Konstantinas Kalinauskas

Konstantinas Kalinauskas

Gimė 1838m. vasario 2 dieną Mastaulėnuose (Gardino srityje), mirė 1864m. kovo 22 diena Vilniuje. Kalinauskas kilęs i beemių bajorų, jo tėvas buvo smulkus Gardino apskrities dvarininkas, eimoje buvo 18 vaikų. Kalinauskas mokėsi vietos progimnazijoje ir baigęs ją įstojo į Peterburgo universitetą kur studijavo teisę. Ten jis palaikė ryius su revoliucionierių karininkų būreliu, dalyvavo paangiųjų studentų veikloje. Baigęs studijas, gardine įkūrė nelegalią revoliucionierių organizaciją ir slaptą spaustuvę, kurioje spausdino laikratį Muyckaja Prauda. Tai buvo propaganda tarp baltarusių valstiečių, jis plėtojo revoliuciją. Kalinauskas agitavo valstiečius koovoti prie carą ir dvarininkus. Vienas judėjimo komiteto organizatorių ir vadovų. Vėliau buvo Lietuvos komiteto vadovybėje. 1863m. kilo sukilimas, juo buvo siekiama, kad Lietuva ir Lenkija vėl būtų viena valstybė. Taip susidarė dvi organizacijos: baltųjų ir raudonųjų.
Baltieji buvo prie bet kokį galimą sukilimą, nes tai gali tik pakenkti. Raudonieji gynė revoliucinę demokratinę sukilimo programą, pripaino lietuvių, baltarusių, ir ukrainiečių tautų teisę atsiskirti nuo Lenkijos, reikalavo veikti ivien su Rusijos revoliucinėmis jėgomis. iai organizacijai be Kalinausko priklausė kunigas Antanas Mackevičius, bei Ziigmantas Sierakauskas.

Lietuvos teritorijoje sukilimas prasidėjo 1863m. vasario pradioje iaurinės Augustavo gubernijos srityse. Lietuvos provincijos komiteto svarbiausia uduotis buvo Vilniaus gubernijoje kurti sukilėlių būrius, kurie trukdytų perveti kariuomenę į Lenkijos karalystę.
Kalinauskas rūpinosi sukilimo propaganda, ginklais ir instrukcijų rengimu. Lietuvius ragino ivien su

u lenkais ir Rusijos revoliucionieriais kovoti prie caro valdią, u pavergtųjų tautų laisvę, emę valstiečiams, u laisvą Lietuvą ir Baltarusiją. 1863m. kovo 11 dieną Kalinauskas buvo priverstas pasitraukti i Lietuvos komiteto ir ivykti į Gardiną. Gardine jis buvo paskirtas Gardino vaivadijos komisaru. Įėjo į 1863m. balandio Vilniuje sudarytą naują sukilimo vadovybę, kurioje vyravo revoliucionierių demokratų atstovai. Tų pačių metų geguės 8 dieną perėmė sukilimo vadovavimą, kai buvo pakartas Zigmantas Sierakauskas. Sierakauskas pralaimėjo susirėmimą su gvardijos daliniais.
Kalinauskas daug laiko slapstėsi Vilniuje, vadovavo sukilimo organizavimui iki 1864m. vasario 9 dienos. Jis matydamas ,kad sukilimas vis tiek pralaimėtas, ir nenorėdamas, kad būtų dar daugiau aukų, pats ileido atsiaukimą ragindamas visus pasirayti carui itikimybės adresą. U tokią narsą Kalinauską pagavus caro karių, jį karo lauko teismas pasmerkė mirčiai. 1864m. koovo 22 dieną buvo pakartas Vilniuje dabartinėje Lukikių aiktėje. Rugpjūčio mėnesį caras paskelbė manifestą, adėdamas dovanoti bausmę visiems, kurie padėję ginklus grįią namo. Daugelis ir sugrįo, tik kur ne kur mikuose pasiliko nedideli sukilėlių būreliai. Sukilimas visikai pasibaigė 1864m. pradioje kai uvo kunigas Mackevičius, vienas i sukilimo vadų. Visas kratas nurimo.
Sukilimu laimėta nuolaidų valstiečiams: panaikinta baudiava, buvo sudarytos palankios sąlygos kapitalizmo raidai kaime, sumaintos piniginės prievolės ir emės kaina, taip pat valstiečiai u dyką gavo emes kurias patys ilgus metus apdirbdavo.
Kalinauskas is
siskyrė savo charakterio tvirtumu, meile liaudiai, buvo patriotas, neapykanta carizmui. Tai įrodė paskutiniai jo odiai parayti Vilniaus dominikonų vienuolyno mūruose, kurie buvo paversti kalėjimu. Nors jo likimas jau buvo aikus, bet Kalinauskas drąsiai sakė tiesos odį, ragino visą laiką kovoti u laisvę.
Mediaga imta i:
1. Lietuvos istorijos skaitiniai Kaunas viesa 1992
2. apoka Lietuvos istorija Kaunas 1990
3. Lietuvos TSR istorija 1 dalis Vilnius Mokslas 1986
4. Lietuvikoji tarybinė enciklopedija Vilnius Mokslas 1979

Leave a Comment