Meilė negydo!

Savigailos minutėlę, kai visi įmanomi būdai pasakyti sau “kaip viskas šiuo metu blogai” išsenka, visada galima prisiminti meilę. Ir ją kaltinti įvairiais dalykais: kad ji per kasdieniška, kad per įmantri, kad per silpna ar per stipri. Pagaliau, gana saldu meilę (šiukštu, ne save..!) kaltinti, kad jos išvis nėra.

Tokiu būdu viskas aplink tampa suteršta, paminta, negražu, negerai. Puiku – galima netrukdomai tęsti savęs gailėjimosi seansus.

Pasinaudodama tarnybine padėtimi, ir žinodama, kad galiu imti ir išsireikšti viešai, be jokios sąžinės graužaties apkaltinsiu meilę tuo, kadd ji NEGYDO. Juk sakoma: “meilė gydo nuo visų žaizdų”. O štai manęs ne!

Kaip kosėjau, taip kosčiu, kaip tekėjo slogos sekretai, taip nesustodami tebeteka, kaip švokščiau tarsi prasirūkęs senis, taip ir švokščiu. Meile, kodėl negydai?

Ogi todėl, kad meilė negydo. Ir neturi gydyti. Meilė tiesiog būna šalia ir praskaidrina tokias dienas, kai sunku prakvėpuoti ar širdį slegia neatliktų darbų gausa. O jeigu jos nėra, tuomet yra dar tūkstančiai dalykų, kurie gali paguosti. <Patyriau, žinau!>

Ir nereikia visko suprasti pernelyg tiesiogiai ir manyti, jogg stengiuosi (ne)prilyginti meilę aspirinui. Tiesiog kartais šiai vargšelei suverčiama tiek atsakomybės, jog net baugu! Meilė atsakinga, jei mums nesiseka, meilė kalta, jei laimės nėr.

O kurgi asmeninė atsakomybė, kur kova už savo paties būties įprasminimą? Taip, būti vienam, neįdomiam, be tik

kslo, be mėgiamos veiklos ir dar be meilės – klaiku! Galima išprotėti ir nukvakti. Tačiau jeigu visa kita yra, o trūksta tik jos..? Galima gyventi. Tikrai.

7 thoughts on “Meilė negydo!”

  1. Tikrai, jei esi nelaimingas, būdamas vienišas tai ir kito žmogaus meilė nepadarys laimingu…

    Reply
  2. Mano giliausiu įsitikinimu, meilė yra ne “šalia”, – mes joje esame, kvėpuojame ja, be jos tuoj pat sunyktume.
    Kūdikis be meilės tiesiog žūsta. Į mus jau tėvai kiek meilės “pripumpavo” kol užaugino, bet jau užmiršome. Manote, ji kur nors dingo? Tai mūsų kiekvieno gyvenimo rezervas – jo sukaupta daugiau ar mažiau, iš jo ir kitiems dalijame. Be to, dar yra iš kur jos pasiimti ir dabar, kai mylinčių tėvų jau gal nebėra šalia. Įkvėpk tau palankų orą, pajusk mylinčią aplinką, save mylėk. Tikintiems Dievu tai yra paprasčiau, lengviau suprasti ir jau bent šiek tiek įgusta pajusti. Tiek, kiek šitai meilei atsiveriame, tiek ji ir gydo. Jei kur nors meilės nėra, tai tik manyje, jei užsidariau, susigūžiau ir pasišiaušiau gynybai/puolimui (savigaila – niekas nemyli, visi prieš mane), nors iš tiesų ničniekas nepuola, išskyrus mano pačios generuotas juodas mintis.

    Reply
  3. Zmogus toks jau sutverimas. Visada linkes kaltinti kazka kita. Elementarus, kasdieniski gyvenimiski pavyzdziai. Iskrito is ranku lekste, zmogus rekia: Ups, suduzo!!! bet ne sudauziau… lyg pati lekste butu ejusi ir kritusi. Studentas besijaudindamas pries egzamina, kaltina visa pasauli, trukusi laika, destytoja, grupioka, bet tik ne save, nors pats teprisedo paskutini vakara tik ruostis. Tai lygiai taip ir su meile, lengviau apkaltinti kazka, tebunie tai labai abstraktus dalykas meile, bet zmogui lengviau, kad ne jis kaltas, o va kazkokia tai meile…

    Reply
  4. Kai man iškrenta iš rankų lėkštė,tai sušunku:”O!Vos nesudužo!”
    Ir priduriu mintyse-jau seniai reikėjo ją išmesti,nes buvo apsibraižiusi,gal net kur ir įskilusi.Jei iškrenta šakutė,vadinasi,ateina vyras.Jei lėkštė-kas ateina?..Štai ir tema pamąstymui.Gal-MEILĖ? 🙂

    Reply
  5. Nesu girdėjęs tokio posakio, kad meilė gydo visas ligas. Laikas – taip, gydo, O meilė? Daugiau šansų susilaukti ligos, nei išsigydyti. Juk dar sakoma, visos ligos nuo nervų, tik triperis – nuo meilės;)

    Reply
  6. Taip, is tiesu gal tai buvo labiau apie laika… 😕 visgi ne posakis siuokart man buvo svarbu, o tai, kaip daznai mes uzstringame tokiame labirinte “as vienisas/s, man reikia meiles” ir pagaliau pradedame tame labirinte nieko daugiau nebematyti. Labai daznai mano irasus nulemia isorinis ikvepimas – draugu istorijos, uzkliuvusios frazes forume ar net bendravimas su musu svetaines nariais. Sikart irgi panasiai buvo. Taigi galima sakyti, kad irasas turi uzsispyrusi savo ikvepeja, kuris, tikiu, viena diena supras, kad ne tik meile gyvenimas gali maitinti ir dziuginti. Ir dar – kad negalima meiles buvimui ar nebuvimui suversti visu savo gyvenimo nesekmiu. O kad jau tema ganetinai bendrazmogiska, ji issiverze blogo irasu 🙂

    Reply
  7. NPCRIZ – tai profesionali sveikatingumo, grožio, jaunystės ir tinklinio marketingo kompanija.
    visų pirma natūralių peptidų, gaminamų Sankt-Peterburgo Bioreguliacijos ir Gerontologijos moksliniame tyrimo institute, distributorius. Ši kompanija yra bendraautorius, kuriant išskirtinę kosmetologinę liniją, naudojant natūralius peptidus, maisto papildus, ajurvedines arbatas. Visa ši produkcija patikimai apsaugota nuo klastočių. Dėl aukštos kainos ir neprieinamumo šio instituto produkcijos preparatus galėjo vartoti tik nedaugelis. Dabar dėka NPCRIZ ši produkcija prieinama daugeliui.
    http://www.npcriz.eu/lt/kletochnaja-kosmetika/zhidkie-peptidy.html registracija verslas56@gmail.com

    Reply

Leave a Comment