Terorizmas. Šiandieninėje visuomenėje ši sąvoka tapo populiari, t.y. ją beveik kasdien girdime per televiziją, radiją, atrandame skaitydami spaudą ir pan. Ji skamba atgrasiai, gana žiauriai. Deja, susiklosčius tokioms aplinkybėms, mums nieko nebelieka, kaip tik domėtis ir orientuotis į nūdienos pasaulio problemas. Tokių sąvokų nežinojimas, parodo žmogaus vidinį pasyvumą ir nenorą pripažinti realių faktų. Todėl užduodu klausimą: “Ar iš tiesų mes žinome viską apie terorizmą?” ir bandau į ji atsakyti šiame darbe, o taip pat išreikšti savo nuomonę apie terorizmą.Net ir pradinukas, turbūt, žino, kas tas teroristas, kas įvyko 2001-ųjų rugsėjo mėn. 11d.
TerorizmasBiologiniai ginklai kartais vadinami vargšų atomine bomba. Pasigaminti biologinį ginklą gali net ekonomiškai silpnos valstybės. Tam reikalinga ne tokia brangi įranga ir infrastruktūra, pigesnės yra medžiagos, menkesnė kvalifikacija nei atominio ginklo kūrimui. Informacijos galima rasti mokslinėje spaudoje. Be to, gerų mikrobiologų pasaulyje daugiau negu gerų atominės fizikos specialistų. Todėl biologinis ginklas teroristams tapo prieinamesnis nei atominis.1984 m. Dalase (JAV) salmonelėmis apsikrėtė 750 žmonių, laimė, nė vienas nemirė. Tik po dvejų metų paaiškėjo, kad salmonelių bakterijos buvo paleistos sąmoningai, siekiant paveikti vietinius rinkimus.Tarp 1990 ir 1995 m. Japonijos Aum Shinrikyo sekta įvykdė keletą išpuolių cheminiais ir bakteriologiniais ginklais prieš civilius. 1995 m. kovo mėnesį paleidus zarino (nervų sistemą paralyžiuojančias) dujas Tokijo metro 13 žmonių žuvo ir daugiau nei 5 tūkst. atsidūrė ligoninėje. Ši sekta per 5 metus 9 kartus bandė panaudoti biologinį ginklą. Ji kūrė masiniam naikinimui juodligės ir kitas bakterijas ir net Ebolos virusus. Juodligės bakterijas ji paleido Tokijo centre netoli Imperatoriaus rūmų ir ambasadų. Tačiau jų bandymai užkrėsti žmones buvo nesėkmingi dėl to, kad bakterijos nebuvo stabilios, netinkamos buvo ir jų paskleidimo priemonės.
Bet kuri grupė, bandanti pagaminti biologinį ginklą, turi įveikti dvi problemas – vieną biologinę, kitą fizikinę. Pirmoji reiškia, kad reikia sukurti stabilias bakterijas. Antroji reiškia, kad reikia sukurti tinkamas priemones bakterijų ar virusų paskleidimui norimose vietose. JAV ir Rusija šias problemas sprendė daugelį metų. Tačiau teroristai gali rasti daugybę savų būdų paskleisti mažais kiekiais bakterijas ar virusus. Pastarieji įvykiai Amerikoje tai patvirtino. Vakarų mokslininkų vertinimu teroristų išpuoliai yra realūs ir kasmet situacija tik blogėja.Ypač pavojingi yra raupai. Iki šiol jie nusinešė dešimtadalį žemėje gyvenusių gyvybių arba suluošino žmonių. Paskutinė raupų epidemija buvo 1977 m. Somalyje. Ji buvo nugalėta po trejų metų. Vienas didžiausių XX a. mokslo laimėjimų buvo raupų epidemijų išnaikinimas. Nepaisant to, JAV Sveikatos apsaugos tarnyba siūlo kas 10 metų skiepyti gyventojus nuo raupų. Deja, raupų skiepų atsargos yra per mažos ir tas nedaroma. Vis didėjant pavojui nuo praėjusio rudens JAV vėl pradėta gaminti šiuos skiepus. Rusijoje raupų skiepų atsargos laikomos Valstybiniame Kolcovo virusologijos ir biotechnologijos centre Novosibirske. Pulkininkas Alibekovas pasakojo, kad Rusija raupų biologinį ginklą gamino iki 1992 m., todėl neaišku, kiek ir kur Rusijoje yra raupų atsargų be oficialaus Kolcovo centro. Jei aerozoliniai raupų preparatai patektų į teroristų rankas, pasekmės žmonijai būtų baisios. Blogiausia yra tai, kad vienas nerašytų dėsnių teigia: “Jei kas gali atsitikti, tai ir atsitinka”. Mokslininkai ir politikai turi dėti visas pastangas, kad šių baisių ligų sukėlėjai būtų griežčiausiai saugomi.Karas su terorizmu – be nugalėtojųEra po rugsėjo 11-osiosDaugelis amerikiečių bei kitų kraštų gyventojų terorizmą šiandien sieja su vienu asmeniu – O.bin Ladenu ir jo vadovaujama Al Qaeda – teroristinių grupuočių tinklu.Nuo 2001-ųjų rugsėjo 11-osios dabartinė JAV administracija skaičiuoja naują erą, pavadintą antiteroristine kampanija. Po tos dienos teroristinių išpuolių prezidentas G. W.Bushas pažadėjo amerikiečiams sumedžioti visus, kurie kenkia JAV ir jos piliečių saugumui.
Prieš pradedant skaičiuoti pergales ir pralaimėjimus antiteroristinėje kovoje, verta pažvelgti: kada atsirado terorizmas?Kruvinoji istorijos dalisTerorizmas nėra tik šiuolaikinis reiškinys – jis tiek pat senas, kiek egzistuoja valstybės su valdžios struktūromis ir prievartos aparatais. Nelegalus politiškai motyvuotas smurtas yra neatsiejama žmonijos istorijos dalis.Kita svarbi dabartinio terorizmo savybė: jis tapo savitikslis. Anksčiau teroristinių veiksmų dažniausiai būdavo imamasi konkretų tikslą turinčios kovos (antikolonijinės, valstybinio perversmo, pilietinio karo) kontekste. Šiandien jis yra tik griaunanti jėga, kurios neskatina jokie konkretūs pozityvūs planai.Taikinys pasirinktas seniaiG. W. Bushas nėra pirmasis JAV prezidentas, susidūręs su šaliai grasinančiais teroristais, – amerikiečiai jų taikiniu yra tapę seniai. Libane devintajame dešimtmetyje arabų ekstremistai amerikiečius ir grobdavo, ir žudydavo. Pasaulio prekybos centrą Niujorke jau buvo mėginta sprogdinti paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pradžioje. 1998 m. JAV atstovybių dviejose Afrikos valstybėse susprogdinimas buvo tartum kvietimas į kovą. Tuometinis prezidentas B.Clintonas bombardavo Sudaną ir Afganistaną tai liudija JAV administracijos susirūpinimą padėtimi.Pergalingo lūžio nematytiPer dvejus antiteroristinės kampanijos metus JAV administracija nuvertė porą jai nepalankių režimų. Tačiau tvarka arba teroro išnaikinimu okupuotuose kraštuose pasigirti kol kas negalima.Irake amerikiečius toliau persekioja nesėkmės, taikos nematyti. Teroristiniai išpuoliai prieš JAV pajėgas vykdomi kone kasdien.Po 2001-ųjų rudens JAV buvo suimta tūkstančiai asmenų, įtariamų ryšiais su teroristinėmis organizacijomis. Dešimtys tūkstančių įtariamųjų sulaikyta kitose šalyse. Didžioji dalis jų vėliau paleista į laisvę, bet nemažai įkalinta. Tiesa, išnagrinėtų bylų, įsigaliojusių nuosprendžių – vienetai.O teroristiniai išpuoliai tampa vis nuožmesni: sprogdinimai Balio saloje 2002 m. spalį, Bagdade ir Nedžefe 2003 m. rugpjūtį nusinešė itin daug gyvybių.
Niekas negali jaustis saugusAntiteroristinis kampanija vis labiau supriešina pasaulį. Netgi valstybėms, kurios iki šiol galėjo jaustis saugios, kyla pavojus tapti teroristų taikiniu. Tai liudija ir pranešimai apie ekstremistų ketinimus sprogdinti Lietuvos ir kitų JAV sąjungininkių atstovybes Turkijoje.Kol vyksta kova su teroristais, nesistengiama išsiaiškinti ir naikinti terorizmo priežastis. Tačiau tokiu atveju tektų daug ką kritiškai iš naujo įvertinti. Todėl galima prognozuoti, kad artimiausioje ateityje saugumas dėl galimų teroristinių išpuolių vargu ar padidės. Veikiau gali būti dar daugiau kraujo ir netekčių.Terorizmas – organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas norint pasiekti politinį tikslą. Politinių organizacijų, tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, nacionalistinių ir etninių grupių bei revoliucionierių terorizmas, buvo naudojamas visais istorijos laikotarpiais, visame pasaulyje.Nors dažnai ši sąvoka vadinama destabilizavimo ar egzistuojančių politinių institucijų nuvertimo įrankiu, teroras taipogi yra pradėjęs veikti šalių viduje, pvz.: prieš valstybinę kariuomenę ar slaptąją policiją, prieš jų siekius baimės atmosferos sukūrimui ar ištikimumo valstybinei ideologijai paskatinti.Iš pasaulio istorijos galima išskirti keletą tikrų terorizmo pavyzdžių: Senovės Romos imperija, Prancūzijos revoliucija, nacistinė Vokietija, buvusioji Sovietų Sąjunga valdant Stalinui.Terorizmo įtaką padidino šiuolaikinių ginklų technikos išradimai ir informavimo priemonių gebėjimas informuoti pasaulį.Teroristai mėgina ne tik sukelti paniką, bet taip pat pakenkti pasitikėjimui valdžia ar vyraujančia politika šalyje-taikinyje. Taigi terorizmas veikia psichologinės įtakos pagalba, kuri pasiekia labai daug tiesioginių aukų ar puolamų objektų atžvilgiu. Jie naudoja gąsdinimą, tokiu būdu įbaugindami platesnę visuomenės dalį, pavyzdžiui, priešiškas etnines ar religines grupuotes, visą šalį ir jos politinį valdymą, ar tarptautinę bendruomenę, kaip visumą.Paprastai teroristinės grupuotės susideda iš nedaug narių, riboto kiekio amunicijos, palyginti mažai organizacinių išteklių. Dėl šios priežasties jos priklauso nuo “netikėto antpuolio ir atsitraukimo” elementų – dramatiškų, dažnai efektingų, kruvinų, griaunamųjų ir smurtinių aktų, taip žavėdamiesi savo darbu.
Nors teroristų smurtas išviešintas, jie bando pasiekti poveikį, įtaką ir valdžią, kurių pritrūksta.Dabartinė padėtisMokslininkai, politikai, apsaugos specialistai ir žurnalistai – visi jie naudoja daugybę įvairių sąvokų terorizmui apibrėžti.Kai kurie apibrėžimai apibūdina teroristinės organizacijos veikimo metodiką, kiti – pabrėžia terorizmo motyvaciją ir charakteristiką, pavienių teroristų veikimo planus ir pan. Knygoje “Political Terrorism” Schmidt ir Youngman pateikia 109 sąvokas, apibūdinančias terorizmą, kurias jie suformulavo, padarę apklausą šioje mokslinėje srityje.Iš šių apibrėžimų, autoriai išskyrė pasikartojančius veiksnius, norėdami sudaryti statistinį pavidalą:Smurtas ir jėgos panaudojimas 83.5%;Politinis 65%;Baimė, teroro išryškinimas 51%;Grasinimai 47%;Psichologiniai poveikiai ir užbėgta už akių reakcija 41.5%;Užduočių ir kliūčių nesutapimai 37.5%;Iš anksto apgalvotas, suplanuotas, sistemingas veiksmas 32%;Kovų metodika, strategija, taktika 30.5%.