senoves civilizaciju konspektas

“Civilizaciju raidos ypatybes
Civilizacijos nera statiskos. Ju dinamika, anot Toinbio, pasireiskia per tam tikras fazes: geneze, subrendima, iluzi, nuosmuki, dezintegracija.

Civilizacija ir gamta
Civilizacijos gyvuoja ir ruruliojasi tm tikroje gamtos, klimato aplinkoje. Sios aplinkos procesai ivairiai veikia visuomenes gyvenima , nors tas poveikis toli grazu nera isirtas. Truksta duomenu apie geografinius veiksnius, gamtos salygas, kosmoso itaka, taciau istorikas neturi viso to atmesti kaip bereiksmio dalyko.

Kiek buvo civilizaciju?
Toinbis kapitalistiniame dvylikos tomu veikale “Istorijos studijos” buvo sudares civilizaciju rajestra. Jis uzfiksavo 23 civilizacijas ir jas suskirste i piirmines (Egipto, Sumero- Akado, Egejo, Indo, Kinijos, Maju), antrines (Sirijos, helenine, indiskaja), tretines (Vakaru krikscioniskaja, Rytu krikscioniskaja, islama) bei palydovines (Hetitu, Irano, Misisipes, Rusijos ir t. t.). Kiti mokslininkai pagal kitokius kriterijus skiria Rytu, Atograzu, Afrikos, Amerikos, Europos ir kitas civilizacijas.

Didziosios dabarties civilizacijos
Vakaru krikscioniskoji, arabu islamiskoji, Indijos budistine, Kinijos konfucine.

“Istorijos tevas”
Herodotas.

Antikos istorija dalinama i:
Senoves Graikija ir senoves Romos istorija.

EGIPTO CIVILIZACIJA
Rozetes akmuo- 1798 m. Napaleonas pradejo zygi i Egipta, kesindamasis i pasaulines Britu imperijos pagrindus. Savo kariniu planu jis neigyvendino. Taciau sio zyygio i Egipta metu prasidejo sistemingi moksliniai sio krasto tyrinejimai. Su karvedziu keliavo gausus burys mokslininku ir meninku. Per ekspedicija prie arabu gyvenvietes Rozetes, netoli Nilo, vienas kareivis iskase is zemes juodo poliruoto bazalto lenta, ismarginta irasais. Veliau mokslininkai ivertino “R

Rozetes akmens” reiksme: rado jame pirmaji egiptieciu kalbos teksta kartu su tiksliu vertimu i graiku kalba. Si rasta pirmasis issifravo prancuzas Sampoljonas.

· Egipto civilizacija atsirado pasikeitus gamtos salygoms. Patys egiptieciai savo tevyne vadino “Kemet”- “Juodaja”.
· Egiptieciu tautybe sudare: kusitai, berberai, protosemitai ir negritai.
· Apie 3000 m. pr. Kr. Siaurame Nilo slenyje jau klestejo visu seniausioji zemes civilizacija. Piramides, kapu paminklai, sventyklos rodo jos valdovu galybe, atveria paslaptis bei didzia kultura. Civilizaciju pradzia leme miestai.
· Primityvus valstybiniai junginiai Egipte buvo vadinami “nomais”.
· Valstybe- tai teritorine organizacija su labai centralizuotu valdymu, profesionaliais valdininkais ir represiniais istatymais. Tai mechanizmas, verciantis visus visuomenes narius laikytis isitvirtinancios socialines bei ekonomines tvarkos ir garantuojantis gynyba nuo isores priesu.
· IV tukst. pr. Kr. antrojoje puseje susidare dvi dideles teritorijos: siaureje- Zemutinis Egiptas su sostine Buutu, pietuose- Aukstutinis Egiptas su sostine Hierakonpoliu. Pasak Manetono, Sali baige vienyti Aukstutinio Egipto valdovas Menas apie 3000 m. pr. Kr. Ant abieju teritoriju ribos jis ikure nauja sostine- Memfi.
· Senosios Karalystes metu buvo sukurta tobula tu laiku salygomis valdzios sistema. Tai buvo stipri, centralizuota, autoritarine ir absoliuti valdzia (bene svarbiausias civilizacijos pozymis). Egiptas dideliu laimejimu nepasieke todel, kad faraonai turujo visiska valdzia salyje.
· Senoves egiptieciams faraonas buvo ne zmogiska butybe, o Dievas, Amono Ra sunus. Jis niekada nemirdavo o tik susijunkdaves su sa

avo tevu Amonu.
· Faraonas atlikdavo trylika funkciju (religine, kurejo, gyvenimo aprupintojo, atpirkejo, ydytojo, mokytojo, architekto.).
· Vyriausias faraonu valstybes tarnautojas buvo viziris, atlikdaves visas administracines faraono funkcijas, isskyrus religines. Viziris skirdavo patarejus , kurie vizitavo vietinius valdytojus vadinamus nomarchais.
· Nomuose be vietinio valdytojo valdytojo administracijos, valde ir paties faraono paskirti inspektoriai. Per juos buvo kontroliuojami nomarcho skiriami valdininkai.
· Egipto valdovu galybe, auksta civilizacijos technini lygi geriausiai apibudina monumentalioji architektura.
· Piramides- zinomiausi ir seniausi is visu izymiuju Zemes statiniu. Pirmosios pastatytos mazdaug pries 5 tuks. m.
· Pati seniausia piramide- Dzoserio.
· Mastabos- pirmuju dvieju dinastiju faraonu kapai.
· Kylancios civilizacijos pozymiai: tvirta valdzia, monumentalioji architektura, rastas.
· Piktogramos- piesiniu rastas.
· Senoves egiptieciai turejo tris rasto variantus: hieroglifini (sventieji rastai), hieratini (zyniu) ir demotini (liaudies).
· “Ipusero posakiai”- savotiskos pranasystes.
· Egipto kariuomeni buvo labai profesionali, ja sudare apie 1% visu salyje gyvenanciu vyru, buvo samdiniu, taciau kariuomenes pagrinda sudare “kovos vezimai”.
· Echnatono religine reforma- ja vykde Amenchotepas IV (XV a. pr. Kr. pabaiga). Sulaukes 26 m. jis tapo tevo bendravaldziu. Pirmuosius ketverius metus jis gyveno Tebuose, paskui eme statyti nauja sostine. Sestaisiais valdymo metais isvyko is Tebu ir isikure naujame, Achetonu (“Atono horizontu”) pavadintam mieste. Taip pat pasikeite varda i Echnatona (“Nuolanku Atonui”) ir isake visuose sallies kapuose ir sventyklose bei kitur istrinti Amono varda. Neaplenke sis istatymas net ir tevo paminklu. At
tona sbuvo paskelbtas vieninteliu dievu, o visu kitu dievu kultai buvo uzdrausti. Didzausia jo salininke buvo jo zmona Nefertite. Ji buvo ne tik zmona, bet ir tikra Echnatono sesuo. Kai kas net mano, kad ji buvo sios reformos iniciatore, nes butu labai sunku paaiskinti, kodel ji veliau pateko i Echnatono nemalone. Mat keturioliktaisiais valdymo metais Echnatonas nusileido seniesiems Amono zyniams, o Nefertite liko istikima naujajam kultui. Mirus Echnatonui ji dar iskele i sosta mazmeti Tutanchatona, deja, sis mire jau kaip Tutanchamonas. Reforma zlugo. Visur buvo panaikints faraono eretiko vardas, Achetatonas istustejo, Atono sventyklos sugriuvo, o Echnatono mumija dingo be pedsaku. Reforma nepavyko, nes Echnatonas pakele ranka pries svenciausia Egipto civilizacijos pagrinda- tradicija. Taciau reforma atliko savo “juoda darba”. Civilizacija priartejo prie visiskos dezintegracijos.
· 525 m. pr. Kr. persu valdovas Kambizas musyje prie Pelusijaus sutriuskino Psamticho III kariuomene. Egiptas tapo Persijos satrapija.
· Egiptieciai taip ir nesusitaike su nepriklausomybes prardimu. Zinoma daugybe sukilimu pries persus V- IV a. pr. Kr. Priesiskumo persams dvasia padejo Egipta gana lengvai uzimti naujam uzkariautojui Aleksandrui Makedoniecui. Egiptas pateko i naujos- helenines- civilizacijos orbita.

SUMERO- AKADO CIVILIZACIJA
· Sumero- Akado civilizacija buvo isikurusi tarp Tigro ir Eufrato upiu.
· Pimasis si krasta pradejo tyrineti Pjeras de la Vale.
· Dantirascio pavyzdi pirmasis issifravo Vokietijos Getingeno mi

iesto licejaus kalbu mokytojas Georgas Frydrichas Grotefendas.
· “Juodagalviai”- taip save vadino IV tukstantmecio pr. Kr. pirmojoje puseje Pietu Mesopotamijoje apsigyvenusi sumeru tauta.
· Nomas- tai miestas- valstybe.
· Urukas- pirmasis sumeru politinis centras, pirmoji sostine. Miesto centre stovejo sventykla- zikuratas. Sio miesto vyriausioji dievybe buvo Inana.
· Nipuras- seniausias sumeru nomu kulturos centras. Jame stovejo “juodagalviu” vyriausiojo dievo Enlilio statula.
· Uruke rastos seniausios lenteles buvo buo israsytos piktogramomis. Veliau buvo imta naudoti garsus atitinkanti rasta- dantirasti.
· Sargonas buvo pirmasis, kuriam pavyko sukurti imperija, apimancia visa Mesopotamija.
· Urnamu deka labai ugtelejo Sumero teisine mintis. Jo paskelbtas seniausias pasaulyje istatymu kodeksas (tarp 2065- 2046 m. pr. Kr.) gerokai pranoko velesniu karaliu teisines nuostatas.
· Nykstanti, dezintegruojanti Sumero- Akado civilizacija sdare salygas atsirasti naujoms- Babilono, Hetitu- civilizacijoms.
· Sumeru kalba dar beveik du tukstancius metu buvo naudojamaliturginiams tikslams.

BABILONO CIVILIZACIJA
· Babilono atsiradima labiau salygojo socialinio pobudzio “issukis”. Mesopotamijos miestu valdovai, suirus Sumero civiizacijai, kovojo “visu kara pries visus”. Kiekvienas miestas stengesi uzsitikrinti karinguju atejunu parama.Ilgainiui amoritai taip isigalejo, kad pradejo kurti savas dinastijas. Viena is siu dinastiju isitvirtino kukliame provincijos mieste Babilone (“Dievo vartuose”).
· Babilono valdovai, ateiviu ir sumeru palikuonys, naudojo ivairias priemones savo itakai plesti. Nesibaigiancius karo zygius, grobimus keisdavo sajungu, abipusiu pagalbos sutarciu, pazadu ir ju klastingu sulauzymu politika. Taip isikure galinga Babilono valstybe.
· XIII a. pr. Kr. kariaudami su siaures kaimynais asirais, babilonieciais nepajuto, kaip iskilo ju rytu kaimynas- Elamo valstybe. Elamitai XII a. pr. Kr. uzkariavo Babilona.
· Tame paciame amziuje Nabuchodonosarui I nugalejus elamitus prasidejo puse tukstantmecio truces naujas raidos etapas. Babilonija is praziu letai, varzydamasi su Asirija, o paskui vis ryztingiau sieke politines galybes. Si savo tiksla jis igyvendino Nabopalasaro laikais (626- 604 m. pr. Kr.). Tas valdovas pradejo nauja dinastija ir nauja Mesopotamijos istorijos etapa. 626- 539 m. pr. Kr.- Naujosios Babilonijos Karalystes, arba Chaldeju dinastijos laikai.
· Babilone buvo du is septyniu pasaulio stebuklu- tai Babelio bokstas, stuksantismiesto centre, ir karaliaus rumai su “kabanciais sodais”.
· Babilonieciai garbino dievus, kilme siekiancius sumeru laikus. Jie dazniausiai tik pakeisdavo perimtu dievu vardus, o ju paskirtis ir funkcijos likdavo tokios pacios.
· Babilono monumentalioji architektura atitiko religijos poreikius. Kiekviename mieste stovejo dievu sventyklos. Pagrindinio dievo Marduko sventykla, aisku, stuksojo paciame Babilone. Ji buvo vadinama Esangila.
· Hamurabis tese sumeru teises tradicijas. Jis isakesavo valdininkams surinktus ankstesnius istatymu rinkinius perdirbti ir pritaikyti juos savo epochai.
· Babilonijos baudziamojoje teiseje vyravo atpildo principas- “akis uz aki, dantis uz danti”.
· Babilonieciai pereme sumeru rasta, gerokai praplete jo vartojimo sfera. Ji eme naudoti penkiems pagrindiniams tikslams: religiniu tekstu rasymui (jie parasyti sumeru kalba), administrajos nurodymu fiksavimui, istatymu kodifikacijai, analu (metrasciu) rasymui, mokslo reikalams.
· Babilonija ir Asirija viena civilizacija.

SIRIJOS CIVILIZACIJA
· Istorine Sirija buvo didesne nei dabartine. Ji apeme dabartine Sirija, Libana, Izraelio ir Jordanijos dali bei Siaures Arabija.
· Strategine bei prekybine padetis tarp Mesopotamijos ir Vidurzemio juros, kalnuotas pavirsius, kliudes formuotis centralizuotai valstybei, puslankiu supancios dykumos, is kuriu verzesi semitu tautos,- visa tai nuleme specifine Sirijos civilizacijos raida.
· Puolant uzsienio priesams, Finikijos miestai burdvosi i sajungas, labai silpnas ir greitai isardomas.
· Finikijos gyventojai maksimaliai isnaudojo nedidelius dirbamos zemes plotus.
· Nedideli dirbamos zemes plotai, riboti gamtos istekliai verte Finikijos gyventous miestus prekiauti, keistis produkcija su gretimomis ir tolimesnemis salimis. Taip atsirado finikieciu koloniju miestai svetimose zemese.
· Zymiausia Finikijos kolonija- Kartagina.
· Finikieciai itvirtino abecelini rasta Sirijos civilizacijos pabaigoje. Zinomos trys seniausios abeceles. Pirmoji datuojama 1300- 1000 m. pr. Kr., rasta Bible. Ja sudare 80 zenklu. Analogiska abecele aptikta sugriautame Ugarite (apie 1400 m. pr. Kr.). Ir dar viena finikieciu 22 raidziu abecele taip pat rasta Bible. Ji datuojama I tukstantmecio pr. Kr. pradzia.
· Drauge su finikieciu pirkliais keliavo ir ju abecele. Ji skverbesi i kitas kulturas lyg kokia uzkariautoja.
· Nedidele buvo zydu tauta, betgi pasaulineje istorijoje labai reiksminga, reiksmingesne uz daugeli kitu. Ji sukure pirma is triju pasaulio kulturos istorijoje zinomu monoteistines religijos sistemu- judaizma, senoves zydu religija.
· Monoteistine ideja pereme ir ispletojo senoves zydu pusiau klajoklines gentys, uzmezgusios rysi su didziaja faraonu imperija.
· Moze laikomas zydu religijos tevu.
· Senojo Testamento knygos skirstomos i tris grupes: Istorines knygas, Isminties knygas ir Pranasu knygas.
· Judaizmo ispazintojams dievas buvo viskas: vyriausias valstybes valdovas, mokytojas bei globejas. Valstybes istatymus, visuomenes santvarka, net atskiro zmogaus sazine- viska savo nurodymais tvarke Dievas. Taip pat irmoniu veiksmus, ju dorovini gyvenima.

EGEJO CIVILIZACIJA
· Egejo civilizacija- salyginis Kretos salos, Egejo juros salynoir zemynines Graikijos pavadinimas III- II tukst. pr. Kr. Sio rajono, o taip pat ir Mazosios Azijos rytines pakrantes, archeologiniai paminklai byloja apie vieninga kultura, civilizacija. Zymiausi paminklai rastio Kretoe ir Mikenuose.
· Kreta- teokratine valstybe. Pasaulietine ir dvasine valdzia joje priklause vienam asmeniui.
· Kreta buvo talasokratija- juru seimininke, valdove.
· Kretos klestejimo laikotarpis- XVI- XV a. pr. Kr. pirmoji puse.
· Kretoje naudotas dvieju rusiu rastas: piktografinis ir is jo kiles linijinis A rastas. Piktografiniu rastu daryti tik sakraliniai irasai, o linijinis A rastas iki siu dienu dar nera issifruotas.
· Graiku archeologai mano, kad “rumu civilizacijos” zlugimo priezastis buvo ugnikalnio issiverzimas dabratineje Santorino saloje.
· Balkanuose pirmieji valstybngumo zidiniai, pirmieji civilizacijos pozymiai taip pat atsirado dar III tukstantmecio pr. Kr. viduryje. Juos kure pelasgai- kretieciams gimininga tauta. Taciau jau XXIII a. pr. Kr. si procesa sustapde gentys, pasivadinusios achajais, arba danajais.
· Graikijoje kaip ir Kretoje gyvavo, vadinamoji “rumu civilizacija”.

HETITU CIVILIZACIJA
· Moksliskai hetitus atrado anglu misionierius Viljamas Raitas, kai XIX a. pabaigoje verte musulmonus i “tikraji” tikejima- krikscionybe.
· Visi hetitologai sutartinai pabrezia, kad Hetitu civilizacija- tai tiltas is Mesopotamijos i Graikija.
· Svarbiausias hetitu nuopelnas- gelezies pritaikymas praktiniams tikslams. Hetitu civilizacijoje zmonija apskritai izenge i gelezies amziu.
· Visa hetitu istorija tradiciskai dalijama i du laikotarpius: Senosios Karalystes (apie 1800 m.- XV a. pr. Kr.) ir Naujosios Karalystes (XV a,- apie 1200 m. pr. Kr.).
· Hetitu civilizacijoje monarcho padetis iki Telepino valdymo pradzios buvo gana netvirta.
· Valstybe pasikeite XIV a. pr. Kr. pradzioje. Tuometine hetitu imperija drasiai galima vadinti karine. Per du amzius hetitai uzgrobe Mazosios Azijos pusiasalio centrine ir vakarine dali, priartejo prie rytines Vidurzemio juros pakrantes. Ten ju interesai susidure su kitos, jau militarizuotos Egipto civilizacijos interesais. Du milzinai pasirode esa lygiaverciai, todel Sirija buvo pasidalyta prie derybu stalo. Treciosios jegos- Asirijos- iskilimas bei “juros tautu” antpludis apie 1200 m. pr. Kr. galutinai sunaikino politine hetitu galia.

IRANAS IR JO VIETA SENOVEJE
· VI a. pr. Kr. pirmojoje puseje Artimuosiuose Rytuose gyvavo keturios stambios valstybes: Medija, Lidija, Babilonasir Egiptas.
· Medijos karaliaus Astiago dukters ir genciu valdovo Kambizo sunus Kiras 558 m. pr. Kr. tapo persu valdovu. Tais paciais metais jis pradejo sukilima pries medus. Todel sie buvo priversti atsitraukti nuo Babilono nors tai ju irgi neisgelbejo: apie 550 m. pr. Kr. media buvo nukariauti. Ju sostine Ekbatanai tapo Achmenidu rezidencija. Prasidejo didziosios Persijos imperijos era.
· Kiras taip pat uzvalde visa Medija, nukariavo Lidija, graiku kolonijas Mazojoje Azijoje ir Babilonija (538 m. pr. Kr.). Buvusi Elamo sostine tapo atraja ir treciaja Kiro imperijos sostine.
· Kiras buvo labai humaniskas imperijos kurejas. Jis nezude buvusiu valdovu.
· Kiras uzbaige zydu “Babilono nelaisves” laikotarpi leisdamas jiems sugristi i Jeruzale ir netgi padejo atstatyti sventove.
· Kiro sunus Kambizas II (529- 522 m. pr. Kr.) nukariavo Tira, Kipra ir Egipta.
· Kambizo II zygi i Egipta istorijos saltiniai vadina “visu saliu gyventoju antpludziu”.
· Po trumpo sukilelio Gomantos (apsisaukelio Smerdzio) valdymo karaliumi tapo Darijus I, valdes iki pat mirties, iki 486 m. pr. Kr. Rytuose jis nukariavo visas zemes ligi pat Indo upes. Darijus I uzeme Makedonija ir Trakija, surenge zygi i skitu zemes, pasieke net Dniestra.
· Alchemenidu imperijos zlugimo pradzia susijusi su graiku miestais Mazojoje Azijoje. Ju sukilimai iziebe graiku- persu karu (500- 449 m. pr. Kr.) ugni.
· Apie 330 m. pr. Kr. Persu imperija tapo Aleksandro Makedoniecio pasaulines valstybes sudeamaja dalimi.Valstybe buvo padalinta i autonomines provincijas- satrapijas, kurias sudare uzimti krastai.
· Satrapijas valde “Didziojo karaliaus” giminaiciai. Satrapai rinko mokescius, rupinosi krasto bei keliu saugumu.
· Darjus I isleido isttymus kai kuo labai panasius i Hamurabio, ivede visai valstybei bendra pinigu sistema. Be persu kalbos, valstybine buvo paskelbta ir arameju kalba, tais laikais vakarinese imperijos salyse naudota kaip tarptautine prekybos kalba.
· Nauji keliai, kanalai, gera mokesciu sistema, bendri pinigai ir matai, darni pasto organizacija, vidaus taika ir valdovo globojama tarptautine prekyba pakele imperijos ekonomini gyvenima.
· Achemidai sujunge Sirijos bei gretimu civilizaciju tauats i viena inmperija ir uztikrino universalia taika. Taciau taika buvo apgaulinga: ji remesi persu karine galia.
· Pavergtos tautos ir toliau lasivai galejo ispazinti savo tikyba, vartoti savo kalbair rasta, laikytis politiniu tradiciju.
· Finikijos miestai islaike prekybos laisve, zydams buvo palikta ju teokratine santvarka.
· Placiai zinoma senoves Irano religija- zoroastrizmas (pranasas Zaratustra).
· Zaratustros religines paziuros visa buti padalija i dvi priesiskas stovyklas- i sviesos ir tamsos karalyste. Tarp ju vyksta nuolatine kova- visa ko pagrindas tiek zemeje, tiek danguje.
· Zoroastrizmas plito gana letai. Tik Achemidu imperijos susikurimas leido jam placiau pasklisti po pasauli, rasti salycio tasku su kitomis Artimuju Rytu religinemis doktrinomis, o ypac su judaizmu.
· Yrant Achemenidu galybei, silpo ir zoroastrizmas.
· Achemenidu imperija buvo ryski kometa, isiverzusi i yranciu kitados didingu civilizaciju orbita, jas trumpam atgaivinusi, bet nepalikusi ryskesniu savo svytejimo pedsaku.

INDO CIVILIZACIJA
· Indija- isimtine Rytu salis, kuri ne tik sukure nepakartojama senaja kultura, ne tik perdave ja aplinkiniams krastams, bet ir islaike ja, pati islikdama, ligsiol.
· Ne veltui sakoma, kad Indijos pradzia- Himalajai.
· Indo slenyje uztikti pirmieji civilizacijos pedsakai.
· Manoma, kad Mohendzo Dare (Mirusiuju kalvose); “miestu mieste” gyvene per 100 tukst. gyventoju. Taisyklingai isplanuotose gatvese stovejo dvieju triju aukstu namai, kuriuos junge kanalizacijos sistema. Devynis kartus miesta skandino Indo vandenys, devynis kartus zmones grizo atgal ir senu pastatu vietose is molio plytu statesi naujus namus.
· Mohendzio Dare jau naudotas rastas.
· Lotalas- seniausias pasaulyje uostas atrastas netoli Bombejaus. Jame archeologai aptiko laivu statykla, kanalu sujungta su i Arabu jura itekancia upe.
· Sanskritu parasyta didzioji dalis klasikines, religines ir mokslines senoves indu literaturos.
· II tukstantmecio pr. Kr. viduryje derlinga sleni palei Inda uzpludo ariju gentys.
· Vokieciu mokslininkas F. Bopas XIX a. irode, kad arijai kalbejo artima baltams kalba.
· Vedos (is sanskrito k. veda- zinojimas)- tai isminties giesmiu rinkiniai.
· Vedu yra keturios: Rigveda, Jadzurveda, Samaveda, Atarveda.
· Vedose isdestyti ir esminiai seniausios, bet dar gyvos brahmanizmo religijos pradai.
· Vedu tekstai rodo buvus keturias kastas: brahmanu- zyniu bei isminciu, ksatriju- kariu, vaisiju- pirkliu, amatininku ir zemdirbiu bei sudru- paprastu daarbininku.
· Atsikele i Indija, arijai nesudare didesnes valstybes.
· Aleksandro Makedoniecio zygisi i Indija 325 m. pr. Kr. pradeda istoriskesni (atspindeta saltiniu) Indo civilizacijos laikotarpi. Didysis uzkariautojas pasieke Indijos siaures vakaru pakrasti ir ikure ten savo satrapijas. Kova su atejunais indams buvo sekminga, taciau pergale pareikalavo vienybes, zeidziancios indu istorines tradicijas.
· Apie 322 m. pr. Kr. Cangrapta ikure pirmaja Indijos imperija, pavadinta Maurja (jo motions vardu). Si imperija aprepe beveik visa Indija, isskyrus pietini pakrasti.
· Universali valstybe dare didele ekonomine pagarba. Buvo irengtas plataus masto dirbtinis drekinimas, amatininku gaminiai eme keliauti i Pietryciu Azijos salis. Taciau prekybos monopolis, isauge mokesciai, kaip ir viso gyvenimo unifikavimas, leidzia kalbeti apie civilizacijos irimo pradzia.
· Asoka (273- 236 m. pr. Kr.)- vienas is nedaugelio Indijos valdovu, stengesis ne tik zodziais, bet ir darbais igyvendinti karaliaus priesaika. Jis zmonijos atmintyje isliks kaip vienas teisingiausiu pasaulio valdovu.
· Budizmas- seniausia pasaulio religija, atsiradusi VI- V a. pr. Kr. Siaures Indijoje. Jos pradininku laikomas Sidarta- pusiau legendinis indu princes, nusivyles gyvenimu ir laisva valia issizadejes karaliskuju rumu prabangos bei malonumu. Jis gyvenes Gango upes slenyje ir gaves “apsviestojo”, arba Budos, varda.
· Budizmui nezinomas Dievo vardas. Si religija nepripazino uzdaros kastu sistemos bei aukojimu. Ji moko, kad zmogus pats kuria savo likima.
· Pagrindines budizmo nuostatos isdestytos Tripitakoje- Pali kanone. Pagal Pali kanona, isganymas pasiekiamas paties zmogaus, jo valios pastangomis.
· Nirvana- nekintani ramybe, amzina palaima.
· Asokos epochoje budizmas tapo valstybine religija. Jo nurodymu ediktai su budizmo tiesomis buvo iskalti ant uolu ir granito stulpu.
· Bodhitsavos- tai zmones pasieke nirvana, bet ryzesi pasilikti Zemeje ir gelbeti kitus.
· Budizmas Indijoje neisitvirtino, nes zeide Indo civilizacijos religines bei kulturines tradicijas, neige iprastinius indu dievus, susiformavusia kastu sistema. Gal del to brahmanu pastangomis jis VII a. buvo galutinai isstumtas is Indijos.
· Maurja galutinai isiro 185 m. pr. Kr. po paskutiniojo valdovo nuzudymo.
· Dvi pagrindines priezastys nuleme civilizacijos nuosmuki: visuomenes religines vertybes stoka ir svetimu tautu isiverzimai.

SENOJI KINIJOS CIVILIZACIJA
· Nors Kinijos ir Indijos civilizacijos formavosi greta, taciau panasios nebuvo.
· Kinijos civilizacija buvo gana abejinga religijai, kaip tikejimo, dievu panteono, mistikos, metafizikos dariniui. Kinam buvo svarbesne socialine etika. Blaivus ju protas nemaste apie paslaptinga buti, mirties ir pomirtinio gyvenimo problemas. Jie labiau nei nemirtinga dvasia rupinosi materialiu gyvenimu.
· Kinijos riba nuo seniausiuju laiku buvo lyguma, plytinti palei Ramuji vandenyna.
· Busimos kinu tautybes branduoli sudare Chvangches slenyje gyvene protosino- tibetieciai.
· Civilizaciniu poziuriu iki III a. pr. Kr. pabaigos Kinija brendo, augo, klestejo. O Cino imperijos laikais (221- 207 m. pr. Kr.) prasidejo jos civilizacijos nuosmukis.
· Kinijos gyventoju ekonominis lygis kilo, taciau jie pralaimejo politiskai daug savo galiu, savo noru perleide monarchui.
· Sango epochoje kinai pasieke svarboiu laimejimu: jie naudojo brondza, state miestus, tobulino rasta.
· Sango laikotarpiu atsiskleide ir kinu religijos ypatybes. Sandi tapo auksciausiaja dievybe.
· “Aukso amzius” 1100- 221 m. pr. Kr.
· Isiviespatavus antrajai, Dzou, dinastijai prasidejo civilizacijos “aukso amzius”.
· Nuo VIII a. pr. Kr. Kralysciu separatines tendencijos ypac sustiprejo. Dzou valstybes decentralizacija atvede net prie “Dzango”- “Priesisku karalysciu laiku”. V a. pr. Kr. Kinijoje kovojo vienuolika beveik savarankisku valstybiu- kiekviena norejo tapti pirmaja. O klajokliu keliamas reikalavo konsolidacijos. (Ja pradejo Cino karalyste.)
· Dzou laikais labai issiplete prekybos apimtis ir mastai. Kinai eme prekiauti su vakaru kaimynais. Diziuoju silko keliu, kuriuo keliaudami per Vidurine Azija jie pasiekdavo net Vidurzemio juros pakrantes. Pradinis sio kelio taskas buvo Kinija, galinis- Roma, o tarpiniai punktai- Indija, Persija, Arabija, Sirija.
· Dzou laikotarpis “aukso amziumi” buvo vadinamas ne del ekonomines bei politines krasto padeties. Visos civilizacijos pakilima nuleme kulturos laimejimai.
· “Aukso amziuje” gyveno didieji Kinijos isminciai: Lao Dze, Konfucijus, Mencijus.
· XI- VIII a. pr. Kr. buvo sukurta “Tianmino” teorija. “Tian” reiske “Dangus”. Nustumes i antraja vieta Sandi, Tian tap one tiek auksciausiaja dievybe, kiek auksciausio proto, teisingumo, gerumo isikunijimu.
· Geriausias kinu visuomenes tradiciajas surinko, susistemino ir apibendrino Konfucijus (551- 429 m. pr. Kr.)
· be, kiek auksciausio proto, teisingumo, gerumo isikunijimu.
· Geriausias kinu visuomenes tradiciajas surinko, susistemino ir apibendrino Konfucijus (551- 429 m. pr. Kr.)
· Konfusijus, kaip veliau ir Kristus, savo moksla kure jau esamos civilizacijos ir kulturos pagrindu. Bet ju vaidmuo skyresi. Konfucijus tradiciskai laikomas jau buvusio kanono redaktoriumi. Galima sakyti, kad Kristaus mokslas- revoliucija, o Konfucijaus- evoliucija.
· Konfucijus buvo daugiau etinio, nei religinio pobudzio filosofas. Jis kure doroves sistema asmeniui, seimai, valstybei.
· Kartais konfucianizmas vadinamas isnaudojima ir neygybe grindziancia teorija.
· Mencijus moke humaniskumo, padoraus, tautos poreikius atitinkancio valdymo. Filosofas daug anksciau nei garsusis prancuzas Z. Z. Ruso patikejo zmogaus prigimties gerumu ir savo kuryba grinde meiles bei pareigos principais.
· Konfucianizmas neteike jokios reiksmes valdymo technikai, istatymams, istitucijoms, jam buvo svarbu tik moralinis tobulejimas. Legistai laikesi priesingu paziuru. Ju doktrinos pagrindas buvo rasytiniai istatymai, remiami lazdu ir kitokiu bausmiu.
· Konfucianizmas orientavosi i praeiti, aukstino morale bei kultura, o legizmas mete praeiciai issuki, morales ir kulturos atsisakydamas.
· 221 m. pr. Kr. Kinija buvo suvienyta, taciau su tuo baigesi ir civilizacijos klestejimas.
· Dzengas i istorija iejo Cin Si Chvang- di (“Visu pirmojo Cino imperatoriaus”) vardu. Jam pirmajam is Kinijos valdovu buvo pavaldi visa imperija, kuria sudare 36 provincijos.
· Jau IV a. pr. Kr. Kinijos valstybeliu valdovai eme statyti itvirtinimus- sienas perejose ir keliuose, kuriais i sali pludo klajokliai.
· “Visu pirmajam” imperatoriui valdant visiems amziams iskilo 2500 km ilgio, 5- 10 m aukscio, iki 7 m plocio siena.
· Cin Si Chvang- di pakele rank air pries kultura. Jo sukurta valstybe taip imponavo kaimynams, kad ja imta vadinti sios dinastijos vardu- Kinija.
· Istorija turejusi prasideti juo- “Visu pirmuoju”. Tad imperatorius 213 m. pr. Kr. isake per 30 dienu atgabenti i sostine visas knygas ir viesai jas sudeginti. Isimti sudare tik medicinos, zemdirbystes, burtu bei Cino dinastijos istorijos knygos.
· “Visu antrasis”, silnavalis jo ipedinid, nedaus teatsiliko nuo tevo, ypac ziaurumu. Praejus vos seseriems metams, buvo nuzudytas ir jis. Taip baigesi planuotoji “desimties tukstanciu generaciju” Cino dinastija.
· Keturis simtus metu Kinija valde Chanu dinastija. Ji is esmes tese Cinu pradeta politika, stengesi islaikyti vieninga imperija.
· Chanu laikai- 206 m. pr. Kr.- 219 m. po Kr.
· Chanu dinastijos atstovai daznai kariavo su hunais, totoriais, mongolais ir kitomis siaurinemis gentimis. Siu kovu metu jie prasiverze toliau i vakarus, pazino nauju krastu, eme su jais prekiauti. Uzsimezge Kinijos ir Romos santykiai.
· Chanu laikotarpis reiksmingas ir literaturai. Apie 100 m. po Kr. Kinijoje israstas popierius. Tuo laiku buvo isleista klasikiniu filosofijos veikalu, zodynu, enciklopedine istorija.
· Tamsos laikotarpis- 220- 589 m.

HELENINE CIVILIZACIJA
· Kaikurie mokslininkai senoves Graikija ir senoves Roma sujunge i viena ir pavadino Helenine civilizacija.
· Savarankiskas graiku laikotarpis truko beveik septynis simtmecius (XI- VI a. pr. Kr.). Veliau ant senoves Graikijos griuvesiu isiviespatavo pirmiausia Makedonija, paskui Roma.
· Makedonijos laikotarpis civilizacijai buvo itin svarbus, nes tuo laiku tolydzio vyko helenizacija (graiku kalba ir kultura plito tarp kitu tautu).
· Tiesioginiai romenu kontaktai su graikais kuriant pirmuosius valstybinius junginius Apeninu pusiasalyje; panasi graiku ir romenu valstybes organizacija; bendri valstybiniai abieju tautu interesai; literaturos ir meno, religiniu tradiciju panasumai- visa tai leidzia kalbeti apie Romos istorija, kaip apie helenines civilizacijos tesini.
· Helenines civilizacijos raida leme trys gamtos ir geografinio pobudzio veiksniai: 1) ribotas tinkamos dirbti zemes plotas; 2) palankios salygos juru komunikacijoms; 3) smarkus sezoniniai klimato svyravimai.
· Zemes trukumas is pradziu verte graikus plestis uzimant silpnesniu kaimynu teritorija.
· Silpnesni zemes uki kompensavo prekyba bei pramonine gamyba. Siuo atzvilgiu labai padejo juru komunikacijos. Prie klimato svyravimu priprate graikai gerai jautesi ivairiomis klimato salygomis, t. y. galejo gyventi bet kur.
· XIII- XII a. pr. Kr. sanduroje zlugo Egejo (Kretos- Mikenu) civilizacija.
· Labiausiai tiktu manyti Helenine civilizacija buvus ne tiesioginiu Egejo civilizacijos tesiniu, o dukterine civilizacija.
· Egejo civilizacijai zlugus, prasidejo politinis anarchizmas, genciu migracija zemynineje Graikijoje. Istorikas Dz. Miurejus laikotarpi nuo XII a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr. vidurio pavadino “tamsiaisiais amziais”. Si savoka nera istorine, ji tik rodo, kad truksta rasytiniu duomenu epochos rekonstrukcijai. Bene vienintelis saltines ilga laika buvo Homero poemos “Iliada” ir “Odiseja”.
· Homero poemu siuzetas paremtas tikrai sistoriniais ivykiais. Tai Trojos karas, vykes mazdaug XIII a. pr. Kr. pirmoje puseje.
· Graikai nebuvo abeceles isradejai, jie tik patobulino finikieciu (o gal ir kitu semitu) alfabeta. Irodinejimai, kad graiku rastas kiles is Kretos linijinio rasto irk ad helenine civilizacija kilusi is Egejo civilizacijos nepasitvirtino.
· 403 m. pr. Kr. jonenu abecele ivesta Atenuose.
· Heziodu laiku Graikijoje buvo gerbiamas saziningas ir darbstus zemdirbys, kuris gyvenime turejo viene tiksla- pluseti nuosavame zemes sklypelyje.
· Sinoikizmas- keliu savarankisku bendruomeniu, gyvenvieciu arba miestu jungimasis i viena poli.
· Dazniausiai pasitaikantis polio apibudinimas- miestas valstybe. Ir vis del to ne kiekvienas polis turejo miesto tipo centra, ir ne kiekvienoje valstybeleje buvo vienas vienintelis mietas.
· Poliui budingas dvi pagrindines funkcijos: 1) zemes ir gyventoju gynimas nuo kaimynu 2) bendruomenes vidaus santykiu reguliavimas.
· Polio vertybiu sistemokje svarbiausia vieta uzeme tradicija, pastangos islaikyti praeiti.
· Iki VII a. pr. Kr. pabaigos beveik visoje Graikijoje buvo likviduotos monarchijos.
· Pirma karta Olimpines zaidynes paminetos 776 m. pr. Kr.
· 394 m. pr. Kr. Teodosijus uzdraude pagoniskas sventes Romos imperijoje.
· Nuo 573 m. Dzeuso garbei kas dvejus metus vykdavo Nemenijoje.
· Nuo VIII a. pr. Kr. vidurio graikai buvo priversti palikti tevyne ir keltis i kitas salis. Kolonizacija vyko trimis kryptimis: 1) vakaru (Sicilija, Pietu Italija, Pietu Prancuzija, Rytu Ispanija); 2) siaures (Egejo juros vakarine pakrante, sasiauriu tarp Vidurzemio ir Juodosios juru sritis); 3) pietryciu (Siaures Afrikos pakrantes, Levanto salys).
· Graiku- persu karai vyko nuo 500 m. pr. Kr. iki 449 m. pr. Kr.
· Pirmasis persu laivyno zygis i Graikija 492 m. pr. Kr. baigesi nesekme. Audra isblaske ir sunaikino didziaja laivyno dali prie Aktos kysulio. Po dveju metu persai pakartojo zygi.
· 490 m. pr. Kr. vyko Maratono musis. Atenieciai nugalejo.
· 480 m. pr. Kr. sasiauryje prie Salamino salos persai patyre triuskinanti pralaimejima pries graikus.
· 479 m. pr. Kr. jungtine graiku kariuomene laimejo dvejas kautynes su islikusia persu armina: sausumoje prie Platejos miesto, o juroje- prie Mikales kysulio.
· Nors karo baigtis jau buvo nulemta, taciau karo veiksmai dar truko 30 metu. 449 m. pr. Kr. sudaryta Kalijo taika Persija pripazino Mileto bei kitu graiku miestu Egejo salose ir Mazojoje Azijoje nepriklausomybe. Persu karo laivynui buvo uzdrausta plaukioti Egejo juroje.
· Nors pergale dave teigiamu rezultatu- buvo apginta laisve ir nepriklausomybe,- persu sutriuskinimas helenine civilizacija istume i dvasine krize. Laimeje graikai eme masiskai priesininkus versti vergais.
· Visi Spartos pilieciai buvo kariai.
· VI a. pr. Kr. Atenuose susikure demokratija. Jos pradininkas buves Solonas.
· Sokratas demokratija laike visuomenes doroves nuosmukio ir pacios visuomenes irimo priezastimi. Dar griezciau i ja ziurejo Platonas, vadindamas “minios savivales ir smuro isikunijimu”.
· Graiku karai truko nuo 431 m. pr. Kr. iki 35 m. pr. Kr.
· Tarp spartieciu ir atenieciu, taip pat ir ir tarp Delo bei Peloponeso sajungu 445 m. pr. Kr. buvo sudaryta taika trisdesimciai metu. Neilgai ji dziugino graiku sirdis. 341 m. pr. Kr. prasidejo Peloponeso karas, kuriam pasibaigus helenine civilizacicija sparciai eme ristis zemyn.
· Periklis pagristai laikomas Peloponeso karo kaltininku.
· IV a. pr. Kr. subyrejo visos graiku sajungos, ir jau ne vienas polis negalejo pretenduoti i hegemondus. Savarankiska ju vadovu politika negalejo duoti atsako i pagrindini tu laiku “issuki”- garantuoti politines graiku vienybes. Ivyko civilizacijos luzis.
· Susidorojimas su kitaip mastanciais ir tolerancijos trukumas (pvz. Sokratas) buvo pats ryskiausias griuvancios civilizacijos pozymis.
· IV a. pr. Kr. Sokrato mokiniai Platonas ir Aristotelis iskele graiku filosofine minti iki neregetu aukstumu.
· Platonas buvo idealistas. Jis aukstino tiesos, gerio ir grozio idejas, maste apie idealios valsybines pilieciu auklejimo sistemos, idealios valstybes principus. Rasti idealaus pasaulio, valstybes, zmogaus pradus buvo Platono gyvenimo tikslas.
· Aristotelis buvo geriausias Platono mokinys. Jo kaip filosofo idejos tebera neprilygstamos, o vardas igavo simboline prasme. Aristotelis zmogu laike didziausia vertybe, protinga butybe, kuriancia ne tik kultura, moksla, mena, bet ir save pacia. Giliau uz savo pirmtakus mastytojas aiskino dorybiu prigimti: vien zinojimo dorybei neuztenka. Dar reikia kryptingos valios ir islavejusiu iprociu.
· Istorija heleninei civilizacijai IV a. pr. Kr. antrojoje puseje dave sansa atkurti politine vienybe. Vadovaujami Makedonijos karaliu, graikai eme kurti universalia valstybe.
· Makedonija- istorine sritis Siaures Balkanuose. Iki siol neaiski jos gyventoju etnine sudetis.
· Makedonija ypac sustiprejo, valdant Pilypui II (359- 336 m. pr. Kr.). Ivykdes karine reform air sukures izymiaja falanga, Pilypas II pasiryzo prijungti visa Graikija.
· Lemiamas musis tarp Makedonijos ir jungtiniu graiku pajegu ivyko 338 m. pr. Kr., kur graikai patyre pralaimejima (musis vyko prie Cheronejos- Beotijoje).
· Aleksandras Makedonietis 334 m. pr. Kr. pradejo zygi i Azija.
· Aleksandro Makedoniecio Azijos epopeja skirstoma i keleta etapu. Pirmame jis, persikeles per Helesponta, nugalejes persus prie Graniko, isvadavo graiku miestus Mazojoje Azijoje, uzeme Finikija, Egipta. Antajame po musio prie Gaugamelu 331 m. pr. Kr. jis uzeme Mesopotamija, galutinai sutriuskino persu kariuomene, uzvalde ju sostines Suzus, Persepoli, Ekbatanus. Vidurines Azijos kunigaikstysciu Baktrijos ir Sogdijos nukariavimas uzbaige trecia zygiu etapa. Pagaliau visi zygiai baigesi uzemus Indo- Gango zemuma bei grizus i Babilona.
· 334- 335 m. pr. Kr. zygu rezultatas- imperija, jungianti Balkanu pusiasali, Egejo juros salas, Mazaja Azija, Egipta, visa Priesakine Azija, pietinius Vidurines Azijos rajonus ir dali Centines Azijos iki indo zemupio.
· Aleksandras Makedonietis nepaliko teiseto ipedinio. Todel tuoj po jo mirties prasidejo ilgos ir kruvinos kovos del valdzios. Varzesi buvusieji jo karcedziai. Ne vienas ju neistenge uzimti Makedoniecio vietos. Todel 301 m. pr. Kr. po musio prie Ipso jie pasidalijo buvusia imperija. Is vienos imperijos buvo sukurtos kelios helenizuotos valstybes.
· Nuo II a. pr. Kr. prasidejo helenines kulturos nuosmukis. Romenu uzkariavimai neskatino aktyvios kurybines helenizuoto pasaulio veiklos.

ROMENISKASIS HELENINES CIVILIZACIJOS LAIKOTARPIS
· Tradicine Romos valstybes istorijos schema:
I. VIII- IV a. pr. Kr. (754 (753)- 510 (509) m.)- Karaliu epocha.
II. VI a. pr. Kr. pabaiga- 30 (27) m. pr. Kr.- Romos respublika:

1. 510 (509) m. pr. Kr.- ankstyvoji respublika;

2. III a. pr. Kr.- 30 (27) m. pr. Kr.- velyvoji respublika
III. 30 (27) m. pr. Kr.- 476 m. po Kr.- Romos imperija:

1. 30 (27) m. pr. Kr.- 193 m. po Kr.- principatas;

2. 193- 284 m.- III a. krize;

3. 284- 476 m.- dominatas.
Si periodizacija Romos valstybes istorija apibudina politiniu bei ekonominiu aspektu. Taciau civilizacijos raidos atzvilgiu Roma- helenines civilizacijos tesinys.
· Iki 272 m. pr. Kr. apie Roma galima kalbeti kaip apie Helados provincija. Veliau Roma tapo helenizuoto pasaulio vadove.
· Visi didesni Romos statiniai pastatyti etrusku karaliu viespatavimo Romoje metais.
· Pirmieji Romos valdovai, kuriais romenai tikrai buvo patenkinti: Numa Pompilijus ir Servijus Tulijus.
· Ptrcijai- tai kilmingesniu Romos pilieciu luomas.
· Plebejais buvo laikomi laisvi pilieciai tik ju proteviai nebuve pirmaisiais Romos gyventojais.
· Magistratai- visos renkamos, kismet perrenkamos, kolegialios ir neaomokamos pareigybes; eiti tas pareigas buvo ne darbas, o garbes reikalas.
· Konsulai turejo auksciausia civiline ir karine valdzia, vadinama imperiumu.
· Pamazu, be didesniu socialiniu perversmu, iki III a. pr. Kr. pradzios, Roma tapo demokratine respublika.
· Secesija- demonstratyvus plebeju pasitraukimas is miesto i Sventaji kalna, kai pavojaus istikta miesta reikedavo ginti.
· Romenai tapo pasaulio valdovais tik todel, kad, be perstojo kariaudami su visomis tautomis, visada sugebedavo atsisakyti savo paprociu bei iprociu, jei tik matydavo, kad juos galima pakeisti geresniais, perimtais is priesu. Daugiau leme ne Romos galingumas, o priesu silpnumas ir susiskaldymas.
· Naudodamiesi politiniu desniu “Skaldyk ir valdyk”, romenai nugalejo lotynu, samnitu gentis. Iki III a. pr. Kr. Roma paverge visa Siaures ir Vidurine Italija.
· Po Pyro mirties 272 m. pr. Kr. romenai gana lengvai uzeme visa Pietu Italija. Apeninu pusiasalyje buvo sukurta Romos valdoma imperija.
· Naujoji valstybe i istorija iejo Romos- Italijos sajungos vardu. Pats pavadinimas rodo, kad valstybe buvo sudaryta is Romos miesto (polio) ir nukariautu krastu. Susiformavo tam tikra romenu ir tu krastu santykiu sistema. Visa Italija buvo suskaldyta i mazus vienetus, o siems sudarytos labai nevienodos salygos. Noreta, kad nukariautos tautos vaidytusi, siekdamos privilegiju is Romos, ir nesudarytu pries centra didesniu sajungu.
· Politika “Skaldyk ir valdyk” garantavo nukariautu genciu paklusnuma ir reliatyvia ramybe salyje.
· III a. pr. Kr. pirmoje puseje, kai Roma nukariavo visa Apeninu pusiasali, lotynu kalba, asimiliavusi i kitas kalbas bei tarmes, tapo valstybine.Tuo pat metu pradejo kurtis tautine romenu literature ir formuotis litraturine lotynu kalba.
· Lotynu kalba yra indoeuropieciu kalbu seimos, kuriai priklauso ir baltu kalbos nare.
· Tik Pietu Italijos graikai, nor sir tape Romos valdiniais, nepasidave lotynizacijai. Maza to, jie eme romenus mokyti literaturos, filosofijos, matematikos ir kitu dalyku. Romenai arciau pazino graiku kultura ir ja pamilo. Italijoje atsirado poetu, kurie, nusiziureje i graiku pavyzdzius kure literaturos veikalus. Romenu aristokratai savo namuose laike graiku mokytojus, kurie moke vaikus graiku kalbos. Moketi graiku kalba, skaityti graiku literature ir mokslo veikalus tapo butinybe. Taip Roma visam laikui pateko i helenines civilizacijos orbita.
· III a. pr. Kr. Roma susidure su galinga Kartaginos valstybe.
· Roma ir Kartagina tapo nesutaikomais priesais. Nesantaika tarp abieju milzinu kele Sicilija, kurios vakarineje dalyje viespatavo kartaginieciai, o rytineje buvo graiku kolonijos. O svarbiausia, Kartaginos viespatavimas Vidurzemio juroje trukde ne tiek romenams, neturejusiems savo laivyno, kiek graiku pirkliams ir jurininkams.
· Triju karu (264- 241, 218- 201, 149- 146 m. pr. Kr.) metu Kartagina buvo sutriuskinta, jos sostine sulyginta su zeme, suarta ir amziams prakeikta. Sie karai dar vadinami Punu karais.
· Jau pirmojo karo metu romenai pasistate laivyna. Igije pranasumu juroje, romenai pirma karta laimejo.
· Antarsis karas, be abejo, sietinas su garsaus Kartaginos karvedzio Hanibalo varcu. 216 m. pr. Kr. Kanuose (Apulijoje) ivyko didziausias musis tarp Romos ir Karatginos. Kartaginieciai, kuriu buvo kur kas maziau, apsupo ir sutriuskino priesus. Kelias i Roma buvo atviras. Romos gyventojai bet kokia kaina norejo apginti miesta. Visi jaunuoliai, sulauke 17 metu, buvo pasaukti prie ginklo.
· Antrasis Romos karas buvo nuostolingas ne tik Romai, bet ir visai zmonijai. Kare zuvo apie 300 tukt. Italijos gyventoju. Jame 212 m. pr. Kr. zuvo ir didysis Archimedas.
· Tk 2002 m. pr. Kr. romenai nugalejo ir visos zemes, anksciau priklausiusios kartaginai, atiteko Romai. Roma tapo vakarines Vidurzemio juros dalies viespate.
· II a. pr. Kr. pabaigoje Romai priklause beveik visos svarbiausios prie Vidurzemio juros esancios teritorijos.
· Romos pergales prie Vidurzemio juros leme tai, kad pirmoji galinga uzjurio priesininke Kartagina praturtejo anksciau nei Roma. Tad anksciau ji eme ir silpti. Romoje visuomenines, valstybines pareigas eidavo tik dori, ismintingi, narsus zmones, jos neduodavo jokios materialines naudos, o Kartaginoje viskas buvo perkama ir parduodama.
· Roma tapo universalia valstybe su visais sios trukumais. Svarbiausias is ju- harmonijos tarp imperijos pilieciu stoka, atvedusi prie klasiniu karu.
· Sula- pirmasis istorijoje romenas su kariuomes pagalba uzemes Roma.
· 73 m. pr. Kr. kilo didelis vergu sukilimas, vadovaujamas trako Spartako.
· Romos respublikos “duobkasiu” tapo Julijaus Cezario giminaitis Gajus Oktavijus.
· Oktavianas, grizes i Roma, pradejo formuoti nauja politine sistema- principata.
· Principatas- tai priespaskutinis bandymas visais atzvilgiais sujungti helenine civilizacija.
· Trajono laikais (II a. pradzia) imperijos teritorija pasieke maksimalias ribas.
· Prmasis Romos zlugimas buvo nuo 180 m. iki 284 m.
· Imperija pradejo byreti valdant paskutiniam Antoninu dinastijos atstovui Komodui (180- 192 m.).
· Provinciju separatizmas, senato ir kariuomenes remiamu imperatoriu kova, gili finansine krize zlugde helenine civilizacija.
· Isorini civilizacijos fronta lauze barbarai, o vidini- krikscionybe.
· Pirmasis krikscionis eme samoningai persekioti imperatorius Decijus (249- 251 m.).
· Pskutinis helenines civilizacijos atsikurimas buvo nuo 284 m. iki 378 m.
· Paskutinis bandymas politiskai ir dvasiskai atkurti civilizacija sutapo su vadinamojo dominato ivedimu Romoje.
· Dominato laiku Romos imperija 1) turejo imperatoriu, 2) jos valdiniai buvo Romos pilieciai ir 3) ji turejo savo sienas. To negalima pasakyti apie ankstyvaja Romos imperija (principata).
· Principato laiku Romos imperija 1) Augustas bei jo ipediniai irgi vadinosi imperatoriais. Bet teise tuomet dar nepripazino imperatoriaus pareigybes. Teoriskai Augustas buvo pilietis, o valdzia turejo tik todel, kad buvo daugelio magistru savininkas. III a. pabaigoje Romos teise imperatoriu pripazino vieninteliu ir net vyriausiuoju is magistru. Imperatorius juridiskai tapo visu istatymu ir visos vykdomosios valdzios saltiniu. 2) Augusto laikais Romos imperijoje didziuma laisvu zmoniu dar neturejo Romos pilieciu teisiu. Jas buvo igije tik Italijos ir nedaugelio provinciju gyventojai. Tik 212 m. imperatorius Karakala suteike Romos pilietybe visiems laisviems imperijos gyventojams. 3) Valdant Julijams- Klaudijams, Flavijams, Antoninams, Roma savomis laike tas teritorijas, kur: a) nuolat stovejo Romos legionai, b) Romos legionai pasirodydavo gana daznai ir c) Romos legionai lankydavosi gana retai.
· Dominatas prasidejo nuo Diokletiano (284- 305 m.) reformu: 1) ypac rupinamasi kariuomene, 2) sugrieztinama mokesciu politika, 3) biurokratija priziuri visa ekonomini gyvenima ir 4) itin iskeliamos rumu apeigu tradicijos.
· Tetrarchija- Diokletiano ivesta valdzios adminstracinio ir teritorinio padalijimo sistema. Ja sudare augustai Diokletianas ir Maksimianas bei cezariai Galerijus ir Konstancijus.
· Diokletianas isgarsejo istaikingu termu Romoje statyba 305 m.
· Termos- seimynines ir viesosios pirtys, pradetos statyti velyvosios respublikos laikais.
· 313 m. didziausia pasaulyje imperija pripazino Dievo visagalybe ir jai nusilenke.
· Konstantianas pasiryzo sutaikyti teologus. Jo iniciatyva Nikejoje 325 m. buvo susauktas Baznycios konsiliumas (susirinkimas). Jame vyravusios paziuros atsispindejo vadinamajame Nikejos Tikybos ispazinime. Imperatorius reme trinitorius, todel tikejimo tiesa buvo paskelbtas Kristaus dieviskumas.
· Teodosijus I (379- 395 m.) sugriove visas imperijoje buvusias pagoniu sventoves, uzdraude pagoniskus kultus ir su jais susijusias sventes, net ir Olimpines zaidynes.
· Krikscionybes pergale visai nereiske, kad ji buvo helenines civilizacijos bei jos ispudingos socialines- politines institucijos- Romos imperijos- kracho priezastis. Helenizmo mirtis- tai savizudybe.
· Dar krikscionybe nebuvo tapusi oficialia helenu pasaulines valstybes religija, dar barbarai nebuvo sukure savu valstybiu buvusiose helenu zemese, o helenizmas jau buvo mires. Ir mire jis nevykusiai atsakes i “issuki”, gauta V a. pr. Kr. Tada prasideje tarptautiniai ir pilietiniai karai keturis simtmecius beveik nenutrukdami siaube Heleda. Taika ir tvarka atkure Augustas. Taciau greit paaiskejo, kad helenizmas jau buvo mirtinai susizalojes.
· “Tautu kraustymusi” vadinama didele germanu, kai kuriu tiurku (hunu), iraneju (alanu), o veliau ir slavu genciu bei gentiniu sajungu migracija mazdaug nuo 375 m. Bdas ir zemes stoka ekstensyvaus ukio salygomis verte sias tautas ieskoti palankesniu vietu.
· 408- 410 m. Italija ir Roma puole Alaricho vadovaujami vosgotai.
· 409 m. vandalai nusiaube Ispanija.
· 429 m.- vandalai nusiaube Siaures Afrika.
· 451 m. isiverze Atilos hunu buriai, o po ketveriu metu vel pasirode vandalai nusiaube Roma.
· Vakaru Romos I,perijos pabaiga laikomi 476 m. Tais metais barbaru kunigaikstukas Odoakras nuverte paskutini Vakaru Romos imperatoriu Romula Augustuka ir jo valdzios regalijas nusiunte i Bizantija imperatoriui Zenonui.
· Antikine graiku- romenu kultura labai paveike visu dabartines literaturos raida.
· Is daugelio Rytu civilizaciju kalbu tik graiku ir lotynu literaturine kalba gyvuoja ir siandien.
· Renesanso laikoptarpiu labai vertintas antikos individualizmas, stipri, grazi asmenybe.
· Gausus antikiniai motyvai prancuzo Ronsaro, anglo V. Sekspyro kuryboje.
· Klasicizmo laikais helenizmas atgime tiek poezijos teorijoje, tiek pacioje menineje kuryboje.
· Renesanso ir klasicizmo laikais labiau buvo vertinama romenu kuryba, o romantizmo- graiku.
· Graiku literaturos kuriniai i lietuviu kalba pradeti versti XVIII a.
· Helenizmo palikimu remesi lietuviu literaturos kurejai. Antikinio hegzametro imitacija, vadinamuoju toniniu hegzametru, parasyti Kristijono Donelaicio “Metai”.

Leave a Comment