Graikijos miestai

Atėnai

Atėnai

Atėnai – Graikijos sostinė ir didžiausias miestas. Atėnų vardas kilęs iš graikų deivės Atėnės. Atėnai garsūs demokratija, Olimpinėmis žaidynėmis ir filosofija. 729,1 tūkst. gyventojų (2007; su priemiesčiais – apie 4 mln.).

Miesto centre ant Adriano vartų užrašyta, kad čia prasideda Atėnai, senasis Tesėjo miestas. Ties šiais vartais, esančiais labai arti Akropolio, antikos laikais buvusi miesto riba. Jeigu šiandien atėniečiai norėtų šiuos vartus nukelti prie miesto ribos, tai jie atsidurtų mažiausiai už 15 mylių nuo šios vietos.

Turistai šį miestą laiko labai romantišku. Žavi jūra, žavūs kalnai – nepakeičiamas šio balto miesto foonas, ir žavūs antikinio amžiaus balto marmuro griuvėsiai.

Akropolis

Akropolis -miesto dalis su įtvirtinimais, iškilusi ant aukštesnės kalvos. Kadangi gynybiniais sumetimais akropoliai paprastai buvo įrengiami ant aukštesnių kalvų, šios citadelės dažnai tapdavo Senovės Graikijos miestų, išsidėsčiusių kalvos papėdėje, branduoliu. Nors pats žinomiausias yra Atėnų akropolis, jų būta ir kituose Graikijos miestuose: Arge, Tėbuose, Korinte.

Atėnų akropolis yra geriausiai žinoma tvirtovė ant 156 m aukščio kalvos, paprastai vadinama tiesiog Akropoliu. Čia žmonės apsigyveno jau Neolito viduryje. Tai susiję su ypatinga vietos geografine padėtimi: plynaukštėje buvo nesunku gintis nuo priešų, be too, nuo Akropolio buvo gerai matomas Viduržemio jūros uostas.

480 m. pr. m. e. persų karalius Kserksas nusiaubė Atėnus ir sudegino senuosius medinius Akropolio statinius.

Žinomiausi architektūros paminklai – Atėnės šventykla – Partenono(Architektai: Iktinas ir Kalikratas), Akropolio vartai (Propilėjus), Erechtejono šventykla. Visos skulptūros Fidijaus ir jo mokinių darbas.

1854 m. paskelbtas archeologiniu pa

aminklu, tačiau tik 1975 m. prasidėjo statinių rekonstrukcija. Nuo tada atstatomivisi Akropolio pastatai. Trūkstamos dalys atkuriamos iš marmuro ir įtvirtinamos nerūdijančio plieno smaigais. Pastatai atstatinėjami labai kruopščiai ardant kiekvieną pastatą ir jį iš naujo sudedant restauruotomis arba naujomis dalimis. Tai brangiai kainuojančios pastangos atstatyti svarbiausius Europoje istorinius paminklus.

Atėnų metropolitenas

Atėnų metropolitenas – antras pasaulyje metropolitenas, pradėjęs veikti 1869 m., t. y. tik šešeriais metais vėliau nei London Underground.

Pirmoji trasa buvo 12 kilometrų ilgio ir ja važinėjo garvežiai. 1904 m. pakeitus garvežius elektriniais, Atėnų metro tapo šiuolaikišku metropolitenu. 1957 m. pirmoji linija prailginta iki 26 km iriki 2000 m. Atėnuose buvo vienintelė metro linija. Ruošiantis 2004 m. Olimpinėms žaidynėms pastatytos dar dvi linijos.

Dabar Atėnų metropolitenas laikomas vienu gražiausių ir šiuolaikiškiausiu metropolitenu pasaulyje. Metropoliteną eksploatuoja bendrovė „Attiko Metro“, įkurta 1999 m.

Atėnų metro linijos

Metropoliteną suudaro 52 kilometrai:

Pirmoji linija (žalia) 25,7 km, su 24 stotimis (1904 m.)

Antroji linija (raudona) 11,6 km, su 14 stočių (2000 m.)

Trečioji linija (mėlyna) 35 km, su 20 stočių (2000 m.)

Viena naujausių stotelių

Stotys įrengtos labai moderniai, kai kuriose iš jų demonstruojami archeologiniai radiniai. Visos metropoliteno stotys pritaikytos žmonėms su negalia. Bilietų kasos automatizuotos ir bilietus galima įsigyti kiekvienoje stotyje. Taip pat veikia sistema „palik ir važiuok“, kur galima įrengtuose parkinguose palikti automobilius ir važiuoti metro.

Stotyse įrengtos stebėjimo kameros užtikrinti keleivių saugumui. Stotyse draudžiama: rūkyti, vartoti svaigiuosius gėrimus, valgyti, prašyti išmaldos, tepti si

ienas ir pan. Kiekvienoje stotyje visada budi policijos ekipažas.

Atėnų metro linijose eksploatuojami šešių vagonų traukiniai, kurių talpa 1000 keleivių. Maksimalus eksploatacijos greitis 80 km/h. Metro važinėja nuo 5.30 iki 00.15 valandos kas 4-10 minučių, piko metu kas 3 minutes.

Panathinaiko stadionas

Sparta

Spartoje vergų (helotų)buvo daug daugiau nei tikrų spartiečių – karių, todėl jie turėjo būti visada pasiruošę jų sukilimams. Juos kovos menų mokydavo nuo septynerių (dar sakoma, kad nuo trejų) metų. Gyvendavo kareivinėse. Visus metus vilkėdavo tik ploną apsiaustą, miegodavo ant šiurkščių nendrių. Berniukams buvo skirta fiziniųpratimų, skirtų lavinti kūną, pvz., bėgioti per šakas, žarijas. Be to, juos skaudžiai plakdavo rykštėmis, kad priprastų prie skausmo. Kad galėtų bet kokiomis sąlygomis prasimaitinti, paaugliai vagiliavo. Nutvėrus vagiant nubausdavo ne už vagystę, bet už tai, kad buvo sugauti. Taip ruošti kariai buvo puikūs ir įgudę.

Mergaitėms taip pat buvo skiriama daug dėmesio. Jos buvo taip auklėjamos, kad galėtų gimdyti stiprius, sveikus vaikus. Jei vaikas gimdavo silpnas ar ligotas, kūdikį numesdavo nuo skardžio.

Vygandas Meseckas

Leave a Comment