XXIa. pradžia. Afganistano išpuoliai

Pasaulis gyvena karo nuotaikomis. Siaubas dėl to kas jau įvyko ir nerimas dėl to kas gali įvykti netrukus, sukaustęs visus be išimties pasaulio regionus. Jausmas, kad esi toli nuo svarbiausių pasaulio įvykių, dar taip neseniai buvęs toks įprastas mažesnių ar atokesnių pasaulio valstybių gyventojams, dingo negrįžtamai.
Vakarų apgultyje atsidūręs Afganistanas- viena skurdžiausių pasaulio valstybių, valdoma pagal žvėriškus įstatymus: Afganistane per tuos penkerius Talibano valdymo metus įsigalėjo daugybė labai griežtų draudimų, iš esmės sustingdžiusių bet kokį visuomeninį gyvenimą. Viešos bausmės, dažnai paasibaigiančios mirtimi, jau tapo kasdienybe. Įtartinai Afganistane žiūrima net į aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčius žmones, tiksliau vyrus, nes moterims bet kokie mokslai yra uždrausti. Šiemet talibai, uždrausdami moterims dirbti bet kokį darbą, galutinai išstūmė jas iš visuomeninio gyvenimo. Dėl to buvo uždaryta daug gamyklų, mokyklos neteko mokytojų – tai dar labiau pablogino šalies ekonominę padėtį.
Talibams išaugus į galingą religinę armiją, juos dar sveikino nuo nesibaigiančių karų pavargę šalies gyventoja. Buvo tikima, kad Talibanas pradės naują taikos ir atsinaujinimo erą. Tačiau didžiąją šalies daalį užėmę religijos saugotojai sukūrė dar žiauresnį rėžimą, kokį kada nors buvo tekę patirti Afganistano gyventojams. Turėdamas neribotą valdžią Talibanas vis dėlto vienintelė jėga Afganistane. Nemažą “galvos skausmą’ valdančiajam rėžimui kelia atkakliai su jo daliniais kovojanti opozicija – Šiaurės aljansas, vienijantis ke

elias kovotojų grupuotes.
2001 09 11 didžiausią ir netikėčiausią smūgį pasaulio galiūnei Amerikai viską puikiai apgalvojęs smogė Afganistaną valdantis talibų rėžimas.
Viską turinčios JAV saugumas nesugebėjo pasipriešinti žaibiškai savižudžių teroristų atakai: per dvi valandas buvo užgrobti mažiausiai aštuoni keleiviniai lėktuvai skrido atakuoti vienus svarbiausių Amerikos objektų: Baltųjų rūmų, Pentagono, Pasaulio prekybos centrų ir kt. Šis teroristų, priklausančių “AL Qaeda” grupuotei, išpuolis sukrėtė visą pasaulį. Žuvo tūkstančiai nekaltų žmonių, buvo padaryta materialinė žala, bet svarbiausia buvo sunaikinta net menkiausia iki tol dar buvusi pasaulinės taikos idėja.
Po teroro aktų atliktos visuomeninės apklausos Amerikoje rodo, kad dauguma amerikiečių reikalauja keršto. Už visa tai jie kaltina seną Amerikos priešą Osamą bin Ladeną. JAV prezidentas Džordžas Bušas pateikė Afganistanui sąlygas: tučtuojau išduoti asmenis susijusius su teroro išpuoliais, uždaryti visas appmokymų bazes ir pateikti įrodymų, patvirtinančių reikalavimų vykdymą. Jeigu jie to neišpildysią, Amerika imsis ginkluoto atsako.
Tuo tarpu Afganistane nebuvo jaučiamas gailestis. Žmonės džiūgavo, nesuprasdami esamos padėties. Kabule posėdžiavę aukščiausi islamo dvasininkai bei teologai nusprendė, kad Osamui bin Ladenui būtina išvykti iš šalies, pasislėpti, tačiau valstijoms jo išduoti nesutinka, kol nepateiks įrodymų, kurie leis nesuabejoti, kad jis kaltas. O devintajame dešimtmetyje Amerika netiesiogiai rėmė Osamą bin Ladeną ir jo grupuotes, kovojančias su SSRS.
Per tuos metus O. bin Ladenas visą savo tu
urtą ir pastangas skyrė savo grupuotės “AL Qaeda” stiprinimui ir ruošimuisi kovai su vakarų civilizacija. Ši organizacija įsitvirtino Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, net manoma, kad teroristų grupuotės atšakų yra Rytų Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Jį remia visas islamas, nes mano, kad artėjantis karas tai – karas prieš jų religija arba kitaip vadinamas “jichada”, šventasis karas, kuriame privalo dalyvauti kiekvienas islamą išpažįstantis asmuo. O. bin Ladenas liepia musulmonams žudyti krikščionis ir žydus, žudyti visus amerikiečius ir neskirti kariškių nuo civilių, tarp kurių yra moterys ir vaikai. Tačiau Jungtinės Valstijos teigia, kad teroristai yra savo pačių tikėjimo išdavikai, iš tikrųjų mėginantys uzurpuoti islamą. Amerikos priešai yra ne musulmonai ar arabai, o radikalių teroristų tinklas ir kiekviena ji remianti valstybė.

Leave a Comment