Nefertitė, Egipto karalienė (1372-1350 m. prieš mūsų erą), faraono Echnatono (Amenhotepo IV) žmona. Pasak istorijų, pasiekusių mūsų laikus iš Egipto laikų, Nefertitė buvo laikoma pačia gražiausia to meto moterimi, turėjusia didelę įtaką savo vyrui faraonui Echnatonui. Iki šių laikų yra išlikęs nežinomo senovės skulptoriaus Nefertitės atvaizdas.
Apie Nefertitės kilmę tiksliai nėra žinoma, manoma, kad ji buvo Egipto armijos karininko Ay (po Echnatono mirties tapusio faraonu, taip pat gali būti, kad jis buvo faraono Echnatono įtėvis, pagal tai, kad jis pats save va
adino “Dievo tėvas”, tačiau tiksliau nėra žinoma) dukra. Kiti mano, kad Nefertitė buvo Egipto karalienės Tijos dukra, arba kad ji buvo faraono Echnatono pusseserė. Tačiau pagal tai, kad apie ją niekur nėra užsiminta, kad būtų buvusi faraonų (ar kitos šalies valdovų) kilmės, galima tiksliai sakyti, kad ji nėra tiesioginė kokio nors tų laikų valdovo palikuonė.
Jei ji buvo Ay’aus dukra, tai tikrai žinoma, kad jos motina nebuvo jo žinoma žmona, manoma, kad tokiu atveju galbūt jos motina mirė jauna, ir ga
albūt tėvas pasiėme ją auginti pas save.
Nefertitė ir Echnatonas turėjo šešias dukras, tačiau kadangi Echnatonas turėjo dar dvi žmonas, nėra tiksliai žinoma, kiek jų buvo jo ir Nefertitės. Taip pat Echnatonas buvo vedęs ir anksčiau (Kiją), o vėliau jis da
Nėra jokių abejonių, kad Nefertitė buvo faraono labai mylima, ir turejo jam didelę įtaką. Iki šių laikų mus yra pasiekę žinios, kad faraonas kartais viešai pabučiuodavo Nefertitę, arba pasisodindavo ją ant kelių, o tais laikais moterys nebuvo labai gerbiamos, o juo labiau visišką galią turinčių valdovų. Nefertitės atvaizdas buvo išpjaustytas Echnatono sarkofage, tais laikais buvo priimta, kad DEIVĖS atvaizdas sarkofage saugo mirusiojo mumiją, taigi dar kartą galime įsitikinti, kaip stipriai Nefertitė buvo mylima savo vyro faraono.
Ji prisidėjo prie vyro darytos religinės revoliucijos. Po jos pasivadino Nefer Neferu Aton. Jos skulptūros, portretai, 1912 m. rasti al Amarnoje, laikomi vieni iš tobuliausių senovės Egipto meno kūrinių.
Apie Nefertitės mirtį nėra žinoma, prieš pat faraono mirtį ji di
ingsta iš istorinių dokumentų. Prieš faraono mirtį buvo rašoma, kad jo žmona “neteko faraono palankumo”, bet, turbūt, tai buvo rašoma apie vieną jo žmonų Kiją. Tokiu atveju, Nefertitė turbūt mirė, būdama apie 30 metų amžiaus. Tačiau po Nefertitės “dingimo” iš istorinių dokumentų, užsimenama, kad Echnatonui šalį padėjo valdyti regentas, gali buti, kad būtent Nefertitė pradėjo valdyti Egiptą su Echnatonu oficialiai. Kiti mano, kad iš tikrųjų buvo du regentai, padėję Echnatonui valdyti – pati Nefertitė ir Echnatono sūnus Smenkharas (Smenkhkare). Pati Nefertitė tokiu at
tveju valdė Neferneferuatono vardu (panašiai kaip jos vyras, pasikeitęs vardą iš Amenhotepo į Echnatoną naujojo dievo Atono garbei). Kai kurie istorikai mano, kad Nefertitė kurį laiką valdė ir po Echnatono mirties viena, arba kartu su savo vyriausia dukra (ir kita faraono Echnatono žmona) Merytaten. Vėlgi, net ir tokiu atveju niekur nėra užsimenama, kaip ir kada Nefertitės gyvenimas baigėsi.
Britų archeologė skelbiasi atradusi karalienės Nefertitės mumiją
Didžiosios Britanijos archeologė Džoana Fletčer neseniai paskelbė, kad jos dvylikos metų moksliniai tyrinėjimai leidžia spėti suradus Egipto karalienės Nefertitės palaikus. Jei ši archeologė teisi, tai būtų vienas didžiausių pastarojo šimtmečio archeologinių pasiekimų.
Spėjamą Nefertitės mumiją surado Prancūzijos archeologai dar 1898-aisiais Faraonų slėnyje. Tąsyk mokslininkai priėjo išvadą, jog tai 18-osios Egipto faraonų dinastijos nenustatytos tapatybės moters palaikai. Dž.Fletčer, nepaisant daugiau nei dešimtmetį trukusio tyrimo, taip pat nedrįsta tvirtinti, kad tai būtent Nefertitės mumija. Pasak jos, šimtaprocentinės garantijos nėra. Kiti mokslininkai šiai nuomonei linkę pritarti. Istorikai ir archeologai atsargiai žvelgia į sensacingus radinius.
Dž.Fletčer pastebėjo keletą reikšmingų detalių, kurios sutampa su garsiuoju Berlyne saugomu Egipto karalienės Nefertitės biustu, bei akivaizdžių įrodymų, jog ši moteris kilusi iš karališkosios šeimos. Pavyzdžiui, Senovės Egipte tik karališkajai šeimai priklausančios moterys turėjo teisę skustis plaukus bei vienoje ausyje segėti du auskarus. Tiesa, skeptikai teigia, kad Dž.Fletčer iki šiol ne
Dž.Fletčer egiptologija domisi jau seniai. Ji tyrinėjo senovės egiptiečiams priklausiusius perukus ir nustatė perukų savininkų socialinę padėtį. Kruopšti kiekvieno mus pasiekusio plaukelio analizė padėjo archeologei rasti ne tik patį seniausią peruką, smėlyje pragulėjusį maždaug tris su puse tūkstančio metų, bet ir senovinę utėlę. Dž.Fletčer padarė daug reikšmingų mokslinių atradimų – Luksore bei Faraonų slėnyje ji tyrinėjo mumifikuotos 18-osios Egipto dinastijos moters dantis. Ji taip pat domėjosi legenda apie prisikeliančią iš kapo Egipto princesę, kuri žudo ki
Nefertitė, “gražiausia iš moterų”, faraono Echnatono žmona, išsiskiria ypatingu savo grožiu. Ji laikoma viena žymiausių senovės Egipto karalienių. Elegantiškai pakelta galva, ilgas kaklas išryškina faraono žmonos grožį. Padarė didelę įtaką atnaujinant papročius, meną bei religiją. Kartu su vyru sukūrė pirmą monoteistinę religiją. Garbino vienintelį dievą Atoną. Pagal šią religiją visi žmonės buvo lygūs, o faraonas – dievo pranašas. 18-oji dinastija.
