lietuvos ir pasaulio gyventojų migracijos

REFERATAS

LIETUVOS IR PASAULIO GYVENTOJU MIGRACIJOS

Jau nuo seno žmonės keitė gyvenamąją vietą, tačiau dabar tai ypač suaktyvėjo. Seniau žmonės migruodavo, nes norėjo rasti geresnes gyvenamąsias vietas, geresnes žemes ūkiui vystyti, dėl gamtos turtų ir geresnių gyvenimo sąlygų. Ir šiais laikais žmonės keičia gyvenamąją vietą.

Gyventojų pasiskirstymui, jų skaičiui bei sudėčiai be natūraliojo gyventojų prieaugio turi įtakos gyventojų judėjimas- migracija. Skiriamos dvi svarbiausios migracijos rūšys: tarpvalstybinė ir vidinė. Tarpvalstybinė migracija skirstoma į emigraciją ir imigraciją.

Svarbiausios migracijos priežastys yra:• ekonominės (geresnis darbas, didesnės pajamos, socialinės garantijos)• politinės• karai• religija• kultūra• ekologinės sąlygos• nusikalstama praeitis• ir kitos

2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 3 462 600 žmonių. Gyventojų skaičius dėl didelio neigiamo natūralaus prieaugio (-11 tūkst. žmonių) ir dėl migracijos procesų (2 tūkst. žmonių daugiau išvyko iš Lietuvos Respublikos, nei atvyko) 2002 m. sumažėjo 13 tūkst. žmonių. Ši tendencija Lietuvos Respublikoje išlieka jau keletą pastarųjų metų. 2002 m. pabaigoje Lietuvos Respublikoje nuolat gyveno 25 109 užsieniečiai (2001 m. pabaigoje – 23 285 užsieniečiai). Daugiausia jų yra Rusijos piliečiai (11 736 asmenys, 2001 m. – 11 488), nemažai Baltarusijos (1 758 asmenys, 2001 m. – 1 549), Ukrainos piliečių (1241 asmuo, 2001 m. – 1 133) ir asmenų be pilietybės (9 033, 2001 m. – 7 831). Europos Sąjungos valstybių piliečiai sudarė 0,4% nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių (2001 m. – taip pat 0,4%). 2002 m. pabaigoje Lietuvos Respublikoje laikinai apsigyveno 5 361 užsienietis (2001 m. – 4 777 užsieniečiai), iš jų Rusijos piliečių – 1 300 (2001 m. – 1 160), Ukrainos – 699 (2001 m. – 627), Baltarusijos – 589 (2001 m. – 536), JAV – 321 (2001 m. – 338). Tarp laikinai gyvenančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai sudaro 15,4 % (2001 m. – 15,0 % ).

Migracijos procesai ir mechaninis prieaugis 1999 metais Utenos apskr. Visaginas Ignalinos raj. Zarasų raj.Išvyko 3823 601 371 531Atvyko 4096 466 603 625Mechaninis prieaugis 273 -135 232 94

Taip pat XX amžiuje atsirado nauja migracijos rūšis – „protų nutekėjimas“. Tai procesas kai aukštos kvalifikacijos specialistai vyksta gyventi ir dirbti į aukštesnio gyvenimo lygio šalį.

Nemažai Lietuvos studentų bei mokslininkų šiuo metu studijuoja ar stažuojasi užsienio universitetuose bei mokslo institutuose. Manoma, kad didelė jų dalis pasilieka užsienyje ir tampa emigrantais. Galima prognozuoti, kad Lietuvai labiau įsitraukiant į vieningos Europos struktūras, tai įgis vis didesnį mastą. Iki šiol šie procesai nėra valstybiniu lygiu analizuojami bei vertinami. Todėl nėra ir aktyvių bei apgalvotų veiksmų, leidžiančių įtakoti emigraciją bei siekti iš to naudos.

Jaunimo ir mokslininkų studijas ir stažuotes užsienio mokslo centruose reikėtų vertinti išskirtinai teigiamai. Toks specialistų rengimo būdas praktiškai nieko nekainuoja valstybei. Ypač tai būtų naudinga toms mokslo sritims, kuriose nėra šiuolaikinius mokslo reikalavimus atitinkančių mokslininkų.Šiuo metu esančius užsienyje galima suskirstyti į: kurie apsisprendę pasilikti užsienyje visam laikui, kurie grįš ir kurie grįš tam tikromis sąlygomis. Deja, Lietuvoje egzistuoja nemažai aplinkybių, trukdančių norintiems sugrįžti, o pasiliekantiems visam laikui – palaikyti mokslinius ryšius su tėvynėje likusiais kolegomis.Akivaizdu, kad problemų sprendimą apsunkina ir lėšų stoka bei neefektyvus jų naudojimas. Be to, daug ką galima ir būtina padaryti be didesnių papildomų finansinių investicijų.

Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos valdžios institucijos nedelsiant turi pradėti įgyvendinti toliau vardijamas priemones, nukreiptas į užsienyje esančių mokslininkų kompetencijos panaudojimą Lietuvoje tiek per virtualius ryšius, tiek sukuriant aplinką, patrauklią reemigracijai:Atlikti analizę, įvertinančią mokslininkų emigracijos ir imigracijos srautus. Įvertinti valstybės nuostolius, patiriamus dėl “protų nutekėjimo”. Užmegzti ir palaikyti ryšius su išeivijoje esančiais lietuvių kilmės mokslininkais. Sukurti duomenų bazes, elektroninio pašto konferencijas, internetinius puslapius – informuoti išeivijoje esančius lietuvius apie Lietuvoje skelbiamus konkursus, kuriamus mokslo ir technologijų parkus, galimybes ir sąlygas steigti aukštųjų technologijų įmones, rengiamus teisės aktus, reguliuojančius mokslo ir studijų sistemą, galimybę įsijungti į e-konferencijas, svarstančias aktualias Lietuvos mokslo ir ūkio problemas.

Grupių, rengiančių mokslo ir studijų sistemą reguliuojančius teisės aktus, programų projektus, darbą organizuoti, pritaikant e-konferencijų principą, kad jų darbe galėtų dalyvauti Lietuvos mokslininkai, kiti ekspertai ir to pageidaujantys užsienio lietuviai.

Lietuvos demografai fiksuoja antrąją senėjimo bangąLietuvoje stebima antroji intensyvi gyventojų senėjimo banga – vidutinis Lietuvos gyventojų amžius šių metų pradžioje pasiekė 37,6 metų. Tokia išvada pateikta Socialinių tyrimų instituto atliktoje Demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, kuri buvo pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Per pastaruosius penkis dešimtmečius 60 metų ir vyresnių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje padidėjo dviem trečdaliais – nuo 12 proc. 1959 metais iki 20 proc. šiais metais. O vaikų iki 14 metų dalis trečdaliu sumažėjo (nuo 27 iki 18 proc.). Dabar Lietuvoje 60 metų ir vyresnių žmonių yra daugiau nei vaikų.

Mokslininkai atkreipia dėmesį į Lietuvos gyventojams būdingą bruožą – senatvės feminizaciją. Tarp vyriausių Lietuvos gyventojų dominuoja moterys. Lietuvos vyrai vidutiniškai gyvena net dešimt metų, o moterys – apie penkerius metus trumpiau nei Europos Sąjungos šalyse. Pagal vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius Lietuva atsilieka ir nuo daugelio ES šalių kandidačių. Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į vykstančią itin sparčią depopuliaciją – tėvų kartą keičia beveik per pusę mažesnė vaikų karta. Lietuvoje 2003 metų pradžioje gyveno 3,462 mln. žmonių, arba beveik 250 tūkst. mažiau nei prieš dešimt metų.

Nuo 1994-ųjų gyventojų skaičius mažėja ir dėl natūralios kaitos – didesnių mirtingumo nei gimstamumo rodiklių. 1994-2002 metais dėl šios priežasties gyventojų sumažėjo beveik 50 tūkst. žmonių.

Įvertinus ir nelegalią migraciją, dėl gyventojų emigracijos Lietuva 1990-2002 metais prarado apie 230 tūkst. žmonių, iš jų apie 73 tūkst. žmonių dėl emigracijos į NVS šalis ir apie 157 tūkst. žmonių dėl emigracijos į kitas užsienio šalis.

Mokslininkai konstatuoja, jog svarbiausios dabartinės ir ateities demografinės problemos – gimstamumo sumažėjimas iki lygio, neužtikrinančio kartų kaitos ir lemiančio greitus depopuliacijos tempus; gana aukštas, palyginti su Vakarų šalimis, mirtingumo lygis, intensyvūs migraciniai srautai, vis labiau besireiškiantys nereguliarios (trumpalaikės, nelegalios ir pan.) migracijos formomis; labai spartūs gyventojų senėjimo tempai. Todėl gyventojų politikos strategijoje išskirtos keturios prioritetinės kryptys: šeimos gerovė, pagyvenusių ir senų žmonių gerovė, visuomenės sveikata bei migracija.

2002 m. Migracijos departamentas gavo 6 001 užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (2001 m. – 6 035). Į Lietuvą atvykstama apsigyventi šiais pagrindais: – šeimų susijungimo pagrindu – tokių asmenų buvo 2 535 (2001 m. – 2 263); – vykdyti ūkinę-komercinę ar kitokią teisėtą veiklą Lietuvoje – 1 188 (2001 m. – 1 451); – dirbti (gavus Lietuvos darbo biržos leidimus dirbti) – 417 (2001 m. – 439); – mokytis, studijuoti ar kelti kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje – 655; – dirbti mokslinio ar pedagoginio darbo – 71; – išsaugojus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę – 66; – stažuotis ar dirbti pagal visuomeninių (nevyriausybinių) organizacijų vykdomas tarptautines mainų stažuotėmis programas – 7; – įregistravus užsienio kapitalo įmonę, kurios įstatinis kapitalas ar turimų akcijų vertė ne mažesnė kaip 250 000 litų, – 5; – kaip užsieniečių šeimos nariai – 205; – kaip Europos Sąjungos piliečiai – 852 (jų prašymai sudaro apie 14% visų pateiktų prašymų). Iš pateiktų prašymų matyti, kad daugiausia atvykstama į Lietuvos Respubliką šeimų susijungimo pagrindu (tai sudaro 42,2% visų pateiktų prašymų) ir vykdyti ūkinę-komercinę ar kitokią teisėtą veiklą Lietuvoje (19,8% prašymų).

Prašymą išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai, – teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybai. Dauguma užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateikti Lietuvos Respublikoje, tai sudaro apie 96% visų pateiktų prašymų, tik 4% jų pateikta Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

2002 m. su prašymais išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi 100 valstybių piliečiai. Daugiausia – 45,3% visų atvykstančiųjų – yra Nepriklausomų Valstybių Sandraugos piliečiai. Su prašymais išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi šių šalių piliečiai: – Rusijos Federacijos – 1316 (tai sudaro 21,93% visų atvykstančiųjų); – Ukrainos – 790 (13,16%); – Baltarusijos – 613 (10,21%); – JAV – 356, (5,93%); – Kinijos – 283 (4,72%); – Vokietijos – 226 (3,77%); – Lenkijos – 213 (3,55%); – Suomijos – 176 (2,93%); – Libano – 167 (2,78%); – kitų valstybių – 1861 (31,02%). 2002 m. užsieniečiams išduoti 5 929 leidimai laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

2002 m. Migracijos departamentas priėmė 116 sprendimų panaikinti išduotą leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje (2001 m. – 140), 28 sprendimus panaikinti sprendimą išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir 294 sprendimus pripažinti sprendimą išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje netekusiu galios.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje įgyvendinama tokia prieglobsčio suteikimo procedūra: išnagrinėjus prašymą suteikti pabėgėlio statusą ir nustačius, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, siekiama iš karto išsiaiškinti, ar yra saugu grąžinti tokį asmenį į jo kilmės valstybę. Jeigu nustatoma, kad prieglobsčio prašytojui, nepaisant to, jog pabėgėlio statusas jam nesuteikiamas, vis dėlto reikalinga Lietuvos Respublikos apsauga, siūloma leisti jam laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Praktika parodė, kad toks prašymų nagrinėjimo būdas duoda rezultatų: gerokai sumažėjo skundų dėl Migracijos departamento sprendimų nesuteikti pabėgėlio statuso, sutrumpėjo ir pati prieglobsčio suteikimo procedūra. Visi šie teigiami pokyčiai leidžia tiek taupyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, tiek efektyviau panaudoti darbuotojų, dirbančių prieglobsčio prašymų nagrinėjimo srityje, gebėjimus. Įgyvendindamas minėtą prieglobsčio suteikimo procedūrą, 2002 m. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip pirmoji prieglobsčio suteikimo instancija, priėmė 1 sprendimą suteikti pabėgėlio statusą, 220 sprendimų išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, įgyvendinant negrąžinimo principą, bei 67 sprendimus išduoti leidimus laikinai apsigyventi dėl kitų humanitarinių priežasčių. 37 prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo atmesti (galutinai nuspręsta nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsieniečius arba įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos). Per 2002 m. 27 prašymų (tai sudaro tik 5% visų prašymų) nagrinėjimas buvo nutrauktas. Sprendimai nutraukti prašymo nagrinėjimą priimami, kai užsienietis to prašo raštu, pasišalina iš Užsieniečių registracijos centro ar Pabėgėlių priėmimo centro daugiau kaip pusei metų arba kai miršta.

2002 m. dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje kreipėsi 25 tėvų ar teisėtų atstovų nelydimi nepilnamečiai. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų skaičius sudaro 5% užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 233 prašymus pateikė vyrai (43%), iš jų 73 į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su šeimos nariais (31% vyrų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį). 128 prašymus suteikti prieglobstį pateikė moterys (23%), iš jų 92 į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su šeimos nariais (72% moterų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį). Likusius 29% sudaro nepilnamečių šeimos narių pateikti prašymai (160). Užsieniečiai, prašantys suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, prašymuose dažniausiai nurodydavo, kad jie kilmės šalyje buvo persekiojami ar bijojo būti persekiojami dėl savo tautybės ar politinių įsitikinimų. Daugiausia prašymų suteikti pabėgėlio statusą pateikė Rusijos Federacijos piliečių – 242 (2001 m. – 180). Jų prašymai sudaro 82% visų prašymų suteikti pabėgėlio statusą. 17 prašymų pateikė Afganistano piliečiai (6%), 11 prašymų – Turkijos piliečiai (4%), 6 prašymus – Irako piliečiai (2%). Likusius 6% (18 prašymų) sudaro Gruzijos, Ukrainos, Nigerijos, Irano, Šri Lankos, Azerbaidžano, Jugoslavijos, Olandijos, Kanados, Kinijos piliečių ir asmenų be pilietybės pateikti prašymai. 2002 m. su prašymu suteikti pabėgėlio statusą kreipėsi 230 čečėnų tautybės asmenų (visi – Rusijos Federacijos piliečiai). Tai sudaro 77% visų prašymų suteikti pabėgėlio statusą. 14 užsieniečių (5%), pateikusių prašymus suteikti pabėgėlio statusą, priskiriami tadžikų etninei grupei (Afganistano piliečiai), 11 užsieniečių (4%) yra kurdų tautybės (Turkijos piliečiai), 6 užsieniečiai (2%) yra Irako arabai (Irako piliečiai), dar 6 (2%) – rusų tautybės (Rusijos Federacijos piliečiai). Likusius 10% (27 prašymai) sudaro kitų tautybių ar etninių grupių atstovai. 2002 m. 30 prašymų suteikti pabėgėlio statusą buvo nagrinėjama skubos tvarka. Tai sudaro 10% visų prašymų suteikti pabėgėlio statusą, pateiktų 2002 m. (2001 m. buvo 20%). Dažniausiai prašymas skubos tvarka nagrinėjamas paaiškėjus, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas, t.y. nepagrįstas 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlio statuso nurodytomis priežastimis, arba tokiu atveju, jei prašymu siekiama piktnaudžiauti prieglobsčio suteikimo procedūra.

Užsieniečiai, pateikę prašymus išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, savo prašymus dažniausiai motyvuodavo negalėjimu grįžti į kilmės valstybę, susijusiu su asmens negrąžinimo principo taikymu (karo veiksmai, humanitarinė krizė arba visiškas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių nepaisymas kilmės valstybėje). Tokie prašymai sudarė apie 70% prašymų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Likę 30% prašymų buvo susiję su kitomis humanitarinio pobūdžio priežastimis (liga, kai užsieniečiui buvo būtina gydytis Lietuvos Respublikoje, globos ar rūpybos steigimas, kt.). 2002 m. buvo gauti 193 prašymai išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, pateikti Rusijos Federacijos piliečių (tai sudaro 77% visų prašymų), 11 prašymų pateikė Afganistano piliečiai (4%), po 9 prašymus gauta iš Somalio piliečių ir asmenų be pilietybės (8%), po 6 prašymus – iš Baltarusijos ir Ukrainos (4%). Likusius 7% sudaro Irako, Pakistano, Šri Lankos, Izraelio, Armėnijos, Kazachstano, Uzbekistano, Nigerijos, Kongo Demokratinės Respublikos, Jugoslavijos, Lenkijos, Latvijos ir Vietnamo piliečių prašymai (18 prašymų). 2002 m. su prašymu išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių kreipėsi 150 čečėnų tautybės asmenų (visi – Rusijos Federacijos piliečiai). Tai sudaro 60% visų prašymų išduoti leidimus laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. 44 užsieniečiai, pateikę tokius prašymus, yra rusų tautybės, 37 iš jų yra Rusijos piliečiai, 3 – asmenys be pilietybės, 2 – Uzbekistano piliečiai, yra po vieną Latvijos ir Kazachstano pilietį. Rusų tautybės užsieniečių skaičius sudarė 17%. 11 užsieniečių yra ukrainiečių tautybės, 6 iš jų – Ukrainos piliečiai, 4 – Rusijos piliečiai ir 1 – Lenkijos pilietis (4%). Baltarusių tautybės užsieniečiai pateikė 9 prašymus išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, iš jų 6 yra Baltarusijos piliečiai, 3 – asmenys be pilietybės (4%). 8 užsieniečiai priskiriami tadžikų etninei grupei (3%, Afganistano piliečiai). Likusius 12% (30 prašymų) sudaro kitų tautybių ar etninių grupių atstovai.
NELEGALI MIGRACIJA 2002 m. nelegalios migracijos srautas per Lietuvą, palyginti su 2001 m., beveik nepakito. 2002 m. sulaikyta 114 nelegalių migrantų (2001 m. – 107), iš jų Vietnamo piliečių buvo 35,1%, Indijos – 18,4%, Turkijos – 11,4%. Nebepastebima, kad nelegalūs migrantai keliautų per Lietuvos Respubliką didelėmis grupėmis (iki 100 žmonių), kaip buvo įprasta anksčiau.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys (www.pasienis.lt).

2002 m. išvykti iš Lietuvos Respublikos įpareigoti 244 užsieniečiai (2001 m. – 441), iš jų Rusijos piliečių buvo 25%, Baltarusijos – 18,4%, Ukrainos – 13,5%. Užsieniečiai, kurie per nustatytą laiką neįvykdo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba neteisėtai atvyksta į šalį ar neteisėtai joje gyvena, išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos.

2002 m. iš Lietuvos Respublikos išsiųsta 312 užsieniečių (2001 m. – 342), iš jų Rusijos piliečių buvo 27,6%, Baltarusijos – 16%, Ukrainos – 9,3%, Latvijos – 7,4%. Sprendžiant užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimus, daugiausia problemų iškyla, kai užsienietis, kurį reikia išsiųsti iš valstybės, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikia gauti galiojančius kelionės dokumentus arba kai priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo reikia surasti lėšų bilietams kelionei į valstybę, į kurią užsienietis grąžinamas arba išsiunčiamas. Lietuvos Respublika dalyvavo Tarptautinės migracijos organizacijos įgyvendinamoje savanoriško migrantų grąžinimo programoje, kuri palengvino asmenų grįžimą į kilmės šalis. 1997 – 2002 m., Tarptautinei migracijos organizacijai padedant arba jai tarpininkaujant, į kilmės valstybes buvo grąžinti 1 165 užsieniečiai (1997 m. – 511, 1998 m. – 366, 1999 m. – 101, 2000 m. – 110, 2001 m. – 54, 2002 m. – 23). Mano manymu migracija yra gerai, tačiau vienas dalykas vis dėl to yra nepriimtinas. Tai-„protų nutekėjimas“. Kadangi ypač dabar Lietuvai reikia žmonių galinčių garsinti mūsų šalį Europoje. Nes greitai įstosime i Europos Sąjungą ir mums reikės gerų specialistų savo srityje, kad galėtų vystytis Lietuvos ūkis ir ekonomika. Naudota informacija iš:

• www.ltu.lt• www.migracija.lt• www.pasienis.lt• laikraščių “Lietuvos rytas“(balandžio 4,5 d.)• Palmira Jucevičienė „Protų nutekėjimo reiškinys ir jo atspindžio Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: žvalgomasis tyrimas“• „Grupės už Nacionalinio susitarimo įgyvendinimą ataskaita“• straipsnis iš interneto „Lietuvos demografai fiksuoja antrąją senėjimo bangą“