Kodėl verta skirti daugiau laiko tikros meilės paieškai?

Šiandien norėčiau pasidalinti pamąstymais apie tai, kodėl visai gerai skirti daugiau laiko tikrosios meilės paieškoms.

Turite pakankamai laiko surasti sau tinkančią antrają pusę

Turbūt tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl verta laukti. Juk geriau tegu didėja buvusių draugių skaičius, o ne buvusių žmonų. Argi ne?

Karjera

Tai antra priežastis, dėl kurios verta pasistengti, o ne švaistyti savo energiją ir laiką vien santykiams. Jūs turėsite ilgas vakarų valandas ir savaitgalius, tam kam pasiektumėte savo gyvenime tai, ko tikrai norite.

Visas laikas – jūsų

Kai jūs esate vienas, pasaulis yra jūssų. Jūs galite keliauti kur tik norite, jūs galite daryti ką tik norite, galite praleisti savo laiką su draugais arba daryti jums asmeniškai patinkančius dalykus, bet kurio laiku kai tik to norite.

Seksualinis gyvenimas – kaip švediškas stalas 🙂

Taip taip:) tai yra viena iš geriausių priežasčių, kodėl neverta turėti pastovaus partnerio visam savo gyvenimui iškart. Kaip ir prie švediško stalo – jūs turite laiko paragauti įvairiausių patiekalų. Tokiu būdu formuojate savo skonį – jei suprantate, ką turiu galvoje. 😉

Jūs sutaupysite! (labiau tiks vyrams)

O taip! Jumms nereiks pirkti brangaus žiedo (tam, kad jūsų antra pusė, galėtų padaryti įspūdį savo draugėms), jūs nebusite pririšti prie reguliarių darbų: gėlių kas savaitę, dar daugiau juvelyrinių gaminių, dovanų, kurių ji tikrai užsinorės.

Vadinasi, sutaupysite, tuos pinigus galėsite skirti investavimui. Taip galėsite netgi užsidirbti, ir

sukaupti šiokį tokį pradinį kapitalą šeimyninio gyvenimo pradžiai.

Manau, gyvenimas per trumpas. Tad daugiau sau leiskime ir mažiau varžykimės. Sėkmingų pažinčių ir smagių naujų įspūdžių!

0 thoughts on “Kodėl verta skirti daugiau laiko tikros meilės paieškai?”

  1. pamatę švedišką stalą žmonės dažnai praranda saiką.
    ir tai skanu, ir tai. o jau tai. bet tik pažiūrėk ten – va jau ten tai oi.
    ir apsivalgo.

    Reply
  2. siaip tai is viso pamastymai labiau tinka vyrams. O del svedisko stalo, tai lazda su dviem galais: juk vienas patiekalas visad nusibosta, tai ar bereiks tos tikrosios meiles is viso? 😉

    Reply
  3. Pritarčiau daugumai argumentų. Bet va, turiu keletą komentarų.

    Ai, prie švediško stalo patekę pirmą kartą gal ir apsivalgo. Bet kai švediškas stalas dažnai ir reguliariai, tai kaip kam. Nuo žmogaus priklauso.

    Aleksandrai, būtų įdomu sužinoti, ar pats kada nors buvai vedęs.

    O iš skaitytojų – ką apie švedišką stalą mano dailiosios lyties atstovės.

    Reply
  4. Sveiki, pakomentuosiu iš savo varpinės.
    Kuo didesnis “buvusiųjų” skaičius, tuo blogiau. Ir visai nesvarbu, kokių buvusiųjų. Kas gali būti gero nutraukus ar draugystę, ar santuoką – tai griūtis ir mirtis.
    “Laisvas laikas visas mano” – čia visų bernelių ir mergelių, ir senbernių, ir senmergių lobis, kurį tikrai gaila prarasti. Aš savo laisvą laiką irgi labai branginu, į bet ką neišmainyčiau.
    Na, o jau tas švediškas stalas… pardon… Nenorėčiau vyro, prisivalgiusio ten visokių musmirių ir šungrybių. Taip, būtent jų, – nes jei ten būtų kas nors geresnio, anam nereikėtų daugiau nieko ieškotis.
    O kad brangiausia yra gyventi po vieną, žmonija žinojo dar beždžionijos laikais… 🙂

    Reply
  5. Ne, Archatai, vedęs nebuvau ir artimiausių laikų nesiruošiu tuo daryti.

    Turbūt dauguma suklaidinau su fraze “skirti daugiau laiko”, Aš pats dar tik keli metai kaip įžengęs į antrąjį dešimtmetį savo gyvenimo.
    Mano dabartinė nuomonė yra kad geriausias metas šeimai yra 25-27metų, kai jau yra karjera, pradinis kapitalas, kai žmogus gyvenime yra pamatęs ir gero ir blogo, “prisivalgęs” tiek, kad ateiti nebenorės kito.

    Na,o su Danute mano nuomonė sutaptu dėl to kad gyventi dviems yra pigiau nei vienam, tik jei abejų amžius ir poreikiai yra subrendę pilnai.O dėl švediško stalo, tai čia jau pačio žmogaus klaida, jei jis negali atskirti ar patiekalas pagamintas iš musmirių ar iš baravykų…

    Reply
  6. Na, nežinau, apie ką galvoja “darni pora”, jei leidžia rašyti straipsnius vos “į antrąjį dešimtmetį savo gyvenimo” įžengusiems asmenims. Šis straipsnis, manau, yra žmogaus, nieko nenutuokiančio apie jausmus.

    Reply
  7. Nuo švediško stalo gali apsinuodyti, primaišęs įvairių patiekalų. Apie dovanas – mitas, nebent turėjai tik išpindėjusias merginas. Keliauti smagiau dviese.

    Reply
  8. Aleksandrai, matau, kad nesi karštai įsimylėjęs, nes tuomet dingsta tokios mintys kaip “geriausias laikas ženytis”, kai atsiranda tas žmogus 😉 Tuoktis reikia, kada yra su kuo ir yra noras 😉

    Reply
  9. Alma, čia ne straipsnis 🙂 Straipsnius rasite skiltyje “Žurnalas”.

    Blog’o įrašai – tai erdvė mūsų kompanijos saviraiškai. Kiekvienas mūsų gali išreikšti savo nuomonę atskirais klausimais. Aleksandras mano, kad ilgos meilės paieškos yra labai gerai ir įžvelgia tame daug privalumų. Aš su kai kuriais punktais netgi labai sutinku.

    Ir… Sakyti, kad dvidešimties metų žmogus nesusivokia jausmuose… Na, nežinau kaip Jūs, bet mano didžiausių jausinių patirčių laikotarpis buvo 16-18 metų periode, po to jau viskas susidėliojo į savas kerteles… Neįsivaizduoju, koks emociškai nesubrendęs žmogus turėtų būti, jei, būdamas trečioje dešimtyje, nesusivoktų jausmuose.

    Reply
  10. As taip pat stosiu uz Aleksandra – musu tinklarastis nera profesionaliu patarimu rinkinys. Rasome apie tai, kas aktualu mums, ir bandome diskutuoti su skaitytojais. Kartais is tokiu polemiku gimsta visai neblogu minciu. Tad jeigu Aleksandrui atrodo, kad reikia neskubeti ir issilakstyti – nematau tame nieko blogo. Ar maza Lietuvoje seimu, kurias sukure 18meciai, ir 19kos jau nusprende skirtis…? Net neabejoju, kad TA mergina, Aleksandras tikrai jos neatsisakytu vien del galimybes tureti “svediska stala”. Bet kol tos vieninteles nera, jis iesko. Ir iesko savo budu 🙂

    Reply
  11. aleksandrai, o iskur zinosi kada sustoti, tureti saika taip pat labai svarbu ir beje po dideliu paiesku ir bandymu gali ateiti nusivylimas.

    Reply

Leave a Comment