Norime to, ar nenorime, šaltasis metų laikas po truputį atslenka, be spalvingų lapų ir ne tokio spalvingo lietaus atsinešdamas ir įvarių peršalimų bei ligų nuojautas. Žinia – vieni joms esame atsparesni, kiti labiau pasiduodantys. Tačiau tiek vieniems, tiek kitiems verta pasidomėti gripo profilaktika.
Gripo epidemijos kasmet vis didėja, girdime, kad ir pats virusas kinta, “tobulėja”. Nuomonių, kaip reikėtų saugotis nuo šios ligos, yra įvairių: tradiciniai liaudiški metodai, medicininiai preparatai – vitaminai, maisto papildai – ir, žinoma, skiepai.
Pati asmeniškai apie šį būdą esu girdėjusi ganėtinai kontraversiškų pareiškimų – vieni sako, kad tai nepakeičiama pagalba sau, kiti teigia, kad skiepai – ne kas kita, kaip saviapgaulė, nes sunku nuspėti, koks virusas bus šiais metais. Aš skiepijuosi kasmet – įprotis toks. Ir nežinau, ar dėl tikėjimo, ar dėl skiepų veiksmingumo, tačiau jau kokie penkti metai kaip nesergu ar susergu tik labai nestipria forma.
Tačiau nenoriu būti didi reklamuotoja. Todėl siūlau paskaityti profesionalų straipsnį apie gripą ir skiepus. Taip liks mažiau vietos nepagrįstoms interpretacijoms ir spekuliacijoms. Na o išvadas darykite patys.
Kai pajuntame gripo grėsmę
Daugeliui iš mūsų žinomi nemalonūs gripo simptomai – varvanti nosis, ašarojančios akys, silpnesnis ar stipresnis kosulys, plyštanti galva, bendras kūno silpnumas. Gyvenimo patirtis byloja – dažnai apsauga nuo šios ligos pasirūpinama pavėluotai, jau susirgus. Kai prislegia darbo ar šeimos rūpesčiai, sveikata, rodos, pasirūpinti lyg ir nebelieka laiko. Kad tokių atvejų išvengtume, kalbamės su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialiste Gražina RIMŠELIENE apie vieną iš patikimiausių apsaugos nuo gripo būdų – skiepus.