Šiaurės karas (1700-1721m.)XVII a. vid. Švedija pasiekė savo politinės bei karinės galybės viršūnę ir įsivyravo Baltijos jūroje.Šiaurės karas (1700-1721m.) kilo dėl to:Ш kad Švedija XVII a. įsigalėjusi Baltijos jūroje pažeidė kitų Baltijos pakraščių valstybių interesusа o tos šalys norėjo atgauti savo žemes nuversti Švedija ir užimti naujus uostus.(O tos valstybės buvo: Rusija, Danija, Saksonija, vėliau Lietuva su Lenkija, vėliau Rusija, nes jai buvo svarbu ryšiai su vakarų valstybėmis, todėl reikėjo laisvo priėjimo prie Baltijos jūros)KARO EIGA:а 1700m.а Buvo sumuštos:rusų ir danų kariuomenės. Švedijos karvedys buvo 18m.-karalius Karolis XIIаPetras I padarė išvadą pralaimėjęs prie Narvos 1700m. mūšį. Jis reorganizavo kariuomenę ir 1701m. puolė švedus prie B.j. pakraščių. Ir atgavęs Neva 1703m. įkūrė Sankt-Peterburgą.а Rusai suprato kad švedai tikrai norės atkeršyt, todėl pasitraukė į Rusijos gilumą. 1709m. Karolis XII su savo kariuomenė nuvarė užimti Poltavos, 1709 liepos 8d. gavo į kailį, ir Švedijos karalius pabėgo į Turkiją.
§ Švedijos galybė buvo palaužta,jos nenugalimumas sužlugdytas§ Rusija padarė didž. Įspūdį Vakarų Europai , tuo pačiu ji buvo priimta į didž Vakarų Europos valstybių tarpą.§ Poltavos mūšis buvo lemiamas viso Šiaurės karo eigaiа Lietuva pradėjo varyti iš savo teritorijos švedus, o 1709m. 09 mėn. Rusų kariuomenė užėmė visą Lietuvą.
1721m. rugsėjo mėn. Buvo pasirašyta Rusijos- Švedijos taikos sutartis. Rusija gavo: Livoniją, Narvą, Nevos baseiną. Karelijos dalį
Ništato taika didžiulis Rusijos laimėjimas:§ Rusija gavo Nevos baseiną ir didelę rytinio Baltijos pajūrio dalį§ Atsivėrė neribotos galimybės jūrų prekybai ir ryšiams su Vakarais per Baltijos j.§ Švedija ir Danija tapo antraeilėmis valstybėmis
аŠiaurės karo padariniai LietuvaiJ:karas galutinai sutrikdė vidaus gyvenimą, smukdė ekonomiškai, pakirto tarptautinę padėtį,Lietuva negalėjo apsiginti nuo kitų, kaimyninių valstybių Rusijos, Prūsijos ir Austrijos kišimosi, todėl buvo padalinta. LIVONIJOS KARAS (1558-1583M.)аPriežastys: Šiaurės rytų valstybės stojo į aršią kovą už išėjimą į Baltijos j., siekė užvaldyti svarbiausius jos uostus, o kai kurios net joje įsiviešpatauti. Taip ir iškilo taip vadinamasis Baltijos klausimas XVI-XVIII a. Tapęs visos Europos tarptautine problema. Baltijos klausimas buvo ypač susijęs su Livonija, nes ji buvo ekonominiu ir strateginiu atžvilgiu buvo labai svarbus kraštas, jame sueidavo visi keliai į Baltijos jūrą. Tai nebuvo vieninga valstybė, susidedanti iš kelių bažnytinių valdų: 1) Livonijos ordino (didžiausia terit.); 2) Rygos arkivyskupo; 3) Tartu, Kuršo ir Saremo vyskupų teritorijų . Livoniją norėjo užvaldyti: Rusijaаjai buvo svarbu prekyba, o uosto ji neturėjo; Lietuva- Lenkijaа1) siekė įsigalioti Livonijos uostuose, kad per juos plačiai išeitų į Balt. J. ir turėtų tiesioginį ryšį su Vakarų Europos valstybėmis;2)Lietuvos vyriausybė norėjo paimti į savo rankas Dauguvos žemupį ir Rygos uostą-svarbų prekybos centrą; Švedija-DanijaаBaltijos j. pakraštį eksploatuoti prekybos muitais, užimti jos uostus ir upių žiotis, o įsitvirtinę rytinėje Baltijos j. pakrant. užimti Balt. j. ;Prūsija.аLivoniją ypač silpnino ordino magistro ir Rygos arkivyskupo tarpusavio nesutarimai, dėl politinės įtakos ir vyravimo krašte. Vienas iš jų norėjo tapti Livonijos kunigaikščiu.Ir aišku Livonija skilo į dvi priešingas stovyklas.Jų santykiai blogėjo , viena iš priežasčių buvo Rygos arkivyskupo rėmimas, jį rėmė Lietuva ir todėl tai nepatiko Livonijos magistruiа Rygos arkivyskupas orientavosi į artimą bendradarbiavimą su Lietuva, Livonijos magistras į artimus santykius su Rusija. O Rusija siekė ne tik naudotis laisvu keliu per Livoniją,bet paimti ją į savo valdžias, kad turėtų tiesioginius santykius su Vakarų Europa. 1554m. Novgorode buvo pasirašyta 15kai metų taikos sutartis Ivanas IV reikalavo, kad Rusijos prekės laisvai keliautų jų teritorija, Livonija neturi sudaryti jokių sąjungų su Lietuva.1566m. Livonijos magistras užėmė visą Livoniją, suėmė Rygos arkivyskupą, ir nužudė atvykusį pas jį Žygimanto Augusto pasiuntinį. Dabar jau Lietuva galėjo įsikišti.аLietuva pareikalavo atstatyti buvusią padėti ir paleisti arkivyskupą, 1577m. jie pademonstravo savo jėgas ir magistras nusileido.1577m. 09 14d. Pasvalyje dalyvaujant Livonijos magistrui, tarp Lietuvos ir ordino buvo sudaryta sutartis, kur jie įsipareigoja vienas kitą remti prieš Rusiją. Bet ši sutartis sulaužė 1544m. sutartį, todėl Rusija pradėjo Livonijos karą, nes kaip ir Lietuva ji manė turinti į Livoniją kažkokias teises. аEiga:1558m. 01 rusų kariuomenė 3 vietose peržengė Livonijos sieną. Vėliau užėmė Narvą ir pradėjo prekybą su Vakarų Europa,vėliau paėmė dar Tartu ir praplėtė Livonijos pasienio ruožą iki Marienburgo pilies.1559m. (kadangi Livonija buvo ganėtinai silpna ji pradėjo prašytis kitų šalių pagalbos, o kadgi Lietuva buvo gana arti, o taip pat suinteresuota Rygos uostu ji pasisiūlė padėti.)Vilniaus vaivada Mykl. Radvila Juodasis ėmėsi tiesioginių derybų su Ryga ir siūlė joje įkurdinti kariuomenę, kuri gintų nuo Rusijos įsibrovimų.Bet jie nepriėmė pasiūlymo.1559m. pasirašyta sutartis su Livonija. Livonija atidavė 5 pilis globai.1560m. Rusija paėmė Marienburgą ir plačiai išsisklaidė po Livonijos teritoriją. Į pagalbą atėjo Danija ir Švedija. Taip pat valdyti daugiau pilių tarp jų ir Rygos norėjo įgyti Livonijoje daugiau teisių, o am galėjo sutrukdyti Danija ir Švedija.1561m. į Rygą atvyko Vilniaus vaivada su kancleriu M. Radvila Juoduoju. Jie siūlė pasiduoti Lietuvai. Bet livoniečiai ( magistras ir arkivyskupas) norėjo dar susijungti su Lenkija , bet kancleris juos atkalbėjo. Problema ta , kad su tuo nesutiko rygiečiai, jie sakę negalintys laužyti ištikimybės priesaikos Vokietijos imperijai ir jungtis su kita nevokiška valstybe.1561m. į Vilnių atvyko magistras ir arkivyskupas su Rygos atstovais.Lapkričio mėn. buvo nutarta :prisijungti prie LDK Livoniją, bet išlaikant jos anatomiją. Šią sutartimi Lietuva oficialiai turėjo priėjimą prie Baltijos j. Bet jai tik priklausė dalis kuri nebuvo užimta Rusijos, Danijos ir Švedijos. Be to Ryga buvo vis dar laisvas miestas.1566m. Gardino sutartimi juridiškai Livonija priklausė tik Lietuvai, Lenkija neturėjo jokių pretenzijų. 1569m. Liublino seime Lenkija siekė ,kad Livonija taip pat priklausytų jai.1579m. buvo karinio persilaužymo metai.Rusijos užimtas pozicijas puolė du frontai: Švedų ir Lietuvos- Lenkijos.1582m. Respublika ir Rusija pasirašė 10 metų taikos sutartį1583m. sudarytos 3 m. paliaubos tarp Rusijos ir Švedijos.( Švedijos valdžioje pasiliko Estija su Talinu ir Narva)аPasekmės: Karą Laimėjo Lietuva- Lenkija ir Švedija. аCentrinė ir didžiausia dalis atiteko Respublikai. Ji gavo pietų Estiją ir tartu. Į Respublikos rankas perėjo visas Dauguvos vandens kelias su Rygos uostu. Taigi Lietuvai-Lenkijai atiteko dabartinė Latvija ir Pietinė Estija.аDanija išlaikė Saremos salą.а Rusija turėjo pasitraukti iš Livonijos, jai liko tik Suomių įlankos pakraštys su Nevos žiotimis. Livonijos karas galutinai sunaikino ir Likvidavo Livonijos ordiną ir vyskupų valstybėles.