Svarbiausi įvikiai
1807-1812 m. Laviravimas tarp Rusijos ir Prancūzijos (Napaleono I). Bandymai atkurti Abiejų Tautų Respubliką.
1812 m. Rusijos valdžios gryžimas.
1814-1815 m. Lenkijos karalystės Rusijos imperijoje įkurimas. Lietuvos Užnemunės prijungimas prie Rusijos Lenkijos karalystės sudėtyje.
1801-1825 m. Imperatoriaus Aleksandro I valdymas: laviravimas tarp rusifikacijos ir kultūrinės autonomijos.
1825-1855 m. Imperatoriaus Nikolajaus I valdymas: ,,lenkiškų pradų naikinimo“ politika.
1830-1831 m. Sukilimas. Bandymas atkurti Abiejų Tautų Respubliką.
1832. M. Vilniaus universiteto uždarymas
1840 m. LDK Statuto vekimo panaikinimas.
Chronologinė lentelė
1861 m.kovo-rugpjūčio mėn. Patriotinės manifestacijos, raginančios atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybingumą.
1862 m. vasara Vilniuje susikūrė ,,raudonųjų“ Judėjimo komitetas sukilimui rengti.
1682 m. spalio mėn. Judėjimo komitetas pertvarkytas į Lietuvos provincijos komitetą, kuris tapo pavaldus Lenkijos centriniam tautiniam komitetui.
1863 m. sausio 22 d. Sukilimo Lenkijoje pradžia. Centrinis tautinis komitetas pasivadino Laikinąja tautine vyriausybe ir išleido manifestą, skelbintį visų luomų vienybę.
1863 m. vasario 2 d. Sukilimo Lietuvoje pradžia.
1863 m. balandžio 7 d. Į Vilnių atvyko Zigmantas Sierakauskas.
1863 m. balandžio 15 d. Sierakauskas Dolengos slapyvardžiu ėmė vadovauti sukilėlių kariuomenei.
1863 m. kovo-gegužės mėn. Pirmasis sukilimo etapas.
1863 m. pavasaris Aukščiausias sukilimo taškas.
1863 m. gegužės 8 d. Mūšis prie Biržų, kurį sukilėliai pralaimėjo.
1863 m. gegužės 10 d. Suimti Sierakauskas ir Boleslovas Kolyška.
1863 m. gegužės 26 d. Į Vilnių atvyko naujas generalgubernatorius Michailas Muravjovas, kuris ėmėsi priemonių kuo greičiau numalšinti sukilimą.
1863 m. birželio 9d. Pakartas Boleslovas Kolyška.
1863 m. birželio 27 d. Vilniaus Lukiškių aikštėje pakartas Zigmantas Sierakauskas.
1863birželio-gruodžio mėn. Antrasis sukilimo etapas.
1863 m. liepos vidurys Konstantinas Kalinauskas paskirtas sukilimo vadovu. Vadovavimą iš ,,baltųjų“ perėmė ,,raudonieji“. Kalinauskas užėmė ,,raudonųjų“ vuriausybės komisaro postą.
1863 m. spalio mėn. Baigėsi ginkluota kova Vilniaus Gubernijoje.
1863 m. lapkričio mėn. Antanas Mackevičiaus paskirtas Kauno gubernijos vaivada.
1863 m. lapkričio 26d. Paskutinis mūšis prie Lebedžių, kuriam vadovavo Mackevičius.
1863 m. gruogžio 17 d. Suimtas Mackevičius.
1863 m. gruodžio 28 d. Antanas Mackevičius pakartas Kaune.
1863 m. gruodžio pabaiga- 1864 m. ruduo Trečias sukilimo etapas.
1864 m. vasario 9 d. Suimtas Kalinauskas.
1864 m. kovo 22 d. Kostantinas Kalinauskas pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
1864 m. gegužės 22 d. Imperatorius patvirtino Muravjovo ir Kornilovo parengtą bei specialaus slapto vyriausybės organo-Vakarų komiteto aprobuotą Šiaurės vakarų krašto susirinkimo (,,rusiškų pradų atūrimo“) programą, grindžiamą Katalikų bažnyios veiklos varžymu, lenkų kalbos ir kultūros gujimu iš krašto viešojo gyvenimo. Tikėtasi, kad rusams mokytojams per rusiškas pradžios mokyklas pavyks surusinti Lietuvą.
1864 m. birželio 5 d. Uždraustas lietuviškas raštas lotyniškais rašmenimis.
1864 m. rugsėjo 30 d. Pušaloto miške netoli Panevėžio įvyko paskutinės sukilėlių kautynės su rusų kariuomene. Sukilėlių jėgos buvo visiškai sunaikintos. Baigėsi kova visoje Lietuvoje.