio reikalų ministras K.Skubiševskis ir Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Saudargas. Jie tarėsi dėl tolesnio bendradarbiavimo formų.
TSRS vidaus kariuomenės padalinys užėmė Lietuvos Respublikos prokuratūrą.
Kovo 31 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė pareiškimą dėl neteisėto jaunuolių šaukimo į TSRS ginkluotąsias pajėgas.
Balandžio 1 d. TSRS gynybos ministras D.Jazovas ir TSKP CK Politinio biuro narys J.Ligačiovas užtikrino, kad karinė jėga Lietuvoje nebus naudojama.
Balandžio 2 d. E.Bičkauskas išvyko į Maskvą, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinis atstovas prie TSRS Ministrų Tarybos.
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pavedimu V.Landsbergis pasiuntė laišką TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui, pakartotinai siūlydamas TSRS pradėti derybas su Lietuvos atstovais įvairiais TSRS Vyriausybei ir Lietuvos žmonėms svarbiais klausimais.
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos posėdyje V.Landsbergis perskaitė Islandijos Vyriausybės pareiškimą ir JAV Kongreso Atstovų rūmų rezoliuciją. Tuose dokumentuose išreikštas pritarimas Lietuvai. Suomijos Prezidentas, solidarizuodamasis su Lietuva, atidėjo savo vizitą į TSRS.
Balandžio 3 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl kreipimosi pagalbos į Raudonąjį Kryžių ir tarptautines žmogaus teisių organizacijas”
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas pasirašo TSRS įsakymą “Dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo”, kuriame kalbama ir apie “prezidentinį valdymą”.
LR AT Pirmininko V.Landsbergio atsakymas TSRS prezidentui M.Gorbačiovui į laišką, kuriame M.Gorbačiovas teigia, kad Nepriklausomybės atstatymas kelia grėsmę ir Lietuvai, ir TSRS ir pertvarkai. Siūloma pradėti derybas su Lietuva įvairiais klausimais.
Estijos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą “Dėl Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo”.
Balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimusis į Estijos TSR Aukščiausiąją Tarybą, į Lietuvos jaunuolius (dėl pavasarinio šaukimo į TSRS ginkluotąsias pajėgas).
Lietuvos Vyriausybė nusiuntė TSRS gynybos ministrui generolui D.Jazovui telegramą, kurioje pranešama, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo sustabdė Lietuvos Respublikos teritorijoje TSRS visuotinės prievolės (karinės) įstatymo galiojimą.
Balandžio 5 d. Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo”.
Aukščiausiosios Tarybos pavedimu V.Landsbergis išsiuntė laišką TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui, atsakydamas į jo reikalavimą atšaukti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Laiške patvirtinama, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirengusi pradėti dialogą su TSRS bei aptarti, kaip užmegzti naujus valstybinius ryšius tarp TSRS ir Lietuvos Respublikos.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria remiami reikalavimai išsaugoti Lietuvos demokratines laisves bei istorines teises, reikalaujama iš TSRS ir Lietuvos vyriausybių pradėti konstruktyvų dialogą ir derybomis pasiekti sprendimo, kuriame atsispindėtų Helsinkio Baigiamojo Akto dvasia. Rezoliucijoje perspėjama, kad TSRS mėginimas jėga išlaikyti savo dominavimą Lietuvoje turės katastrofiškų pasekmių TSRS santykiams su Europos valstybėmis.
Iki balandžio 6 d. iš Lietuvos į Kremlių pasiųsta daugiau kaip 150 tūkstančių telegramų, kuriose reikalaujama, kad būtų nutrauktos visos TSRS prievartos akcijos Lietuvoje.
Lietuvos Vyriausybė priėmė potvarkį, kuriuo Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos ir vykdomieji komitetai įpareigoti sustabdyti karinės įskaitos vedimą, neteikti tarybiniams kariniams komisariatams jaunuolių, turinčių registruotis šaukimo apygardose, sąrašų bei kitų dokumentų.
LKP CK sekretorius A.Brazauskas pasirašo laišką TSKP CK Generaliniam sekretoriui M.Gorbačiovui dėl nuosavybės teisės į partijos turtą.
Balandžio 7 d. Vingio parke įvyko mitingas. Dalyvavo apie 300 tūkstančių žmonių, tai buvo Lietuvos žmonių atsakymas Maskvai: “Kelio atgal nėra”.
TSRS priima įstatymą “Dėl klausimų, susijusių su sąjunginės respublikos išstojimo iš TSRS, sprendimo tvarkos”.
Papildomuose rinkimuose į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinkti 7 deputatai. Jie tapo pirmaisiais parlamentarais, išrinktais Nepriklausomoje Lietuvoje.
Balandžio 9 d. Įvyko TSRS Prezidento Tarybos posėdis, kuriame apsvarstyta situacija Lietuvoje.
Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių šaukimo į TSRS ginkluotąsias pajėgas”.
Balandžio 10 d. Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą “Dėl Lietuvos valstybės herbo”.
AT Pirmininkas V.Landsbergis pasirašė laiškus dėl neteisėtų veiksmų tęsimo Pabaltyje M.Gorbačiovui, Danijos ir Norvegijos tautoms, Gruzijos TSR Aukščiausiajai Tarybai.
Lietuvos Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė išsiuntė telegramą TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui ir TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkui N.Ryžkovui, siūlydama TSRS Vyriausybei pradėti rengti derybas bei atitinkamus susitarimus dėl viso su TSRS ir Lietuvos Respublikos interesais susijusių klausimų komplekso.
LKP CK spaustuvėje tarybiniai kareiviai ir LKP/TSKP platforma atstovai sustabdė Lietuvos laikraščių spausdinimą. Atsakydami į tai, spaustuvės darbininkai atsisakė spausdinti Maskvoje leidžiamų laikraščių tiražus.
Balandžio 12 d. Vilniuje pasirašytas susitarimas dėl Baltijos rinkos galiojimo iki 2000 m., komunikatas “Apie Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybių vadovų susitikimą ekonominio bendradarbiavimo klausimais”, Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonominio bendradarbiavimo sutartis.
Prie Aukščiausiosios Tarybos įvyko studentų manifestacija. Dalyvavo 10 tūkst. jaunuolių su šūkiu “Lietuva turi būti laisva”.
TSRS deputatų Tarpregioninės grupės Koordinacinės tarybos posėdyje buvo apsvarstyta situacija Lietuvoje. Buvo nutarta pasiųsti TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui bei Lietuvos Respublikos AT Pirmininkui Vytautui Landsbergiui kreipimąsi su prašymu nedelsiant pradėti derybas.
Balandžio 13 d. TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas ir TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas N.Ryžkovas atsiuntė Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybai raštą, kuriuo įspėjama, kad jeigu per dvi dienas Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ir Ministrų Taryba neatšauks savo nutarimų, tai bus duoti nurodymai nebetiekti į Lietuvos TSR iš kitų sąjunginių respublikų tos produkcijos, kuri realizuojama užsienio rinkoje laisvai konvertuojama valiuta. Rašte taip pat reikalaujama, kad Lietuvoje būtų atstatyta padėtis, kuri buvo iki 1990 m. kovo 11 dienos.
Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkui Ričardui Bačkiui pavestos Lietuvos Respublikos delegato funkcijos Prancūzijoje.
Balandžio 15 d. Tarybiniai kariniai komisariatai Lietuvoje pradėjo šaukimą į Tarybinę armiją. Lietuvos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į gyventojus, prašydama padėti slapstytis jaunuoliams, atsisakiusiems tarnauti okupacinėje armijoje.
Balandžio 17 d. Vilnuje įvyko LKP CK I-ojo sekretoriaus A.Brazausko ir Latvijos nepriklausomos komunistų partijos pirmininko I.Kezbero susitikimas.
Balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos santykių plėtojimo”.
AT Pirmininko V.Landsbergio atsakymas M.Gorbačiovui bei N.Ryžkovui dėl galimų ekonominių sankcijų. Išreiškiamas apgailestavimas dėl TSRS pozicijos ir metodų.
Nutrauktas naftos tiekimas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Lietuvos ekonominės blokados pradžia.
JAV Prezidentui D.Bušui buvo įteiktas Lietuvos Aukščiausios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio laiškas, kuriame prašoma pripažinti Lietuvos Vyriausybę.
Prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Lietuvos muitinė.
Balandžio 18-24 d. Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė, ieškodama išeities iš ekonominės blokados, lankėsi Osle, Kopenhagoje ir Stokholme.
Balandžio 19 d. Įvyko Vilniuje Lietuvos laisvųjų profsąjungų suvažiavimas. Nutarta įkurti Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją.
Lietuvai nutrauktas dujų tiekimas. Lietuvos Vyriausybė sudarė komisiją Lietuvos ūkio aprūpinimo kuru ir kitais energetiniais ištekliais klausimams koordinuoti. Jos pirmininku paskirtas vicepremjeras A.Brazauskas.
Balandžio 20 d. Vicepremjeras A.Brazauskas Aukščiausios Tarybos posėdyje padarė pranešimą apie TSRS pradėtos ekonominės blokados Lietuvai pasekmes.
Ginkluoti tarybiniai kareiviai Vilniuje užgrobė Lietuvos leidybos įmonės “Spauda” spaustuvę ir spaustuvės pastatus, esančius Maironio gatvėje. Užgrobimo metu buvo sužalota apie 30 žmonių, tarp jų – Aukščiausios Tarybos deputatas Z.Vaišvila.
Aukščiausios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis pasiuntė raštą TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui dėl tarybinės kariuomenės ginkluotų būrių nusikalstamo savivaliavimo ir civilinių gyventojų sumušimo Vilniuje, užgrobiant periodinės spaudos redakcijų ir spaustuvės pastatus.
Balandžio 21 d. Dvi dienas vyko antrasis Sąjūdžio suvažiavimas.
TSKP organizacija (platformininkai) Lietuvoje pradeda renginį, pavadindama jį LKP XXI suvažiavimu.
Įvyko Lietuvos lenkų sąjungos II suvažiavimas. Suvažiavime pritarta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui.
Balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdymo sudarymo”.
Balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą “Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomosios blokados sąlygomis”.
Protestuodamas prieš TSRS paskelbtą blokadą Maskvoje priešais Didįjį teatrą susidegino 52 metų marijampolietis Stanislovas Žemaitis.
Balandžio 27-30 d. Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė lankėsi Kanadoje (Monrealyje, Otavoje, Toronte).
Balandžio 30 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos valstybinio visuomeninio blokados fondo nuostatų ir šio fondo komisijos patvirtinimo”.
Gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą “Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo”.
Gegužės 3 d. Prasidėjo Ministrės Pirmininkės K.Prunskienės vizitai į JAV ir Vakarų šalis. Gegužės 4 d. ji susitiko su JAV Prezidentu D.Bušu ir gegužės 9 d. – su Didžiosios Britanijos Ministre Pirmininke M.Tetčer.
Gegužės 8 d. Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimus TSRS Aukščiausiajai Tarybai “Dėl smurtinių veiksmų prieš deputatą Z.Vaišvilą ir kitus asmenis”, “Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metais”, Įmonių įstatymą.
Gegužės 10 d. Kretingoje pradėta siurbti lietuviška nafta.
Gegužės 12 d. Taline pasirašytas Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkų susitikimo komunikatas, deklaracija “Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos santarvės ir bendradarbiavimo”, pareiškimas “Dėl narystės Europos bendradarbiavimo ir saugumo konferencijoje”, laiškas TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui dėl Baltijos šalių nepriklausomybės atstatymo ir įgyvendinimo, laiškas JAV Prezidentui, artėjant aukščiausio lygio susitikimui Vašingtone.
“Chartijos 77” pareiškimas, kuriame pranešama, kad Čekijoje ir Slovakijoje vyksta Lietuvą remiančios demonstracijos. “Chartija 77” besąlygiškai remia Lietuvos nepriklausomybę.
Gegužės 14 d. Strasbūre, Europos parlamento sesijoje, svečių teisėmis pirmą karą dalyvauja Lietuvos delegacija.
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas paskelbė, kad Estijos ir Latvijos siekiai išstoti iš TSRS teisiškai nepagrįsti.
Gegužės 15 d. Šalčininkų rajono Liaudies deputatų taryba nusprendė vadovautis TSRS bei Lietuvos TSR įstatymais ir atsisakė pripažinti Kovo 11-osios Aktą.
Gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė keipimąsi “Į pirmąjį Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos liaudies deputatų suvažiavimą” dėl Lietuvos Respublikos įmonių pastangų išlaikyti nusistovėjusius ryšius.
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės pareiškimas dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų įgyvendinta Lietuvos valstybės nepriklausomybė.
Gegužės 17 d. TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas priėmė Lietuvos Ministrę Pirmininkę K.Prunskienę. Ji perdavė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtus dokumentus.
Gegužės 18 d. Vilniuje, Sporto rūmuose, prasidėjo Lietuvos kultūros kongresas.
Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų įvyko nesankcionuotas mitingas, kurį organizavo Lietuvos TSR piliečių komitetai prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Gegužės 19 d. Nepriklausomybės aikštėje įvyko Lietuvos darbininkų Sąjungos mitingas, kuriame pasmerkta ekonominė blokada.
Laikraštyje “Za rodinu” paskelbtas Tarybų Sąjungos Pabaltijo karinės apygardos kariškių kreipimasis į LTSR AT ir MT dėl neva tai iš Lietuvos pusės organizuojamų pagrobimų karių, priklausančių Tarybų Sąjungai.
Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl kai kurių kovo 11 d. aktų punktų sustabdymo derybų su TSRS laikotarpiui ir pareiškimą pasaulio tautoms “Dėl Lietuvos Respublikos ekonominės blokados”.
Prasidėjo dvi dienas trukęs TSRS Prezidento M.Gorbačiovo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Tarybų Sąjungoje E.Bičkausko susitikimas, kuriame M.Gorbačiovas pareiškė neprieštaraująs, kad Lietuva išstotų iš TSRS.
Tarptautinio P.E.N. klubo nariai, susirinkę į 55 kongresą, gegužės 6-13 d. paskelbia rezoliuciją dėl Baltijos šalių padėties ir žodžio laisvės palaikymo Baltijos šalyse.
Gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba panaikino Šalčininkų rajono Tarybos gegužės 15 dienos sprendimą.
Gegužės 26 d. Maskvoje įvyko Lietuvos darbininkų sąjungos piketas, kuriame protestuojama prieš Lietuvos ekonominę blokadą.
Pasirašyta bendra Baltijos šalių deklaracija “Dėl TSRS Prezidento M.Gorbačiovo mandato aukščiausio lygio susitikime su JAV Prezidentu G.Bushu Vašingtone”.
Gegužės 30 d. Prahoje, ČSFR Prezidentas V.Havelas ir ČSFR federalinio susirinkimo pirmininkas Z.Ičinskis susitiko su V.Landsbergiu.
Gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos pripažinimą priėmė Moldavija.
Birželio 1 d. Vilniuje Kalnų parke įvyko Maskvos deputatų, Lietuvos ir Rusijos demokratinių partijų, judėjimų atstovų mitingas “Lietuva ir Rusija šiandien ir rytoj”.
Įvyko Vilniaus krašto vietinių tarybų deputatų II suvažiavimas Šalčininkų rajone Zavišonių kaime. Suvažiavimas priėmė deklaraciją dėl “nacionalinio teritorinio savivaldos vieneto su savo statusu” įkūrimo.
Birželio 2 d. Rygoje įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų, Estijos Kongreso ir Latvijos Respublikos piliečių kongreso iniciatyvinės grupės pasitarimas. Pagrindinis pasitarimo siūlymas – įkurti konsultacinį organą – Nuolatinį Baltijos Valstybių Pasitarimą.
Birželio 3 d. Brazilijoje Tradicijų, šeimos ir nuosavybės asociacija pradėjo rinkti parašus po peticija, palaikiusia Lietuvoje nepriklausomybę. Surinkta daugiau kaip 700000 parašų.
Birželio 6 d. Jūrmaloje (Latvijoje) įvyko Baltijos Valstybių Tarybos posėdis. Priimti pareiškimai dėl trijų šalių siekio tapti JTO nare, “Dėl Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos nuolatinių gyventojų teisių ir laisvių vieningų teisinio reguliavimo principų”.
Birželio 11 d. TSRS Ministro Pirmininko N.Ryžkovo kvietimu į Maskvą atvyko Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė ir jos pavaduotojas A.Brazauskas. Pokalbiuose buvo keliami šie klausimai: derybų pradžia ir sąlygos; TSRS vykdomos Lietuvos ekonominės ir transporto blokados nutraukimas; Lietuvos jaunuolių, į kuriuos pretenduoja TSRS ginkluotosios pajėgos, problemos išsprendimas susitarimu, o ne jėga; TSRS valdžios trukdymai įvažiuoti į Lietuvą užsieniečiams.
Birželio mėn. 12 d. Maskvos Kremliuje įvyko visų TSRS respublikų Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkų posėdis, kuriame dalyvavo TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas ir Pabaltijo respublikų Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai. Kalbant apie blokadą, kiti pritarė, kad tikrai ji kenksminga ir turi būti nutraukta. V.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva turi teisę pasirinkti savo kelią. M.Gorbačiovas nebereikalavo atsisakyti Pabaltijo valstybių nepriklausomybės deklaracijų – pradėsiąs derybas, jei deklaracijos bus “užšaldytos”.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį ir Estijos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkę Marju Lauristin priėmė Rusijos TFSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas B.Jelcinas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos akto”, patvirtino Vilniaus universiteto statutą.
Birželio 13 d. JAV Prezidentas G.Bushas pasirašė dokumentą, skelbiantį birželio 14-ąją Pabaltijo laisvės dieną. Maskvoje įvyko TSRS Ministrų Tarybos Pirmininko N.Ryžkovo susitikimas su Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke K.Prunskiene
Birželio 14 d. Gedulo ir Vilties dienos paminėjimas.
Birželio 15 d. Nepriklausomybės aikštėje mitingas TSRS invazijos 50-mečiui prisiminti.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl 1940 m. birželio 15 d. Tarybų Sąjungos įvykdytos ginkluotos aneksijos ir okupacijos, dėl tolesnio Lietuvos kovo 11-osios akto nepripažinimo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į JTO Generalinį sekretorių P. De Kueljarą, prašydama įtraukti Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių klausimą į JTO Generalinės Asamblėjos artimiausios sesijos darbotvarkę.
Birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos pozicijos įtvirtinant valstybingumą. Nutarime siūloma Aukščiausiajai Tarybai paskelbti laikiną moratoriumą derybų su Tarybų Sąjunga laikotarpiui. Moratoriumą reikėtų skelbti dabar, bet įsigaliotų jis tik po to, kai bus atšaukta blokada Lietuvai ir susitarta dėl derybų.
Birželio 18 d. Rygoje vyko Sąjūdžio, Latvijos Tautos fronto ir Estijos Liaudies fronto Baltijos II-ji asamblėja.
Įvyko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės bendras pasitarimas. Lietuvos Vyriausybė pasiūlė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m.kovo 11 d. Akto “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” laikino moratoriumo projektą.
K.Prunskienė ir R.Ozolas išvyko į Graikiją, kur susitiko su šios šalies Ministru Pirmininku, verslininkais.
Birželio 19 d. Aukščiausioji Taryba pradeda svarstyti Vyriausybės pasiūlytą projektą dėl laikino moratoriumo paskelbimo Kovo 11-osios aktui.
Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje įvyko Sąjūdžio miesto tarybos mitingas, kuriame pasisakyta prieš Kovo 11 d. akto moratoriumą.
Birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos 1990 m. gegužės 24 d. priimtų dokumentų”.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje įvyko pirmasis sutarčių su TSRS parengimo posėdis.
Sudaryta Valstybinės lietuvių kalbos komisija.
Birželio 25 d. Pradėtas Lietuvos Respublikos pilietybės pažymėjimų išdavimas.
Birželio 26 d. Maskvoje susitiko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis, jo pavaduotojas Č.Stankevičius ir Vyriausybės atstovas TSRS E.Bičkauskas su TSRS Prezidentu M.Gorbačiovu. Susitikimo metu aptartos dvišalių santykių problemos ir TSRS-Lietuvos derybų galimybės.
Birželio 28 d. Priimtas bendras 3-jų Baltijos šalių komunistų partijų kreipimasis į TSRS KP XXVIII suvažiavimą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės siekių.
Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Peresas De Kueljaras pasakė, jog jis stebi Pabaltijo respublikų situaciją, tačiau kol kas nemato galimybės joms įsijungti į Jungtinių Tautų Organizaciją.
Birželio 29 d. Lietuvos parlamentas paskelbė Kovo 11 akto moratoriumą. Projektas (iš viso keturioliktas) buvo priimtas 69 balsais; 35 balsavo prieš ir 2 susilaikė. Pareiškime sakoma, kad 100 dienų
moratoriumas įsigalios tiktai nuo derybų su TSRS pradžios. Bus laikinai sustabdyti tik iš to akto kylantys teisiniai veiksmai. Moratoriumas gali būti pratęstas arba atšauktas. Jis savaime neteks galios nutrūkus deryboms. Moratoriumas taip pat neteks galios, jeigu Lietuvos Respublikos dabartinė Aukščiausioji Taryba nebegalėtų normaliai vykdyti valstybinės valdžios funkcijų.
Birželio 30 d. Baltijos Valstybių Taryba Taline (Estija) priėmė deklaraciją “Dėl valstybinės nepriklausomybės”.
Kremliuje nutarta nutraukti Lietuvos blokadą iki derybų pradžios.
Liepos 3 d. Vilniuje įvyko Baltijos Respublikų teisingumo ministrų pasitarimas.
Liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl pasirengimo tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga”.
Liepos 6 d. TSRS Užsienio reikalų ministerija konsulinėms tarnyboms išsiuntė aplinkraštį, kuriame nurodoma, jog apribojimai įvažiuoti į Lietuvą panaikinami tam laikotarpiui, per kurį vyks derybos tarp TSRS ir Lietuvos TSR.
Prasidėjo Tautinė dainų šventė.
Sudaryta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti.
Liepos 7 d. Nutraukta Lietuvos geležinkelio blokada.
Liepos 8 d. Rusijos TFSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas B.Jelcinas ir Ministras Pirmininkas I.Silajevas laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį ir Ministrę Pirmininkę K.Prunskienę, siūlydami nedelsiant pasirašyti “abipusiai naudingo bendradarbiavimo sutartį 1991 metams”.
Liepos 9 d. TSRS Prezidento M.Gorbačiovo įsaku sudaryta TSRS delegacija deryboms su Lietuvos Respublika. Delegacijos sudėtyje 12 ministrų ir jų pavaduotojų, 11 kitų aukštų pareigūnų. Delegacijos vadovu paskirtas TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas N. Ryžkovas.
Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSRS komisijos” ir “Dėl Valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms Lietuvos Respublikos ir TSR Sąjungos deryboms formavimo”.
Liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė kreipimąsi į Tarybų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, kuriame kviečiama “panaikinti neteisėtą 1940 m. rugpjūčio 3 d. TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų Taikos sutartis”.
JAV valstybės sekretorius J.Beikeris Vašingtone susitiko su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru A.Saudargu ir Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo komisijos pirmininku G.Šerkšniu. Svarbiausias aptartas klausimas buvo artėjančios Lietuvos Respublikos ir TSRS derybos.
Liepos 13 d. Patvirtintas Lietuvos policijos akademijos laikinasis statutas ir priesaikos tekstas.
Liepos 15 d. Paminėtos Žalgirio mūšio 580 metinės.
Liepos 16 d. Įvyko bendras AT vadovybės, AT Prezidiumo ir Vyriausybės posėdis. Svarbiausias klausimas – pasirengimas deryboms su TSRS.
Liepos 17 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstatymą.
Liepos 20 d. Maskvoje TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas, susitikęs su Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke K. Prunskiene ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju B.Kuzmicku, ragino Lietuvą derybas pradėti tuojau.
Liepos 21 d. Vėl pradėjo veikti pasienio punktas Lazdijuose.
Atvyko lėktuvas su 50 Sibire žuvusių tremtyje lietuvių palaikais.
LTSR piliečių komitetas, LKP, LKJS, “Vienybė-Jedinstvo-Jednosc”, “Rusų liaudies sąjunga” organizuoja mitingą 50-osioms Tarybų valdžios Lietuvoje metinėms pažymėti.
Liepos 22-23 d. Varšuvoje įvyko Vidurio Rytų Europos šalių konferencija. Lietuvai atstovavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai Č.Okinčicas ir V.Plečkaitis. Sudaryta laikinoji Vidurio Rytų Europos forumo koordinacinė taryba.
Liepos 26 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo” (3 ha), “Dėl Lietuvos ekonomikos reformos”.
Vilniaus rajono tarybos III sesija patvirtino “Lietuvos Respublikos Vilniaus lenkų nacionalinio rajono statusą”.
Liepos 27 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis ir Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė išvyko į Maskvą suvienodinti moratoriumo sąvokos sampratos. Lietuvos Respublikos ir TSRS valdžios atstovų susitikime buvo kalbėtasi ir Lietuvos sienų apsaugos klausimais.
Įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir RTFSR Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkų susitikimas. Jo metu buvo nutarta nedelsiant pradėti dvišales valstybines sutartis tarp Baltijos šalių ir RTFSR. Priimtas pareiškimas “Dėl sutarčių su Rusija” (geriausia formulė “3+1”) bei kiti pareiškimai dėl teritorinių pretenzijų ir t.t.
Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą.
Liepos 31 d. Lietuvos spaudoje paskelbtas 31 intelektualo “Kreipimasis į Lietuvos žmones”, sukėlęs audringas diskusijas. Jame kritikuojamas Aukščiausiosios Tarybos nelankstumas, santykių su Vyriausybe įtampa, siūloma mąstyti apie Steigiamojo Seimo rinkimų organizavimą.
Rugpjūčio 5 d. Taline įvyko Latvijos, Lietuvos, Ministrų pirmininkų susitikimas su RTFSR, Estijos, Baltarusijos, Moldovos, Leningrado miesto, Maskvos miesto atstovais. Pasirašytas kreipimasis “Dėl respublikų vyriausybių vadovų ekonominio pasitarimo sušaukimo”.
Rugpjūčio 6 d. Kaune demontuoti Lenino ir Keturiems komunarams paminklai.
LKP (TSKP) reikalaujant, Vilniuje ir Klaipėdoje Lenino ir generolo Černiachovskio paminklus pradeda saugoti TSRS vidaus kariuomenė.
Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino, kad Lietuva pasirengė deryboms.
Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės pareiškimas TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui ir Ministrų Tarybos Pirmininkui N. Ryžkovui dėl Lietuvos jaunuolių atsisakymo tarnauti TSRS kariuomenėje.
Rugpjūčio 8 d. Sudarytos politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSRS ekspertų grupės.
Rugpjūčio 10 d. Maskvoje įvyko Lietuvos Respublikos ir TSRS komisijos narių pasirengimo deryboms tarp Lietuvos Respublikos ir TSRS susitikimas. Įteiktas derybų protokolo projektas.
Rugpjūčio 11 d. Paskelbtas Lietuvos Respublikos ir Lietuvių išeivijos atstovų kreipimasis į Pasaulio Tautas ir Valstybes.
Rugpjūčio 15 d. Į Vilnių deryboms atvyko RTFSR delegacija, vadovaujama RTFSR Ministrų Tarybos Pirmininko I.Silajevo. Pasirašytas Lietuvos Respublikos ir RTFSR susitarimas dėl prekybinių ir ekonominių ryšių 1991 metais, pasirašytas komunikatas. Vyriausybių vadovai pasirašė bendrą komunikatą, kuriame pasakyta, kad šalių susitarimas nereiškia nė vienos iš pusių įjungimo į jokią sąjungą ar sandraugą.
Vilniuje iš Spaudos rūmų išsikraustė TSRS vidaus kariuomenė.
Rugpjūčio 18 d. Vilniuje įvyko Lietuvos valstiečių sąjungos steigiamasis suvažiavimas.
Rugpjūčio 21 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės delegacijos narių patvirtinimo”.
Rugpjūčio 22 d. Tarybiniai kareiviai Vilniuje apleido Spaudos rūmus, leidyklos pastatus Maironio gatvėje, tačiau dar liko Lietuvos KP (TSKP) komitete, Lietuvos KP archyve, Respublikos prokuratūroje, Aukštojoje partinėje mokykloje ir Politinio švietimo namuose.
Rugpjūčio 23 d. Sąjūdis organizavo Lazdijuose akciją “Europos kelias” – Molotovo-Ribentropo pakto 51 metinėms paminėti.
Rugpjūčio 28 d. Osle įvyko LR AT Pirmininko V.Landsbergio ir Norvegijos Ministro Pirmininko Jano Pero Sinsės susitikimas.
Iš Irkutsko (TSRS) atgabenti tremtinių palaikai.
Rugpjūčio 31 d. TSKP CK reikalų valdyba be LKP žinios perdavė TSKP organizacijai visą Lietuvos KP turtą.
Rugsėjo 4 d. LLL pradėjo bado akciją Nepriklausomybės aikštėje. Reikalavimas – Vyriausybės atsistatydinimas.
Rugsėjo 5 d. Baltijos Valstybių Taryba priėmė pareiškimą “Dėl būsimojo Vokietijos problemos tarptautinio politinio sureguliavimo ir Helsinkio proceso plėtojimo”.
Rugsėjo 6 d. P.Cidziko organizuotas dvasinis kryžiaus aukos žygis Maskvon. “Eidami apie Kremlių kryžium, parodysim pasauliui, kad norim taikiai ir gražiai atsigiminiuoti” – St. Stanilevičiaus žodžiai apie šį žygį.
Rugsėjo 10 d. Į Maskvą išvyko piketuotojai dalyvauti piketuose prie Tarptautinio pasitarimo Vokietijų susivienijimo klausimu, reikalaudami, kad bet kokie sprendimai dėl Lietuvos būtų priimami dalyvaujant Lietuvos atstovams.
Rugsėjo 13 d. Išdraskytas kalnas, nuridentas paminklinis akmuo, pastatytas liepos 8 d. Medininkuose minint Mindaugo karūnavimo 737 m.
Taline susitiko trijų Baltijos valstybių prekybos ministrai. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Rugsėjo 20 d. K.Prunskienė susitiko su JAV ambasadoriumi Maskvoje Dž.Metloku. Rugsėjo 22-23 d. Vilniuje vyko savivaldybių Sąjūdžio deputatų suvažiavimas.
Rugsėjo 24 d. Islandijos užsienio reikalų ministras J.B.Hannibalsonas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad stebėtojo statusas Lietuvai, Latvijai ir Estijai turi būti suteiktas ir kad nepriklausomybė yra vienintelis būdas TSRS – Pabaltijo klausimui išspręsti. Osle įvykusioje JTO Generalinėje Asamblėjoje Islandijos URM konsulas H.Olofsonas paragino pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybę
Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė susitiko su TSRS Prezidentu M.Gorbačiovu.
Rugsėjo 27 d. Vilniuje posėdžiavo Lietuvos lenkų sąjungos valdybos nariai. Jie priėmė lenkų tautinio, o ne teritorinio darinio Lietuvoje kūrimo idėją.
Briuselyje atidarytas Lietuvos krikščionių demokratų partijos informacijos centras.
Rugsėjo 29-30 d. Vilniuje įvyko Lietuvių tautininkų sąjungos atkuriamasis suvažiavimas.
Spalio 2 d. Maskvos Kremliuje įvyko pirmasis TSRS ir Lietuvos Respublikos delegacijų susitikimas, skirtas dvišalių derybų pasiruošimui. Pasikeista nuomonėmis apie būsimų derybų problematiką ir procedūrą.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai priėmė pareiškimą, kuriame paskelbė, kad Vokietijos susivienijimas nėra II pasaulinio karo padarinių likvidavimo pabaiga.
Įvyko Vilniaus krašto lenkų suvažiavimas Eišiškėse. Paskelbta deklaracija dėl lenkų nacionalinio – teritorinio krašto su autonominiu statusu Lietuvos sudėtyje sudarymo.
Spalio 4 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės pareiškimas dėl vadinamos “lenkų kortos” panaudojimo lenkų teritorinio vieneto steigimui.
Spalio 5 d. Jūrmaloje (Latvijoje) įvyko trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimas. Tartasi dėl vieningų pozicijų kainų ir vidaus rinkos formavimo klausimu.
Spalio 9 d. Priimtas Lietuvos Respublikos muitinės laikinasis įstatymas.
Spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino pasienio ekonominių apsaugos postų išdėstymą.
Akredituotas Latvijos Respublikos Laikinasis reikalų patikėtinis Albertas Sarkanis.
Spalio 12-13 d. Vilniuje įvyko steigiamasis Žemdirbių sąjungos suvažiavimas.
Spalio 19 d. Taline įvyko Baltijos Valstybių Tarybos posėdis, kuriame buvo svarstoma politinė ir ekonominė situacija Baltijos šalyse. 1990 m. spalio 19 d. Taline Baltijos Valstybių Taryba susitiko su Šiaurės Tarybos delegacija. Baltijos šalys pageidavo gauti Šiaurės Taryboje stebėtojo statusą.
Spalio 20-21 d. Įvyko Nepriklausomybės partijos steigiamasis suvažiavimas.
Spalio 26-27 d. Vilniuje įvyko Lietuvos jaunimo forumo suvažiavimas.
Spalio 27-28 d. JAV Kongrese buvo svarstyti projektai dėl paramos (finansinės) suteikimo trims Baltijos valstybėms.
Lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo ir Vyriausybės pareiškimas dėl TSRS kariuomenės veiksmų, savivalės, grobiant jaunuolius į kariuomenę.
Lapkričio 7 d. TSRS kariuomenės daliniai surengė karinį paradą, be to, desantininkai bandė užimti Lietuvos konservatoriją, sužaloti Lietuvos piliečiai. LR AT Pirmininkas V.Landsbergis pareiškė protestą.
Lapkričio 8 d. Aukščiausioji Taryba priėmė laikinąjį pasienio apsaugos tarnybos įstatymą, nutarimus “Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų patvirtinimo”, “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų tarnybos TSRS ginkluotosiose pajėgose”.
Lapkričio 14 d. Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė lankėsi Maskvoje išsiaiškinti ekonominės situacijos, kuri susidarė po lapkričio 10 d. įvykusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų vadovų derybų su TSRS Vyriausybe dėl prekybinių ir ekonominių ryšių 1991 metais.
Lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje vardiniu balsavimu patvirtinta nuostata, jog buvusiems nekilnojamojo turto savininkams įstatymo numatyta tvarka bus grąžintas turtas arba kompensuoti nuostoliai. Vienbalsiai nuspręsta pripažinti nuosavybės teisės tęstinumą.
Lapkričio 17 d. Vilniuje įvyko piketas prie Šiaurės miestelio su šūkiais “Okupantai lauk”. TSRS kariškiai šaudė, panaudojo smurtą prieš civilius gyventojus. Okupacinė TSRS armija užpuolė prie karinio miestelio civilių žmonių piketą. Užpuolimo metu sužaloti žmonės.
Lapkričio 17 d. Briuselyje pradėjo darbą Lietuvos Informacijos Centras.
Lapkričio 18 d. Pabaltijo valstybių užsienio reikalų ministrai susitiko su JAV valstybės sekretoriumi J.Bakeriu, kurį A.Saudargas informavo apie Maskvoje nutrūkusį dialogą su Lietuva. J.Bakeris vėl garantavo JAV paramą, bet pridūrė, jog JAV nenori įsivelti į konfliktą su TSRS dėl Pabaltijo.
Paryžiuje vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarime, kuriame Baltijos šalims buvo leista dalyvauti svečio statusu, Tarybų Sąjungos delegacija vetavo Baltijos šalių, kaip nepriklausomų valstybių, dalyvavimą.
Lapkričio 19 d. Vilniuje naktį nukeltas V.Kapsuko paminklas, kurį anksčiau saugojo tarybinės kariuomenės šarvuočiai.
Maskvoje įvyko Lietuvos Respublikos ir TSRS ekspertų grupių armijos ir gynybos klausimais susitikimas.
Lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
Lapkričio 21 d. Baltijos valstybių Taryba priėmė kreipimąsį į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos AT dėl atvirų TSRS grasinimų Baltijos šalims.
Lapkričio 23 d. Iš Giedraičių į Vilnių, o vėliau į Kauną pervežti perlaidojimui Nežinomo kareivio palaikai.
Dvi dienas Kaune vyko steigiamasis Lietuvos Šaulių sąjungos suvažiavimas.
Patvirtintas muitinių ir muitinės postų išdėstymas Lietuvoje.
Lapkričio 24 d. Dvi dienas Vilniuje vyko steigiamasis Lietuvos liberalų sąjungos kongresas.
Vilniuje Profsąjungų rūmuose įvyko Rytų Lietuvos atstovų suvažiavimas.
Gruodžio 1 d. Įvyko trijų Baltijos valstybių Aukščiausiųjų Tarybų bendras posėdis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų deputatai susirinko Vilniuje į bendrą posėdį, kuriame dalyvavo 59 iš 105 estų, 201 iš 220 latvių ir 102 iš 141 lietuvių deputatų. Jungtinė sesija priėmė penkis dokumentus: “Kreipimąsi į pasaulio šalių parlamentus”, “Kreipimąsi į IV TSRS liaudies deputatų suvažiavimą”, “Kreipimąsi į Baltijos valstybių gyventojus ir tarybinius kariškius”, rezoliucijas “Dėl tarpparlamentinės darbo komisijos sudarymo”, “Dėl tautinio lygiateisiškumo”.
Gruodžio 2 d. Į Lietuvą atvyko Tarptautinės šeimos tradicijų ir nuosavybės gynimo bendrijos (TFP) atstovai iš devynių šalių. Jie įteikė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui raštą, kuriuo reiškiamas solidarumas su valstybinės nepriklausomybės siekiančia Lietuva. Taip pat jie įteikė 5,2 mln. parašų, surinktų valstybėse, fotokopijas. 3,5 mln.parašų jie surinko Brazilijoje, Čilėje, Ekvadore, Kolumbijoje. JAV surinkta 833 tūkst. parašų.
Gruodžio 8 d. Dvi dienas Vilniuje vyko LKP neeilinis suvažiavimas. Jame LKP tapo Lietuvos demokratine darbo partija.
Taline įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. Svarstyti aktualūs Baltijos šalių gyvenimo klausimai, pasirašytas pareiškimas “Dėl branduolinio ginklo neplatinimo”.
Taline atidaryta Lietuvos atstovybė Estijoje.
Gruodžio 10 d. V.Landsbergis Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV Prezidentu G.Bushu. Apie šį susitikimą Baltieji rūmai paskelbė specialų pareiškimą. Jame rašoma: “Prezidentas pabrėžė, kad JAV nori taikingo Pabaltijo-TSRS klausimo sprendimo, ir išreiškė viltį, kad TSRS valdžia konstruktyviai dirbs su Pabaltijo lyderiais, vengdama grasinimų, bauginimų ir jėgos panaudojimo”.
Gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Policijos įstatymą.
Gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą “Dėl buvusių TSRS liaudies deputatų iš Lietuvos nedalyvavimo IV TSRS liaudies deputatų suvažiavime”.
Gruodžio 19 d. Vilniuje įvyko Baltijos valstybių Rusų bendruomenių, palaikančių šių valstybių nepriklausomybės siekius, rusų kultūros konferencija.
Gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė pareiškimą dėl TSRS karinių vadovų TASS-o kanalais platinamos informacijos ir įtampos didinimo, kreipimąsi į Tarybų Sąjungos Prezidentą M.Gorbačiovą dėl TSRS ginkluotų kariškių patruliavimo įvedimo Klaipėdoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nota dėl TSRS Ginkluotųjų Pajėgų dalių ginkluoto patruliavimo Klaipėdos mieste.
Gruodžio 22 d. Vilniuje įvyko steigiamasis Lietuvos politinių kalinių sąjungos suvažiavimas.
Gruodžio 24 d. Islandijos parlamentas priima rezoliuciją, kuria dar sykį pareiškia paramą Lietuvos Nepriklausomybei.
Gruodžio 27 d. 15 ginkluotų tarybinių karių jėga užgrobė buvusias DOSAAF CK patalpas Vilniuje J.Basanavičiaus gatvėje.

1991 metai
Sausio 1 d. TSKP skyriaus Lietuvoje atstovai pareikalavo likviduoti sargybos postą buvusiame LKP istorijos instituto pastate.
Sausio 2 d. Vilniuje TSRS vidaus reikalų ministerijos kariuomenė pašalina Lietuvos Respublikos policininkus iš LKP archyvo, LKP CK pastato ir juos užima.
Sausio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl žemės ūkio produkcijos superkamųjų kainų ir maisto produktų mažmeninių kainų“.
Sausio 7 d. Padidinamos maisto produktų kainos ir paskelbiama apie kompensacijas bei atlyginimų padidinimą biudžetinių organizacijų darbuotojams.
Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas leitenantas F.Kuzminas telefonu pranešė AT Pirmininkui V.Landsbergiui, kad TSRS gynybos ministro D.Jazovo įsakymu į Lietuvą bus įvesta specialios paskirties desantininkų divizija jaunuolių prievartiniam ėmimui į tarybinę armiją.
Sausio 8 d. Pasinaudodamos kainų padidinimu “Vienybės-Jedinstvos-Jiednosc” organizacija ir LKP (TSKP platformoje) prie AT rūmų surengia protesto mitingą (dalyvavo apie 3 tūkst.), kurio dalyviai bando įsiveržti į Aukščiausiąją Tarybą.
Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų įvyksta Lietuvos Respublikos nepriklausomybę palaikantis mitingas (apie 30 tūkst. žmonių).
Lietuvos Respublikos AT posėdyje nutarta sustabdyti Vyriausybės nutarimą dėl maisto produktų kainų pakėlimo. Už sustabdymą balsavo 100, prieš – 4 ir 4 susilaikė.
Kremliuje (Maskvoje) Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė susitiko su TSRS Prezidentu M.Gorbačiovu. Kalbėtasi dėl TSRS kariuomenės veiksmų Lietuvoje ir dėl prievartos imant Lietuvos jaunuolius į sovietinę armiją.
Ministrė Pirmininkė K.Prunskienė pareiškia apie visos Vyriausybės in corpore atsistatydinimą (AT deputatai balsavo – 72 už, 8 prieš, 22 susilaikė).
Į Karmėlavos aerouostą atvyksta tarybiniai desantininkai, Šiaulių kariniame aerouoste nusileido daugiau negu 30 karinių lėktuvų su desantininkais. Manoma, kad į Pabaltijo šalis atsiųsta 6 tūkst., kitais duomenimis – apie 30 tūkst. desantininkų.
JAV ambasadorius Maskvoje J.Matlockas susitiko su dar pareigas einančiu TSRS UR ministru E.Ševardnadze ir aptarė Pabaltijo valstybių padėtį. Ambasadorius priminė, kad Amerika palaiko Pabaltijo žmonių siekius kontroliuoti ir spręsti savo likimą. JAV Baltieji rūmai apkaltino TSRS sprendimą įvesti naujus desantinės kariuomenės dalinius į Pabaltijo valstybes ir pavadino tai provokuojančiu bei priešišku veiksmu.
Londone Didžiosios Britanijos UR ministras D.Hurdas tarybinių desantininkų buvimo Baltijos valstybėse klausimą kėlė susitikime Londone su TSRS ambasadoriumi L.Zamiatinu.
Sausio 9 d. M.Gorbačiovo pavedimu TSRS AT Tautybių Tarybos pirmininkas R.Nišanovas ir jo pavaduotojas B.Oleinikovas susitinka su TSKP skyriaus Lietuvoje atstovais, kurie reikalauja Lietuvoje įvesti TSRS Prezidento valdymą.
Sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku paskiriamas Albertas Šimėnas (Balsavimo rezultatai – 78 už, 1 prieš ir 29 susilaikė).
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas atsiunčia ultimatyvų raštą Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, kuriame siūlo “nedelsiant ir visiškai atstatyti TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos galiojimą, panaikinti anksčiau priimtus antikonstitucinius aktus”.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsakydama į TSRS Prezidento M.Gorbačiovo ultimatyvų kreipimąsi į neegzistuojančios Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, pareiškė, kad ji neturi teisės, nei rinkėjų mandato atsisakyti Lietuvos Respublikos suvereniteto.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė kreipimąsi į Lietuvos žmones. Jame sakoma, kad Lietuvai atėjo lemtingos dienos.
Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų budėjo žmonės (apie 10 tūkst.) iš Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių.
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio kraštų vyriausybes ir parlamentus įspėdama, kad tarybinė kariuomenė gali užimti Lietuvos parlamentą.
Jedinstveninkai Vilniaus radijo montavimo prietaisų gamykloje, kurioje dirbo 85% rusų, paskelbė, kad bus streikuojama visose Maskvai tiesiogiai pavaldžiose įmonėse, esančiose Lietuvoje.
Sausio 11 d. 10.00 Užimta automatinė telefonų stotis ir Krašto apsaugos departamento pastatas (buvęs DOSAAF pastatas) Vilniuje Viršuliškėse.
11.30 Užimamos Krašto apsaugos patalpos Alytuje.
11.45 Tarybinės armijos Vilniaus garnizono viršininkas V.Uschopčikas informuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą apie Vilniuje prasidedančius karinius manevrus.
11.45 Tarybiniai desantininkai užima Krašto apsaugos rūmus Vilniuje.
Apie 12 val. užgrobiami Spaudos rūmai Vilniuje. Akcijoje dalyvauja šarvuočiai, tankai, desantininkai. Panaudojami koviniai šoviniai. Sužeisti 9 žmonės.
12.30 Užimamas Krašto apsaugos pastatas Šiauliuose.
13.30 Kaune užimama Krašto apsaugos departamento Kauno skyriaus būstinė ir buvęs DOSAAF’o pastatas.
16.40 Lietuvos užsienio reikalų ministras perskaito protesto notą TSRS Užsienio reikalų ministrui.
18.00 Užgrobiamas Medžioklės ir žūklės draugijos pastatas Vilniuje.
21.00 Užimamas Nemenčinės TV retransliacijos centras.
23.00 Užimama Vilniaus geležinkelio stotis, į Vilnių neįleidžiami traukiniai. Geležinkelio stoties prieigose yra apie 20 tūkst. tranzitinių keleivių. Vilniaus aerouoste neleidžiama pakilti ir nusileisti lėktuvams. Paskelbiamas visų pagrindinių transporto šakų streikas.
Vilniuje Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugoja apie 20 tūkst. žmonių.
AT rūmuose susirinkę krašto apsaugos savanoriai prisiekė ginti savo parlamentą ir jo vadovus, o prireikus – paaukoti savo gyvybes.
Vilniuje susirinko “demokratinių jėgų kongresas”, kurį sudarė “Vienybė-Jedinstvo-Jednosc”, “Interfront”, LKP ir kiti panašūs junginiai. Sudaromas “Lietuvos gelbėjimo komitetas.
Lietuvos Respublikos AT paskelbė kreipimąsi į Europos Bendrijos valstybes nares ir jų sąjungininkus.
Sausio 12 d. Lietuvos Respublikos AT priėmė nutarimą “Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti”.
1.00 Užgrobtas dar vienas Krašto apsaugos departamento pastatas Kosciuškos gatvėje.
2.00 Užimamas Lietuvos Respublikos VRM ypatingosios paskirties policijos padalinys, esantis Vilniuje Valakampiuose. Dalis Lietuvos Respublikos VRM padalinio darbuotojų pereina į TSRS vidaus kariuomenės pusę.
5.00 Užimama Policijos akademija.
11.00 Prie Druskininkų (Porečė-Druskininkai) tarybiniai kareiviai užėmė Krašto apsaugos postą, sumušė jame buvusius pareigūnus.
Lietuvos Respublikos AT lenkų frakcija paskelbė pareiškimą, palaikantį Respublikos kursą į nepriklausomybę.
Vilniuje, prie AT rūmų ir kitose vietose buvo tęsiami mitingai, palaikantys Lietuvos vadovus ir protestuojantys prieš tarybinės kariuomenės veiksmus.
Pradėtas leisti bendras laikraštis “Laisva Lietuva”. Vadovauti kariuomenės veiksmams į Vilnių atvyko TSRS gynybos ministro pavaduotojas generolas K.Ačalovas.
Vilniuje tarybiniai kareiviai užėmė Lietuvos sporto ir technikos susivienijimo “Vytis” centrinį pastatą.
TSRS Lietuvos KGB padalinio viršininkas generolas R.Marcinkus, protestuodamas dėl desantininkų veiksmų Vilniuje, nuvykęs į Maskvą, įteikė atsistatydinimo raštą.
22.00 Karinės technikos kolona išvažiuoja iš Šiaurės miestelio. Vilniuje LKP (platformininkų) miesto komitete susirinko apie 400 “darbininkų draugovių karių”, kuriems pravestas instruktažas.
“Nacionalinis gelbėjimo komitetas” per TV paskelbė pareiškimą, jog jis “laiko savo pareiga paimti valdžią respublikoje, kad atstatytų teisėtumą ir tvarką”.
Apie 24 val. nedidelė darbininkų grupė (apie 19 žmonių) pasirodė prie Lietuvos Respublikos AT rūmų su peticija, kad Aukščiausioji Taryba perduotų valdžią “Nacionaliniam gelbėjimo komitetui”.
Žmonės iš visos Lietuvos budi prie AT ir kitų strateginių objektų.
Į Varšuvą atvyko Lietuvos Respublikos UR ministras A.Saudargas.
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas, spaudžiamas Rusijos Federacinės Respublikos AT Pirmininko B.Jelcino ir kitų TSRS AT deputatų, TSRS Prezidento taryboje sudaro komisiją, kurios tikslas – rasti politinį Lietuvos dabartinės padėties sprendimą.
Rusijos TFSR AT Pirmininkas B.Jelcinas paskelbė pareiškimą, kuriuo pasmerkė karinės jėgos naudojimą Pabaltijo kraštuose.
Maskvoje įvyko daugiatūkstantinė demonstracija su plakatais “Šiandien Lietuva. Rytoj Latvija ir Estija, po dienos Rusija”.
Sausio 13 d. 1.50 Tankai pradeda supti televizijos bokštą Vilniuje. Prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais iš pradžių šaudo į žemę, paskui – į žmones. Prie TV bokšto kariuomenė siautėjo apie dvi valandas. Tą naktį nuo kulkų ir po tankų bei šarvuočių vikšrais žuvo 13 žmonių. 174 buvo sužeisti (11 būklė labai sunki). Po kelių dienų mirė du sužeistieji.
2.00 Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą Vilniuje, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas, nutraukiama televizijos diktorės E.Bučelytės vedama žinių laida.
Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus, tankų kolona nuvažiavo prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, prie kurių buvo susirinkę apie 20 tūkst. Parlamento gynėjų. Minios pulti kariuomenė nesiryžo.
Apie 2.20 pradeda veikti Kauno radiofonas ir televizija (Sitkūnuose).
“Nacionalinis gelbėjimo komitetas” paskelbė komendanto valandą nuo 22 iki 6 val.
3.20 Aukščiausioje Taryboje susirenka 60 deputatų.
Apie 4.30 Lietuvos Respublikos AT nutarė iš pareigų atleisti Ministrą Pirmininką Albertą Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti pareigų. Ministru Pirmininku paskirtas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila.
Lietuvos Respublikos AT priima nutarimus “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinosios gynybos vadovybės sudarymo”, “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės emigracijoje”.
Lietuvos Respublikos AT kreipiasi į pasaulio vyriausybes: “Kreipiamės į pasaulio valstybes prašydami nedelsiant pripažinti, kad TSRS užpuolė kitą valstybę – suverenią Lietuvos Respubliką”.
5.35 Lietuvos Respublikos atstovybei Maskvoje Aukščiausioji Taryba suteikia pasiuntinybės statusą, o Vyriausybės atstovui E.Bičkauskui – pasiuntinio rangą.
5.45 Dėl agresijos Lietuvoje Norvegijos Vyriausybė kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydama skubiai sušaukti Saugumo Tarybą padėčiai Lietuvoje apsvarstyti.
10.40 Vilniaus aerouoste nusileidžia lėktuvas su TSRS AT Federacijos tarybos sprendimu atsiųsta delegacija (TSRS AT Federacijos Tarybos nariai B.Oleinikas, A.Ter-Petrosianas, N.Dementejus).
12.25 jie atvyksta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą.
13.37 išvyksta į Šiaurės karinį miestelį.
Aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos susirinko daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Į mitingą atvažiavo solidarumo delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos. Mitingas, palaikantis teisėtą Respublikos valdžią, tęsėsi iki 21 val. Visą dieną prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų toliau buvo statomos ir stiprinamos barikados.
Lietuvoje paskelbtas trijų dienų gedulas.
Taline Baltijos šalys ir Rusijos TSFR pirmininkas B.Jelcinas pasirašo kreipimąsi į JTO generalinį sekretorių P. De Kueljarą dėl JTO konferencijos kvietimo Baltijos valstybių problemai sureguliuoti.
Talino pasitarime Rusijos TFSR AT Pirmininkas B.Jelcinas kreipėsi į rusakalbius Pabaltijo gyventojus ir į kareivius bei karininkus, pašauktus į armiją iš RTFSR teritorijos ir esančius Pabaltijo respublikose bei Rusijos teritorijoje: “Prieš eidami šturmuoti valstybinius objektus Pabaltijo kraštuose, (.) prisiminkite savosios Respublikos ir savo liaudies dabartį ir ateitį. Vykdydami įsakymą užimti vyriausybinius objektus ir panaudodami ginklą prieš gyventojus, jūs tampate tamsių jėgų įrankiu”.
Sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priima pareiškimą “Dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų neteisėtų veiksmų”, nutarimą “Dėl vadinamojo “Nacionalinio gelbėjimo komiteto” veiklos politinio ir teisinio įvertinimo”.
Į Vilnių atvyko TSRS sausumos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas V.Varenikovas. Jis susitiko su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatais.
TSRS AT sesijoje deputatai pareikalavo, kad TSRS vidaus reikalų ir gynybos ministrai paaiškintų, kas davė įsakymą panaudoti Lietuvoje kariuomenę ir šaudyti žmones. Gynybos ministras D.Jazovas pasakė, kad iš Maskvos, t.y. iš centro tokio įsakymo nebuvo. Sprendimą priėmė Vilniaus garnizono viršininkas generolas V.Uschopčikas.
TSRS AT sesijoje TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas pareiškė, jog jis kariuomenės intervencijos Lietuvoje neįsakęs ir pažadėjo tyrimą.
Protesto demonstracijos ir mitingai dėl tarybinės kariuomenės veiksmų Vilniuje vyko Rygoje, Taline ir kituose Latvijos, Estijos miestuose, Maskvoje, Leningrade, Krasnodare, Permėje, Rostove prie Dono, Omske, Samaroje, Sverdlovske, Irkutske, Voroneže, Kijeve, Odesoje, Ternopolyje, Lvove, Černigove, Charkove, Ivano Frankovske, Luganske, Simferopolyje, Minske, Kišiniove, Tbilisyje, Jerevane ir kitur.
Protesto dėl tarybinės kariuomenės veiksmų Vilniuje demonstracijos buvo surengtos Prahoje, Varšuvoje, Sofijoje ir Budapešte.
Liuksemburge, Europos Bendrijos valstybių vadovai griežtai pasmerkė karines TSRS akcijas Lietuvoje.
NATO Politinis Komitetas skubiame pasitarime Briuselyje pareiškė susirūpinimą dėl karinės jėgos panaudojimo prieš teisėtą Lietuvos valdžią ir jos piliečius.
JAV Prezidentas G.Bushas pareiškė, kad niekas negali pateisinti jėgos naudojimo prieš taikingai ir demokratiškai besilaikančias teisėtai išrinktas vyriausybes bei pačias tautas.
Kanados Ministras Pirmininkas B.Mulroney laiške TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui rašė: “Rašau norėdamas išreikšti sukrėtimą ir pasibjaurėjimą, kurį visi kanadiečiai pajuto dėl niekuo nepateisinamo smurto, įvykdyto prieš žmones ir demokratiškai išrinktą Lietuvos Vyriausybę”.
Rusijos TFSR AT nepaprastoje Prezidiumo sesijoje paskelbtas dokumentas apie įvykius Vilniuje. Jame sakoma, kad karinės jėgos panaudojimas prieš teisėtai išrinktą Vyriausybę yra nelegalus ir nekonstitucinis veiksmas ir kad jėgos panaudojimas Lietuvoje gali sukelti didelių neramumų ir pasipriešinimą visame krašte.
Tarybiniai desantininkai užėmė Nemenčinės karinę telefonų stotį.
Į Vilnių atvyko Ukrainos parlamento delegacija, kurios vadovas – Ukrainos AT pirmininko pavaduotojas V.Griniovas.
Lenkijos Respublikos Ministrų Taryba priėmė pareiškimą, kuriame smerkiamas karinės jėgos panaudojimas Lietuvoje ir išreiškiamas lenkų tautos solidarumas su Lietuva.
Prahoje prie TSRS atstovybės įvyko daugiatūkstantinė demonstracija, remianti lietuvių tautą. Mieste įvyko ir kita demonstracija.
Bratislavoje, Slovakų sukilimo aikštėje, įvyko demonstracija, remianti Lietuvą.
Švedijos Vyriausybė pasmerkė tarybinės kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sausio 15 d. Lietuvos Respublikos AT paskelbė pareiškimą, kuriuo kreipiasi į Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydama apginti ir reikalaudama, kad nedelsiant būtų atsiųsta Jungtinių Tautų komisija.
Maskvoje apie 1000 žmonių susirinko Lubiankos aikštėje prie TSRS KGB rūmų, kur šventikas G.Jakuninas laikė pamaldas nekaltai žuvusiųjų Lietuvoje atminimui.
Leningrado miesto taryba sušaukė sesiją, skirtą padėčiai Lietuvoje. Buvo priimtas kreipimasis į TSRS Prezidentą M.Gorbačiovą ir į Rusijos TFSR Aukščiausiąją Tarybą. M.Gorbačiovui buvo pareikštas ultimatumas, reikalaujantis nušalinti gynybos ministrą D.Jazovą ir vidaus reikalų ministrą B.Pugo.
Kazachstano AT Prezidiumas labai griežtai pasmerkė karinės jėgos panaudojimą.
Čekijos ir Slovakijos Vyriausybė pasmerkė kruvinų įvykių Lietuvoje organizatorius bei vykdytojus.
Vilniuje pradedami vėl leisti visi laikraščiai, kurių redakcijos ir spaustuvė buvo užgrobtos.
Sausio 16 d. Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje ir Rokiškyje įvyko sausio 13 d. žuvusiųjų laidotuvės. Vilniuje buvo laidojami: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Algimantas Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Apolinaras Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Kaune – Titas Masiulis, Kėdainiuose – Alvydas Kanapinskas, Marijampolėje – Rimantas Juknevičius, Rokiškyje – Alvydas Matulka. Vilniuje beveik pusė milijono žmonių dalyvavo žuvusių už Lietuvos laisvę laidotuvėse. Jose dalyvavo Latvijos, Estijos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Ukrainos deputatai. Buvo atstovų iš Baltarusijos, Moldovos ir TSRS. Į laidotuves atvyko kai kurių Maskvoje esančių užsienio ambasadų diplomatai.
Leningrade paskelbta gedulo dėl Vilniaus aukų diena. 300 įmonių ir įstaigų paskelbė politinį streiką.
JAV Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje Prezidentas G.Bushas raginamas peržiūrėti JAV pagalbą Tarybų Sąjungai.
Iš AT rūmų atgaivina savo laidas Nepriklausomos Lietuvos televizija.
Sausio 17 d. Lietuvos Respublikos AT priėmė Lietuvos Respublikos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
“Nacionalinio gelbėjimo komitetas” nusiuntė į Maskvą prašymą įvesti Respublikoje prezidentinį valdymą.
Maskvos miesto taryba priėmė rezoliuciją, smerkiančią karinės jėgos panaudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus.
Kirgizijos TSR vadovybė specialiame kreipimesi pasmerkė jėgos panaudojimą Lietuvoje.
Vokietijos Kancleris H.Kohlis ir Prancūzijos Prezidentas F.Mitterrand’as bendru pareiškimu pasmerkė žudynes Lietuvoje ir ragino TSRS Prezidentą M.Gorbačiovą baigti prievartos veiksmus ir pradėti derybas su Pabaltijo kraštų vyriausybėmis.
Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas J.Majoras griežtai pasmerkė jėgos panaudojimą prieš beginklius Lietuvos žmones ir pareiškė, kad “naujos sovietų akcijos privers mus drauge su mūsų partneriais peržiūrėti paramos Tarybų Sąjungai klausimą”.
Vilniuje iš užgrobtos Lietuvos TV stoties pradėtos “naktinukų” televizijos laidų transliacijos. Vietiniams žurnalistams atsisakius dirbti kariškių kontroliuojamiems, juos pakeitė žurnalistai, atvežti iš Maskvos.
48 žymūs Tarybų Sąjungos rašytojai paskelbė atvirą pareiškimą, kuriame sakoma, jog demokratija negali ateiti per kraują ir smurtą.
Gruzijos TSR AT pirmininkas Z.Gamsachurdija kreipėsi raštu į Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių Peresą De Kueljarą ir pranešė, jog Gruzija visiškai palaiko Pabaltijo respublikų ir Rusijos TSFR Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkų sausio 13 d. bendro kreipimosi turinį ir prašo laikyti jį taip pat pasirašiusiu šį svarbų dokumentą.
Norvegijos Ministrė Pirmininkė G.H.Brundtland pasiuntė TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui protestą dėl tarybinės kariuomenės veiksmų Lietuvoje.
TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas “Lietuvos nacionalinį gelbėjimo komitetą” pavadino antikonstituciniu, reiškia, antivalstybiniu.
Sausio 20 d. Į Vilnių atvyko Islandijos užsienio reikalų ministras J.Baldwinas-Hannibalsonas. Jis pasakė, jog Islandija ketina užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva.
Apie 50 tūkst. žmonių minia demonstravo Maskvoje reikalaudama TSRS Prezidento M.Gorbačiovo atsistatydinimo.
Leningrade įvyko manifestacija, remianti Lietuvą. Dalyvavo apie 40 tūkst. žmonių.
Samaroje įvyko mitingas, remiantis Lietuvą, kuriame dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.
Čeliabinske įvyko mitingas. Jame dalyvavo apie 1500 žmonių.
Sverdlovske įvyko Lietuvą palaikantis mitingas, kuriame dalyvavo 3500 žmonių.
Rusijos TFSR AT Pirmininkas B.Jelcinas pareikalavo ištirti Lietuvoje ir Latvijoje kariuomenės įvykdytas žudynes ir dėl jų apkaltino TSRS Prezidentą M.Gorbačiovą.
Europos Parlamentas ir jo Biudžetinė komisija sustabdė Europos Ekonominės Bendrijos 1 mlrd. JAV dolerių pagalbą Tarybų Sąjungai ir priėmė nutarimą tuojau pat sustabdyti 550 mln. JAV dolerių techninės programos vykdymą bei atšaukti susitikimą su tarybiniais atstovais sausio 24 d.
JAV valstybės departamento sekretorius J.Ba-keris priėmė Lietuvos Respublikos AT pirmininko pavaduotoją B.Kuzmicką, Latvijos Respublikos AT pirmininko pavaduotoją D.Ivanį ir Estijos Respublikos ministrą įvairiems reikalams E.Lippmaa.
Dėl siaubingų įvykių Vilniuje ir Rygoje Islandijos ambasadorius Maskvoje savo Vyriausybės vardu TSRS Vyriausybei įteikė diplomatinę notą, kurioje sakoma, kad Islandijos Vyriausybė svarstė galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva.
JAV Atstovų Rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kaltinančią TSRS už įvykdytą smurtą Lietuvoje ir Latvijoje ir reikalaujančią, kad TSRS Prezidentas tuojau pat sustabdytų kariuomenės siautėjimą Pabaltijo respublikose.
Sausio 24 d. TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas, kalbėdamas per Maskvos televiziją, atsiprašė už tarybinių karių užpuolimus Lietuvoje ir Latvijoje, tačiau neatsisakė reikalavimo, kad tos respublikos laikytųsi TSRS įstatymų.
Visos Skandinavijos valstybės pasiuntė TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus Pabaltijo respublikose.
Prancūzijos Vyriausybė ryžtingai pasmerkė jėgos panaudojimą Pabaltijyje.
Situacija Pabaltijyje buvo svarstoma JAV, Japonijos, Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, Kanados ir Italijos UR ministrų bei centrinių bankų vadovų pasitarime Niujorke.
Sausio 25 d. Europos Parlamentas (už balsavo – 257, prieš – 9, susilaikė – 4) priėmė rezoliuciją dėl padėties Baltijos valstybėse. Europos Parlamentas sutiko su Tarybos pareiškimu suteikti Europos Bendrijai teisę peržiūrėti finansinių bei techninių pagalbų Tarybų Sąjungai pažadus.
Sausio 27 d. Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, tarybiniai kareiviai užpuolė Lietuvos-Baltarusijos pasienio muitines ir jas sunaikino.
Sausio 29 d. Europos Parlamentas priėmė bendrą 12 punktų pareiškimą apie padėtį Baltijos valstybėse. Jame primenama apie neteisėtą TSRS įvykdytą Baltijos respublikų aneksiją.
Vasario 1 d. Į Vilnių iš Rygos atvyko Islandijos parlamento Altingo oficiali delegacija. Tartasi dėl diplomatinių santykių užmezgimo.
Vasario 4 d. Lietuvoje Valstybinė automobilių inspekcija pradėjo išduoti lietuviškus numerius.
Vasario 6 d. LR AT priėmė pareiškimą, kviesdama Respublikos piliečius pritarti konstituciniam ir politiniam teiginiui, kad Lietuva turi būti Nepriklausoma demokratinė respublika. Pilietis, pritariantis šiam teiginiui, sutinka su tuo, kad Lietuva turi būti Nepriklausoma valstybė, o jos forma – Demokratinė respublika.
Vasario 7 d. Sudaryta valstybinė komisija tarybinės kariuomenės nusikaltimams Lietuvoje tirti.
Vasario 9 d. Lietuvoje įvyko visuotinė apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės. Balsavimo duomenys tokie: 90,47 proc. balsavo “taip”, 6,56 proc. – “ne”, 2,97 proc. – negaliojančių balsų. Iš viso balsavo 84,43 proc. turinčių teisę balsuoti.
Vasario 11 d. Islandijos parlamentas beveik vieningai balsavo už Lietuvos Respublikos ir jos Vyriausybės pripažinimą. Parlamentas Vyriausybei pavedė užmegzti diplomatinius ryšius su Lietuvos Vyriausybe.
Paskelbus galutinius vasario 9 d. apklausos rezultatus, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tuojau priėmė konstitucinį įstatymą, kuris skelbia, kad Lietuva yra Nepriklausoma Demokratinė Respublika. Prieš šį konstitucinį įstatymą iš 117 deputatų balsavo tik vienas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją “Dėl Lietuvos Respublikos lygiateisio dalyvavimo pasaulio valstybių bendrijoje”.
Vasario 14 d. TSRS atšaukė savo ambasadorių iš Islandijos pradėjo jai taikyti ekonomines sankcijas dėl to, kad ši valstybė pripažino Lietuvos Respubliką.
Vasario 15 d. LR AT Prezidiumas priėmė pareiškimą dėl tarybinių kariškių neteisėtų veiksmų prieš Tarybų Sąjungos visuomeninės organizacijos “Ščit” narius A.Jevstignejevą, I.Byčkovą ir G.Melkovą.
Vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė keturis pasiūlymus TSRS Aukščiausiajai Tarybai, kuriuose reikalaujama: 1) pasmerkti paskutines karines akcijas Lietuvoje, o ypač Vilniuje; 2) tuojau pat sugrąžinti kariuomenės užgrobtus pastatus; 3) pripažinti, kad 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos įjungimas į TSRS buvo formalus Ribentropo-Molotovo pakto užbaigimas; 4) pagreitinti TSRS derybas su Lietuvos delegacija Lietuvos nepriklausomybės ir jos atsiskyrimo nuo TSRS klausimu.
Vasario 21 d. Europos Parlamentas Strasbūre Pabaltijo valstybių reikalu priėmė rezoliuciją. Už ją balsavo 119, prieš – 7, susilaikė – 5. Rezoliucijoje sakoma, kad, remiantis 1990 m. vasario 9 d. Lietuvoje įvykusio plebiscito rezultatais ir 1990 m. balandžio 5 d. bei 1991 m. sausio 24 d. Europos Parlamento priimtomis rezoliucijomis, ir tuo, jog pats TSRS parlamentas pripažino, jog Pabaltijo valstybės buvo nelegaliai aneksuotos, reikalaujama, kad Pabaltijo valstybių nepriklausomybės kausimą TSRS išspręstų derybomis greitai, be sąlygų ir be karinio ar ekonominio spaudimo.
Vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė pareiškimą dėl 1991 m. kovo 17 d. Tarybų Sąjungos rengiamo referendumo. Primenama, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. jokie TSRS įstatymai ar valdžios nutarimai Lietuvoje neveikia ir jos žmonių niekaip neįpareigoja.
Kovo 2 d. Danijos Vyriausybė pripažino Lietuvos Vyriausybę de facto.
Kovo 16 d. JAV ambasadoje Maskvoje JAV valstybės sekretorius J. Bakeris susitiko su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių nuolatiniais atstovais Maskvoje.
Balandžio 19 d. TSSR desantininkai užpuolė Medininkų pasienio apsaugos ir muitinės postą.
Balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis pasirašė memorandumą TSRS Prezidentui M. Gorbačiovui dėl būtinumo atnaujinti Lietuvos Respublikos ir TSRS teisinius tarpvalstybinius santykius.
Balandžio 24 d. TSSR VRM ypatingas būrys OMON užėmė Agropramoninio banko Naujosios Vilnios skyrių.
Balandžio 25 d. Naktį iš 24 į 25 d. tarybiniai kariškiai užpuolė valstybinės sporto ir technikos organizacijos “Vytis” objektus, technikos mokyklas it kitus objektus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido potvarkį, kad LR pareigūnai ir kariai savanoriai, saugantys svarbius objektus, užpuolimo atveju turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą ta pačia tvarka, kaip ir VRM pareigūnai.
Mirė buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys.
Gegužės 7 d. Baltijos šalių vadovai dalyvavo apklausoje Vašingtone Baltuosiuose rūmuose (JAV). Ją surengė JAV Saugumo ir bendradarbiavimo komitetas (Helsinkio komitetas).
Gegužės 8 d. JAV Prezidentas G. Bushas Baltuosiuose rūmuose priėmė Baltijos šalių Aukščiausiosios Tarybos Baltijos valstybių vadovus. Susitikimo metu įteiktas pareiškimas dėl Lietuvos, Estijos ir Latvijos nepriklausomybės.
Gegužės 19 d. Eidamas tarnybines pareigas, buvo nušautas Šalčininkų užkardos Krakūnų pasienio posto pasienietis Gintaras Žagunis.
Gegužės 22 d. Grupės Vilniaus rajono deputatų protestas prieš Mostiškėse vykusį visų lygių Vilnijos savivaldybių deputatų II suvažiavimą, kuriame buvo priimtas Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio krašto statuso projektas.
Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius pasiuntė telegramą TSRS Prezidentui M. Gorbačiovui, TSRS vidaus reikalų ministrui B. Pugo ir TSRS gynybos ministrui D. Jazovui, kuria protestuojama dėl įvykdytų pasienio kontrolės postų užpuolimų.
Gegužės 25 d. Lietuvos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius savo iniciatyva Maskvoje susitiko su TSRS Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoju V. Dogužijevu. Jie susitarė, jog delegacijų darbo grupės susitiks kitą savaitę.
TSSR kariškiai padegė Lavoriškių muitinės ir pasienio kontrolės postą.
Birželio 3 d. Vilniuje vakare tarybiniai kareiviai blokavo gatves prie Aukščiausiosios Tarybos, Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės rūmų. Birželio 4 d. 2 val. nakties patruliavimas Vilniuje buvo atšauktas. Kareiviai sugrįžo į karinį Šiaurės miestelį. Apie 10 tūkst. vilniečių pasiliko prie Parlamento rūmų, laukdami provokacijos galimo pasikartojimo.
Birželio 4 d. LR AT nutarė pavesti LR Vyriausybei apskaičiuoti ir pateikti TSRS valstybinei derybų delegacijai 1940 – 1991 m. padarytą žalą Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams.
Birželio 11 d. Baltijos Valstybių Taryba priėmė sprendimus dėl prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, dėl ekonominių santykių su TSRS pagrindų koordinavimo, pareiškimą dėl TSR Sąjungos neteisėto atstovavimo Baltijos šalims, rezoliuciją dėl TSRS represinių veiksmų Baltijos valstybėse tyrimo.
Birželio 14 d. Rygos OMON`as Lietuvos – Latvijos pasienio Germaniškio ir Saločių postuose įvykdė teroro aktus prieš Lietuvos valstybės sienos apsaugą.
Birželio 18 d. Berlyne Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo pirmininku Hansu Dietrichu Genscheriu. Jis paaiškino, kad Baltijos šalys Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje gali dalyvauti tik svečių teisėmis.
Birželio 20 d. AT Pirmininkas V.Landsbergis Paryžiuje su Prancūzijos Respublikos Prezidentu Francois Mitterrand’u aptarė padėtį Lietuvoje ir kelią į nepriklausomybę.
Birželio 26 d. Europos Parlamento tarybos sesijoje buvo svarstomi Baltijos šalių klausimai.
Birželio 27 d. Helsinkyje prasidėjo dviejų dienų Europos Parlamento Tarybos parlamentinė sesija, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai.
Rygoje prasidėjo Baltijos valstybių studentų dainų šventė “Gaudeamus 11”.
Birželio 28 d. Jūrmaloje (Latvijoje) Baltijos Valstybių Taryba priėmė pareiškimą dėl TSRS ginkluotųjų junginių įvykdyto Vilniaus telefono ir telegrafo stoties užpuolimo, nutarimą dėl Baltijos valstybių ekonominių santykių su TSRS suderinimo principų.
Birželio 29 d. Dienos metu Vilniaus OMON`as įvykdė teroristinį aktą Vilniaus aerouosto muitinės namelyje.
Liepos 6 d. Pirmą kartą švenčiama Valstybės diena.
Liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Rusijos TFSR Prezidentas B. Jelcinas Maskvoje pasirašė sutartis “Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų”, “Dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje RTFSR Kaliningrado srities raidoje” ir protokolą dėl atstovybių atidarymo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė rezoliuciją, kuria pripažįstamos nepriklausomos Slovėnijos Respublika ir Kroatijos Respublika.
Liepos 31 d. OMON’o grupė užpuolė Medininkų pasienio kontrolės postą ir nužudė policininkus Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių. Sunkiai sužeidė muitininkus Tomą Šerną ir Ričardą Rubavičių. Pastarasis ligoninėje mirė.
Rugpjūčio 1 d. Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimusis į valstybes – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nares, į Islandijos ir Danijos parlamentus, į Lietuvos žmones, į visas pasaulio demokratines valstybes – “Dėl TSRS represinių struktūrų išvedimo iš Lietuvos” bei raginimą asmenims, lig šiol tarnaujantiems TSRS KGB.
Rugpjūčio 3 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Kroatija.
Vilniuje palaidoti septyni žuvusieji Medininkuose. Laidotuvėse dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Rugpjūčio 5 d. Pasirašyta prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis su Islandijos Respublika.
Lietuvos Vyriausybės nutarimu prasidėjo prekyba už bendruosius talonus.
TSRS karininkų sąjunga “Ščit” paskelbė pareiškimą apie Medininkų įvykius.
Rugpjūčio 9 d. Lietuvos Vyriausybė įsteigė Ginklų fondą.
Rugpjūčio 11 d. Vyko taikus piketas prie OMON’o štabo Vilniuje dėl Medininkų tragedijos.
Rugpjūčio 19 d. Maskvoje naktį prasidėjo perversmas-pučas.
TSRS kariškiai užėmė Kauno radijo ir televizijos redakciją, Sitkūnų radijo stotį, užgrobė Respublikinę telefono stotį.
Apie 19 val. grupė ginkluotų OMON’ininkų įsiveržė į Vilniaus taksi parką, užblokavo visus vartus.
Kaune nuo 22 val. iki 5 val. ryto visi tiltai ir pagrindiniai keliai buvo blokuojami tarybinių šarvuočių.
Rukloje (Jonavos raj.) tarybiniai desantininkai naktį patruliavo mieste, tačiau kariškiai laikėsi neutraliai.
Klaipėdoje padidėjo kariškių judėjimas. Miesto centre jie ėmė reguliuoti transporto eismą.
Karinės įgulos vadas pulkininkas I.Černychas pasiskelbė ypatingosios padėties komendantu Klaipėdoje.
Nutraukta Lietuvos muitinės postų veikla.
Rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių veiklos ypatingomis sąlygomis”, “Dėl sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR tarpvalstybinių santykių ratifikavimo”, “Dėl pasirengimo politiniam streikui”,”Dėl teisinio persekiojimo už veiksmus, nukreiptus prieš teisėtą Rusijos valdžią”.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus buvo apsupę apie 80 šarvuočių, kurie po 20 minučių pasitraukė.
Karo komendantas pulk. G. Belousovas perdavė Aukščiausiajai Tarybai generolo leitenanto V.Očialovo raštą, kuriame reikalaujama nuginkluoti KAD’ą, SKAT’ą, Šaulių sąjungą ir kitas struktūras.
Rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl teisinio persekiojimo už veiksmus, nukreiptus prieš teisėtą Rusijos valdžią”.
Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimus “Dėl buvusių sąjunginio pavaldumo įmonių”, “Dėl TSRS VRM OMON, dislokuoto Lietuvoje”.
Rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Tarybų Sąjungos karinių-represinių struktūrų Lietuvoje”, “Dėl Lietuvos KP (TSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje”, įstatymą “Dėl Lietuvos KP (TSKP) turto paėmimo”, “Dėl Šalčininkų rajono tarybos prezidiumo ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybos prezidiumo antikonstitucinės veiklos”.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė deklaracijas “Dėl Lietuvos Respublikos santykių su Nepriklausoma Latvijos Respublika”, “Dėl Lietuvos Respublikos santykių su Nepriklausoma Estijos Respublika”, kuriose sveikinamos estų ir latvių tautos bei visi Latvijos, Estijos žmonės.
Lietuvos Vyriausybė pareikalavo susigrąžinti 21 užgrobtą pastatą, kuriuos išvardijo sąraše, įteiktame TSRS valdžios pareigūnams.
Lietuvos Respublika perėmė užimtus Radijo ir televizijos rūmus bei televizijos bokštą.
Naktį Vilniaus įgulos kariškiai keturiais šarvuočiais iš Lietuvos KP (TSKP) CK rūmų išvežė Lietuvos LKP vadovus M. Burokevičių, J. Naudžiūną ir J. Jermalavičių, kurie aktyviai palaikė “Valstybinį ypatingosios padėties komitetą”.
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus “Dėl TSRS valstybės saugumo komiteto padalinio” (nutraukiama KGB Lietuvos padalinio veikla), “Dėl vyriausybinės komisijos LKP(TSKP) turtui inventorizuoti ir paimti Lietuvos Respublikoje”, “Dėl TSRS Lietuvos respublikinės muitinės veiklos nutraukimo”, “Dėl Lietuvos Respublikos vizų”.
Vyriausybinė komisija, vadovaujama Z.Vaišvilos, perima Lietuvos KP (TSKP) turtą. LKP CK rūmus saugo policija.
Lietuvos laivams, vykstantiems į reisus, Vyriausybės nurodyta iškelti Lietuvos vėliavą.
Po 225 okupacijos dienų į Vilniuje esančius Spaudos rūmus grįžta spaustuvininkai, leidybos įmonės “Spauda” darbuotojai, laikraščių redakcijos, žurnalistai.
Vilniuje iš Lukiškių aikštės nukeltas Lenino paminklas.
Vilniuje įvyko mitingas, į kurį buvo pakviesta visa Lietuva. Laužai, užkurti kas 2 kilometrai, suliepsnojo nuo Vilniaus iki Talino estafetės principu.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pastato apsaugą perėmė Lietuvos policija.
Klaipėdoje nukelti Lenino paminklas ir patranka.
Atnaujinta Lietuvoje muitinių postų veikla.
Latvija paskelbė atsikūrusios Lietuvos Respublikos teisinį pripažinimą.
Rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl buvusių TSRS karinių komisariatų”, “Dėl Tarybų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje ištyrimo”, “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų”, “Dėl TSRS karinių komendantūrų pastatų ir kito turto perėmimo”.
Danija, Norvegija pripažino Lietuvos Respubliką.
Rugpjūčio 25 d. Prancūzija ir Argentina paskelbė atsikūrusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų teisinį pripažinimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir TSRS Valstybės saugumo komitetas pasirašė abipusių įsipareigojimų protokolą dėl šios organizacijos Lietuvoje veikiančio padalinio likvidavimo ir santykių reguliavimo pereinamuoju laikotarpiu. Tai buvo pirmasis tarpvalstybinis Lietuvos Respublikos ir TSRS susitarimas.
Rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikai perduotos visos tarybinės muitinės. Lietuvos muitinės pradėjo duoti lietuviškas vizas.
Austrija, Bulgarija, Italija, Kanada, Lenkija, Malta, San Marinas, Portugalija, Rumunija, Ukraina pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikas.
Islandijos sostinėje Reikjavike įvyko diplomatinių santykių tarp Islandijos ir trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – užmezgimo ceremonija. Dokumentus pasirašė visų keturių valstybių užsienio reikalų ministrai.
Danijos karalienė Margarethe II priėmė Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrus.
Rugpjūčio 27 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl visiško SSRS ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos”.
Europos Ekonominės Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje pripažino tris Baltijos valstybes.
Airija, Albanija, Australija, Belgija, Bolivija, D. Britanija, Gana, Gruzija, Ispanija, Liuksemburgas, Estija, Vokietija, Švedija pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
TSRS KGB pirmininko pavaduotojas generolas leitenantas Fedosejevas atvyko tartis dėl visiško KGB struktūrų likvidavimo Lietuvoje, turto bei pastatų.
Rugpjūčio 28 d. Austrija, Čilė, Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Respublika, Suomija, Šveicarija, Urugvajus paskelbė atsikūrusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų teisinį pripažinimą.
Rugpjūčio 29 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę pripažino Rusijos Federacija.
Švedijos karalystė pirmoji atidarė savo ambasadą Lietuvoje.
Čekijos ir Slovakijos Federacinė Respublika, Mongolija pareiškė atsikūrusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų teisinį pripažinimą.
Rugpjūčio 30 d. Vatikanas paskelbė atsikūrusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų teisinį pripažinimą.
Lietuviškas vizas pradėjo išdavinėti Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone.
Vilniuje lankėsi Prancūzijos užsienio reikalų ministras R.Diuma ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkas A.Bjorchas.
Rugpjūčio 31 d. Kirgizija paskelbė Lietuvos Respublikos teisinį pripažinimą.
Rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos teisinį pripažinimą paskelbė Ekvadoras, JAV, Olandija.
Rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos teisinį pripažinimą paskelbė Turkija, Graikija, Nikaragva.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl Moldovos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo.
Lietuvos Respublikos teisinį pripažinimą paskelbė Brazilija, Izraelis, Libija. Tunisas.
Rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos teisinį pripažinimą paskelbė Korėja,Meksika.
Rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos teisinį pripažinimą paskelbė Egiptas, Gvinėja, Japonija, Kolumbija, Singapūras.
Rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 10 val. 30 min. gavo pranešimą iš Maskvos, kad TSRS valstybės taryba nutarė pripažinti Baltijos respublikų nepriklausomybę.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutarė paskirti Stasį Lozoraitį Lietuvos Respublikos ambasadoriumi JAV.
Į Vilnių atvyko 50 asmenų JAV Kongreso delegacija.
Lietuvą, Latviją ir Estiją teisiškai pripažino Afganistanas, Kinija, Peru, Senegalas, Šiaurės Korėja.
Rugsėjo 8 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų teisinį pripažinimą paskelbė Pakistanas.
Rugsėjo 9 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Bangladešas, Bolivija, Indija, Kabo Verde, Sirija, Tailandas, Vietnamas.
Rugsėjo 10 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę pripažino Azerbaidžanas, Iranas, Nepalas.
Rugsėjo 11 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Madagaskaras, Malaizija.
Rugsėjo 12 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę pripažino Armėnija, Kipras.
Rugsėjo 13 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Jemenas.
Rugsėjo 14 d. Vilniuje lankėsi JAV valstybės sekretorius J.Bakeris.
Rugsėjo 15 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Bachreinas, Jordanija, Kuveitas.
Rugsėjo 16 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Filipinai, Saudo Arabija.
Rugsėjo 17 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 46-ojoje sesijoje Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į JTO.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Indonezija.
Rugsėjo 18 d. Lietuva, Latvija ir Estija priimtos narėmis į Tarptautinį Olimpinį komitetą.
Rugsėjo 19 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Jungtiniai Arabų Emyratai.
Rugsėjo 20 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Laosas.
Rugsėjo 24 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę pripažino Turkmėnistanas.
Rugsėjo 25 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Panama.
Rugsėjo 30 d. Vilniuje Popiežiaus specialus atstovas arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis su Lietuva pasirašė Vatikano diplomatinių santykių atkūrimo bendrą deklaraciją.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę pripažino Indonezija, Namibija, Uzbekistanas.
Spalio 3 d. Atidaryta JAV ambasada Vilniuje.
Spalio 4 d. Lietuvoje įsteigta skrydžių tarnyba, kuri įpareigota prižiūrėti valstybinę oro erdvę.
Spalio 5 d. Prancūzija grąžino Lietuvai auksą (2246 kg).
Spalio 7 d. Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į UNESCO.
Spalio 8 d. Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į Tarpparlamentinę sąjungą ir Tarptautinę darbo organizaciją.
Spalio 15 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai Helsinkyje pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos baigiamąjį aktą.
Spalio 18 d. Vydūno palaikai perkelti į Rambyno kapinaites (Šilutės raj.).
Spalio 22 d. Lietuvos Respublikos delegacija dalyvavo Atlanto Asamblėjos 37-oje metinėje sesijoje stebėtojo teisėmis.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Mauritanija.
Spalio 25 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Šri Lanka.
Spalio 29 d. Vicepremjeras Z.Vaišvila Prancūzijoje susitiko su Interpolo vadovais. Po savaitės įvykusioje konferencijoje Urugvajuje (Punte del Estėje) Lietuva tapo Interpolo nare.
Lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą “Dėl LKP (TSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo”.
Lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pripažino buvusių TSRS respublikų nepriklausomybę.
Gruodžio 3 d. Vokietijoje atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada.
Gruodžio14-15 d. Vyko Lietuvos Sąjūdžio III suvažiavimas.
Gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu grąžinami pastatai Vilniaus arkivyskupijos kurijai.
Gruodžio 23 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Gana, Kazachstanas.
Gruodžio 24 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Mozambikas.
Gruodžio 25 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Tadžikistanas.
Gruodžio 27 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Alžyras, Baltarusija.
Gruodžio 28 d. Šventasis Sostas pirmą kartą istorijoje Vilniaus arkivyskupiją įtraukė į Lietuvos bažnytinę struktūrą.
Gruodžio 30 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Libanas.

1992 metai
Sausio 6 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Burundis.
Sausio 7 d. Jūrmaloje (Latvijoje) įvyko Baltijos Valstybių Tarybos posėdis. Priimti kreipimaisi į valstybių-Nepriklausomų Valstybių Sandraugos narių vadovus dėl buvusios Tarybų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų nedelsiamo ir visiško išvedimo iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos, į buvusios Tarybų Sąjungos gyventojus, pareiškimai dėl įvykių Gruzijoje, dėl santykių tarp Baltijos Valstybių Tarybos šalių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių pagrindinių principų.
Sausio 22 d. Vilniuje atidarytas Šiaurės kraštų informacijos biuras.
Londone prasidėjo konferencija “Baltijos valstybių reintegravimas pasaulio bendrijoje”.
Sausio 24 d. Rygoje prasidėjo plenarinė Tarpparlamentinės Baltijos Asamblėjos sesija. Vienbalsiai priimtas baigiamasis Asamblėjos posėdžio dokumentas, kuriuo parlamentams “rekomenduojama pripažinti, kad tikslinga atkurti Baltijos valstybių Juridinį biurą, veikusį nuo 1931 iki1940 metų”.
Sausio 25 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Malis.
Vasario 4 d. Vilniuje atidaryta Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada.
Vasario 7 d. Į Lietuvą atvyko JAV viceprezidentas Dan’as Qayle’as. Pasirašyta sutartis dėl JAV taikos korpuso programos Lietuvoje, dėl bendros finansinės paramos ir dėl subsidijų Elektrėnų šiluminės elektrinės rekonstrukcijai parengti.
Vasario 21 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Kosta Rika .
Vasario 22 d. Lietuva priimta į Pasaulinę intelektualinės nuosavybės organizaciją (WIPO).
Kovo 6 d. Danijos sostinėje prasidėjo Baltijos jūros valstybių užsienio reikalų ministrų konferencija.
Kovo 7 d. Vilniuje atidaryta Prancūzijos ambasada.
Kovo 15 d. Į Vilnių atvyko NATO generalinis sekretorius Manfredas Verneris.
Kovo 17 d. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Zimbabvė.
Kovo 28 d. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pasirašytoje notoje abi pusės atsisakė pretenzijų į buvusias skolas.8,5 mln. svarų sterlingų bus pervesta į Lietuvos sąskaitą Anglijos banke.
Balandžio 7 d. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos sporto istorijoje į šalį atskrido Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas markizas J.A.Samaranchas.
Vilniaus “Litexpo” parodų rūmuose atidaryta po 70 metų Lietuvoje vėl surengta didelė paroda AgroBalt’92.
Balandžio 9 d. Bendra tvarka tarybiniai pasai pradėti keisti į Lietuvos Respublikos pasus.
Balandžio 16 d. Į Vilnių atvyko JAV Kongreso grupė, vadovaujama kongresmeno Martino Frosto. JAV Kongresas paskyrė po milijoną JAV dolerių kiekvienai Baltijos šaliai. Tai lėšos specialistų stažuotėms užsienyje, kompiuterinei technikai pirkti, bibliotekoms steigti.
Balandžio 29 d. Lietuva tapo Tarptautinio valiutos fondo nare.
Gegužės 19 d. Lietuvos taupomasis bankas priimtas į Tarptautinį taupomųjų bankų institutą (Ženevoje).
Gegužės 23 d. Lietuvoje vyko referendumas “Dėl Prezidento institucijos įstatymo”. Į referendumą atvyko 57,64 proc. rinkėjų. Pasiūlymui atkurti Prezidento instituciją darant pakeitimus Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme tepritarė 39,96 proc. visų rinkėjų.
Birželio 2 d. Švedijos Rikstagas priėmė sprendimą kompensuoti Lietuvai ir Estijai aukso depozitą, kurį abi šalys buvo atidavusios Švedijai saugoti Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
Birželio 8 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį aktą “Dėl LR nesijungimo į postsovietines Rytų Sąjungas”.
Birželio 14 d. Įvyko referendumas “Dėl buvusios TSRS kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos Federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo”. Referendume dalyvavo 75,8 procentų rinkėjų. “Taip” balsavo 90,8 procentų, t.y. 68,7 procentų viso rinkėjų skaičiaus.
Birželio 26 d. Iš Uljanovsko atvežta dalis archyvų – politinių kalinių ir tremtinių bylos.
Birželio 27 d. Įvyko VLIK’O Tarybos baigiamasis posėdis, kuriame nutraukta oficiali organizacijos veikla.
Liepos 9 d. Aukščiausioji Taryba vardiniu balsavimu (už 98, prieš 2, susilaikė 5) priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d.”
Liepos 14 d. Aukščiausioji Taryba slaptu balsavimu pritarė nepasitikėjimo Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi pareiškimui.
Liepos 11 d. Vatikane LR ambasadorius prie Šventojo sosto Kazys Lozoraitis įteikė kredencialus Jo Šventenybei.
Liepos 21 d. Aukščiausioji Taryba paskyrė naują Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką – Aleksandrą Algirdą Abišalą (už 67, prieš 5, susilaikė 12).
Liepos 31 d. Lietuvoje lankėsi Jos Didenybė Danijos Karalienė Margrethe II.
Rugsėjo 8 d. Maskvoje krašto apsaugos ministras A. Butkevičius ir Rusijos Federacijos gynybos ministras P. Gračiovas pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką. Rusija įsipareigojo iš Lietuvos karinius dalinius išvesti iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.
Spalio 1 d. Kaip vienintelė mokėjimo priemonė Lietuvoje pradėjo funkcionuoti laikinieji pinigai – bendrieji talonai.
Spalio 12 d. Lietuvos valstybės muziejuje atidaryta paroda “Lietuviai Amerikoje”. Ją Surengė JAV ambasados Vilniuje Kultūros ir spaudos skyrius.
Spalio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje dauguma pritaria Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui. Taip pat priimami įstatymai “Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos” ir “Dėl Konstitucijos projekto teikimo referendumui”.
Spalio 16 d. Į Lietuvą atvyko Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas su žmona karaliene Silvia ir delegacija.
Iš JAV pargabenti lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės ir jo žmonos Onos Marijos Krėvienės palaikai. Laidotuvės įvyko spalio 18 d. Subartonių kapinėse.
Spalio 25 d. Vyko rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą I turas. Rinkimuose, įvykusiuose pagal partinius sąrašus, absoliučią daugumą Lietuvos Respublikos Seime laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija.
Tuo pačiu metu įvyko referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Referendume dalyvavo 75,42 procentai Lietuvos Respublikos rinkėjų. Už Konstituciją pasisakė 56,76 procentai visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių.

Leave a Comment