Amazonės Amazonės, pasak graikų, atsikėlė iš Skitijos ir trys jų gentys įsikūrė prie Temiskiros miesto Kapadokijoje, esančioje prie Juodosios jūros Thermodono upės rajone. Herodotas ir Aischilas mini jas gyvenus Kaukazo prieškalnėse ir prie Azovo jūros Meotidės ir Tanajo upių apylinkėse. Kiekviena amazonių gentis įkūrė po miestą. Ten viešpatavo apie 400 m. Mergaitės buvo lavinamos pačių amazonių, o berniukus išsiųsdavo į tėvo tėviškę. Amzonė Ipolitė turėjo Arėjo jai dovanotą diržą. Atim Juodosios jūros rajonas, tiesa, nėra tiksliai apibūdintas. Kai kuriuose variantuose jos minimos buvus Libijoje, kituose Anatolijos pusiasalyje, o kai kurie nukelia toli į rytus, iki pat Mongolijos. Ankstyvesni ir vėlesni šaltiniai skiriasi. Ėmus graikams patiems įsikurti prie Juodosios jūros, amazonių išnykimas jų ten neradus ten buvo išreikštas per Heraklio ir Ipolitės mitą. Amazonės kilo Frigijos slėniuose ir buvo karo dievo Arėjo ir Afroditės palikuonės. Jų pramote buvo najadė Harmonija, viena iš trijų Afroditės dukrų. Jai Afroditė padovanojo auksinį vėrinį, duodantį nepaprastą grožį, kurį vėliau paveldėjo ir amazonės. Jos kilmę vedė pagal motinos pusę. Garbino Atėnę (taip laikyta ankstyvuoju laikotarpiu). “Amazonė” reiškia “bekrūtė”, nes, pasak legendos, nusipjaudavo (ar išdegindavo) dešiniąją krūtį, kad ji netrukdytų šaudyti iš lanko. Bet tai gali būti netiesa, nes mene jos vaizduojamos kaip gražios, puikiai išsivystę ir abi krūtis turinčios moterys. Tad greičiau amazonė yra armėniškos kilmės žodis reiškiantis “mėnulio moterį”. Tad jas geriau sieti su Artemide, Mėnulio deive, Apolono dvyne seserimi. Artemide kadaise buvo motina deivė, gimdymo ir vaisingumo deivė, o taipogi laukinių gyvūnų ir medžioklių globėja. Ji vaizduota kaip jauna medžiotoja su lanku, strėline ir, dažnai, elniu šalia. Ji buvo nekalta mergelė ir reikalavo, kad jos pasekėjai gyventų dorai (kai medžiojantis Aktajonas pamatė ją besimaudančią, pavertė elniu, kurį sudraskė 50 jo paties šunų). Vėlyvuoju helenistiniu laikotarpiu atsirado ryšis su vyno ir linksmybių dievu Dionisu.
Tad jų panteoną sudarė Atėnė, Artemidė, Arėjas, Kibelė (frigų kilmės deivė, visa ko gyva motina), Astraja (Temidės ir Dzeuso dukra, garbinta kaip Mergelės žvaigždynas) ir Hekatė (chtoninė deivė, padedanti medžioti, ganyti, auginti arklius, o taip pat kariauti). Kibelė (kitaip, titanė Rėja, Olimpo dievų motina. Iš Rėjos ir Krono gimė Dzeusas, o vėliau iš Dzeuso ir Letos sąjungos gimė Artemidė) buvo mėnulio ir vaisingumo deivė. Ji atgaivindavo viską, kas gyva. Svarbiausia kulto vieta buvo Mažosios Azijos mieste Pesinunte, kur gyveno galai. Kibelė buvo įsimylėjusi Atį, bet jis ją pametė dėl mirtingosios. Tad ji atvyko į jo vestuves ir visus pavertė bepročiais. Atis išbėgo į kalnus ir išsikastravo. Per deivės misterijas jos gerbėjai dažnai pasiekia ekstazę ir sužeidžia vienas kitą. Naujai įšventintieji išsikastruoja, šitaip pasitraukdami iš įprasto gyvenimo. Amazonės buvo ginkluotos ietimis, dviašmeniais kirviais (librys), bronziniais lankais ir nedideliais skydais panašiais į pusmėnulį. Jų šalmai, drabužiai ir diržai buvo iš odos. Užėmė daug miestų. Jų imperija išsiplėtė apimdama didelę Mažosios Azijos ir Sirijos dalį, kur pastatė daug miestų. Likijoje jos užpuolė Jobatą ir tada Belerofontas jas įveikė (nurodo Apolodoras ir Homeras). Frigijoje jaunystėje su jomis kovėsi Priamas (Homeras). Kelis kartus buvo apgulę Attika. Jos, norėdamos atkeršyti Tesėjui, buvo atžygiavę net iki Atėnų. Mat Tesėjas, kovodamas prie Thermodono, paėmė į nelaisvę karalaitę Antiopę (ar Ipolitę), kaip rašo Plutarchas. Beje, Plutarchas manė, kad nėra atskiros amazonių genties, o tėra moterys kovojančios kartu su vyrais. Jų drąsą pabrėžė Spartos karvedys Lycurgus, kuris, galbūt, įkvėptas pasakojimų apie amazones, sustiprino Spartos moterų padėtį visuomenėje. Ir bijant helotų maišto, Spartai reikėjo stiprių moterų, kad, vyrams kariaujant, jos galėtų pačios numalšinti tokus maištus. Bet neįtikinama, kad amazonės ir būtų spartietės – kaip ir Spartos kilimas iš amazonių. Amazones į pagalbą kovoje su graikais pasikvietė trojėnai (Priamas). Tada jų karalienę Pentesilėją (Arėjo ir Otreros dukrą, kuri netyčia nužudė Ipolitę, bet gavo atleidimą) nukovė echėjas Achilas (žr.