senoves civilizaciju konspektas

4309 0

“Civilizaciju raidos ypatybes

Civilizacijos nera statiskos. Ju dinamika, anot Toinbio, pasireiskia per tam tikras fazes: geneze, subrendima, iluzi, nuosmuki, dezintegracija.

Civilizacija ir gamta

Civilizacijos gyvuoja ir ruruliojasi tm tikroje gamtos, klimato aplinkoje. Sios aplinkos procesai ivairiai veikia visuomenes gyvenima , nors tas poveikis toli grazu nera isirtas. Truksta duomenu apie geografinius veiksnius, gamtos salygas, kosmoso itaka, taciau istorikas neturi viso to atmesti kaip bereiksmio dalyko.

Kiek buvo civilizaciju?

Toinbis kapitalistiniame dvylikos tomu veikale “Istorijos studijos” buvo sudares civilizaciju rajestra. Jis uzfiksavo 23 civilizacijas ir jas suskirste i piirmines (Egipto, Sumero- Akado, Egejo, Indo, Kinijos, Maju), antrines (Sirijos, helenine, indiskaja), tretines (Vakaru krikscioniskaja, Rytu krikscioniskaja, islama) bei palydovines (Hetitu, Irano, Misisipes, Rusijos ir t. t.). Kiti mokslininkai pagal kitokius kriterijus skiria Rytu, Atograzu, Afrikos, Amerikos, Europos ir kitas civilizacijas.

Didziosios dabarties civilizacijos

Vakaru krikscioniskoji, arabu islamiskoji, Indijos budistine, Kinijos konfucine.

“Istorijos tevas”

Herodotas.

Antikos istorija dalinama i:

Senoves Graikija ir senoves Romos istorija.

EGIPTO CIVILIZACIJA

Rozetes akmuo- 1798 m. Napaleonas pradejo zygi i Egipta, kesindamasis i pasaulines Britu imperijos pagrindus. Savo kariniu planu jis neigyvendino. Taciau sio zyygio i Egipta metu prasidejo sistemingi moksliniai sio krasto tyrinejimai. Su karvedziu keliavo gausus burys mokslininku ir meninku. Per ekspedicija prie arabu gyvenvietes Rozetes, netoli Nilo, vienas kareivis iskase is zemes juodo poliruoto bazalto lenta, ismarginta irasais. Veliau mokslininkai ivertino “R

Rozetes akmens” reiksme: rado jame pirmaji egiptieciu kalbos teksta kartu su tiksliu vertimu i graiku kalba. Si rasta pirmasis issifravo prancuzas Sampoljonas.

· Egipto civilizacija atsirado pasikeitus gamtos salygoms. Patys egiptieciai savo tevyne vadino “Kemet”- “Juodaja”.

· Egiptieciu tautybe sudare: kusitai, berberai, protosemitai ir negritai.

· Apie 3000 m. pr. Kr. Siaurame Nilo slenyje jau klestejo visu seniausioji zemes civilizacija. Piramides, kapu paminklai, sventyklos rodo jos valdovu galybe, atveria paslaptis bei didzia kultura. Civilizaciju pradzia leme miestai.

· Primityvus valstybiniai junginiai Egipte buvo vadinami “nomais”.

· Valstybe- tai teritorine organizacija su labai centralizuotu valdymu, profesionaliais valdininkais ir represiniais istatymais. Tai mechanizmas, verciantis visus visuomenes narius laikytis isitvirtinancios socialines bei ekonomines tvarkos ir garantuojantis gynyba nuo isores priesu.

· IV tukst. pr. Kr. antrojoje puseje susidare dvi dideles teritorijos: siaureje- Zemutinis Egiptas su sostine Buutu, pietuose- Aukstutinis Egiptas su sostine Hierakonpoliu. Pasak Manetono, Sali baige vienyti Aukstutinio Egipto valdovas Menas apie 3000 m. pr. Kr. Ant abieju teritoriju ribos jis ikure nauja sostine- Memfi.

· Senosios Karalystes metu buvo sukurta tobula tu laiku salygomis valdzios sistema. Tai buvo stipri, centralizuota, autoritarine ir absoliuti valdzia (bene svarbiausias civilizacijos pozymis). Egiptas dideliu laimejimu nepasieke todel, kad faraonai turujo visiska valdzia salyje.

· Senoves egiptieciams faraonas buvo ne zmogiska butybe, o Dievas, Amono Ra sunus. Jis niekada nemirdavo o tik susijunkdaves su sa

avo tevu Amonu.

· Faraonas atlikdavo trylika funkciju (religine, kurejo, gyvenimo aprupintojo, atpirkejo, ydytojo, mokytojo, architekto.).

· Vyriausias faraonu valstybes tarnautojas buvo viziris, atlikdaves visas administracines faraono funkcijas, isskyrus religines. Viziris skirdavo patarejus , kurie vizitavo vietinius valdytojus vadinamus nomarchais.

· Nomuose be vietinio valdytojo valdytojo administracijos, valde ir paties faraono paskirti inspektoriai. Per juos buvo kontroliuojami nomarcho skiriami valdininkai.

· Egipto valdovu galybe, auksta civilizacijos technini lygi geriausiai apibudina monumentalioji architektura.

· Piramides- zinomiausi ir seniausi is visu izymiuju Zemes statiniu. Pirmosios pastatytos mazdaug pries 5 tuks. m.

· Pati seniausia piramide- Dzoserio.

· Mastabos- pirmuju dvieju dinastiju faraonu kapai.

· Kylancios civilizacijos pozymiai: tvirta valdzia, monumentalioji architektura, rastas.

· Piktogramos- piesiniu rastas.

· Senoves egiptieciai turejo tris rasto variantus: hieroglifini (sventieji rastai), hieratini (zyniu) ir demotini (liaudies).

· “Ipusero posakiai”- savotiskos pranasystes.

· Egipto kariuomeni buvo labai profesionali, ja sudare apie 1% visu salyje gyvenanciu vyru, buvo samdiniu, taciau kariuomenes pagrinda sudare “kovos vezimai”.

· Echnatono religine reforma- ja vykde Amenchotepas IV (XV a. pr. Kr. pabaiga). Sulaukes 26 m. jis tapo tevo bendravaldziu. Pirmuosius ketverius metus jis gyveno Tebuose, paskui eme statyti nauja sostine. Sestaisiais valdymo metais isvyko is Tebu ir isikure naujame, Achetonu (“Atono horizontu”) pavadintam mieste. Taip pat pasikeite varda i Echnatona (“Nuolanku Atonui”) ir isake visuose sallies kapuose ir sventyklose bei kitur istrinti Amono varda. Neaplenke sis istatymas net ir tevo paminklu. At
tona sbuvo paskelbtas vieninteliu dievu, o visu kitu dievu kultai buvo uzdrausti. Didzausia jo salininke buvo jo zmona Nefertite. Ji buvo ne tik zmona, bet ir tikra Echnatono sesuo. Kai kas net mano, kad ji buvo sios reformos iniciatore, nes butu labai sunku paaiskinti, kodel ji veliau pateko i Echnatono nemalone. Mat keturioliktaisiais valdymo metais Echnatonas nusileido seniesiems Amono zyniams, o Nefertite liko istikima naujajam kultui. Mirus Echnatonui ji dar iskele i sosta mazmeti Tutanchatona, deja, sis mire jau kaip Tutanchamonas. Reforma zlugo. Visur buvo panaikints faraono eretiko vardas, Achetatonas istustejo, Atono sventyklos sugriuvo, o Echnatono mumija dingo be pedsaku. Reforma nepavyko, nes Echnatonas pakele ranka pries svenciausia Egipto civilizacijos pagrinda- tradicija. Taciau reforma atliko savo “juoda darba”. Civilizacija priartejo prie visiskos dezintegracijos.

· 525 m. pr. Kr. persu valdovas Kambizas musyje prie Pelusijaus sutriuskino Psamticho III kariuomene. Egiptas tapo Persijos satrapija.

· Egiptieciai taip ir nesusitaike su nepriklausomybes prardimu. Zinoma daugybe sukilimu pries persus V- IV a. pr. Kr. Priesiskumo persams dvasia padejo Egipta gana lengvai uzimti naujam uzkariautojui Aleksandrui Makedoniecui. Egiptas pateko i naujos- helenines- civilizacijos orbita.

SUMERO- AKADO CIVILIZACIJA

· Sumero- Akado civilizacija buvo isikurusi tarp Tigro ir Eufrato upiu.

· Pimasis si krasta pradejo tyrineti Pjeras de la Vale.

· Dantirascio pavyzdi pirmasis issifravo Vokietijos Getingeno mi

iesto licejaus kalbu mokytojas Georgas Frydrichas Grotefendas.

· “Juodagalviai”- taip save vadino IV tukstantmecio pr. Kr. pirmojoje puseje Pietu Mesopotamijoje apsigyvenusi sumeru tauta.

· Nomas- tai miestas- valstybe.

· Urukas- pirmasis sumeru politinis centras, pirmoji sostine. Miesto centre stovejo sventykla- zikuratas. Sio miesto vyriausioji dievybe buvo Inana.

· Nipuras- seniausias sumeru nomu kulturos centras. Jame stovejo “juodagalviu” vyriausiojo dievo Enlilio statula.

· Uruke rastos seniausios lenteles buvo buo israsytos piktogramomis. Veliau buvo imta naudoti garsus atitinkanti rasta- dantirasti.

· Sargonas buvo pirmasis, kuriam pavyko sukurti imperija, apimancia visa Mesopotamija.

· Urnamu deka labai ugtelejo Sumero teisine mintis. Jo paskelbtas seniausias pasaulyje istatymu kodeksas (tarp 2065- 2046 m. pr. Kr.) gerokai pranoko velesniu karaliu teisines nuostatas.

· Nykstanti, dezintegruojanti Sumero- Akado civilizacija sdare salygas atsirasti naujoms- Babilono, Hetitu- civilizacijoms.

· Sumeru kalba dar beveik du tukstancius metu buvo naudojamaliturginiams tikslams.

BABILONO CIVILIZACIJA

· Babilono atsiradima labiau salygojo socialinio pobudzio “issukis”. Mesopotamijos miestu valdovai, suirus Sumero civiizacijai, kovojo “visu kara pries visus”. Kiekvienas miestas stengesi uzsitikrinti karinguju atejunu parama.Ilgainiui amoritai taip isigalejo, kad pradejo kurti savas dinastijas. Viena is siu dinastiju isitvirtino kukliame provincijos mieste Babilone (“Dievo vartuose”).

· Babilono valdovai, ateiviu ir sumeru palikuonys, naudojo ivairias priemones savo itakai plesti. Nesibaigiancius karo zygius, grobimus keisdavo sajungu, abipusiu pagalbos sutarciu, pazadu ir ju klastingu sulauzymu politika. Taip isikure galinga Babilono valstybe.

· XIII a. pr. Kr. kariaudami su siaures kaimynais asirais, babilonieciais nepajuto, kaip iskilo ju rytu kaimynas- Elamo valstybe. Elamitai XII a. pr. Kr. uzkariavo Babilona.

· Tame paciame amziuje Nabuchodonosarui I nugalejus elamitus prasidejo puse tukstantmecio truces naujas raidos etapas. Babilonija is praziu letai, varzydamasi su Asirija, o paskui vis ryztingiau sieke politines galybes. Si savo tiksla jis igyvendino Nabopalasaro laikais (626- 604 m. pr. Kr.). Tas valdovas pradejo nauja dinastija ir nauja Mesopotamijos istorijos etapa. 626- 539 m. pr. Kr.- Naujosios Babilonijos Karalystes, arba Chaldeju dinastijos laikai.

· Babilone buvo du is septyniu pasaulio stebuklu- tai Babelio bokstas, stuksantismiesto centre, ir karaliaus rumai su “kabanciais sodais”.

· Babilonieciai garbino dievus, kilme siekiancius sumeru laikus. Jie dazniausiai tik pakeisdavo perimtu dievu vardus, o ju paskirtis ir funkcijos likdavo tokios pacios.

· Babilono monumentalioji architektura atitiko religijos poreikius. Kiekviename mieste stovejo dievu sventyklos. Pagrindinio dievo Marduko sventykla, aisku, stuksojo paciame Babilone. Ji buvo vadinama Esangila.

· Hamurabis tese sumeru teises tradicijas. Jis isakesavo valdininkams surinktus ankstesnius istatymu rinkinius perdirbti ir pritaikyti juos savo epochai.

· Babilonijos baudziamojoje teiseje vyravo atpildo principas- “akis uz aki, dantis uz danti”.

· Babilonieciai pereme sumeru rasta, gerokai praplete jo vartojimo sfera. Ji eme naudoti penkiems pagrindiniams tikslams: religiniu tekstu rasymui (jie parasyti sumeru kalba), administrajos nurodymu fiksavimui, istatymu kodifikacijai, analu (metrasciu) rasymui, mokslo reikalams.

· Babilonija ir Asirija viena civilizacija.

SIRIJOS CIVILIZACIJA

· Istorine Sirija buvo didesne nei dabartine. Ji apeme dabartine Sirija, Libana, Izraelio ir Jordanijos dali bei Siaures Arabija.

· Strategine bei prekybine padetis tarp Mesopotamijos ir Vidurzemio juros, kalnuotas pavirsius, kliudes formuotis centralizuotai valstybei, puslankiu supancios dykumos, is kuriu verzesi semitu tautos,- visa tai nuleme specifine Sirijos civilizacijos raida.

· Puolant uzsienio priesams, Finikijos miestai burdvosi i sajungas, labai silpnas ir greitai isardomas.

· Finikijos gyventojai maksimaliai isnaudojo nedidelius dirbamos zemes plotus.

· Nedideli dirbamos zemes plotai, riboti gamtos istekliai verte Finikijos gyventous miestus prekiauti, keistis produkcija su gretimomis ir tolimesnemis salimis. Taip atsirado finikieciu koloniju miestai svetimose zemese.

· Zymiausia Finikijos kolonija- Kartagina.

· Finikieciai itvirtino abecelini rasta Sirijos civilizacijos pabaigoje. Zinomos trys seniausios abeceles. Pirmoji datuojama 1300- 1000 m. pr. Kr., rasta Bible. Ja sudare 80 zenklu. Analogiska abecele aptikta sugriautame Ugarite (apie 1400 m. pr. Kr.). Ir dar viena finikieciu 22 raidziu abecele taip pat rasta Bible. Ji datuojama I tukstantmecio pr. Kr. pradzia.

· Drauge su finikieciu pirkliais keliavo ir ju abecele. Ji skverbesi i kitas kulturas lyg kokia uzkariautoja.

· Nedidele buvo zydu tauta, betgi pasaulineje istorijoje labai reiksminga, reiksmingesne uz daugeli kitu. Ji sukure pirma is triju pasaulio kulturos istorijoje zinomu monoteistines religijos sistemu- judaizma, senoves zydu religija.

· Monoteistine ideja pereme ir ispletojo senoves zydu pusiau klajoklines gentys, uzmezgusios rysi su didziaja faraonu imperija.

· Moze laikomas zydu religijos tevu.

· Senojo Testamento knygos skirstomos i tris grupes: Istorines knygas, Isminties knygas ir Pranasu knygas.

· Judaizmo ispazintojams dievas buvo viskas: vyriausias valstybes valdovas, mokytojas bei globejas. Valstybes istatymus, visuomenes santvarka, net atskiro zmogaus sazine- viska savo nurodymais tvarke Dievas. Taip pat irmoniu veiksmus, ju dorovini gyvenima.

EGEJO CIVILIZACIJA

· Egejo civilizacija- salyginis Kretos salos, Egejo juros salynoir zemynines Graikijos pavadinimas III- II tukst. pr. Kr. Sio rajono, o taip pat ir Mazosios Azijos rytines pakrantes, archeologiniai paminklai byloja apie vieninga kultura, civilizacija. Zymiausi paminklai rastio Kretoe ir Mikenuose.

· Kreta- teokratine valstybe. Pasaulietine ir dvasine valdzia joje priklause vienam asmeniui.

· Kreta buvo talasokratija- juru seimininke, valdove.

· Kretos klestejimo laikotarpis- XVI- XV a. pr. Kr. pirmoji puse.

· Kretoje naudotas dvieju rusiu rastas: piktografinis ir is jo kiles linijinis A rastas. Piktografiniu rastu daryti tik sakraliniai irasai, o linijinis A rastas iki siu dienu dar nera issifruotas.

· Graiku archeologai mano, kad “rumu civilizacijos” zlugimo priezastis buvo ugnikalnio issiverzimas dabratineje Santorino saloje.

· Balkanuose pirmieji valstybngumo zidiniai, pirmieji civilizacijos pozymiai taip pat atsirado dar III tukstantmecio pr. Kr. viduryje. Juos kure pelasgai- kretieciams gimininga tauta. Taciau jau XXIII a. pr. Kr. si procesa sustapde gentys, pasivadinusios achajais, arba danajais.

· Graikijoje kaip ir Kretoje gyvavo, vadinamoji “rumu civilizacija”.

HETITU CIVILIZACIJA

· Moksliskai hetitus atrado anglu misionierius Viljamas Raitas, kai XIX a. pabaigoje verte musulmonus i “tikraji” tikejima- krikscionybe.

· Visi hetitologai sutartinai pabrezia, kad Hetitu civilizacija- tai tiltas is Mesopotamijos i Graikija.

· Svarbiausias hetitu nuopelnas- gelezies pritaikymas praktiniams tikslams. Hetitu civilizacijoje zmonija apskritai izenge i gelezies amziu.

· Visa hetitu istorija tradiciskai dalijama i du laikotarpius: Senosios Karalystes (apie 1800 m.- XV a. pr. Kr.) ir Naujosios Karalystes (XV a,- apie 1200 m. pr. Kr.).

· Hetitu civilizacijoje monarcho padetis iki Telepino valdymo pradzios buvo gana netvirta.

· Valstybe pasikeite XIV a. pr. Kr. pradzioje. Tuometine hetitu imperija drasiai galima vadinti karine. Per du amzius hetitai uzgrobe Mazosios Azijos pusiasalio centrine ir vakarine dali, priartejo prie rytines Vidurzemio juros pakrantes. Ten ju interesai susidure su kitos, jau militarizuotos Egipto civilizacijos interesais. Du milzinai pasirode esa lygiaverciai, todel Sirija buvo pasidalyta prie derybu stalo. Treciosios jegos- Asirijos- iskilimas bei “juros tautu” antpludis apie 1200 m. pr. Kr. galutinai sunaikino politine hetitu galia.

IRANAS IR JO VIETA SENOVEJE

· VI a. pr. Kr. pirmojoje puseje Artimuosiuose Rytuose gyvavo keturios stambios valstybes: Medija, Lidija, Babilonasir Egiptas.

· Medijos karaliaus Astiago dukters ir genciu valdovo Kambizo sunus Kiras 558 m. pr. Kr. tapo persu valdovu. Tais paciais metais jis pradejo sukilima pries medus. Todel sie buvo priversti atsitraukti nuo Babilono nors tai ju irgi neisgelbejo: apie 550 m. pr. Kr. media buvo nukariauti. Ju sostine Ekbatanai tapo Achmenidu rezidencija. Prasidejo didziosios Persijos imperijos era.

· Kiras taip pat uzvalde visa Medija, nukariavo Lidija, graiku kolonijas Mazojoje Azijoje ir Babilonija (538 m. pr. Kr.). Buvusi Elamo sostine tapo atraja ir treciaja Kiro imperijos sostine.

· Kiras buvo labai humaniskas imperijos kurejas. Jis nezude buvusiu valdovu.

· Kiras uzbaige zydu “Babilono nelaisves” laikotarpi leisdamas jiems sugristi i Jeruzale ir netgi padejo atstatyti sventove.

· Kiro sunus Kambizas II (529- 522 m. pr. Kr.) nukariavo Tira, Kipra ir Egipta.

· Kambizo II zygi i Egipta istorijos saltiniai vadina “visu saliu gyventoju antpludziu”.

· Po trumpo sukilelio Gomantos (apsisaukelio Smerdzio) valdymo karaliumi tapo Darijus I, valdes iki pat mirties, iki 486 m. pr. Kr. Rytuose jis nukariavo visas zemes ligi pat Indo upes. Darijus I uzeme Makedonija ir Trakija, surenge zygi i skitu zemes, pasieke net Dniestra.

· Alchemenidu imperijos zlugimo pradzia susijusi su graiku miestais Mazojoje Azijoje. Ju sukilimai iziebe graiku- persu karu (500- 449 m. pr. Kr.) ugni.

· Apie 330 m. pr. Kr. Persu imperija tapo Aleksandro Makedoniecio pasaulines valstybes sudeamaja dalimi.Valstybe buvo padalinta i autonomines provincijas- satrapijas, kurias sudare uzimti krastai.

· Satrapijas valde “Didziojo karaliaus” giminaiciai. Satrapai rinko mokescius, rupinosi krasto bei keliu saugumu.

· Darjus I isleido isttymus kai kuo labai panasius i Hamurabio, ivede visai valstybei bendra pinigu sistema. Be persu kalbos, valstybine buvo paskelbta ir arameju kalba, tais laikais vakarinese imperijos salyse naudota kaip tarptautine prekybos kalba.

· Nauji keliai, kanalai, gera mokesciu sistema, bendri pinigai ir matai, darni pasto organizacija, vidaus taika ir valdovo globojama tarptautine prekyba pakele imperijos ekonomini gyvenima.

· Achemidai sujunge Sirijos bei gretimu civilizaciju tauats i viena inmperija ir uztikrino universalia taika. Taciau taika buvo apgaulinga: ji remesi persu karine galia.

· Pavergtos tautos ir toliau lasivai galejo ispazinti savo tikyba, vartoti savo kalbair rasta, laikytis politiniu tradiciju.

· Finikijos miestai islaike prekybos laisve, zydams buvo palikta ju teokratine santvarka.

· Placiai zinoma senoves Irano religija- zoroastrizmas (pranasas Zaratustra).

· Zaratustros religines paziuros visa buti padalija i dvi priesiskas stovyklas- i sviesos ir tamsos karalyste. Tarp ju vyksta nuolatine kova- visa ko pagrindas tiek zemeje, tiek danguje.

· Zoroastrizmas plito gana letai. Tik Achemidu imperijos susikurimas leido jam placiau pasklisti po pasauli, rasti salycio tasku su kitomis Artimuju Rytu religinemis doktrinomis, o ypac su judaizmu.

· Yrant Achemenidu galybei, silpo ir zoroastrizmas.

· Achemenidu imperija buvo ryski kometa, isiverzusi i yranciu kitados didingu civilizaciju orbita, jas trumpam atgaivinusi, bet nepalikusi ryskesniu savo svytejimo pedsaku.

INDO CIVILIZACIJA

· Indija- isimtine Rytu salis, kuri ne tik sukure nepakartojama senaja kultura, ne tik perdave ja aplinkiniams krastams, bet ir islaike ja, pati islikdama, ligsiol.

· Ne veltui sakoma, kad Indijos pradzia- Himalajai.

· Indo slenyje uztikti pirmieji civilizacijos pedsakai.

· Manoma, kad Mohendzo Dare (Mirusiuju kalvose); “miestu mieste” gyvene per 100 tukst. gyventoju. Taisyklingai isplanuotose gatvese stovejo dvieju triju aukstu namai, kuriuos junge kanalizacijos sistema. Devynis kartus miesta skandino Indo vandenys, devynis kartus zmones grizo atgal ir senu pastatu vietose is molio plytu statesi naujus namus.

· Mohendzio Dare jau naudotas rastas.

· Lotalas- seniausias pasaulyje uostas atrastas netoli Bombejaus. Jame archeologai aptiko laivu statykla, kanalu sujungta su i Arabu jura itekancia upe.

· Sanskritu parasyta didzioji dalis klasikines, religines ir mokslines senoves indu literaturos.

· II tukstantmecio pr. Kr. viduryje derlinga sleni palei Inda uzpludo ariju gentys.

· Vokieciu mokslininkas F. Bopas XIX a. irode, kad arijai kalbejo artima baltams kalba.

· Vedos (is sanskrito k. veda- zinojimas)- tai isminties giesmiu rinkiniai.

· Vedu yra keturios: Rigveda, Jadzurveda, Samaveda, Atarveda.

· Vedose isdestyti ir esminiai seniausios, bet dar gyvos brahmanizmo religijos pradai.

· Vedu tekstai rodo buvus keturias kastas: brahmanu- zyniu bei isminciu, ksatriju- kariu, vaisiju- pirkliu, amatininku ir zemdirbiu bei sudru- paprastu daarbininku.

· Atsikele i Indija, arijai nesudare didesnes valstybes.

· Aleksandro Makedoniecio zygisi i Indija 325 m. pr. Kr. pradeda istoriskesni (atspindeta saltiniu) Indo civilizacijos laikotarpi. Didysis uzkariautojas pasieke Indijos siaures vakaru pakrasti ir ikure ten savo satrapijas. Kova su atejunais indams buvo sekminga, taciau pergale pareikalavo vienybes, zeidziancios indu istorines tradicijas.

· Apie 322 m. pr. Kr. Cangrapta ikure pirmaja Indijos imperija, pavadinta Maurja (jo motions vardu). Si imperija aprepe beveik visa Indija, isskyrus pietini pakrasti.

· Universali valstybe dare didele ekonomine pagarba. Buvo irengtas plataus masto dirbtinis drekinimas, amatininku gaminiai eme keliauti i Pietryciu Azijos salis. Taciau prekybos monopolis, isauge mokesciai, kaip ir viso gyvenimo unifikavimas, leidzia kalbeti apie civilizacijos irimo pradzia.

· Asoka (273- 236 m. pr. Kr.)- vienas is nedaugelio Indijos valdovu, stengesis ne tik zodziais, bet ir darbais igyvendinti karaliaus priesaika. Jis zmonijos atmintyje isliks kaip vienas teisingiausiu pasaulio valdovu.

· Budizmas- seniausia pasaulio religija, atsiradusi VI- V a. pr. Kr. Siaures Indijoje. Jos pradininku laikomas Sidarta- pusiau legendinis indu princes, nusivyles gyvenimu ir laisva valia issizadejes karaliskuju rumu prabangos bei malonumu. Jis gyvenes Gango upes slenyje ir gaves “apsviestojo”, arba Budos, varda.

· Budizmui nezinomas Dievo vardas. Si religija nepripazino uzdaros kastu sistemos bei aukojimu. Ji moko, kad zmogus pats kuria savo likima.

· Pagrindines budizmo nuostatos isdestytos Tripitakoje- Pali kanone. Pagal Pali kanona, isganymas pasiekiamas paties zmogaus, jo valios pastangomis.

· Nirvana- nekintani ramybe, amzina palaima.

· Asokos epochoje budizmas tapo valstybine religija. Jo nurodymu ediktai su budizmo tiesomis buvo iskalti ant uolu ir granito stulpu.

· Bodhitsavos- tai zmones pasieke nirvana, bet ryzesi pasilikti Zemeje ir gelbeti kitus.

· Budizmas Indijoje neisitvirtino, nes zeide Indo civilizacijos religines bei kulturines tradicijas, neige iprastinius indu dievus, susiformavusia kastu sistema. Gal del to brahmanu pastangomis jis VII a. buvo galutinai isstumtas is Indijos.

· Maurja galutinai isiro 185 m. pr. Kr. po paskutiniojo valdovo nuzudymo.

· Dvi pagrindines priezastys nuleme civilizacijos nuosmuki: visuomenes religines vertybes stoka ir svetimu tautu isiverzimai.

SENOJI KINIJOS CIVILIZACIJA

· Nors Kinijos ir Indijos civilizacijos formavosi greta, taciau panasios nebuvo.

· Kinijos civilizacija buvo gana abejinga religijai, kaip tikejimo, dievu panteono, mistikos, metafizikos dariniui. Kinam buvo svarbesne socialine etika. Blaivus ju protas nemaste apie paslaptinga buti, mirties ir pomirtinio gyvenimo problemas. Jie labiau nei nemirtinga dvasia rupinosi materialiu gyvenimu.

· Kinijos riba nuo seniausiuju laiku buvo lyguma, plytinti palei Ramuji vandenyna.

· Busimos kinu tautybes branduoli sudare Chvangches slenyje gyvene protosino- tibetieciai.

· Civilizaciniu poziuriu iki III a. pr. Kr. pabaigos Kinija brendo, augo, klestejo. O Cino imperijos laikais (221- 207 m. pr. Kr.) prasidejo jos civilizacijos nuosmukis.

· Kinijos gyventoju ekonominis lygis kilo, taciau jie pralaimejo politiskai daug savo galiu, savo noru perleide monarchui.

· Sango epochoje kinai pasieke svarboiu laimejimu: jie naudojo brondza, state miestus, tobulino rasta.

· Sango laikotarpiu atsiskleide ir kinu religijos ypatybes. Sandi tapo auksciausiaja dievybe.

· “Aukso amzius” 1100- 221 m. pr. Kr.

· Isiviespatavus antrajai, Dzou, dinastijai prasidejo civilizacijos “aukso amzius”.

· Nuo VIII a. pr. Kr. Kralysciu separatines tendencijos ypac sustiprejo. Dzou valstybes decentralizacija atvede net prie “Dzango”- “Priesisku karalysciu laiku”. V a. pr. Kr. Kinijoje kovojo vienuolika beveik savarankisku valstybiu- kiekviena norejo tapti pirmaja. O klajokliu keliamas reikalavo konsolidacijos. (Ja pradejo Cino karalyste.)

· Dzou laikais labai issiplete prekybos apimtis ir mastai. Kinai eme prekiauti su vakaru kaimynais. Diziuoju silko keliu, kuriuo keliaudami per Vidurine Azija jie pasiekdavo net Vidurzemio juros pakrantes. Pradinis sio kelio taskas buvo Kinija, galinis- Roma, o tarpiniai punktai- Indija, Persija, Arabija, Sirija.

· Dzou laikotarpis “aukso amziumi” buvo vadinamas ne del ekonomines bei politines krasto padeties. Visos civilizacijos pakilima nuleme kulturos laimejimai.

· “Aukso amziuje” gyveno didieji Kinijos isminciai: Lao Dze, Konfucijus, Mencijus.

· XI- VIII a. pr. Kr. buvo sukurta “Tianmino” teorija. “Tian” reiske “Dangus”. Nustumes i antraja vieta Sandi, Tian tap one tiek auksciausiaja dievybe, kiek auksciausio proto, teisingumo, gerumo isikunijimu.

· Geriausias kinu visuomenes tradiciajas surinko, susistemino ir apibendrino Konfucijus (551- 429 m. pr. Kr.)

· be, kiek auksciausio proto, teisingumo, gerumo isikunijimu.

· Geriausias kinu visuomenes tradiciajas surinko, susistemino ir apibendrino Konfucijus (551- 429 m. pr. Kr.)

· Konfusijus, kaip veliau ir Kristus, savo moksla kure jau esamos civilizacijos ir kulturos pagrindu. Bet ju vaidmuo skyresi. Konfucijus tradiciskai laikomas jau buvusio kanono redaktoriumi. Galima sakyti, kad Kristaus mokslas- revoliucija, o Konfucijaus- evoliucija.

· Konfucijus buvo daugiau etinio, nei religinio pobudzio filosofas. Jis kure doroves sistema asmeniui, seimai, valstybei.

· Kartais konfucianizmas vadinamas isnaudojima ir neygybe grindziancia teorija.

· Mencijus moke humaniskumo, padoraus, tautos poreikius atitinkancio valdymo. Filosofas daug anksciau nei garsusis prancuzas Z. Z. Ruso patikejo zmogaus prigimties gerumu ir savo kuryba grinde meiles bei pareigos principais.

· Konfucianizmas neteike jokios reiksmes valdymo technikai, istatymams, istitucijoms, jam buvo svarbu tik moralinis tobulejimas. Legistai laikesi priesingu paziuru. Ju doktrinos pagrindas buvo rasytiniai istatymai, remiami lazdu ir kitokiu bausmiu.

· Konfucianizmas orientavosi i praeiti, aukstino morale bei kultura, o legizmas mete praeiciai issuki, morales ir kulturos atsisakydamas.

· 221 m. pr. Kr. Kinija buvo suvienyta, taciau su tuo baigesi ir civilizacijos klestejimas.

· Dzengas i istorija iejo Cin Si Chvang- di (“Visu pirmojo Cino imperatoriaus”) vardu. Jam pirmajam is Kinijos valdovu buvo pavaldi visa imperija, kuria sudare 36 provincijos.

· Jau IV a. pr. Kr. Kinijos valstybeliu valdovai eme statyti itvirtinimus- sienas perejose ir keliuose, kuriais i sali pludo klajokliai.

· “Visu pirmajam” imperatoriui valdant visiems amziams iskilo 2500 km ilgio, 5- 10 m aukscio, iki 7 m plocio siena.

· Cin Si Chvang- di pakele rank air pries kultura. Jo sukurta valstybe taip imponavo kaimynams, kad ja imta vadinti sios dinastijos vardu- Kinija.

· Istorija turejusi prasideti juo- “Visu pirmuoju”. Tad imperatorius 213 m. pr. Kr. isake per 30 dienu atgabenti i sostine visas knygas ir viesai jas sudeginti. Isimti sudare tik medicinos, zemdirbystes, burtu bei Cino dinastijos istorijos knygos.

· “Visu antrasis”, silnavalis jo ipedinid, nedaus teatsiliko nuo tevo, ypac ziaurumu. Praejus vos seseriems metams, buvo nuzudytas ir jis. Taip baigesi planuotoji “desimties tukstanciu generaciju” Cino dinastija.

· Keturis simtus metu Kinija valde Chanu dinastija. Ji is esmes tese Cinu pradeta politika, stengesi islaikyti vieninga imperija.

· Chanu laikai- 206 m. pr. Kr.- 219 m. po Kr.

· Chanu dinastijos atstovai daznai kariavo su hunais, totoriais, mongolais ir kitomis siaurinemis gentimis. Siu kovu metu jie prasiverze toliau i vakarus, pazino nauju krastu, eme su jais prekiauti. Uzsimezge Kinijos ir Romos santykiai.

· Chanu laikotarpis reiksmingas ir literaturai. Apie 100 m. po Kr. Kinijoje israstas popierius. Tuo laiku buvo isleista klasikiniu filosofijos veikalu, zodynu, enciklopedine istorija.

· Tamsos laikotarpis- 220- 589 m.

HELENINE CIVILIZACIJA

· Kaikurie mokslininkai senoves Graikija ir senoves Roma sujunge i viena ir pavadino Helenine civilizacija.

· Savarankiskas graiku laikotarpis truko beveik septynis simtmecius (XI- VI a. pr. Kr.). Veliau ant senoves Graikijos griuvesiu isiviespatavo pirmiausia Makedonija, paskui Roma.

· Makedonijos laikotarpis civilizacijai buvo itin svarbus, nes tuo laiku tolydzio vyko helenizacija (graiku kalba ir kultura plito tarp kitu tautu).

· Tiesioginiai romenu kontaktai su graikais kuriant pirmuosius valstybinius junginius Apeninu pusiasalyje; panasi graiku ir romenu valstybes organizacija; bendri valstybiniai abieju tautu interesai; literaturos ir meno, religiniu tradiciju panasumai- visa tai leidzia kalbeti apie Romos istorija, kaip apie helenines civilizacijos tesini.

· Helenines civilizacijos raida leme trys gamtos ir geografinio pobudzio veiksniai: 1) ribotas tinkamos dirbti zemes plotas; 2) palankios salygos juru komunikacijoms; 3) smarkus sezoniniai klimato svyravimai.

· Zemes trukumas is pradziu verte graikus plestis uzimant silpnesniu kaimynu teritorija.

· Silpnesni zemes uki kompensavo prekyba bei pramonine gamyba. Siuo atzvilgiu labai padejo juru komunikacijos. Prie klimato svyravimu priprate graikai gerai jautesi ivairiomis klimato salygomis, t. y. galejo gyventi bet kur.

· XIII- XII a. pr. Kr. sanduroje zlugo Egejo (Kretos- Mikenu) civilizacija.

· Labiausiai tiktu manyti Helenine civilizacija buvus ne tiesioginiu Egejo civilizacijos tesiniu, o dukterine civilizacija.

· Egejo civilizacijai zlugus, prasidejo politinis anarchizmas, genciu migracija zemynineje Graikijoje. Istorikas Dz. Miurejus laikotarpi nuo XII a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr. vidurio pavadino “tamsiaisiais amziais”. Si savoka nera istorine, ji tik rodo, kad truksta rasytiniu duomenu epochos rekonstrukcijai. Bene vienintelis s

. . .

Join the Conversation

×
×